Byla e2-361-1067/2019

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieškovui D. B., jo atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui, atsakovei V. Š., jos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei V. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo D. B. patikslintą ieškinį atsakovei V. Š. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovės V. Š. patikslintą priešieškinį ieškovui D. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovas D. B. yra nepilnamečio vaiko H. Š. biologinis tėvas, paskirti DNR (genominę) ekspertizę biologinės tėvystės faktui nustatyti, įpareigoti Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko gimimo liudijime įrašo žinias apie vaiko tėvą, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šalims taikiai išsprendus tėvystės nustatymo klausimą, patikslintu ieškiniu ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko H. Š. gyvenamąją vietą su motina V. Š.; priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą sūnui H. Š. po 250,00 Eur nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki jo pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į motinos V. Š. atsiskaitomąją banko sąskaitą; nustatyti ieškovo D. B. bendravimo su sūnumi H. Š. tvarka sekančiai:

5a)

6D. B. bendrauja su sūnumi H. Š., kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigų (darželio ar mokyklos) ketvirtadieniais iki pirmadienio ryto 8.00 - 9.00 val., grąžinant ir nuvežant sūnų į ugdymo įstaigą (darželį ar mokyklą) arba į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.

7b)

8D. B. turi teisę bet kurią darbo dieną pasiimti savo nepilnametį sūnų H. Š. iš ugdymo įstaigų, apie tai telefonu informavęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 val. (pastaba – teismo posėdžio metu patikslinta klaida: ne 3 valandas, o 3 dienas). Po pabuvimo, vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą parveža D. B.

9c)

10D. B. turi teisę pasiimti vaiką ilgesniam laikui t. y. kelioms dienoms, apie tai informavęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas. Po pabuvimo, vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą parveža D. B.

11d)

12Kiekvienais poriniais metais D. B. su sūnumi švenčia - Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 22-27 dienos). D. B. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki 12.00 val. gruodžio 22 d. ir gruodžio 27 d. iki 20.00 val. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą.

13e)

14Kiekvienais neporiniais metais D. B. su sūnumi švenčia Naujuosius metus. D. B. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki 12.00 val. gruodžio 27 d. ir sausio 5 d. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo 18.00 - 20.00 val.

15f)

16Kiekvienais poriniais metais, tėvo bei vaiko gimimo dienos yra švenčiamos su tėvu. Tėvo, bei vaiko gimimo dienų metu, D. B. turi teisę su sūnumi praleisti iki 5 kalendorinių dienų, pasibaigus 5 dienų terminui, D. B. parvežą vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

17g)

18D. B. turi teisę praleisti su vaiku pusę laiko visų vaiko atostogų - vasaros, rudens, žiemos, pavasario. Atostogų pirmąją dieną pasiimdamas vaiką iki 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos. Pasibaigus vaiko bendravimo su tėvu laikui, vaiką į jo gyvenamąją vietą parveža D. B.

19h)

20Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo atostogas, nepriklausomai nuo šioje sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais ir atostogų metu, sūnus praleidžia su tėvu.

21i)

22V. Š. įsipareigoja iš anksto, bet nevėliau kaip prieš 2 mėnesius informuoti vaiko tėvą apie motinos planuojamas atostogas, su tikslu suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad tėvų atostogos nesutaptų tuo pačiu metu.

23j)

24D. B. turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų H. Š. į užsienį atostogoms bei kitoms pramogoms ar laisvalaikiui, atsižvelgiant į šalių sutartą bendravimo tvarką įtvirtintą šioje sutartyje, apie tai informuojant vaiko motiną ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

25k)

26V. Š. užtikrina, jog likus vienam mėnesiui iki vaiko išvykimo už Lietuvos Respublikos ribų, parengia visus nepilnamečiui vaikui reikalingus dokumentus - notariškai patvirtintą sutikimą, bei LR piliečio pasą ir perduoda dokumentus vaiko tėvui.

27l)

28Vaiko motinai nusprendus pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą, V. Š. įsipareigoja apie tai nedelsiant informuoti vaiko tėvą D. B., suteikiant jam visą informaciją apie naują vaiko gyvenamąją vietą (šalis, adresas, telefono numeris ir t.t.). Vaiko motina išsivežti nepilnametį sūnų H. Š. nuolatos gyventi į užsienį turi teisę tik gavus rašytinį vaiko tėvo D. B. sutikimą.

29m)

30D. B. patvirtina ir užtikrina, jog vaikui būnant su tėvu, bus užtikrintos visos galimos ryšio priemonės - interneto ryšys, kompiuteris su jame instaliuota programa „skype“, arba mobilus telefonas, kuriais nepilnametis sūnus su savo motina V. Š. turės galimybę susisiekti ir bendrauti kiekvieną dieną, kol sūnus leis laiką su tėvu.

31n)

32V. Š. patvirtina ir užtikrina, jog vaikui jo gyvenamojoje vietoje, bus užtikrintos visos galimos ryšio priemonės - interneto ryšys, kompiuteris su jame instaliuota programa „skype“, arba mobilus telefonas, kuriais nepilnametis sūnus su savo tėvu D. B. turės galimybę susisiekti ir bendrauti kiekvieną dieną.

33Taip pat pašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas išlaidas susijusias su šios bylos nagrinėjimu.

34Atsakovė neteikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį. Nuomonę ir reikalavimus dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio išdėstė patikslintame priešieškinyje. Atsakovė 2019-01-04 patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko H. Š., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su mama V. Š.; nepilnamečio vaiko H. Š., gim. ( - ), išlaikymui, priteisti iš atsakovo D. B. po 300 Eur, nuo šio priešieškinio įteikimo teismui dienos mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės; nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką:

35a)

36D. B. bendrauja su sūnumi H. Š., gim. ( - ), telefonu pastoviai, kada tik yra jam galimybės, bet atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienos režimą, taip, kad bendravimas netrukdytų vaiko ramybei, jo užimtumui ir miegui, bet tik su sąlyga, kad šis reikalavimas bus vykdomas vaikui sukakus aštuonerius metus ir tėvui nupirkus telefoną,

37b)

38mėnesio neporinėmis dienomis pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką 19.30 val. į jo gyvenamąją vietą. Kas antrą šeštadienį pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžina tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.

39c)

40D. B. bendrauja su sūnumi H. Š., gim. ( - ), neporiniais metais per Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmąją dieną (pradedant nuo 2019 m.- Šv. Velykų), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 16.00 val.

41d)

42D. B. su sūnumi H. Š., gim. ( - ), neporiniais metais bendrauja jo gimimo dieną.

43e)

44D. B. bendrauja su sūnumi H. Š., gim. ( - ), neporiniais metais Naujųjų Metų švenčių laikotarpiu, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 16.00 val.

45f)

46D. B. bendrauja su sūnumi H. Š., gim. ( - ), Tėvo dieną, mama V. Š. - Mamos dieną.

47g)

48D. B. bendrauja su sūnumi H. Š., gim. ( - ), iki vaiko šešerių metų sukakties, nereikalauja nakčiai, bendrauja tik dienos metu ir pristato jį į namus ne vėliau kaip 19.00 val., t. t. ir bendraujant vaiko atostogų metu. Vėliau bendravimo tvarka bus koreguojama abipusiu sutarimu.

49Ieškovas su patikslintu priešieškiniu sutinka iš dalies. Prašo atsakovės priešieškinį dalyje, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, bei išlaikymo dydžio nustatymo atmesti.

50Teismo posėdyje ieškovas ir jos atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, davė paaiškinimus, su priešieškiniu sutiko iš dalies.

51Teismo posėdyje atsakovė ir atsakovės atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies, davė paaiškinimus, priešieškinį palaikė.

52Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdyje ieškinį ir priešieškinį palaikė iš dalies. Pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija siekia, kad išlaikymas būtų kuo didesnis ir jeigu ieškovas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą, todėl palaikytų atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 300 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Dėl bendravimo tvarkos teikia išvadą, jog turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus, todėl jeigu byloje yra duomenys jog nepilnametis vaikas, kuriam nepilnai trys metai yra labai prisirišęs prie mamos, bei mano, kad vaiko mama geriau supranta vaiko rėžimą ir nurodo, kad sūnus negali užmigti be mamos, tuomet nerekomenduoja nustatyti bendravimo tvarkos, pagal kurią tėtis galėtų bendrauti su vaiku, pasiimdamas jį nakvoti. Siūlo, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, pavyzdžiui nuo 6 metų vaikas galėtų bendrauti su tėčiu pasilikdamas nakvoti.

53Teismas

konstatuoja:

54Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. B. ir V. Š. yra nepilnamečio H. Š., gim. ( - ), tėvai (el. b. t. I, psl. 120). Ieškovas teikdamas patikslintą ieškinį nebekelia reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, nes šalys ginčą išsprendė civilinės metrikacijos skyriui pateikdami pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (el. b. t. I, psl. 119).

55Iš esmės ginčas tarp šalių pagal patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus kyla dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Šalių nuomonė, kad nepilnamečio vaiko H. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama V. Š., sutampa, todėl nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos šis šalių prašymas tenkintinas.

56Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylą įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

57Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

58Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, netinkamu darbu, mažu atlyginimu, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Vaikų teisių užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

59Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto priešieškinio įteikimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 7 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo iš jo priteisti vaiko išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Byloje nėra ginčo, kad nepilnamečiui vaikui turi būti teikiamas išlaikymas, ieškovas nuo pat vaiko gimimo teikė išlaikymą nepilnamečiui sūnui, teikia išlaikymą civilinės bylos nagrinėjimo metu, moka po 200 Eur kas mėnesį (el. b. t. I, 133-134 psl.), ginčo dėl 250 Eur dydžio išlaikymo sumos nėra, tačiau atsakovė mano, kad nepilnamečiui vaikui tėčio teikiamas 200 Eur ar siūlomas teikti 250 Eur išlaikymas vaikui nėra pakankamas, nurodo, kad nepilnametį vaiką padeda išlaikyti tėvai D. Š. ir R. Š.

60Atsakovė pateikė nepilnamečio vaiko išlaikymui naudojamų bei reikalingų sumų paskaičiavimus, pagal kuriuos nurodo, jog atsakovė per mėnesį vaiko poreikiams skiria ne mažiau kaip 890 Eur. Maistui, pagerintam, į mėnesį išleidžia ne mažiau, kaip po 200 eurų; ikimokyklinio ugdymo įstaigai moka įmokas, kurios sudaro po 60 Eur į mėnesį; vaiką į darželį ir iš jo vežioja automobiliu, moka už kurą, kas į mėnesį sudaro ne mažiau kaip 60 Eur; vaiko aprangai išleidžia ne mažiau kaip po 70 Eur į mėnesį, būna ir daugiau, jeigu perka avalynę; be to vaikui reikalingos pramogos, vežioja ir į žaidimų kambarius ir kiekvieną šeštadienį, sekmadienį, moka ne mažiau kaip po 50 Eur, per savaitgalį, kas į mėnesį sudaro 200 Eur; draugai vaiką kviečia į gimtadienius, gimtadieniai būna ne mažiau kaip trys keturi per mėnesį, nes kaip nurodo mama, vaikas yra bendraujantis ir turi daug draugų, visada yra perkamos dovanos, kurios yra ne pigesnės kaip po 20 Eur, kas į mėnesį sudaro 60-80 Eur; vaikui perka žaislus, vaikas auga, žaislai kas kartą vis kiti, todėl į mėnesį ne mažiau kaip 30 Eur skiriama vaiko žaislų įgijimui; vaikas yra apdraustas kaupiamuoju draudimu, į mėnesį moka po 95 Eur, taip pat paskaičiuoja po 100 Eur per mėnesį už komunalines paslaugas (el. b. t. I, psl. 108). Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį nurodo, kad atsakovės prašoma vaiko išlaikymo suma per mėnesį yra neadekvati vaiko amžiui ir jo poreikiams, tokio amžiaus vaikas negali turėti net fizinių galimybių lankyti kažkokius būrelius ar užsiėmimus, bei turėti poreikius, kurie lemtų tokias dideles mėnesines išlaidas, pažymi, kad sūnus yra sveikas, neturi specialių poreikių, be to atsakovė nurodydama būtiniausius vaiko poreikius jų nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais.

61Teismo vertinimu, tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Atsakovės noras patenkinti sūnaus norus, kurie nėra būtini vaiko vystymuisi ir dėl kurių ieškovė patiria papildomas išlaidas sūnaus išlaikymui, yra suprantamas ir galimas, tačiau negali būti priežastis konstatuoti didesnius vaiko poreikius ir atitinkamai iš ieškovo priteisti didesnį išlaikymą nei sūnui objektyviai reikalinga.

62Teismas konstatuoja, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

63Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad šalių sūnui ( - ) sueis 3 metai, vaikas lanko lopšelį – darželį „( - )“, adresu ( - ) (el. b. t. I, 164 psl.), yra sveikas, gyvena kartu su mama adresu ( - ), kur yra deklaruota atsakovės ir vaiko gyvenamoji vieta (el. b. t. I, 68, 163 psl.).

64Teismo vertinimu, atsakovės nurodytas lėšų, reikalingų sūnaus poreikių patenkinimui, dydis iš dalies yra protingas ir realus. Atsakovė nurodė, kad maistui reikalinga 200 Eur per mėnesį, tuo pačiu 60 Eur mokama už darželio-lopšelio grupę, į šią kainą įskaičiuojant ir vaiko maitinimui skirtą sumą, todėl teismo vertinimu maistui nurodoma išleistina suma yra per didelė, vaikui pusryčius, pietus ir vakarienę valgant ugdymo įstaigoje. Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kad šalių nepilnametis vaikas turėtų poreikių, dėl kurių jam būtų reikalingas specialus maistas, taip pat nenurodė aplinkybių, jog vaikas nevalgytų darželio maisto ir yra būtina papildomai maitinti vaiką ugdymo įstaigos darbo dienomis, todėl teismo vertinimu savaitgalių metu, vakarienės paruošimui nepilnamečio vaiko maistui skirta 200 Eur suma yra per didelė. Atsakovė nurodo, kad vaiką veža į darželį ir iš jo automobiliu ir išnaudoja ne mažiau nei 60 Eur kuro, tačiau pagal atsakovės gyvenamąją vietą ir darželio-lopšelio adresą matyti, kad ugdymo įstaiga yra apie 1 km atstumu nuo namų, todėl įvertinus ne tik vykimą į ugdymo įstaigą automobiliu, bet ir papildomas keliones po miestą, vykimą į gydymo įstaigas, svečius, vaiko būtiniesiems poreikiams kuro išlaidos neviršytų 10-20 Eur per mėnesį. Atsakovė nurodo, kad per mėnesį laisvalaikiui, pramogoms ir žaislams vaiko poreikiams išleidžia virš 300 Eur, vaikas yra bendraujantis, turi daug draugų ir dėl to 3-4 kartus per mėnesį vyksta į gimtadienius, tačiau pažymėtina, kad nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra 2 metai, todėl teismo vertinimu nurodyta suma pramogoms per mėnesį yra neprotingai didelė ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Vertintina ir tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog tikrai moka 95 Eur dydžio kaupiamąjį draudimą vaiko vardu. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad nepilnametis vaikas turėtų kokių nors specialių poreikių, sveikatos sutrikimų, dėl ko jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, įvairūs medicininiai preparatai ir pan. Taigi, teismo vertinimu konstatuotina, kad 500 Eur suma per mėnesį yra pakankamo dydžio patenkinti ne tik būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, bet ir poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

65Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

66Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovui asmenine nuosavybės teise priklauso butas, adresu ( - ) (el. b. t. I, 17-18 psl.). Ieškovas yra sudaręs kredito sutartį su SEB banku, kredito likutis viršija 33000 Eur (el. b. t. I, 127-131, 136-140 psl.). Ieškovas yra UAB „( - )“ direktorius, iki 2018 m. gegužės mėnesio ieškovo gaunamas atlyginimas į rankas viršijo 2500 Eur per mėnesį, nuo 2018 m. birželio mėnesio sumažėjo iki 399 – 410 Eur per mėnesį, nurodo, kad turi įmonės 48 vnt. vardinių akcijų (el. b. t. I, 121 psl.). Ieškovas taip pat yra UAB „( - )“ direktorius ir savininkas, iki 2018 m. gegužės mėnesio ieškovo gaunamas atlyginimas į rankas buvo apie 400 Eur per mėnesį, nuo 2018 m. birželio mėnesio sumažėjo iki 76 Eur per mėnesį (el. b. t. I, 122-123 psl). Ieškovas taip pat vykdo individualią veiklą nuo 2016 m. gegužės 4 d. (el. b. t. I, 179 psl.), tačiau nurodo, kad pajamų už 2018 nėra gavęs, pateikia gyventojų pajamų deklaracijas už 2016 ir 2017 metus (el. b. t. I, 178, 180-195 psl.). Ieškovas turi du vaikus iš pirmosios santuokos: K. B., gim. ( - ), ir K. B., gim. ( - ), kuriems per mėnesį moka po 240 Eur išlaikymo kiekvienam (el. b. t. I, 153-154, 124-126 psl.). Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodo jog neturi nekilnojamojo turto, priešingai nei patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro pažyma. Ieškovas pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą, kuriuo nustatyta, jog butas, adresu ( - ), po skyrybų atitenka buvusiai sutuoktinei J. B., tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovas toliau gyvena nurodytu buto adresu ir moka paskolą už butą (el. b. t. I, 124-126 psl.). Teikdamas paaiškinimus ieškovas nurodė, jog turi automobilį, pajamų per mėnesį vidutiniškai gauna apie 800 Eur, moka 117 Eur per mėnesį paskolą, yra laidavęs už įmonę 1400 Eur suma, teikiant išlaikymą visiems trims vaikams preliminarios visos ieškovo patiriamos vieno mėnesio išlaidos sudarytų apie 1000 Eur. Pažymėtina, kad ieškovas neteikė duomenų ir paaiškinimų, kodėl jo pajamos drastiškai sumažėjo nuo 2018 m. gegužės mėnesio, neteikė į bylą jokių sveikatos sutrikimus patvirtinančių įrodymų.

67Išrašo apie asmens darbovietę duomenimis atsakovė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 14 d. registruota kaip asmuo, auginanti vaiką iki trejų metų (el. b. t. I, 23 psl.). Atsakovė nurodo, jog vaiko priežiūros atostogose buvo nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2018 m. liepos 14 d. Sodra duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 4 d. buvo išmokėta motinystės išmoka, o nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2018 m. liepos 14 d. mokama vaiko priežiūros išmoka, atsakovė vykdo individualią veiklą, yra UAB draudimo brokerio „( - )“ darbuotoja, nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio atsakovės draudžiamosios pajamos per mėnesį 400 Eur, t.y. neatskaičius mokesčių (el. b. t. I, 165-168 psl.). Teikdama paaiškinimus atsakovė nurodė, kad nuosavybės teise turi ne vieną, o du butus, už juos per mėnesį moka apie 500 Eur paskolos; vasarą komunaliniams mokesčiams išleidžia apie 200 Eur per mėnesį, žiemą virš 200 Eur; nurodo, kad pajamų per mėnesį į rankas gauna apie 600 Eur, savo ir vaiko poreikiams, komunalinėms išlaidoms per mėnesį bendrai išleidžia apie 2000 Eur, išsilaikyti padeda tėvai. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui atsakovei į sąskaitą pervesdavo pinigų, paskutinių įmokų dydis buvo 200 Eur per mėnesį. Atsakovė neteikė duomenų apie nuo 2019 m. sausio 1 d. mokamą kasmėnesinę išmoką vaikui, kurios dydis yra 50 Eur. Net ir atkreipus teismo dėmesį, kad šalys turi pagrįsti įrodymais savo turtinę padėtį, atsakovė į bylą neteikė jokių įrodymų nei apie kilnojamąjį, nei apie nekilnojamąjį turtą, nei apie tikslias gaunamas pajamas, išmokamas premijas darbe ar kitą vykdomą individualią veiklą, jeigu tokią vykdo. Pažymėtina, kad atsakovė neturi kitų išlaikytinių, neteikia į bylą pagrindžiančių įrodymų apie turimų įsiskolinimų kreditoriams dydį, nenurodė turinti sveikatos problemų.

68Remiantis byloje pateiktais duomenimis, šalių paaiškinimais tiek, kiek duomenų atskleidė šalys, nustatyta, kad tikėtinos ieškovo pajamos per mėnesį sudaro apie 800 Eur ir daugiau, išlaidos viršija pajamas, neturi nekilnojamojo turto, turi kilnojamojo turto, turi kreditorinių įsipareigojimų, iš viso išlaiko 3 nepilnamečius vaikus, o atsakovės pajamos per mėnesį sudaro apie 600 Eur ir daugiau, išlaidos daugiau nei dvigubai viršija pajamas, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turi kreditorių, kitų išlaikytinių, be sūnaus H. Š., neturi. Nustatytų aplinkybių pagrindu, įvertinus CK nuostatas, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, teismas daro išvadą, kad ieškovas ir atsakovė nepilnamečio sūnaus poreikius, teikdami išlaikymą, turi tenkinti lygiomis dalimis.

69Teismas konstatavo, kad šalių nepilnai 3 metų amžiaus nepilnamečio sūnaus poreikiams 500 Eur suma per mėnesį yra pakankamo dydžio, bei pažymėjo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. yra mokama kasmėnesinė išmoka vaikui, išmokos dydis yra 50 Eur. Todėl, atsižvelgiant į tai, vienam tėvui tenkanti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dalis sudaro 225 Eur (500 Eur – 50 Eur = 450 Eur; 450 Eur / 2 tėvų = 225 Eur).

70Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į būtinus sūnaus poreikius, nenustačius vaiko specialiųjų ar kitų ypatingų jo poreikių, šalių turtinę padėtį, į tai, kad ieškovas sutinka mokėti 250 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui H. Š., ir ginčo dėl šios sumos tarp šalių nėra, šalių sūnaus išlaikymui iš ieškovo priteistina po 250 Eur nuo pradinio ieškinio teismui priėmimo dienos, t. y. (2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki sūnaus pilnametystės. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

71Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

72Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

73Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

74Ieškovas ieškiniu, o atsakovė priešieškiniu pateikė prašymą nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Ieškovas prašo platesnės bendravimo tvarkos, leidžiant pasiimti sūnų nakvoti pas save į namus, matytis ilgiau ir dažniau. Atsakovė kategoriškai nesutinka su tokiu reikalavimu dėl nakvynių, kol sūnus mažas, sutiktų leisti nakvoti sūnų pas tėtį, kai pats vaikas to norės ir paprašys, kai bus didesnis, o šiuo metu nurodo, kad vaikas negali užmigti be mamos, todėl jam būtų pernelyg didelis stresas teismui patvirtinus ieškovo prašomą bendravimo tvarką.

75CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

76Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Pažymėtina, kad byloje duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį nėra, vaiko ir tėčio ryšys susiformavęs, vaikas noriai bendrauja su tėvu. Teismo nuomone, vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

77Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sūnus jau yra keletą kartų nakvojęs pas ieškovą, kai buvo dar mažesnis, t. y. kai sūnus buvo apie 1 metų amžiaus. Šiuo metu ieškovas vaiką mato kelis kartus per savaitę, pasiimant vaiką iš darželio ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą atsakovei iki 19.30 valandos, tačiau paaiškina, kad tokių trumpų pasimatymų kokybiškam bendravimui neužtenka. Ieškovas pusę laiko praleidžia mašinoje vykdamas iš darbo, kuris yra Klaipėdos rajone į miestą, jei nori grįžti į savo namus su vaiku, vos spėja kartu pavalgyti ar pakalbėti, nes ir vėl tuoj pat reikia važiuoti grąžinti vaiką mamai. Taip pat pažymėjo, kad norėdamas daugiau laiko praleisti su vaiku, keletą kartų išvyko anksčiau iš darbo ir sūnų pasiimdavo prieš vakarienę, tačiau norėdamas tinkamai išlaikyti visus savo vaikus ir gerai dirbti, negali nuolat išvažinėti anksčiau laiko iš darbo, todėl prašo kokybiško bendravimo laiko savaitgaliais su nakvynėmis.

78Atsakovė nurodo, kad sūnus yra išbalansuojamas, kai ieškovas jį pasiima anksčiau iš darželio, prieš vakarienę, būna suirzęs, kai kitą dieną mama negali taip pat padaryti ir pasiimti anksčiau, todėl prašo, kad nustačius bendravimo tvarkoje punktą, kad atsakovas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos, būtų nustatyta sąlyga, kad sūnus būtų pasiimamas tik po vakarienės, t. y. nuo 16.30 val. Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovas iš pradžių norėjo matytis kuo dažniau su sūnumi, tačiau vėliau vis pranešdavo SMS žinutėmis, kad negalės pasiimti, sumažino susitikimų skaičių. Paaiškina, kad sūnus dar labai mažas, jam sunku išreikšti savo norus, yra labai prisirišęs prie mamos, užmiega tik būdamas kartu su mama, todėl nesutinka, kad sūnus vyktų nakvoti pas ieškovą, tuo labiau tokiam ilgam laikotarpiui nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto, nes vaikui tai būtų didelis stresas.

79Teismas atsižvelgęs į šalių poziciją, vaiko interesus, siekiant užtikrinti kiekvieno iš tėvų kokybiško bendravimo su vaiku tvarką, iš esmės sutinka su ieškovo pozicija, kad ieškovo ir sūnaus bendravimas vakarais po 2-3 val., didžiąją dalį laiko praleidžiant automobilyje, neužtikrina tėvo teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principo, todėl būtina nustatyti ilgesnį ir kokybiškesnį bendravimo laiką, suteikiant nepilnamečiui vaikui galimybę pažinti tėtį, bendrauti su tėčiu jo namų aplinkoje, pasiliekant nakvoti. Tuo pačiu sutiktina ir su atsakovės pozicija, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, ilgi išsiskyrimai su mama gali išbalansuoti vaiko dienotvarkę, sukelti emocinį stresą, todėl šiai dienai nustatytina bendravimo tvarka, tėčiui bendraujant su sūnumi pagal šalių žodžiu suderintą susitarimą kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, tėčiui pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos nuo 16.30 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val. bei kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.30 val. Teismas vertino aplinkybes, kad nepilnamečiui vaikui jau žinoma tvarka, kad kelias dienas vakarais jį iš darželio pasiima tėtis, tačiau manytina, kad vaiko raidai, psichikai ir stabilioms emocijos yra būtina išlaikyti aiškią besikartojančią dienotvarkę, nustatant konkretų pasiėmimo laiką iš darželio, tuo pačiu ieškovui siūlant apsvarstyti galimybes bendrauti su sūnumi vakarais ne vien tik ieškovo namuose iki kurių reikia ilgai važiuoti automobiliu, bet ir pasirenkant bendravimą viešosiose erdvėse, praleidžiant laiką lauke, vaikų žaidimų aikštelėse, daugiau laiko skiriant tiesioginiam bendravimui. Kas antrą savaitgalį vaikui praleidžiant laiką su tėčiu jo namų aplinkoje, pasiliekant nakvoti, užtikrinamas vaiko ir tėčio ryšio stiprinimas. Teismas įvertina atsakovės nurodomas aplinkybes dėl vaiko prisirišimo prie mamos, tačiau mamos nurodomos aplinkybės negali būti vienintelė priežastis dėl ko sūnus negalėtų pasilikti pas tėtį nakvynei. Pažymėtina, kad ieškovas turi kitus du vyresnius vaikus, turi patirties vaikų auklėjimo, priežiūros srityje, yra prižiūrėjęs H. Š. naktį keletą kartų kai sūnus buvo dar mažesnis, todėl atsakovė negali siaurinti maksimalaus ieškovo bendravimo su sūnumi, remdamasi asmeniniais nuogąstavimais. Atkreiptinas dėmesys, kad institucijos teikiančios išvadą atstovė taip pat nenurodė aiškių priežasčių, kodėl turėtų būti ribojamas tėčio bendravimas su vaiku, iki 6 metų amžiaus sūnui neleidžiant vykti pas atsakovą nakvoti.

80Šalys nekėlė ginčų dėl ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarkos švenčių dienomis, todėl teismas atsižvelgdamas į abiejų šalių pageidavimus, suderina priimtiniausią bendravimo tvarką švenčių metu poriniais ir neporiniais metais. Atsižvelgiant į tai, kad Naujieji metai pradedami švęsti išvakarėse, tikslinga suteikti ieškovui galimybę Naujųjų metų šventę sutikti su sūnumi kas antrus metus sūnui pasiliekant nakvoti pas tėtį naktį iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d.

81Nagrinėjamoje byloje išsiskyrė šalių nuomonės dėl ieškovo ir sūnaus bendravimo atostogų metu. Ieškovas prašo teisės praleisti su vaiku pusę laiko visų vaiko atostogų – vasaros, rudens žiemos, pavasario, prašo nustatyti tvarką, jog šalys derintų savo atostogų grafikus. Atsakovė mano kad iki vaikui sueis 6 metai net ir vaiko atostogų metu ieškovas neturėtų prašyti bendravimo nakčiai, vėliau sutiktų koreguoti bendravimo tvarką abipusiu sutarimu.

82Teismas atsižvelgęs į šalių poziciją, vaiko interesus, siekiant užtikrinti kiekvieno iš tėvų kokybiško bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į tai, kad rudens ir pavasario atostogos trunka tik apie savaitę, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose tokių atostogų nebūna, žiemos atostogų laikas, sutampa su žiemos švenčių dienomis ir teismo jau yra aptartas, todėl vertintinas vasaros atostogų laikas. Ikimokyklinės ugdymo įstaigose vasaros atostogų laikas gali trukti nuo 1 iki 3 mėnesių, tačiau viešai prieinamais duomenimis žinoma, kad ikimokyklinis ugdymas gali būti užtikrinamas visą vasarą, todėl tik tėvų sutarimu derinant laiką prie tėvų kasmetinių atostogų gali būti užtikrinami vaiko interesai, suteikta galimybė kokybiškai bendrauti su abiem tėvais, vaikui pailsėti nuo ugdymo proceso. Pažymėtina ir tai, kad vaikui augant, pradėjus lankyti mokyklą, bus žinomas patvirtintas ugdymo įstaigos atostogų grafikas, šalims reikės derintis pavasario ir rudens atostogų laiką, todėl teismas mano, kad netikslinga nustatinėti ypač detalios bendravimo tvarkos vaiko atostogų metu, kadangi šis laikas didžiąja dalimi nustatomas kiekvienos ugdymo įstaigos konkrečiai ir šalys atsižvelgdamos į vaiko poreikius ir interesus turės derintis kiekvienais metais prie besikeičiančių aplinkybių. Teismo vertinimu nustatytina ieškovo prašoma bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi atostogų metu, t. y. kad, ieškovas turi teisę praleisti su vaiku pusę laiko visų vaiko atostogų - vasaros, rudens, žiemos, pavasario, užtikrina tiek vaiko, tiek abiejų tėvų interesus, suteikiant abiems tėvams vienodas galimybes dalyvauti vaiko gyvenime ne tik ugdymo proceso, bet ir atostogų metu. Pažymėtina, kad paprastai dirbantys asmenys pasinaudoja kasmetinėmis atostogomis vasarą, derindamos atostogų grafikus prie ugdymo įstaigų darbo laiko, todėl šalims siūlytina kuo anksčiau informuoti viena kitą apie žinomą kasmetinių atostogų laiką, atsakovė informuotų apie ugdymo įstaigų atostogų laiką, šalys derintų laiką kuomet norėtų atostogauti kartu su vaiku, išvykti iš miesto ar šalies ir kita šalis netektų galimybės naudotis bendravimo tvarkoje nustatytu grafiku, todėl manytina, kad ieškovo siūlomi saugikliai, prašant nustatyti bendravimo tvarkoje konkrečius terminus iki kada šalys turi informuoti viena kitą apie kasmetines atostogas bei tuo pačiu apie vykimą į užsienį laikytini protingais ir pagrįstais.

83Pažymėtina, kad abu tėvai privalo informuoti vienas kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, asmeninius kontaktus, tam kad būtų užtikrinamas tinkamas ir visapusiškas bendravimas su nepilnamečiu vaiku. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, todėl teismo vertinimu, tiek įstatymai, tiek visuotiniai principai įpareigoja šalį su kuria vaikas lieka gyventi užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, netrukdyti bendrauti, informuoti apie visus pasikeitimus gyvenime, dėl kurių galėtų siaurėti kartu negyvenančios su vaiku šalies bendravimas, todėl ieškovo prašomi nustatyti įpareigojimai atsakovei dėl gyvenimo sąlygų aplinkybių pasikeitimo informavimo laikytini pertekliniais ir nedetalizuotini bendravimo tvarkoje.

84Dėl kitų bendravimo tvarkos punktų teismas plačiau nepasisako, kadangi teismo posėdžio metu šalys priėjo kompromiso, dėl to rezoliucinėje sprendimo dalyje bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgus į šalių pastabas.

85Atsižvelgiant į šalių išdėstytą nuomonę, teismų praktiką bei aukščiau išdėstytus argumentus, ieškiniu ir priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka tenkintina iš dalies ir nustatoma tokia, kokia nurodyta šio sprendimo rezoliucinėje dalyje, įvertinus šalių pastabas, institucijos teikiančios išvadą atstovės pastebėjimus ir vaiko interesus.

86Dėl bylinėjimosi išlaidų

87CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

88Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 250 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismui tenkinus ieškinį šioje dalyje ir netenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti ne 250 Eur, o 300 Eur dydžio išlaikymą, bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos.

89Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka tenkinta iš dalies lygiomis dalimis, abi šalys turėjo atstovus teisme, patyrė po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, ieškovas pateikė procesinius dokumentus apie patirtas 1600 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (el. b. t. I., 176 psl.), atsakovė pateikė 1110 Eur išlaidas advokatų pagalbai apmokėti pagrindžiančius dokumentus (el. b. t. I, 100-101, 105, 197 psl.), todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi kai teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, kad tenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, abiejų šalių reikalavimus dėl bendravimo tvarkos tenkinus po lygiai, patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatų pagalbą teismas palieka šalims ir bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos.

90Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

Nutarė

91ieškinį tenkinti iš dalies.

92Priešieškinį tenkinti iš dalies.

93Nustatyti nepilnamečio vaiko H. Š., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina V. Š., a. k. ( - )

94Priteisti iš ieškovo D. B., a. k. ( - ) nepilnamečiui sūnui H. Š., gim. ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

95Priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui H. Š., gim. ( - ), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti atsakovę V. Š., a. k. ( - )

96Nustatyti ieškovo D. B., a. k. ( - ) ir nepilnamečio sūnaus H. Š., gim. ( - ), bendravimo tvarką:

971.

98D. B. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.30 val.;

992.

100D. B. bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos nuo 16.30 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val.;

1013.

102D. B. poriniais metais su sūnumi švenčia Šv. Kūčias, Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val.; bendrauja sūnaus gimtadienio ir D. B. gimtadienio dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne darbo dieną nuo 9.00 val. (darbo dieną nuo 16.30 val.) ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val.;

1034.

104D. B. neporiniais metais: su sūnumi švenčia Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val.; bendrauja Naujųjų metų švenčių laikotarpiu, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. ne darbo dieną nuo 9.00 val. (darbo dieną nuo 16.30 val.) ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.30 val.;

1055.

106Sūnus H. Š. su tėčiu praleidžia Tėvo dieną, su mama – Mamos dieną, nepriklausomai nuo šioje sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais ir atostogų metu;

1076.

108D. B. turi teisę praleisti su vaiku pusę laiko visų vaiko atostogų - vasaros, rudens, žiemos, pavasario.

1097.

110Šalys įsipareigoja iš anksto, bet nevėliau kaip prieš 1 mėnesį informuoti vienas kitą apie planuojamas atostogas, su tikslu suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad tėvų atostogos nesutaptų tuo pačiu metu.

1118.

112Šalys turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų H. Š. į užsienį suderintų atostogų metu bei kitoms pramogoms ar laisvalaikiui, atsižvelgiant į šalių sutartą bendravimo tvarką įtvirtintą šioje sutartyje, apie tai informuojant vienas kitą ne vėliau kaip prieš du mėnesius, perduodant keliaujančiam su vaiku asmeniui visus nepilnamečiui vaikui reikalingus dokumentus (galiojantį pasą).

1139.

114Šalys patvirtina ir užtikrina, jog vaikui jo buvimo vietoje su vienu iš tėvų, bus užtikrintos visos galimos ryšio priemonės susisiekti su kitu tėvu (mama).

11510.

116Šalims bendrai sutarus galima ir kita ieškovo bendravimo su vaiku tvarka.

117Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

118Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovas D. B. yra... 5. a)... 6. D. B. bendrauja su sūnumi H. Š., kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką iš... 7. b)... 8. D. B. turi teisę bet kurią darbo dieną pasiimti savo nepilnametį sūnų H.... 9. c)... 10. D. B. turi teisę pasiimti vaiką ilgesniam laikui t. y. kelioms dienoms, apie... 11. d)... 12. Kiekvienais poriniais metais D. B. su sūnumi švenčia - Šv. Kūčias ir Šv.... 13. e)... 14. Kiekvienais neporiniais metais D. B. su sūnumi švenčia Naujuosius metus. D.... 15. f)... 16. Kiekvienais poriniais metais, tėvo bei vaiko gimimo dienos yra švenčiamos su... 17. g)... 18. D. B. turi teisę praleisti su vaiku pusę laiko visų vaiko atostogų -... 19. h)... 20. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo atostogas, nepriklausomai nuo šioje sutartyje... 21. i)... 22. V. Š. įsipareigoja iš anksto, bet nevėliau kaip prieš 2 mėnesius... 23. j)... 24. D. B. turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų H. Š. į užsienį... 25. k)... 26. V. Š. užtikrina, jog likus vienam mėnesiui iki vaiko išvykimo už Lietuvos... 27. l)... 28. Vaiko motinai nusprendus pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą, V. Š.... 29. m)... 30. D. B. patvirtina ir užtikrina, jog vaikui būnant su tėvu, bus užtikrintos... 31. n)... 32. V. Š. patvirtina ir užtikrina, jog vaikui jo gyvenamojoje vietoje, bus... 33. Taip pat pašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas išlaidas... 34. Atsakovė neteikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį. Nuomonę ir... 35. a)... 36. D. B. bendrauja su sūnumi H. Š., gim. ( - ), telefonu pastoviai, kada tik yra... 37. b)... 38. mėnesio neporinėmis dienomis pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžina... 39. c)... 40. D. B. bendrauja su sūnumi H. Š., gim. ( - ), neporiniais metais per Šv.... 41. d)... 42. D. B. su sūnumi H. Š., gim. ( - ), neporiniais metais bendrauja jo gimimo... 43. e)... 44. D. B. bendrauja su sūnumi H. Š., gim. ( - ), neporiniais metais Naujųjų... 45. f)... 46. D. B. bendrauja su sūnumi H. Š., gim. ( - ), Tėvo dieną, mama V. Š. -... 47. g)... 48. D. B. bendrauja su sūnumi H. Š., gim. ( - ), iki vaiko šešerių metų... 49. Ieškovas su patikslintu priešieškiniu sutinka iš dalies. Prašo atsakovės... 50. Teismo posėdyje ieškovas ir jos atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį... 51. Teismo posėdyje atsakovė ir atsakovės atstovas su ieškiniu sutiko iš... 52. Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdyje ieškinį... 53. Teismas... 54. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. B. ir V. Š. yra nepilnamečio... 55. Iš esmės ginčas tarp šalių pagal patikslinto ieškinio ir patikslinto... 56. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylą įvertina įrodymus... 57. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo... 58. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų... 59. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po... 60. Atsakovė pateikė nepilnamečio vaiko išlaikymui naudojamų bei reikalingų... 61. Teismo vertinimu, tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas... 62. Teismas konstatuoja, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato... 63. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad šalių sūnui ( - ) sueis 3 metai,... 64. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytas lėšų, reikalingų sūnaus poreikių... 65. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį... 66. Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio... 67. Išrašo apie asmens darbovietę duomenimis atsakovė nuo 2017 m. sausio 1 d.... 68. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, šalių paaiškinimais tiek, kiek... 69. Teismas konstatavo, kad šalių nepilnai 3 metų amžiaus nepilnamečio sūnaus... 70. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į būtinus sūnaus... 71. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina... 72. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies... 73. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.... 74. Ieškovas ieškiniu, o atsakovė priešieškiniu pateikė prašymą nustatyti... 75. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir... 76. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų ir vaikų bendravimo teisių... 77. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sūnus jau yra keletą kartų... 78. Atsakovė nurodo, kad sūnus yra išbalansuojamas, kai ieškovas jį pasiima... 79. Teismas atsižvelgęs į šalių poziciją, vaiko interesus, siekiant... 80. Šalys nekėlė ginčų dėl ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarkos švenčių... 81. Nagrinėjamoje byloje išsiskyrė šalių nuomonės dėl ieškovo ir sūnaus... 82. Teismas atsižvelgęs į šalių poziciją, vaiko interesus, siekiant... 83. Pažymėtina, kad abu tėvai privalo informuoti vienas kitą apie pasikeitusią... 84. Dėl kitų bendravimo tvarkos punktų teismas plačiau nepasisako, kadangi... 85. Atsižvelgiant į šalių išdėstytą nuomonę, teismų praktiką bei... 86. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 87. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro... 88. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios... 89. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės prašoma nustatyti... 90. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 259, 260,... 91. ieškinį tenkinti iš dalies.... 92. Priešieškinį tenkinti iš dalies.... 93. Nustatyti nepilnamečio vaiko H. Š., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina... 94. Priteisti iš ieškovo D. B., a. k. ( - ) nepilnamečiui sūnui H. Š., gim. (... 95. Priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui H. Š., gim. ( - ), lėšų... 96. Nustatyti ieškovo D. B., a. k. ( - ) ir nepilnamečio sūnaus H. Š., gim. ( -... 97. 1.... 98. D. B. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo... 99. 2.... 100. D. B. bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį,... 101. 3.... 102. D. B. poriniais metais su sūnumi švenčia Šv. Kūčias, Šv. Velykų... 103. 4.... 104. D. B. neporiniais metais: su sūnumi švenčia Šv. Kalėdų pirmąją dieną,... 105. 5.... 106. Sūnus H. Š. su tėčiu praleidžia Tėvo dieną, su mama – Mamos dieną,... 107. 6.... 108. D. B. turi teisę praleisti su vaiku pusę laiko visų vaiko atostogų -... 109. 7.... 110. Šalys įsipareigoja iš anksto, bet nevėliau kaip prieš 1 mėnesį... 111. 8.... 112. Šalys turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų H. Š. į užsienį... 113. 9.... 114. Šalys patvirtina ir užtikrina, jog vaikui jo buvimo vietoje su vienu iš... 115. 10.... 116. Šalims bendrai sutarus galima ir kita ieškovo bendravimo su vaiku tvarka.... 117. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti... 118. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...