Byla 2A-624-278/2014
Dėl žemės sklypo ir namo valdymo tvarkos nustatymo bei nuosavybės teisės valdymo gynimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

2kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-664/2014 pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui G. M. dėl žemės sklypo ir namo valdymo tvarkos nustatymo bei nuosavybės teisės valdymo gynimo.

4Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

5ieškovė G. R. prašė teismo iš dalies pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimu patvirtintą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atkuriant jos teisę visa apimtimi disponuoti teisėtai paveldėtą gyvenamojo namo dalį bei patvirtinti namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką ir ribas pagal UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ 2014-03-10 parengtą projektą. Nurodė, jog 2009-12-02 teismo sprendimu patvirtinta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pažeidžia jos teisę visa apimtimi disponuoti paveldėtą namo dalį. Teigė, kad susiklostė konfliktiniai santykiai su atsakovu G. M. ir jo sutuoktine, todėl esama daikto naudojimosi tvarka netinkama, be to, būtina nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.

6Ignalinos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai naudotis patalpą, pažymėtą indeksu l-2, kuria naudojasi atsakovo G. M. nepilnametė dukra (ieškovės anūkė), dalį, ne tik apsunkintų atsakovo galimybę naudotis daiktu, bet iš esmės pažeistų prioritetinę vaiko teisę į tinkamą būstą, jo interesų apsaugos ir gynimo bei teisėtų lūkesčių principus. Atsižvelgęs į tai, jog šalys konfliktuoja nuo 2008 m., t.y. susiklosčiusius šalių santykius iki naudojimosi tvarkos nekilnojamu daiktu nustatymo, teismas šios aplinkybės nelaikė esmine, dėl kurios reikėtų keisti teismo 2009-12-02 sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką. Teismas išreiškė abejones dėl ieškovės siūlomos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimo įtakos šalių tarpusavio santykiams, o ieškovės G. R. pažadą perrašyti ginčo kambarį atsakovo naudai, jam įvykdžius tam tikras sąlygas, laikė deklaratyvaus pobūdžio, nesukeliančias teisinių padarinių. Nurodė, kad pateikus patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma grąžinti iš atsakovo valdymo gyvenamojo namo patalpos dalį ir įpareigoti ieškovę savo lėšomis įrengti pertvarą, nebuvo pateiktas nei patikslinto naudojimosi tvarkos planas, nei duomenys apie siūlomą įrengti pertvarą, nei sprendiniai dėl atsakovo patalpų izoliavimo ir jų apkūrenimo. Teismas darė išvadą, kad vien tik tarp šalių susiklostę santykiai ir tai, jog atsakovas nepateikė savo naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projekto, negali būti teismui pagrindiniu ir svarbiausiu kriterijumi privalomai patvirtinti ieškovės pateiktą žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą. Nurodė, jog ieškovės pateiktas UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ 2014-03-10 parengtas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas, neatitinka teismų praktikos suformuotus teisėtumo, adekvatumo, faktinio ilgalaikio naudojimosi stabilumo bei bendraturčių lygiateisiškumo užtikrinimo kriterijų. Teismas konstatavo, jog ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos projektas, nors ir atitinkantis bendrasavininkų turimas nuosavybės dalis, pažeidžia šalių teises bei teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pagal ieškovės pasiūlymą, atsakovas negalės naudotis pagal paskirtį jam skirtina žemės sklypo dalimi, esančia po bendraturčiams priklausančiu neįteisintu statiniu. Nurodė, kad ieškovės prašoma skirti žemės sklypo dalis yra dirbama, joje yra atsakovo pasodinti vaismedžiai ir braškynai. Be to, darė išvadą, kad pateiktame UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ 2014-03-10 paruoštame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte nėra numatyta galimybė atsakovui G. M. privažiuoti prie ūkinio pastato bei prie kanalizacijos šulinio (tam skirtas tik 1 metro pločio praėjimas tarp gyvenamojo namo ir ieškovei skirtinų naudotis namo valdos žemės dalių), kas neatitinka racionalumo ir optimalumo principų. Nurodė, kad pateiktame projekte atsakovui skirtina naudotis žemės sklypo dalis, kurioje yra vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą, o ieškovei išreiškus ketinimą įsirengti atskirą įvažiavimą, plane nenurodyta planuojamo įrengti įvažiavimo tiksli vieta, plotis ir ilgis, nepateiktas nei Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus sutikimas įrengti antrą įvažiavimą į ginčo žemės sklypą, nei supaprastintas projektas, kurį patvirtinus toks sutikimas gali būti išduodamas arba ne, todėl nėra žinoma, ar toks prašymas galėtų būti tenkintinas.

7Apeliaciniu skundu ieškovė G. R. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2014-05-30 UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtą planą bei pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimu nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, grąžinant jai iš atsakovo G. M. valdymo gyvenamojo namo patalpos 9,40 m2, inventorizacijos ir techninės apskaitos bylos brėžinyje pažymėto indeksu 1-2, įpareigojant ją savo lėšomis įrengti kambario pertvarą, o atsakovui G. M. paliekant 2,2 m2 šioje patalpoje, taip kad atitiktų atsakovo paveldėtas 21/64 dalis, kurios sudaro 26,06 m2 gyvenamųjų patalų plotą ir tuo atkurti jos pažeistą teisę, – visa apimtimi disponuoti teisėtai paveldėta 43/64 gyvenamojo namo dalimi, kurią sudaro 53,39 m2. Teigia, jog 2014-05-30 UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtas planas, kuriame melsva spalva ir indeksu „1“ žymimas atsakovui G. M. skirtinas naudotis žemės sklypas, atitinka 2008-09-02 žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3324 jo įsigytą žemės sklypą. Nurodo, jog atsakovui skirtina 170 m2 neužstatyta žemės sklypo dalis, o iš jam priklausančio 256 m2 žemės ploto - 28 m2 yra po gyvenamojo namo dalimi, pažymėto indeksu „3“ ir 58 m2 iš jam priklausančių 256 m2, išskiriama bendram naudojimui, plane pažymėta žalia spalva ir indeksu „4“ - tikslu prieiti prie šulinio, privažiuoti prie ūkio pastato ir tualeto, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pagal siūlomą planą, raudona spalva ir indeksu „2“ pažymėta namų valdos žemės sklypo dalis 401 m2 skirtina jai. Pagal planą, iš jos paveldėtų 525 m2 žemės ploto - 57 m2 yra po gyvenamuoju namu, plane pažymėta indeksu „3“ ir 67 m2, iš jai priklausančių 525 m2, išskiriama bendro naudojimo takams, plane pažymėta žalia spalva ir indeksu „4“ - tikslu prieiti prie šulinio ir ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog atsakovas visą bylos nagrinėjimo periodą buvo pasyvus ir apeliavo tik į nepilnametės dukters interesus, jai pareikalavus pakeisti 2009-12-02 sprendimu nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, tačiau realiai bendraturčių nekilnojamojo turto valdymu visai nesirūpino. Mano, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir visą dėmesį skyrė atsakovo nepilnametės dukters interesų gynimui, o ne bylos nagrinėjimui iš esmės. Teismui perėjus prie šeimos santykių reguliavimo principų, byloje privalo dalyvauti Vaiko teisių apsaugos tarnyba, būtina išklausyti vaiko nuomonę. Teigia, jog nustatyta ir galiojanti namo naudojimosi tvarka varžo jos pačios ir jos šeimos teisėtus interesus, todėl šios tvarkos pakeitimas pagrįstas objektyvia būtinybe, nes byloje nepaneigtas netinkamas atsakovo elgesys, jo nuolatinis smurtavimas, girtavimas bei visokeriopas kenkimas jos atžvilgiu. Nurodo, kad nustatyta naudojimosi tvarka patalpomis įregistruota tik kaip juridinis faktas, o ne kaip atskiras G. M. nekilnojamasis turtas, todėl įvairių pakeitimų registravimas ar perregistravimas nėra ribojamas. Teigia, jog teismas nevertino jos paaiškinimų dėl realių ketinimų gyventi ginčo name, nepasisakė dėl savininkų vienodos teisių apsaugos. Mano, kad teismas turėjo visas galimybes įsitikinti, jog atsakovo netenkino jokie pateikti preliminarūs brėžiniai, projektai bei žodiniai pasiūlymai, kurie įpareigotų jį naudotis tik išpirkta ir paveldėta nekilnojamojo turto dalimi, o pats atsakovas G. M. nepateikė nei vieno pasiūlymo ar projekto. Su apeliaciniu skundu ieškovė teikia duomenis apie galimybes tvarkyti nuotekas neįvažiavus į kiemą, 2014-05-30 UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą bei kitus ginčijamame sprendime nurodytus trūkstamus duomenis. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir prijungti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. M. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog jį tenkino 2009-12-02 Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kurios viena iš iniciatorių buvo apeliantė G. R., todėl remiantis šia tvarka, jis įsirengė ir izoliavo patalpas. Keisti nusistovėjusios tvarkos, vien tik subjektyviu, antipatija paremtu G. R. pageidavimu, nesutiko, kas laikytina jo pozicija, o ne pasyvumu. Nurodo, kad pateikdama pirminį ieškinį, G. R. pasiūlė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2013-10-15 parengtą G. E. projektą, su pasiūlymu jis sutiko, nes siūloma tvarka buvo patogi, racionali, atitiko turimos žemės dalių proporcijas ir buvo iš esmės jau nusistovėjusi, tačiau vėliau ieškovė pasiūlė kitą naudojimosi tvarką. Teigia, jog teismas, spręsdamas dėl gyvenamųjų patalpų naudojimosi tvarkos keitimo, neturėjo pagrindo ir pareigos byloje kviesti vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus ir išklausyti vaiko, nes ginčas kilo ne dėl vaiko. Pažymi, kad apeliantės motyvai dėl jo elgesio yra nepagrįsti įrodymais, šmeižikiški ir nesudaro pagrindo keisti naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką. Nurodo, kad apeliantė nėra išsakiusi realaus ketinimo gyventi ginčo name. Teigia, jog nei apeliantės, nei buvusios gyvenamojo namo dalies savininkės turtas per prievartą nebuvo paimtas ir prie jo turto neprijungtas, o tik jų pačių iniciatyva buvo nustatyta dabar galiojanti naudojimosi namu tvarka. Nurodo, kad apeliantės nurodyti siūlymai dėl nuotekų šalinimo, kuro ar kitų daiktų vežimo prie ūkinių pastatų, neturint prieigos prie jų, sąlygotų neproporcingai dideles išlaidas ir organizacines problemas. Be to, nurodo, kad su apeliaciniu skundu G. R. teikia naują ginčo žemės sklypo padalijimo planą, kelia naują reikalavimą, kuris negali būti nagrinėjimo dalyku apeliacinėje instancijoje ir nepagrįstai prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11Byloje nustatyta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-903-242/2009, pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui G. M. buvo nustatyta gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka (1 t., b. l. 8-10). Nustatyta, kad ieškovė G. R. pagal 2011-06-16 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo G. M. turtą - 525/781d. žemės sklypo bei 43/64d. jame esančių gyvenamojo namo bei statinių, o G. M. - 2006-10-18 paveldėjo 21/64 d. pastatų bei 2008-09-02 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 256/781 d. žemės sklypo (1 t., b. l. 14-17, 34-40). Ieškovė G. R. prašė teismo pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimą, kuriuo nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka ir grąžinti jai naudojimuisi dalį (9,40 m²) gyvenamosios patalpos, plane pažymėtos indeksu l-2 bei nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovės G. R. reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis, apsunkintų atsakovui G. M. galimybę naudotis daiktu, pažeistų prioritetinę jo dukters teisę į tinkamą būstą, jo interesų apsaugos ir gynimo bei teisėtų lūkesčių principus, o pateiktas naudojimosi tvarkos bendru žemės sklypu projektas neatitinka teisėtumo, adekvatumo, faktinio ilgalaikio naudojimosi stabilumo bei bendraturčių lygiateisiškumo užtikrinimo kriterijų. Kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka dėl sekančių motyvų.

12Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kas reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Bendraturčiams geranoriškai nesusitarus dėl naudojimosi tvarkos, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Be to, spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-77/2011, Nr. 3K-3-481/2011 ir kt. ).

13Kaip minėta aukščiau, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškovė G. R. yra paveldėjusi 43/64, o G. M. - 21/64 dalis minėtų pastatų. Nustatyta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimu už akių buvo patvirtinta bendraturčių G. M. ir G. M. nauojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Iš minėto sprendimo matyti, kad G. M., derindama šalių poreikius, atsižvelgdama, jog būtų praktiška ir patogu naudotis patalpomis, vienas kitam netrukdant, atsakovui G. M. skyrė naudotis jai pagal tenkančią dalį priklausančią 9,40 m² gyvenamosios patalpos dalį, žymimą indeksu 1-2 (b. l. 8-10, 20). Tokiam G. M. (motinos) sprendimui pritarė ieškovė G. R., kuri padėjo motinai tvarkyti dokumentus. Apeliantė neneigia, jog G. M., įsiteisėjus 2009-12-02 sprendimui, jam skirtą naudojimuisi gyvenamojo namo patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, pritaikė savo gyvenimo reikmėms, atsiribojo nuo senelei G. M. priklausančių patalpų, minėtoje patalpoje įrengė krosnį apšildyti perduotas jam bei nuosavybės teise priklausančias patalpas (1-2, 1-3). Neabejotina, kad šiuo sprendimu patvirtinta naudojimosi tvarka atsakovui G. M. sukėlė teisėtus lūkesčius, įsitikinimą, jog senelės perduotomis naudotis patalpomis jis, jo šeimos nariai naudosis visą laiką, todėl patalpos 1-2 grąžinimas apeliantei neabejotinai pažeistų atsakovo teisėtus lūkesčius. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, jog G. R. prašomoje grąžinti 9,40 m² esančioje patalpoje, gyvena atsakovo nepilnametė duktė, o kitoje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-3, gyvena atsakovas ir jo sutuoktinė. Pagal atsakovo paaiškinimus, patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-4, įrengta virtuvė (1 t., b. l. 75-78). Kolegija daro išvadą, jog teismas tinkamai įvertino neigiamas ieškovės reikalavimo dėl patalpos grąžinimo jos nuosavybėn pasekmes atsakovo šeimos, tame tarpe ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nes, nustačius naują naudojimosi tvarką, sumažėtų atsakovo šeimos naudojamo būsto plotas. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė 9,40 m² patalpos atskyrimo projekto, nenurodė kas turėtų išardyti pertvaras ir įrengti naujas ir t.t.. Nors G. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog ji turėtų būti įpareigota savo lėšomis įrengti kambario pertvarą, kas rodo, jog ji atliktų 9,40 m² atskyrimą iš bendro 11,75 m² kambario ploto, tačiau toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo teikiamas, pertvaros įrengimo projektas nebuvo paruoštas ir svarstomas. Kadangi kelti naujus reikalavimus apeliaciniu skundu negalima, apeliacinis skundas pagal pateiktus naujus įrodymus negali būti svarstomas (CPK 312 str.). Be to, kolegijai sutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais atmestas ieškovės reikalavimas dėl 1-2 gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos pakeitimo, kritiškai vertintini apeliantės teiginiai dėl pernelyg didelio dėmesio skyrimo nepilnamečio vaiko interesams ir materialinių bei procesinių teisės normų pažeidimo. G. R. reikalavimai buvo pareikšti dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu bei žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl byla nepriskirtina šeimos bylų kategorijai (CPK 381 str.- 409 str.) ir teismas neturėjo pareigos išklausyti vaiko nuomonės bei kviesti į posėdį vaiko teises ginančias institucijas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bendraturčių nekilnojamojo turto valdymo bei naudojimo suabsoliutinimas pažeistų ne tik teisingumo ir protingumo principus, bet ir JTO Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio nuostatas dėl vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik atsakovo, bet ir jo šeimos narių interesus. Ta aplinkybė, jog ieškovė ketina persikelti gyventi į jai priklausančią gyvenamojo namo dalį, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog esanti nusistovėjusi patalpų naudojimosi tvarka esmingai pažeidžia jos teises. Įvertintina, jog ieškovė yra paveldėjusi ir turi teisę pagal 2009-12-02 sprendimu už akių nustatytą naudojimosi tvarką naudotis dviem kambariais, virtuve bei dviem verandos patalpomis, tuo tarpu patenkinus jos reikalavimą, atsakovo šeimos, nuolat gyvenančios name eilę metų, buities sąlygos ženkliai pablogėtų. Nors atsakovas yra ieškovės sūnus, tačiau neatmestina aplinkybė, jog tai tik pablogintų jų tarpusavio santykius. Esantys konfliktiški santykiai tarp šalių, kurie kyla jau nuo 2008 m., nėra pakankamas pagrindas keisti 2009-12-02 teismo sprendimu už akių patvirtintą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, kuriai pritarė pati ieškovė (1 t., b. l. 126-137). Pateikta Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono PK informacija apie atsakovo G. M. atžvilgiu taikytas administracinio poveikio priemones tik charakterizuoja atsakovo asmenybę bei tarp šalių kilusius nesutarimus, tačiau neįrodo, jog tuo yra pažeidžiamos G. R. teisės naudotis jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi (CPK 12 str., 178 str.; 1 t., b. l. 127-131). Nustatoma naudojimosi tvarka patvirtinama kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai. Konkrečią dalį reikia atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Tačiau praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Kaip minėta, apeliantei buvo žinoma tarp gyvenamojo namo bendraturčių susiformavusi ilgalaikė namo naudojimosi tvarka, patvirtinta 2009-12-02 teismo sprendimu už akių, kuriame nurodoma, jog G. M. atsakovo naudai atsisako jai priklausančio 9,40 m² ploto anūko G. M. naudai. Šis sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl konstatuoti, jog 9,40 m² buvo prievarta atimta iš apeliantės nuosavybės, nėra pagrindo (CPK 18 str., 178 str.). Tai, kad pasikeitė ginčo namo vienas iš bendraturčių, taip pat nesudaro pagrindo keisti teismo patvirtintą ir nusistovėjusią nekilnojamo daikto naudojimosi tvarką.

14Prašydama nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovė kelis kartus tikslino ieškinį šioje dalyje, tuo keisdama savo reikalavimus bei teikdama naujus projektus (1 t., b. l. 27-30, 49-54, 146-150). Kaip matyti iš atsakovo G. M. pateiktų procesinių dokumentų, jis sutiko su 2013-10-15 G. E. parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, kurio G. R. 2014-03-28 patikslintu ieškiniu teismui nebeteikė, o naudojimosi tvarką prašė nustatyti pagal UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ 2014-03-10 parengtą planą (1 t., b. l. 142-149, 146-150). Atsakovas nesutiko su 2014-03-10 UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektu, todėl apeliantės teiginiai dėl atsakovo nesutikimo su pateiktais preliminariais projektais vertintini kritiškai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2014-03-10 UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ žemės sklypo plano projekto įvertinimu ir išvada, jog siūloma nustatyti naudojimosi tvarka prieštarauja nusistovėjusiai ilgalaikio naudojimosi tvarkai, neužtikrina atsakovui tinkamo priėjimo prie ūkinių pastatų ir šalių lygiateisiškumo principų. Iš pateiktojo plano matyti, kad G. M. siūloma skirti vakarinė žemės sklypo dalis, apimanti dalį kiemo bei besiribojanti su atsakovo naudojama gyvenamojo namo dalimi, šiaurės-rytinėje sklypo dalyje priskirtina dalis, esanti po neįteisintu ginčo šalių statiniu, atsakovui paliekant 1 m pločio bendro naudojimo žemės sklypo dalį, tikslu pasiekti šiaurės-rytų pusėje esančią sklypo dalį (1 t., b. l. 142). Kolegija daro išvadą, jog toks žemės sklypo dalių suformavimas neatitinka racionalumo ir efektyvumo kriterijų, nes, akivaizdu, jog 1 m pločio bendro naudojimo žemės sklypo juostos nepakaks atsakovui tinkamai valdyti ir naudoti 2009-12-02 teismo sprendimu priskirtus naudoti ūkinį pastatą bei kitame ūkiniame pastate esančius tualetą bei rūsį, sandėliuoti kietąjį kurą, ruošiantis šildymo sezonui. Apeliaciniame skunde išdėstyti G. R. pasiūlymai dėl galimybių atsakovui pačiam įdirbti priskirtiną kiemo dalį bei perkelti į kitą vietą braškyną, patvirtina teikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekto naudingumą išimtinai apeliantės atžvilgiu, kas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Pagal apeliantės G. R. siūlymą, į bendro naudojimo žemės sklypą įsiterpia jai skirtinos naudotis 26 m2 ir 35 m2 ploto žemės sklypo dalys, kas automatiškai formuoja konfliktines situacijas su atsakovu ir tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka negalėtų užtikrinti socialinės taikos tarp bendraturčių. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą nustatyti naudojimosi tvarką pagal 2014-03-10 projektą. Ginčydama priimtą sprendimą, G. R. prašo apeliacinio teismo priimti naujus įrodymus bei teikia naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, tačiau tenkinti šį prašymą nėra pagrindo. Vienas iš esminių šalių lygiateisiškumo, kartu – ir tinkamo teismo proceso, principo aspektų yra vienodos šalių galimybės teikti teismui įrodymus, paaiškinimus ir argumentus dėl nagrinėjamos bylos dalyko. Dėl to šios šalių teisės gali būti ribojamos ir pateiktus įrodymus gali būti atsisakoma priimti tik esant pagrįstam įstatyme nustatytam pagrindui. Vienas iš tokių atvejų, kai įstatymas nustato galimybę riboti šalies teisę teikti teismui įrodymus ar paaiškinimus dėl nagrinėjamos bylos dalyko, yra CPK 320 ir 314 straipsniuose nustatyti apeliacinio skundo nagrinėjimo apimties ribojimai. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė G. R. kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2014-05-30 UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtą planą, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos raštą, jog neprieštaraujama įrengti atskirą įvažiavimą iš gatvės pusės į žemė sklypą, lokalinę sąmatą dėl atskiro įvažiavimo ir pertvaros įrengimo, duomenis apie mokėtas komunalinių paslaugų sumas, informaciją apie galimybę sutvarkyti nuotekas neįvažiavus į kiemą. Šiuos dokumentus ieškovė pateikė, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, priimant ginčijamą sprendimą, tačiau nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti su skundu pateikiami nauji įrodymai, t.y., ieškovė G. R., teikdama minėtus rašytinius dokumentus, nenurodė, jog teismas juos nepagrįstai atsisakė priimti ar, kad šių dokumentų negalėjo pateikti savalaikiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju naujai pateiktus ieškovės G. R. dokumentus priimti ir vertinti nėra pagrindo, nes teikiamas naujas naudojimosi tvarkos projektas pirmosios instancijos teisme nebuvo svarstomas, dėl jo šalys bei teismas ginčijamu sprendimu nėra pasisakę ir šio projekto pateikimas apeliacinės instancijos teismui laikytinas nauju reikalavimu, kas yra draudžiama pagal CPK 312 straipsnio nuostatas, todėl apeliacine tvarka nesvarstytinas.

15Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai