Byla 3K-3-342/2011
Dėl pažeistų teisių gynimo
1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl pažeistų teisių gynimo.
2Teisėjų kolegija
Nustatė
3I. Ginčo esmė
4Byloje kilusio ginčo esmė – aukštosios mokymo įstaigos studentui už nusirašinėjimą paskirtos drausminės nuobaudos – terminuoto studijų nutraukimo vieneriems metams – teisėtumo klausimas.
5Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti iš dalies negaliojančiu Kauno medicinos universiteto rektorato 2009 m. birželio 8 d. posėdžio protokolo Nr. 8 3.1 punktą ta apimtimi, kuria dekano teikimu už nesąžiningą elgesį egzamino metu siūloma vieneriems metams nutraukti ieškovės studijas vadovaujantis KMU studijų reglamento 47 punktu; 2) pripažinti negaliojančiu Kauno medicinos universiteto Studijų reikalų prorektoriaus 2009 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. SC-1-245, kuriuo nutraukiamos ieškovės studijos vieneriems metams; 3) panaikinti Kauno medicinos universiteto Studentų ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 277.
6Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Kauno medicinos universiteto (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) studijų reikalų prorektorius 2009 m. birželio 10 d. įsakymu, vadovaudamasis Kauno medicinos universiteto (toliau – KMU) rektorato 2009 m. birželio 8 d. posėdžio protokolu Nr. 8 ir KMU studijų reglamento 47 punktu, nutraukė studijas vieneriems metams Medicinos fakulteto trečio kurso studentei I. S. (ieškovei) už nesąžiningą elgesį egzamino metu. 2009 m. balandžio 27 d. per „Infekcijos“ modulio egzaminą ieškovė pastebėta (pagauta) elgiantis nesąžiningai. Profesorius A. P. atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė laiko rankose rašiklį ir jį apžiūrinėja. Jis nuo studentės stalo paėmė rašymo priemones. Jas apžiūrėjęs pamatė, kad ant jų kažkas parašyta, o perskaitęs rado vieno iš egzamino klausimų atsakymą. Ieškovė paprašyta atnešti darbą. Sulyginus jos atsakymą į nurodytą egzamino klausimą, nustatyta, kad keli sakiniai visiškai sutampa.
7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
8Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) pripažino iš dalies negaliojančiu Kauno medicinos universiteto rektorato 2009 m. birželio 8 d. posėdžio protokolo Nr. 8.3.1 punktą ta apimtimi, kuria dekano teikimu už nesąžiningą elgesį egzamino metu siūloma vieneriems metams nutraukti ieškovės studijas vadovaujantis KMU Studijų reglamento 47 punktu; 2) pripažino negaliojančiu Kauno medicinos universiteto Studijų reikalų prorektoriaus 2009 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. SC-1-245, kuriuo nutraukiamos ieškovės studijos vieneriems metams; 3) panaikino Kauno medicinos universiteto studentų ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 277. Įvertinęs ieškovės sveikatos būklę, jos regą, teismas nurodė, kad labai abejotina, jog ji būtų fiziškai galėjusi įskaityti tekstą ant rašiklio. Atsakovas nepaneigė tos aplinkybės, kad rašiklius ieškovė pasiskolino iš mokslo draugo kaip rašymo priemonę. Teismas nepripažino, kad ieškovė nusirašė per „Infekcijos“ modulio egzaminą, nes atsakymo ir iš anksto parengto atsakymo („šperos“) tekstas ne visiškai sutampa. Teismas sprendė, kad ieškovei turėtų būti suteikta galimybė perlaikyti egzaminą ir objektyviai įvertinti jos žinias. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė, nepažeisdama KMU Studentų ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento, kreipėsi į Studentų ginčų nagrinėjimo komisiją, skųsdama Kauno medicinos universiteto studijų reikalų prorektoriaus 2009 m. birželio 10 d. įsakymą. Skundas išnagrinėtas pažeidus dešimties dienų terminą, todėl, teismo vertinimu, Studentų ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. liepos 31 d. sprendimas neteisėtas.
9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Kauno medicinos universiteto rektorato 2009 m. birželio 8 d. posėdžio protokolo 3.1 punktą ta apimtimi, kuria dekano teikimu už nesąžiningą elgesį egzamino metu siūloma vieneriems metams nutraukti studijas trečio kuro studentei I. S. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tokie pažeidimai, kaip skundo išnagrinėjimas pažeidžiant skundų (prašymų) nagrinėjimo terminus, negali būti pagrindas panaikinti procesinį dokumentą, kuriuo skundas (prašymas) atmestas ar patenkintas. Kolegija sprendžia, kad pagrindas vieneriems metams nutraukti studijas ieškovei I. S. buvo ne KMU rektorato patarimas, o nesąžiningas ieškovės elgesys pasinaudojant žinių šaltiniais neleistinais būdais egzamino metu. Teismo vertinimu aplinkybė, ar ieškovė pasinaudojo ar nepasinaudojo iš anksto paruoštais atsakymais („šperomis“), negali turėti įtakos teisingam 2009 m. birželio 10 d. įsakymui. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės ieškinį. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad pažeidimas padarytas 2009 metais, kai ieškovė buvo trečio kurso studentė, bet dabar ji mokosi penktame kurse, Kauno apygardos teismas konstatavo, jog nutraukti studijas vieneriems metams būtų neprotinga ir neteisinga. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
11Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog nutraukti ieškovės studijas būtų neprotinga, nes drausmės pažeidimą ieškovė padarė būdama trečio kurso studentė, o dabar studijuoja penktajame, yra nepagrįsta. Kasatoriaus nesutikimas su nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiamas tokiais argumentais:
- Drausminė nuobauda – studijų nutraukimas yra lengvesnė už alternatyvią nuobaudą – išbraukimą iš studentų sąrašų. Šią lengvesnę nuobaudą kasatorius ir pritaikė ieškovei. Be to, nuobaudos skyrimas nediferencijuojamas pagal studijų metus ir negali būti aiškinamas taip, kad aukštesnio kurso studentui būtų taikomi žemesni sąžiningumo standartai.
- Drausminė nuobauda turi būti taikoma neatsižvelgiant į tai, kuriame kurse yra studentas teismo sprendimo priėmimo dieną.
- Kasatoriaus studijų reglamentas ir jame nustatytos nuobaudos yra teisėti, neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui, todėl teismai turėjo palikti galioti ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą.
- Studijos gali būti nutrauktos bet kuriuo metu, kol studentė nėra baigusi studijų (įvykdžiusi studijų programos).
12Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
13Teisėjų kolegija konstatuoja:
14V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
15Kasacija – tai ekstraordinari teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškinimo ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos studentui paskyrimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas iš byloje surinktų įrodymų viseto nustatė ir konstatavo, kad buvo pagrindas ieškovei taikyti drausminę nuobaudą už nesąžiningą elgesį egzamino metu. Tačiau teismas, motyvuodamas tuo, kad drausmės pažeidimą ieškovė padarė studijuodama trečiame kurse, o bylos nagrinėjimo metu buvo penkto kurso studentė, padarė išvadą, jog dėl to po ilgo laiko tarpo neprotinga ir netikslinga taikyti tokią griežtą drausminę nuobaudą. Kasaciniame skunde nekvestionuojama apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų dalis, kuria konstatuotas ieškovės padarytas studijų drausmės pažeidimo faktas. Tai nėra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasatorius ginčija tik tuos apeliacinės instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga taikyti ir vykdyti drausminę nuobaudą. Tai lemia kasacinio nagrinėjimo šioje byloje ribas.
16Dėl studentui už akademinį nesąžiningumą paskirtos drausminės nuobaudos vykdymo ir universitetų autonomijos principo santykio
17Sprendimą netaikyti ieškovei drausminės nuobaudos apeliacinės instancijos teismas grindė protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys). Prigimtiniu požiūriu teisingumas yra moralinė kategorija, matas, kuriuo vertinamas žmogaus elgesys, jo veiksmai įvairiose gyvenimo srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, byla Nr. 3K-3-46/2011). Taigi teisingumas – tai universalus bendrasis teisės principas, reiškiantis moralinę žmogaus nuostatą ir kriterijų, pagal kurį vertinami visi asmenų poelgiai. Plačiąja prasme teisingumas suprantamas kaip principų rinkinys, pagal kuriuos sprendžiama, kas yra sąžininga, teisinga, nešališka. Teisingumu siekiama asmenų ir situacijų vienodo traktavimo, protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Protingumo principas reiškia, kad asmens poelgis, veiksmai būtų vertinami pagal hipotetinio asmens, kuris konkrečioje adekvačioje situacijoje elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, pamatuotai, t. y. racionaliai, etaloną, kaip tam tikrą teisinį standartą. Teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų universalumas lemia tai, kad jais privalo vadovautis tiek civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, tiek teismai, spręsdami subjektų ginčus bei aiškindami ir taikydami teisės normas (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).
18Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisingumo ir protingumo principai turėjo būti aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į aukštojo mokslo įstaigų specifiką. Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija. Ieškovės padaryto studijų drausmės pažeidimo padarymo metu galiojusio Aukštojo mokslo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve (neteko galios 2009 m. balandžio 30 d. įstatymu Nr. XI-242 (nuo 2009 m. gegužės 12 d.) (Žin., 2009, Nr. 54-2140). Universitetų autonomijos principo aspektu Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d., nutarimai, 2009 m. spalio 28 d. sprendimas). Studento ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi (Aukštojo mokslo įstatymo 47 straipsnio 6 dalis). Nurodyta sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis, reglamentuojama specifinių aukštojo mokslo santykius reguliuojančių teisės normų. Pagal šią sutartį studentui suteikiama teisė studijuoti pagal atitinkamą studijų programą, o studentas, be kitų, įgyja pareigą tinkamai priimti aukštosios mokyklos teikiamą studijų paslaugą. Su šia pareiga studentui tenka prievolė taip pat laikytis tam tikrų įsipareigojimų: laikytis Aukštojo mokslo įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių, studentų etikos kodekso (Aukštojo mokslo įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 2, 5 punktai). Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriuo grindžiamos studijos, yra aukštųjų mokyklų ir studentų sąžininga konkurencija. Darytina išvada, kad esminė studento pareiga –sąžiningai studijuoti, vadovaujantis aukštosios mokyklos nustatyta vidine tvarka. Sąžiningo studentų prievolių vykdymo klausimu išsamiai pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. Vytauto Didžiojo universitetas, byla Nr. 3K-3-349/2007). Vidinės studijų tvarkos ir taisyklių nustatymo diskrecijos teisė įstatymų leidėjo suteikta aukštajai mokyklai. Tai – aukštosios mokyklos autonomiškumo principo išraiška. Dėl to aukštoji mokykla turi teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus, už studento pareigų pažeidimus skirti studentams drausmines nuobaudas (Aukštojo mokslo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 50 straipsnis). Drausminių nuobaudų skyrimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas (Aukštojo mokslo įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Aptarti aukštųjų mokyklų autonomijos principai užtikrina akademinės etikos ir sąžiningos konkurencijos, kaip mokslo principų, įgyvendinimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu galioja naujas Mokslo ir studijų įstatymas, kuriame iš esmės perkeltos analogiškos pirmiau šioje nutartyje aptartos Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos (Mokslo ir studijų įstatymo 3, 7, 54, 55 straipsniai (Žin., 2009, Nr. 54-2140; 2009, Nr. 61; 2009, Nr. 101).
19Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė tai, jog ieškovė nusirašinėjo „Infekcijos“ modulio egzamino metu, t. y. byloje konstatuotas ieškovės akademinio nesąžiningumo faktas. Drausminė nuobauda – studijų nutraukimas vieneriems metams – ieškovei skirta vadovaujantis nuobaudos skyrimo metu galiojusio Kauno medicinos universiteto Studijų reglamento 47 punktu, pagal kurį, esant akademiniam studento nesąžiningumui, nustatytos dvi alternatyvios nuobaudų rūšys: terminuotas studijų nutraukimas ir studento pašalinimas iš universiteto. Ieškovei taikyta švelnesnė drausminė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Sprendimą teisingumo ir protingumo principų pagrindu netaikyti ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos Kauno apygardos teismas grindė tuo, kad praėjo dveji studijų metai nuo ieškovės atliktų akademinio nesąžiningumo veiksmų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad savaime šis laikotarpis negali lemti atsisakymo taikyti ir vykdyti drausminę nuobaudą, neįvertinus bylos aplinkybių visumos.
20Teisėjų kolegija nurodo, kad, vertinant kasatoriaus ieškovei paskirtos nuobaudos taikymą ir vykdymą teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų aspektu, susidariusią situaciją svarbu įvertinti atsižvelgiant į lygybės ir interesų pusiausvyros kriterijus. Kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad tai, jog akademiniam sąžiningumui nusižengęs studentas studijuoja aukštesniame kurse, negali būti pagrindas diferencijuoti nuobaudas už akademinį nesąžiningumą ir jas taikyti kitaip negu žemesnio kurso studentams. Taip būtų pažeistas studentų lygiateisiškumas ir sąžiningos konkurencijos principas. Visiems studentams, nepaisant kurso, kuriame jie studijuoja, turi būti taikomas vienodas sąžiningumo standartas. Priešingu atveju drausminė nuobauda už akademinį studentų nesąžiningumą prarastų bendrosios prevencijos funkciją, skatintų ir ugdytų studentų nebaudžiamumo, taip pat ir nesąžiningumo būseną. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pateiktas ieškovei paskirtos nuobaudos taikymo ir vykdymo savalaikiškumo vertinimas pažeidžia universitetų autonomijos principą, nes, esant teismų pripažintam akademinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumui ir teisėtumui, jos taikymo savalaikiškumo klausimas priskirtinas universiteto diskrecijai. Nurodyta teismo intervencija į aukštosios mokyklos autonomijos principą neadekvati siekiamam tikslui ir neatitinka bylos šalių interesų pusiausvyros principo.
21Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisingumo ir protingumo principus, sistemiškai nesusiejo jų su universitetų autonomijos principu, neatsižvelgė į sąžiningumo, taip pat sąžiningo studentų konkurencijos principus, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
22Dėl bylinėjimosi išlaidų
23Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 36,88 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Patenkinus kasacinį skundą, jos priteistinos iš ieškovės.
24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Nutarė
25Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
26Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės I. S. ( - ) 36,88 Lt (trisdešimt šešis litus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.