Byla 2A-387-241/2015
Dėl pinigų sumą už neperduotą turtą priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nordopt“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas administratorių biuras“, ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Optima Trade“, T. M. ir M. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3192-104/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nordopt“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas administratorių biuras“, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Optima Trade“, T. M. ir M. U. dėl pinigų sumą už neperduotą turtą priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų ir atsakovų pareigos atlyginti bankrutavusiai bendrovei padarytą žalą.

5Ieškovo bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 593 789 Lt neperduoto ieškovo turto vertės pagal VĮ Registrų centrui pateiktą paskutinį 2009 m. balansą. Ieškovas nurodė, kad pagal UAB „Nordopt“ ir UAB „Optima Trade“ 2010 m. gegužės 12 d. sudarytą pavedimo sutartį, UAB „Nordopt“ pavedė UAB „Optima Trade“ ieškovo vardu bei UAB „Optima Trade“ nuožiūra prekiauti ieškovo prekėmis; iš ieškovo sąskaitos atlikti komercinio pobūdžio mokėjimo pavedimus; atlikti kitus veiksmus, būtinus šio pavedimo vykdymui; administruoti ieškovo debitorių skolas bei vykdyti kitus ieškovo sutartinius įsipareigojimus trečiosioms šalims realizuojant iš ieškovo įsigytas prekes pagal prekių pirkimo–pardavimo sutartis. UAB „Nordopt“ vadovas K. K. 2010 m. lapkričio 30 d. pranešime dėl pavedimo sutarties nutraukimo pareikalavo atsakovų grąžinti dokumentus bei turtą, pateikti ataskaitą pagal pavedimo sutartį, tačiau atsakovai viso bendrovei priklausančio turto (prekių, trumpalaikio ir ilgalaikio turto, kasos aparato), kasos likučio ir dokumentų negrąžino, todėl ieškovas reikalauja turto vertės pagal paskutinį įmonės balansą priteisimo. Ieškovas nurodo, kad iki 2010 m. gegužės 12 d. ieškovo direktoriumi buvo atsakovas T. M., jis yra UAB „Optima Trade“ akcininkas ir darbuotojas. Vieninteliu UAB „Nordopt“ akcininku buvo atsakovas UAB „Optima Trade“, o jos direktoriumi – atsakovas M. U.. VĮ Regitrų centro duomenimis, 2010 m. gegužės 12 d. pavedimo sutarties sudarymo metu vieninteliu UAB „Nordopt“ akcininku ir direktoriumi tapo D. S., kuris pasirašė pavedimo sutartį, tačiau naujas bendrovės direktorius iš buvusio vadovo T. M. dokumentų neperėmė, nes dokumentai ir turtas buvo palikti pagal tos pačios dienos sudarytą pavedimo sutartį, todėl žala turi būti priteista solidariai iš atsakovų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovams iš ieškovo atstovavimo išlaidas: UAB „Optima Trade“ – 3 327,50 Lt, T. M. – 2 843,50 Lt ir M. U. – 2 722,50 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovui T. M. 2010 m. gegužės 12 d. perdavimo aktu perdavus naujajam įmonės akcininkui ir vadovui D. S. UAB „Nordopt“ turtą bei dokumentus, T. M. teisės ir pareigos UAB „Nordopt“ atžvilgiu pasibaigė. Byloje nėra įrodymų, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovas T. M. kaip buvęs UAB „Nordopt“ vadovas perduodamas turtą D. S. tai padarė nesąžiningai – paslėpė UAB „Nordopt“ turtą arba suklastojo įmonės dokumentus – turto inventorizacijos aktus arba balansą, ir dėl to įmonei buvo padaryta žalos. Teismas pažymėjo, kad tik paneigus sąžiningumo prezumpciją, ieškovas galėtų kelti nuostolių atlyginimo klausimą šiam atsakovui. Teismas pažymėjo, kad reikalavimą kitiems atsakovams ieškovas kildina iš netinkamo pavedimo sutarties vykdymo. Teismas vadovavosi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3942-734/2011 (kuris buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka), kuris patvirtina, kad atsakovas UAB „Optima Trade“ pagal pavedimo sutartį gautą turtą grąžino ieškovui. Teismas nustatė, kad pavedimo sutarties pagrindu ieškovo ir atsakovo įmonės prekiavo optikos prekėmis, turėjo bendrą buveinę. Apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovo buveinėje buvo ir atsakovo, ir ieškovo prekių, kurias pavedimo sutarties pagrindu pardavinėjo atsakovas. Teismas nustatė, kad atsakovų argumentus, jog už parduotas prekes gautos lėšos buvo atsakovo įnešamos į ieškovo sąskaitas, patvirtina byloje esantys ieškovo banko sąskaitų išrašai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėja, jog tam tikra prekių dalis nebuvo realizuota ir liko pas atsakovą. Teismas sprendė, kad atsakovo UAB „Optima Trade“ ir jo vadovo M. U. neteisėti veiksmai, vykdant pavedimo sutartį, iš kurių gali kilti šių atsakovų civilinė atsakomybė, nenustatyti. Teismas sprendė, jog esant nenuginčytam 2010 m. gegužės 12 d. turto ir dokumentų perdavimo aktui, kurį pasirašė T. M. kaip UAB „Nordopt“ buvęs vadovas ir naujas akcininkas bei vadovas D. S., ieškovo teiginiai, kad po akcijų pardavimo D. S. ieškovo visas turtas liko atsakovų žinioje, laikomi neįrodytais, nes jie prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams (minėtam aktui ir pavedimo sutarčiai) ir atsakovų parodymams. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai buvo atsakingi ar privalėjo saugoti kitą ieškovo turtą, nurodytą 2009 metų balanse, todėl sprendė, kad ieškovas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovų turto vertės, nurodytos šiame balanse. Teismas sutiko su atsakovais, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2010 m. vykdė veiklą, todėl turtas ir jo struktūra kito, o 2009 m. balansas neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio. Teismas atkreipė dėmesį, kad net jeigu būtų nustatyta atsakovų atsakomybė, tai priteisti ieškovui 2009 m. balanse nurodytą turto vertę nebūtų teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 7 d. ). Iš 2010 m. gegužės 12 d. turto ir dokumentų perdavimo akto, pagal kurį D. S. kaip UAB „Nordopt“ akcininkas ir vadovas perėmė UAB „Nordopt“ turtą bei dokumentus, matyti, kad jam buvo perduotas 2010 m. gegužės 12 d. balansas ir pelno nuostolio ataskaita, o paskutinis UAB „Nordopt“ akcininkas yra bendrovė BEARN GROUPS.A., kuriai D. S. 2010 m. rugsėjo 9 d. pardavė ieškovo akcijas. Teismas sprendė, kad parduodant akcijas turėjo būti atliktas ir perduotas akcijų pardavimo dieną sudarytas balansas. Teismas taip pat nustatė, kad po akcijų perleidimo bendrovei BEARN GROUPS.A., ieškovo UAB „Nordopt“ direktoriumi buvo paskirtas K. K., kurio vadovavimo laikotarpiu buvo iškelta bankroto byla. Teismui buvo pateiktas 2010 m. kovo 31 d. balansas, todėl ieškovo teiginį, kad 2009 m. balansas yra paskutinis UAB „Nordopt“ balansas, teismas pripažino neatitinkančiu tikrovės. Teismas atkreipė dėmesį, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, todėl ieškovo reikalavimą priteisti turto vertę 2009 metų balanso duomenimis, teismas pripažino nepagrįstu. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl jį atmetė. Atmetęs ieškinį, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9Ieškovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Bankroto bylos yra priskiriamos prie tų bylų, kurias nagrinėjant teismas privalo būti aktyvus, todėl privalo visapusiškai ir pilnai išnagrinėti bylą. Teismas nebuvo aktyvus ir neatliko jo kompetencijai priskirtos funkcijos, t. y. savo iniciatyva nerinko duomenų, įrodymų, nesiaiškino svarbių bylos nagrinėjimui aplinkybių, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teismas privalėjo įpareigoti atsakovą pateikti ataskaitą apie pavedimo sutarties vykdymą bei turto ir dokumentų perdavimo aktą. Nors ieškovo atstovas pateikė prašymą dėl dokumentų išreikalavimo iš atsakovo, tačiau teismas šio prašymo netenkino, nenurodydamas tokio sprendimo motyvų.

112. Teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, kadangi ieškovui perkėlė visą įrodinėjimo naštą, nors teismui buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas savo nesąžiningais veiksmais trukdo procesui ir pažeidinėja ieškovo teises. Teismas iš atsakovų nereikalavo įrodymų, pagrindžiančių jų subjektyvius teiginius, vadovavosi tik jų paaiškinimais, taip pažeisdamas proceso rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principus.

123. Teismas nepateikė įrodymų vertinimo, nenurodė faktinių argumentų, dėl kurių atmetė šalių pateiktus įrodymus. Teismas vadovavosi tik atsakovų parodymais ir formaliai išvardino tik dalį byloje surinktų įrodymų, nepateikdamas jų vertinimo.

134. Sprendime nėra nurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais teismas vadovavosi darydamas išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog dokumentai ir turtas po pavedimo sutarties sudarymo liko pas atsakovą. Teismas nevertino įrodymų, kurie patvirtina aplinkybes dėl bendrovės turto. Tuometinis akcininkas ir direktorius raštu patvirtino, kad visa UAB „Nordopt“ veikla buvo pavedimo sutartimi perduota vykdyti UAB „Optima trade“, todėl akivaizdu, kad už šios bendrovės turtą yra atsakinga įgaliota bendrovė, o siekiant vykdyti veiklą buvo perduotas ir bendrovės turtas. Šios aplinkybės nebuvo paneigtos.

145. 2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu ieškovas prašė išreikalauti iš atsakovų 2010 m. gegužės 12 d. turto ir dokumentų perdavimo akto originalą bei jo priedus, kurie yra neatskiriama akto dalis. Teismas įpareigojo atsakovus pateikti turto ir dokumentų perdavimo akto originalą ir jo priedus, tačiau atsakovai priedų nepateikė, piktybiškai nevykdydami teismo nurodyto įpareigojimo. Šio atsakovų elgesio teismas nevertino, nors už teismo įpareigojimų nevykdymą yra numatyta atitinkama atsakomybė.

156. Teismas įrodymus vertino selektyviai, dėl dalies įrodymų nepasisakė. Sprendime išvardinti ne visi byloje surinkti įrodymai, neatskleista jų įrodomoji reikšmė, teismo padarytos išvados nepagrįstos faktiniais argumentais, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o tai yra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas. Dėl šių priežasčių buvo pažeistos asmens teisės į tinkamą teismo procesą.

167. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodinėja, jog tam tikra dalis prekių nebuvo realizuota ir liko pas atsakovą. Siekiant išsiaiškinti bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes būtina nustatyti, kokį turtą ir dokumentaciją UAB „Optima trade“ priėmė pradėdama vykdyti pavedimo sutartį ir kaip ją įvykdė. Ieškovas ne kartą prašė atsakovo pateikti pavedimo sutarties vykdymo ataskaitą, tačiau atsakovai nereagavo į paklausimus ir vis tiek nepateikė informacijos apie pavedimo sutarties vykdymą. Kadangi šios aplinkybės yra labai svarbios, todėl 2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė prašymą įpareigoti atsakovą pateikti šią ataskaitą, tačiau šį ieškovo prašymą teismas nemotyvuotai atmetė, tuo užkirsdamas kelią išsiaiškinti ir nustatyti, kaip atsakovas vykdė pavedimo sutartį, kokį turtą realizavo ar tinkamai realizavo, kokia dalis prekių liko nerealizuota ir kitas svarbias aplinkybes. Tik žinodamas, kokius veiksmus įgaliotinis atliko, įgaliotojas galėtų būti atsakingas už jo vardu įgaliotinio prisiimtus teisinius įsipareigojimus, o reikalui esant, ginčyti neteisėtus įgaliotinio veiksmus ir reikalauti žalos atlyginimo.

178. Teismas nevertino liudytojų parodymų, dėl jų nepasisakė savo sprendime. Teismas vadovavosi tik atsakovų parodymais, todėl juos suabsoliutino, suteikė viršenybę prieš kitus byloje surinktus įrodymus. Teismas privalėjo kritiškai vertinti atsakovų parodymus, kaip suinteresuotų asmenų, šie parodymai neturi turėti įrodomosios reikšmės. Teismas objektyviai ir nešališkai neįvertino visų liudytojų parodymų, todėl pažeidė ieškovo teisę į tinkamą teismo procesą, todėl šis teismo sprendimas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu turi būti panaikintas.

189. Atsakovų advokatas paprašė priteisti atskiras sumas visiems trims atsakovams, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad visi proceso dalyviai pateikė ne atskirus procesinius dokumentus, o vieną bendrą, kadangi jų visų pozicija ta pati, jiems atstovavo tas pats advokatas. Advokatui nereikėjo skirti laiko kiekvienam atsakovui atskirai surašant identišką, tos pačios pozicijos atsiliepimą ir tripliką, todėl advokatas atskirai išrašydamas sąskaitas faktūras už dokumentų parengimą elgėsi nesąžiningai ir siekė padidinti bylinėjimosi išlaidų sumą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas už atsakovų pateiktą atsiliepimą į ieškinį negalėjo būti priteista daugiau nei 3 105 Lt, o už tripliką – ne daugiau kaip 1 811,25 Lt.

19Atsakovai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovų apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

201. Ieškovo teiginiai dėl įrodinėjimo naštos netinkamo paskirstymo prieštarauja CPK nuostatoms, reglamentuojančioms įrodinėjimo naštos paskirstymą. Ieškovas, reikalaudamas iš atsakovų žalos atlyginimo, privalo įrodyti kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas privalėjo išreikalauti pavedimo sutarties vykdymo ataskaitą bei dokumentų perdavimo aktą. Teismas neturėjo nei teisės, nei galimybės išreikalauti pavedimo sutarties vykdymo ataskaitos, kuri nebuvo sudaryta. Dokumentų perdavimo aktas buvo pateiktas ir teismas pasisakė dėl jo įrodomosios reikšmės. Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir ieškovui neįrodžius savo reikalavimų pagrįstumo ieškinį atmetė.

212. Teiginį dėl netinkamo įrodymų vertinimo ieškovas grindžia deklaratyviais teiginiais, nenurodydamas, kurie įrodymai buvo vertinami netinkamai. Ieškovas teigia, jog teismas nenurodė argumentų, remdamasis kuriais atmetė šalių pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl kiekvieno byloje pateikto įrodymo, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teismas nebūtinai turi įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, reikia vertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2011).

223. Įrodinėdamas reikalavimą dėl turto perdavimo ieškovas vadovaujasi pavedimo sutartimi, tačiau būtent ji patvirtina, kad atsakovui UAB „Optima trade” buvo perduotas tik konkretus turtas, dėl kurio šioje byloje ginčas nekyla. Reikalavimą dėl turto grąžinimo ieškovas reiškia visiems atsakovams solidariai, tačiau nepaaiškina ir nenurodo, kokiu pagrindu kiekvienam iš atsakovų galėtų kilti tokia pareiga. Atsakovas T. M. pateikė perdavimo–priėmimo aktą, kuris patvirtino, kad pardavus ieškovo akcijas bei paskyrus naująjį vadovą, pastarajam buvo perduotas visas ieškovo turtas. Ieškovas, teigdamas, kad pavedimo sutarties pagrindu ieškovo turtas buvo perduotas atsakovui UAB „Optima trade“, patvirtina ir pripažįsta, kad atsakovas T. M. turtą perdavė naujajam vadovui D. S.. Taigi atsakovui T. M. perdavus turtą naujajam vadovui pasibaigė jo, kaip buvusio vadovo, pareigos susijusios su ieškovo turtu.

234. Pavedimo sutartis patvirtina, kad ieškovas, atstovaujamas D. S., pavedimo sutarties pagrindu perdavė atsakovui UAB „Optima trade“ tik konkretų pavedimo sutartyje nurodytą turtą, sutartyje nebuvo nustatyti įsipareigojimai, susiję su ieškovo turto valdymu, naudojimu, saugojimu ar apskaita, todėl neaišku, kokiu pagrindu atsakovas UAB „Optima trade“ galėtų būti atsakingas už 2009 m. ieškovo balanse nurodytą turtą. Pavedimo sutartyje nurodytas turtas buvo grąžintas ieškovui ir ginčo dėl to turto grąžinimo nėra. Ieškovas nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui UAB „Optima trade“ būtų buvęs perduotas kitas ieškovo turtas, išskyrus tiesiogiai nurodytą pavedimo sutartyje, nepateikia įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovas UAB „Optima trade“ būtų buvęs atsakingas už ieškovo turtą.

245. Ieškovo akcijas D. S. pardavė BEARN GROUP S.A. Perleisdamas akcijas D. S. turėjo perduoti ar bent supažindinti naująjį akcininką su ieškovo dokumentais, turtu. Jeigu tikėtume ieškovo teiginiais, tai reikštų, kad BEARN GROUP S.A. ieškovo akcijas įgijo neturėdamas ir nematydamas ieškovo dokumentų, neturėdamas žinių apie turtą, tačiau akivaizdu, kad tokia pozicija prieštarauja bet kokiai logikai. D. S. niekada pretenzijų ir (ar) reikalavimų atsakovams nereiškė.

256. Vienintelis įrodymas, kuriuo savo reikalavimą grindžia ieškovas, yra D. S. 2012 m. sausio 16 d. atsakymas į raginimą, tačiau šis įrodymas kelia abejonių, kadangi pats raginimas jam nebuvo įteiktas, todėl kyla klausimais, kokiu būdu buvo gautas 2012 m. sausio 16 d. D. S. atsakymas, kai raginimas surašytas lietuvių kalba, o D. S. yra Baltarusijos pilietis ir lietuvių kalbos nemoka. D. S. raštas parašytas taisyklinga lietuvių kalba, nors lietuvių kalba jis nekalba ir nesugebėtų surašyti gramatiškai taisyklingo rašto; rašte nurodyti duomenys dėl dokumentų bei turto perdavimo prieštarauja 2010 m. gegužės 12 d. perdavimo aktui.

267. Ieškovas, reikalaudamas priteisti neperduoto turto vertę, privalo pagrįsti ir įrodyti turto vertę. Ieškovas vadovaujasi 2009 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, tačiau neaišku, kodėl ieškovas reikalauja 2009 metų balanse nurodyto turto vertės, nors bankroto byla ieškovui buvo iškelta tik 2011 m. rugpjūčio 4 d., o iki bankroto bylos iškėlimo ieškovas vykdė komercinę veiklą, todėl kito jo turto ir įsipareigojimų struktūra bei apimtys. Ieškovo pateiktame 2011 m. kovo 31 d. balanse nurodoma turto vertė sudaro 12 775 Lt. 2009 metų balansas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovui padarytos žalos dydį. Ieškovo bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai atsirado po to, kai ieškovo vadovu tapo K. K.. Šios aplinkybės patvirtina, kad visos ieškovo skolos susidarė K. K. vadovavimo laikotarpiu. Ieškovas tapo nemokus dėl ieškovo vadovo K. K. veiksmų.

278. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismas neįpareigojo atsakovo UAB „Optima trade“ pateikti ataskaitos apie pavedimo sutarties vykdymą. Rašytinė pavedimo sutarties ataskaita nebuvo sudaryta, todėl teismas negali išreikalauti įrodymų, kurie neegzistuoja.

289. Nepagrįsta ieškovo pozicija, kad aplinkybė dėl bendro visų trijų atsakovų atstovavimo paneigia galimybę priteisti bylinėjimosi išlaidas kiekvienam iš atsakovų. Byloje buvo atstovaujami trys atsakovai ir buvo rengiami bendri procesiniai dokumentai, atitinkamai procesinių dokumentų bei atstovavimo išlaidos buvo padalinamos visiems atsakovams. Nors visų trijų atsakovų pozicija iš esmės sutampa, tačiau tarp kiekvieno iš atsakovo ir ieškovo buvo susiklostęs specifinis teisinis santykis, todėl rengiant procesinius dokumentus buvo būtina įvertinti kiekvieno iš atsakovų ryšį su ieškovu bei tokio ryšio įtaką abipusėms teisėms ir pareigoms. Su byla susijusių dokumentų analizė bei atsiliepimo į ieškinį parengimas užtruko 13 valandų, tripliko parengimas – 10 valandų, todėl bylinėjimo išlaidų dydis yra adekvatus.

29Atsakovai apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimą pakeisti nurodant, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš BUAB „Nordopt“ administravimui skirtų lėšų, o atsakovui UAB „Optima trade“ priteistų bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 4 840 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

301. UAB „Optima trade“ iš viso patyrė 4 840 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo pateikti 2014 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu, tačiau teismas atmesdamas ieškinį bei priteisdamas bylinėjimosi išlaidas vadovavosi 2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu pateikta bylinėjimosi išlaidų suvestine, kurioje dar nebuvo įtraukta 2014 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaita faktūra AVC 14-160, patvirtinanti 1 512,50 Lt bylinėjimosi išlaidų dydį. Kadangi ieškinys buvo atmestas, vadovaujantis CPK 93 ir 98 straipsniais atsakovui turėjo būti priteistos visos jo faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 4 840 Lt.

312. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, kuris yra bankrutuojanti bendrovė, teismas nenurodė, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš ieškovo administravimui skirtų lėšų. Tokiu kaip priteista būdu atsakovų reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų būtų tenkinamas kartu su trečios eilės kreditorių reikalavimais, kas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bankrutuojančių juridinių asmenų.

32Ieškovas prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

33Atsakovas UAB „Optima trade“ apeliaciniu skundu prašo priteisti pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas. Advokatas pateikė sąskaitas už suteiktas advokatų paslaugas, kurios yra išrašytos atskirai visiems trims atsakovams, nors visi proceso dalyviai pateikė ne atskirus procesinius dokumentus, o vieną bendrą, kadangi jų visų pozicija šioje byloje buvo ta pati, jiems atstovavo tas pats advokatas. Todėl UAB „Optima trade“ nepagrįstai apeliaciniu skundu prašo priteisti papildomą bylinėjimosi išlaidų sumą.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

36Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo

37Ieškovas sprendimo negaliojimą grindžia vienu iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytu sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindu. Ieškovas teigia, kad sprendime išvardinti ne visi byloje surinkti įrodymai, neatskleista jų įrodomoji reikšmė, teismo padarytos išvados nepagrįstos faktiniais argumentais, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad jei motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-27/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovautasi, todėl ieškovo argumentai dėl teismo sprendimo nemotyvavimo laikytini nepagrįstais.

38Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėtini apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindai.

39Byloje nustatyta, kad UAB „Nordopt“ direktoriumi iki 2010 m. gegužės 12 d. buvo T. M., o vieninteliu bendrovės akcininku – UAB „Optima Trade“ (1 t., 91-94 b. l.). Nuo 2010 m. gegužės 12 d. bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku tapo D. S. (1 t., 91-92 b. l.). Dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo ir perdavimo aktu T. M. perdavė D. S. bendrovės turtą ir dokumentus (1 t., 95-97, 98-100 b. l.). UAB „Nordopt“ 2010 m. gegužės 12 d. pavedimo sutartimi pavedė UAB „Optima Trade“ įmonės „Nordopt“ vardu ir savo nuožiūra prekiauti UAB „Nordopt“ prekėmis, iš įmonės sąskaitos atlikti komercinio pobūdžio mokėjimo pavedimus bei kitus veiksmus būtinus šio pavedimo įvykdymui (1 t., 4-8 b. l.). Pagal pavedimo sutartį UAB „Nordopt“ perdavė UAB „Optima Trade“ pavedimo sutarties priede Nr. 1 nurodytą turtą (1 t., 9-10 b. l.). Nuo 2010 m. spalio 1 d. bendrovės „Nordopt“ direktoriumi buvo paskirtas K. K. (1 t., 91 b. l.), kuris kreipėsi į UAB „Optima Trade“ dėl dokumentų ir bendrovės turto perdavimo. Tarp šalių kilus ginčui dėl dokumentų perdavimo, UAB „Nordopt“ dokumentai buvo sudėti į dėžes ir perduoti saugoti UAB „Dilauta“ (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-3942-734/2011). Vėliau dokumentai perduoti UAB „Nordopt“ bankroto administratoriui (1 t., 29-32 b. l.). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi UAB „Nordopt“ iškelta bankroto byla (1 t., 15-16 b. l.). Bankroto administratorius atsakovams pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų 2009 metų įmonės balanse nurodyto turto vertę.

40Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų ir atsakovų pareigos atlyginti bankrutavusiai bendrovei padarytą žalą. Ieškovas, bankrutavusi bendrovė, pareiškė ieškinį trims atsakovams dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Vienas iš atsakovų yra buvęs ieškovo direktorius – T. M., kitas atsakovas – UAB „Optima Trade“ – yra su ieškovu sudarytos pavedimo sutarties šalis, kitas atsakovas – M. U. yra UAB „Optima Trade“ vadovas ir akcininkas. Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovai negrąžino jiems perduoto ieškovo turto, o žalos dydį grindė 2009 m. balanse įrašyto turto verte. Teismas ieškinį atmetė, konstatavęs atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodymą. Ieškovas teismo sprendimo neteisėtumą įrodinėja netinkamu pateiktų įrodymų vertinimu, rungimosi principo pažeidimu bei netinkamu įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pažymėtina, kad siekdamas iš atsakovų prisiteisti žalos atlyginimą, ieškovas privalo įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos dydį bei priežastinio ryšio tarp padarytos žalos ir neteisėtų atsakovų veiksmų buvimą (CK 6.246 str.-6.249 str.).

41Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių sąlygų ieškovas neįrodė yra pagrįsta. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovui T. M. 2010 m. gegužės 12 d. dokumentų ir materialiųjų vertybių priėmimo ir perdavimo aktu (1 t., 95-97, 98-100 b. l.) perdavus UAB „Nordopt“ turtą bei dokumentus naujajam įmonės akcininkui ir vadovui D. S., T. M. teisės ir pareigos UAB „Nordopt“ atžvilgiu pasibaigė. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, paneigiančių šią teismo išvadą, nenurodo, kokiu pagrindu atsakovui T. M. kyla prievolė grąžinti ieškovui 593 789 Lt vertės turtą. Byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad T. M. ieškovo vadovu buvo iki 2010 m. gegužės 12 d. (1 t., 91-94 b. l.). Būtent šią dieną jis visą bendrovės turtą perdavė naujajam akcininkui ir vadovui D. S., todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš T. M. ieškovo 2009 metų balanse nurodyto turto vertę yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis. Tai, kad T. M. iki 2010 m. gegužės 12 d. buvo bendrovės vadovas, neįrodo nei jo neteisėtų veiksmų, nei žalos padarymo ieškovui.

42Atsakovų UAB „Optima Trade“ ir M. U. pareigą sumokėti ieškovo 2009 metų balanse nurodyto turto vertę ieškovas įrodinėja tuo, kad su atsakovu UAB „Optima Trade“ buvo sudaryta pavedimo sutartis, pagal kurią UAB „Optima Trade“ buvo pavesta savo nuožiūra prekiauti ieškovo prekėmis, iš ieškovo sąskaitos atlikti komercinio pobūdžio mokėjimo pavedimus, o atsakovas M. U. yra šios bendrovės direktorius ir akcininkas; UAB „Optima Trade“ iki 2010 m. gegužės mėnesio buvo vienintele ieškovo akcininke. Ieškovas nenurodė M. U. neteisėtų veiksmų, o aplinkybė, kad M. U. buvo atsakovo direktorius ir akcininkas savaime šio asmens atsakomybės nesąlygoja. Atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas, tačiau jis šio atsakovo neteisėtų veiksmų nedetalizuoja.

43Apeliantas teigia, kad teismas nevykdė imperatyvios pareigos būti aktyviu ir neatliko jo kompetencijai priskirtos funkcijos – savo iniciatyva nerinko duomenų, įrodymų, nesiaiškino svarbių bylos nagrinėjimui aplinkybių, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nustatytu terminu pateikti papildomus įrodymus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teismo pareigą nagrinėjamoje byloje rinkti įrodymus apeliantas grindžia bankroto bylos ieškovui iškėlimo faktu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad bankroto byloje egzistuoja viešasis interesas, tačiau tai nereiškia, kad bankrutuojančios bendrovės inicijuotose bylose toks ieškovas yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė, suteikė ieškovui galimybę teikti papildomus įrodymus ieškinio reikalavimams pagrįsti, atidėjo teismo posėdį, sudarydamas ieškovui galimybę į teismo posėdį kviesti liudytojus, todėl ėmėsi visų jam įstatymo numatytų veiksmų, kad būtų išsiaiškintos svarbios bylai aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, bankroto bylos iškėlimo ieškovui faktas, ginčo atveju nepaneigia ieškovo pareigos įrodyti savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Bankrutuojančiam ieškovui taikomas CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas ir bankrutuojančios bendrovės statusą turinčiam ieškovui nėra numatytos šio principo išimtys. Ieškovas privalėjo įrodyti pareikšto ieškinio pagrįstumą, todėl nepagrįstais pripažintini ieškovo argumentai dėl teismo pareigos būti aktyviu nevykdymo.

44Ieškovas teigia, jog teismas pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo principą ir teisės į tinkamą teismo procesą principus. Pasak ieškovo, jam pateikus ieškinio aplinkybes patvirtinančius įrodymus, teismas privalėjo įpareigoti atsakovą pateikti svarbius bylai įrodymus – ataskaitą apie pavedimo sutarties vykdymą bei turto ir dokumentų perdavimo aktą, tačiau net ir esant tokiam ieškovo prašymui, šio prašymo netenkino, todėl netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovų pareigą sumokėti 2009 metų balanse nurodytą ieškovo turto vertę, privalo šį savo reikalavimą įrodyti. Ieškovo teigimu, nutraukus su atsakovu UAB „Optima Trade“ sudarytą pavedimo sutartį, atsakovai privalėjo grąžinti ieškovo turtą, tačiau šios prievolės neįvykdė. Įrodinėdamas atsakovų pareigą grąžinti ieškovo 2009 metų balanse nurodytą turtą, ieškovas pirmiausia privalėjo įrodyti, koks turtas atsakovams buvo perduotas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prie pavedimo sutarties pridėtame priede Nr. 1 išvardintas atsakovui UAB „Optima Trade“ pagal sutartį perduotas turtas (1 t., 9-10 b. l.). Ieškovas nereiškia reikalavimo dėl šio turto grąžinimo, nenurodo, kad šis turtas nebuvo perduotas, todėl nėra aišku, kodėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 2009 metų balanse nurodyto turto vertę.

45Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo teiginiai, jog po akcijų pardavimo D. S. visas ieškovo turtas liko atsakovų žinioje, neįrodyti. Ieškovo nuomone, ši teismo išvada padaryta neįvertinus byloje esančių įrodymų – D. S. atsakymo į bankroto administratoriaus raginimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas šį D. S. atsakymą vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esantį 2010 m. gegužės 12 d. T. M. kaip buvusio UAB „Nordopt“ direktoriaus ir naujojo akcininko ir vadovo D. S. pasirašytą turto ir dokumentų perdavimo aktą (1 t., 95-97, 98-100 b. l.), atkreipė dėmesį, kad šis aktas nėra nuginčytas, todėl ieškovo teiginius, kad visas turtas po akcijų pardavimo liko atsakovo UAB „Optima Trade“ žinioje teismas pripažino neįrodytais. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo nurodomas D. S. raštas, kuriame jis teigia, jog turtas jam nebuvo perduotas, prieštarauja jo paties pasirašytam turto priėmimo–perdavimo aktui, todėl šis raštas nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu, jog naujajam akcininkui joks turtas nebuvo perduotas. Taigi ieškovo argumentus, kad atsakovui UAB „Optima Trade“ buvo perduotas visas ieškovo turtas paneigia dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo ir perdavimo aktas, pavedimo sutartis bei jos priedas Nr. 1. Ieškovo pateiktas D. S. raštas neįrodo, kad atsakovui UAB „Optima Trade“ buvo perduotas visas ieškovo turtas. Byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šiam atsakovui buvo perduotas visas ieškovo turtas, o dėl pavedimo sutartyje nurodyto turto perdavimo ieškovas šioje byloje reikalavimų nereiškia. Įvertinus šiuos įrodymus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė apie byloje esančiais įrodymais patvirtintą aplinkybę, kad pagal pavedimo sutartį atsakovui UAB „Optima Trade“ buvo perduotas konkretus sutarties priede nurodytas turtas (1 t., 9-10 b. l.).

46Ieškovo įsitikinimu, teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, kadangi ieškovui perkėlė visą įrodinėjimo naštą, nors teismui buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas savo nesąžiningais veiksmais trukdo procesui ir pažeidinėja ieškovo teises. Aplinkybė, jog teismas neišreikalavo pavedimo sutarties įvykdymo ataskaitos, nereiškia, jog teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą. Ieškovas, įrodinėdamas netinkamą pavedimo sutarties vykdymą, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nesant tokių įrodymų, atsakovai neprivalo atsikirtinėti į ieškovo neįrodytus argumentus, pateikdami įrodymus. Ieškovas negali kreiptis į teismą neturėdamas savo reikalavimus patvirtinančių įrodymų bei tikėdamasis, kad tuos įrodymus pateiks priešinga šalis ar teismas. CPK nenumato teismo teisės įpareigoti vieną iš šalių pateikti įrodymus. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį teismas gali tik pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Apelianto nuomone, teismas privalėjo įpareigoti atsakovą UAB „Optima Trade“ pateikti pavedimo sutarties įvykdymo ataskaitą ir dokumentų perdavimo akto originalą. Byloje yra dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo ir perdavimo akto kopija (1 t., 95-97, 98-100 b. l.), teismui taip pat buvo pateiktas šio akto originalas (2 t., 2-4 b. l.), todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad šio akto originalas nebuvo pateiktas teismui. Byloje nustatyta, kad pavedimo sutarties vykdymo ataskaita nebuvo sudaryta. Sutiktina su ieškovu, kad pagal CK 2.150 straipsnį atstovas privalo pateikti atstovaujamam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Kita vertus, ataskaitos nepateikimas nepatvirtina, kad pavedimo sutarties vykdymo metu atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to ieškovui buvo padaryta žalos. Pavedimo sutarties netinkamą vykdymą ir dėl to atsiradusią žalą privalo įrodyti ieškovas.

47Ieškovo nuomone, teismas nepateikė įrodymų vertinimo, nenurodė faktinių argumentų, dėl kurių atmetė šalių pateiktus įrodymus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 177 straipsnio 1 reglamentuota, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Ieškovo teiginiai apie netinkamą byloje esančių įrodymų vertinimą yra deklaratyvūs. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo, kokius įrodymus teismas vertino netinkamai, kokie įrodymai, ieškovo manymu, pagrindžia atsakovų neteisėtus veiksmus ir įrodo ieškinio pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo pateiktus įrodymus, paaiškinimus, kuriais jis įrodinėjo savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į liudytojų parodymus bei atsakovų paaiškinimus, jų pateiktus rašytinius įrodymus ir vadovaudamasis įrodymų visumos vertinimo taisykle padarė išvadą dėl ieškovo reikalavimo nepagrįstumo. Tokiu atveju konstatuoti CPK 185 straipsnyje reglamentuotų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą nėra pagrindo.

48Atsakovai kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė ieškovo banko sąskaitos išrašus pavedimo sutarties vykdymo laikotarpiu, kuriuose užfiksuoti įvykdyti atsiskaitymai ir kitos finansinės operacijos. Atliktų finansinių operacijų ieškovas nekvestionuoja. Apeliacine tvarka išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-506-258/2013 nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. priėmimo–perdavimo aktu ieškovui buvo perduoti dvidešimt du pardavimų segtuvai ir 2009–2010 metų liepos 7 d. kasos operacijų žurnalas. Byloje esantys dokumentų perdavimo–priėmimo aktai patvirtina, kad bankroto administratoriui buvo perduoti bendrovės dokumentai, tarp jų ir tie, kurie sudaryti pavedimo sutarties vykdymo laikotarpiu (1 t., 23, 24, 25, 29-33 b. l.), todėl juos įvertinęs ieškovas galėjo įrodinėti netinkamą pavedimo sutarties vykdymą, tačiau tokių aplinkybių nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovą neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos.

49Ieškovo argumentai dėl liudytojų parodymų neįvertinimo ir jų prieštaravimo atsakovų paaiškinimams yra nepagrįsti. Nors skundžiamame sprendime teismas atskirai dėl kiekvieno liudytojo nurodytų aplinkybių nepasisakė, tačiau iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies spręstina, kad liudytojų parodymus teismas vertino. Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad atsakovo UAB „Optima Trade“ buveinėje buvo ir ieškovo, ir atsakovo prekių. Tokie liudytojų parodymai atsakovų paaiškinimams neprieštaravo. Liudytoja apklausta ieškovo buhaltere dirbusi M. V. teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, turinčių esminės reikšmės bylai, nurodė, kad asmeniškai nedalyvavo dokumentų ir turto perdavimo D. S. procese, todėl negalėjo nurodyti, koks turtas pagal pavedimo sutartį buvo perduotas atsakovui UAB „Optima Trade“. K. K. ieškovo direktoriumi buvo paskirtas po pavedimo sutarties pasirašymo – tik 2010 m. spalio mėnesį, todėl aplinkybių, susijusių su vėlesniu turto perdavimu, ši liudytoja negalėjo žinoti.

50Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos dydžio, todėl turėjo pagrindą atmesti ieškovo ieškinį. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Ieškovas teigia, kad nors visi atsakovai buvo atstovaujami vieno advokato, pateikė ne atskirus procesinius dokumentus, o vieną bendrą, jų visų pozicija byloje buvo ta pati, todėl teismas nepagrįstai kiekvienam iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pasak ieškovo, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas už atsakovų pateiktą atsiliepimą į ieškinį negalėjo būti priteista daugiau nei 3 105 Lt, o už tripliką – ne daugiau kaip 1 811,25 Lt. Šie ieškovo apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais. Faktas, kad byloje vieno advokato atstovaujami trys atsakovai, nesuteikia pagrindo tris kartus padidinti iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Byloje pateiktas atsiliepimas į ieškinį, triplikas, vyko trys teismo posėdžiai (1 t., 81-90, 156-162, 209, b. l., 2 t., 35, 63 b. l.), todėl vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.18 punktais, atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovo priteistini 1 636,35 Eur (5 650 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kiekvienam atsakovui po 545,45 Eur (1 883,33 Lt).

53Priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinimas nesuteikia pagrindo tenkinti atsakovų apeliacinio skundo dalies dėl atsakovui UAB „Optima trade“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų padidinimo iki 4 840 Lt, todėl šis atsakovų apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas.

54Atsakovai teigia, jog teismas, priteisdamas iš bankrutavusios bendrovės bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nenurodė, kad šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų. Apeliantai teisūs, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, kuomet pareigą sumokėti bylinėjimosi išlaidas turi bankrutuojanti bendrovė, tokios išlaidos yra priteisiamos iš bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš ieškovo atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos iš ieškovo bankroto administravimui skirtų išlaidų.

55Atsakovai iki bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str.).

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

57Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir keičiamą sprendimo dalį išdėstyti taip: „priteisti atsakovams T. M., a. k. ( - ) M. U., a. k. ( - ) ir uždarajai akcinei bendrovei „Optima Trade“, j. a. k. 300147601, iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nordopt“, j. a. k. 300577866, po 545,45 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 45 centus) bylinėjimosi išlaidų, kurios mokėtinos iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nordopt“, j. a. k. 300577866, bankroto administravimui skirtų lėšų.“

58Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų ir... 5. Ieškovo bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 9. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio... 10. 1. Bankroto bylos yra priskiriamos prie tų bylų, kurias nagrinėjant teismas... 11. 2. Teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, kadangi... 12. 3. Teismas nepateikė įrodymų vertinimo, nenurodė faktinių argumentų, dėl... 13. 4. Sprendime nėra nurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais teismas vadovavosi... 14. 5. 2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu ieškovas prašė... 15. 6. Teismas įrodymus vertino selektyviai, dėl dalies įrodymų nepasisakė.... 16. 7. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodinėja, jog tam tikra dalis... 17. 8. Teismas nevertino liudytojų parodymų, dėl jų nepasisakė savo sprendime.... 18. 9. Atsakovų advokatas paprašė priteisti atskiras sumas visiems trims... 19. Atsakovai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir... 20. 1. Ieškovo teiginiai dėl įrodinėjimo naštos netinkamo paskirstymo... 21. 2. Teiginį dėl netinkamo įrodymų vertinimo ieškovas grindžia... 22. 3. Įrodinėdamas reikalavimą dėl turto perdavimo ieškovas vadovaujasi... 23. 4. Pavedimo sutartis patvirtina, kad ieškovas, atstovaujamas D. S., pavedimo... 24. 5. Ieškovo akcijas D. S. pardavė BEARN GROUP S.A. Perleisdamas akcijas D. S.... 25. 6. Vienintelis įrodymas, kuriuo savo reikalavimą grindžia ieškovas, yra D.... 26. 7. Ieškovas, reikalaudamas priteisti neperduoto turto vertę, privalo... 27. 8. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismas neįpareigojo atsakovo UAB... 28. 9. Nepagrįsta ieškovo pozicija, kad aplinkybė dėl bendro visų trijų... 29. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimą pakeisti nurodant, kad... 30. 1. UAB „Optima trade“ iš viso patyrė 4 840 Lt bylinėjimosi išlaidų.... 31. 2. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, kuris yra bankrutuojanti... 32. Ieškovas prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į... 33. Atsakovas UAB „Optima trade“ apeliaciniu skundu prašo priteisti pernelyg... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 36. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo... 37. Ieškovas sprendimo negaliojimą grindžia vienu iš CPK 329 straipsnio 2... 38. Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios... 39. Byloje nustatyta, kad UAB „Nordopt“ direktoriumi iki 2010 m. gegužės 12... 40. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų ir... 41. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių sąlygų ieškovas neįrodė... 42. Atsakovų UAB „Optima Trade“ ir M. U. pareigą sumokėti ieškovo 2009... 43. Apeliantas teigia, kad teismas nevykdė imperatyvios pareigos būti aktyviu ir... 44. Ieškovas teigia, jog teismas pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo... 45. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo teiginiai, jog po akcijų... 46. Ieškovo įsitikinimu, teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo... 47. Ieškovo nuomone, teismas nepateikė įrodymų vertinimo, nenurodė faktinių... 48. Atsakovai kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė ieškovo banko sąskaitos... 49. Ieškovo argumentai dėl liudytojų parodymų neįvertinimo ir jų... 50. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 52. Ieškovas teigia, kad nors visi atsakovai buvo atstovaujami vieno advokato,... 53. Priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinimas nesuteikia pagrindo tenkinti... 54. Atsakovai teigia, jog teismas, priteisdamas iš bankrutavusios bendrovės... 55. Atsakovai iki bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo iš esmės pabaigos... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl... 58. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....