Byla 2A-776-302/2007

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

3kolegijos teisėjų Virginijaus Kairevičiaus ir Danutės Kutrienės,

4sekretoriaujant Sigitai Dapkutei,

5dalyvaujant ieškovei A. A. ,

6atsakovo atstovei Aistei Račkauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

9Ieškovė A.A. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-3), prašydama priteisti iš atsakovo jos naudai 3 243,60 Lt darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą už tris metus skaičiuojant nuo 2001-03-16 iki 2004-03-16 bei 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos (toliau tekste – VTAT) seniūnijų inspektorių ir mobiliosios pagalbos poskyrio inspektorės pareigose dirbo nuo 1997-11-21 iki 2004-12-22, ji aptarnavo Vilniaus miesto Verkių seniūniją. Mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 1 024,53 Lt, darbo dienos vidutinis užmokestis 48,10 Lt. Nurodė, kad jos darbas buvo nenormuotas, pagal darbo pobūdį ir specifiką teko dirbti viršvalandžius, poilsio dienomis ir už šį darbą jai nebuvo sumokėta. Kadangi jos valandinis atlygis sudaro 6,01 Lt, o už viršvalandinį darbą turi būti mokamas ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio, todėl jai priklausytų po 9,01 Lt už valandą. Per metus ji dirbusi ne mažiau kaip 120 viršvalandžių, taigi darbdavys neišmokėjo jai per metus 1 081,20 Lt darbo užmokesčio už viršvalandžius, už tris metus ši suma sudaro 3 243,60 Lt. 2005-05-05 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu konstatuota, kad ji buvo neteisėtai atleista iš darbo, teismas nutarė, kad turi būti atleista pagal DK 297 str. 4 d. teismo sprendimu, taip pat nurodė, kad neteisėtu atleidimu atsakovas jai padarė neturtinę žalą, kurią privalo visiškai atlyginti. Atsakovas ją atleido iš darbo nesąžiningai, jai tapus III grupės invalide, kai iki pensijos buvo likę vieni metai. Ieškovė patyrė išgyvenimų, kadangi atsakovas ją įspėjo apie atleidimą tik užtrukus jos nedarbingumui, tai pablogino jos sveikatą. Darbdavys atleisdamas iš darbo nepasiūlė jai jokio kito darbo, aiškiai rodydamas nepagarbą jai. Dėl tokio atsakovo nežmoniško, nehumaniško elgesio jai pablogėjo žymiai sveikata, beveik metus teko gydytis depresiją. Moralinę žalą vertina 5 000 Lt. Nesikreipė niekur dėl nežymimo viršvalandinio darbo, nes bijojo. Kadangi jos aptarnaujama teritorija buvo labai didelė, joje buvo ir daug probleminių šeimų, krūviai darbo labai dideli. Prašė žymėti viršvalandžius, bet į tai atsižvelgta nebuvo. Prašė atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl viršvalandinio darbo, nes terminą praleido dėl ligos. Anksčiau nesikreipusi dėl atlyginimo už viršvalandinį darbą, nes atidėliojusi dėl ligos, buvo depresija. Atleidimas iš darbo pablogino ir jos finansinę padėtį.

10Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Be to, ieškovas prašo taikyti trijų metų senaties terminą, skaičiuojant jį nuo ieškinio padavimo dienos. Nurodė, kad ieškovės darbo laikas buvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tačiau jokie viršvalandiniai darbai nėra pažymėti. Ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų dėl dirbtų viršvalandžių. Reikalavimas atlyginti moralinę žalą taip pat yra nepagrįstas. Nors ieškovė moralinę žalą grindžia pablogėjusia sveikata, tačiau dar ir jai dirbant pas atsakovą, jos sveikata jau buvo silpna. Iki atleidimo iš darbo ieškovė sirgo 276 dienas iš eilės, po ligos jai buvo nustatyta III invalidumo grupė, todėl negalima teigti, kad jos liga atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Įspėjimas, kuriame nebuvo nurodyti jokie tikrovės neatitinkantys ar įžeidžiantys dalykai, dėl atleidimo iš darbo taip pat negalėjo sukelti neturtinės žalos. Nurodė, kad neturtinė žala atsakovo veiksmais ieškovei nebuvo padaryta, o jei teismas nuspręstų, kad buvo - prašo jos dydį mažinti. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei A. A. 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė apie jos teisių pažeidimą, t.y. kad jai nemokamas atlyginimas už viršvalandinį darbą, žinojo jau nuo pat pradžių, t.y. nuo 2001 m. kovo mėn., ji sirgo laikotarpiu nuo 2004-03-16 iki 2004-12-17, todėl šį reikalavimą ieškovė galėjo reikšti ir anksčiau (nuo 2005-01-31) nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (CK 1.131 str. 2 d.), kurioje jai buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba. Teismas sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą laikotarpiu nuo 2003-05-12 iki 2004-03-16 d. priteisimo kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Teismas nurodė, kad ieškovės darbo laiko trukmė dirbant pas atsakovą atitiko DK 144 str. 1 d., 2 d. numatytą darbo laiko trukmę. Byloje nėra pateikta duomenų, kad tarp šalių būtų susitarimas dėl viršvalandinių darbų ir jų apmokėjimo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurie yra laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, patvirtina, kad ieškovė 2003 m. gegužės mėn. sirgo, o 2003 m. rugpjūčio mėn. atostogavo, todėl šiuo laikotarpiu ji negalėjo dirbti viršvalandžių, laikotarpiu nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2004-03-16 viršvalandžiai ieškovei nėra pažymėti. Teismas nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė kitų leistinų įrodymų (CPK 178 str.), patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes dėl dirbto viršvalandinio darbo.

11 Teismas sprendė, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovei padarytos neturtinės žalos yra įrodytas, kadangi teismo jau yra nustatyta, kad ieškovės atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, o medicininiai dokumentai įrodo, jog ieškovė, atleidus ją iš darbo, išgyveno depresiją, buvo siunčiama psichiatro konsultacijoms (b.l. 4). Teismas atsižvelgdamas į atsakovo prašymą sumažinti žalos dydį, taip pat į byloje nurodytas aplinkybes bei kriterijus, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, laikė, jog ieškovei yra pagrindas priteisti iš atsakovo 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 str.), kitoje dalyje jos reikalavimą atmetė.

12Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-04-02 sprendimą toje dalyje, kurioje tenkintas ieškovės reikalavimas atsakovui dėl 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės sveikatos būklės. Ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad jos sveikata pablogėjo išimtinai tik dėl atsakovo veiksmų ir kaltės, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, jos sveikata buvo silpna dar dirbant pas atsakovą, invalidumas jai nustatytas taip pat iki atleidimo iš darbo. Teismas nevisapusiškai ištyrė įrodymus, kadangi vien tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuoti neteisėti darbdavio veiksmai nėra pagrindas atmesti atsakovo argumentus dėl faktinių ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybių, t. y. dėl to, kad būtent dėl nedarbingumo ji ir buvo atleista. Atsakovas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės ilgo nebuvimo darbe, jos atžvilgiu elgėsi teisingai ir pagrįstai. Nors teismas įspėjime nurodytą priežastį – ilgą ieškovės nedarbingumą – laikė nepakankama priežastimi atleisti ją iš darbo, tačiau vien įspėjimo įteikimas savaime neturtinės žalos nesukėlė. Tai, kad ieškovei nebuvo pasiūlytas kitas darbas, buvo tik atsakovo neveikimas, be to, ši aplinkybė buvo svarbi byloje dėl ieškovės atleidimo iš darbo.

13Atsakovas laikė, kad nurodyta priežastis buvo pakankamas pagrindas atleisti ieškovę iš darbo, nes jos nebuvimas darbe ilgą laiką sukėlė darbdaviui nepatogumų, nes dėl to Verkių seniūnijoje nebuvo darbuotojo, atsakingo už vaikų teisių apsaugą. Atsakovas nurodo, kad atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu yra pakankamas moralinis atlygis. Teismo priteistas 2 500 Lt moralinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis. Ieškovė A.A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą pakeisti patenkinant ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 243,60 Lt darbo užmokesčio už viršvalandžius ir priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. Darbdavys pažeidinėjo Darbo kodekso normas nežymėdamas ieškovės dirbtų viršvalandžių, o ji nesikreipė į Valstybinę darbo inspekciją dėl šio pažeidimo nenorėdama būti atleista. Atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, nesilaikė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė neturtine žala laiko pablogėjusią sveikatą, o ne jos atleidimą iš darbo. Apeliacinis skundas atmestinas. Nustatyta, kad ieškovė dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos (toliau tekste – VTAT) seniūnijų inspektorių ir mobiliosios pagalbos poskyrio inspektorės pareigose nuo 1997-11-21 iki 2004-12-22 (c.b. Nr. 2-02665-464/2005, b.l. 98, 99). Iš darbo ji buvo atleista 2004-12-17 d. įsakymu Nr. 41-1122 Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau 2005-05-05 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu konstatuota, kad ji buvo neteisėtai atleista iš darbo (b.l. 5-11). Ieškovės reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už viršvalandinį darbą teismas atmetė pritaikęs ieškinio senatį, o taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji dirbo viršvalandžius. Šios sprendimo dalies šalys neskundžia. Atsakovas skundžia sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas neturtinės žalos atlyginimas ieškovei, todėl kolegija pasisako tik dėl šios sprendimo dalies, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis). Neturtinės žalos atlyginimą darbo teisiniuose santykiuose reglamentuoja DK 250 ir CK 6.250 straipsniai. Teismas, priteisdami ieškovei neturtinę žalą, konstatavo, kad ieškovė pas atsakovą dirbo 7 metus, turėjo tinkamą kvalifikaciją, neturi jokių drausminių nuobaudų, dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė dvasinius išgyvenimus, neviltį, ko pasėkoje pablogėjo sveikata – susirgo depresija. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog neteisėtas atleidimas iš darbo, neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, o atsižvelgiant, jog ieškovė buvo III grupės invalidė ir iki senatvės pensijos jai buvo likę vieneri metai - neužtikrintumą savo ateitimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Pirmos instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus; susiklosčiusius darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykius, į tą aplinkybę, kad darbdavys neteisėtai atleido ieškovą iš darbo. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl to jog nėra įrodymų apie tai, kad ieškovei pablogėjo sveikata, neteisingi, nes būtent įrašai medicininiuose dokumentuose patvirtina, kad ieškovė po atleidimo iš darbo susirgo depresija ir gydėsi nuo šios ligos apie devynis mėnesius laiko. Teismas, byloje nustatydami darbdavio atsakomybės už padarytą neturtinę žalą sąlygas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2006). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. Nustatant neturtinės žalos dydį, reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita. Teismas įvertino šias aplinkybes, o be to atsižvelgė į apelianto nurodytą aplinkybę – nepatogumo patyrimą dėl ilgalaikio ieškovės nedarbingumo ir mažino ieškovės prašomos priteisti žalos dydį, todėl kolegija neturi pagrindo mažinti priteistos žalos dėl tos pačios aplinkybės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329-330 str.str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija

Nutarė

15Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai