Byla 2-1235-790/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS (teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“), uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, A. G..

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Čelta“ kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (paaiškėjus naujai esminei bylos aplinkybei) ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti priverstinį išieškojimą iš areštuoto ieškovų turto, taip pat antstolių pradėtas vykdomąsias bylas. Taip pat pateiktas prašymo papildymas/patikslinimas, kuriame nurodyta, jog teismų nutartys/sprendimai priimti nesilaikant sutarčių aiškinimo taisyklių, numatytų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje bei teismų praktikos; prašė atnaujinus procesą bylą iš esmės nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti kredito ekspertę S. V.. Proceso atnaujinimo pagrindu nurodė aplinkybę, jog išsiaiškinta/sužinota tikroji kredito sutarties sąlygos reikšmė, kuria apsakyta kredito lėšų išdavimo tvarka, kad paskolos gavėjas turėjo pateikti pilną turto įvertinimo ataskaitą, kad būtų išduotos kredito lėšos, tačiau to nepadarė. Teismų išvada, kad UAB „Čelta“ nesidomėjo vertinimu, kai žinodama sąlygą, kad reikia pateikti kitą vertinimą, jo nepateikė, padaryta be pagrindo, nesupratus bylos esmės, įrašytos sutartyje sąlygos esmės apie preliminarią turto įvertinimo ataskaitą. Nauja aplinkybė ir patvirtina, kad jokio naujo vertinimo kaip tik ir nereikėjo, tokia buvo tikroji nuostatos esmė, kurios ir nežinota.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 (su papildymu).
  2. Teismas konstatavo, kad pareiškėja pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydama, jog „išsiaiškinta/sužinota tikroji kredito sutarties sąlygos reikšmė, kuria apsakyta kredito lėšų išdavimo tvarka, kad paskolos gavėjas turėjo pateikti pilną turto įvertinimo ataskaitą, kad būtų išduotos kredito lėšos, tačiau to nepadarė, buvo padaryta išvada, jog kredito gavėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kas ir buvo pagrindas nepripažinti sandorį kaip sudarytą suklydus dėl turto vertės. Taigi, sužinota/išsiaiškinta, kad įrašo nuostatos – pateikti pilną turto įvertinimo ataskaitą tikroji reikšmė yra priešinga, kad kredito gavėjas nepateiktų to vertinimo“. <...> Dėl kredito sąlygų, apsakytų (4.1.5 p. ir 29 p.) joks teismas nepasisakė. <...> Bylų nagrinėjimo metu UAB „Čelta“ buvo žinoma kredito sutartyje įrašyta sąlyga tikrai neturi teikti jokio kito vertinimo, todėl jokio susitarimo dėl kito vertinimo negalėjo ir būti. <...> Išsiaiškinta (2018 m. gegužės mėn.), kad įrašyta sąlyga, kad kredito gavėjas turi pateikti kitą vertinimą, tikroji reikšmė yra tai, kad nereikia nieko pateikti, juk jokios preliminarios vertinimo ataskaitos nėra, o vadovautis pilna turto vertinimo ataskaita, kuri yra žinoma abiems sutarties šalims. Tokios įrašytos sąlygos tikslas ir buvo, kad bankas galėtų panaudoti kitą vertinimą ir to nesuprastų kredito gavėjas, t. y. suklaidinti/apgauti dėl rinkos vertės dydžio 3 000 000 Lt, kuris buvo ženkliai padidintas, bankas tai suprato ir nutarė tuo pasinaudoti. Rašytinio susitarimo nebuvimas ir patvirtina, kad tikrai vadovautasi 2017-05-28 d. pilna turto įvertinimo ataskaita, reiškia nieko nereikėjo pateikti“.
  3. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja yra pateikusi dvylika prašymų dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. bei 2018 m. gegužės 18 d. nutartimis pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas. Kitus prašymus atsisakyta priimti arba jie grąžinti nepašalinus prašymo trūkumų. Paminėtose Vilniaus apygardos teismo nutartyse procesiniai sprendimai priimti vadovaujantis tuo, kad pareiškėja reiškia iš esmės tapačius reikalavimus. Įvertinęs paminėtų procesinių sprendimų, taip pat šioje byloje pateikto pareiškimo turinį, teismas nustatė, jog pareiškėja pareiškimą grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su kredito sutarties sąlygų vertinimu, jų neatskleidimu, netinkamu turto vertinimu ir pan.
  4. Teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą. Pareiškėja išreiškia nesutikimą su teismo priimtose nutartyse atliktu vertinimu, o toks nesutikimas nereiškia naujų aplinkybių išdėstymo. Pareiškėja nurodo iš esmės tas pačias, jos manymu, proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, tik jų buvimą papildo naujais argumentais, kurie nėra laikytini nauju įrodymu, galinčiu patvirtinti, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių (taip pat ir teiginiai (vertinimai) apie 2018 m. gegužės mėnesį sužinotą tikrąją sutarties sąlygos reikšmę). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje pažymėta, kad byloje ir nebuvo nei keliamas, nei nagrinėjamas klausimas dėl Ataskaitos kvalifikavimo (ne)preliminarumo aspektu. <...> Ataskaitos vienoks ar kitoks įvardijimas ir nekeičia išnagrinėtos bylos esmės.
  5. Teismas pareiškėjos UAB „Čelta“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kadangi yra įsiteisėjusi nutartis dėl atsisakymo atnaujinti procesą tais pačiais pareiškėjos nurodomais pagrindais, bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti, atnaujinti procesą ir bylą nagrinėti žodine forma, iškviesti kredito ekspertę, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ginčas yra dėl tikrųjų kredito sutarties sąlygų, kuriomis nustatytas kredito sutarties objektas: kreditas, jo išdavimo ir grąžinimo tvarka. Joks teismas dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų nesiaiškino, kaip ir nepasisakė dėl jų įvykdymo. Išsiaiškintas/sužinotas tikrasis kredito sutarties sąlygos (4.1.5 p.) tikslas buvo suklaidinti/apgauti kredito gavėją, kad jis kaip tik nepateiktų vertinimo su rinkos verte ne mažesne, nei vertė, nurodyta preliminarioje šio turto įvertinimo ataskaitoje, ir tuo atveju netenka prasmės 29 punkto reikalavimas dėl rašytinio susitarimo dėl kito vertinimo. Tačiau nepateikęs kito vertinimo, kredito gavėjas buvo pripažintas nerūpestingu, neatidžiu, o tai ir buvo pagrindas nepripažinti sandorio negaliojančiu. Sandorių sudarymo metu apeliantė žinojo, kad preliminaraus vertinimo būdo, kaip tokio nėra, todėl negali būti ir jokios preliminarios turto vertinimo ataskaitos, todėl ta sąlyga nesivadovavo.
    2. Prašymas atnaujinti procesą pateiktas tuo pagrindu, kad nesant preliminaraus vertinimo būdo, negali būti ir preliminarios turto vertinimo ataskaitos. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartyje nurodė, kad jau kreditavimo metu UAB „Čelta“ buvo supažindinta su 2007 m. gegužės 28 d. preliminaria turto įvertinimo atskaita. Teismas nurodė, kad 2007 m. gegužės 28 d. preliminari turto įvertinimo ataskaita yra tokia todėl, kad žodis „preliminari“ pavartotas kredito sutartyje.
    3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi netenkinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo, nesiaiškino kaip pilną turto įvertinimo ataskaitą, turinčią juridinio dokumento statusą, sudarytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, galima laikyti preliminaria vertinimo ataskaita.
    4. Skundžiama nutartimi nurodęs, kad tai pakartotinis prašymas dar kartą pabandyti išspręsti ginčą, teismas absoliučiai nesuprato bylos esmės, kad ataskaitos įvardijimas iš esmės keičia bylą. Tiek Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-634-614/2015 dėl suklydimo, tiek Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-372-622/2010 dėl apgaulės, tiek ir apeliacine tvarka nagrinėtos bylos bei prašymai dėl proceso atnaujinimo, išnagrinėti absoliučiai nesupratus kredito sutartyje esančios sąlygos: vertė nurodyta preliminarioje turto įvertinimo ataskaitoje be jokios informacijos. Sąmoningai įrašyta tokia nekonkreti sąlyga, be jokių duomenų apie preliminarią turto vertinimo ataskaitą, kuri ir reiškia, kad nereikia pateikti kito vertinimo, juk jokios preliminarios vertinimo ataskaitos ir būti negali.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

6Dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų

  1. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė (pareiškėja) UAB „Čelta“ 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Iš pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad jame apeliantė dėsto papildomus nesutikimo su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvus, taigi savo esme šis procesinis dokumentas yra apeliantės atskirojo skundo papildymas. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Taigi, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jokie apelianto procesiniai dokumentai, kuriais keičiami ar pildomi atskirojo skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo negali būti priimami. Kadangi apeliantės procesinis dokumentas teismui pateiktas jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, apeliacinės instancijos teismas šio procesinio dokumento nepriima ir dėl jame dėstomų argumentų nepasisako.

7Dėl A. K. Č. ir Š. Č. atsiliepimų į atskirąjį skundą

  1. Vilniaus apygardos teismas, nesprendęs priėmimo klausimo, Lietuvos apeliaciniam teismui persiuntė A. K. Č. ir Š. Č. pateiktus atsiliepimus į UAB „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties.
  2. CPK 335 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dienos. Procesinė teisė pateikti atsiliepimą į atskirąjį (apeliacinį) skundą suteikta byloje dalyvaujantiems asmenims – šalims, tretiesiems asmenims (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis). Apeliantės UAB „Čelta“ skundžiama 2018 m. birželio 7 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas patvirtina, kad proceso atnaujinimui nebuvo duota eiga (teisminio proceso atnaujinimo procedūra nebuvo pradėta), o tai suponuoja išvadą, jog A. K. Č. ir Š. Č. netapo šio teisminio proceso (dėl proceso atnaujinimo) šalimi (ar kitu procese dalyvaujančiu asmeniu), taigi ir neįgijo procesinės teisės teikti atsiliepimą į atskirąjį skundą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1693-330/2017). Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas A. K. Č. ir Š. Č. pateiktus atsiliepimus į atskirąjį skundą atsisako priimti.

8Dėl prašymo atnaujinti procesą (ne)priėmimo

  1. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
  2. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti.
  3. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, konstatavęs, jog pareiškėja nurodo iš esmės tas pačias, jos manymu, proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, tik jų buvimą papildo naujais argumentais, kurie nėra laikytini nauju įrodymu, galinčiu patvirtinti, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių (taip pat ir teiginiai (vertinimai) apie 2018 m. gegužės mėnesį sužinotą tikrąją sutarties sąlygos reikšmę). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamą atsisakymo priimti prašymą atnaujinti procesą teisinį pagrindą, nes CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punkte nurodyti pagrindai taikytini sprendžiant ieškinio, o ne prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą iš esmės atsisakė priimti kaip teikiamą pakartotinai (CPK 374 straipsnis).
  4. Pagal CPK 374 straipsnį pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimo.
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2018 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018 nurodė, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Todėl jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Taigi jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtų nepagrįsta priešingai aiškinti CPK 374 straipsnį, nes tai reikštų, kad asmeniui yra užkertamas kelias būti išklausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas nenagrinėjo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnį prašymą, ir tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra iš esmės tapati, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms.
  6. Tiek prašymo dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirojo skundo turinys liudija, kad apeliantė proceso atnaujinimo pagrindu nurodo jai naujai paaiškėjusią aplinkybę, kokia yra tikroji kredito sutarties sąlygų 4.1.5 punkto ir 29 punkto esmė dėl turto įvertinimo ataskaitos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, jog apeliantės 2018 m. birželio 4 d. prašymas grindžiamas iš esmės tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip anksčiau teikti jos prašymai dėl proceso atnaujinimo, kurių teismas nurodė buvus net dvylika. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje priimtų ankstesnių procesinių teismo sprendimų, taip pat šio prašymo atnaujinti procesą turinį, ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėja pareiškimą grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su kredito sutarties sąlygų vertinimu, jų neatskleidimu, netinkamu turto vertinimu ir pan. Klausimas dėl 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo dokumentų santykio bei reikšmės proceso atnaujinimui apeliantės jau buvo iškeltas, o teismų – išsamiai įvertintas. Tuo tarpu apeliantė vėl kelia 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo dokumentų klausimą, t. y. remiasi aplinkybėmis, dėl kurių reikšmės proceso atnaujinimui jau yra pasisakyta ankstesniais teismų procesiniais spendimais (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018).
  7. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai