Byla 3K-3-505/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos ir Kanados uždarosios akcinės bendrovės „Besserlita“ ir atsakovo G. B. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šimtas aukštų“ (teisių perėmėjas – Lietuvos ir Kanados uždaroji akcinė bendrovė „Besserlita“) ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo; trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Šimtas aukštų“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo rangos sutarties šalių ginčas dėl užsakovo, priėmusio rangovo atliktus darbus, teisės remtis darbų trūkumų faktu, taip pat dėl užsakovo pareigos sumokėti rangovui už darbus, atliktus statybos objekte, kuris žuvo dėl gaisro.

5Ieškovas UAB „Šimtas aukštų“ 2007 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 389 828,43 Lt skolos už atliktus rangos darbus, 15 800,88 Lt delspinigių, 11,72 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovas nurodė, kad sudarė su atsakovu penkias rašytines rangos sutartis, pagal kurias įsipareigojo atlikti dviejų kaimo turizmo sodybų projektavimo ir statybos darbus, o atsakovas – už juos atsiskaityti; nuo 2005 m. lapkričio 30 d. iki 2007 m. rugsėjo 12 d. ieškovas pateikė atsakovui devyniolika PVM sąskaitų–faktūrų, kurių bendra suma – 3 866 060,14 Lt; atsakovas sumokėjo 3 476 231,71 Lt ir liko skolingas 389 828,43 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad šalių sutartyse įtvirtinta atsakovo prievolė mokėti netesybas (delspinigius), tačiau, manydamas, jog sutartyse nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, prašė priteisti iš atsakovo 0,02 proc. dydžio delspinigius, t. y. 15 800,88 Lt. Remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas), ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11,72 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad ieškovas reikalauja sumokėti už darbus, kurių neatlik arba atliko pavėluotai ar netinkamai.

8Pagal 2010 m. birželio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį bankrutuojanti UAB „Šimtas aukštų“ perleido Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“ reikalavimo teisę į 389 828,43 Lt iš skolininko G. B. Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovas bankrutuojanti UAB „Šimtas aukštų“ pakeistas jo teisių perėmėju – UAB „Besserlita“.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: priteisė ieškovui iš atsakovo 371 400,17 Lt skolos, 15 800,88 Lt delspinigių; kitą ieškinio dalį atmetė.

11Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog atliko beveik visus, už kuriuos reikalauja sumokėti atsakovą, darbus, išskyrus tuos, kurių neatlikimą konstatavo Nacionalinė mokėjimo agentūra, ir dėl to neišmokėjo atsakovui 18 428, 26 Lt; pagal darbų priėmimo–perdavimo aktus atsakovas priėmė visus atliktus darbus ir nepareiškė jokių pretenzijų dėl jų kokybės, apimties. Teismas konstatavo, kad atsakovas neginčijo darbų perdavimo–priėmimo aktų įstatymo nustatyta tvarka; pasirašęs nurodytus aktus, bet neaptaręs juose darbų trūkumų ar defektų, jis neteko teisinių prielaidų įrodinėti darbų trūkumų bei remtis šiais faktais, gindamasis nuo ieškinio (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad, nustatydamas priteistinos skolos sumą, atsižvelgia į tai, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros ekspertų 2008 m. sausio 22 d. akte nustatyta priėmimo–perdavimo aktuose nurodytų ir faktiškai atliktų darbų kiekio nedidelių skirtumų: gyvenamojo namo sienų aptaisyta glazūruotomis plytelėmis 34 kv. m mažiau, negu nurodyta darbų aktuose, trūksta 1,8 m laipto turėklų, dvylikos šviestuvų, kitų smulkių apdailos darbų, neužsėtas žolių mišiniu 4 ha plotas ir pan.; nustatyta, kad neatlikta darbų už 18 428,26 Lt, ir šia suma sumažinta atsakovui skiriama parama. Teismas konstatavo, kad aptartas rašytinis įrodymas patvirtina, jog ieškovas neatliko darbų už 18 428,26 Lt, todėl šia suma mažintina priteistina ieškovui iš atsakovo skolos suma. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teigė, jog ieškovas neatliko didelės darbų dalies, priešieškinyje nurodė, kad pagrįsta tik mažiau kaip pusė ieškinio sumos (389 828,43 Lt – 251 700 Lt = 138 128,43 Lt), bylos nagrinėjimo metu jau teigė, jog ieškinys visiškai nepagrįstas ir siūlė jį atmesti, grįsdamas savo atsikirtimus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei A. Z. ataskaita. Teismas sprendė, kad atsakovas, pasirašęs atliktų darbų aktus ir nepareiškęs pretenzijų dėl neatliktų ar netinkamai atliktų darbų, nenuginčijęs įstatymo nustatyta tvarka nurodytų aktų, pasirašęs PVM sąskaitas–faktūras, negali įrodinėti darbų trūkumų antstolio faktinių aplinkybių protokolu ir A. Z. ataskaita. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą teismas vertino kritiškai dėl to, kad antstolis nėra statybų specialistas, be to, jis konstatavo matomus trūkumus, kurių didžioji dalis yra tiesiog neužbaigti darbai (nepabaigti tinkuoti cokoliai, nėra grindjuosčių, termostatų, neįrengtas židinys ir pan.), o ne atliktų darbų trūkumai. Teismas taip pat kritiškai vertino specialisto A. Z. ataskaitą, nes, atliekant vertinimą, nepakviesta ieškovo atstovų. Atsakovo argumentus, kad jis negavo pinigų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir dėl to negalėjo sumokėti už darbus pagal 2006 m. birželio 1 d. sutartį, teismas atmetė, nurodęs, kad atsakovo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros sutartyse numatytas dviejų statybos objektų, o ne atskirų rangos sutarčių finansavimas, be to, byloje nustatyta, jog atsakovas gavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros beveik visą numatytą paramos sumą: teismo posėdyje jis pripažino gavęs 635 509,54 Lt; išvadą, kad atsakovui išmokėta parama (išskyrus 18 428,26 Lt), galima daryti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros rašto. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 371 400,17 Lt (389 828,43 Lt–18 428, 26 Lt) skolos už atliktus statybos ir projektavimo darbus. Teismas nurodė, kad, patenkinus ieškinio reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus, yra pagrindas tenkinti reikalavimą priteisti sutartines netesybas. Kartu teismas pažymėjo, kad ieškovas nereikalauja sutartinių netesybų, t. y. 0,2 proc. delspinigių, nes, jo manymu, jos yra per didelės, ir prašo priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigius, t. y. 15 800,88 Lt. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę mažinti priklausančią jam sutartinių delspinigių sumą, todėl priteisė iš atsakovo 15 800,88 Lt delspinigių. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 11,72 proc. dydžio metines palūkanas (apskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo teismas atmetė, nurodęs, kad ieškovo ir atsakovo sudarytos statybos rangos sutartys nėra komerciniai sandoriai, atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį, be to, patenkinus šį reikalavimą, atsakovui tektų nepagrįsta ir neprotingai didelė prievolė mokėti bankrutuojančiai įmonei dideles sumas.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeitė: sumažino priteistą ieškovui iš atsakovo skolos sumą nuo 371 400,17 Lt iki 273 682,75 Lt, delspinigius – nuo 15 800,88 Lt iki 11 617,64 Lt; atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13Teisėjų kolegija nurodė, kad laiko nepagrįstais atsakovo argumentus dėl civilinio proceso principų pažeidimo, nes apeliaciniame skunde netinkamai aiškinamos proceso teisės normos; dėl bankroto bylos iškėlimo pasikeitęs UAB „Šimtas aukštų“ statusas savaime neįpareigojo atsakovo pasirinkti kitą atsikirtimų į jam pareikštus reikalavimus pagrindą; rungtyniškumo principas ir atsakovo procesinės teisės pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl priteistinos skolos sumažinimo dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus ir netinkamai atliktų darbų. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti rašytiniai įrodymai – ieškovo 2006 m. gruodžio 19 d., 2007 m. kovo 29 d., 2007 m. spalio 29 d. informaciniai pranešimai – neįrodo, jog darbai (ar jų dalis), už kuriuos ieškovas reikalavo sumokėti, buvo neatlikti; nė viename iš raštų nepareikšta, kad darbai bus baigti ateityje, nors jau buvo pasirašyti šių darbų priėmimo–perdavimo aktai; nurodytuose raštuose aiškiai išdėstyta, kad dėl objektyvių aplinkybių ieškovas vėlavo atlikti darbus ir nurodyta, per kokius terminus šie darbai bus pabaigti. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad atsakovas sutiko su ieškovo nurodytais darbų pabaigimo terminais, nes iki ginčo teisme pradžios nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovo atliekamų darbų, nenutraukė sutarčių, nereikalavo delspinigių ar nuostolių dėl praleistų rangos darbų atlikimo terminų; be to, bylos duomenys patvirtina tai, kad viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių terminų praleidimą, buvo ta, jog pats atsakovas vėluodavo sumokėti pagal sutartis, taip pat atlikti avansinius mokėjimus. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai A. Z. ataskaitą, nes Aplinkos ministerijos išduotu kvalifikacijos atestatu šiam specialistui suteikta teisė tik nustatyti statybos darbų skaičiuojamąsias kainas, tačiau nesuteikta teisės nustatyti statybos darbų kiekio ir kokybės trūkumų bei spręsti dėl darbų, būtinų trūkumams pašalinti, apimties; be to, UAB „Šimtas aukštų“ nebuvo tinkamai informuota apie numatomą rangos darbų kiekio ir kokybės patikrinimą, todėl negalėjo dalyvauti apžiūroje ir pateikti paaiškinimų bei pastabų. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas leisti ieškovo atstovams ir pasirinktam statybos darbų specialistui darbo dienomis darbo laiku apžiūrėti ir fiksuoti visus atsakovo nurodytus darbų kiekio ir kokybės trūkumus kaimo turizmo sodybose, tačiau atsakovas nevykdė šios teismo nutarties, nors jam buvo paskirta bauda ir išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio nutarties vykdymo. Tai, kad nuo 2008 m. spalio 2 d. atsakovas atsisako sudaryti sąlygas ieškovui apžiūrėti A. Z. ataskaitoje nurodytus trūkumus, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas vertinti šioje ataskaitoje išvardytus defektus ir apskaičiuotus jų šalinimo kaštus kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad 2008 m. sausio 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi didesnės įrodomosios galios, nes antstolis veikė ne teismo pavedimu; be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad antstolis nėra statybos ekspertas ar specialistas, galintis pateikti išvadą, jog statybos darbai atlikti netinkamai būtent dėl rangovo kaltės; antstolis konstatuoja tik faktą, t. y. tai, ką jis objektyviai mato, bet ne šio fakto atsiradimo priežastį, todėl jo surašytas protokolas nėra ir negali būti laikomas darbų kiekį ir trūkumus patvirtinančiu įrodymu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip užsakovas, turi pareigą sumokėti ieškovui, kaip rangovui, už atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus (CK 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.689 straipsnis), nes darbų priėmimo–perdavimo aktuose nenurodyta jokių priimtų darbų kiekio ar kokybės trūkumų (CK 6.662 straipsnis); nepasinaudojęs įstatymo nustatyta galimybe pareikšti pretenziją dėl trūkumų darbų priėmimo metu ar per protingą terminą, jeigu tie trūkumai nebuvo akivaizdūs, atsakovas prarado teisę remtis trūkumų faktu vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis.). Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo teisingai nustatė, jog atsakovas neturi prievolės sumokėti ieškovui už Nacionalinės mokėjimo agentūros 2008 m. sausio 22 d. rašte nurodytus neatliktus darbus, tačiau, neatsižvelgęs į šiame rašte nurodytas aplinkybes ir paramos sutarties sąlygas, netinkamai nustatė neatliktų darbų kainą: pagal Paramos sutarties 1.1.3 punktą 18 428,26 Lt suma sudaro tik pusę neatliktų darbų vertės, neįskaitant PVM; dėl to teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 18 428,26 Lt, turėjo padvigubinti nurodytą sumą ir pridėti PVM (18 proc.), t. y. turėjo atmesti ieškinio reikalavimą dėl 43 490,69 Lt; dėl šių netinkamai įvertintų aplinkybių ieškovui nepagrįstai priteista 25 062,43 Lt. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl 251 699,99 Lt priteisimo pagal sutartį Nr. 2006-06-01/01, nors byloje nustatyta, jog nėra darbų pagal šią sutartį priėmimo–perdavimo akto. Kartu teisėjų kolegija nurodė, kad UAB „IF draudimas“ 2006 m. gruodžio 27 d. pažymoje dėl gaisro nuostolių, kituose dokumentuose nurodyta, jog nuostolių, patirtų dėl papildomų namo statybos darbų pagal sutartį Nr. 2006-06-01/01 su statybos bendrove UAB „Šimtas aukštų“, suma – 179 045 Lt (įskaitant PVM). Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas pripažino, jog pagal nurodytą sutartį atlikta darbų už 179 045 Lt, tuo tarpu ieškovas neįrodė, kad atliko visus šioje sutartyje sutartus darbus, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas nuostolių atlyginimas mažintinas 72 654,99 Lt (251 699,99 Lt–179 045 Lt). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą iš atsakovo ieškovui skolos sumą 97 717,42 Lt (25 062,43 Lt+72 654,99), sumažindama bendrą priteistiną skolos sumą nuo 371 400,17 Lt iki 273 682,75 Lt, delspinigių sumą – nuo 15 800,88 Lt iki 11 617,64 Lt. Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, reikalaujant priteisti procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, teisėjų kolegija nurodė, kad, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovui palūkanų pagal šį įstatymą. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl ginčo šalių teisinių santykių pobūdžio, dėl projekto, kuriam buvo skirta Europos Sąjungos parama, tikslų ir įgyvendinimo, palūkanų pagal nurodytą įstatymą priteisimas iš atsakovo neatitiktų CK 1.137 straipsnyje nustatytų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimų.

14III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl procesinių palūkanų, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 11,72 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Dėl procesinių palūkanų. Teismai, atmesdami ieškovo reikalavimą priteisti procesines palūkanas, pažeidė CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovo ir atsakovo sudarytos statybos rangos sutartys nėra komerciniai sandoriai. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komerciniai sandoriai – tai sandoriai tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Ūkinė komercinė veikla reiškia nuolatinę savarankišką, t. y. savo rizika plėtojamą, asmens veiklą siekiant pelno, susijusią su daiktų pirkimu–pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą. Ūkininko ūkio veikla atitinka ūkinės komercinės veiklos sampratą (Ūkininko ūkio įstatymo 1, 2 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį ir vykdo ūkinę veiklą: parengė verslo planą, gavo kreditų kaimo turizmo sodyboms statyti, kempingams įrengti, gerovei tvarkyti ir kt., t. y. tam, kad ateityje plėtotų ūkinę veiklą ir gautų pajamų (pelno); atsakovas verčiasi ūkine veikla, tenkindamas ne savo asmeninius, o ūkininko ūkio, kaip ūkio subjekto, poreikius, todėl jo ir ieškovo sudaryti sandoriai dėl statybos rangos darbų yra komerciniai. Tarp Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardytų atvejų, kai šis įstatymas netaikomas, nenurodyta sandorių, susijusių su ūkininko ūkio teikiamomis ir gaunamomis paslaugomis (išskyrus žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sandorius). Ginčo šalių komercinius santykius patvirtina ir tai, kad jos sudarė statybos rangos (CK 6.681 straipsnis), o ne vartojimo rangos (CK 6.672 straipsnis) sutartis. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už pavėluotus mokėjimus, atliekamus pagal komercinius sandorius. Jeigu šalys nesusitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jeigu kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130). Be to, teismai, nagrinėdami bylas, kuriose pareikšti reikalavimai ūkininkams (ne kaip fiziniams asmenims), taiko jiems Įstatymo nuostatas (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-227-544/2010; Kauno apygardos 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. L2-2538-510/2009; kt.).

172. Dėl civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo. Civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo principas yra konstitucinio lygiateisiškumo principo (Konstitucijos 29 straipsnis) išraiškia civilinėje teisėje ir reiškia diskriminavimo draudimą bei reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai. Konstitucinio Teismo nurodyta, kad Konstitucijos 29 straipsnis nepaneigia to, jog įstatyme gali būti nevienodai reglamentuojamas tam tikrų kategorijų asmenų, kurių padėtis skirtinga, teisinis statusas; tačiau asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems skirta teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų vertinama kitaip, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas vertinimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas; 1996 m. vasario 28 d. nutarimas). Bet kuris asmuo, patenkantis į CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies ir Įstatymo taikymo sritį, turi teisę reikalauti priteisti iš skolininko atitinkamo dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju teismai, pažeisdami lygiateisiškumo principą, neteisėtai netaikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir Įstatymo nuostatų dėl to, kad ieškovas turėjo bankrutuojančios įmonės statusą, o atsakovas yra gavęs Europos Sąjungos paramą ūkiui plėtoti.

18Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

191. Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“ neturi teisės paduoti kasacinį skundą, nes Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis dėl procesinių teisių perėmimo neįsiteisėjusi, dėl jos paduotas atskirasis skundas 2010 m. spalio 13 d. išsiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. UAB „Šimtas aukštų“ nepadavė kasacinio skundo, todėl nagrinėtinas tik atsakovo kasacinis skundas.

202. Teismai labai aiškiai nurodė, kodėl priteisė ieškovui mažesnes, negu nustatytos įstatymo, procesines palūkanas, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstas teismų procesinių sprendimų dalis.

21Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

221. Dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo. Teismai vertino atsakovo atsikirtimus, kurie buvo pareikšti priešieškinyje iki bankroto bylos ieškovo įmonei iškėlimo ir ieškinio bei priešieškinio išskyrimo į atskiras bylas, tačiau nepriėmė atsikirtimų kitais pagrindais, t. y. atsižvelgiant į ieškovo nemokumą.

232. Dėl CPK 431 straipsnio pažeidimo. Apeliacinis teismas neįvertino to, kad byla pradėta nagrinėti pirmosios instancijos teisme neteisėtu pagrindu, t. y. pagal 2007 m. lapkričio 15 d. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame neteisingai patvirtinta, jog nėra CPK 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų. Ieškovas pareiškimo pateikimo metu nebuvo įvykdęs dalies prievolės.

243. Dėl bylos nagrinėjimo stadijų ir rungtyniškumo principo pažeidimo. Teismai nepagrįstai laikė, kad byla buvo sustabdyta nagrinėjimo teisme, o ne pasirengimo nagrinėti stadijoje. Dėl to buvo suvaržytos atsakovo teisės galutinai suformuluoti atsikirtimus, nors dėl ieškovo bankroto priešpriešinių reikalavimų įskaitymas tapo negalimas, o šalių ginčo dalykas ir pagrindas iš esmės pasikeitė, nes atsakovas faktiškai neteko teisės susigrąžinti lėšų iš bankrutuojančio ieškovo. Dėl nemokumo pasikeitęs ieškovo statusas suteikė atsakovui teisę pasirinkti kitą atsikirtimų į jam pareikštus reikalavimus pagrindą, tačiau teismas nagrinėjo bylą 2009 m. kovo 19 d. posėdyje ta pačia apimtimi ir tais pačiais atsikirtimo pagrindais, kurie buvo priešieškinyje, kuris, išskyrus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus į atskiras bylas, buvo perduotas nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Toks procesas pažeidė šalių rungtyniškumo principą ir atsakovo teisę gintis nuo nepagrįstų reikalavimų, ginčijant juos naujais pagrindais, visiškai nepripažįstant ieškinio.

254. Dėl įrodymų vertinimo. Teismai neteisingai vertino liudytojo A. Z. ataskaitą. Šiame rašytiniame įrodyme pateiktos išvados nenuginčytos, jos padarytos remiantis faktais, užfiksuotais antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Priešingai, negu nurodė teismai, liudytojas turi reikiamą kvalifikaciją tam, kad suskaičiuotų, kiek ir kokių darbų nepadaryta pagal rangos sutartis, kiek reikia lėšų trūkumams pašalinti. Be to, teismai neteisingai vertino antstolio surašytą protokolą, nes jame užfiksuotos aplinkybės nereikalauja specialių žinių, prie protokolo pridėta išsami vaizdinė medžiaga, iš kurios matyti, kad dalis darbų objektuose neatlikta, o dalis atlikta netinkamai. Šiame protokole konstatuotos aplinkybės nepaneigtos kitais įrodymais, priešingai, yra rašytinių įrodymų (ieškovo informaciniai pranešimai, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų pranešimai dėl išmokų mažinimo), patvirtinančių, kad dalies tariamai perduotų atsakovui darbų ieškovas neatliko, ketino juos užbaigti tik ateityje.

265. Dėl CK 6.644 straipsnio, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6.662 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodytų darbų dalis faktiškai neperduota, todėl iš dalies sumažino ieškovui priteistiną sumą. Taip teismas pripažino, kad CK 6.662 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma besąlygiškai ir darbų priėmimo aktas neturėtų būti vienintelis neginčijamas įrodymas. Narinėjamu atveju savo reikalavimą atsakovui ieškovas grindė darbų priėmimo aktais, nors 2006 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 29 d., 2007 m. spalio 29 d. pranešimais Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir atsakovui jis pripažino, kad tam tikrus darbus (kurie tariamai jau buvo perduoti atsakovui kaip atlikti) pabaigs vėliau. Apeliacinis teismas neteisingai sprendė, kad iki bylos iškėlimo atsakovas nereiškė ieškovui pretenzijų, nesiėmė aktyvių veiksmų jo turimiems dokumentams paneigti. Akivaizdu, kad ieškovas, manydamas, jog perdavė atsakovui tinkamai atliktus ir visus darbus, nebūtų rašęs dokumentų, pripažindamas, kad dalis darbų neatlikta, ir įsipareigodamas atlikti juos ateityje. Atsakovas aktyviai reikalavo, kad ieškovas pabaigtų darbus, kurių priėmimo aktus atsakovas buvo priverstas pasirašyti, nors darbai dar nebuvo atlikti, nes vengė neadekvačių galimų nuostolių, jeigu būtų žlugę vykdomi projektai. Be to, teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pavesdami atsakovui įrodyti aplinkybę dėl neatliktų darbų kiekio. Pripažinus, kad darbų perdavimo aktai yra netikslūs, būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad ginčijama dalis darbų buvo padaryta ir perduota. Ieškovui neįrodžius aplinkybių, kad ginčo darbų dalis buvo atlikta vėliau, laikytina, jog atsakovas iki nurodytų pranešimų buvo tinkamai atsiskaitęs su ieškovu, todėl ieškinys turėjo būti atmestas visiškai. Teismai vienu atveju suabsoliutino CK 6.662 straipsnio 3 dalies taikymą, kitu atveju, t. y. spręsdami dėl 251 700 Lt pagal sutartį Nr. 2006-06-01/01, patenkino šį reikalavimą, nors nėra nei darbų pagal šią sutartį priėmimo–perdavimo akto, nei ieškovo atliktų darbų, nei dar vienos sąlygos – Nacionalinė mokėjimo agentūra nėra išmokėjusi atsakovui išmokos už šiuos darbus. Didelės išmokų dalies atsakovas negavo būtent dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl to, kad patikrinimų metu dalies darbų nebuvo atlikta arba atlikta netinkamai. Atsakovo gautą draudimo išmoką už sudegusį namą teismai nepagrįstai pripažino kaip pajamas už ieškovo atliktus darbus. Ieškovas, pastatęs nurodytą namą, neperdavė jo atsakovui, todėl, sudegus šiam namui, ieškovui nepriklausė atlyginimas už atliktus, bet neperduotus darbus, nes pagal rangos sutartį mokama už rangovo rizika atliktų darbų rezultatą. Įpareigoję atsakovą mokėti už jam neperduotus darbus, teismai pažeidė rangos santykius reglamentuojančiais teisės normas (CK 6.644 straipsnis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

276. Dėl PVM priteisimo ne PVM mokėtojui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kaip į priteistinas sumas įskaitomas ar neįskaitomas PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Esviga“ v. UDAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006). Tačiau apeliacinės instancijos teismas įpareigojo atsakovą sumokėti (įskaitant PVM) už dalį tariamai atliktų darbų ne PVM mokėtojui, t. y. bankrutavusiai UAB „Šimtas aukštų“, kuri išregistruota iš PVM mokėtojų dar 2010 m. balandžio 30 d. Taip sudaryta galimybė ieškovui praturtėti valstybės sąskaita.

28Atsiliepimuose į atsakovo kasacinį skundą ieškovas ir trečiasis asmuo prašo atmesti atsakovo kasacinį skundą. Atsiliepimuose nurodoma:

291. Dėl CPK 431 straipsnio pažeidimo. Ieškovo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atitiko CPK 431 straipsnio nustatytus leistinumo reikalavimus, nebuvo nė vieno iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų nenagrinėti pareiškimo. Be to, atsakovo nemotyvuota, kokią įtaką teismų sprendimo ir nutarties teisėtumui bei pagrįstumui turėjo jo nurodytas pažeidimas, juolab kad, atsakovui pareiškus prieštaravimus, byla buvo išnagrinėta pagal ginčo teisenos taisykles.

302. Dėl CPK 167 straipsnio. Teismai, atnaujinę bylos pagal ieškovo ieškinį nagrinėjimą, neprieštaraujant byloje dalyvaujantiems asmenims, nagrinėjo šią bylą nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo sustabdyta (CPK 156 straipsnio 4 dalis). Atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad, iškėlus ieškovo bankroto bylą, atsakovas įgijo teisę pasirinkti kitą atsikirtimų į ieškovo pareikštus jam reikalavimus pagrindą, yra nepagrįsti. Atsakovas teigia, kad teismas turėjo leisti jam pakeisti atsikirtimų pagrindą, tačiau teismo posėdyje jis nepateikė jokių įrodymų apie ketinimus keisti savo poziciją ar prašymų atidėti bylos nagrinėjimą atsikirtimams pakeisti, nors nuo bylos atnaujinimo iki teismo posėdžio praėjo daugiau kaip trys mėnesiai.

313. Dėl įrodymų vertinimo. Teismai pagrįstai vertino kritiškai A. Z. ataskaitą ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ieškovas nebuvo informuotas apie rangos darbų kiekio ir kokybės patikrinimą, todėl negalėjo dalyvauti apžiūroje ir pateikti paaiškinimų bei pastabų. Atsakovas nesutiko leisti ieškovui ir statybos darbų specialistui apžiūrėti vietoje A. Z. ataskaitoje nurodytus trūkumus, tai tik patvirtina, kad šioje ataskaitoje užfiksuoti duomenys negali būti laikomi patikimais ir įrodytais. Dėl atsakovo pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismai pagrįstai sprendė, kad antstolis nėra statybos ekspertas ar specialistas, galintis pateikti išvadą, kad statybos darbai atlikti netinkamai būtent dėl rangovo kaltės.

324. Dėl rangos santykius reglamentuojančių teisės normų. Atsakovo nurodyti 2006 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 29 d., 2007 m. spalio 29 d. pranešimai neįrodo, kad dalis darbų, už kuriuos ieškovas reikalavo sumokėti, neatlikta. Nė viename iš šių pranešimų nenurodyta, kad darbai pagal sutartis bus baigti ateityje, nors jau buvo pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktai. Pranešimuose aiškiai nurodyta tik tai, kad ieškovas vėluoja atlikti darbus sutartyje nustatytais terminais dėl objektyvių aplinkybių, taip pat nurodyti šių darbų atlikimo terminai. Atsakovas sutiko su ieškovo nurodytais darbų pabaigimo terminais, nes iki bylos iškėlimo nereiškė ieškovui jokių pretenzijų, nereikalavo delspinigių, nuostolių ir pan. Pažymėtina tai, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių ieškovas praleido darbų atlikimo terminus, yra ta, kad atsakovas vėluodavo sumokėti pagal sutartis, taip pat atlikti avansinius mokėjimus. Atsakovas priėmė visus darbus, už kuriuos ieškovas prašo priteisti skolą, tarp jų ir darbus, kurie, atsakovo nuomone, atlikti netinkamai. Atsakovo pasirašytuose darbų perdavimo–priėmimo aktuose nenurodyta jokių darbų trūkumų. Dėl to atsakovas (užsakovas) turi pareigą sumokėti už rangovo atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus (CK 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.689 straipsnis), nes, nepasinaudojęs įstatymo nustatyta galimybe pareikšti pretenziją darbų priėmimo metu ar per protingą terminą, jeigu trūkumai nebuvo akivaizdūs, atsakovas prarado teisę remtis trūkumų faktu vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Atsakovas neteisingai nurodo, kad teismai nepagrįstai priteisė ieškovui 251 700 Lt pagal sutartį Nr. 2006-06-01/01. Atsakovo pateikti draudikui dokumentai, prašant atlyginti dėl gaisro patirtą žalą, patvirtina, kad statybos darbai pagal nurodytą sutartį buvo atlikti ir perduoti atsakovui.

335. Dėl PVM priteisimo. Atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nekėlė šio klausimo, teismai ex officio taip pat jo nenagrinėjo, todėl kasacinio skundo argumentai dėl PVM nenagrinėtini kasaciniame teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas analizuoja teisės klausimus ir nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.

37Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo ir atsakovo kasacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal kasatorių nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

38Šioje byloje kasacinis teismas pasisako dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangos darbų priėmimą, užsakovo teisę remtis priimtų darbų trūkumų faktu, darbų rezultato atsitiktinio žuvimo riziką, taip pat dėl procesines palūkanas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

40Dėl atsakovo kasacinio skundo

41

42Dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus, teisės remtis darbų trūkumų faktu

43Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.662 straipsnio nuostatas ir dėl to nepagrįstai priteisė ieškovui atlyginimą už darbus, kurių jis faktiškai neatliko arba atliko netinkamai.

44Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytos sutartys dėl kaimo turizmo sodybų statybos kvalifikuotinos statybos rangos sutartimis (CK 6.681 straipsnio 1, 2 dalys), todėl, sprendžiant šalių ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

45Statybos rangos sutartis iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal savo dalyką – tai sutartis dėl statinio statybos ar kitų statybos darbų atlikimo. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

46Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; kt.).

47Nagrinėjamu atveju ieškovas (rangovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo (užsakovo) 389 828,43 Lt skolos, teigdamas, kad šis nesumokėjo už atliktus statybos darbus. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, kad ieškovas reikalauja sumokėti už darbus, kurių neatliko arba atliko netinkamai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėjo prie vienodos išvados, kad rangovas įrodė, jog yra atlikęs visus darbus, už kuriuos reikalauja užsakovą sumokėti, išskyrus tuos, kurių neatlikimas konstatuotas Nacionalinės mokėjimų agentūros 2008 m. sausio 22 d. aktu. Remdamiesi tuo, kad dalies darbų, už kuriuos reikalaujama sumokėti, perdavimo–priėmimo aktuose nėra įrašų apie priimtų darbų trūkumus, taip pat nenurodyta, jog tam tikri darbai neatlikti, teismai sprendė, kad užsakovas (atsakovas), pasirašęs darbų perdavimo–priėmimo aktus ir nenurodęs juose neatliktų ar netinkamai atliktų darbų, negali remtis darbų trūkumų faktu ir turi sumokėti rangovui (ieškovui) už priimtus darbus.

48Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl darbų trūkumų siejama su darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai, t. y. apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina tai, kad pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

49Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Z. v. UAB „Pamario Andora“, bylos Nr. 3K-3-371/2008).

50Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

51Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, spręsdami dėl atsakovo (užsakovo) atsikirtimų, grindžiamų darbų, už kuriuos ieškovas (rangovas) reikalauja sumokėti, trūkumais, teismai atmetė šiuos atsikirtimus, remdamiesi vien tuo, kad atsakovo pasirašytuose darbų priėmimo aktuose nenurodyta trūkumų, tačiau nesiaiškino, trūkumai, kuriais remiasi atsakovas (užsakovas), galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu ar ne, t. y. buvo akivaizdūs ar paslėpti; jeigu buvo paslėptų trūkumų, tai pranešė užsakovas apie juos rangovui per protingą terminą ar ne; neanalizavo ginčo šalių sudarytų sutarčių sąlygų, susijusių su atliktų darbų trūkumų nustatymu ir užsakovo teise reikšti reikalavimus dėl trūkumų pašalinimo.

52Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.662 straipsnio 2-4 dalių nuostatas, reglamentuojančias užsakovo teisę remtis rangovo darbo trūkumų faktu, ir tai galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui dėl aptariamo ieškinio reikalavimo priimti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad šis pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo atlyginimą už darbus, dėl kurių pasirašyti perdavimo–priėmimo aktai, grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka tam, jog būtų nustatytos ir ištirtos faktinės šalių ginčo aplinkybės, reikšmingos aptartoms materialiosios teisės normoms tinkamai taikyti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

53Dėl atlyginimo už atliktus rangos darbus, kai statybos objektas žuvo dėl gaisro

54Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, tenkindami dalį ieškinio reikalavimo dėl atlyginimo už rangos darbus pagal 2006 m. birželio 1 d. sutartį Nr. 2006-06-01/01, kurie buvo atlikti statybos objekte, žuvusiame dėl gaisro, pažeidė CK 6.644 straipsnio, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes nurodyti darbai nebuvo perduoti užsakovui, todėl atsitiktinio žuvimo rizika tenka rangovui.

55Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąsias rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl rizikos paskirstymo šalims, jeigu ko kita nenustatyta įstatymų ar rangos sutarties, tai medžiagų ar įrenginių, perduotų darbams atlikti atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka ją davusiai šaliai; darbų rezultato ar tarpinio darbų etapo rezultato, iki užsakovas jį priima, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui (CK 6.649 straipsnio 1 dalis). Specialiųjų statybos rangą reglamentuojančių teisės normų dėl rizikos paskirstymo šalims nustatyta, kad statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui (CK 6.682 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.694 straipsnio, reglamentuojančio statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, 3 dalį užsakovui, iš anksto priėmusiam atskiro darbų etapo rezultatą, pereina šio rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, išskyrus atvejus, kai tai įvyko dėl rangovo kaltės; jeigu užsakovas pradeda naudotis statiniu iki jo priėmimo, statinio atsitiktinio žuvimo rizika tenka užsakovui, jeigu sutartis nenustato ko kita.

56Dėl statybos objekto žuvimo rizikos paskirstymo kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu statybos metu objektas žūva, tai svarbu nustatyti, kieno nuosavybė šis objektas ir jam statyti skirtos medžiagos buvo žuvimo momentu, nes ši aplinkybė turi esminę reikšmę kvalifikuojant susiklosčiusius civilinius santykius ir parenkant tinkamą teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-370/2010).

57Nagrinėjamu atveju ieškovas (rangovas), prašė priteisti iš atsakovo (rangovo), be kita ko, ir atlyginimą už papildomus statybos darbus, sulygtus 2006 m. birželio 1 d. sutartimi Nr. 2006-06-01/01 (toliau – Sutartis). Sutartimi rangovas (ieškovas) įsipareigojo atlikti visus darbus savo jėgomis, rizika, priemonėmis ir įrenginiais bei perduoti užbaigtus darbus užsakovo nuosavybėn pagal priėmimo–perdavimo aktą, taip pat prisiėmė visą atsakomybę už atliktų darbų kokybę ir saugumą (Sutarties 3.1.9, 3.1.11, 3.1.18, 9.2 punktai). Byloje nustatyta, kad namas, kuriame buvo atlikti nurodyti darbai, sudegė. Sutartyje konkrečiai neaptarta, kaip paskirstoma šalims šia sutartimi sulygtų darbų atsitiktinio žuvimo rizika.

58Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nurodytą ieškinio reikalavimą, priteisė ieškovui (rangovui) visą Sutartyje šalių nurodytą darbų kainą, t. y. 251 699,99 Lt, nes laikė, kad rangovas atliko visus sulygtus darbus. Apeliacinis teismas nustatė, kad nėra darbų pagal šią ginčo šalių Sutartį perdavimo–priėmimo akto, ir sprendė, jog rangovas neįrodė, kad atliko visus darbus. Tačiau, remdamasis tuo, kad užsakovo (atsakovo) pateiktoje draudikui pažymoje dėl gaisro nuostolių nurodyta, jog pagal su rangovu UAB „Šimtas aukštų“ sudarytą 2006 m. birželio 1 d. sutartį patirta 179 045 Lt nuostolių, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pripažino, jog pagal Sutartį rangovas atliko darbų už nurodytą sumą, todėl sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą už šiuos darbus sumą nuo 251 699,99 Lt iki 179 045 Lt.

59Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl rangovo ieškinio reikalavimo priteisti iš užsakovo atlyginimą už papildomus statybos darbus, atliktus pagal 2006 m. birželio 1 d. sutartį objekte, kuris žuvo dėl gaisro, nenustatinėjo ir netyrė bylos faktinių aplinkybių, taip pat nevertino Sutarties sąlygų tam, jog išsiaiškintų, kuriai iš šalių – užsakovui ar rangovui – teko šia sutartimi sulygtų darbų atsitiktinio žuvimo rizika, nesivadovavo CK 6.682 straipsnio, 6.694 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ir tai galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui dėl aptariamo ieškinio reikalavimo priimti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to, kad byloje nenustatytos ir netirtos faktinės bylos aplinkybės, reikšmingos teisės normoms, reglamentuojančioms atsitiktinio daikto žuvimo rizikos paskirstymą statybos rangos sutarties šalims, taikyti, byla dėl aptariamo ieškinio reikalavimo grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

60Dėl kitų atsakovo kasacinio skundo argumentų

61Kiti atsakovo kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi šalių ginčui dėl užsakovo pareigos mokėti už rangovo atliktus rangos darbus išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

62

63Dėl ieškovo kasacinio skundo

64

65Dėl UAB „Besserlita“ teisės paduoti kasacinį skundą

66Atsakovo atsiliepime į ieškovo UAB „Besserlita“ kasacinį skundą teigiama, kad nurodyta bendrovė neturi teisės paduoti kasacinį skundą, nes Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis dėl procesinių teisių perėmimo neįsiteisėjusi – dėl jos paduotas atskirasis skundas, kuris dar neišnagrinėtas.

67Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialiųjų teisių pagal civilinę teisę perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės. Teisių perėmimams galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis), t. y. jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek kasaciniame procese, taip pat atnaujinant procesą ar vykdant teismo sprendimą. Teisių perėmėjas, įstojęs į procesą, įgyja teisę tęsti pirmtako pradėtą procesą; jam, be kita ko, pereina ir teisė skųsti byloje priimtą teismo sprendimą atitinkamai apeliacine ir (ar) kasacine tvarka.

68Nagrinėjamu atveju 2010 m. birželio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas bankrutuojanti UAB „Šimtas aukštų“ perleido Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“ reikalavimo teisę į skolininko G. B. 389 828,43 Lt skolą. Remdamasis šia materialiųjų civilinių subjektinių teisių perleidimo sutartimi, Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 15 d. nutartimi pakeitė ieškovą bankrutuojančią UAB „Šimtas aukštų“ jo teisių perėmėju – Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“.

69Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pradinio ieškovo procesinių teisių perėmimo pagrindas – 2010 m. birželio 23 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis – yra galiojantis, nes nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl atsakovo argumentai, jog UAB „Besserlita“ neturėjo teisės paduoti kasacinio skundo dėl teismų sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl procesinių palūkanų iš skolininko priteisimo, yra teisiškai nepagrįsti.

70Dėl procesinių palūkanų

71

72Ieškovo kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, atmesdami reikalavimą priteisti procesines palūkanas, pažeidė CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

73Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo; nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę; be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. antstolis V. Stungurys, bylos Nr. 3K-3-594/2007; kt.).

74Procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; kt.).

75Aptariamos palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola kreditoriui, taip pat papildomi reikalavimai (pvz., palūkanos, delspinigiai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; kt.).

76Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais ieškovo kasacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju teismai neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priteisti jam iš atsakovo CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėta, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ginčo šalys būtų susitarusios neskaičiuoti procesinių palūkanų ar kad kreditorius savo pareiškimu ar veiksmais būtų atsisakęs šių palūkanų. Priešingai – nuo bylos nagrinėjimo pradžios kreditorius (ieškovas) nuosekliai reikalavo priteisti iš atsakovo ne tik pagrindinę skolą ir delspinigius, bet ir palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

77Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamu atveju teismai turėjo priteisti ieškovui Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio palūkanas.

78Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį.

79Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

80Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir vykdomi mokėjimai; šio straipsnio 3 dalyje išvardyti sandoriai ir atvejai, kurių Įstatymas nereglamentuoja.

81Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl pavėluotų mokėjimų pagal rangos sutartis, šie sandorai atitinka Įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius ir nepatenka į Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, kai Įstatymas netaikomas, todėl šiuo atveju kreditoriaus (ieškovo) reikalavimas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, nustatant jų dydį pagal Įstatymo nuostatas, yra teisėtas. Kai byla dėl pagrindinės skolos ir atitinkamai netesybų grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, procesinių palūkanų priteisimo klausimas turės būti išspręstas apeliacinės instancijos teismo, atsižvelgiant į tai, kiek bus patenkinta materialiųjų ieškinio reikalavimų.

82

83Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme

84Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. gruodžio 17 d. pažymą dėl ieškovo ir atsakovo inicijuoto kasacinio proceso valstybė patyrė 80,51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasaciniame teismui nutarus perduoti bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nėra galimybės išspręsti nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo į valstybės biudžetą klausimą (CPK 96 straipsnis). Tai turėtų išspręsti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

85Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

86

87Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

88Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.