Byla 2-1693-330/2017
Dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-420-413/2017, kurioje bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-2544-221/2017 pagal pareiškėjo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-420-413/2017, kurioje bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „FF lizingas“ iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis palikta nepakeista.
  2. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-430-413/2017, UAB „FF lizingas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis pakeista, pašalinant iš nutarties motyvuojamosios dalies teismo argumentus, susijusius su įvertinimu suinteresuoto asmens Z. V. veiksmų, sudarant atsakovės UAB „FF lizingas“ ir AB DNB banko 2007 m. gruodžio 10 d. laidavimo sutartį, atsakovės UAB „FF lizingas“ ir V. G. bei R. G. 2009 m. birželio 15 d. mainų sutartį, atsakovės UAB „FF lizingas“ ir UAB ,,GVK“ 2010 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, atsakovės UAB „FF lizingas“ ir R. S., UAB ,,Marigora“, I. V. 2010 m. sausio 29 d., 2010 m. vasario 1 d. paskolos sutartis. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis palikta nepakeista.
  3. Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-420-413/2017 ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, kuria UAB „FF lizingas“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-420-413/2017.
  2. Teismas pažymėjo, kad procesas gali būti atnaujintas byloje, kuri užbaigta nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Nurodė, kad teismo nutartis, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, laikytina bankroto proceso etapu, bet ne bylos užbaigimu (sprendimu dėl įmonės pabaigos). Teismas akcentavo ginčo santykiams aktualų teisinį reguliavimą, pagal kurį prašymas atnaujinti procesą negalimas dėl įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų bankroto bylose. Toks teisinis reguliavimas lemia, kad proceso atnaujinimas bankroto atveju negalimas ne tik tarpinėje bankroto bylos stadijoje, bet ir teismui priėmus galutinį sprendimą, kuriuo bankroto byla užbaigiama iš esmės ją išnagrinėjus (t. y. priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos).

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Atskirajame skunde pareiškėjas Z. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šias pagrindiniais argumentais:
    1. Teismų praktika patvirtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas dėl proceso atnaujinimo bankroto bylose nėra absoliutus ir negali būti vertinamas tik formaliai, nevertinant ginčo dalyko ir esmės. Teismų praktikoje nurodoma, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus. Teismo sprendimas dėl UAB „FF lizingas“ bankroto bylos baigties negali turėti įtakos teismo nutarčiai, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu.
    2. Skundžiama nutartimi neįvertinta esminė ginčo aplinkybė, kad UAB „FF lizingas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu remiantis žinomai melagingais paaiškinimais. Dėl sunkios sveikatos būklės Z. V. negalėjo susipažinti su bylos medžiaga ir atsikirsti į kaltinimus. Žinomai melagingus bankroto administratoriaus ir kitų suinteresuotų asmenų paaiškinimus paneigia byloje esantys duomenys.
    3. Formalus teismo požiūris į ginčą remiantis nurodymu, kad proceso atnaujinimas nagrinėjamu atveju negalimas, neatsižvelgiant į žinomai melagingų paaiškinimų pagrindu priimtas teismo nutartis, į asmens sveikatos būklę, finansinę padėtį, šiurkščiai pažeidžia Z. V. konstitucinę teisę į gynybą teisme. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi atleisdamas pareiškėją nuo baudos, pripažino sunkią jo sveikatos būklę ir turtinę padėtį.
  2. Pareiškėjas Z. V. atskirajame skunde pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar CK 366 straipsnio 3 dalies norma atitinka Konstitucijos 30 straipsnio ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus dėl asmens teisės į gynybą teisme ir tuo pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą.
  3. 2017 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės UAB „Skomė“ atsiliepimas į pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą.
  4. 2017 m. spalio 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo Z. V. prašymas dėl naujo įrodymo priėmimo.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-420-413/2017, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

10Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Pareiškėjas Z. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, medicininių dokumentų kopijas. 2017 m. spalio 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo Z. V. prašymas priimti naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo pirmininko 2017 m. spalio 12 d. raštą ir 2017 m. spalio 12 d. medicininę pažymą. 2017 m. spalio 18 d. prašyme pareiškėjas išdėstė savo nuomonę dėl Kauno apygardos teisme atlikto neplaninio civilinės bylos Nr. B2-420-413/2017 (UAB „FF lizingas“ bankroto byla) eigos administracinio patikrinimo rezultatų reikšmės vertinant apskųstosios Kauno apygardos teismo nutarties teisėtumą. Apeliacinis teismas tokį pareiškėjo prašymą kvalifikuoja kaip papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos priima (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu ir 2017 m. spalio 18 d. prašymu pateiktų įrodymų ryšį su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, įvertinęs aplinkybę, jog tokie įrodymai pagal jų gavimo datą negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

11Dėl UAB „Skomė“ atsiliepimo į atskirąjį skundą

  1. 2017 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės UAB „Skomė“ atsiliepimas į pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą. CPK 335 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dienos. Procesinė teisė pateikti atsiliepimą į atskirąjį (apeliacinį) skundą suteikta byloje dalyvaujantiems asmenims – šalims, tretiesiems asmenims (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, dėl kurios pareiškėjas Z. V. pateikė atskirąjį skundą, atsisakė priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-420-413/2017. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas patvirtina, jog proceso atnaujinimui nebuvo duota eiga (teisminio proceso atnaujinimo procedūra nebuvo pradėta), o tai suponuoja išvadą, kad UAB „Skomė“ netapo šio teisminio proceso (dėl proceso atnaujinimo) šalimi (ar kitu procese dalyvaujančiu asmeniu), taigi ir neįgijo procesinės teisės teikti atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas UAB „Skomė“ pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą atsisako priimti.

12Dėl galimybės atnaujinti procesą dėl teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu

  1. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kurį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų, teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, kt.).
  3. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-420-413/2017, kurioje 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi BUAB „FF lizingas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto bylose. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada dėl proceso atnaujinimo negalimumo analizuojamu atveju yra pagrįsta ir atitinka draudimą (ribojimą), įtvirtintą proceso įstatyme.
  4. Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 3 dalis buvo papildyta nuostata dėl proceso atnaujinimo bankroto bylose negalimumo tik nuo 2011 m. spalio 1 d., įsigaliojus 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1480. Tačiau dar net ir neegzistuojant šiai CPK normai, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, vertindami prašymus dėl proceso atnaujinimo įvairiose bankroto proceso stadijose, ne kartą išaiškino, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas negalima atnaujinti proceso dėl teismo nutarčių iškelti įmonei bankroto bylą, pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1210/2009). Todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl formalių priežasčių. CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas nėra vien formalaus ir dispozityvaus pobūdžio. Nors CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norminė taisyklė yra dar gana nauja, tačiau iš esmės analogiškas draudimas buvo taikomas ir kasacinio teismo praktikoje aiškinant proceso atnaujinimo instituto normas bankroto bylose.
  5. ĮBĮ 2 straipsnis apibrėžia pagrindines bankroto procesą reglamentuojančių nuostatų sąvokas. Pagal šio straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Tuo tarpu ĮBĮ 20 straipsnis reglamentuoja pačią tyčinio bankroto procedūrą bei bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmes. Minėtų straipsnių nuostatų analizė patvirtina, kad klausimo, ar bankrotas nėra tyčinis, išsprendimas yra tik viena iš bankroto procedūros stadijų, kurią lemia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytos pareigos bankroto administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius įgyvendinimas, o nuo šios stadijos (bankroto pripažinimo tyčiniu) pabaigos priklauso tolesnis įmonės sandorių patikrinimas bei jų galimas nuginčijimas teisme, žalos, padarytos kreditoriams atlyginimas, įmonę likvidavus. Taigi, bankroto pripažinimas tyčiniu yra įmonės bankroto procedūros sudedamoji dalis (bet ne galutinis sprendimas bankroto procese), o proceso atnaujinimas pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį bankroto bylose negalimas. Analogiškos teisinės pozicijos laikytasi ir kitose esminėmis faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-813-798/2016, 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1299-798/2017). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad apelianto pareiškimas dėl proceso atnaujinimo negalėjo būti priimtas nagrinėti dėl dviejų priežasčių: nutartis, dėl kurios reiškiamas prašymas atnaujinti procesą, nėra procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (CPK 365 straipsnio 1 dalis), be to, įstatymas nenumato proceso atnaujinimo galimybės bankroto bylose (CPK 366 straipsnio 3 dalis).
  6. Apeliacinis teismas nepagrįstais pripažįsta atskirojo skundo argumentus, kuriais apeliuojama į teismų praktiką, iš kurios, pasak apelianto, išplaukia išvada, jog proceso atnaujinimo galimybė bankroto bylose egzistuoja. Tokiai pozicijai pagrįsti apeliantas pateikia teismų praktikos ištrauką, kur nurodyta, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog toks išaiškinimas teismų praktikoje egzistuoja, tačiau analizuojamu atveju jis nėra aktualus dėl esminių faktinių aplinkybių skirtumo bei teismų suformuotos taisyklės paskirties ir nepaneigia CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo teikti prašymą atnaujinti procesą bankroto byloje, juolab dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo byla nebuvo išspręsta iš esmės.
  7. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kadangi pareiškėjo procesinį dokumentą, kuriuo prašyta atnaujinti procesą bankroto byloje dėl nutarties įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti, todėl nebuvo būtinumo iš esmės vertinti pareiškėjo argumentų, sudarančių pagrindą (sąlygas) proceso atnaujinimui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas taip pat neturi pagrindo vertinti atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kurie, apelianto nuomone, sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Taipogi nustačius, kad prašymas atnaujinti procesą analizuojamu atveju (tiek bankroto byloje, tiek dėl šios bylos tarpinio (negalutinio) procesinio sprendimo) iš esmės nebuvo galimas, apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dėl jo sudėtingos materialinės padėties, sunkios sveikatos būklės bei dėl neplaninio administracinio patikrinimo eigoje nustatytų pažeidimų nagrinėjant UAB „FF lizingas“ bankroto bylą. Be to, pateikto rašto dėl bankroto bylos nagrinėjimo eigos patikrinimo turinys neturi tiesioginio ir akivaizdaus ryšio su teismo procesiniu sprendimu, dėl kurio apeliantas prašė proceso atnaujinimo. Juolab, kad apskųstąją nutartį proceso atnaujinimo klausimu priėmė ne tas teisėjas, kurio pažeidimai buvo fiksuoti bankroto bylos nagrinėjimo eigos patikrinimo metu.
  8. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
  9. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsisakius priimti UAB „Skomė“ atsiliepimą į atskirąjį skundą (nutarties 13 punktas), apeliaciniame teisme jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93, 98 straipsniai).

14Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

  1. Apeliantas Z. V. atskirajame skunde pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar CK 366 straipsnio 3 dalies norma atitinka Konstitucijos 30 straipsnio ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus dėl asmens teisės į gynybą teisme.
  2. Apeliacinis teismas pažymi, kad prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir / ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismą negali būti savarankiškas atskirojo skundo dalykas (CPK 337 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kreiptis į apelianto nurodytas teismines institucijas. Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą kyla tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl proceso atnaujinimo pagrindus nustatančių proceso teisės normų konstitucingumo nekyla, todėl tenkinti prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai