Byla e2A-1418-730/2016
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. B. (I. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Neldra“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Gribžiniai“, ieškinį atsakovams A. J. ir I. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 1000,00 EUR žalos (nuostolių) atlyginimo už bankroto administravimo paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015-07-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1310-5013/2015 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau VSDFV) ieškinį UAB „Neldra“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2015-07-31. Bendrovės bankroto administratore paskirta UAB „Gribžiniai“. Kadangi įmonė neturi jokio turto teismo ir administravimo lėšoms padengti, Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-23 nutartimi nutarė taikyti BUAB „Neldra“ supaprastintą bankroto procedūrą bei 2015-10-19 nutartimi patvirtino 1000,00 EUR bankroto administravimo išlaidų sąmatą visam įmonės bankroto procedūrų vykdymo procesui. Nuo 2002-11-04 iki bankroto administratoriaus paskyrimo UAB „Neldra“ vadovu buvo A. J., vienintelis akcininkas nuo 2002-11-04 buvo I. B.. Bendrovė nuo 2003-11-05 nemokėjo VSD įmokų, tačiau valdymo organai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Šios aplinkybės patvirtina atsakovų nerūpestingą ir aplaidų UAB „Neldra“ valdymą. Vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų buvusios apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovai būtų kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jie būtų buvę įpareigoti įmokėti į depozitinę sąskaitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad administravimo išlaidos būtų buvusios apmokėtos. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 24 straipsnio 1 dalį, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, todėl bankrutuojančios įmonės finansinė situacija turėjo būti gerai žinoma abiem atsakovams.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-23 sprendimu ieškovės BUAB „Neldra“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Gribžniai“, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo I. B. 1000,00 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1000,00 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo I. B. 22,50 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015-07-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Neldra“ iškelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratore paskirta UAB „Gribžiniai“. Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-23 nutartimi nutarė taikyti BUAB „Neldra“ supaprastintą bankroto procedūrą bei 2015-10-19 nutartimi patvirtino 1000,00 EUR bankroto administravimo išlaidų sąmatą visam įmonės bankroto procedūrų vykdymo procesui. Teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos niekas neginčijo, todėl pripažintina, kad su ja sutiko. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Šiuo atveju darytina išvada, kad bankroto administratorė UAB „Gribžiniai“ turi teisę gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas A. J. išrinktas (paskirtas) vadovu 2002-11-04, bendrovės vienintelis akcininkas nuo 2002-11-04 buvo I. B.. A. J. iš UAB „Neldra“ atleistas nuo ( - ). Duomenų, kad A. J. būtų netinkamai vykdęs vadovo pareigas, nėra. Už finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą atsako įmonės vadovas. Atsakovas neneigia, jog neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės, paaiškino, jog tai buvo pirmas darbas einant vadovo pareigas, trūko žinių ir patirties, pažymėjo, jog negavo jokių įspėjimų ar pranešimų iš Juridinių asmenų registro. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui A. J. einant vadovo pareigas UAB „Neldra“ bendrovė būtų dirbusi nuostolingai. Ieškovės atstovas posėdžio metu teigė, kad vadovaujant atsakovui A. J. įmonėje buvo susidariusios skolos, tačiau negalėjo patvirtinti, kad įmonė tapo nemoki vadovo pareigas einant atsakovui A. J.. Ieškovės teigimu, įmonė veiklą galutinai nutraukė 2004 m. birželio mėn., t. y. bendrovė dar apie penkis mėnesius po A. J. išėjimo iš darbo vykdė veiklą. VSDFV pirmoji skola susidarė už 2003 metų lapkričio mėnesį. Bendrovės vienintelis akcininkas I. B. žinodamas apie įmonės finansinę padėti nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šiuos veiksmus atliko VSDFV 2015-06-09, t. y. įmonės akcininkas daugiau nei vienuolika metų delsė kreiptis į teismą. Todėl pirmosios distancijos teismas padarė išvadą, kad dėl vienintelio akcininko I. B. nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovė patyrė žalą, o būtent 1000,00 EUR žalą (nuostolius) už bankroto administravimo paslaugas, todėl ši suma kaip pagrįsta priteista ieškovei iš atsakovo I. B.. Teismas nenustatė aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų pagrindas priteisti žalos atlyginimą ir iš A. J., todėl šios ieškinio dalies netenkino.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde atsakovas I. B. prašo pirmosios instancijos teismo 2016-05-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovui I. B. atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. UAB „Neldra“ akcijos 2004-06-15 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo parduotos M. B., šį juridinio asmens informacijos pakeitimą atsakovas yra įregistravęs viešame registre. Dėl tos priežasties neatskleista bylos esmė ir sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.
    2. Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta jam nedalyvaujant, taigi jis neturėjo galimybės pateikti rašytinių įrodymų.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
    1. Atsakovas prie apeliacinio skundo pateikia 2004-06-15 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties bei 2005-09-26 VĮ Registrų centro pažymos-pakvitavimo kopijas. Ieškovės nuomone, pateikiami dokumentai nesudaro pagrindo atsakovui išvengti civilinės atsakomybės dėl aplaidaus savo turto valdymo ir galbūt yra sudaryti fiktyviai siekiant išvengti civilinės atsakomybės.
    2. Ieškovės duomenimis, atsakovo pateikiama 2004-06-15 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta su asocialiu asmeniu – M. B., gim. ( - ), kuris yra ieškomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei įtariamas galbūt įvykdęs nusikalstamas veikas.
    3. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, pats atsakovas šio fakto neginčija. Taip pat ta aplinkybė, jog atsakovas nepraleidęs termino pateikė apeliacinį skundą, rodo, kad apie vykstantį procesą atsakovui buvo žinoma. Taigi atsakovas turėjo visas galimybes dalyvauti vykstant bylos nagrinėjimui.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės, jiems laiku nesikreipus dėl bankroto bylos jų valdomai įmonei iškėlimo.

13Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
  2. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus 2004-06-15 Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, pažymos – pakvitavimo kopiją, 2016-10-10 pateikė teismui papildomus įrodymus – vienintelio akcininko susirinkimo protokolo kopijas, akcijų perdavimo ir priėmimo aktą, 2004-06-25 perdavimo – priėmimo aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu šie įrodymai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, kadangi apeliantas įrodinėja, jog BUAB „Neldra“ įmonės akcijas yra pardavęs, todėl įrodymai pridėtini prie bylos.
  3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-07-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1310-5013/2015 (dabar eB2-582-513/2016) pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį UAB „Neldra“ iškelta bankroto byla. Bendrovės bankroto administratore paskirta UAB „Gribžiniai“, nutartis įsiteisėjo 2015-07-31. Nustatęs, kad įmonė neturi jokio turto teismo ir administravimo lėšoms padengti, Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-23 nutartimi nutarė taikyti BUAB „Neldra“ supaprastintą bankroto procedūrą bei 2015-10-19 nutartimi patvirtino 1000,00 EUR bankroto administravimo išlaidų sąmatą visam įmonės bankroto procedūrų vykdymo procesui. 2015-10-09 nutartimi bankrutuojanti UAB „Neldra“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Neldra“ įregistruota 1998-11-12, A. J. išrinktas (paskirtas) vadovu 2002-11-04, bendrovės vienintelis akcininkas nuo 2002-11-04 buvo I. B.. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovai nevykdė teisės aktais jiems numatytų pareigų, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, dėl ko įmonei nebuvo laiku inicijuotas bankroto bylos iškėlimas, todėl administravimo išlaidų suma laikytina bankrutuojančios įmonės žala.
  4. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, 1000 EUR žalos atlyginimą priteisė iš BUAB „Neldra“ akcininko, atsakovui A. J. reikštus reikalavimus atmetė, kadangi nenustatė būtinų sąlygų jo civilinei atsakomybei kilti.
  5. Apeliaciniu skundu atsakovas I. B. teisinių argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys A. J., nenurodo, todėl teisėjų kolegija dėl minėtos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo plačiau nepasisako.
  6. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, todėl atsakovas neturėjo galimybės pateikti įrodymų, kurie pagrindžia, jog UAB „Neldra“ akcijos 2004-06-15 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo parduotos M. B., šį juridinio asmens informacijos pakeitimą, atsakovo teigimu, jis yra įregistravęs viešame registre, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
  7. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.
  8. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009).
  9. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalį įmonės savininku (savininkais) laikomi įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 dalį visų balsų, individualiosios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
  10. Kaip jau buvo anksčiau minėta, nors atsakovas A. J. Juridinių asmenų registre registruotas nuo 2002-11-04 kaip atsakovės vadovas, tačiau pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad A. J. iš UAB „Neldra“ atleistas nuo ( - ). Įrodymų, kad A. J. būtų netinkamai vykdęs vadovo pareigas, nėra, po jo atleidimo įmonė dar 5 mėnesius vykdė veiklą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovės vienintelis akcininkas nuo 2002-11-04 buvo I. B., kuris žinodamas apie įmonės finansinę padėtį nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šiuos veiksmus atliko VSDFV 2015-06-09, t. y. įmonės akcininkas daugiau nei vienuolika metų delsė kreiptis į teismą. Todėl dėl vienintelio akcininko I. B. nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovė patyrė žalą, tai yra bendrovės turto neužtenka teismo patvirtintoms administravimo išlaidoms apmokėti.
  11. Apeliantas teigia, kad dar 2004-06-15 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi BUAB „Neldra“ akcijas pardavė M. B.. Vadovaujantis ieškovo pateiktais įrodymais, M. B. yra ieškomas policijos, galbūt yra įvykdęs nusikalstamas veikas. Apeliantas pateikė 2004-06-15 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovas I. B. pardavė 800 vienetų BUAB „Neldra“ akcijų M. B. už bendrą 80 000 Lt sumą. Taip pat į bylą pateiktas 2004-06-15 tarp minėtų asmenų sudarytas akcijų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 0-01 bei 2004-06-15 vienintelio akcininko susirinkimo protokolai, susiję su akcijų pardavimu, atsakovo I. B. atleidimu iš direktoriaus pareigų, M. B. paskyrimu į direktoriaus pareigas, 2004-06-25 perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo perduoti įmonės dokumentai naujajam bendrovės akcininkui.
  12. CK 2.66 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyti duomenys, kurie turi būti nurodyti Juridinių asmenų registre apie juridinį asmenį, tarp šių duomenų yra juridinio asmens organų nariai, juridinio asmens dalyviai. Kai pasikeičia minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai ar kiti minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus Juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai, nurodyti CK 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas (CK 266 straipsnio 3 dalis).
  13. Iš byloje pateikto BUAB „Neldra“ išplėstinio Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad vienintelis akcininkas nuo 2002-11-04 buvo atsakovas I. B., įrašo apie akcininkų pasikeitimą Juridinių asmenų registre nėra. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė 2005-09-26 pažymą-pakvitavimą (užsakymo registravimo Nr. 50/630801), iš kurio matyti, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui buvo pateiktas prašymas atlikti Juridinio asmens informacijos pakeitimo įregistravimo darbus. Apeliantas minėtu pakvitavimu įrodinėja aplinkybę, jog 2004-06-15 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo pateikta registruoti Juridinių asmenų registrui. Apeliacinės instancijos teismas 2016-10-14 kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu pateikti informaciją, dėl kokių juridinio asmens duomenų pakeitimo atsakovas pateikė 2005-09-26 užsakymą Nr. 50/630801, bei pateikti informaciją, ar šie duomenys buvo pakeisti. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas informavo teismą, jog pagal pateiktą 2005-09-26 užsakymą Nr. 50/630801 registro tvarkytojas neatliko jokių veiksmų, susijusių su dokumentų ir duomenų įtraukimu į Juridinių asmenų registro duomenų bazę. 2005-09-26 užsakymo Nr. 50/630801 susirašinėjimo dokumentai, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, sunaikinti.
  14. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi CK 2.66 straipsnio 5 dalimi, jog Juridinių asmenų registre kaupiamų duomenų pasikeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre, bei CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, jog neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai nesudaro pagrindo panaikinti jo civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad nuo 2002-11-04 vieninteliu BUAB „Neldra“ akcininku nurodytas apeliantas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
  15. Apeliaciniame skunde teisinių argumentų dėl žalos dydžio pagrįstumo nėra. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Klaipėdos apygardos teismui 2015-09-23 nutartimi nutarus taikyti BUAB „Neldra“ supaprastintą bankroto procesą bei 2015-10-19 nutartimi patvirtinus 1000,00 EUR bankroto administravimo išlaidų sąmatą visam įmonės bankroto procedūrų vykdymo procesui ir neiškilus ginčo dėl šios sumos, konstatuotina, kad ji yra pagrįsta.
  16. Įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).
  17. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, jog nustatyti momentą, nuo kada bendrovė tapo nemoki, nėra galimybės, kadangi įmonė neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, jokio turto neturi, įmonės balanso taip pat nėra, valstybinio socialinio draudimo įmoka paskutinį kartą sumokėta 2003-11-05, daro išvadą, jog pagrįstai įmonės nemokumas sietinas su įmokų mokėjimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Nesant ginčo dėl sprendimo dalies, kuria konstatuota, jog atsakovas A. J. atleistas iš vadovo pareigų nuo ( - ), ir nenustatęs, jog jis būtų netinkamai vykdęs vadovo pareigas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su išvada, kad I. B., būdamas vieninteliu akcininku, žinojo apie įmonės finansinę padėtį, tačiau nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Apeliaciniame skunde teisinių argumentų bei įrodymų, kurie pagrįstų, jog bendrovė nebuvo nemoki ir akcininkas neturėjo pareigos ĮBĮ nustatyta tvarka kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nėra pateikta. Todėl teisėjų kolegija sutinka, kad pareigos nevykdymas nepagrįstai ilgą laiką lėmė, jog įmonės turto nepakanka administravimo išlaidoms sumokėti, todėl atsakovas I. B. yra atsakingas už žalos (nuostolių), kurios atlyginimą prašo priteisti ieškovė, atsiradimą. Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, todėl pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį (ĮBĮ 8 straipsnis, 10 straipsnio 11 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai).
  18. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, pažymėtina, jog procesinių dokumentų įteikimo būdus ir tvarką reglamentuoja CPK 117–123 straipsniai. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 1, 3 dalys). Jeigu byloje yra įrodymų, kad nėra galimybės gauti duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietas, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 straipsniai).
  19. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškinio kopija su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, 2016-01-12 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kopija išsiųsti atsakovui I. B. ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu ( - ), šis adresas sutampa su atsakovo, kaip BUAB „Neldra“ akcininko, adresu, nurodytu Juridinių asmenų registro išraše, tačiau procesinių dokumentų įteikti nepavyko, pašto dokumentuose nurodyta, kad „neatsiėmė pašte“. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovas I. B. yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę ( - ). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje apie asmens įdarbinimus, atsakovo I. B. darbovietę duomenų nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nėra galimybės procesinių dokumentų įteikti kitais CPK numatytais būdais, ieškovė naudotis kuratoriaus paslaugomis nepageidauja, tačiau prašo įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, procesinius dokumentus (ieškinys su priedais, kito atsakovo atsiliepimas į ieškinį, šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, teismo posėdį) 2016-03-16, 2016-04-12 nutartimis nutarė įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą.
  20. Aplinkybė, jog skundžiamą teismo sprendimą išsiuntus atsakovo gyvenamosios vietos adresu ( - ), atsakovas per įstatymo numatytą terminą pateikė apeliacinį skundą, sudaro pagrindą išvadai padaryti, jos atsakovas gyvena minėtu adresu, žinojo apie vykstantį procesą, tačiau vengė priimti anksčiau teismo siųstus dokumentus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis CPK 7 straipsniu, kuriame nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, darytina išvada, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka buvo informuotas apie pateiktą ieškinį, teismo posėdžių datą, atsiliepimo, įrodymų, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų neteikė, prašymų atidėti teismo posėdžius nepateikė, todėl teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant.

    14

  21. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  22. Esant minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialines, tiek proceso teisės normas, pagrįstai įvertino ir nustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai