Byla e2S-1935-653/2018
Dėl įpareigojimo panaikinti 2014-07-09 dienos rektoriaus įsakymą, pripažinti klausytojo sutartį niekine ir įpareigoti atsakovą leisti perlaikyti egzaminus

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-02 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinio atsakovui Mykolo Romerio universitetui dėl įpareigojimo panaikinti 2014-07-09 dienos rektoriaus įsakymą, pripažinti klausytojo sutartį niekine ir įpareigoti atsakovą leisti perlaikyti egzaminus

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2014-07-09 rektoriaus įsakymą Nr. 2IT-121, 2) pripažinti niekine klausytojo sutartį, 3) įpareigoti atsakovą leisti perlaikyti 6 semestro 2 egzaminus nemokamai. Kartu su ieškiniu pateiktame prašyme prašė atleisti visiškai ar iš dalies jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-02 nutartimi nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – arba sumokėti 225 Eur žyminį mokestį už tris neturtinius reikalavimus, arba pateikti teismui sunkią finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus (duomenys apie turimą turtą, pajamas ir pan.) bei aiškų konkretų reikalavimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar dalies atleidimo. Teismas pažymėjo, jog ieškovui, pateikusiam prašymą tiek atidėti, tiek atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, toks prašymas negali būti objektyviai įvertintas ir tenkinamas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7

  1. Apeliantas ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Atskirajame skunde nurodoma, jog CPK nedraudžia ir neįpareigoja ieškovo rinktis, kurį prašymą teikti – dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo jo; CPK 84 str. esantį prašymą galima teikti ir proceso eigoje net jei teismas patenkino 83 str. 3 d. esantį prašymą (asmens turtinė padėtis gali keistis ir proceso metu).
  3. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ieškovo pateiktų įrodymų (banko dokumentų) pakankamumo ir konkrečiai šioje byloje nenurodė, kokių dar įrodymų reikia pateikti.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

9

  1. Atskirasis tenkintinas iš dalies.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
  3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti žyminį mokestį arba pateikti teismui sunkią finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus (duomenys apie turimą turtą, pajamas ir pan.) bei aiškų konkretų reikalavimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar dalies atleidimo.
  4. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis yra sunki ir nuo kokios dalies žyminio mokesčio jį reikėtų atleisti. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymo nuostatos, leidžiančios teismui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tikslas yra atidėti tam tikram terminui įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį tais atvejais, kai asmuo kreipimosi į teismą dieną dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindas manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Pažymėtina, jog tiek atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tiek žyminio mokesčio atidėjimo atveju pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK178 straipsnis).
  5. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta tiek besikreipiančio į teismą asmens teisė prašyti atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tiek teisė prašyti atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Todėl sutiktina su apeliantu, jog įstatymas nedraudžia ir neįpareigoja ieškovo rinktis, kurį prašymą teikti bei teikti alternatyvius prašymus, kokius ieškovas ir pateikė teismui. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis dalyje dėl įpareigojimo tikslinti ieškovo reiškiamą prašymą, ko prašo teismo – atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, naikintina.
  6. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovas turėtų nurodyti, nuo kokios dalies žyminio mokesčio jis norėtų būti atleistas. Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nenurodė, kokius įrodymus turi pateikti ieškovas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta žyminio mokesčio atidėjimas ar atleidimas nuo dalies žyminio yra siejami ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Papildomai pažymėtina, kad nurodyti duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami ne „momentiniai“, o „su istorija“, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje (pavyzdžiui, galima situacija, kai asmuo visai neseniai pardavė didelės vertės turtą, o gautas pinigines lėšas laiko ne kredito įstaigoje). Šių duomenų visuma leidžia nuspręsti ne tik tai, ar ieškovo turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. civilinėje byloje Nr. 2-347/2007). Teismas, spręsdamas klausimą žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą, turi ne tik formaliai įvertinti asmens sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus, bet ir atsižvelgti į žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą (pavyzdžiui, į tai, kad asmuo turėjo galimybę sumokėti žyminį mokestį, tačiau dėl savo ar kitų asmenų neapdairių, nerūpestingų ar tyčinių veiksmų arba neveikimo apsunkino savo turtinę padėtį), į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki.
  7. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš dalies pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti tik tą skundžiamos nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas pasirinkti, ko prašo teismo – ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, ar atleisti nuo jo mokėjimo. Šiuo atveju yra pagrindai nustatyti naują terminą prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo jo trūkumams pašalinti. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovą įpareigojo trūkumus pašalinti per 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ištaisyti skundžiamoje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus yra pasibaigęs, todėl proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai lemia teisinį pagrindą nustatyti naują terminą trūkumams ištaisyti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjui nustatomas terminas iki 2018-06-11 pašalinti prašymo trūkumus.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

11pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-02 nutartį ir ją išdėstyti taip:

12nustatyti ieškovui G. S. terminą iki 2018-06-11 ieškinio trūkumams pašalinti – arba sumokėti žyminį mokestį, arba pateikti teismui sunkią finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus bei nurodyti, nuo kokios dalies žyminio mokesčio ieškovas siekia būti atleistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai