Byla 2A-1497/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-882-265/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Smiltynės perkėla“, dalyvaujant tretiesiems asmenims „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje ir uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“, dėl viešojo konkurso sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,Smiltynės perkėla“ ir prašė panaikinti atsakovo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu nustatytą pasiūlymų eilę dėl laivų, laivų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ir bendrosios civilinės atsakomybės draudimo paslaugų pirkimo; panaikinti atsakovo sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pasiūlymų eilės dėl laivų, laivų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ir bendrosios civilinės atsakomybės draudimo paslaugų pirkimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad jis 2011 m. rugsėjo 23 d. pateikė pasiūlymą dalyvauti atsakovo paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse laivų, laivų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ir bendrosios civilinės atsakomybės draudimo paslaugoms pirkti (toliau – Konkursas), o 2011 m. rugsėjo 29 d. gavo atsakovo pranešimą apie sudarytą pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje dėl laivų, laivų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimo nurodyta UAB DK „PZU Lietuva“, antroje – UAB „BTA draudimas“, trečioje – UADB „Ergo Lietuva“; dėl bendrosios civilinės atsakomybės draudimo – pirmoje vietoje nurodyta UAB DK „PZU Lietuva“, antroje – UAB „BTA draudimas“. 2011 m. spalio 3 d. atsakovas informavo ieškovą, kad išnagrinėjus kito tiekėjo 2011 m. rugsėjo 30 d. pretenziją, nustatyta kitokia pasiūlymų eilė dėl bendrosios civilinės atsakomybės draudimo ir laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „BTA draudimas“ pasiūlymas. Ieškovas 2011 m. spalio 4 d. atsakovui pateikė pretenziją. Atsakovas sustabdė pirkimo procedūras, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas, o 2011 m. lapkričio 9 d. informavo, kad UAB DK ,,PZU Lietuva“ pasiūlymas atmestinas kaip neatitinkantis Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir Konkurso sąlygų IX skyriaus 49.1 punkto nuostatų, t. y. ieškovui Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu yra paskirta Konkurencijos įstatymo nustatyta ekonominė sankcija. Ieškovas nesutiko su atsakovo sprendimu, teigdamas, kad toks atsakovo sprendimas prieštarauja pirkimų tikslui racionaliai naudoti lėšas, skirtas paslaugoms įsigyti. Sprendime netenkinti pretenzijos atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. AS822-135/2011, kurioje nagrinėtos faktinės aplinkybės skirtingos; byla nėra susijusi su nagrinėjamu ginču, todėl administracinio teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas negali būti taikomas kaip analogija nagrinėjamoje byloje. Ieškovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. AS143-216/2011 pagal pareiškėjos UAB DK „PZU Lietuva“ skundą atsakovei Konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo pasisakė dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto, nurodydamas, kad ši teisės norma nustato perkančiosios organizacijos teisę nustatyti tam tikrą sąlygą pirkimo dokumentuose, o ne pareigą. Ieškovas mano, kad nustačius tokią sąlygą, ji tampa aktuali tik įsiteisėjus sprendimui paskirti ekonominę sankciją, o apskundus teismui tokį sprendimą, jo įsiteisėjimo diena siejama su teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, todėl atsakovo veiksmai ir sprendimai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Atsakovo priimti sprendimai užkerta galimybę ieškovui toliau dalyvauti pirkime, ir taip jis praranda galimybę pasirašyti viešojo pirkimo sutartį ir gauti pajamų.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinio nepatenkino tokiais motyvais: atsakovas nustatė, kad ieškovui paskirta piniginė sankcija už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytą pažeidimą, todėl ieškovas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir Konkurso sąlygų IX skyriaus 49.1 punkto reikalavimų. Perkančioji organizacija į Konkurso sąlygas kaip bendrąjį tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą buvo įtraukusi reikalavimą, kad tiekėjas nebūtų padaręs rimto profesinio pažeidimo ir nurodė šio pažeidimo sąvoką, analogišką Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte (Konkurso sąlygų III skyriaus 11. 7 p., b. l. 42–43). Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2S-33 buvo pripažinta, kad ieškovas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimus. Šį Konkurencijos tarybos sprendimą UAB DK „PZU Lietuva“ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu paliko nutarimą galioti. Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir nagrinėjamas. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, skundo teismui padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendžia kitaip. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS822–135/2011 pažymėjo, kad, kol Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimas nesustabdytas ar jis pats nepanaikintas teismo sprendimu, nutarimas yra galiojantis ir sukelia ūkio subjektui teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS822–135/2011, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei pasisakydamas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo, kai juridinis asmuo yra pažeidęs Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, nurodė, jog sustabdžius Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimą, pareiškėjui nebūtų jokių kliūčių dalyvauti konkursuose ir sudaryti naujas sutartis dėl automobilių nuomos, todėl tuo atveju, jei teismas skundžiamą Konkurencijos tarybos nutarimą paliktų nepakeistą, padėties, buvusios iki teismo sprendimo priėmimo, atkūrimas taptų negalimas arba labai sudėtingas, atitinkamai teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Šioje byloje teismas konstatavo, kad skundžiamo nutarimo galiojimo sustabdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei vykdymas, tai būtų neadekvatu siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešąjį interesą. Teismas sprendė, kad minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis skiriasi tik dėl skirtingų įmonių teikiamų paslaugų, o kitomis faktinės aplinkybės labai panašios, todėl ieškovo argumentą, kad perkančioji organizacija, priimdama ginčijamus sprendimus negalėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. AS822–135/2011, atmetė.. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos administracinis teismas analogiškos pozicijos laikėsi ir 2011 m. vasario 25 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525–215/2011. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas nepanaikino Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo skirti ieškovui ekonominę sankciją už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė UAB DK „PZU Lietuva“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti šio nutarimo, kiek jis yra taikomas UAB DK „PZU Lietuva“, galiojimą, todėl teismas sprendė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ paskirta ekonominė sankcija už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą yra nesustabdyta ir galiojanti. Ta aplinkybė, jog ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, nedaro įtakos paskirtos sankcijos galiojimui bei jos taikymui.

6Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju perkančioji organizacija (atsakovė), nustačiusi kvalifikacinius reikalavimus būsimiems tiekėjams, tarp jų ir tiekėjo profesinių pažeidimų nebuvimą, privalėjo taikyti šiuos reikalavimus ir tam tiekėjui, kuriam yra paskirtos piniginės sankcijos už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nustatytą pažeidimą. Priešingu atveju, t. y. neatmetus tiekėjo, kuriam paskirta tokia sankcija, paraiškos ir pripažinus šį tiekėją Konkurso laimėtoju, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl ekonominės sankcijos teikėjui skyrimo, perkančiajai organizacijai kiltų neigiamos pasekmės, nes Konkurso laimėtojas būtų traktuojamas kaip neatitinkantis kvalifikacinių reikalavimų, o atsakovas pripažįstamas kaip, gal būt, neskaidriai organizavęsi Konkursą. Teismas taip pat pažymėjo: jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikins ieškovui skirtą ekonominę sankciją, jis turės teisę savo pažeistas teises ginti kitais pagrindais.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Ieškovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

    1. Teismas nepasisakė dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. priimtos nutarties Nr. AS-143-216/2011, kuri buvo priimta apelianto atžvilgiu ir kurioje pasisakyta, kad VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato perkančiosios organizacijos teisę nustatyti tam tikrą sąlygą pirkimo dokumentuose, o ne pareigą. Nustačius tokia sąlygą, ji tampa aktuali tik įsiteisėjus sprendimui paskirti ekonominę sankciją. Apskundus teismui tokį sprendimą, jo įsiteisėjimo diena siejama su teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. AB „Smiltynės perkėla“ pirkimo sąlygų III skyriaus 11.7 punkte nustatė sąlygą, kuri yra analogiška Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintai sąlygai ir šios sąlygos siejamos su sprendimo skirti ekonominę sankciją įsiteisėjimo diena, o ne su sprendimo skirti ekonominę sankciją priėmimo diena. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, todėl, apelianto nuomone, teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. AS-143-216/2011, kurioje paaiškinta, jog nustatant perkančiajai organizacijai sąlygą, kuri įtvirtinta VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ji tampa aktuali tik įsiteisėjus sprendimui, o jei sprendimas apskųstas, tai įsiteisėjimo diena siejama su teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Teismas nepagrįstai ekonominės sankcijos paskyrimą sutapatino su ekonominės sankcijos įsiteisėjimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pasisakė, kad turi būti atsižvelgta ir į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius. Teismas rėmėsi nutartimis, priimtomis 2011 m. vasario mėnesį, kai nutartis byloje Nr. AS-143-216/2011 priimta 2011 m. kovo mėnesį.
    2. Teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą perkančiajai organizacijai kiltų neigiamos pasekmės, nes atsakovas gali būti laikomas neskaidriai organizavęs Konkursą, tačiau jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikintų žemesnės instancijos teismo sprendimą, ieškovas savo pažeistas teises galėtų ginti kitais pagrindais. Toks teismo sprendimas yra nesuprantamas, kadangi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus žemesnės instancijos teismo sprendimą, šalys nebūtų atstatytos į pradinę padėtį, taip pat ieškovas neturėtų galimybės bei pagrindų ginti savo pažeistas teises, o kita vertus pačiai perkančiajai organizacijai kiltų neigiamos pasekmės dėl VPĮ įtvirtintų principų, tokių kaip skaidrumas, nediskriminavimas pažeidimas, neracionalus lėšų panaudojimas paslaugoms įsigyti.
    3. VPĮ įtvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos, kur viena iš funkcijų yra konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ar organizuoti jų konsultavimą pirkimo klausimais, tačiau atsakovas nesikreipė į šią tarnybą, o kreipėsi į Konkurencijos tarybai, kuri nėra kompetentinga aiškinti ir teikti konsultacijas dėl VPĮ nuostatų. CPK 4238 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas savo iniciatyva turi teisę rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Šiuo atveju apelianto nuomone, teismas turėjo teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva ir užklausti Viešųjų pirkimų tarnybos dėl VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimo, nepriklausomai nuo to, kad apeliantas pateikė nuomonę, jog nėra būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadų.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB ,,Smiltynės perkėla“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius nesutikimo su skundu motyvus:

    1. Teismas teisėtai ir pagrįstai nesirėmė apelianto nurodoma nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-143-216/2011, nes šioje byloje teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos.
    2. Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas turėjo teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. CPK 4238 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia. Šiuo atveju teismui pakako Konkurencijos tarybos išaiškinimo, nes jos viena iš pagrindinių veiklos sričių yra Konkurencijos įstatymo priežiūra ir ji kompetentinga teikti konsultacijas dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-143-216/2011, teismas nesirėmė pagrįstai nes nei VPĮ, nei AB „Smiltynės perkėla“ Konkurso reikalavimuose nebuvo nurodyta sąlyga, kad ji galioja tik įsiteisėjus sprendimui paskirti ekonominę sankciją.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai – pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005). Įvertinus nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius pagrindus, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakovo išvada dėl to, kad ieškovas neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir Konkurso sąlygų IX skyriaus 49.1 punkto sąlygų, nes yra pažeidęs Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatą, už kurios pažeidimą paskirta ekonominė sankcija.

13Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, atsakovo parengtus viešojo pirkimo dokumentus, teismų praktiką ir tinkamai taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

14Byloje nustatyta, kad Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2S-33 ieškovui buvo paskirta piniginė bauda už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimų pažeidimus. Šį Konkurencijos tarybos sprendimą UAB DK „PZU Lietuva“ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pripažino minėtą Konkurencijos tarybos nutarimą teisėtu ir pagrįstu, o UAB DK „PZU Lietuva“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinimo. Apelianto nuomone, nustatant perkančiajai organizacijai sąlygą, kuri įtvirtinta VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ji tampa aktuali tik įsiteisėjus sprendimui, o jei sprendimas apskųstas, tai įsiteisėjimo diena siejama su teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Tokius savo teiginius apeliantas grindžia, jo manymu, naujausia teismų praktika, taikyta byloje kuri tiesiogiai susijusi su nagrinėjamu klausimu, nes joje sprendžiamas Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2S-33 teisėtumo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-216/2011). Teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto teiginius. Minėtoje administracinėje byloje teisėjų kolegija, nurodydama, kad VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato perkančiosios organizacijos teisę nustatyti tam tikrą sąlygą pirkimo dokumentuose, o ne pareigą; nustačius tokia sąlygą, ji tampa aktuali tik įsiteisėjus sprendimui paskirti ekonominę sankciją; apskundus teismui tokį sprendimą, jo įsiteisėjimo diena siejama su teismo sprendimo įsiteisėjimo diena.

15Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant viešosios teisės normas bei kitus su tuo susijusius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, jog 2011 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-216/2011 buvo priimta pasisakant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kitu atžvilgiu, nesusijusiu su Konkurso sąlygos galiojimu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis šia nutartimi. Juo labiau, kad toje pačioje teismo nutartyje nurodyta, jog Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Šiuo konkrečiu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas nesustabdė Konkurencijos tarybos nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymo, todėl jis atsakovo organizuoto Konkurso metu galiojo, ir, kol jo galiojimas nebuvo sustabdytas ar jis (nutarimas) nepanaikintas teismo sprendimu, sukėlė subjektui teisines pasekmes.

16Pažymėtina kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą bylose, kuriose faktinės aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimas aiškinamas analogiškai (LVAT 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-135/2011, 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-159/2012).

17Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sustabdžius Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimą, toks veiksmas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes, nei galiojimo nesustabdžius., tiek 2011 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS-525-215/2011.

18Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimo, nes pareiga aiškinti ir taikyti teisę nagrinėjamoje byloje nustatyta tik teismui (CPK 3, 6 str.).

19Iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų (CPK 177 str.) akivaizdu, kad apeliantas buvo pažeidęs Konkurencijos įstatymo nuostatas ir dėl to neatitiko Konkurso sąlygų, todėl pagrįstai jo pasiūlymas buvo atmestas.

20Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 4. Ieškovas nurodė, kad jis 2011 m. rugsėjo 23 d. pateikė pasiūlymą... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinio... 6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo... 7. Ieškovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB ,,Smiltynės perkėla“ prašo... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“... 10. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 12. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai... 14. Byloje nustatyta, kad Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu... 15. Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų... 16. Pažymėtina kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 17. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 18. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo... 19. Iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų (CPK 177 str.) akivaizdu, kad... 20. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimą palikti...