Byla e2-8975-1028/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,

2sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,

3dalyvaujant ieškovei S. G.,

4atsakovės atstovui advokatui D. J.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei V. I. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

6ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1140,00 Eur žalos atlyginimą - negautas pajamas už įmonės bankroto administravimo paslaugą ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2016-03-30 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB “Budragė”. Bankroto administratoriumi paskirta S. G.. Kauno apygardos teismas 2017-06-21 priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. 2017-08-09 įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro. Įmonės bankroto proceso metu pajamų gauta 387,67 Eur. Kauno apygardos teismas 2016-03-30 nutartyje konstatavo, kad UAB „Budragė“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui pradėjo didėti nuo 2000 m. III ketvirčio. Įsiskolinimas Fondo biudžetui 2016-01-01 buvo 5005,50 Eur (valstybinio socialinio draudimo įmokų - 4205,28 Eur; delspinigių - 800,22 Eur). VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus 2000-12-07 sprendimas Nr. 504 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka perduotas vykdyti antstoliui. Antstolis neįvykdytą sprendimą 2001-11-28 grąžino su išieškojimo negalimumo aktu, kuriame nurodė, kad skolininkas UAB „Budragė“ veiklos nevykdo, turto neturi. UAB „Budragė“ įsteigta 1997-03-21. Atsakovė į vadovo pareigas paskirta 2000-11-07. Atsakovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet nesikreipė. 2016-10-12 bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, 3 MMA - administratoriaus atlyginimas, 2 MMA - ūkio išlaidos. Kauno apygardos teismas 2016-12-05 nutartimi patvirtino 5 penkių minimalių atlyginimo dydžio sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki išregistravimo. 1900,00 Eur administratorė turi teisę gauti už įmonės bankroto administravimą. Kadangi atsakovė jokio turto ir dokumentų bankroto administratoriui neperdavė, bankroto proceso metu pajamų gauta 387,67 Eur, kurios panaudotos administravimo išlaidoms padengti ir nėra šios bylos dalykas, atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei 1140,00 Eur sumą už įmonės bankroto administravimo paslaugą. Administratorius turi 1140,00 Eur galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti Vyriausybės nutarimu patvirtintą minimalų atlygį (3 MMA), kaip atlygį už įmonės administravimo paslaugą. Kadangi įmonė turto neturi, sumokėti šią sumą pareiga tenka atsakovei, pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 11 p. Ieškinio reikalavimas 1140,00 Eur yra žala - negautos pajamos, kurių ieškovė negavo dėl to, kad įmonės vadovė įmonei tapus nemokia nedelsiant nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

8Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė bankrutavusios UAB „Budragė“ vadovės pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2000-11-07 iki 2001-10-04. Ieškovė reikalavimo teisiniu pagrindu nurodo ir ĮBĮ 10 str. 11 d., kuri yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti bankroto administratorės patirtų administravimo išlaidų atlyginimo klausimą. Atsakovės teisės ir pareigos įmonei, jos kreditoriams, taip pat bankroto administratorei turi būti nustatomos pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. ĮBĮ 10 str. 11 d. įsigaliojo tik nuo 2013-10-01. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo įtvirtinta jokių specialiųjų teisės normų, kurių pagrindu ieškovė turėtų teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti administravimo išlaidas, kurioms atlyginti neužteko įmonės turto. CK 1.7 str. 2 d. imperatyviai nurodyta, jog civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Todėl minėta norma ginčo atveju negali būti taikoma. ĮBĮ 8 str. 4 d. nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, tai yra šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų - ĮBĮ 8 str. 1 d. nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto. Taigi, bankroto procese ieškovės patirtos administravimo išlaidos šiuo atveju nelaikytinos atsakovės padaryta žala dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl šio ginčo atveju ĮBĮ 8 str. 4 d. nuostatos netaikytinos. Atsakovės pareiga atlyginti ieškovės išlaidas iš bendrųjų deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taip pat nekyla, nes administravimo išlaidų atsiradimas yra bankroto bylos iškėlimo, o ne įstatyme nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, t. y. negali būti priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovės įvardijamos žalos. Sprendžiant įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimą būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp bendros išaugusios skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo. Ieškovė tokią aplinkybę jau įrodinėjo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1544-918/2017, kuri šalių baigta taikiai. Reikalavimas tuo pačiu pagrindu atsakovės atžvilgiu negalimas. Atsakovė bankrutavusioje UAB „Budragė“ dirbo nuo 2000-01-14, vyr. pardavėjos pareigose. Tokios faktinės jos pareigos išliko iki darbo santykių bendrovėje pabaigos, t. y. iki 2001-10-04. Nors atsakovė bendrovės savininko ir buvo paskirta bendrovės direktore, tačiau realiai tokių pareigų nevykdė. Visus sprendimus, priskirtinus bendrovės vadovo kompetencijai, faktiškai priiminėjo bendrovės savininkas. Atsakovė nedisponavo jokiais bendrovės dokumentais ar turtu. Todėl atsakovė jokių neteisėtų veiksmų bendrovės ar jos kreditorių atžvilgiu nėra atlikusi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl bendrovės vadovų ar dalyvių civilinės atsakomybės nurodoma, kad kiekvienu atveju spręstinas bendrovės faktinio valdymo klausimas. Atsakovės formalaus vadovavimo bendrovei metu iki pat 2001-04-10 galiojo 1997-06-17 įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270, kurio 7 str. 2 d. numatė, kad įmonės administracijos vadovas bankroto bylą galėjo inicijuoti tik valdymo organo įgaliojimu. Tokio įgaliojimo atsakovė neturėjo, bendrovę faktiškai valdė jos vienintelis akcininkas.

9Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovė jokių įmonės dokumentų neperdavė. Atsakovė atleista jai pačiai prašant, bet dėl to nėra jokio akcininkų sprendimo. Kol metus laiko dirbo, atsakovė tuo laikotarpiu užsitikrino socialines garantijas.

10Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė dirbo toje įmonėje ir anksčiau, pardavėja. Vadove sutiko dirbti K. prašymu, bet ir toliau buvo vyr. pardavėja. Realiai vadovo funkcijas vykdė pats akcininkas, kuris paskui akcijas pardavė kitam asmeniui, kuris su įmone nieko nevykdė.

11Ieškinys netenkintinas

12Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016-03-30 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Budragė“ (b. l. 13-17, 21-35, 36-37, 47-51). Kauno apygardos teismas 2016-12-05 nutartimi patvirtino 1900 Eur sumą UAB „Budragė“ administravimo išlaidoms apmokėti (b. l. 6, 8, 11). Pateiktas JAR išrašas (b. l. 7, 38-39, 52). UAB „Budragė“ likviduota (b. l. 9, 10, 18-20). Pateikti VSDFV duomenys (b. l. 40). Pateiktas pranešimas apie akcijų pardavimą (b. l. 41-42). Pateikta ieškinio kopija su priedais (b. l. 43-46, 47-60). Pateikta pažyma apie atsakovės įdarbinimą (b. l. 69-70), teismo nutartis (b. l. 71-72).

13Atsakovė nurodė, kad dirbo toje įmonėje pardavėja, vadove sutiko dirbti akcininko prašymu, bet ir toliau buvo vyr. pardavėja, realiai vadovo funkcijas vykdė pats akcininkas. Iš ieškovės pateikto juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad 2015-12-14 atsakovė vis dar buvo registruota UAB „Budragė“ direktore, į šias pareigas paskirta 2000-11-07. Tačiau teismų praktikoje laikoma, kad duomenys, nurodyti registruose, laikomi teises ir pareigas išviešinančiais, bet ne jas nustatančiais (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-14 sprendimą byloje Nr. e2A-210-479/2018).

14Paminėtame teismo sprendime teismas konstatavo, kad pagal galiojusius teisės aktus nebuvo numatyta galimybė buvusiam bendrovės vadovui pačiam kreiptis į Juridinių asmenų registrą dėl duomenų apie vadovą išregistravimo tuo atveju, jeigu akcininkų susirinkimas nepriima atitinkamo sprendimo dėl vadovo atleidimo ir šio juridinio fakto neįregistruoja viešame registre, nes tokia galimybė atsirado tik nuo 2010-03-01 įsigaliojus naujai Akcinių bendrovių įstatymo redakcijai (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-14 sprendimą byloje Nr. e2A-210-479/2018). Taigi, atsakovė negalėjo įtakoti įrašų Juridinių asmenų registre pakeitimo.

15Kaip matyti iš 2015-12-14 juridinių asmenų registro išrašo, registre nėra registruotas faktas apie sprendimą dėl vadovo atleidimo, kaip ir nėra registruota, jog pasikeitė įmonės akcininkas. Tuo tarpu byloje yra duomenys, kad E. K., 2015-12-14 registro išraše vis dar nurodytas kaip akcininkas, VSDFV pateikė pranešimą, kad 2000-11-15 akcijas pardavė (b. l. 41-42). Iš byloje pateiktų įrodymų bei prijungtos Kauno apylinkės teismo bylos Nr. e2-1544-918/2017 medžiagos matyti, kad atsakovė UAB „Budragė“ iki 2015-12-14 tikrai nedirbo. Iš VSDFV pažymos matyti, kad atsakovė iš UAB „Budragė“ buvo atleista 2001-10-04 (b. l. 69). Tai yra oficialūs valstybinės įstaigos duomenys, kurie nėra nuginčyti. Iš socialinio draudimo knygelės matyti, kad atsakovė 2000-01-14 įdarbinta UAB „Budragė“, 2000-11-07 pervesta į direktorės pareigas, o 2001-10-04 atleista iš darbo pačiai prašant, atleidimo pagrindu nurodant 2001 m. spalio mėnesio galimai pirmos dienos akcijų savininko raštišką sprendimą. Įrodymų apie tokį sprendimą nėra, tačiau įrašai nurodytoje knygelėje nėra nuginčyti, jais vadovavosi ir VSDFV, todėl jie yra galiojantys ir atitinkamai pagal juos galima laikyti nustatytus tam tikrus faktus. Kad atsakovė tikrai nebedirbo UAB „Budragė“ galima daryti išvadą ir iš to, kad atsakovė po to dirbo kitose įmonėse – beveik iškart įsidarbino į UAB „Remilgė“, vėliau dirbo UAB „Taimesta“, Č. B. įmonėje. Abejonių iš tikrųjų kelia ir tai, ar atsakovė buvo reali įmonės vadovė – iš socialinio draudimo knygelės matyti, kad atsakovė UAB „Budragė“ įsidarbino pardavėja, UAB „Dalmeta“ dirbo pardavėja-rūšiuotoja, po atleidimo iš UAB „Budragė“ dirbo kontroliere-pakuotoja UAB „Remilgė. Šios informacijos apie atsakovės darbo pobūdį kontekste atsakovės trumpalaikės pareigos UAB „Budragė“, kaip įmonės direktorės, iš tiesų atrodo keistokai. Pastebėtina, kad atsakovė direktore buvo paskirta 2000-11-07, tuo tarpu ją į direktorės pareigas pervedęs akcininkas E. K. įmonės akcijas pardavė jau 2000-11-15. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė bendravusi su naujuoju akcininku S. D., kuris nurodė, kad jis veiklos su UAB „Budragė“ nevykdė. Todėl kyla klausimas, kokia iš tiesų buvo faktinė situacija tuo metu, kai akcijos buvo perleistos. Neaišku, kodėl, likus savaitei iki akcijų perleidimo, buvo reikalinga paskirti naują direktorę, kai naujasis akcininkas būtų įgijęs teisę direktoriumi skirti kitą asmenį. Taip pat neaišku, kodėl direktore toliau negalėjo likti S. K., kuri direktore buvo iki 2000-11-06, o atsižvelgiant į jos bei akcininko E. K. gimimo datas bei pavardžių tapatumą, galbūt buvo E. K. sutuoktinė arba giminaitė. Akcijų pardavimo sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad E. K. neatsakys UAB „Budragė“ kreditoriams pagal jau esamus ir ateityje atsiradusius reikalavimus bendrovei. Pažymėtina, jog pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo VSDFV nurodė, kad UAB „Budragė“ skola VSDF biudžetui pradėjo didėti nuo 2000 m. trečio ketvirčio, nors įsiskolinimas buvo jau nuo 2000-05-12 (b. l. 58). Tokia situacija atrodo pakankamai įdomiai, kaip bandymas visapusiškai pasitraukti iš įmonės akcininkui bei jo giminaitei be galimų neigiamų teisinių pasekmių.

16Bet kuriuo atveju darytina išvada, kad atsakovė po 2001-10-04 UAB „Budragė“ direktore nebebuvo, todėl nebeturėjo jokių pareigų, susijusių su šia įmone, įskaitant ir pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

17Taip pat matyti, jog atsakovė formaliai įmonės direktore buvo trumpiau nei vienuolika mėnesių, todėl kyla klausimas, ar ji, jei buvo reali įmonės direktorė, turėjo galimybę įvertinti, kad įmonė jau yra nemoki ir turi būti keliama bankroto byla. Nebūdama įmonės akcininke, atsakovė negalėjo vertinti, ar įmonės veikla turės tęstinumą, nes dėl įmonės strateginių veiklos klausimų sprendimą turi teisę priimti tik akcininkas: visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas (atsakovės vadovavimo laikotarpiu galiojusio LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 d.); tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę likviduoti arba reorganizuoti bendrovę (atsakovės vadovavimo laikotarpiu galiojusio LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 3 d. 7 p.). Pažymėtina, kad pagal iki 2001-07-01 galiojusio LR Akcinių bendrovių įstatymo 7 str. 2 d. administracijos vadovas, gavęs įmonės valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonę reorganizuoti ar likviduoti, įgaliojimą, per 5 dienas, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos, turi kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Taigi, atsakovė pati savaime iki 2001-07-01 be akcininko įgaliojimo kreiptis dėl bankroto bylos kėlimo UAB „Budragė“ atžvilgiu neturėjo teisės. Taip pat ši pareiga susieta su finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimu mokesčių administratoriui. Atsižvelgiant į UAB „Budragė“ veiklos pobūdį (prekyba) darytina išvada, kad atskaitomybė mokesčių administratoriui turėjo būti teikiama pasibaigus kalendoriniams metams (Juridinio asmens teises turinčios įmonės finansinę atskaitomybę sudaro gruodžio 31 dienos duomenimis – aktualiu laikotarpiu galiojusio LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 15 str. 3 d.). Kaip matyti iš 2000-11-15 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties naujas akcininkas S. D. pareiškė, kad jam pilnai žinomas UAB „Budragė“ ūkinis-finansinis stovis (b. l. 42). Kadangi akcijų pirkimo metu įmonė turėjo daugiau nei 8000 Lt VSDF įmokų įsiskolinimą (b. l. 59), akcininkas, jei jis buvo realus akcijų pirkėjas, turėjo suvokti įmonės padėtį bei jos perspektyvas, tačiau bankroto procesas iš jo pusės organizuotas nebuvo. Ar buvo teikiama finansinė atskaitomybė už 2000 metus, taip pat nėra duomenų, todėl neaišku, ar atsakovei buvo faktiškai žinoma įmonės padėtis. Apskritai neaišku, kas paskutiniu metu vykdė įmonės veiklą, nes, kaip minėta, ieškovės teigimu naujasis akcininkas S. D. nurodė, kad jis veiklos su UAB „Budragė“ nevykdė, E. K. akcijas pardavė 2000-11-15, atsakovė jos prašymu ir nežinomo akcininko sprendimu atleista 2001-10-04, ką socialinio draudimo knygelėje įformino vyr. buhalterė N. K., o iš VSDFV pareiškimo dėl bankroto matyti, kad antstolis VSDFV sprendimą dėl nepriemokos grąžino 2001-11-28 su išieškojimo negalimumo aktu, kuriame nurodyta, kad įmonė veiklos nevykdo, turto neturi (b. l. 22). Kaip matyti, atsakovė buvo atleista, kai įmonėje tam tikri asmenys dar priiminėjo tam tikrus sprendimus. Pastebėtina, kad atsakovė pagal socialinio draudimo knygelės įrašus nuo 2001-05-07 iki 2001-09-07 dirbo UAB „Dalmeta“ pardavėja-rūšiuotoja, todėl neaišku, kaip atsakovė vienu metu dirbo pardavėja ir tuo pačiu metu UAB „Budragė“ direktore – šios pareigos visiškai skirtingo pobūdžio. Dėl šios aplinkybės taip pat kyla abejonė, ar atsakovė realiai dirbo UAB „Budragė“ iki 2001-10-04, ar tik jos formalus atleidimas įvyko nurodytą dieną.

18Nuo 2001-07-01 atsakovė jau turėjo teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo be akcininko įgaliojimo - jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai) pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (galiojusio LR Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d.). Tačiau, kaip minėta, atsakovė nuo 2001-05-07 iki 2001-09-07 dirbo UAB „Dalmeta“, todėl neaišku, ar atsakovė realiai po 2001-07-01 dirbo UAB „Budragė“, taip pat neaišku, ar ji turėjo faktinę galimybę priimti sprendimus kaip įmonės direktorė. Kita vertus, per tris mėnesius iki jos atleidimo atsakovė galėjo ir neturėti pilnos informacijos apie įmonės būklę, kadangi finansinė atskaitomybė turėjo būti teikiama tik po 2001-12-31, o įmonės buhalterinius klausimus akivaizdžiai tvarkė kitas asmuo – buhalterė. Apskritai vertinant nustatytas aplinkybes atsakovės argumentai apie tai, kad ji nebuvo faktinė įmonės vadovė, atrodo įtikinamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovė negali atsakyti vien dėl to, kad neįvykdė formaliam vadovui nustatytų pareigų, susijusių su bankroto kėlimu įmonei.

19Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-14 sprendime byloje Nr. e2A-210-479/2018 išaiškinta, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis, kuri šioje teisės normoje numatytomis sąlygomis suteikia bankroto administratoriui teisę reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, kuris nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įsigaliojo tik nuo 2013-10-01, kai buvo priimtas ir įsigaliojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 13-1, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-237. Pažymėtina, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo įtvirtinta jokių specialiųjų teisės normų, kurių pagrindu ieškovė turėtų teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti administravimo išlaidas, kurioms atlyginti neužteko įmonės turto. Kolegijos vertinimu, tokia atsakovės pareiga iš bendrųjų deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taip pat nekyla, nes administravimo išlaidų atsiradimas yra bankroto bylos iškėlimo, o ne įstatyme nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė.

20Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis iki šios teisės normos atsiradusiems teisiniams santykiams atgaline data negalioja. Teismo vertinimu, atsakovės pareiga atlyginti bankroto administratoriaus išlaidas iš bendrųjų deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taip pat nekyla. Žemesnės instancijos teismai turi atsižvelgti ir vadovautis aktualia aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika. Atsižvelgiant į nurodytą išaiškinimą, ieškovės ieškiniui tenkinti jokio pagrindo nėra. Taip pat pastebėtina, kad nėra ir atsakovės kaltės, jog bankroto byla iškelta tik po 17 metų nuo jos atleidimo iš UAB „Budragė“ – toks ilgas laiko tarpas praėjo dėl to, kad į teismą nesikreipė kreditoriai. Jei kreditoriai būtų kreipęsi dar iki 2013 m., apie Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies taikymą netektų kalbėti, kadangi tokios teisinės normos iki tol nebuvo.

21LR Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. nustatyta, kad Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Todėl net jei nesivadovauti jau nurodytu Klaipėdos apygardos teismo išaiškinimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatytos visos sąlygos civilinei atsakovės atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala ir nuostoliai (CK 6.246 str.-6.249 str.) (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-21 nutartį byloje Nr. e2A-1418-730/2016).

22Nagrinėjamu atveju galima laikyti, kad ieškovė žalos dydį įrodė. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose laikomasi pozicijos, kad bankroto administratoriaus atlygio kaip bankroto administravimo išlaidų rūšies įrodinėti nereikia, nes atlygis yra patvirtinamas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2016-12-05 nutartimi patvirtino ieškovės sąmatą, kurioje nurodytas 3 MMA dydis už administravimo paslaugą. Tačiau pastebėtina, kad byloje buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas, jokio administruotino turto įmonė neturėjo, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonės dokumentų negavo, teisinių veiksmų bankroto procese buvo atlikta minimaliai, todėl visgi abejotina, ar formalus tokio bankroto proceso įgyvendinimas vertas 1140,00 Eur atlygio bankroto administratoriui.

23Dėl neteisėtų veiksmų pastebėtina, kad atsižvelgiant į jau visas nurodytas aplinkybes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė atliko tokius neteisėtus veiksmus, dėl kurių jai kiltų civilinė atsakomybė ieškovės atžvilgiu. Jei laikyti, kad atsakovė faktiškai UAB „Budragė“ vadove nebuvo, nėra ir pagrindo teigti, jog ji atliko neteisėtus veiksmus – nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovės veiksmai tokiu atveju, t. y. formalus prisiėmimas pareigų, jų neketinant vykdyti ar žinant, kad realiai jas vykdys kitas asmuo, nėra teisingi bei savo esme teisėti, tačiau jie negali būti laikomi neteisėtais konkrečioje situacijoje, dėl ieškovės ieškinio reikalavimų. Jei vertinti, kad ieškovė buvo UAB „Budragė“ vadovė, atsižvelgtina į jau nurodytą teisinį reguliavimą tuo laikotarpiu, trumpai trukusį vadovavimą įmonei bei neaiškų momentą, nuo kada atsakovė realiai UAB „Budragė“ nebedirbo.

24Be to, teismų praktikoje pažymima, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, tai yra šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-11 nutartis byloje Nr. e2A-464-178/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-18 nutartis byloje Nr. e2A-1749-479/2017).

25Taigi, teismų praktikoje apskritai laikomasi nuostatos, kad administravimo išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo – pasekmė. Todėl nagrinėjamu atveju negalima laikyti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių turėtų kilti jos atsakomybė ieškovei.

26Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovės kaltę.

27Nagrinėjamu atveju taip pat būtų sudėtinga įžvelgti ir priežastinį ryšį. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikoma, kad administravimo išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės veiksmai ar neveikimas lėmė ieškovės administravimo išlaidų negavimą. Administravimo išlaidos susidarė dėl bankroto bylos iškėlimo fakto, o jų negavimą lėmė tai, kad UAB „Budragė“ jau seniai nebeturėjo jokio turto. Iš esmės netgi galima daryti išvadą, jog net ir atsakovei kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšų bankroto administravimui nebūtų buvę gauta, nes, kaip konstatavo antstolis, įmonė turto neturėjo. Atsižvelgiant į tai, nėra galima konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ar neveikimo bei susidariusių administravimo išlaidų. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad administravimo išlaidos kaip žala atsirado jas patvirtinus teismui 2016-12-05, tuo tarpu ieškovė įmonei formaliai vadovavo 2000-2001 metais, o ieškinys pateiktas 2018 metais. Esant 15-17 metų laiko tarpui tarp nurodytų faktų nebegalima teigti, jog tarp jų yra tiesioginis, tamprus priežastinis ryšys. Tokį ryšį konstatavus būtų paneigti teisinių santykių stabilumo, teisinio apibrėžtumo (CK 1.2 str. 1 d.), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.).

28Taip pat pastebėtina, kad ieškovė, atstovaudama UAB „Budragė“, civilinėje byloje Nr. e2-1544-918/2017 jau reiškė reikalavimą atsakovei dėl delspinigių išieškojimo. Atsakovės atstovas nurodė, kad byloje buvo sudaryta taika tik todėl, kad nebūtų patiriamos didelės atstovavimo išlaidos byloje, kurioje reikalavimo suma nebuvo didelė. Tačiau iš bankroto administratorės paaiškinimų posėdžio metu bei likvidavimo akto (b. l. 9) nustatyta, kad iš dviejų buvusių vadovių gauta 387,67 Eur suma buvo panaudota pačios ieškovės, kaip bankroto administratorės administravimo išlaidoms dengti. Pažymėtina, kad tokias faktines išlaidas siekiant prisiteisti, jas būtina pagrįsti įrodymais (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018-06-05 nutartį byloje Nr. e2A-571-232/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, bankroto procesas buvo itin paprastas, todėl faktinių administravimo išlaidų negalėjo būti daug. Tačiau apie tokias išlaidas įrodymų byloje nepateikta, todėl išlieka galimybė, kad kažkokia 387,67 Eur sumos dalis galėtų būti užskaityta ir kaip atlygis administratoriui.

29Kiti klausimai.

30Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

31Atsakovė patyrė 300,00 Eur išlaidas advokatui. Kadangi ieškinys netenkintinas, atsakovei iš ieškovės priteistina 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Nutarė

33ieškinio netenkinti.

34Priteisti atsakovei V. I., a. k. ( - ) iš ieškovės S. G., a. k. ( - ) 300,00 Eur (tris šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,... 2. sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovei S. G.,... 4. atsakovės atstovui advokatui D. J.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 6. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1140,00... 7. Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2016-03-30 nutartimi iškėlė... 8. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.... 9. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovė jokių įmonės... 10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė dirbo toje... 11. Ieškinys netenkintinas... 12. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas... 13. Atsakovė nurodė, kad dirbo toje įmonėje pardavėja, vadove sutiko dirbti... 14. Paminėtame teismo sprendime teismas konstatavo, kad pagal galiojusius teisės... 15. Kaip matyti iš 2015-12-14 juridinių asmenų registro išrašo, registre nėra... 16. Bet kuriuo atveju darytina išvada, kad atsakovė po 2001-10-04 UAB... 17. Taip pat matyti, jog atsakovė formaliai įmonės direktore buvo trumpiau nei... 18. Nuo 2001-07-01 atsakovė jau turėjo teisę kreiptis dėl bankroto bylos... 19. Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-14 sprendime byloje Nr. e2A-210-479/2018... 20. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Įmonių bankroto įstatymo... 21. LR Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. nustatyta, kad Įmonės vadovas ar... 22. Nagrinėjamu atveju galima laikyti, kad ieškovė žalos dydį įrodė. Teismų... 23. Dėl neteisėtų veiksmų pastebėtina, kad atsižvelgiant į jau visas... 24. Be to, teismų praktikoje pažymima, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos... 25. Taigi, teismų praktikoje apskritai laikomasi nuostatos, kad administravimo... 26. Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti ir... 27. Nagrinėjamu atveju taip pat būtų sudėtinga įžvelgti ir priežastinį... 28. Taip pat pastebėtina, kad ieškovė, atstovaudama UAB „Budragė“,... 29. Kiti klausimai.... 30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 31. Atsakovė patyrė 300,00 Eur išlaidas advokatui. Kadangi ieškinys... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 33. ieškinio netenkinti.... 34. Priteisti atsakovei V. I., a. k. ( - ) iš ieškovės S. G., a. k. ( - ) 300,00... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...