Byla 1-312-317/2016

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam A. Č., kaltinamojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiems T. C., R. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: A. Č., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turtintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, iki suėmimo kitoje baudžiamojoje byloje gyvenęs ( - ), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas:

  1. 2016-04-27 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose. Į bausmės laiką įskaitytas A. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2015 m. birželio 23 d., dvi sulaikymo paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms;
  2. 2016-05-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2016 m. balandžio 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per penkis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai dirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2015 m. birželio 23 d., prilyginant jį 2 laisvės apribojimo bausmės dienoms;
  3. 2016-05-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai dirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas A. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. liepos 11 d. iki 2015 m. liepos 12 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. 2016 m. liepos 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2016 m. gegužės 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos neatlygintinai dirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas A. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. liepos 11 d. iki 2015 m. liepos 12 d. ir nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2015 m. birželio 23 d., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms;
  4. 2016-09-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., dirbti ar registruotis darbo biržoje ir per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 10 MGL dydžio, t. y. 376,50 eurų, bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. Č. paskirtą bausmę subendrinus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 10 MGL dydžio, t. y. 376,50 eurų bauda. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. bei 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžius ir A. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. 16.50 val. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. 15.55 val., nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 18 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;
  5. 2016-10-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (12 veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, nustatyta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. A. Č. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl nedidelės vertės turto sugadinimo išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. Č. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d., nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. spalio 17 d., nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 8 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

2kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte,

Nustatė

3Kaltinamasis A. Č. sunkiai sužalojo du žmones, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 18.30 val. Ž. P. priklausančiame bute ( - ), kilusio žodinio tarpusavio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė smūgius peiliu į pilvo sritį ir du kartus į dešinę koją T. C., padarydamas jam kiauryminį pjautinį durtinį pilvo ertmės sužalojimą su dešinės kepenų skilties ir tulžies pūslės pažeidimu, durtines pjautines žaizdas dešiniame pakinklyje ir abiejose blauzdose, taip sunkai sutrikdydamas T. C. sveikatą; tyčia sudavė smūgius peiliu ne mažiau kaip du kartus į pilvo sritį ir vieną kartą į dešinę ranką R. S., padarydamas jam kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo ertmės sužalojimą, su kairės kepenų skilties ir skrandžio sienos pažeidimu bei durtinę-pjautinę žaizdą dešinės alkūnės srityje, taip sunkiai sutrikdydamas R. S. sveikatą.

4Kaltinamasis A. Č. teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 16 d. jis ( - ) parke susitiko su J. V. ir jo drauge, vaikščiojo, gėrė alų, išgėrė apie vieną ar du litrus alaus. J. V. pasiskolino iš jo telefono SIM kortelę ir paskambino R. S.. Po to jie abu dviračiais nuvažiavo prie parduotuvės „( - )“, esančios netoli ( - ). R. S. paklausus J. V., ar šis turi pinigų. Pastarasis jų neturėjo, todėl su A. Č. nuvažiavo iki draugo, kur gavo pinigų, nusipirko alaus ir išgėrė. Po to jis su J. V. nuvažiavo atgal prie parduotuvės „( - )“, esančios netoli ( - ). Ten nusipirko keturis butelius alaus ir nuėjo į Ž. P. butą, kur jau buvo R. S., T. C., Ž. P. ir S. P.. Jie visi gėrė alų. Po kurio laiko J. V. ir R. S. nuėjo į koridorių. Grįžęs R. S. paklausė A. Č., kodėl šis iškeikė jo motiną. Jam atsakius, kad R. S. motinos jis nekeikė, R. S. pradėjo jį mušti. Prie mušimo prisidėjo ir T. C., kuris ėmė laužti jam koją. R. S. tuo metu daužė jam į pilvą, galvą ir visur kitur, kur pataikė. Mušdamas liepė klauptis ir atsiprašyti. Jis atsiklaupė ant kelių ir atsiprašė, tačiau R. S. jam dar kartą trenkė į galvą. Po suduotų smūgių, jis atsisėdo fotelyje, o jį mušę R. S. ir T. C. baigė smurtauti. Į butą neužilgo atėjus M. M., jie visi toliau gėrė alų. Kai pastarasis išėjo, R. S. vėl jam liepė A. Č. atsiklaupti, ką jis ir padarė. Tuomet R. S. ir T. C. vėl pradėjo jį mušti. Prie jų prisidėjo ir J. V., kuris taip pat sudavė smūgius. Jis norėjo iš buto išeiti, tačiau J. V. buvo užrakinęs buto duris ir jie jo neišleido. Neapsikentęs mušimo, jis juos atstūmė ir nubėgo į virtuvę. Ten radęs ant spintelės buvusius du peilius, juos pasiėmė ir grįžo į kambarį. Laikydamas abiejose rankose peilius, pareikalavo atiduoti buto raktus, nes norėjo iš buto išeiti. Kadangi nei nukentėjusieji, nei J. V. raktų neatidavė, jis atsineštais peiliais du kartus dūrė T. C. bei tris-keturis kartus R. S.. Vieną kartą dūrė ir J. V., bet jo nesužalojo. Po suduotų smūgių peiliu, J. V. paėmė iš R. S. raktus ir numetė juos ant žemės. A. Č. pasiėmė raktus, atsirakino buto duris ir išėjo iš buto. Tik išėjęs į koridorių, jis paskambino į policiją ir pasakė, kad peiliu sužalojo du žmones.

5A. Č. teisme patvirtino, kad nukentėjusiesiems dūrė, nes šie jį prieš tai du kartus sumušė, o po to neišleido iš buto. Tuo metu, kai jis iš virtuvės atsinešė peilius, nukentėjusieji jo jau nepuolė, o sėdėjo ant fotelių. Jam pareikalavus duoti raktus, kad galėtų iš buto išeiti, jie jų nedavė. Būtent dėl to, kad jie jo neišleido ir nedavė raktų, jis juos ir subadė peiliu. Gailisi padaręs nusikaltimą ir su civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau mano, kad jis yra per didelis.

6Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę baudžiamojoje byloje patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai:

7Nukentėjusysis R. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 8 val. ryto jis su Ž. P. ir jo seserimi S. P. buvo pastarųjų bute ( - ), kur visi trys gėrė alų. Ž. P. kažkam tai paskambinus, neužilgo atėjo T. C., kuris prie jų prisijungė ir jie išgėrinėjo jau keturiese. Po kurio laiko nukentėjusiajam paskambino J. V., kuris paaiškino, jog jis yra su A. Č., kuris turi gauti pinigų ir jiedu neužilgo ateis pas P. į namus. Neužilgo perskambinęs, J. V. pasakė, kad pinigų gavo, ir jiedu atvyksta. Atėję J. V. ir A. Č., atsinešė alaus, todėl visa kompanija toliau gėrė. Begeriant jis su J. V. išėjo į koridorių. J. jam pasakė, kad A. Č. pavadino jo motiną necenzūriniu žodžiu, todėl abu sutarė kaltinamąjį sumušti. Tik sugrįžus į kambarį, jis iš karto pradėjo A. Č. mušti - trenkė jam kumščiu į galvą, pilvą, spyrė kelis kartus į kojas. J. V. A. Č. nieko nedarė, tačiau kartu buvęs T. C. kaltinamajam ėmė laužti koją. Mušdamas A. Č., jis klausė, kodėl šis negražiais žodžiais išvadino jo motiną. Mušamas A. Č. neigė vadinęs jo mamą necenzūriniais žodžiais, tačiau jis liepęs A. Č. atsiklaupti ir atsiprašyti. Kaltinamasis taip ir padarė – atsiklaupė ir paprašė atleidimo. Kadangi vis dar buvo supykęs, R. S. dar kelis kartus trenkė A. Č.. Baigus mušti A. Č., visi toliau ramiai gėrė. Į išgertuves atvyko dar ir M. M.. Begeriant R. S. vėl liepė A. Č. klauptis ir jo atsiprašyti. Kaltinamasis taip ir padarė. Nors A. Č. ir atsiprašinėjo, jis, T. C. ir J. V. vėl pradėjo A. mušti. Kai jie baigė jį mušti, A. Č. atsisėdo ant fotelio ir paprašė jį išleisti iš buto. R. S. kaltinamajam atsakė, kad jie neturi buto raktų, todėl jo neišleis, nors buto raktai tuo metu buvo pas J. V.. Tada kaltinamasis pašoko nuo fotelio ir nubėgo į virtuvę. Atsinešęs iš virtuvės du peilius, jis priėjo prie jų ir dar kartą pareikalavo duoti jam raktus nuo buto, nes nori išeiti. Kadangi niekas raktų A. Č. vėl nedavė, jis tris ar keturis kartus peiliu dūrė sėdinčiam T. C.. Kai R. S. atsistojo, norėdamas apginti T. C., A. Č. puolė su peiliais ir prie jo. Jis tuomet ėmė gintis nuo A. rankomis, sudavė jam kelis smūgius. A. Č. perpjovė peiliu jam alkūnę, o po to dar dūrė ir į pilvą. Tai pamatęs J. V. buto raktus padavė R. S., o šis raktus atidavė A. Č.. Gavęs raktus, A. atsirakino duris ir iš buto išėjo. Kas iškvietė policiją, jis nežino. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo išgabentas į ligoninę.

8R. S. nurodė, kad jis pats negirdėjo, kaip jo motiną kaltinamasis pavadino necenzūriniu žodžiu, tačiau jam apie tai pasakė J. V., kuomet jiedu grįžo parūkę iš virtuvės į kambarį. Negali paaiškinti, kodėl jie neišleido A. Č. iš buto, nes buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kai kaltinamasis atėjo į kambarį nešinas peiliais, pirmiausia paprašė atrakinti duris. Tiek jam, tiek T. C. durų neatrakinus ir nedavus raktų, jis juos abu subadė peiliu. Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų kaltinamajam neturi, kadangi dėl įvykio kalti tiek kaltinamasis, tiek ir jis pats.

9Nukentėjusysis T. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su A. Č. susipažino 2015 m. rugpjūčio 16 d., šiam atėjus su J. V. į S. P. namus, Jie ten kartu gėrė alų. Bute tuo metu be jo buvo S. P., R. S., Ž. P., o vėliau atėjo M. M.. Tarp A. Č. ir R. S. kilo konfliktas, kadangi kaltinamasis negražiai pavadino R. S. mamą. Jie dėl to mušėsi, paskui susitaikė, tačiau R. S. pasakė, kad A. Č. jis neatleis. Jo teigimu A. Č. ir R. S. mušėsi tarpusavyje, o jis muštynių metu tik laikė A. kojas, kad šis nespardytų daiktų. Netrukus viskas nurimo, jokio barnio daugiau nebebuvo, antrą kartą niekas nebesimušė. Jis su R. S., J. V. ir M. M. nuėjo pirkti stipraus alaus. Bute tuo metu liko S. P., Ž. P. ir A. Č.. Durų jie neužrakino, nors R. S. jam sakė, kad kažkuriuo metu durys buvo užrakintos. Jiems grįžus į butą, toliau vartojo alkoholį. Po kiek laiko A. Č. nuėjo prie virtuvės spintutės, pasiėmė du peilius – vieną mėlynu kotu, o kitą atlenkiamą. Atėjęs prie T. C., jis dūrė jam į koją ir į šoną. Paskui nubėgo link R. S. ir įdūrė kelis kartus šiam. Po sužalojimo jis matė, kaip R. S. numetė link durų buvo raktus, o A. Č. jais atsirakino duris ir išėjo.

10Teismas kritiškai vertina tokius nukentėjusiojo T. C. parodymus, kad jis smurto prieš A. Č. nenaudojo, nes tyrimo metu jis davė parodymus, kurie iš esmės sutapo su paties kaltinamojo bei kito nukentėjusiojo R. S., liudytojų parodymais.

11Nukentėjusysis T. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jiems begeriant, tarp R. S. ir A. Č. kilo žodinis konfliktas, kadangi kaltinamasis pavadino R. S. mamą necenzūriniu žodžiu. A. Č. sėdint fotelyje, R. S. ėmė jį mušti - kumščiais sudavė kelis kartus į galvą. T. C. mušimo metu tik laikė A. Č. koją, kad šis nesispardytų, jokių smūgių kaltinamajam nesudavė. Tuo metu kambaryje dar buvo M. M., kuris A. Č. sutaikė su R. S.. Visi toliau sėdėjo ir gėrė alų. Po to jie buvo parduotuvėje, kur R. S. nupirko 6 plastikinius butelius alaus ir jie toliau bute gėrė. Begeriant jis, R. S. ir J. V. vėl priėjo prie A. Č., kuris sėdėjo fotelyje. R. S. ir J. V. ėmė mušti A. Č., sudavė jam smūgius kumščiais. Jis tuo metu stovėjo šalia ir jokių smūgiu A. Č. nesudavė. Po suduotų smūgių jie visi ir toliau gėrė alų. Kadangi buvo girtas, jis nepamena, ar kaltinamasis prašė jų atiduoti raktus nuo buto ir išleisti jį iš buto. Kažkuriuo metu A. Č. atsistojo nuo fotelio, nuėjo už komodos, kur virtuvėlėje nuo spintelės paėmė du peilius. Atėjęs į kambarį priėjo prie jo ir pasakė: „aš jus papjausiu“. Kaltinamasis abejose rankose laikė po peilį, tačiau, kokie jie buvo, dėl girtumo jis neprisimena. Jis atsistojo ir norėjo koja atsistumti nuo kaltinamojo, tačiau A. Č. peiliu įdūrė jam du kartus į dešinės kojos blauzdą ir kelio nugarinę dalį. Po to A. Č. dar du kartus įdūrė jam į pilvą. Po to kaltinamasis priėjo prie R. S., kuris sėdėjo šalia jo ant lovos, ir įdūrė Robertui. T. C. tyrimo metu patvirtino, kad atsinešęs peilius, A. Č. reikalavo atiduoti raktus nuo buto durų. Matė, kaip peiliu sužalotas R. S. raktus metė į A. Č., o šis, juos pasiėmęs, atsirakino duris ir išėjo iš buto (1 t., b. l. 111–113, 116–117).

12Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 136–137), kad 2015 m. rugpjūčio 16 d. jis telefonu kalbėjo su R. S., kuris tuo metu vartojo alkoholį Ž. P. bute, esančiame ( - ), netoli parduotuvės „( - )“, sutarė, kad jis taip pat ateis į svečius. Apie 17 val. lauke prie minėto namo jį pasitiko J. V., su kuriuo nuėjęs į butą, jis pamatė sėdinčius Ž. P., S. P., R. S., T. C. ir A. Č.. Visi minėti asmenys gėrė alų, tačiau jis pats tą dieną alkoholio nevartojo. Begeriant tarp R. S. ir A. Č. kilo konfliktas, kadangi šis visiems girdint pavadino R. S. mamą necenzūriniais žodžiais. A. Č. sėdint ant fotelio, R. S. prie jo priėjo ir kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į galvą, o priėjęs T. C., prispaudė kaltinamojo koją prie savęs. Liudytojas taip pat nurodė, kad jam priėjus prie R. S. ir pasakius, kad liautųsi mušęs kaltinamąjį, šis taip ir padarė. Ar R. S. liepė A. Č. jo atsiprašyti, neprisimena, tačiau kaltinamasis jam matant ant kelių nesiklaupė ir neatsiprašinėjo. Po konflikto minėti asmenys toliau gėrė alų. Kažkas iš buvusių žmonių kambaryje pasakė, kad trūksta alaus, todėl į parduotuvę išėjo jis, R. S., T. C. ir J. V.. Bute liko A. Č., S. P. ir Ž. P.. Parduotuvėje „( - )“ R. S. nupirko alaus. Grįžus į butą, visi pradėjo vėl gerti alų, o jis išėjo iš buto.

13Liudytoja S. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 142–144), kad kartu su broliu Ž. P. gyvena jam priklausančiame bute ( - ). 2015 m. rugpjūčio 16 d., apie 14 val. broliui į mobilaus ryšio telefoną paskambino R. S., kuris paklausė, ar gali užeiti į svečius. Ž. P. sutikus, po kelių minučių į butą užėjo R. S.. Jie visi trise pradėjo gerti alų. Begeriant R. S. išėjo iš buto, o grįžęs atsinešė dar 6 butelius alaus po 1 litrą. Jiems toliau begeriant, apie 16 val. į butą atėjo T. C.. Būdami bute, visi kartu gėrė alų. Taip pat atėjo iš matymo pažįstamas J. V. ir jo draugas A. Č., kurio ji visiškai nepažinojo. R. S. sukonfliktavo su A. Č.. Dėl ko įvyko konfliktas, ji nežino, nes buvo nemažai išgėrusi alaus, tačiau suprato, kad R. S. nepatiko, ką A. Č. jam pasakė. Jis dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius A. Č.. Ar prie A. Č. dar kas nors priėjo ir sudavė smūgius, ji dėl didelio girtumo nepamena. Kiek prisimena, ji visą laiką buvo bute, tačiau, kas jame dar įvyko, neprisimena. Pas juos į butą buvo atėję du policijos pareigūnai, tačiau dėl ko jie atėjo, ji nesuprato. Matė, kad ant buto grindų buvo daug kraujo, o pareigūnas pažadino Ž. P.. Kada iš jos buto išėjo R. S., T. C., J. V. ir A. Č., ji neprisimena. Apie konfliktą tarp pas ją tą dieną buvusių ir alų gėrusių asmenų, ji nieko nežino, nes visą laiką buvo neblaivi ir dėl to neprisimena įvykio aplinkybių. Prisimenanti tik tai, jog A. Č. norėjo iš buto išeiti, tačiau buto raktus buvo paėmęs T. C. ar R. S.. Jie užrakino butą tam, kad A. Č. neišeitų. Kaltinamasis jai minėjo, kad durys užrakintos, o raktai buvo pas minėtus asmenis ir jie raktų neatiduoda. Ji pati tikrino buto duris ir jos buvo užrakintos. Ji mananti, kad A. Č. veiksmus išprovokavo patys nukentėjusieji.

14Liudytojas Ž. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 139–140), kad 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 14 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino R. S., kuris paklausė, ar gali užeiti į svečius atsigerti alaus. Jam sutikus, pastarasis po kelių minučių užėjo į butą, atsisėdo ant lovos ir jie visi trys – jis, R. S. ir S. P. pradėjo gerti alų. Išgėrus R. S. atsinešė dar 6 plastikinius butelius alaus po 1 litrą, kurį jie toliau gėrė. Apie 16 val. prie jų prisijungė T. C., J. V. ir A. Č.. Visi kartu gėrė alų, kalbėjosi. Sėdėdamas ant lovos, jis dažnai užmigdavo, todėl jokių konfliktų bute nematė.

15Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 51–52, 66–67), kad 2015 m. rugpjūčio 16 d. jis kartu su draugu A. Č., R. S., T. C. gėrė alų pas Ž. P. bei jo seserį S. P. bute ( - ). Išgertuvių metu buto durys buvo užrakintos, o buto raktai buvo pas R. S.. Begeriant fotelyje sėdėjęs A. Č. pasakė R. S. necenzūrinius žodžius apie jo motiną. R. S. supyko ir dešinės rankos kumščiu sudavė A. Č. ne mažiau kaip 4 smūgius į įvairias kūno vietas. Tuo pat metu R. S. pasakius „laužk koją“, T. C. paėmė A. Č. už dešinės kojos ir pradėjo ją sukti. Kambaryje buvęs M. M. atitraukė T. C. ir R. S. nuo A. Č.. R. S. liepė A. Č. atsiprašyti, ir šis jo atsiprašė. Po kiek laiko jis, R. S., T. C. ir M. M. išėjo iš buto į parduotuvę. Išeinant buto duris užrakino R. S.. Bute liko A. Č., Ž. P. ir jo sesuo. R. S. parduotuvėje nupirko šešis 1 litro talpos butelius alaus ir po 10 min. jie grįžo atgal į butą, kur toliau gėrė alų. Grįžus R. S. užrakino buto duris, o raktai liko pas jį. Visi toliau gėrė alų. Begeriant R. S. ir T. C. vėl priėjo prie A. Č., kuris sėdėjo fotelyje, ir kumščiais pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas. Prie jų prisijungė ir J. V., kumščiu sudavęs A. Č. vieną smūgį į šoną. Po kiek smūgių sudavė R. S. ir T. C., jis nepamena. Mušimo metu A. Č. buvo prisidengęs savo galvą rankomis. Po smūgių Aurimas nubėgo už komodos, į netoliese buvusią virtuvėlę, kur paėmė du peilius. Jis grįžo į kambarį ir priėjo prie T. C., kuris sėdėjo lovoje. Jis pareikalavo duoti buto raktus, o jų negavęs, ne mažiau kaip du kartus dūrė dešinėje rankoje laikytu peiliu T. C. į pilvą. Po to A. Č. priėjo prie R. S., kuris sėdėjo lovoje, ir dūrė šiam du kartus į pilvą ir vieną kartą į dešinę ranką. Tuo pačiu peiliu, kurį laikė dešinėje rankoje, jis dūrė ir jam vieną kartą į pilvą ir vieną kartą į kairę ranką, tačiau nesužalojo. A. Č. pasakė, kad jam reikia nuo buto durų raktų, nes jis nori išeiti iš buto. Tada jis iš Ž. P. kelnių kišenės ištraukė buto raktus ir juos padėjo ant stalo. A. Č. paėmė buto durų raktus, jas atsirakino ir išėjo iš buto.

16Iš 2015-08-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buto ( - ) prieškambaryje ant spintelės rasti du virtuviniai peiliai, prie spintelės ant grindų rastas peilis, sulenkta geležte. Kambaryje ties lova ant grindų ir ant prie stalo stovinčios fotelio dalies užfiksuoti kraujo pėdsakai (1 t., b. l. 15–23). Paimti rasti trys peiliai 2015-08-27 apžiūros protokolu prijungti prie bylos (1 t., b. l. 24–29).

172015-10-01 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas lenktinis peilis raudona rankena, paimtas iš A. Č., ant kurio rasta rudos spalvos sutepimų (1 t., b. l. 30–32).

18Iš 2016-05-30 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp J. V. ir A. Č. metu, J. V. teigė, kad buto durys nebuvo užrakintos, todėl visi asmenys bet kada galėjo išeiti. Nors tuo pat metu jis nurodė, jog A. Č. reikalaujant raktų, jis juos paėmė iš S. kišenės ir atidavė juos jam. Po to A. Č. iš buto išėjo. Kaltinamasis taip pat patvirtino savo nuoseklius parodymus, kad R. S., J. V. ir T. C. įvykio dieną prieš jį du kartus smurtavo, užrakino buto duris. Po suduotų smūgių kaltinamasis nuėjo į virtuvę, paėmė du peilius ir, grįžęs į kambarį, pareikalavo užrakintų buto durų rakto, kad galėtų išeiti. Tik po to jis sužalojo nukentėjusiuosius, o sužalotas R. S. jam atidavė buto durų raktus ir jis, atsirakinęs duris, iš buto išėjo (1 t., b. l. 68–71).

192015-08-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G879/15(06) patvirtina, kad R. S. buvo padarytas kiauryminis durtinis-pjautinis pilvo ertmės sužalojimas su kairės kepenų skilties ir skrandžio sienos pažeidimu bei durtinė-pjautinė žaizda dešinės alkūnės srityje. Sužalojimai padaryti veikiant pilvo viršutinės dalies kairę pusę ir dešinę alkūnę aštriu, duriančio-pjaunančio tipo žalojančiu daiktu. Kiauryminis durtinis pilvo ertmės sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o durtinė-pjautinė žaizda dešinės alkūnės srityje – kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 107–109).

202015-08-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G883/15(06) patvirtina, kad T. C. padarytas kiauryminis durtinis-pjautinis pilvo ertmės sužalojimas su dešinės kepenų srities ir tulžies pūslės pažeidimu bei durtinės-pjautinės žaizdos dešiniame pakinklyje ir abiejose blauzdose. Sužalojimai padaryti veikiant pilvo viršutinės dalies dešinę pusę ir abi kojas aštriu, duriančio-pjaunančio tipo žalojančiu daiktu. Kiauryminis durtinis-pjautinis pilvo ertmės sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o durtinės-pjautinės žaizdos dešiniame pakinklyje ir abiejose blauzdose – nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 121–123).

21Iš 2015-08-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. Č. tyrimui pateikė lenktą kišeninį peilį raudona rankena (1 t., b. l. 177–180).

22Iš 2015-09-02, 2015-09-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. pG919/15(06), pG925/16(06), pG924/15(06) matyti, kad, atsakant į klausimą, ar sužalojimai T. C., R. S. ir J. V. galėjo būti padaryti 2015-08-16 A. Č. pateiktu lenktu kišeniniu peiliu raudona rankena, konstatuota, jog tyrimui pateiktas peilis gali veikti kaip aštrus, duriančio-pjaunančio tipo žalojantis daiktas, todėl sužalojimų padarymo galimybė, veikiant šiuo peiliu, neatmetama (1 t., b. l. 183–185, 188–189, 192–194).

232015-08-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G859/15(06) patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir A. Č. buvo padaryti sužalojimai - kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke ir dešiniame žaste, kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje ir abiejuose keliuose. Sužalojimai buvo padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais ar atsitrenkiant į juos (2 t., b. l. 54–56).

24Savo nuoseklius parodymus kaltinamasis A. Č. patvirtino ir 2015-09-23 parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodęs, kad peilį, kuriuo įdūrė T. C. ir R. S., jis išmetė šalia ( - ) namo Nr. ( - ), o kitą raudonos spalvos atlenkiamą peilį, jis atidavė policijos pareigūnams (2 t., b. l. 57–67).

25Įvertinęs visumą aptartų įrodymų, teismas daro išvadą, kad A. Č. tyčia sunkiai sužalojo du žmones, todėl jo padaryti veiksmai tyrimo metu tinkamai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika numatyta LR BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Tiek kaltinamasis, tiek iš dalies ir nukentėjusieji bei liudytojai teisme patvirtino, jog tyčinius nusikalstamus veiksmus – sunkius kūno sužalojimus abiems nukentėjusiems A. Č. padarė dėl to, jog nukentėjusieji, po jų pačių prieš tai du kartus A. Č. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, nedavė jam buto raktų ir neišleido A. Č. iš buto, kuriame jis buvo mušamas. Kadangi kaltinamasis kūno sužalojimus T. C. ir R. S. padarė jau po to, kai šie savo pavojingą kėsinimąsi prieš A. Č. buvo užbaigę, kaltinamojo nusikalstami veiksmai negali būti pripažįstami padaryti veikiant būtinosios ginties sąlygomis.

26Įstatymų leidėjas teisę į būtinąją gintį kiekvienam asmeniui yra nustatęs LR BK 28 straipsnio 1 dalyje. Kiekvienas žmogus gali įgyvendinti ją neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą, teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.

27Teismų praktikoje pripažįstama, jog kėsinimusi, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Tokio kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Todėl būtina kiekvienu atveju itin kruopščiai aiškintis pavojingo kėsinimosi pradžią ir jo pabaigą, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė.

28Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (pvz. išsitraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Teisė į būtinąją gintį gali būti laikoma ir neišnykusia, kai ginties veiksmai tęsėsi arba sekė tuoj po pavojingo kėsinimosi ir pagal faktines bylos aplinkybes besiginančiajam nebuvo aiškus jo pasibaigimo momentas. Tačiau besiginančiojo veiksmai, padarant žalą kitam asmeniui, negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. Tiesa, tuo atveju, kai nebuvo realaus pavojingo kėsinimosi, tačiau susidariusios įvykio aplinkybės pagrįstai leido manyti, jog jis prasidėjo arba tiesiogiai gresia, o besiginantysis neturėjo ar negalėjo numatyti, kad įvykio aplinkybes suvokė klaidingai, tariamos gynybos metu padaryta žala kitam asmeniui gali būti laikoma padaryta būtinosios ginties būklėje.

29Vertindamas teisme ištirtus duomenis, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju A. Č. veiksmai, padarant žalą dviem asmenims - T. C. ir R. S., negali būti laikomi būtinąja gintimi, nes iki to šių asmenų vykdytas pavojingas kėsinimasis prieš A. Č. jau buvo pasibaigęs, o kaltinamajam aiškiai nebuvo reikalo nuo jų gintis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme A. Č. pripažino kaltinime nurodytas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes t . y. kad jis tyčia sunkiai sužalojo T. C. ir R. S.. Iš esmės jo parodymai nesikeitė ir dėl veiksmų padarymo motyvo. Jis nurodė, jog po to, kai jo atžvilgiu abu nukentėjusieji du kartus panaudojo smurtą, tyčiojosi, žemino, jis jiems nesipriešino. Pastarųjų smurtiniams veiksmams jau pasibaigus, tačiau siekdamas, kad jie daugiau nebepasikartotų, turėdamas tikslą nukentėjusius įbauginti bei priversti išleisti jį iš buto į namus, jis pasiėmė du peilius ir jais pagrasino nukentėjusiems, pareikalavęs atiduoti buto raktus. Tačiau, net ir tokio grasinimo įtakoje T. C., R. S. bei antrą kartą smurtiniuose veiksmuose dalyvavęs J. V., jo neišleido iš buto ir neatidavė jam buto raktų. Būtent dėl šios priežasties, t. y. dėl to, kad jie jo neišleido iš buto, o ne dėl to, kad A. Č. ir toliau realiai egzistavo grėsmė būti sužalotam, kaltinamasis padarė T. C. ir R. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

30Taigi, šiame nuosprendyje aptarti nukentėjusiųjų, liudytojų bei paties kaltinamojo parodymai, teismo medicinos specialisto išvada (2 t., b. l. 54–56) patvirtina, jog patys nukentėjusieji, dar iki jų sužalojimo, net du kartus smurtavo prieš kaltinamąjį bei padarė jam sveikatos sutrikdymus. Nors nukentėjusiųjų panaudotas smurtas ir nebuvo pavojingas A. Č. gyvybei - padarė jam tik nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau T. C. bei R. S. ne tik kad naudojo prieš teisiamąjį jo sveikatai pavojingą smurtą, bet ir iš jo tyčiojosi, žemino, vertė klauptis, atsiprašinėti ir pan. Toks A. Č. žeminantis ir teisei priešingas jų elgesys, be abejonės, sukėlė A. Č. pyktį ir net neapykantą nukentėjusių atžvilgiu bei išprovokavo A. Č. imtis grasinančių veiksmų – nueiti į virtuvės patalpą, atsinešti du peilius ir jais pagrasinti. Laikydamas juos rankose, jis pareikalavo iš jį prieš tai mušusių asmenų duoti jam buto raktus, kad jis galėtų nekliudomai palikti patalpas. Vertinant tolimesnius kaltinamojo veiksmus, negalima neatsižvelgti į aplinkybę, kurią patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir kiti byloje apklausti asmenys - kad peilius kaltinamasis iš virtuvės atsinešė jau po to, kai T. C., R. S. bei J. V. smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nutraukę – jie sėdėjo foteliuose ir į nukentėjusį jau nebesikėsino. Būtent ši aplinkybė, kad smurtas prieš A. Č. akivaizdžiai jau buvo pasibaigęs ir nebuvo objektyvaus pagrindo manyti, jog jis gali būti tęsiamas, leidžia teismui daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis ne gynėsi nuo kokio tai akivaizdaus, realaus ar jam gresiančio pavojingo sveikatai ir gyvybei kėsinimosi, o pats smurtinius veiksmus atliko siekdamas visiškai kitokio tikslo. Visuma ištirtų įrodymų patvirtina, jog A. Č., grasindamas atsineštais peiliais, tik siekė priversti prieš tai jo atžvilgiu smurtą naudojusius asmenis išleisti iš buto, kuriame jis jau du kartus buvo mušamas t. y. atiduoti jam raktus nuo buto, o jų negavęs ir dėl to supykęs, panaudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu jų sveikatai pavojingą smurtą. Būtent tai ir leidžia teismui pripažinti, jog A. Č. veikė ne būtinosios ginties sąlygomis, todėl nėra teisinio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 28 straipsnį.

31Nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos būtinos sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia); c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Teisme ištirti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis peiliu sužalojo nukentėjusius asmenis ne tikslu apsiginti, ar būdamas labai sumišęs ir išsigandęs dėl prieš tai prieš jį panaudotų veiksmų, o tik supykęs dėl to, jog pastarieji jo neišleidžia iš buto, neatiduoda buto raktų. Toks smurtinių veiksmų motyvas negali būti traktuojamas kaip gynyba, aiškiai neatitinkanti kėsinimosi pobūdžio bei jos pavojingumo.

32Teismas, vertindamas kaltinamojo A. Č. veiksmus, pripažįsta, jog didelę reikšmę jam padarant nusikalstamą veiką turėjo pačių nukentėjusiųjų veiksmai - prieš tai A. Č. atžvilgiu panaudota fizinė bei psichinė prievarta. Būtent T. C., R. S. bei prie jų prisijungusio J. V. smurtas, kaltinamąjį žeminantis jų elgesys, didžiąja dalimi nulėmė A. Č. pyktį bei jo siekį pasišalinti iš buto, kuriame jis buvo prieš tai mušamas ir žeminamas, lėmė teisėtą reikalavimą jį iš buto išleisti. Nors akivaizdu, jog neteisėtas elgesys kaltinamojo atžvilgiu, jo reikalavimo išleisti į namus netenkinimas ir negali būti vertinamas kaip teisėtas pagrindas jo padarytiems smurtiniams veiksmams prie R. S. ir T. C., pašalinantis kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę, tačiau šių nukentėjusiųjų pavartota psichinė ir fizinė prievarta turėjo esminės reikšmės A. Č. pasirenkant tokį elgesio būdą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad A. Č. veika padaryta dėl nukentėjusiųjų fizinės ir psichinės prievartos jo atžvilgiu (BK 59 str. 1 d. 5 p.).

33Kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad veikos padarymui lemiamos įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas pačių nukentėjusiųjų elgesys – pradžioje panaudotas smurtas ir patyčios A. Č. atžvilgiu, o po to ir teisėto jo reikalavimo išleisti į namus nevykdymas (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

34A. Č. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo parodymais padėjo išaiškinti veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos ((BK 59 str. 1 d. 2 p.).

35Kaltinamasis kaltintas tuo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, anot prokuroro, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. 21.11 val. A. Č. buvo nustatytas 1,31 promilės girtumas (1 t., b. l. 199). Taigi, byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog kaltinime nurodytą dieną A. Č. vartojo alkoholinius gėrimus ir veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau negalima sutikti su tuo, jog būtent apsvaigimas nuo alkoholio, o ne aukščiau aptartos kitos priežastys, turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo ir nelaikytina A. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

36Bausmė A. Č. skirtina atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes bei LR BK 54 straipsnyje numatytus visus kitus bausmių skyrimo pagrindus. Atsižvelgtina į jo teistumus bei tai, kad nagrinėjamos veikos padarymo metu A. Č. nebuvo teistas - tik vėliau priimti jo atžvilgiu apkaltinamieji nuosprendžiai. Atsižvelgtina ir į jo psichinę būklę t. y. tai, jog jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (t. 3, b.l. 7-14). Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, veikos padarymo motyvus, visas A. Č. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, jog ilgalaikis laisvės atėmimas neprisidės prie jo socializacijos, prisitaikymo gyventi visuomenėje. Ilgalaikis laisvės atėmimas dar labiau gali padidinti jo sveikatos problemas, nutraukti galutinai jo socialinius ryšius laisvėje. Dėl visų aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, jog A. Č. gali būti skiriama bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimumui, paskirtą bausmę subendrinant su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Nesant įstatyminių sąlygų, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnyje, nėra objektyvaus pagrindo skirti A. Č. švelnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytoji bausmė. Kaltinamasis yra teisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, yra ne kartą teistas ankstesniais nuosprendžiais, todėl jam BK 75 straipsnis, reglamentuojantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, BK 641 straipsnis, kurio pagrindu galima būtų sutrumpinti skiriamos bausmės dydį, netaikytini.

37Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Kadangi abu nukentėję asmenys civilinių ieškinių nėra pareiškę, iš nuteistojo priteistinas pareikštas 6326,75 Eur civilinis ieškinys Vilniaus teritorinei ligonių kasai, dėl šios įstaigos turėtų išlaidų gydant T. C. bei R. S. (t. 1 b. l. 127-128).

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Nutarė

39A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir nubausti jį laisvės atėmimu 3(trims) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

40Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtąją bausmę subendrinus apėmimo būdu su bausmėmis paskirtomis ankstesniais Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-09-27 bei 2016-10-17 nuosprendžiais ir 2016 m. liepos 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, skirti A. Č. galutinę 3(trijų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

41Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmę įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-09-27 ir 2016-10-17 nuosprendžius bei 2016 m. liepos 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį, o taip pat laiką išbūtą sulaikyme pagal šį nuosprendį nuo 2015-08-16 iki 2015-08-18 bei laiką faktiškai išbūtą Utenos ekspertiniame skyriuje pagal 2015-11-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę.

42A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje.

43Priteisti iš A. Č. 6326,75 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt šešių eurų septyniasdešimt penkių centų) civilinį ieškinį Vilniaus teritorinei ligonių kasai už T. C. bei R. S. gydymą (t. 1 b. l. 127-128).

44Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris peilius, paimtus įvykio vietos apžiūros metu bei vieną peilį, pateiktą A. Č., kurie saugomi Alytaus AVPK, gražinti Ž. P..

45Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas... 2. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies... 3. Kaltinamasis A. Č. sunkiai sužalojo du žmones, o būtent: 2015 m.... 4. Kaltinamasis A. Č. teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad... 5. A. Č. teisme patvirtino, kad nukentėjusiesiems dūrė, nes šie jį prieš... 6. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę baudžiamojoje byloje patvirtina ir kiti... 7. Nukentėjusysis R. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2015 m.... 8. R. S. nurodė, kad jis pats negirdėjo, kaip jo motiną kaltinamasis pavadino... 9. Nukentėjusysis T. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su A. Č.... 10. Teismas kritiškai vertina tokius nukentėjusiojo T. C. parodymus, kad jis... 11. Nukentėjusysis T. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad... 12. Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus... 13. Liudytoja S. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo... 14. Liudytojas Ž. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino savo... 15. Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus... 16. Iš 2015-08-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buto ( - )... 17. 2015-10-01 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas lenktinis... 18. Iš 2016-05-30 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp J. V. ir A. Č.... 19. 2015-08-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto... 20. 2015-08-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto... 21. Iš 2015-08-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti,... 22. Iš 2015-09-02, 2015-09-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus... 23. 2015-08-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr.... 24. Savo nuoseklius parodymus kaltinamasis A. Č. patvirtino ir 2015-09-23... 25. Įvertinęs visumą aptartų įrodymų, teismas daro išvadą, kad A. Č.... 26. Įstatymų leidėjas teisę į būtinąją gintį kiekvienam asmeniui yra... 27. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kėsinimusi, nuo kurio galima būtinoji... 28. Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi... 29. Vertindamas teisme ištirtus duomenis, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu... 30. Taigi, šiame nuosprendyje aptarti nukentėjusiųjų, liudytojų bei paties... 31. Nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad buvo... 32. Teismas, vertindamas kaltinamojo A. Č. veiksmus, pripažįsta, jog didelę... 33. Kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad veikos... 34. A. Č. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad kaltinamasis... 35. Kaltinamasis kaltintas tuo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas... 36. Bausmė A. Č. skirtina atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes bei LR BK 54... 37. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 39. A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos... 40. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi,... 41. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į... 42. A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 43. Priteisti iš A. Č. 6326,75 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų... 44. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai... 45. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos...