Byla 2-634-614/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys BUAB „Taurų spalvos“, A. G.. Teismas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant R. A., dalyvaujant atsakovui G. T., jo ir atsakovės R. T. atstovui advokatui P. O., atsakovo LAB banko SNORAS atstovui advokatui D. B., kitiems bylos dalyviams nesant, viešame teismo posėdyje žodine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Čelta“, Algirdo-K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., LAB bankui SNORAS, UAB „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys BUAB „Taurų spalvos“, A. G.. Teismas

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami: (1) pripažinti negaliojančia 2008-03-21 UAB „Čelta“ ir G. T. bei R. T. sudarytą Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (išsimokėtinai) Nr.1936 nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – grąžinti iš atsakovų G. T. ir R. T. UAB „Čelta“ sumokėtą 2 400 000 Lt žemės sklypo pirkimo kainą, įpareigojant 1 990 000 Lt kainos dalį grąžinti tiesiogiai LAB bankui SNORAS, o 410 000 Lt grąžinti UAB „Čelta“, iš UAB „Čelta“ grąžinti atsakovams G. T. ir R. T. 3,6235 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis nr. ( - ), esantį ( - ); (2) pripažinti negaliojančia 2008-04-17 UAB „Čelta“ ir AB bankas SNORAS sudarytą Kredito sutartį Nr.031-93418 nuo jos sudarymo momento ir grąžinti iš LAB banko SNORAS UAB „Čelta“ Kredito sutarties sudarymo metu kaip užstatą sumokėtus 31 774 Lt bei Kredito sutarties vykdymo metu sumokėtas 159 521,57 Lt kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas; (3) pripažinti negaliojančiomis 2008-04-11 AB banko SNORAS ir Š. Č. sudarytą vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr.031-93416 bei 2008-04-11 AB banko SNORAS ir A.K. Č. sudarytą Vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr.031-93416 bei taikyti restituciją – grąžinti iš UAB „Čelta“ LAB bankui SNORAS 410 000 Lt, gautus restitucijos būdu iš atsakovų G. T. ir R. T.; (4) pripažinti negaliojančia A.K. Č. ir AB banko SNORAS 2008-04-17 sudarytą Laidavimo sutartį Nr1; (5) pripažinti negaliojančia Š. Č. ir AB banko SNORAS 2008-04-17 sudarytą Laidavimo sutartį Nr.2; (6) pripažinti negaliojančiomis UAB „Taurų spalvos“ ir AB banko SNORAS sudarytas 2008-04-24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankui SNORAS paprastąjį vekselį Nr.1-08 ir paprastąjį vekselį Nr.2-08, 2008-05-09 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankui SNORAS paprastąjį vekselį Nr.3-08, 2008-09-09 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankui SNORAS paprastąjį vekselį Nr.5-08 ir taikyti restituciją – grąžinti iš BUAB „Tauro spalvos“ AB bankui SNORAS 86 376,46 Lt (vekselis NR.1-08 buvo apmokėtas 2008-08-08, todėl restitucija 24 075,69 Lt sumai netaikoma); (7) pripažinti negaliojančiu 2008-04-15, 2008-01-08 ir 2008-04-15 hipotekos lakštus, identifikavimo kodas 03/1/2008/0004975, 08/1/2008/0000630, 03/1/2008/0004973 nuo jų sudarymo momento ir panaikinti hipotekos lakštų registravimus Hipotekos registre; (8) pripažinti neteisinga ir neturinčia juridinis galios UAB „Verslavita“ 2007-05-28 parengtą žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr.N-07-105; (9) priteisti iš atsakovo UAB „Verslavita“ ieškovams 16 464,41 Lt dydžio nuostolių; (10) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2007 m. – 2008 m. atsakovo AB banko SNORAS Tauragės filialo valdytojas R. Š. A. K. Č. bendrovei UAB „Čelta“ pasiūkė už 2.400.000,00 Lt pirkti žemės sklypą Šiauliuose, sakė, kad sklypo vertė didesnė, įsigijimas būtų labai naudingas. Susipažinus su jo nurodyta UAB „Sraidanta“ užsakymu atsakovo UAB „Verslavita“ 2007-05-28 parengta žemės sklypo vertinimo ataskaita, buvo matyti, kad sklypo vertė sudarė 3.000.000,00 Lt, todėl UAB „Čelta“ bei jos vardu veikęs A. K. Č. darė pagrįstą išvadą, kad sklypo vertė daug didesnė nei jo pardavimo kaina ir su atsakovais G. R. T. 2008-03-21 sudarė žemės sklypo išsimokėtinai pirkimo – pardavimo sutartį Nr.1936 ir įsigijo sklypą už 2.400.000 Lt. Po sutarties sudarymo AB bankas SNORAS suteikė UAB „Čelta“ 1.990.000,00 Lt kreditą žemės sklypui įsigyti, 2008-04-17 buvo sudaryta kredito sutartis Nr.031-93418. Kredito sutartyje buvo nurodyta, kad kredito lėšos UAB „Čelta“ bus suteiktos tik tada, kai bus pasirašytos laidavimo sutartys su A. K. Č. ir Š. Č., kai perkamo turto hipoteka bus įregistruota Hipotekos registre, pateikus, kai bus pateikti įrodymai, kas ne mažiau kaip 410.000,00 Lt nuosavų lėšų panaudota sklypo įsigijimu, kai bus sumokėta 31.774,00 Lt kuriais bus užtikrinamas skolinio įsipareigojimo vykdymas ir kai UAB „Čelta“ pateiks bankui žemės sklypo pilą vertės nustatymo ataskaitą, parengtą AB bankas SNORAS priimtinų turto vertintojų teisės aktų nustatyta tvarka. Buvo sudarytos laidavimo sutartys. Kadangi 400.000,00 Lt nuosavų lėšų kainos sumokėjimui UAB „Čelta“ taip pat neturėjo, bankas, veikdamas R. Š. asmenyje, pasiūlė A. K. Č. ir Š. Č. suteikti vartojimo kreditus trūkstamai pirkimo kainos daliai sumokėti. Pagal šias sutartis bankas suteikė A. K. Č. 192.000,00 Lt, o Š. Č. 235.000,00 Lt dydžio vartojimo kreditus, kreditų grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas ieškovų A. K. Č. ir A. Č. turtas (A. Č. hipotekos lakštu Nr.08120080000630 įkeitė bankui 2 k butą su rūsiu, esantį ( - ), įvertintą 180.000,00 Lt ir hipotekos lakštu Nr.03120080004975 įkeitė žemės sklypą, esantį ( - ), įvertintą 240.000,00 Lt, hipotekos lakštu Nr.03120080004973 įkeitė bankui butą su rūsiu, esantį ( - ), įvertintą 325.000,00 Lt). Bankui suteikus vartojimo paskolas, A. K. Č. ir Š. Č. sudarė paskolos sutartis su UAB „Čelta“: pagal 2008-04-17 paskolos sutartį A. K. Č. suteikė UAB „Čelta“ 192.000,00 Lt paskolą iki 2009-04-17, pagal 2008-04-17 paskolos sutartį Š. Č. suteikė UAB „Čelta“ 235.000,00 Lt paskolą iki 2009-04-17. Paskolas lėšos buvo pervestos sklypo pardavėjams T.. Bankas kredito išlaidas sumokėjo nesulaukęs kredito sutartyje nustatytos turto vertinimo ataskaitos. Vėliau paaiškėjo, kad kreditas buvo išmokėtas pagal atsakovo G. T. užsakytą ir bankui pateiktą turto vertinimo ataskaitą, kurioje žemės sklypo vertė nustatyta jau įrengtam sklypui, o ne tokios būklės, kokį pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo UAB „Čelta“. Čelta neturėjo pakankamai lėšų mokėti kredito įmokas ir palūkanas pagal sutartis, tačiau banko darbuotojas Š. pažadėjo, kad mokėti nereikės, bankas išduos UAB „Taurų spalvos“ vekselius, kurių pagrindu bus užskaityti mokėjimai pagal sutartis. Todėl UAB „Taurų spalvos“, atstovaujama Š. Č., sudarė tokias sutartis: 2008-04-24 pirkimo pardavimo sutartį Nr.612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė bankui paprastąjį vekselį Nr.1-208 už 24.075,69 Lt ir paprastąjį vekselį Nr.2-08 už 23.854,17 Lt, kuriuos įsipareigojo apmokėti iki 2008-08-25 iki 2008-09-24; 2008-05-09 pirkimo – pardavimo sutartį Nr.612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė bankui paprastąjį vekselį Nr.3-08 už 37.923,33 Lt, įsipareigojo apmokėti iki 2008-1-07; 2008-09-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė paprastąjį vekselį Nr.5-08 už 24.598,96 Lt, kurį įsipareigojo apmokėti iki 2008-11-04. Vykdydami sutartis A. K. Č. ir Š. Č. iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 159.521,57 Lt, tačiau nepaisant jų pastangų, nepajėgė vykdyti finansinių įsipareigojimų bankui, todėl jis pranešė vienašališkai nutraukiantis sutartis ir pareikalavo visas skolas grąžinti prieš terminą. Ieškovai nurodo, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kredito sutartys ir kiti išvestiniai sandoriai buvo sudaryti iš esmės suklydus. Kai kilo pagrįstų abejonių, UAB „Čelta“ užsakius vertinimą UAB „Inreal“ 2009-02-06 atliko žemės sklypo retrospektyvinį vertinimą ir nustatė, kad sklypo vertė 2008 m. sausį sudarė tik 699.000,00 Lt, t. y. beveik tris kartus mažesnė už tą, kurią ieškovai sumokėjo, o UAB „Ober-Haus“ nustatė, kad vertė buvo 1.400.000,00 Lt. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jei ji atitinka įstatymo 23 str. reikalavimus ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. UAB „Čelta“ buvo susipažinusi su UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita, Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir iki įsigijimo apžiūrėjo žemės sklypą natūroje, todėl konstatuotina – tinkamai įgyvendino pareigą domėtis perkamu daiktu, tačiau jos lūkesčiai buvo pažeisti, žinodama tikrąją sklypo vertę UAB „Čelta“ nebūtų sudariusi pirkimo – pardavimo sutarties, kredito sutarties ir kitų su jomis susijusių sandorių. Pagal CK 1.90 str. suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Laikoma suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų suklysta, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją relakų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba jį būtų sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas, kai klydo abi šalys, arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo ar protingumo principams (CK 1.90 str. 4 d.). UAB „Čelta“ sprendimas pirkti žemės sklypą buvo grįstas įsitikinimu, kad žemės sklypo vertė yra ne mažesnė nei 3.000.000,00 Lt, jis buvo pagrįstas UAB „Verslavita“ ataskaitos, kurių patikrinti UAB „Čelta“ negalėjo, nes tam reikalingos specialios žinios. Ieškovai neturėjo pagrindo abejoti profesionalių turto vertintojų nustatyta sklypo verte. Taigi, sudarydama pirkimo sutartį, kredito sutartį ir kitus išvestinius sandorius, UAB „Čelta“ to nežinojo ir negalėjo žinoti, suklydo, kadangi turėjo klaidingą prielaidą apie egzistuojančius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Tai pagrindžia, kad ieškovai suklydo dėl pirkinio pardavimo kainos ir dėl jo vertės, todėl jų suklydimas buvo esminis, nes žinodami tikrąją sklypo rinkos vertę sandorių nebūtų sudarę. Remiantis CK 1.90 str., 1.80 str., sutartys pripažintinos negaionačiomis, taikytina restitucija ir priteisiant iš sklypo pardavėjų T. ieškovo UAB „Čelta“ sumokėtą sklypo pirkimo kainą tiesiogiai bankui, kainos dalį grąžinti UAB „Čelta“, o iš UAB „Čelta“ grąžinti Tachtamiševams žemės sklypą. Vykdant restituciją dėl vekselių pirkimo pardavimo sutarčių, grąžinti iš UAB „Taurų spalvos“ bankui sumas (vekselis Nr.1-08 2008-08-08 buvo apmokėtas, todėl restitucija netaikoma); grąžinti iš banko UAB „Čelta“ kaip užstatą įmokėtas sumas ir sumokėtas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijama vertinimo ataskaita nustatyta vertė daugiau nei 114 procentų skiriasi nuo realios rinkos vertės, todėl ji nepagrįsta pagal aktualiu laikotarpiu LR Ūkio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr.515 „Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių“ 45 p. Atsižvelgiant į tai, kad vertinimo išvados buvo klaidingos, jo pripažintinos neteisingomis ir neturinčiomis juridinės galios, o ieškovui atlygintina 16.464,41 Lt žala (nuostoliai, kuriuos sudaro papildomos sandorių sudarymo išlaidos), padaryta dėl atsakovo UAB „Verslavita“ kaltės, kadangi ji vertinimą atliko aplaidžiai ir nerūpestingai, vertę nustatė neteisingai, nesilaikė teisės aktuose jai nustatytų įpareigojimų ir tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

3Į teismo posėdį ieškovai ir jų atstovai neatvyko.

4Atsakovas LAB bankas SNORAS atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad suklydimas dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo kainos ir jo vertės nėra kredito sutarties sąlyga ir negali turėti įtakos Kredito sutarties galiojimui. Kredito sutartis buvo sudaryta dėl tokių esminių sąlygų, kurias šalys buvo suderinusios iki sutarties sudarymo, t. y. paskolos suma, palūkanų dydis, paskolos terminas, paskolos naudojimo paskirtis, klaidų čia nebuvo padaryta. Kredito gavėjo interesas investavus į pirktą žemės sklypą skolintas lėšas, vėliau sklypą parduoti ir uždirbti pelną yra kredito sutarties sudarymo motyvas, tačiau kredito gavėjo suklydimas, o tiksliau – pasikeitusios rinkos aplinkybės, dėl kurių kredito gavėjas negali pasiekti savo verslo tikslų, negali būti pagrindas pripažinti kreditavimo sutartį negaliojančia, piktnaudžiauti sandorio sudarymo motyvais nėra leidžiama. Net jei būtų įrodyta, kad ieškovai žemės sklypo pirkimo sandorį sudarė dėl suklydimo (kad suklydo dėl vertės), tai negalėtų būti pagrindas pripažinti negaliojančia ir kredito sutartį, ją ieškovai privalėtų vykdyti ir visą gautą kreditą grąžinti. Šiais argumentais nėra pagrindo pripažinti ir kitus ieškovų nurodytus sandorius – vartojimo paskolos sutartis su užstatu, laidavimo sutartis, vekselio pirkimo sutartis ir hipotekos lakštus. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės jau nustatytos įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-372-622/010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-598/2012, kurios pagal CPK 182 str. 2 d. laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje. Ieškinyje ieškovai nurodo kitokias aplinkybes, teigia, jog prieš sudarant sklypo pirkimo sutartį ieškovas UAB „Čelta“ susipažino su atsakovo jam pateikta UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita Nr.07-105, nekilnojamojo turto registro duomenimis, apžiūrėjo žemės sklypą natūroje, todėl – tinkamai įgyvendino pareigą domėtis perkamu daiktu. Tačiau minėtoje byloje ieškovų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai nepasidomėjo žemės sklypu, jo būkle, nepasistengė nustatyti sklypo vertės ir tik tada, kai jiems nepasisekė parduoti įsigyto žemės sklypo, kreipėsi į turto vertintojų įmonę UAB „Inreal“ dėl sklypo vertės nustatymo. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog ieškovai būtų aktyviai domėjęsi įsigyjamo turto rinkos verte ar būtų susipažinę su UAB „Verslavita“ 2008-01-31 vertinimo ataskaita ar kokia kita ataskaita, tik jų pačių teigimu, aklai pasitikėjo R. Š. žodiniais teiginiais. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovai visai nesidomėjo sudaromais sandoriais, ką patvirtina paaiškinimai, jog tik vėliau, nepavykus sklypo parduoti jie sužinojo, kad bankas ir / arba R. Š. disponavo dvejomis žemės klypo ataskaitomis, kurių paskutinioji atspindėjo būsimą žemės sklypo vertę. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad dėl suklydimo sandoris pripažįstamas negaliojančiu jei konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis. Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus ir šalies elgesys vertinamas apdairaus, atidaus žmogaus elgesio kriterijumi tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio elgesio padarinius, o teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Prejudicine reikšmę šiai bylai turinčioje byloje buvo nustatyta, kad sudarydama pirkimo sutartį UAB „Čelta“ nesielgė kaip protingas ir apdairus pirkėjas, neprieštaravo, nereiškė pasiūlymų, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl siūlomos sklypo kainos objektyvumo, tikrumo, realumo, todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo (b.l. 8-12, 2 t.).

5Teismo posėdžio metu atsakovo LAB banko SNORAS atstovas advokatas D. B. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, o taip pat nurodė, kad nėra nurodyta priežasčių, dėl kurių ieškovai prašo sutartį su banku prašo pripažinti negaliojančia. Vienintelis parengiamajame teismo posėdyje išsakytas argumentas išsakytas A. K. Č. - kad per brangiai įsigijo sklypą. Kaip jis nurodė, - neginčija sklypo kainos, bet ginčija sklypo vertę. Atstovas prašė palikti nenagrinėtais reikalavimus dėl UAB „Taurų spalvos“ vekselių pardavimo sutarčių, nes ieškovai neturi reikalavimo teisės – jie nėra sandorio šalis ir sutartys niekaip nepažeidžia jų teisių. UAB „Taurų spalvos“ tokių reikalavimų byloje nepareiškė. Prejudicinę galią turinčioje byloje nustatyta, kad ieškovai visiškai nesidomėjo žemės sklypo verte, buvo neaktyvūs, nerūpestingi, ginčyti pradėjo tik po to, kai jiems nepavyko parduoti už norimą kainą. Retrospektyvinė ekspertizė nustatė 2 mln. 700 tūkst. Lt, kas atitinka tuo metu vertinimo ataskaitose nustatytą rinkos kainą. Net esant suklydimui, jie turi pareigą nurodyti – dėl ko jie suklydo. Ieškovas Š. Č. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad suklydo, bet nežino dėl ko suklydo. Kalbant apie hipotekos lakštus, tiek Klaipėdos apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas nepripažino, kad Snoras būtų buvęs nesąžiningas sudarant hipotekos sandorius. CK ketvirtos knygos normos nustato, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus atžvilgiu hipotekos teisė lieka galioti. Bankas nėra pripažintas nesąžininga šalimi, todėl hipotekos teisė turi išlikti. Visos faktinės aplinkybės Klaipėdos apygardos byloje buvo nustatytos. Nėra faktų ar įrodymų, kad bankas Snoras suklaidino ieškovus sudarant kreditavimo sutartis ar hipotekos lakštus, o be to patys ieškovai nenurodė, dėl kokių sąlygų jie suklydo. Be to – jie verslininkai ir turi būti atidesni.

6Atsakovai G. ir R. T. pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, prašydami ieškinį atmesti. Atsakovai taip pat nurodė, kad ginčijamos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad šiuo ieškiniu ieškovai nurodo kitas aplinkybes, nei buvo nurodę ankstesnėje byloje, kurioje nustatyta, kad ieškovai elgėsi neapdairiai ir neatidžiai, prieš sudarydami sandorį nesidomėjo sklypu, o taip pat ir šio turto kaina, nesikonsultavo su specialistais, o taip veikdami jie patys prisiėmė ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius ir pasekmes. Kai šalies veiksmai yra neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies nesidomėjimo sudaromu sandoriu negalima pateisinti. UAB „Čelta“, būdamas juridiniu asmeniu, kuriam, kaip verslininkui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, sudarydamas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį turėjo visas galimybes įvertinti reikšmingas sandorio aplinkybes ir apsispręsti dėl sandorio sudarymo. Analogiškai UAB „Čelta“ galėjo nuspręsti ir dėl kreditavimo sutarties sudarymo. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovai suklydo pirkdami žemės sklypą už didesnę nei rinkos vertę, nes turto vertė ir kaina netapatūs dalykai. Turto kainos ir vertės teisinis reglamentavimas rodo, kad kaina gali nesutapti su turto verte. Turto kaina nustatoma pirkėjo ir pardavėjo, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Netgi daikto pardavimas didesne nei nustatyta turto vertė kaina savaime negali reikšti, kad kita sutarties šalis dėl to suklydo. Kaina gali kisti dėl subjekto supratimo apie turto vertę pirkėjų, paties pardavėjo sugebėjimo suprasti tikrąją turto vertę ir kitų įvairių svarbių aplinkybių. Pagal sutarties laisvės principą ieškovai patys galėjo nuspręsti ar jiems reikia sudaryti konkrečią sutartį ar ne. Atsakovai nurodo, jog jie negali būti atsakingi už tai, kad praėjus penkeriems metams ieškovai nusprendė, jog jie suklydo dėl tikrosios žemės sklypo vertės. Be to, suklydimą galima pripažinti jei asmuo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių būtent sandorio sudarymo metu, bet ne dėl atsiradusių vėliau aplinkybių. Sudarydamas ginčijamą pirkimo sutartį UAB „Čelta“ vadovas A. K. Č. veikė turėdamas UAB „Čelta“ akcininkų susirinkimo, vykusio 2008-03-21 įgaliojimus. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovai siekė ginčo sklypą įsigyti siekdami jį greitu metu parduoti ir tokiu būdu gauti pelno. Taigi, nepavykus pelningai parduoti sklypo, ieškovai pakeitė nuomonę ir siekia nesąžiningu būdu susigrąžinti savo sumokėtus pinigus už žemės sklypą tačiau vėlesnis ieškovų valios pasikeitimas negali sudaryti pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo. UAB „Verslavita“ 2007-05-22 žemės sklypas įvertintas 3.000.000,00 Lt, o UAB „Liturta“ 2007-08-27 3.040.000,00 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatyta, kad ieškovai aklai pasitikėjo R. Š. žodžiais. Tai pavirtina, kad nepriklausomai nuo UAB „Verslavita“ vertinimo, ieškovai vis tiek būtų pirkimo – pardavimo sutartį sudarę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kredito sutartį buvo numatyta, kad banko lėšos pervedamos UAB „Čelta“ tik tada, kai UAB „Čelta“ pateiks bankui žemės sklypo pilną vertės nustatymo ataskaitą, parengtą su sudarintų vertintojų, Turto ir verslo vertinimo pagrindų nustatyta tvarka. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad esant tokioms sutarties sąlygoms jie dėjo pastangas nustatyti perkamo turto vertę. Priešingai – jų teigimu – jų dokumentais leido rūpintis R. Š. Įrodinėjimo pareiga – kad jie suklydo iš esmės šiuo atveju tenka ieškovams. Ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas (b.l. 95-102, 2 t.).

7Atsakovas G. T. bei jo ir R. T. atstovas advokatas P. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Tos pačios aplinkybės nagrinėjamos jau ne vienos teismo sudėties, yra priimti sprendimai dėl tų pačių faktinių aplinkybių. Ieškodami būdų kaip išvengti prievolių vykdymo Snorui ir atgauti lėšas, ieškovai nevisai sąžiningais būdais kelia teismuose bylas, procesus vilkina. Ieškovai norėjo padaryti labai pelningą sandorį patys neturėdami pinigų, ėmėsi komercinės rizikos, kuri nepasisekė. Tos pačios faktinės aplinkybės išnagrinėtos Klaipėdos apygardos teismo sprendimu Nr.2-372-622/2010, Lietuvos apeliacinis teismas paliko sprendimą galioti. Toje byloje ieškovai įrodinėjo apgaulę, tačiau ieškinys atmestas. Pagal CPK 182 str. 2 d. minimų aplinkybių nereikia įrodinėti, tai prejudicinis faktas. Dabar ieškinio pagrindu nurodytas kitas argumentas, bet faktinės aplinkybės jau buvo nustatytos, ieškovai dabar keičia savo paaiškinimus: Klaipėdos apygardos teisme jie teigė, kad nematė žemės sklypo, nebuvo supažindinti su turto vertinimo ataskaitomis, o šioje byloje teigia, kad matė ir buvo susipažinę su vertinimo ataskaita. Tokiu būdu ieškovai siekia parodyti, kad jie vykdė savo kaip pirkėjo pareigas. Tai reiškia ieškovų nesąžiningumą. Kadangi faktinės aplinkybės yra nustatytos, sudarydami žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį ieškovai elgėsi neapdairiai, nesusipažino su perkamu objektu, nesiaiškino jų vertės, todėl būdami neatidūs, neapdairūs, lengvabūdiški, rizikavo, nėra pagrindo sandorius naikinti. Net jei ir buvo suklydimas – jis nebuvo esminis, o be to, nėra pagrindo teigti, kad suklydimas egzistavo sandorio sudarymo metu. Sandoris nebuvo skubus, jie neturėjo net pirminiam įnašui pinigų, turėjo iš banko gauti didelę sumą, užsitiktina bankas paskolos grąžinimą – buvo ir laiduotojai pasitelkti, banko veiksmai buvo labai atsakingi, sandoris užtikrintas hipoteka. T. veiksmuose jokių pažeidimų nėra nustatyta. Prašė priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

8Kiti proceso dalyviai teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Teismas posėdžio metu neleido atstovauti UAB „Verslavita“ atstovei D. M., nes ji neturi teisinio išsilavinimo, todėl laikytina, kad UAB „Verslavita“ atstovas į teismo posėdį neatvyko.

9Tretieji asmenys A. G. ir BUAB „Taurų spalvos“ į posėdį taip pat neatvyko. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr.B2-2193-360/2010 2010-07-29 nutartimi UAB „Taurų spalvos“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas A. R. (b.l. 31-32, 2 t.), kuris prašė nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 47, 2 t., b.l. 103, 5 t.).

10Teismas, remdamasis CPK 246 str., nutarė nagrinėti bylą nesant ieškovams ir jų atstovams, kadangi iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateiktos ieškovų neatvykimo priežastys, o advokato prašymą atidėti teismo posėdį teismas pripažino nepagrįstu. Pradėjus bylą ieškovai buvo sudarę atstovavimo sutartį su advokatu G. B. 16-21, 1 t.). 2015-06-03 d. nutartimi byla buvo paskirta į parengiamąjį posėdį 2015-06-25 dienai ir ieškovams apie tai tapo žinoma 2015-06-11 d. (b.l. 50-52, 68-74, 4 t.). 2015-06-22 teismui pranešta, kad advokatas ieškovų neatstovauja (b.l. 81-82, 4 t.). Kadangi ieškovai posėdžio metu nebuvo susiradę advokato, teismas tenkino ieškovų prašymą ir atidėjo posėdį - kad ieškovai susirastų naują advokatą. 2015-09-01 ieškovai sudarė atstovavimo sutartis su advokatu R. J. (b.l. 50-52, 5 t.), advokatas pateikė prašymą atidėti 2015-09-07 d. teismo posėdį dėl jo užimtumo kitoje byloje, kitas posėdis buvo paskirtas 2015-11-06 d. 9:00 val. Apie šio posėdžio laiką ieškovai buvo informuoti tinkamai, tačiau į posėdį neatvyko nei jie, nei jų advokatas R. J. Ieškovų neatvykimo priežastis teismui nėra žinoma, todėl negali būti pripažinta svarbia. Ieškovų advokatui R. J. šaukimas taip pat buvo įteiktas (b.l. 83, 5 t.), jo neatvykimo priežastys taip pat nežinomos, prašymų negauta. Be to, 2015-07-03 ieškovai sudarė atstovavimo sutartis su advokatu M. S. (b.l. 106-107, 5 t.). Duomenų, kad būtų nutraukta ieškovų atstovavimo sutartis su advokatu R. J. iki teismo posėdžio pradžios į bylą nebuvo pateikta. Teisme iki posėdžio pradžios buvo gautas naujo ieškovų advokato M. S. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokato užimtumo kitose bylose ir dėl to, kad advokatas nesuspėjo susipažinti su byla (b.l. 105, 5 t.). Bylų, kuriose advokatas dalyvauja 2015-11-06 dieną 9:00 val. advokatas prašyme nenurodė. Patikrinus advokato užimtumą LITEKO duomenimis nustatyta, kad advokatas M. S. dalyvauti posėdyje Šalių rajono apylinkės teisme turėjo tik 14:00 val., Kauno apylinkės teisme 8:30 val. buvo numatytas tik nutarimo priėmimas / paskelbimas administracinėje byloje kuriame advokato dalyvavimas nėra privalomas, o be to, kaip matyti iš LITEKO duomenų, į paskelbimą advokatas ir neatvyko (iš posėdžio protokolo byloje buvo matyti, kad į posėdį išklausyti nutarimo atvyko tik atsakomybėn trauktas asmuo). Ieškovų advokatas R. J. LITEKO duomenimis visą 2015-11-06 dieną nebuvo užimtas posėdžiuose. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir įvertinęs atsakovų atstovų nuomonę, teismas padarė išvadą, kad ieškovų veiksmuose yra bylos vilkinimo požymiai ir kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo atidėti teismo posėdį. Teismas atsakovų prašymu nutarė nagrinėti bylą iš esmės, o ne palikti ieškinį nenagrinėtą.

11Ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

12Iš bylos rašytinių dokumentų, o taip pat kaip apibrėžta ieškovų ieškiniu ir per 2015-09-07 parengiamąjį posėdį duotais ieškovo A. K. Č., kuris taip pat yra UAB „Čelta“ vadovas, ir Š. Č. paaiškinimais, šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl dviejų pagrindinių sandorių: 2008 m. kovo 21 d Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, dėl 3,6235 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo (notarinio registro Nr. 1936, b.l. 36-39, 1 t.) ir 2008-04-17 kredito sutarties Nr.031-93418 tarp, atstovaujamos direktoriaus A. – K. Č. ir atsakovo AB banko SNORAS dėl 1.990.000,00 Lt kredito žemės sklypui pirkti suteikimo bei 2008 m. balandžio 17 d. Kredito sutarties Nr. 031-93418 (b.l. 45-55, 1 t.), sudarytos tarp atsakovo AB banko Snoras ir ieškovo UAB „Čelta“ dėl 1.990.000,00 Lt kredito suteikimo 3,6235 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), įsigyti. Kiti ginčijami sandoriai yra papildomi sandoriai, tiesiogiai susiję su aukščiau minėtųjų sandorių, t. y. Pirkimo-pardavimo sutarties ir Kredito sutarties Nr. 031-93418 vykdymu (2008-04-17 A. – K. Č. laidavimo sutartis Nr.1, b.l. 56-59, 1 t.; 2008-04-17 Š. Č. laidavimo sutartis Nr.2, b.l. 60-63, 1 t.; 2008-04-11 Š. Č. ir AB banko SNORAS Vartojimo paskolos su užstatu sutartis Nr.031-936416, b.l. 64-72, 1 t.; 2008-04-11 A. – K. Č. ir AB banko SNORAS Vartojimo paskolos su užstatu sutartis Nr.031-93416, b.l. 73-80, 1 t.; hipotekos sandoriai, kuriuos patvirtina Centrinės hipotekos įstaigos registrų išrašai. b.l. 144-182, 1 t.; ir kt).

13Ieškovų argumentais, jie sudarydami pirkimo – pardavimo sandorį ir Kredito sutartį, suklydo ar buvo suklaidinti dėl atsakovų veiksmų, kadangi manė, jog pirkinio vertė yra daug didesnė nei pardavimo kaina. Po sutarčių sudarymo ieškovai nepajėgė vykdyti finansinių įsipareigojimų bankui, todėl jis pranešė vienašališkai nutraukiantis sutartis ir pareikalavo visas skolas grąžinti prieš terminą. Kilus pagrįstų abejonių, UAB „Čelta“ užsakė vertinimą UAB „Inreal“, 2009-02-06 atliko žemės sklypo retrospektyvinį vertinimą ir nustatė, kad slypo vertė 2008 m. sausį sudarė tik 699.000,00 Lt, t. y. beveik tris kartus mažesnė už tą, kurią ieškovai sumokėjo, o UAB „Ober-Haus“ nustatė, kad vertė buvo 1.400.000,00 Lt. Žinodama tikrąją sklypo vertę UAB „Čelta“ nebūtų sudariusi pirkimo – pardavimo sutarties, kredito sutarties ir kitų su jomis susijusių sandorių. Taigi, ieškinys grindžiamas CK 1.90 str., ieškovai prašo pripažinti jų sudarytą pikrimo - pardavimo sandorį (ir po to sudarytus kitus sandorius) negaliojančiu dėl jų suklydimo.

14Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). CPK 178 straipsnio 2 p. nustato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje <...> byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Teismas tenkino astakovų prašymą ir prijungė prie šios bylos Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-372-622/2010 pagal ieškovų ieškinį, kurioje teismas 2010 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą ir ieškovų ieškinį dėl tų pačių sandorių nuginčijimo CK 1.91 str. pagrindu, atmetė. Šiuo sprendimu taip pat buvo atmestas ieškovų reikalavimas dėl atsakovo UAB „Verslavita“ 2008-01-23 žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr.N-08-058 pripažinimo negalionačia. Byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos tesimo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą (apeliacinės instancijos civilinės bylos Nr. 2A-598/2012). Taigi, minimoje civilinėje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamai bylai, kadangi byloje dalyvavo tie patys asmenys – ieškovai UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č., UAB „Taurų spalvos“, atsakovai G. T., R. T., BAB bankas SNORAS, R. Š., A. V., UAB „Verslavita“, tretieji asmenys Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G. (ir kt.), byloje buvo nustaytos tų pačių sandorių sudarymo aplinkybės ir šalių elgesys iki ir po sandorių sudarymo, kurios buvo minimos bylos, o taip pat ir šios bylos ieškinio ir atsakovų atsikirtimų faktinis pagrindas. Taigi, minimoje byloje teismai įvertino ieškovų ir atsakovų nurdytus argumentus ir nustatė sandorių sudarymo aplinkybes. Teismai padarė išvadą, jog pačių ieškovų nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovai, sutikdami sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, nepasidomėjo žemės sklypu, jo būkle, nesistengė nustatyti žemės sklypo vertės, kreipėsi į turto vertintojų įmonę UAB „Inreal“ dėl žemės sklypo rinkos vertės nustatymo tik tada, kai jiems nepasisekė parduoti įsigyto žemės sklypo. Bylos duomenimis teismų buvo nustatyta, kad ieškovai siekė ginčo sklypą įsigyti siekdami jį greitu metu parduoti ir tokiu būdu gauti pelno. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai šalies veiksmai yra neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies nesidomėjimo sudaromu sandoriu negalima pateisinti. Ieškovai privalėjo prieš sudarant sandorį pasidomėti įsigyjamu turtu, taip pat ir šio turto kaina, pasikonsultuoti su specialistais, o to neatlikę, prisiėmė galimas neigiamas pasekmes. Pagal sutarties laisvės principą civilinių santykių subjektai turi teisę patys nuspręsti ar reikia jiems sudaryti konkrečią sutartį ar ne. Sutarties šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, t. y. sutarties laisvė apima ir laisvę savarankiškai nustatyti jos turinį bei formą, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jo turinį nustato imperatyvios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ar teisės principai (CK 6.156 str. 1, 2, 4 d.). Viena iš sutarties laisvės principo išraiškų yra įtvirtinta CK 6.313 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog parduodamo daikto kaina yra nustatoma pinigais šalių susitarimu. Ieškovas UAB „Čelta“, būdamas juridinis asmuo, kuriam, kaip verslininkui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, sudarydamas 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį turėjo visas galimybes įvertinti reikšmingas sandorio aplinkybes ir apsispręsti dėl sandorio sudarymo. Analogiškai UAB „Čelta“ galėjo nuspręsti ir dėl kreditavimo sutarties sudarymo. Teismai konstatavo, kad byloje esantys duomenys ir įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijami sandoriai turėtų kokių nors požymių, numatytų CK 1.80, 1.91 straipsniuose. Teismai, kaip jau minėta, taip pat įvertino ir ieškovų elgesį tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo ir konstatavo, kad ieškovai nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovai atliko tyčinius veiksmus, priešingai - UAB „Čelta“, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį nesielgė kaip protingas ir apdairus pirkėjas, neprieštaravo bei nereiškė pasiūlymų, neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant įsitikinti dėl siūlomos žemės sklypo kainos objektyvumo, tikrumo bei realumo. Ieškovų teiginiai, jog AB banko „Snoras“ Tauragės skyriaus valdytojo R. Š., G. T. veiksmai, taip pat UAB „Verslavita“ atliktas nekilnojamo turto vertinimas laikytini esminių aplinkybių nutylėjimu ir jų nuslėpimu nepagrįsti, kadangi patys ieškovai, ginčydami sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo įsigijimo, būdami atsakingi, protingi bei apdairūs už savo veiksmus, patys turėjo įvertinti prisiimamą riziką bei būsimus įsipareigojimus, taigi sutiko prisiimti būtent tokią riziką, siekiant pelningai perparduoti įsigyjamą turtą. Tauragės raj. apylinkės prokuratūros 2009 m. birželio 22 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pažymėta, kad byloje nėra nustatytas bendras bei išankstinis R. Š., UAB ,,Verslavita“, G. T., A. V. ir G. S. susitarimas tyčia padidinti žemės sklypo vertę, jį parduoti už nerealiai didelę kainą ir taip apgaulės būdu įgyti svetimą turtą (minimos bylos 3 t., 132 b. l.).

15Akcentuotina, kad tiek minimoje byloje, tiek dabar nagrinėjamoje byloje, esminis apgaulės elementas, ieškovų suklaidinimo ar suklydimo elementas, kuris jų teigimu sąlygojo jų apsisprendimą už neadekvačią vertei kainą pirkti ginčo žemės sklypą, buvo melagingos, kelis kartus padidintos vertės nurodymas oficialiame dokumente – UAB ,,Verslavita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje. Civilinę bylą Nr.2-372-622/2010 (Nr. 2A-598/2012) išnagrinėję teismai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sandorį, ieškovai aktyviai būtų domėjęsi įsigyjamo turto rinkos verte ar būtų susipažinę su UAB ,,Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ar kokia kita ataskaita, tik, jų pačių teigimu, aklai pasitikėjo atsakovo R. Š. žodiniais teiginiais. Tai, patvirtina, kad nepriklausomai nuo UAB ,,Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos turinio, ieškovai būtų pirkimo-pardavimo sutartį sudarę. Antra, sudarant 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartį Nr. 031-93418 viena iš sąlygų buvo numatyta, kad kredito lėšos UAB ,,Čelta“ bus suteikiamos tik tada, kai UAB ,,Čelta“ pateiks bankui žemės sklypo pilną vertės nustatymo ataskaitą, parengtą su banku suderintų vertintojų, Turto ir verslo vertinimo pagrindų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje vėlgi nėra duomenų, kad ieškovai, žinodami apie tokią sutarties sąlygą ir ją vykdydami, būtų dėję pastangas nustatyti perkamo turto vertę – jie (ieškovai), jų pačių teigimu, dokumentais rūpintis leido atsakovui R. Š.. Tai, kad ieškovai visai nesidomėjo sudaromais sandoriais (turto pirkimo-pardavimo, kredito suteikimo), patvirtina ir ta ieškovo A. K. Č. apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose išdėstyta aplinkybė, kad ieškovai tik po to, kai žemės sklypo nepavyko parduoti, sužinojo, kad bankas ir (arba) atsakovas R. Š. disponavo dvejomis žemės sklypo vertinimo ataskaitomis, kurių paskutinioji atspindėjo ne tikrąją (sandorių sudarymo dienai buvusią) žemės sklypo vertę, o būsimą vertę. Teismai padarė išvadą, jog ieškovų visiškas nesidomėjimas sudaromais sandoriais negali būti pripažintas aplinkybe, leidžiančia sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.80, 1.91 straipsnių pagrindu.

16Teismai taip pat konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2008 m. sausio 31 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitos Nr. N-08-058 tikslas - nekilnojamojo turto rinkos ir likvidavimo (priverstinio pardavimo) vertės nustatymas dėl turto įkeitimo bankui, vertinamo nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2008 m. sausio 23 dienai. Teismai padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, jog minėtoje ataskaitoje nustatyta suma nepagrįstai per didelė. Pagal VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių ataskaitas iš byloje esančių duomenų matyti, kaip šio žemės sklypo vertės kito: 2007 m. kovo 14 d. vidutinė sklypo rinkos vertė buvo 2 696 219 Lt (2 t., 80 b. l.), 2007 m. rugpjūčio 8 d. – 2 696 219 Lt (2 t., 132 b. l.), 2008 m. gegužės 1 d. – 3.529.872,00 Lt (2 t., 78 b. l.), 2009 m. vasario 1 d. – 3.905.000,00 Lt (2 t., 79 b. l.).

17Nagrinėjamoje byloje teismas 2013-12-19 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą skirti žemės sklypo (pirkinio) retrospektyvinės vertės ekspertizę, ekspertizę pavesta atlikti ekspertei D. A. (b.l. 152-155, 2 t.). Teismui pateiktas ekspertizės aktas (b.l. 8-49, 4 t) patvirtina, kad žemės sklypo rinkos vertė sandorio sudarymo 2008-03-21 datai gali būti apie 2.170.000,00 Lt. 2015-09-07 posėdyje ir vėlesniuose teismo posėdžiuose (2015-09-11 bei 2015-11-06) teismas netenkino pateikto ieškovų prašymo šaukti ekspertę apklausai nesant tam pagrindo. Tokį sprendimą teismas priėmė dėl to, kad ieškovų prašymo motyvacija iš esmės susijusi su tuo, kad ieškovų netenkino ekspertizės rezultatas. Teismas vertino ekspertizės aktą visų įrodymų kontekste. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008, ir kt.).

18Sprendžiant šalių ginčą svarbu pažymėti, kad CK 1.90 str. 1 d. įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, todėl ieškovų nurodytu pagrindu negali būti tenkinamas jų reikalavimas dėl UAB „Taurų spalvos“ ir AB banko SNORAS sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių, pagal kurias UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankui SNORAS paprastuosius vekselius, nes ieškovai suklydimo neįrodė.

19Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Kaip matyti iš aptartų bylos įrodymų, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje sandorio šalių sutarta pirkinio kaina nebuvo tiek skirtinga nuo teismo ekspertizės metu nustatytos rinkos vertės. Be to, suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

20Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007, kt.). Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos. Tai, kad ieškovai nedėjo pastangų savarankiškai įvertinti žemės sklypo rinkos vertę, dar kartą rodo, kad jie nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nebuvo paneigtos ir prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. V. nepaliudijo reikšmingų faktų, kurie pakeistų teismų padarytas išvadas, o ieškovų liudytoju prašytas apklausti A. K. Č. sūnus Ž. Č. į teismo posėdį neatvyko, nors ieškovai teismo posėdžio metu įsipareigojo jį atsivesti patys (b.l. 84, 2 t.), ieškovai neįvykdė teismo nustatytos jiems pareigos pateikti liudytojo adresą (CPK 101-101, 5 t.) (CPK 190 str.). Ieškovai taip pat buvo pareiškę prašymą liudytoju apklausti R. Š.. Šaukimas liudytojui R. Š. buvo įteiktas (b.l. 92, 5 t.), tačiau atsakovų atstovai nurodė, jog jiems žinoma, kad liudytojas neatvyko dėl sunkios onkologinės ligos, kuri tęsiasi nuo vasaros, todėl atsakovai prašė remtis prijungtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-372-622/2010 esančias jo parodymais davus priesaiką teisme. Šis prašymas teismo buvo patenkintas. Nustatyta, kad R. Š. minėtoje civilineje byloje Nr. 2-372-622/2010 paaiškino, jog ieškovams buvo suteikta paskola, jis pagal jam suteiktas pareigas atliko (dokumentų) forminimą, nurodė pažeidimų nepadaręs. Paaiškino, kad vertinimą bankui gali pateikti tiek pirkėjas, tiek pardavėjas. A. K. Č. žinojo ką perka. Nurodė, kad kaip ir visiems klientams stengėsi suteikti pagalbą, padėti klientui. R. Š. atsakė į ieškovų ir kitų bylos dalyvių jam užduotus klausimus. Nurodė, kad tarp jo ir kitų nebuvo susitarimo dėl gauto pelno padalijimo. A. K. Č. jis pažinojo iš ankstesnių darboviečių, todėl kėlė jam pasitikėjimą. A. V. nepažinojo. Stanevičių pažinojo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad tiksliai nepamena ar pasiūlė A. K. Č. įsigyti žemės sklypą, tačiau kartu važiavo į Šiaulius apie du kartus. Mano, kad turto vertinimas buvo atliktas kai žemės sklypą parodė A. K. Č.. Jis yra verslo vystytojas, kreipėsi į Šiaulių AVA dėl detaliojo plano paruošimo, planavo sėkmingai vykdyti verslą. R. Š. nurodė, kad jis nesiūlė A. K. Č. padėti parduoti žemės sklypą. Nebuvo kalbos, kad padėtų Vaičiuliui ir Stanevičiui dėl finansavimo, gal būt važiavo su Vaičiuliu apžiūrėti sklypą, kai ruošiasi finansavimui visada važiuoja apžiūrėti sklypus. Svarstant klausimą dėl paskolos nebuvo pažeisti nei esminiai, nei neesminiai instrukcijų punktai. Su turto vertinimo ataskaita R. Š. nurodė buvo susipažinęs. V., S., Ta. neatsilygino už prirodytą žemės sklypą. Kaina ir kreditavimo suma skirtingas dalykas, kas pasiūlė 24 mln. kainą pasakyti negalėjo. Kas sklypo pardavėjas galima matyti iš registro duomenų. R. Š. nurodė, kad pardavėjas ir pirkėjas geranoriškai susitarė dėl sandorio (prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-372-622/2010 esantis 2010-06-15 d. teismo posėdžio protokolas, b.l. 73, 83-84, 5 t.).

21Taigi, aprašyti įrodymai nepatvirtina ieškovų nurodytų aplinkybių, kad CK 1.90 str. pagrindu būtų galima konstatuoti buvus objektyvių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris, o taip pat ir kreditavimo ir laidavimo ar hipotekos sandoriai sudaryti iš esmės suklydus, t. y. turint valios trūkumų jų sudarymo metu. Ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007-05-28 parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr.N-07-105 pripažinimo negaliojančia šioje byloje taip pat neįrodytas (CPK 178 str.). Šiais argumentais ieškovų ieškinys laikomas atmestinu, tais pačiais argumentais atmestinas ieškovų prašymas dėl nuostolių atlyginimo (CPK 178 str.).

22Bylinėjimosi išlaidos:

23Atsakovai nurodė, kad atsakovų G. ir R. T. atstovavimo ir kelionės iš Tauragės išlaidos sudaro 2.620,00 EUR (b.l 72-73, 2 t., b.l. 56-57 ir 110-112, 5 t.), o atsakovo LAB banko SNORAS atstovavimo išlaidas sudaro 1.618,97 Eur (b.l. 118-119, 2 t., b.l. 29-48, 5 t).

24Kadangi teismas nagrinėjamoje byloje ieškinį atmeta, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų solidariai (CPK 93 str.).

25CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

26Nagrinėjamu atveju atsakovai G. ir R. T. pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kelionės iš Tauragės išlaidos sudaro 2.620,00 EUR (1.448,10 Eur) (b.l. 167, 5 t.). Atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus dydžius, teismas prašymą tenkina iš dalies ir mano, kad protinga ir pagrįsta iš ieškovų solidariai atsakovų G. ir R. T. naudai priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma yra 929,43 Eur. Kelionės iš Tauragės išlaidos neįrodytos, kadangi į bylą nėra pateikta jas pagrindžiančių įrodymų.

27Atsakovo LAB banko SNORAS atstovavimo išlaidas sudaro 1.618,97 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus dydžius, teismas prašymą tenkina iš dalies ir mano, kad protinga ir pagrįsta iš ieškovų solidariai atsakovo LAB banko SNORAS naudai priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1.030,59 Eur.

28Teismas atsižvelgęs į tai, jog už ekspertizę ieškovai sumokėjo 1.621,87 Eur, t.y. 1,87 Eur daugiau nei buvo sumokėta ekspertui, permokos suma mažina valstybei priteistinas išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Byloje susidarė 121,87 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu išlaidų, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovų solidariai priteistina 120,00 Eur išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,

Nutarė

30Ieškinį atmesti.

31Priteisti solidariai iš ieškovų UAB „Čelta“ (j.a.k. 300660625), A.-K. Č. (a.k. ( - ) Š. Č. (a.k. ( - ) A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) L. M. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams G. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 929,43 (devynis šimtus dvidešimt devynis eurų 43 ct) už advokato paslaugas.

32Priteisti solidariai iš ieškovų UAB „Čelta“ (j.a.k. 300660625), A.-K. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) Š. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) L. M. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui LAB bankui SNORAS (j.a.k. 112025973) 1.030,59 Eur (tūkstantį trisdešimt eurų 59 ct) už advokato paslaugas.

33Išieškoti solidariai iš ieškovų UAB „Čelta“ (j.a.k. 300660625), A.-K. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) Š. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) L. M. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 120,00 Eur (šimtą dvidešimt eurų 00 ct) pašto išlaidų.

34Sprendimas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė... 2. ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami: (1) pripažinti... 3. Į teismo posėdį ieškovai ir jų atstovai neatvyko.... 4. Atsakovas LAB bankas SNORAS atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.... 5. Teismo posėdžio metu atsakovo LAB banko SNORAS atstovas advokatas D. B.... 6. Atsakovai G. ir R. T. pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, prašydami... 7. Atsakovas G. T. bei jo ir R. T. atstovas advokatas P. O. teismo posėdžio metu... 8. Kiti proceso dalyviai teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį... 9. Tretieji asmenys A. G. ir BUAB „Taurų spalvos“ į posėdį taip pat... 10. Teismas, remdamasis CPK 246 str., nutarė nagrinėti bylą nesant ieškovams ir... 11. Ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).... 12. Iš bylos rašytinių dokumentų, o taip pat kaip apibrėžta ieškovų... 13. Ieškovų argumentais, jie sudarydami pirkimo – pardavimo sandorį ir Kredito... 14. Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų... 15. Akcentuotina, kad tiek minimoje byloje, tiek dabar nagrinėjamoje byloje,... 16. Teismai taip pat konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2008... 17. Nagrinėjamoje byloje teismas 2013-12-19 d. nutartimi tenkino ieškovų... 18. Sprendžiant šalių ginčą svarbu pažymėti, kad CK 1.90 str. 1 d.... 19. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio... 20. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju... 21. Taigi, aprašyti įrodymai nepatvirtina ieškovų nurodytų aplinkybių, kad CK... 22. Bylinėjimosi išlaidos:... 23. Atsakovai nurodė, kad atsakovų G. ir R. T. atstovavimo ir kelionės iš... 24. Kadangi teismas nagrinėjamoje byloje ieškinį atmeta, šalių patirtos... 25. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato... 26. Nagrinėjamu atveju atsakovai G. ir R. T. pateikė prašymą priteisti patirtas... 27. Atsakovo LAB banko SNORAS atstovavimo išlaidas sudaro 1.618,97 Eur.... 28. Teismas atsižvelgęs į tai, jog už ekspertizę ieškovai sumokėjo 1.621,87... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 30. Ieškinį atmesti.... 31. Priteisti solidariai iš ieškovų UAB „Čelta“ (j.a.k. 300660625), A.-K.... 32. Priteisti solidariai iš ieškovų UAB „Čelta“ (j.a.k. 300660625), A.-K.... 33. Išieškoti solidariai iš ieškovų UAB „Čelta“ (j.a.k. 300660625), A.-K.... 34. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo...