Byla 3K-3-46/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ ieškinį atsakovui UAB „Nada Focus“, dalyvaujant tretiesiems asmenims notarei Rasai Birutienei, AB bankui „Hansabankas“ ir VĮ Registrų centrui, dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Ieškovas AB „Pagirių šiltnamiai“ 2005 m. liepos 19 d. pareiškė atsakovui UAB ,,Nada Focus“ ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2003 m. birželio 12 d. šalių sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo?pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją. Ieškovas rėmėsi tuo, kad sutartis prieštarauja imperatyviosioms normoms. Ieškovas nurodė, kad 2002 m. liepos 19 d. ieškovo (kurio vienintelė akcininkė tuo metu buvo Lietuvos valstybė, o akcijas patikėjimo teise valdė Žemės ūkio ministerija) valdyba nutarė parduoti bendrovei nereikalingą nekilnojamąjį turtą; 2002 m. rugpjūčio 30 d. buvo priimtas žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 330 ,,Dėl nekilnojamojo turto pardavimo“, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 2 dalies 19 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1118 ,,Dėl atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises“, buvo duotas ministro sutikimas, kad ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka parduotų nuosavybės teise priklausantį turtą ne žemesne negu turto vertintojų nustatyta kaina; įsakymo 1 punkto 10 ir 11 papunkčiuose suteikta teisė parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausančią katilinę, pažymėtą 17Hlp (plotas 3839,28 kv. m), Ih2/p (plotas 1603,79 kv. m), katilinės priestatus, pažymėtus 2hl/p (plotas 93,07 kv. m), 4hl/p (plotas 660,46 kv. m), 2h2/p (plotas 455,46 kv. m) ir 3h2/p (plotas 604,25 kv. m), o 2 punkte nustatyti šių objektų pardavimo apribojimai – jie galėjo būti parduodami tik po to, kai bus nustatytos ir pradėtos eksploatuoti naujos katilinės. 2002 m. rugsėjo 16 d. AB „Pagirių šiltnamiai“ aukciono protokole Nr. l ,,Dėl nekilnojamo turto komplekso pardavimo viešo aukciono“ pažymėta, kad katilinės priestatai buvo parduoti aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui – atsakovui UAB „Nada Focus“, pastatas parduotas už 172 000 Lt. 2003 m. sausio 6 d. įvyko ieškovo valdybos posėdis, kuriame buvo patvirtinta, kad aukciono metu atsakovui už 172 000 Lt buvo parduoti katilinės priestatai. 2003 m. birželio 12 d. ieškovas pirkimo–pardavimo sutartimi už 125 000 Lt perleido atsakovui 1200,83 kv. m ploto negyvenamosios paskirties patalpą.

5Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 10 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-319-153/2006) ieškinį patenkino CK 1.80 straipsnio pagrindu: pripažino negaliojančia 2003 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė restituciją.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi (kasacinės bylos Nr. 3K-3-225/2008) panaikino Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartį ir, priėmusi naują sprendimą, ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad konstatuoti turto pardavimo tvarkos pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia.

8Ieškovas AB „Pagirių šiltnamiai“ 2008 m. rugpjūčio 28 d. prašymu prašė atnaujinti procesą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovas prašė procesą atnaujinti dviem pagrindais, nustatytais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte (paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 7 punkte (teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų), kuriems egzistuojant buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, pažeidžianti tiek ieškovo, tiek neįtrauktų į bylą asmenų teises bei viešąjį interesą.

9Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atmetė. Teismas pritarė ieškovo argumentams, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2008 priėmimo paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, jog bylą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, remdamasi tik aplinkybėmis ir teisiniais santykiais, vykusiais po aukciono, ignoravo pirmosios (Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendime) ir apeliacinės (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartyje) instancijos teismų nustatytas kai kurias faktines surengto viešo aukciono bei ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, reikšmingas CK 6.419, 6.421, 6.22 straipsnių taikymui:

101) nebuvo gauta VĮ Valstybės turto fondo raštiško sutikimo dėl valstybės turto pardavimo (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 228, kuriuo ieškovas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą);

112) 2002 m. rugsėjo 16 d. aukciono metu (kada ir laikoma sudaryta pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartis) (CK 6.421 straipsnis) nebuvo įvykdyta žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 330 reikalavimų dėl draudimo ieškovui aukciono metu pardavinėti turtą be nepriklausomo turto įvertinimo bei nepastačius ir nepradėjus eksploatuoti naujos katilinės, nes nei 2002 m. rugsėjo 16 d. aukciono metu, nei 2003 m. birželio 12 d. sutarties sudarymo dieną naujos katilinės nebuvo pastatyta, o nepriklausomas turto vertinimas buvo atliktas tik 2003 m. sausio 13 d., t. y. jau po aukciono;

123) ginčijama sutartis sudaryta ne dėl turto, parduoto aukcione, o dėl kito turto (t. y. ne dėl katilinės priestatų, kurių plotas 1813,24 kv. m, o tik dėl šių priestatų dalies, kurios plotas – 1208,99 kv. m) ir ne už aukciono metu paskelbtą kainą (172 000 Lt), o už kitą kainą – 125 000 Lt;

134) atsakovo direktorius patvirtino, kad jis dalyvavo 2002 m. rugsėjo 16 d. aukcione ir nupirko 1813 kv. m ploto katilinės priestatus už 172 000 Lt, tačiau vėliau apsigalvojo, nutarė pirkti mažiau pastatų, todėl buvo sumažinta ginčo objektų kaina iki 125 000 Lt.

14Kauno apygardos teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, 2008 m. gegužės 28 d. nutartyje šias žemesniųjų instancijų teismų nustatytas aplinkybes visiškai ignoravo ir, spręsdamas byloje kilusius teisės klausimus, jomis nesivadovavo, tai galėjo turėti įtakos nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimui. Aplinkybės, kurios buvo ignoruotos ir neįvertintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjant bylą kasacine tvarka, gali būti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, ir teismai, nagrinėdami prašymus atnaujinti procesą, privalo jas įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007, suformuota praktika). Teismas atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, konstatavęs, kad inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

15II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

16Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą iš esmės po proceso atnaujinimo, Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-319-153/2006 pakeitė ir ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 1200,83 kv. m ploto negyvenamosios paskirties patalpos – katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2003 m. birželio 12 d. AB „Pagirių šiltnamiai“ ir UAB „Nada Focus“; taikė restituciją ir grąžino katilinę natūra ieškovui AB „Pagirių šiltnamiai“; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

17Teismas nustatė, kad ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ valdyba 2002 m. liepos 19 d. posėdyje nutarė parduoti bendrovei nereikalingą nekilnojamąjį turtą, o 2002 m. rugpjūčio 6 d. Stebėtojų tarybos posėdyje buvo nutarta leisti parduoti konkrečiai įvardytus katilinės priestatus, nurodant jų plotus, indeksus. Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. 330 patvirtina, kad tuo metu buvęs vienintelis bendrovės akcininkas, Žemės ūkio ministerija, sutiko su bendrovės turto pardavimu, nurodant, jog bendrovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas turi būti parduotas ne žemesne negu turto vertintojų nustatyta kaina (Įsakymo 1 punktas), be to, tik po to, kai bus pastatytos ir pradėtos eksploatuoti naujos katilinės (Įsakymo 2 punktas). Ieškovo generalinis direktorius 2002 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 177 įsakė skelbti aukcioną ir nustatė, kad turi būti siūloma pirkti visą nekilnojamąjį turtą, o neatsiradus nė vieno viso komplekto pirkėjo, objektai turi būti parduodami kiekvienas atskirai, taip pat kad katilinė su priestatu gali būti parduodami tik po to, kai bus pastatytos naujos katilinės. Nė vienam aukciono dalyviui nepareiškus noro pirkti visą pastatų kompleksą, buvo paskelbtas kiekvieno turto vieneto pardavimas atskirai. Dėl katilinės priestato pirkimo varžėsi du aukciono dalyviai, laimėjo atsakovas UAB „Nada Focus“, pasiūlęs 172 000 Lt kainą. Iš aukciono protokolo matyti, kad atsakovas nusipirko katilinės priestatus, kurių plotas 1813 kv. m, už 172 000 Lt, tačiau ieškovo valdybos 2003 m. birželio 11 d. posėdžio protokolo Nr. 104 turinys patvirtina, kad, nors ginčijama sutartis sudaryta aukciono pagrindu, buvo nutarta parduoti atsakovui katilinę, kurios bendras plotas 1200,83 kv. m, už 125 000 Lt kainą. Pirkimo–pardavimo sutarties su aukciono laimėtoju ilgą laiką nebuvo sudaryta. Ieškovo generalinis direktorius 2003 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 433 kreipėsi į atsakovą bei AB Korporaciją ,,Matininkai“, nurodydamas, kad atsakovas 2002 m. rugsėjo 16 d. tapo patalpų, kurių bendras plotas 1200,83 kv. m, viešo aukciono nugalėtoju, pasiūliusiu didžiausią kainą – 125 000 Lt. Teismas konstatavo, kad aukciono vykdymo dokumentuose ir vėliau rašytuose dokumentuose bei ginčijamoje sutartyje nurodyti skirtingi perkamų patalpų plotai ir kaina; įvertinus viešo aukciono procedūros specifiką bei tai, kad pardavėjas šiuo atveju buvo valstybei priklausanti bendrovė, nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta teisėtai. Teismas nustatė, kad sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų normas, todėl yra niekinė (CK 1.80 straipsnis), tai patvirtina tokios aplinkybės:

181) sudarant sutartį buvo pažeistas ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 19 punktas, pagal kurį priimti sprendimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, perleidimo turi teisę tik visuotinis akcininkų susirinkimas; kadangi vienintelė ieškovo akcininkė turto pardavimo metu buvo valstybė, o jos turtą patikėjimo teise valdė Žemės ūkio ministerija, be to, parduodamo turto vertė buvo 2 985 000 Lt, o ieškovo įstatinis kapitalas – 13 863 300 Lt, tai buvo būtinas žemės ūkio ministro įsakymas dėl sutikimo, prilygstantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui; žemės ūkio ministras 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 330 sutiko, kad ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka parduotų bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą – katilinę ir jos priestatus, bet ne žemesne negu turto vertintojų nustatyta kaina ir tik po to, kai bus nustatytos ir pradėtos eksploatuoti naujos katilinės; šie reikalavimai aukciono metu nebuvo įvykdyti (tik ieškovo 2003 m. sausio 6 d. valdybos posėdžio metu buvo nuspręsta pavesti UAB Korporacijai „Matininkai“ įvertinti katilinę ir jos priestatus, be to, ieškovo generalinis direktorius 2003 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 532, t. y. jau po aukciono, prašė Žemės ūkio ministerijos netaikyti nustatyto apribojimo katilinės priestatams parduoti). Teismas sprendė, kad žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 3D-226, kuriuo panaikintas reikalavimas pastatyti ir pradėti eksploatuoti naujas katilines, parduodant katilinės priestatus, šiuo atveju neaktualus, nes sprendžiant šį ginčą būtina nustatyti apribojimus, galiojusius aukciono, o ne aukciono metu sudaryto sandorio įforminimo metu;

192) pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybės kontroliuojamos įmonės neturėjo teisės be Valstybės turto fondo raštiško sutikimo sudaryti ilgalaikio materialiojo turto pirkimo, pardavimo ar kitokio perdavimo sandorių, jei sandorio vertė yra didesnė kaip 5 proc. įmonės įstatinio kapitalo; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 228 ,,Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ ieškovas buvo įtrauktas į valstybei nuosavybės teise priklausančių privatizavimo objektų sąrašą, o byloje nėra įrodymų, kad bendrovės privatizavimo programa nebuvo paskelbta;

203) buvo pažeistos imperatyviosios CK normos, reglamentuojančios daiktų pardavimą aukciono būdu (CK 6.419-6.422 straipsniai), nes perleistas ne tas turtas, kuris įgytas aukcione, ir ne už tą kainą, už kurią buvo nupirktas aukcione.

21Teismas pripažino atsakovą nesąžiningu, nurodęs, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas nebuvo supažindintas su aukciono sąlygomis, taigi jis žinojo, kokį turtą perka, kokie yra nustatyti pardavimo apribojimai tam turtui ir pan., tai reiškia, kad aplinkybė, jog sutartis sudaroma ne pagal aukciono sąlygas, atsakovui buvo žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, užsiimantis verslu ir turintis žinoti imperatyviuosius įstatymų reikalavimus bei privalantis jų laikytis, toks atsakovo elgesys negali būti pripažintas teisėtu. Aplinkybė, kad pardavėjas pažeidė įstatymų reikalavimus, nepanaikina pirkėjo nesąžiningumo pasirašant tokį sandorį (CK 4.96 straipsnis). Teismas sprendė, kad bylą iki proceso atnaujinimo nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, jog atsakovas už pastatus nesumokėjo paskelbtos aukcione aukščiausios kainos, nupirko turtą už kitą kainą, nei paskelbta aukciono metu, nupirko kitą objektą, nei buvo siūlyta aukciono metu, be to, klausimas dėl pardavimo apribojimų panaikinimo buvo spręstas viešam aukcionui jau pasibaigus. Šie esminiai viešo aukciono taisyklių pažeidimai, sutarties sudarymas sąlygomis, neatitinkančiomis aukcione paskelbtų sąlygų, teismo nuomone, lėmė ieškovo teisių pažeidimą. Ginčo sutarčiai prieštaraujant imperatyviosioms įstatymo normoms, o pirkėjui esant nesąžiningam, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutartį pripažino negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu bei taikė restituciją, grąžindamas šalis į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo. Kadangi atsakovas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarties pagrindu įregistravo savo nuosavybės teisę į ginčijamą negyvenamosios paskirties pastatą, tačiau negrąžino ieškovui šio pervestų 125 000 Lt (ieškovas juos pervedė po Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarties priėmimo), tai teismas, tenkindamas ieškovo prašymą, Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-319-153/2006 pakeitė ir, taikydamas restituciją, grąžino 1200,83 kv. m ploto negyvenamosios paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), natūra ieškovui, laikydamas, kad atsakovui 125 000 Lt yra grąžinti (atsakovas teismo posėdžio metu šios aplinkybės neginčijo). Teismas taip pat nurodė, kad, pakeitus sprendimą tos instancijos teismo, kuriame buvo išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, kitų instancijų teismų sprendimai (nutartys), priimti šioje byloje, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, netenka teisinės galios įstatymo pagrindu (CPK 371 straipsnio 3 dalis).

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Nada Focus“ apeliacinį skundą, 2010 m. liepos 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį panaikino ir ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ ieškinio reikalavimus pripažinti AB „Pagirių šiltnamiai“ ir UAB „Nada Focus“ 2006 m. birželio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

23Teisėjų kolegija nurodė, kad bylos procesas neteisėtai buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), nes pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007, pateiktu išaiškinimu, jog faktas, kad bylą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ignoravo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytą aplinkybę, kuri turi esminę reikšmę, gali būti vertinamas kaip pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą byloje buvo grįstas aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimą.

24Pasisakydama dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas AB „Pagirių šiltnamiai“, skelbdamas aukcioną, įvardijo, kokį turtą nori parduoti, ir pats tapo teisiškai saistomas paskelbtos ofertos (CK 6.420 straipsnio 1 dalis), t. y. aukcionui įvykus, privalo su aukcioną laimėjusiu asmeniu sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį pagal aukciono sąlygose nustatytas esmines sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pardavėjo ofertoje nurodytas netikslus parduodamų patalpų plotas nėra pagrindas pardavėjui atsisakyti šių patalpų pirkimo–pardavimo sutarties, nes patalpų pardavėjas yra atsakingas už šį netikslumą, nepaisant to, dėl kokių priežasčių šis atsirado, be to, dėl ginčijamų patalpų ploto netikslumų nepasikeičia sutarties dalykas, nurodytas aukciono sąlygose, o tai, kad, atsižvelgus į paaiškėjusį patalpų faktinio ploto skirtumą, pakoreguojamas patalpų pirkimo–pardavimo sutarties turinys, dar nereiškia, jog keičiamos šios sutarties esminės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, kaip aukciono organizatorius, privalėjo žinoti teisės aktuose nustatytas turto pardavimo aukcione sąlygas ir jų laikytis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tik po aukciono buvo atliktas parduoto turto vertinimas ir panaikinti apribojimai parduoti katilinės priestatus (žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3D-226). Kita vertus, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jau buvo gautas Žemės ūkio ministerijos, patikėjimo teise valdžiusios valstybei priklausiusias AB „Pagirių šiltnamiai“ akcijas, sutikimas parduoti turtą, taip pat nebuvo pažeistas reikalavimas parduoti turtą už ne mažesnę nei rinkos kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apribojimai dėl turto pardavimo buvo panaikinti ir vertintojai nustatė ginčo turto kainą jau po įvykusio aukciono (tačiau iki ginčijamo sandorio sudarymo), nesudaro pagrindo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, juolab kad tai buvo padaryta su akcininko (valstybės) žinia ir nepažeidė nei sandorio šalių, nei trečiųjų asmenų teisių. Nepranešimas VĮ Valstybės turto fondui dėl valstybės turto pardavimo nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį niekiniu, nes byloje nėra duomenų, kad už valstybės turto valdymą ir disponavimą atsakingos institucijos būtų ginčijusios sutartį ar nepritarusios jos sudarymui. Be to, pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį neleidžiama sudaryti ilgalaikio materialiojo turto pirkimo–pardavimo sutarties be Valstybės turto fondo leidimo tik nuo objekto privatizavimo programų paskelbimo dienos, o byloje nėra duomenų, kad aukciono vykdymo metu būtų buvusi paskelbta privatizavimo programa (byloje esančio AB „Pagirių šiltnamiai“ 2003 m. vasario 4 d. rašto Nr. 208 duomenimis, tuo metu dar tik buvo svarstoma dėl ieškovo įtraukimo į privatizavimo programą). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad byloje nustatyti aukciono pažeidimai buvo pašalinti ir nepažeidė nei šalių, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, konstatavo, jog jie nesudarė pagrindo pripažinti negaliojančia ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį (CK 1.80 straipsnis). Teisėjų kolegija panaikino skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovo prašymą atmetė, taip pat nurodė, kad, panaikinus skundžiamą teismo nutartį, lieka galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria buvo išspręstas šalių ginčas.

25III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

26Kasaciniu skundu ieškovas AB „Pagirių šiltnamiai“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

271. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą aukciono būdu. Kaina ir konkretus parduodamas daiktas yra esminės pirkimo–pardavimo sutarties, sudaromos aukciono būdu, sąlygos. Be to, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti lygias sąlygas įsigyti siūlomą daiktą bet kuriam aukcione dalyvaujančiam asmeniui, aukciono rengimo ir vykdymo procedūra ypač griežtai reglamentuota. Kai parduodamas valstybės turtas, imperatyviosios aukcioną reglamentuojančios teisės normos užtikrina ir viešojo intereso apsaugą. Dėl to pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta aukciono būdu dėl konkretaus valstybinio turto pardavimo, negali būti įforminama dėl turto, kuris nebuvo parduotas aukcione (pavyzdžiui, dėl iš esmės mažesnio turto ir pan.), nes tai pažeistų tiek CK 6.419 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, tiek viešąjį interesą. Paaiškėjus, kad sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra ne dėl to turto, kuris buvo parduotas aukciono būdu, ir ne už tą kainą, kuri buvo nustatyta aukciono metu, tokia sutartis yra negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms, t. y. CK 6.419, 6.420, 6.421 straipsniams.

282. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pardavėjo ofertoje nurodytas netikslus parduodamų patalpų plotas nėra pagrindas pardavėjui atsisakyti šių patalpų pirkimo–pardavimo sutarties, be to, klaidingai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006, nes toje byloje parduotų patalpų plotas skyrėsi 0,78 proc., tuo tarpu nagrinėjamoje byloje – trečdaliu, taigi šiuo atveju aukciono protokolo ir sutarties neatitiktys yra esminės ir teisiškai reikšmingos.

293. Sudarant ginčijamą sutartį, buvo pažeistas Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 19 punktas, kuriame įtvirtinta, kad priimti sprendimą dėl ilgalaikio įmonės turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, perleidimo turi teisę tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo atveju aukcione viso parduodamo ieškovo turto vertė buvo 2 985 000 Lt, o ieškovo įstatinis kapitalas – 13 863 300 Lt, taigi buvo būtinas vienintelės ieškovo akcininkės – Lietuvos valstybės, kurios turtą patikėjimo teise valdė Žemės ūkio ministerija, – sutikimas, įformintas žemės ūkio ministro įsakymu. Toks sutikimas buvo duotas priėmus 2002 m. rugpjūčio 30 d. žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 330, tačiau jame buvo nustatyti aiškūs apribojimai, t. y. ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas galėjo būti perleistas tik po to, kai bus atliktas ieškovo perleidžiamo turto nepriklausomas vertinimas bei kai bus pastatytos ir pradėtos eksploatuoti naujos katilinės. Šie reikalavimai galiojo ir turėjo būti įvykdyti aukciono, o ne sutarties sudarymo metu, nes nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sandoris aukciono būdu laikomas sudarytu nuo to momento, kai CK 6.421 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka paskelbiamas aukciono laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas. Kadangi aukciono metu pirmiau nurodytos sąlygos nebuvo įvykdytos, tai darytina išvada, kad abu šie imperatyvūs apribojimai buvo pažeisti, dėl to konstatuotina, jog ieškovo vienintelės akcininkės sutikimo nebuvo.

304. Sudarant sutartį buvo pažeistos imperatyviosios Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias valstybės (savivaldybės) kontroliuojamos įmonės neturi teisės be Valstybės turto fondo raštiško sutikimo nuo objekto (tos įmonės akcijų) privatizavimo programų paskelbimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ir (ar) pripažinimo pasibaigusiomis dienos sudaryti ilgalaikio materialiojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog šie reikalavimai netaikomi, nes nebuvo paskelbta ieškovo privatizavimo programa. Įrašius ieškovą į privatizavimo objektų sąrašą, taip buvo išreikšta valstybės valia ieškovo turtą parduoti privatiems asmenims už kuo didesnę kainą, be to, valstybės kontroliuojamos įmonės įtraukimas į privatizavimo objektų sąrašą reiškia tokios įmonės privatizavimo proceso pradžią, t. y. turtas tampa privatizavimo objektu (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), todėl vien tai, kad nebuvo paskelbta privatizavimo programa, dar nereiškia, jog šį turtą galima parduoti neturint institucijos, įgaliotos prižiūrėti valstybinio turto privatizavimo procedūras, pritarimo ir net jos neinformavus.

315. Apeliacinės instancijos teismas neišsprendė atsakovo atsiskaitymo su ieškovu klausimo. Atsakovas šiuo metu valdo ginčijamą turtą ir kartu turi ieškovo jam pervestus 125 000 Lt (pinigai buvo pervesti po Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarties, kuria sutartis buvo pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija, priėmimo), kurių negrąžino. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2A-58/2007) įvykdymo atgręžimo klausimas turėjo būti išspręstas dar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi (kasacinės bylos Nr. 3K-3-225/2008), tačiau to nebuvo padaryta.

326. Nepaisant to, kad aukciono būdu sandoris laikomas sudarytas nuo plaktuko dūžio ar kitokio įprasto veiksmo, tačiau šioje byloje, pripažinus sutartį negaliojančia, turi būti taikoma restitucija ir turtas grąžinamas ieškovui, o ne laikoma, jog galioja aukciono metu sudarytas sandoris. Kadangi valstybės turtas aukcione buvo parduotas neįvykdžius visų žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. 330 nustatytų sąlygų ir nebuvo laikytasi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, tai laikytina, jog aukcionas buvo neteisėtas ir joks turtas jame apskritai negalėjo būti parduotas privatiems subjektams. Be to, neteisėto aukciono ir vėliau jo pagrindu sudarytos ginčijamos sutarties negaliojimo padariniai turi tekti atsakovui, kuris pripažintinas nesąžiningu, nes buvo supažindintas su aukciono sąlygomis ir žinojo, kad parduodamam turtui yra nustatyti apribojimai ir kad sutartis sudaroma ne aukciono sąlygomis, taip pat kad jis neturi teisės atšaukti savo pasiūlymo.

337. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl proceso atnaujinimo pagrindų nesusiję su nagrinėjama byla, nes pirmosios instancijos teismo nutartis atnaujinti procesą yra neskundžiama.

34Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Nada Focus“ prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

351. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sutartis neprieštarauja CK normoms, reglamentuojančioms daiktų pirkimą–pardavimą aukciono būdu, t. y. sutartis buvo sudaryta teisėtai, patikslinus aukcione parduoto turto (patalpų) plotą ir kainą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika, teisingai konstatavo, kad dėl ginčijamų patalpų ploto netikslumų nepasikeičia sutarties dalykas, nurodytas aukciono sąlygose, o netikslus aukcione parduodamų patalpų faktinio ploto nurodymas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali neturėti esminės reikšmės nei pardavėjo valiai parduoti šias patalpas, nei pirkėjo apsisprendimui jas pirkti. Kasatorius nepagrįstai kvestionuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006, precedento galią šiai bylai. Pirmiau nurodyta nutartimi buvo pasiremta tinkamai, nes joje įtvirtintas principas, galiojantis ir šioje byloje, kad CK 6.420 straipsnio 1 dalies taisyklė skirta aukciono dalyvių interesams ginti, o pardavėjas negali remtis aplinkybe dėl netikslių aukciono sąlygų, netinkamo pasirengimo aukcionui ir t. t.

362. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sandoris sudarytas neperžengiant Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Pagirių šiltnamiai“ akcijų valdytojos, nustatyto leidimo parduoti ginčijamą turtą ribų, nes bet kokie turto pardavimo apribojimai buvo panaikinti dar iki sutarties pasirašymo. Be to, kasatorius nepagrįstai traktuoja žemės ūkio ministro įsakymą kaip teisės aktą, nustatantį imperatyviąsias įstatymų normas – CK 1.80 straipsnio prasme imperatyviosios normos gali būti nustatytos tik įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose. Kasatorius iš esmės sandorį ginčija ne dėl to, kad jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o dėl to, kad jis neva sudarytas jo valdymo organams viršijus savo kompetenciją, t. y. be visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo. Tačiau net jei būtų pripažinta, kad kasatoriaus valdymo organų kompetencija buvo viršyta, tai taikytina CK 2.84 straipsnio 2 dalies norma, jog, juridiniam asmeniui vėliau pritarus sandoriui, kurį sudarė jo valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, sandoris pradeda galioti nuo jo sudarymo. Žemės ūkio ministerijos sudaryta komisija 2003 m. gruodžio 5 d. ataskaita pritarė ginčijamam sandoriui, be to, ji niekada nereiškė jokių prieštaravimų dėl šio sandorio.

373. Ginčijamas sandoris sudarytas nepažeidžiant sandorio sudarymo metu galiojusio Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes pagal jas be Valstybės turto fondo leidimo sudaryti ilgalaikio materialiojo turto pirkimo–pardavimo sutartį buvo neleidžiama tik nuo objekto privatizavimo programų paskelbimo dienos, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokia programa būtų buvusi paskelbta (to neginčija ir kasatorius).

384. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad atsakovas buvo nesąžiningas. Visų pirma kasatoriui, kaip oferentui, tenka paskelbtų netikslių aukciono sąlygų padariniai. Be to, apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų daręs įtaką aukciono rezultatams ar veikęs nesąžiningai, ir kad būtent kasatorius (ieškovas) pasiūlė atsakovui sumažinti pirktų patalpų plotą.

395. Kasatorius nepagrįstai remiasi viešojo intereso gynimu, nes jis neįgaliotas tokį ginti, be to, iš tikrųjų jis atstovauja privačiam interesui, t. y. siekia restitucijos, kad jam, privačiam juridiniam asmeniui, būtų grąžintos ginčijamos patalpos. Nesiekiama, kad ginčijami pastatai ar pinigai būtų grąžinti valstybės nuosavybėn. Tuo tarpu jokia kompetentinga valstybės institucija ar pareigūnas niekada nereiškė jokių prieštaravimų dėl aukciono rezultatų ar sutarties.

406. Kauno apygardos teismas, 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi atnaujinęs šios bylos procesą, pažeidė ne tik CPK įtvirtintas normas ir principus, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į teisingą ir greitą teismo procesą. Atnaujinus procesą nesant tam įstatyminio pagrindo (t. y. dėl to, kad paaiškėjo nauja aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ignoravo žemesniųjų teismų nustatytas aplinkybes), iš esmės buvo atlikta neleistina galutinės ir neskundžiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties revizija. Pagrindo atnaujinti bylą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą nebuvo, nes pareiškėjo prašyme nenurodyta jokių naujų faktinių aplinkybių, absoliučiai visos faktinės aplinkybės Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo žinomos ir į jas visas teisėjų kolegija atsižvelgė bei teisiškai įvertino. Nors nutartis atnaujinti procesą pagal CPK neskundžiama, tačiau įstatyme nenustatyta draudimo pasisakyti apie tai kituose procesiniuose dokumentuose nagrinėjant bylą iš esmės. CPK 334 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad motyvai dėl nutarčių, dėl kurių atskirieji skundai negali būti paduodami, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą, tai atsakovas ir padarė.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

43Dėl proceso atnaujinimo pagrindo nustatymo ginant viešąjį interesą

44Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės siekis. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Prigimtiniu požiūriu teisingumas yra moralinė kategorija, matas, kuriuo vertinamas žmogaus elgesys, jo veiksmai įvairiose gyvenimo srityse. Formaliai teisiškai teisingumas reiškia, kad tik teismui suteikta išimtinė teisė valstybės vardu išspręsti šalių ginčą ir pasakyti, kuri šalis teisi, kuri – ne.

45Teismų veikloje teisingumo vykdymo įgyvendinimui užtikrinti funkcionuoja teismų instancinė sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai teismų praktikai (CPK 4 straipsnis). Deja, net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti naujų aplinkybių, dėl kurių galima suabejoti priimtu teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties tikslo kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), t. y. užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Proceso atnaujinimo institutas paprastai gali būti taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Vis dėlto proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, įgalinantis peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas.

46Procesas privalo būti atnaujintas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys gali būti neteisėti ir (ar) nepagrįsti. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai ir atitinkamą pagrindą analizuotų visų bylos aplinkybių kontekste, atsakant į klausimą, ar šis atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumu ir (ar) pagrįstumu. Kartu yra įgyvendinamas siekis, kad teismų priimti sprendimai būtų ne tik teisėti, bet ir teisingi (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis).

47Pagal bendrąją taisyklę kasacinis teismas apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis patikrina neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Tačiau, jeigu to reikalauja viešasis interesas, kasacinis teismas turi teisę, kuri viešojo intereso gynimo aspektu traktuotina ir kaip teismo pareiga, peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija, bylos Nr. 3K-3-856/2000; 2006 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Jurbarko rajono savivaldybės administracija v. Jurbarko rajono ŽŪB „Jurbarkai“, bylos Nr. 3K-3-400/2009). Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl AB „Pagirių šiltnamiai“, kurios 100 proc. akcijų savininkė buvo valstybė, nekilnojamojo turto pardavimo sandorio privačiam juridiniam asmeniui, atsakovui UAB „Nada Focus“, teisėtumo. Kasacinis teismas šioje byloje konstatavo poreikį peržengti kasacinio skundo ribas viešojo intereso gynimo aspektu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymas atnaujinti procesą šioje byloje buvo grįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi prašymas buvo patenkintas tik iš dalies ir procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išnagrinėta nei Žemės ūkio ministerijos, kuri patikėjimo teise valdė 100 proc. AB „Pagirių šiltnamiai“ akcijų, nei Valstybės turto fondo neįtraukus į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais asmenimis, taigi, sprendžiant ginčijamo nekilnojamojo turto pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimą, valstybės kaip turto savininkės interesams niekas neatstovavo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginamas viešasis interesas, pirmosios instancijos teismas ex officio turi priimti sprendimą dėl netinkamos šalies pakeitimo nepriklausomai nuo to, jog ieškovas nepareiškė tokio prašymo, tokiais atvejais teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu bei taikymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S., bylos Nr. 3K-3-100/2007). Vadovaudamasi išdėstytomis nuostatomis, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje procesas atnaujintinas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, įtraukiant į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais byloje asmenimis Žemės ūkio ministeriją ir Valstybės turto fondą. Dėl to nepriklausomai nuo to, kokias nutartis priėmė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išnagrinėję bylą atnaujinus procesą, abi šios nutartys naikintinos, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 370 straipsnio 4 dalis), kad būtų pašalinti su viešojo intereso gynimu susiję pažeidimai, teismų padaryti nagrinėjant bylą ir priimant nurodytus procesinius sprendimus (nutartis).

48Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, kaip ir ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), visų pirma reiškia ne juridinį, bet faktinį proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juridinį pagrindą, teisiškai kvalifikuodamas prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, turi nustatyti teismas ex officio (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kaip vieną iš naujai paaiškėjusių aplinkybių, sudarančią pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, grindė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio nuostata, jog valstybės kontroliuojamos įmonės be Valstybės turto fondo raštiško sutikimo neturėjo teisės sudaryti ginčijamo sandorio. Tai iš esmės reiškia prašymą atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pastarosios aplinkybės kaip proceso atnaujinimo pagrindo svarbą pripažįsta ir šią bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvas, pagal kurį valstybės turto pardavimo sandoriai (esant tam tikroms įstatyme nurodytoms sąlygoms, kurių bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, netyrė ir nevertino, todėl ir kasacinio teismo teisėjų kolegija jų nedetalizuoja), jeigu jie sudaromi be Valstybės turto fondo leidimo, yra niekiniai.

49Kasacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nustačiusi aplinkybes, patvirtinančias CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų), konstatuoja, kad bylos procesas atnaujintinas ne tik pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bet ir pagal 7 punktą, suponuojantį procesinę situaciją, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys, priimtos išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo, naikintinos, o byla perduotina pakartotinai nagrinėti iš esmės, bet neperžengiant ribų, kurias apibrėžia nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, pirmosios instancijos teismui (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Esant tokiai procesinei situacijai, kasacinio teismo teisėjų kolegija neanalizuoja kitų kasaciniame skunde keliamų klausimų.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi ir 370 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

51Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti.

52Atnaujinti bylos nagrinėjimo procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

53Perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Bylos esmė... 4. Ieškovas AB „Pagirių šiltnamiai“ 2005 m. liepos 19 d. pareiškė... 5. Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 10 d. sprendimu (civilinės bylos Nr.... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 8. Ieškovas AB „Pagirių šiltnamiai“ 2008 m. rugpjūčio 28 d. prašymu... 9. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi atnaujino civilinės... 10. 1) nebuvo gauta VĮ Valstybės turto fondo raštiško sutikimo dėl valstybės... 11. 2) 2002 m. rugsėjo 16 d. aukciono metu (kada ir laikoma sudaryta... 12. 3) ginčijama sutartis sudaryta ne dėl turto, parduoto aukcione, o dėl kito... 13. 4) atsakovo direktorius patvirtino, kad jis dalyvavo 2002 m. rugsėjo 16 d.... 14. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos... 15. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 16. Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą... 17. Teismas nustatė, kad ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ valdyba 2002 m.... 18. 1) sudarant sutartį buvo pažeistas ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 19 punktas,... 19. 2) pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12... 20. 3) buvo pažeistos imperatyviosios CK normos, reglamentuojančios daiktų... 21. Teismas pripažino atsakovą nesąžiningu, nurodęs, kad byloje nėra... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Teisėjų kolegija nurodė, kad bylos procesas neteisėtai buvo atnaujintas CPK... 24. Pasisakydama dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas... 25. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 26. Kasaciniu skundu ieškovas AB „Pagirių šiltnamiai“ prašo Lietuvos... 27. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas,... 28. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pardavėjo... 29. 3. Sudarant ginčijamą sutartį, buvo pažeistas Akcinių bendrovių įstatymo... 30. 4. Sudarant sutartį buvo pažeistos imperatyviosios Valstybės ir... 31. 5. Apeliacinės instancijos teismas neišsprendė atsakovo atsiskaitymo su... 32. 6. Nepaisant to, kad aukciono būdu sandoris laikomas sudarytas nuo plaktuko... 33. 7. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl proceso atnaujinimo... 34. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Nada Focus“ prašo... 35. 1. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sutartis... 36. 2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sandoris sudarytas... 37. 3. Ginčijamas sandoris sudarytas nepažeidžiant sandorio sudarymo metu... 38. 4. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad atsakovas buvo nesąžiningas. Visų... 39. 5. Kasatorius nepagrįstai remiasi viešojo intereso gynimu, nes jis... 40. 6. Kauno apygardos teismas, 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi atnaujinęs šios... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 43. Dėl proceso atnaujinimo pagrindo nustatymo ginant viešąjį interesą... 44. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės... 45. Teismų veikloje teisingumo vykdymo įgyvendinimui užtikrinti funkcionuoja... 46. Procesas privalo būti atnaujintas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad... 47. Pagal bendrąją taisyklę kasacinis teismas apskųstus sprendimus ir (ar)... 48. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą... 49. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nustačiusi... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio... 52. Atnaujinti bylos nagrinėjimo procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto... 53. Perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...