Byla 2-26-664/2014
Dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. dalinio pakeitimo ir žemės sklypo valdymo tvarkos nustatymo

1Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė,

2sekretoriaujant N. K.,

3dalyvaujant ieškovei G. R.,

4ieškovės atstovui advokatui Kazimierui Gerojimui,

5atsakovui G. M.,

6atsakovo atstovui advokatui Egidijui Labuckui,

7žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį G. M. dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. dalinio pakeitimo ir žemės sklypo valdymo tvarkos nustatymo.

8Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

9Ieškovė G. R. patikslintu ieškiniu prašo teismo:

101) Iš dalies pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-903-242/2009 nustatytą naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 79,46 m2. , kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), grąžinant ieškovei G. R. iš atsakovo G. M. valdymo gyvenamojo namo patalpos dalį, tai yra 9,40 m2. gyvenamojo namo kambario, inventorizacijos ir techninės apskaitos bylos brėžinyje pažymėto indeksu 1-2, kurio plotas yra 11,75 m2 , įpareigojant ieškovę savo lėšomis įrengti kambario pertvarą - paliekant atsakovui G. M. 2,2 m2 šioje patalpoje, taip kad atitiktų atsakovo paveldėtą 26,06 m2 gyvenamųjų patalų plotą. Tokiu būdu atkurti G. R. pažeistą teisę – pilna apimtimi disponuoti teisėtai paveldėta 43/64 gyvenamojo namo dalis, kurios sudaro 53,39 m2 .

112) patvirtinti namų valdos žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0781 ha (unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tvarką ir ribas pagal 2014 m. kovo 10 d. UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtą projektą sekančiai:

12a) melsva spalva ir indeksu „1“ plane pažymėta namų valdos žemės sklypo dalis 197 m2 – atsakovui G. M.. Iš G. M. nusipirktų ir jam priklausančių 256 m2 žemės ploto – 28 m2 yra po gyvenamojo namo dalimi, pažymėto indeksu „3“ ir 312 m iš jam priklausančių 256 m2 išskiriama kiemo takams, plane pažymėta žalia spalva ir indeksu „4“ – tikslu prieiti prie šulinio ir ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ). Viso 256/781 žemės sklypo kaip ir yra įregistruota Nekilnojamojo turto ir registro centriniame duomenų banke, registro Nr. ( - );

13b) raudona spalva ir indeksu „2“ plane pažymėta namų valdos žemės sklypo dalis 436 m2 – ieškovei G. R.. IŠ G. R. paveldėtų 525 m2 žemės ploto – 57 m2 yra po gyvenamuoju namu, pažymėto indeksu „3“ ir 32 m2 iš jai priklausančių 525 m2 išskiriama kiemo takams, plane pažymėta žalia spalva ir indeksu „4“ – tikslu prieiti prie šulinio ir ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ). Viso 525/781 žemės sklypo kaip ir yra įregistruota Nekilnojamojo turto ir registro centriniame duomenų banke, registro Nr. ( - ).

14Nurodė, kad atsakovas G. M. yra jos sūnus. Ieškovė G. R. ir atsakovas G. M., šiuo metu yra žemės sklypo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) bei jame esančių pastatų, gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ) ir kitų inžinierinių statinių, kurių unikalus Nr. ( - ), bendrasavininkai.

15Atsakovas G. M. po senelio J. M. mirties pagal testamentą, 2006-10-18 paveldėjo teisės liudijimų Nr. 3901 ir Nr. 3899, įgijo nuosavybės teises į ( - ), esančių pastatų 21/64 dalį, t.y. gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ) ir kitų inžinierinių statinių, kurių unikalus Nr. ( - ). Remiantis 2008 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3324 iš valstybės įsigijo 256/781 žemės sklypo, adresu ( - ) mieste, unikalus Nr. ( - ). Kita žemės sklypo dalis ir jame esančių pastatų dalis priklausė ieškovės motinai (atsakovo seneliai) G. M..

16Kadangi ieškovės motina G. M. ir sūnus (atsakovas) G. M. su šeima gyvendami kartu name, adresu ( - ), negalėjo sutarti dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi, dažnai kildavo ginčai ir barniai, todėl G. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais nustatymo. Teismui pateiktame pareiškime G. M. nurodė, jog nors atsakovui G. M. priklauso 26,10 m2 gyvenamojo namo dalis, tačiau atsižvelgdama į jo šeimą, leido jam naudotis didesne dalimi tai yra 35,62 m2 daugiau 9,60 m2 nei priklauso. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-903-242/2009 tenkinant ieškinį, nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatų, kurių unikalūs Nr. ( - ), ir kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) tvarka: G. M. suteikta naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) patalpomis plane pažymėtomis indeksais: 1-2, plotas 11,75 kv.m., 1-4, plotas 8,68 kv.m., 1-3, plotas 11,83 kv.m., 1-5, plotas 3,36 kv.m., viso 35,62 kv.m. gyvenamojo namo ploto. O taip pat ūkio pastatu, unikalus Nr. ( - ), bei ūkiniame pastate, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiu tualetu ir rūsiu. G. M. suteikta naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) patalpomis plane pažymėtomis indeksais: 1-7, plotas 2,45 kv.m., 1-8, plotas 2,70 kv.m., 1-6, plotas 11,04 kv.m., 1-9, plotas 17,76 kv.m., 1-1, plotas 9,89 kv.m., iš viso priteisiant naudotis 43,84 kv.m. gyvenamojo namo, o taip pat ūkio pastatu, kurio unikalus Nr. ( - ). Bendram naudojimui kitus statinius (inžinierinius) - kiemo statinius (šulinys, tvora, takai), unikalus Nr. ( - ).

17Ieškovė G. R. po motinos G. M. mirties pagal testamentą, 2011-06-16 paveldėjo teisės liudijimu Nr. 1655, įgijo nuosavybės teises į ( - ), esančių pastatų 43/64 dalį, t.y. gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ) ir kitų inžinierinių statinių, kurių unikalus Nr. ( - ) ir 525/781 žemės sklypo, esančio į ( - ), dalį, unikalus Nr. unikalus Nr. ( - ).

18Ieškovė G. R. nurodo, kad kaip nauja žemės sklypo ir pastatų bendrasavininkė, iš dalies nesutinka su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-903-242/2009, dėl dviejų priežasčių:

  • kadangi toks naudojimosi gyvenamuoju namo tvarkos nustatymas pažeidžia G. R. teisę pilna apimtimi disponuoti teisėtai paveldėta 43/64 gyvenamojo namo dalimi, kuri sudaro 53,39 m2 ;
  • bei dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių su atsakovu G. M.. Ieškovė nurodo, jog būtent atsakovas ir jo žmona yra visų tarp jų kylančių konfliktų iniciatoriai, dėl netinkamo atsakovo elgesio, t.y. psichologinio ir fizinio smurto, naudojamo jos atžvilgiu, ji ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydama pagalbos. Ieškovė nurodo, jog teismui pakeitus naudojimosi tvarką, ji galbūt perrašys minėtą kambarį pažymėtą indeksu 1-2 atsakovui su sąlyga, jei pastarasis nustos gerti ir smurtauti jos atžvilgiu.

19Ieškovė sutinka su tuo, jog apie buvusios bendrasavininkės G. M. sprendimą teikiant leisti G. M. naudotis didesne dalimi tai yra 35,62 m2 daugiau 9,60 m2 nei jam priklauso, ji žinojo iki G. M. kreipiantis į teismą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais naudojimosi tvarkos nustatymo, padėjo motinai pildyti prašymą ir rinkti kitus dokumentus, tačiau iš šiai dienai, jai paveldėjus motinos dalį ir tapus teisėta bendrasavininke, tokia naudojimosi tvarka ieškovės netenkina.

20Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog po 2009 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimo atsakovas panaikino duris jungiančias gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais 1-2 (kuria teismo sprendimu buvo nustatyta naudotis atsakovui) ir 1-1 (kuria teismo sprendimu nustatyta naudotis ieškovei). Duris užkalė, siena yra išklijuota tapetais, atsakovo apšildyta, iš ieškovės pusės prie minėtos sienos yra pastatyta spinta, taip pat atsakovas pasistatė patalpoje pažymėtoje indeksu 1-2 pečių savo patalpų kūrenimui. Todėl siekdama apginti savo teises ir nepažeisti atsakovo teisių, ieškovė prašo pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-903-242/2009 dalyje, grąžinant ieškovei G. R. iš atsakovo G. M. valdymo gyvenamojo namo patalpos dalį, tai yra 9,40 m2. gyvenamojo namo kambario, inventorizacijos ir techninės apskaitos bylos brėžinyje pažymėto indeksu 1-2, kurio plotas yra 11,75 m2 , įpareigojant ieškovę savo lėšomis įrengti kambario pertvarą - paliekant atsakovui G. M. 2,2 m2 šioje patalpoje. Ieškovė nurodo neteikianti pertvaros projekto, kadangi manė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu turi būti aktyvus, suinteresuotas ir turi pats pasiūlyti kokiu būdu ir kaip daryti pertvarą, o ieškovė šį pasiūlymą apsvarstysianti.

21Teismui pasiūlius patikslinti ieškininį reikalavimą,-nurodė, jog to nedarys. Ieškovė ir jos atstovas teigia, jog teismui patenkinus ieškinį šioje dalyje su atsakovu tarsis kokiu būdu ir kokia pertvara ten bus pastatyta.

22Dėl minėtų konfliktinių santykiu su kitu bendrasavininku G. M., ieškovė prašo teismo nustatyti ir žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovė mano, kad jos pasiūlyta žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0781 ha (unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tvarka ir ribos pagal 2014 m. kovo 10 d. UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtą projektą geriausiai atitinka šalių interesus, jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančias dalis ir padės išvengti konfliktinių situacijų kilimą tarp šalių. Ieškovė nurodo, jog atsakovas G. M. šiuo metu nuolat pažeidinėja bendraturtės teises ir teisėtus interesus į bendrai valdoma nekilnojamąjį turtą: išjungia elektros energijos tiekimą, neleidžia naudotis šuliniu, neleidžia dažyti namo langų, tai yra atlikti einamojo remonto, malkų kaladėmis užstato įvažiavimą į kiemą, buitines šiukšles ir kitokias atliekas sumeta į ieškovei priklausančią kiemo dalį, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu.

23Teismo posėdžio metu prašant patikslinti ir paaiškinti teismui su patikslintu ieškiniu pateiktą 2014 m. kovo 10 d. UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtą naudojimosi žemės sklypu projektą, ieškovė G. R. ir jos atstovas nurodė, jog įsirengs kitą įvažiavimą į namų valdos žemės sklypą plane pažymėtame raudona spalva ir indeksu „2“.

24Nurodžius, jog teismui pateiktame 2014 m. kovo 10 d. UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtame naudojimosi žemės sklypu projekte nėra nurodyti tikslūs planuojamo įrengti įvažiavimo į namų valdos žemės sklypą (ne įrengiamo įvažiavimo tiksli vieta sklypo atžvilgiu, nei jo matmenys) ir pasiūlius patikslinti kokį įvažiavimą planuojama įrengti (t.y. kurioje tiksliai vietoje, kokio pločio ir kt.) bei pateikti duomenis ar šiam sumanymui neprieštaraus Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyrius, ieškovė ir jos atstovas nurodė, jog apie tai dar negalvoja, projekto nėra parengę ir į Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyrių nesikreipė, tai padarys kai bus teismo sprendimas.

25Taip pat teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nors tarp šalių santykiai yra įtempti, konfliktiški, tačiau nežiūrint to, teismui nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlytą projektą, ji leis atsakovui paprašius du kartus į metus, rudenį, kai derlius jau bus nuimtas, atsivežti malkas iki ūkinio pastato per jai naudotis nustatytą žemės sklypo dalį, taip pat privažiuoti prie tualeto specialiu transportu jo išsiurbimui.

26Atsakovas G. M. nurodo, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, jog ieškovė yra jo motina. 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu už akių Ignalinos rajono apylinkės teismas tenkino tuometės minėto namo bendrasavininkės G. M. (atsakovo G. M. senelės, ieškovės motinos) ieškinį ir nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatai tvarką pagal inžinieriaus G. E. parengtą projektą. Šiuo sprendimu G. M., turinčiai 43/63 dalis namo buvo priteistos naudotis patalpos, pažymėtos plane indeksais: 1-7, 1-8, 1-6, 1-9, 1-1 ( viso priteista naudotis 43,84 kv. m gyvenamojo namo plotas), o G. M., turinčiam 21/64 dalis gyvenamojo namo, buvo priteistos patalpos, pažymėtos plane indeksais: 1-2, 1-4, l-3, 1-5 (viso priteista naudotis - 35,62 kv.m.). Teismas konstatavo, kad ieškovė G. M. savo iniciatyva atsisakė naudotis 9,40 kv. m. gyvenamojo namo ploto, kuris priklausytų jai pagal turimas idealiąsias dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, G. M. naudai. Atsakovą G. M. ieškinio reikalavimai tenkino, atsiliepimo jis nepateikė, sprendimo už akių peržiūrėti neprašė, šis sprendimas įsiteisėjęs ir galioja bei šiai dienai yra įregistruota VĮ Registrų centre. Ieškovė G. R. ieškinyje teigia, kad jai paveldėjus mirusios motinos G. M. turtą ir tapus naująja gyvenamojo namo bendrasavininke tenka naudotis mažesnėmis gyvenamojo namo patalpomis nei faktiškai paveldėjusi, reikalauja pakeisti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką ir pagal pateiktą naują projektą priteisti jai teisę naudotis patalpomis, kurios namo plane pažymėtos šiais indeksais: l-7, 1-8 l-6, 1-9, l-l, 1-2, o atsakovui G. M. priteisti teisę naudotis patalpomis pažymėtomis indeksais: l-4, 1-3, 1-5. Kitaip tariant, G. R. nori įgyti teisę naudotis patalpa Nr. 1-2 ( plotas 11,75 kv. m.), kuria pagal minėtą galiojantį 2009 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimą už akių buvo suteikta teisė naudotis G. M..

27Šis ieškovės reikalavimas nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Ieškovė iš esmės prašo pakeisti teismo sprendimu jau nustatytą ir galiojančią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarbių priežasčių. Tokiomis gali būti naujai paaiškėjusios aplinkybės, turinčios reikšmės daikto tarp bendraturčių tvarkos nustatymui ( pvz. LAT nutartis 3K-3- 976/2003). Šiuo atveju, teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ieškovei buvo žinoma, kadangi ji pati, esant gyvai tuometinei gyvenamojo namo bendrasavininkei jos motinai G. M., pastarosios vardu inicijavo tokios tvarkos nustatymą, užsakė naudojimosi tvarkos projektą, surašė prašymą architektui ( prašymo tekstas rašytas jos ranka), ieškojo teisininkų, tvarkė kitus, su ieškinio parengimu ankstesnėje byloje susijusius klausimus. Be to, naudojimosi tvarkos nustatymas, kaip juridinis faktas yra įregistruotas nekilnojamo turto registre. Apie tai yra pažymėta ir ieškovei išduotame paveldėjimo teisės liudijime. Todėl, nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ieškovei privaloma. Jokių naujų svarbių aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti šią tvarką neatsirado. Vien savininko pasikeitimas, negali būti pagrindu šią tvarką keisti.

28Remiantis 2009 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimu, atsakovas G. M., jo sutuoktinė (atsakovė) J. M. ir nepilnametė dukra B. M., gim. ( - ) nuolat gyvena ir naudojasi minėtu teismo sprendimu priteistomis naudotis gyvenamosiomis patalpomis ( viso 35,62 kv. m.). Jas sudaro virtuvė, kurios indeksas plane l-4 ir du kambariai, kurių indeksai plane l-3 ir 1-2 (pastarąjį kambarį reikalauja priteisti jai naudotis ieškovė). Įsiteisėjus 2009 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimui, atsakovai, pagrįstai tikėdamiesi, kad nustatyta tvarka be svarbių priežasčių nebus keičiama, įrengė duris iš patalpos Nr. l-3 į patalpą Nr. l-2, o duris, vedusias iš patalpos Nr. l-2 į patalpą l-l panaikino ir taip izoliavo jiems paskirtas naudotis patalpas. Patalpoje l-2 įrengė kambarį nepilnametei dukrai ( atliko remontą - dažė, tapetavo, apstatė baldais). Tai atliko savo lėšomis pagal savo poreikius ir galimybes. Tarp patalpos 1-2 ir l-3 įrengta malkomis kūrenama krosnis, kuri apšildo visas izoliuotas atsakovų naudojamas patalpas. Pabrėžtina tai, kad kūrenimas įmanomas (kieto kuro įkrovimas) tiktai iš patalpos indeksu 1-2, kurią reikalauja grąžinti ieškovė. Todėl, priteisus ieškovei naudotis patalpą l-2, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir apsunkintas atsakovų naudojimasis daiktu: būtų neįmanoma apkūrenti likusių patalpų, atsakovų nepilnametė dukra liktų be kambario, trijų asmenų šeimai naudotis liktų tik vienas 11,83 kv. m. kambarys ( l-3), dėl ko neišvengiamai būtų pažeista nepilnamečio teisė į tinkamą būstą. Šeima būtų priversta ieškotis naujų gyvenamųjų patalpų, kad galėtų oriai gyventi. Todėl naudojimosi galimybės namo dalimi būtų iš esmės apribotos. Kaip spręsti atsakovų patalpų izoliavimo ir jų apkūrenimo klausimus, projekte ir ieškinyje apskritai nesiūloma. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ginčo name negyvena ir gyventi neketina. Ji turi nuosavą 4-rių kambarių butą Ignalinos mieste, todėl jos interesas naudotis gyvenamuoju namu nėra toks svarbus kaip atsakovų, kurie kitų gyvenamųjų patalpų neturi. Į bendrasavininkų interesą naudotis daiktu teismų praktikoje atsižvelgiama. Manome, kad ieškovės reikalaujama nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pažeidžia proporcingumo, socialinės taikos ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo reikalavimus, todėl jos reikalavimas pakeisti anksčiau nustatytą ir nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atmestinas.

29Atsakovas nurodo, jog ji tenkino ieškovės pirminiame ieškinyje pasiūlytas 2013-10-15 G. E. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, pagal kurį ieškovei buvo nustatyta naudotis neužstatyta žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „2“, atsakovui G. M. - neužstatyta žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „l“ ir bendrai naudotis neužstatyta žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „3“, kuriame buvo ir bendras įvažiavimas į namų valdos žemės sklypą ir privažiavimas prie ūkinių pastatų. Atsakovas nesutinka su ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktu ir prašomu patvirtinti 2014 m. kovo 10 d. UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtu žemės sklypu naudojimosi tvarkos projektu, kadangi jis yra neaiškus, netikslus, ydingas, tiesiogiai suponuojantis ateityje tarp šalių kilsiančias konfliktines situacijas. Pirma, ieškovė siūlo skirti naudotis atsakovui 44 m2 žemės sklypo dalimi, esančia po ūkiniu pastatu bei abiems bendrasavininkams priklausančiu neįteisintu pastatu; antra, ieškovė prašo nustatyti naudotis jai visa sklype esančia dirbamosios žemės dalimi, neatsižvelgdama į jau tarp šalių susiklosčiusius santykius, naudojimosi tvarką, į tai, jog šioje žemės sklypo dalyje (pažymėtoje indeksu „2“ ties gyvenamuoju namu), yra atsakovo pasodinti vaismedžiai ir braškynai; trečia, ieškovė nenumatė galimybės atsakovui privažiuoti prie atsakovui priskirto naudotis ūkinio pastato, nustatydama tik vieno metro pločio takelį, kas akivaizdžiai apsunkins atsakovo galimybę atsivežti malkas, taip pat privažiuoti prie tualeto, tikslu jį išsiurbti, susitvarkyti kanalizacijos šulinį. Žinant šalių įtemptus santykius, teismo posėdžio metu ieškovės atstovo teiginys, kad atsakovui kelis kartus į metus bus leista privažiuoti prie ūkinio pastato, (rudenį, nuėmus derlių ir atsakovui gražiai paprašius ieškovės), ne tik neužtikrina atsakovo teisių pilnavertiškai naudotis ūkiniu pastatu, bet tokios privilegijuotos padėties suteikimas ieškovei (kai jai bus suteikta teisė leisti ar ne ieškovui privažiuoti prie ūkinio pastato) užprogramuoja ne vieną ginčą ateityje. Taip pat atsakovas nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių valstybinių institucijų leidimą įrengti papildomą įvažiavimą į namų valdą nuo gatvės pusės bei projektinių sprendinių dėl tokio įvažiavimo tikslios vietos bendrasavininkų sklype, jo pločio, bei sprendinio kaip bus pasielgta su toje sklypo dalyje augančiais atsakovo sodintais vaismedžiais. Atsakovas prašo ieškinį dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal 2014 m. kovo 10 d. UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtą žemės sklypu naudojimosi tvarkos projektą atmesti.

30Atsakovas G. M. patvirtina, jog su motina, ieškove G. R., jo santykiai yra įtempti, tarp jų dažnai kyla žodiniai konfliktai dėl įvairių priežasčių. G. M. nurodo, kelis kartus atjungęs elektrą, kadangi ieškovė daržus laistydavo į šulinį įdėdama variklį, kuris sudrumsdavo šulinio vandenį ir atsakovo šeima kelias dienas negalėdavo šulinio vandens naudoti maisto gamybai. Pati ieškovė gyvenanti mieste, bute, todėl nesuprantanti šios problemos, o į žodinius prašymus nepumpuoti iš šulinio vandens varikliu - ji nekreipdavo dėmesio. Ieškovės teiginys, jog atsakovas neleidžiantis jai dažyti namo langus, malkų kaladėmis užstato įvažiavimą į kiemą, buitines šiukšles ir kitokias atliekas sumeta į ieškovei priklausančią kiemo dalį, pasak atsakovo, neatitinka tikrovės.

31Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. R. nurodė, jog jis yra ieškovės G. R. sūnus, atsakovo G. M. brolis. M. R. nurodė, jog jis su mama G. R. gyvena ( - ), o jo brolis (motinos sūnus iš pirmosios santuokos) su šeima gyvena buvusiame senelių name, adresu ( - ). Liudytojas M. R. nurodo, jog po senelės mirties, motinai paveldėjus dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų patalpų ir dalį žemės sklypo, adresu ( - ), santykiai su broliu G. M. visiškai suprastėjo. Atsakovas G. M. nepagarbiai elgiasi su motina G. R., ją žemina, naudoja fizinį ir psichinį smurtą, vartoja necenzūrinius žodžius. G. R. apsilankius patalpose adresu ( - ), atsakovas visada priekabiauja, užgaulioja pašalinių asmenų akivaizdoje, kelis kartus santykių aiškinimasis peraugo į muštynes. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, reikalauja, kad motina G. R. jam pirktų cigaretes, alkoholį, reikalauja duoti jam pinigų. Liudytojo M. R. ir G. M. tarpusavio santykiai suprastėjo nuo 2010 metų.

32Ieškinys atmestinas.

33Išanalizavus bylos medžiagą nustatyta, jog atsakovas G. M. po senelio J. M. mirties pagal testamentą, 2006-10-18 paveldėjo teisės liudijimų Nr. 3901 ir Nr. 3899, įgijo nuosavybės teises į ( - ), esančių pastatų 21/64 dalį, t.y. gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ) ir kitų inžinierinių statinių, kurių unikalus Nr. ( - ). Remiantis 2008 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3324 iš valstybės įsigijo 256/781 žemės sklypo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) (b.l. 14-17). Kita žemės sklypo dalis ir jame esančių pastatų dalis priklausė ieškovės motinai (atsakovo seneliai) G. M..

34Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-903-242/2009 tenkinant ieškinį, nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatų, kurių unikalūs Nr. ( - ), ir kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) tvarka: G. M. suteikta naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) patalpomis plane pažymėtomis indeksais: 1-2, plotas 11,75 kv.m., 1-4, plotas 8,68 kv.m., 1-3, plotas 11,83 kv.m., 1-5, plotas 3,36 kv.m., viso 35,62 kv.m. gyvenamojo namo ploto. O taip pat ūkio pastatu, unikalus Nr. ( - ), bei ūkiniame pastate, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiu tualetu ir rūsiu. G. M. suteikta naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) patalpomis plane pažymėtomis indeksais: 1-7, plotas 2,45 kv.m., 1-8, plotas 2,70 kv.m., 1-6, plotas 11,04 kv.m., 1-9, plotas 17,76 kv.m., 1-1, plotas 9,89 kv.m., iš viso priteisiant naudotis 43,84 kv.m. gyvenamojo namo, o taip pat ūkio pastatu, kurio unikalus Nr. ( - ). Bendram naudojimui kitus statinius (inžinierinius) - kiemo statinius (šulinys, tvora, takai), unikalus Nr. ( - ) (b.l. 8-10).

35Ieškovė G. R. po motinos G. M. mirties pagal testamentą, 2011-06-16 paveldėjo teisės liudijimu Nr. 1655, įgijo nuosavybės teises į ( - ), esančių pastatų 43/64 dalį, t.y. gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ) ir kitų inžinierinių statinių, kurių unikalus Nr. ( - ) ir 525/781 žemės sklypo, esančio ( - ), dalį, unikalus Nr. unikalus Nr. ( - ) (b.l. 34-40).

36Ieškovė G. R. ir atsakovas G. M., šiuo metu yra žemės sklypo, adresu( - ), unikalus Nr. ( - ) bei jame esančių pastatų, gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - )ir kitų inžinierinių statinių, kurių unikalus Nr. ( - ), bendrasavininkai (b.l. 14-17).

37G. R. yra pensininkė, gaunanti netekto darbingumo pensiją (b.l.6), kurios dydis yra apie 720 litų į mėnesį (b.l.5). Atsakovas G. M. turi nepilnametę dukrą B. M., gimusią ( - ) (b.l.80). Šiuo metu adresu ( - ), gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovas G. M. su šeima: žmona J. M. ir nepilnamete dukterimi B. M., gimusią ( - ),(b.l. 81).

38Atsakovui G. M. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, remiantis 2014-01-20 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.2)-SP2-002P (b.l. 84), J. M. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba remiantis 2014-01-20 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.2)-SP2-001P (b.l. 82-83). Remiantis 2014 m. kovo 13 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymomis dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. PP-357 ir Nr. PP-356, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 200 litų (b.l. 157-158).

39Teismui pateiktas 2013 m. spalio 15 d. projekto autoriaus G. E. gyvenamojo namo, adresu ( - ) patalpų naudojimosi tvarkos projektas, kuriuo siūloma G. M. suteikti naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) patalpomis plane pažymėtomis indeksais: 1-4, plotas 8,68 kv.m., 1-3, plotas 11,83 kv.m., 1-5, plotas 3,36 kv.m., viso 23,87 kv.m. gyvenamojo namo ploto, o G. R. suteikiant naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) patalpomis plane pažymėtomis indeksais: 1-2, plotas 11,75 kv.m., 1-7, plotas 2,45 kv.m., 1-8, plotas 2,70 kv.m., 1-6, plotas 11,04 kv.m., 1-9, plotas 17,76 kv.m., 1-1, plotas 9,89 kv.m., iš viso 55,59 kv.m. gyvenamojo namo ploto (b.l. 18-20). Su patikslintu ieškiniu teismui pateiktas 2014 m. kovo 10 d. UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ paruoštas namų valdos žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0781 ha (unikalus Nr( - )), esančio ( - ), naudojimosi tvarkos projektas (b.l. 142) kuriuo siūloma melsva spalva ir indeksu „1“ plane pažymėtą namų valdos žemės sklypo dalį 197 m2 –perduoti naudotis atsakovui G. M., raudona spalva ir indeksu „2“ plane pažymėta namų valdos žemės sklypo dalis 436 m2 – ieškovei G. R., o inedksaisi“3“ ir „4“ skirti naudotis bendrai. Teismui pateiktos liudytojo R. R. darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti žemės sklypo, adresu ( - ), vaizdai (b.l. 138-140).

40Šalys (ieškovė G. R. ir atsakovas G. M.) ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas su žodiniais ir rašytiniais pareiškimais dėl abipusių nesutarimų (b.l. 130-131, :

  • 2008-08-05 išnagrinėjus G. R. 2008-08-04 pareiškimą dėl netinkamo sūnaus G. M. elgesio atsisakyta kelti administracinę bylą (b.l.132);
  • 2008-11-19 išnagrinėjus G. R. 2008-11-11 ir 2008-11-14 pareiškimus dėl netinkamo sūnaus G. M. elgesio atsisakyta kelti administracinę bylą (b.l.136);
  • 2009-08-28 išnagrinėjus G. R. 2009-08-06 pareiškimą dėl netinkamo sūnaus G. M. elgesio atsisakyta kelti administracinę bylą (b.l.135);
  • 2010-07-27 G. M. pranešė, kad namuose, adresu ( - ), jį sumušė brolis R. R., gautas pareiškimas, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą;
  • 2011-06-15 išnagrinėjus G. R. 2011-06-09 pareiškimą dėl netinkamo sūnaus G. M. elgesio atsisakyta kelti administracinę bylą (b.l.136);
  • 2011-07-13 išnagrinėjus G. R. 2011-06-29 pareiškimą dėl netinkamo sūnaus G. M. elgesio atsisakyta kelti administracinę bylą (b.l.137);
  • 2011-07-01 G. M. pranešė, kad jį motina G. R. kaltina malkų vagyste. Pareiškimas negautas;
  • 2011-07-25 G. R., pranešė, kad G. M. savavališkai išjungė elektros skydinę ir ji negali laistyti daržų. Nuvykus pareiškimas negautas ;
  • 2011 m. lapkričio 28 d. G. M. buvo nubaustas administracine tvarka, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, paskiriant 100 litų baudą už tai, jog jis 2011-08-( - ) šalia namų necenzūriniais žodžiais iškeikė motiną G. R. (b.l. 129)
  • 2011-10-10 G. R. pranešė, kad jos name, ( - ), apsigyveno G. M. su šeimyna. Ji jų nepageidauja, prašo policijos pagalbos;
  • 2013-12-19 G. R. pareiškė, kad 2013-12-19 ( - ), jai priklausančioje namo dalyje , atskirai gyvenantis G. M. sukėlė konfliktą, kurio metu ją stumdė, tampė už drabužių, sukėlė jai fizinį skausmą;
  • 2013-12-19 gautas G. M. pareiškimas, kad brolis M. R. apgadino namo duris ir suskaldė verandos lango stiklą (b.l. 131).

41Dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-903-242/2009 nustatytos naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis pakeitimo.

42Ieškovė prašo pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-903-242/2009 nustatytą naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 79,46 m2. , kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), grąžinant ieškovei G. R. iš atsakovo G. M. valdymo gyvenamojo namo patalpos dalį, tai yra 9,40 m2. gyvenamojo namo kambario, inventorizacijos ir techninės apskaitos bylos brėžinyje pažymėto indeksu 1-2, kurio plotas yra 11,75 m2 , įpareigojant ieškovę savo lėšomis įrengti kambario pertvarą - paliekant atsakovui G. M. 2,2 m2 šioje patalpoje, taip kad atitiktų atsakovo paveldėtą 26,06 m2 gyvenamųjų patalų plotą. Tokiu būdu atkurti G. R. pažeistą teisę – pilna apimtimi disponuoti teisėtai paveldėta 43/64 gyvenamojo namo dalis, kurios sudaro 53,39 m2 .

43Ieškovė G. R. nurodo, kad kaip nauja žemės sklypo ir pastatų bendrasavininkė, iš dalies nesutinka su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-903-242/2009, dėl dviejų priežasčių:

  • kadangi toks naudojimosi gyvenamuoju namo tvarkos nustatymas pažeidžia G. R. teisę pilna apimtimi disponuoti teisėtai paveldėta 43/64 gyvenamojo namo dalimi, kuri sudaro 53,39 m2 ;
  • bei dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių su atsakovu G. M.. Ieškovė nurodo, jog būtent ieškovas ir jo žmona yra visų tarp jų kylančių konfliktų iniciatoriai, dėl netinkamo ieškovo elgesio, t.y. psichologinio ir fizinio smurto, naudojamo jos atžvilgiu, ji ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydama pagalbos. Ieškovė nurodo, jog teismui pakeitus naudojimosi tvarką, ji galbūt perrašys minėtą kambarį pažymėtą indeksu 1-2 atsakovui su sąlyga, jei pastarasis nustos gerti ir smurtauti jos atžvilgiu.

44Atsakovas G. M. nesutinka su ieškinio reikalavimu ir prašo jį atmesti.

45Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys. Keičiant nustatytą naudojimosi tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Tačiau šie kriterijai taikomi tik juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi tvarka, priėmimo, t. y. teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas turi būti pagrįstas objektyvia būtinybe, kuri atsirado po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo. Priešingu atveju būtų pažeistas galiojančio teismo sprendimo res judicata principas (Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-234/2010).

46Remiantis bylos duomenimis Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-903-242/2009 nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, adresu ( - ), tvarka ieškovei buvo žinoma dar prieš įgyjant nuosavybę (paveldėjimo būdu) ir tampant šio nekilnojamojo turto bendrasavininke, kadangi ji pati, esant gyvai tuometinei gyvenamojo namo bendrasavininkei jos motinai G. M., pastarosios vardu inicijavo tokios tvarkos nustatymą, užsakė naudojimosi tvarkos projektą, surašė prašymą architektui (prašymo tekstas rašytas jos ranka), ieškojo teisininkų, tvarkė kitus, su ieškinio parengimu ankstesnėje byloje susijusius klausimus. Be to, naudojimosi tvarkos nustatymas, kaip juridinis faktas yra įregistruotas nekilnojamo turto viešajame registre (įrašas galioja nuo 2011 m. balandžio 7 d.) todėl jos privalomumas atsirado ir ieškovei, įgijusiai bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis namo dalį (Civilinio kodekso 4.81 str. 2 d.) (b.l.14-17). Apie tai yra pažymėta ir ieškovei 2011 m. birželio 16 išduotame paveldėjimo teisės liudijime (b.l. 36).

47Taip pat pripažįstama, kad nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimas leistinas, jeigu jis pozityvus, nedaro žalos ir nevaržo kitų bendraturčių teisių (LAT nutartis Nr. 3k-3-283/2005) Be to, turi būti užtikrinama proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo ir kuo mažiau būtų keičiami ankstesni susitarimai dėl bendro turto naudojimo ( LAT nutartis Nr. 3K-3-563/2007).

48Remiantis 2009 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimu, atsakovas G. M., jo sutuoktinė J. M. ir nepilnametė dukra B. M., gim. ( - ) nuolat gyvena ir naudojasi minėtu teismo sprendimu priteistomis naudotis gyvenamosiomis patalpomis (viso 35,62 kv. m.). Jas sudaro virtuvė, kurios indeksas plane l-4 ir du kambariai, kurių indeksai plane l-3 ir 1-2 (b.l. 8-10). Įsiteisėjus teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimui, atsakovas, įrengė duris iš patalpos Nr. l-3 į patalpą Nr. l-2, o duris, vedusias iš patalpos Nr. l-2 į patalpą l-l panaikino ir taip izoliavo jam paskirtas naudotis patalpas. Patalpoje l-2 įrengė kambarį nepilnametei dukrai (atliko remontą - dažė, tapetavo, apstatė baldais). Tarp patalpos 1-2 ir l-3 įrengta malkomis kūrenama krosnis, kuri apšildo visas izoliuotas atsakovo naudojamas patalpas. Pabrėžtina tai, kad kūrenimas įmanomas tiktai iš patalpos indeksu 1-2, kurią reikalauja grąžinti ieškovė. Todėl, priteisus ieškovei naudotis patalpą l-2, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir apsunkintas atsakovo naudojimasis daiktu: būtų neįmanoma apkūrenti likusių patalpų, atsakovo nepilnametė dukra liktų be kambario, trijų asmenų šeimai naudotis liktų tik vienas 11,83 kv. m. kambarys ( l-3), dėl ko neišvengiamai būtų pažeista nepilnamečio teisė į tinkamą būstą.

49Teismas, neginčydamas ir nepaneigdamas ieškovės kaip bendrasavininkės teisės pilna apimtimi disponuoti teisėtai paveldėta 43/64 gyvenamojo namo dalimi, kuri sudaro 53,39 m2 , atsižvelgdamas į bylos aplinkybes (ieškovei iki tampant nekilnojamojo turto bendrasavininke buvo žinomas teismo sprendimu nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka; ieškovė nurodytame name negyvena; ieškovė neįrodė naujų aplinkybių ar svarbių priežasčių, kurių pagrindu galima būtų keisti teismo nustatytą naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką), konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai naudotis būtent patalpos, pažymėtos l-2 (kurios plotas 11,75 m2 iš jos 9,40 m2), kuria naudojasi atsakovo nepilnametė dukra (ieškovės anūkė), dalį, ne tik apsunkintų atsakovo galimybę naudotis daiktu, bet iš esmės pažeistų prioritetinę vaiko teisę į tinkamą būstą, jo interesų apsaugos ir gynimo bei teisėtų lūkesčių principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3. str.), todėl remiantis išdėstytu ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, prioritetiniu vaiko teisių, jo interesų apsaugos ir gynimo principais, ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos pakeitimo netenkintinas.

50Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė G. R. ir atsakovas G. M. konfliktuoja jau nuo 2008 metų (kaip nurodo šalys ir patvirtina byloje Ignalinos rajono policijos komisariato pažymose įtvirtinti duomenys), todėl iki naudojimosi tvarkos nekilnojamu daiktu nustatymo susiklostę santykiai negali būti pripažįstami svarbia aplinkybe, dėl kurios reikėtų keisti teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką. Be to, teismas abejoja, jog ieškovės siūlomas teismo sprendimu nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimas pagerins šalių tarpusavio santykius, o ieškovės pažadas galbūt ateityje, atsakovui nustojus gerti, perrašyti minėtą kambarį, pažymėtą indeksu 1-2, jam, yra deklaratyvaus pobūdžio, nesukeliantis jokių teisinių padarinių.

51Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog nors ieškovė teismui 2013 m. kovo 28 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė grąžinant ieškovei G. R. iš atsakovo G. M. valdymo gyvenamojo namo patalpos dalį, tai yra 9,40 m2. gyvenamojo namo kambario, inventorizacijos ir techninės apskaitos bylos brėžinyje pažymėto indeksu 1-2, kurio plotas yra 11,75 m2 , įpareigojant ieškovę savo lėšomis įrengti kambario pertvarą - paliekant atsakovui G. M. 2,2 m2 šioje patalpoje, tačiau teismui nepateikė nei patikslinto naudojimosi tvarkos plano, projekto, nei duomenų apie siūlomą įrengti pertvarą (projektinio išplanavimo, sąmatos ir kt.), nei sprendinių dėl atsakovo patalpų izoliavimo ir jų apkūrenimo klausimais. Teismui pasiūlius patikslinti ieškinį ir pateikti papildomus duomenis, ieškovė ir jos atstovas tai daryti atsisakė.

52Dėl namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimosi tvarkos nustatymo.

53Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

54Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas G. M. ir ieškovė G. R. yra žemės sklypo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendrasavininkai. Remiantis 2008 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3324 G. M. iš valstybės įsigijo 256/781 žemės sklypo, o ieškovė G. R. po motinos G. M. mirties pagal testamentą, 2011-06-16 paveldėjo 525/781 žemės sklypo (b.l. 14-17).

55Siekdama nekliudomai naudotis bendrąja daline nuosavybe, ieškovė prašo teismo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovė mano, kad jos pasiūlyta žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0781 ha (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), naudojimosi tvarka ir ribos pagal 2014 m. kovo 10 d. UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtą projektą geriausiai atitinka šalių interesus, jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančias dalis ir padės išvengti ateityje konfliktinių situacijų kilimą tarp šalių.

56Ieškovė nurodo, jog nors ją ir atsakovą sieja glaudūs giminystės ryšiai (ieškovė yra atsakovo motina), tačiau dėl atsakovo nepakenčiamo elgesio, dažno alkoholio vartojimo, rodomos nepagarbos ieškovei, naudojamos jos atžvilgiu psichologinio ir fizinio smurto, santykiai su atsakovu ir jo žmona yra konfliktiški. Atsakovas nuolat pažeidinėja bendraturtės teises ir teisėtus interesus į bendrai valdoma nekilnojamąjį turtą: išjungia elektros energijos tiekimą, neleidžia naudotis šuliniu, neleidžia dažyti namo langų, tai yra atlikti einamojo remonto, malkų kaladėmis užstato įvažiavimą į kiemą, buitines šiukšles ir kitokias atliekas sumeta į ieškovei priklausančią kiemo dalį. Ieškovė ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydama pagalbos.

57Tai, jog tarp atsakovo ir ieškovės nuolat kyla nesutarimai, patvirtina ir teismui pateiktose Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato pažymose įtvirtinto duomenys (b.l. 130-137). Taip pat ieškovė G. R. pateikė namų valdos žemės sklypo, adresu ( - ), fotonuotraukas, kuriose, pasak ieškovės, užfiksuoti atsakovo neteisėti veiksmai: įvažiavimo į kiemą užstatymas malkų kaladėmis, buitinių šiukšlių ir kitokių atliekų sumetimas į ieškovei priklausančią kiemo dalį.

58Atsakovas G. M. su ieškovės pateiktu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, jog 2014 m. kovo 10 d. UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtas žemės sklypu naudojimosi tvarkos projektas yra neaiškus, netikslus, ydingas, pažeidžiantis atsakovo, kaip bendrasavininko teises, kadangi jame nėra numatyta galimybė atsakovui privažiuoti prie ūkinio pastato, tikslu atsivežti malkas ir pan., prie atsakovui skirto naudotis tualeto, tikslu sutvarkyti kanalizaciją, prie ūkinio pastato prieiti numatytas tik 1 metro pločio takelis. Tuo tarpu ieškovės pažadas kartą į metus leisti atsakovui privažiuoti prie ūkinio pastato, tikslu atsivežti malkas ar sutvarkyti kanalizaciją, pastarajam paprašius ieškovės leidimo, rudenį, kai bus nuimtas derlius - atsižvelgiant į jų tarpusavio įtemptus santykius, atsakovo nuomone, apsunkins atsakovo galimybę šiuos veiksmus atlikti. Taip pat atsakovas nurodo, jog pagal ieškovės pateiktą projektą, ieškovei priskirtina naudotis visa namų valdoje esančia dirbama žeme, kurių dalyje yra pasodinti atsakovo vaismedžiai ir braškynai, o atsakovui priskirtina naudotis viena iš namų valdos žemės sklypo dalių randasi po šalių sklype esančiu neįteisintu statiniu, todėl atsakovas negalės šia žemės sklypo dalimi naudotis pagal paskirtį.

59Taigi, teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-303/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

60Kadangi šalys nurodė teismui, jog kitų variantų neteiks, teismo siūlymu prieiti bendro susitarimo ir pateikti racionalų žemės sklypo padalijimą užtikrinantį projektą, atsižvelgiant į objektyviai egzistuojančias aplinkybes, nepasinaudojo, tai teismas vertins ieškovės 2014 m. kovo 28 d. su patikslintu ieškiniu pateiktą UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ 2014-03-10 parengtą projektą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas naudojimosi tvarkos patogumo, racionalumo, geresnio nuosavybės valdymo abiems bendraturčiams.

61Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai).

62Savo argumentus ieškovė ir jos atstovas grindžia tuo, jog tarp jos ir atsakovo susiklostę įtempti ir konfliktiški santykiai, atsakovas G. M. nuolat pažeidinėja bendraturtės teises ir teisėtus interesus į bendrai valdoma nekilnojamąjį turtą: išjungia elektros energijos tiekimą, neleidžia naudotis šuliniu, neleidžia dažyti namo langų, tai yra atlikti einamojo remonto, malkų kaladėmis užstato įvažiavimą į kiemą, buitines šiukšles ir kitokias atliekas sumeta į ieškovei priklausančią kiemo dalį, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, todėl būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovės teigimu 2014 m. kovo 10 d. UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtas projektas geriausiai atitinka šalių interesus, jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančias dalis ir padės išvengti konfliktinių situacijų kilimą tarp šalių.

63Analizuojant ginčo šalių tarpusavio santykius būtina atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovą ir atsakovę sieja glaudūs, artimi giminystės ryšiai – motinos ir sūnaus ryšys. Išanalizavus ginčo šalių ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato pateiktus dokumentus matyti, jog konfliktinių situacijų, kurių sprendime dalyvavo ir policijos pareigūnai, iniciatoriais buvo tiek ieškovei, tiek ir atsakovui, o konfliktinės situacijos baigdavosi pareiškimų atsiėmimu (nerašymu) arba atsisakymu kelti administracinę bylą (b.l. 131-137). Pateiktos fotonuotraukos, kuriose kaip nurodyta užfiksuoti galimai padaryti pažeidimai: galimai neteisėtai kraunamos šiukšlės G. R. priklausančio žemės sklypo dalyje (b.l. 139), užterštas G. R. kiemas (galimai privemta( (b.l.140)),augalais užsodintas ir medinėmis kaladėmis užstatytas įvažiavimas į kiemą (b.l.138), vertintinos kritiškai. Pirma, kaip matyti pats įvažiavimas į kiemą nėra užsodintas augalais (auga žolė), o dvi medinės kaladės neužstoja paties įvažiavimo į kiemą; antra, esant keliems namų valdos žemės sklypo bendrasavininkams ir nesant nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, negalima teigti, jog šiukšlinamas būtent G. R. priklausantis kiemas ar žemės sklypo dalis. Šis ieškovės argumentas yra nelogiškas nagrinėjamos bylos kontekste – ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negali nevaržomai naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi ir tuo pačiu teigia, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, vien tik tarp šalių susiklostę santykiai ir tai, jog atsakovas nepateikė savo naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projekto, negali būti teismui pagrindiniu ir svarbiausiu kriterijumi (kaip į tai apeliuoja ieškovė) privalomai patvirtinti ieškovės pateiktą žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą.

64Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypų tvarkos nustatymo teisės aktų nuostatas, savo praktikoje yra konstatavęs, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, ar šis planas teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009m.lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2009;kt.).

65Teismo vertinimu, ieškovės G. R. pateiktas UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ 2014-03-10 parengtas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas, šiuo konkrečiu atveju, neatitinka teismų praktikos suformuotus teisėtumo, adekvatumo, faktinio ilgalaikio naudojimosi stabilumo bei bendraturčių lygiateisiškumo užtikrinimo kriterijus. Teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos projektas nors ir atitinkantis bendrasavininkų turimas nuosavybės dalis, tačiau pažeidžiantis šalių teises bei teisėtus interesus.

66Nors teismų praktikoje ir laikomasi nuostatos, kad nustatant naudojimosi turtu tvarką, bendram naudojimui turi būti paliekama minimali žemės sklypo dalis, tačiau šiuo atveju, minėtas reikalavimas negalėjo būti suabsoliutinamas. Bendram naudojimuisi ieškovė siūlo palikti tik žemės sklypo dalį, esantį po gyvenamuoju namu ir 63 m2 vieno metro pločio takeliams, skirtiems prieiti prie šulinio, bendro ūkinio pastato. Visų pirma, ieškovė siūlo skirti naudotis atsakovui 44 m2 žemės sklypo dalimi, esančia po ūkiniu pastatu bei abiems bendrasavininkams priklausančiu neįteisintu pastatu (b.l. 142), taigi šia žemės sklypo dalimi atsakovas negalės naudotis pagal tiesioginę žemės paskirtį (sodinti daržus, vaismedžius). Antra, remiantis teismui pateiktu 2014-03-10 UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ žemės sklypo naudojimosi projektu, ieškovei išimtine teise nustatyta naudotis veik visa sklype esančia dirbamosios žemės dalimi, neatsižvelgiant į jau tarp šalių susiklosčiusius santykius, naudojimosi tvarką, į tai, jog šioje žemės sklypo dalyje (pažymėtoje indeksu „2“ ties gyvenamuoju namu), yra atsakovo pasodinti vaismedžiai ir braškynai. Viena vertus, savaime suprantama, jog kiekvienas bendraturtis nori ir siekia, kad būtų maksimaliai užtikrintos jo, kaip nuosavybės teisės turėtojo, teisės, inter alia naudojimosi bendru daiktu teisė, ir interesai (šios bylos atveju – ieškovės noras ir siekis, kad kuo didesnis dirbamos žemės plotas būtų priskirtas jos naudojimuisi), kita vertus, be kita ko, turi būti derinami visų bendraturčių interesai ir negali būti nepagrįstai teikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių bei vieno bendraturčio teisės ir interesai tenkinami kito bendraturčio teisių ir interesų sąskaita.

67Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Akivaizdu, kad kiekvienam iš bendraturčių turi būti užtikrinta objektyvi galimybė prieiti ir privažiuoti prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų iš įvairių pusių, kad būtų galima juo tinkamai naudotis pagal paskirtį, eksploatuoti, remontuoti, gerinti ir pan., o tam ir yra skirta bendrojo naudojimo teritorija. Ieškovės teismui pateiktame UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ 2014 m. kovo 10 d. paruoštame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte (I t., b.l. 142) nėra numatyta galimybė atsakovui privažiuoti prie ūkinio pastato bei prie kanalizacijos šulinio (tam skirtas tik 1 metro pločio praėjimas tarp gyvenamojo namo ir ieškovei priskirtinų naudotis namo valdos žemės dalių), kas teismo nuomone, neatitinka racionalumo ir optimalumo principų. Pati ieškovė nurodo, jog tarp jos ir atsakovo susiklostę įtempti santykiai, tačiau pateiktame projekte nenumatė galimybės atsakovui privažiuoti prie jam priskirto naudotis ūkinio pastato, tualeto ar kanalizacijos šulinio, nustatydama tik vieno metro pločio takelį ir teisę jai spręsti klausimą kada, kokiomis sąlygomis (atsakovui paprašius, kartą į metus, rudenį, nuėmus derlių) atsakovas turės galimybę atsivežti malkų, išsiurbti kanalizaciją, kitaip eksploatuotis ūkinius pastatus ir prie jų esančius įrenginius (vandentiekio, kanalizacijos šulinius), kas teismo nuomone, ne tik neužtikrina bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, bet iš anksto suponuoja konfliktinę situaciją tarp šalių.

68Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės pateiktame 2014-03-10 UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtame projekte siūloma atsakovui priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, kuriame yra vienintelis įvažiavimas į namų valdos adresu ( - ), žemės sklypą, tuo tarpu ieškovė nurodo, jog ruošiasi įsirengti atskirą (naują ) įvažiavimą į namų valdos žemės sklypą. Tačiau minėtame projekte dėl namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nėra nurodyta (pažymėta) planuojamo įrengti įvažiavimo tiksli vieta, plotis ir ilgis, teismui, net ir po papildomo laiko pateikimo, nepateiktas nei Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus sutikimas įrengti antrą įvažiavimą į žemės sklypą ( - ) iš Ryto gatvės, nei supaprastintas projektas (kurį patvirtinus toks sutikimas gali būti išduodamas arba ne), todėl nėra žinoma ar toks prašymas galėtų būti tenkintinas.

69Tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007).

70Teismo vertinimu, ieškovės G. R. pateiktas UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ 2014-03-10 parengtas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas, šiuo konkrečiu atveju, neatitinka teismų praktikos suformuotus teisėtumo, adekvatumo, faktinio ilgalaikio naudojimosi stabilumo bei bendraturčių lygiateisiškumo užtikrinimo kriterijus. Teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas nors ir atitinkantis bendrasavininkų turimas nuosavybės dalis, tačiau pažeidžiantis šalių teises bei teisėtus interesus, todėl ieškinys dalyje dėl namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimosi tvarkos nustatymo patvirtinant UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ 2014-03-10 parengtas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, atmestinas.

71Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijas apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis).

72Atsakovui G. M. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, remiantis 2014-01-20 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.2)-SP2-002P (b.l. 84), J. M. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba remiantis 2014-01-20 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.2)-SP2-001P (b.l. 82-83). Remiantis 2014 m. kovo 13 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymomis dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. PP-357 ir Nr. PP-356, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 200 litų (b.l. 157-158).

73Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 185, 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

74Ieškovės G. R. ieškinį G. M. dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. dalinio pakeitimo ir žemės sklypo valdymo tvarkos nustatymo atmesti.

75Priteisti iš G. R. valstybės naudai 200 litų (du šimtus litų) valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų ir 38,08 Lt (trisdešimt aštuoni litai 08 ct) pašto išlaidų.

76Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė,... 2. sekretoriaujant N. K.,... 3. dalyvaujant ieškovei G. R.,... 4. ieškovės atstovui advokatui Kazimierui Gerojimui,... 5. atsakovui G. M.,... 6. atsakovo atstovui advokatui Egidijui Labuckui,... 7. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R.... 8. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 9. Ieškovė G. R. patikslintu ieškiniu prašo teismo:... 10. 1) Iš dalies pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2... 11. 2) patvirtinti namų valdos žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0781 ha... 12. a) melsva spalva ir indeksu „1“ plane pažymėta namų valdos žemės... 13. b) raudona spalva ir indeksu „2“ plane pažymėta namų valdos žemės... 14. Nurodė, kad atsakovas G. M. yra jos sūnus. Ieškovė G. R. ir atsakovas G.... 15. Atsakovas G. M. po senelio J. M. mirties pagal testamentą, 2006-10-18... 16. Kadangi ieškovės motina G. M. ir sūnus (atsakovas) G. M. su šeima gyvendami... 17. Ieškovė G. R. po motinos G. M. mirties pagal testamentą, 2011-06-16... 18. Ieškovė G. R. nurodo, kad kaip nauja žemės sklypo ir pastatų... 19. Ieškovė sutinka su tuo, jog apie buvusios bendrasavininkės G. M. sprendimą... 20. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog po 2009 m. gruodžio 2 d. teismo... 21. Teismui pasiūlius patikslinti ieškininį reikalavimą,-nurodė, jog to... 22. Dėl minėtų konfliktinių santykiu su kitu bendrasavininku G. M., ieškovė... 23. Teismo posėdžio metu prašant patikslinti ir paaiškinti teismui su... 24. Nurodžius, jog teismui pateiktame 2014 m. kovo 10 d. UAB „Aukštaitijos... 25. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nors tarp šalių... 26. Atsakovas G. M. nurodo, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį... 27. Šis ieškovės reikalavimas nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.... 28. Remiantis 2009 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimu, atsakovas G. M., jo... 29. Atsakovas nurodo, jog ji tenkino ieškovės pirminiame ieškinyje pasiūlytas... 30. Atsakovas G. M. patvirtina, jog su motina, ieškove G. R., jo santykiai yra... 31. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. R. nurodė, jog jis yra ieškovės G.... 32. Ieškinys atmestinas.... 33. Išanalizavus bylos medžiagą nustatyta, jog atsakovas G. M. po senelio J. M.... 34. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimu... 35. Ieškovė G. R. po motinos G. M. mirties pagal testamentą, 2011-06-16... 36. Ieškovė G. R. ir atsakovas G. M., šiuo metu yra žemės sklypo, adresu( - ),... 37. G. R. yra pensininkė, gaunanti netekto darbingumo pensiją (b.l.6), kurios... 38. Atsakovui G. M. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, remiantis 2014-01-20... 39. Teismui pateiktas 2013 m. spalio 15 d. projekto autoriaus G. E. gyvenamojo... 40. Šalys (ieškovė G. R. ir atsakovas G. M.) ne kartą kreipėsi į teisėsaugos... 41. Dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu... 42. Ieškovė prašo pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio... 43. Ieškovė G. R. nurodo, kad kaip nauja žemės sklypo ir pastatų... 44. Atsakovas G. M. nesutinka su ieškinio reikalavimu ir prašo jį atmesti.... 45. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo... 46. Remiantis bylos duomenimis Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio... 47. Taip pat pripažįstama, kad nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimas... 48. Remiantis 2009 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimu, atsakovas G. M., jo... 49. Teismas, neginčydamas ir nepaneigdamas ieškovės kaip bendrasavininkės... 50. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė G. R. ir atsakovas G. M. konfliktuoja jau... 51. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog nors ieškovė teismui 2013 m. kovo 28... 52. Dėl namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimosi tvarkos... 53. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės... 54. Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas G. M. ir ieškovė G. R. yra žemės... 55. Siekdama nekliudomai naudotis bendrąja daline nuosavybe, ieškovė prašo... 56. Ieškovė nurodo, jog nors ją ir atsakovą sieja glaudūs giminystės ryšiai... 57. Tai, jog tarp atsakovo ir ieškovės nuolat kyla nesutarimai, patvirtina ir... 58. Atsakovas G. M. su ieškovės pateiktu žemės sklypo naudojimosi tvarkos... 59. Taigi, teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik... 60. Kadangi šalys nurodė teismui, jog kitų variantų neteiks, teismo siūlymu... 61. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru... 62. Savo argumentus ieškovė ir jos atstovas grindžia tuo, jog tarp jos ir... 63. Analizuojant ginčo šalių tarpusavio santykius būtina atkreipti dėmesį į... 64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas naudojimosi... 65. Teismo vertinimu, ieškovės G. R. pateiktas UAB „Aukštaitijos matininkų... 66. Nors teismų praktikoje ir laikomasi nuostatos, kad nustatant naudojimosi turtu... 67. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog sprendžiant dėl naudojimosi... 68. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės pateiktame 2014-03-10 UAB... 69. Tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi... 70. Teismo vertinimu, ieškovės G. R. pateiktas UAB „Aukštaitijos matininkų... 71. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės... 72. Atsakovui G. M. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, remiantis 2014-01-20... 73. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 74. Ieškovės G. R. ieškinį G. M. dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009... 75. Priteisti iš G. R. valstybės naudai 200 litų (du šimtus litų) valstybės... 76. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka...