Byla 2A-1380-611/2012
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui J. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą valstybinime žemės sklype, esančiame šalia jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ( - ), nugriauti apie 1,60 m aukščio ir apie 90 m ilgio metalinių strypų tinklo tvorą bei sutvarkyti statybvietę, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas valstybiniame žemės sklype, neturėdamas normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų, pastatė apie 1,60 m aukščio apie 90 m ilgio metalinių strypų tinklo tvorą. Atsakovo pastatyta tvora pagal teisės aktų nuostatas priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau, kadangi ji pastatyta ne atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, bet valstybiniame sklype, minėtam statiniui taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Tokiu būdu, atsakovas savavališkais veiksmais pažeidė teisės aktų nuostatas – be projekto, kuriam raštu būtų pritaręs įgaliotas valstybės tarnautojas, pasistatė II grupės nesudėtingą statinį. Atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl savavališkai įvykdytų statybos darbų valstybinėje žemėje ties Neries upės pakrante už J. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis neatliko neteisėtų savavališkos statybos akte nurodytų veiksmų, jis nėra žemės sklypo, ant kurio pastatyta ginčo tvora savininkas, todėl jis negali būti atsakingas už pažeidimą ir jo padarinių pašalinimą. Ieškovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kad būtent atsakovas atliko ieškinyje nurodytus savavališkos statybos darbus, savavališkos statybos aktai surašyti atsakovui nedalyvaujant.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, įpareigojo atsakovą per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti valstybinime žemės sklype, esančiame šalia jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ( - ), esančią apie 1,60 m aukščio ir apie 90 m ilgio metalinių strypų tinklo tvorą bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismas leido ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra valstybiniame žemės sklype, esančiame šalia atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio ( - ), nugriauti apie 1,60 m aukščio ir apie 90 m ilgio metalinių strypų tinklo tvorą išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

8Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0913 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), bei 424,83 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-04-08 Faktinių duomenų patikrinimo akte konstatuota, kad žemės sklypo Birutės g.18 D, Vilniuje (kadastrinis Nr.0101/0053:0034) savininkas savavališkai įrengė tvorą valstybinėje žemėje ties Neries upės pakrante užtverdamas apie 900 kv. m. valstybinės žemės, tvoros aukštis 1,60 m. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010-05-17 surašė Savavališkos statybos aktą Nr.SSA-100-100517-00088, kuriame nustatė, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0053:0034), esančio ( - ), savininkas atsakovas savavališkai įrengė 1,60 aukščio metalinių strypų tinklo tvorą, užtveriančią apie 900 kv. m. valstybinės žemės sklypo ploto ties Neries upės pakrante už jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų. Įrengtos tvoros ilgis apie 90 m, statybos rūšis – nauja statyba, statinio kategorija – II grupės nesudėtingas statinys.

9Įvertinęs LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 bei LR statybos įstatymo nuostatas ir byloje esančius įrodymus, teismas laikė nustatyta byloje aplinkybę, kad atsakovas savavališkai, neturėdamas supaprastinto nesudėtingo statinio projekto, savavališkai pastatė tvorą valstybinėje žemėje. Teismas iš byloje esančio žemės sklypo, esančio adresu ( - ), skaitmeninio žemėlapio nustatė, kad ginčo tvora yra vieningas statinys su atsakovo žemės sklypą juosiančia tvora. Be to, teismas vertino ir tai, kad atsakovas faktinių duomenų patikrinimo akte nedalyvavo, iki bylos iškėlimo teisme jokių atsakymų į ieškovo raginimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nepateikė. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008-07-29 surašė atsakovui raštą dėl tvoros įpareigodamas jį nukelti tvorą ir atlaisvinti valstybinę žemę. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kuriam nuosavybės teise žemės sklypas, esantis ( - ), priklauso nuo 1998-08-04, nenurodė jokių kitų ginčo tvoros pastatymo aplinkybių. Be to, įvertinęs atsakovo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki to momento, kol įsigalios Konstitucinio teismo sprendimai bylose Nr.3/2009, 24/2009, 37/2009 ir 3/2010, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pripažįsta, jog būtent jis pastatė ginčo statinį – tvorą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas apeliaciniu skundu prašo grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus m. 1 apylinkės teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

121. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Tvora nėra vieningas statinys su jo sklypą juosiančia tvora, kadangi jo sklypą juosianti tvora pastatyta turint visus reikalingus statybinius dokumentus ir ji yra savarankiškas nekilnojamasis daiktas, o ne bendro kažkokio kito statinio dalis.

132. Apeliantas būtent faktinių aplinkybių patikrinime nedalyvavo ir jokių paaiškinimų neteikė, kadangi ne jis yra savavališkos tvoros statytojas, todėl, jo nuomone, jis ir negali paaiškinti jos statybų aplinkybių.

143. Tai, kad jam buvo surašytas įpareigojimas tvorą nugriauti, negali būti vertinamas kaip pagrindas pripažinti apeliantą tvoros statytoju, kadangi jis tokiu nebūdamas ir negalėjo įvykdyti įpareigojimo ir jis negali reaguoti į įpareigojimą, kuris surašytas ne tam asmeniui.

154. Tai, kad kitos institucijos surašė klaidingus raštus manydamos, kad apeliantas yra tvoros statytojas, t.y. institucijų klaida, kuri negali sukelti apeliantui teisinių pasekmių.

165. Tai, kad buvo prašoma sustabdyti bylą iki momento, kol Konstitucinis Teismas neišnagrinės klausimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tai yra tik advokato patarimu pateiktas procesinis prašymas, kuris bet kuriuo atveju, advokato nuomone, galėtų turėti įtakos priimant galutinį sprendimą, todėl toks prašymas negali pagrįsti išvados, kad apeliantas tokiu būdu pripažino jog jis yra tvoros statytojas, nes tokio pripažinimo nebuvo pateikta bylos metu.

17Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

181. Apeliantas skunde nurodo praktiškai tas pačias aplinkybes, kurias teismas jau įvertino nagrinėjant bylą. Teismas sprendime pasisakė, kad atsakovas ginčija, kad byloje neįrodyta, jog būtent jis atliko ieškinyje nurodytus savavališkus statybos darbus, o iš byloje esančio žemės sklypo skaitmeninio žemėlapio matyti, kad ginčo tvora yra vieningas statinys, su atsakovo žemės sklypą juosiančia tvora.

192. Teismas vertino ir tai, kad atsakovas faktinių duomenų patikrinimuose nedalyvavo, iki bylos iškėlimo teisme jokių atsakymų į ieškovo raginimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nepateikė.

203. Atsakovo teiginiai, kad jis nėra tvoros statytojas, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl manytina, kad teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas tik teigia, kad nėra ginčo tvoros statytojas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinis skundas netenkintinas.

23Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

24Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo būtent atsakovą pašalinti tvoros savavališkos statybos valstybės žemėje padarinius.

25Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise valdo 0,0913 ha žemė sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, esančius ( - ) (b.l.32-33). Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad valstybinėje žemėje, šalia atsakovo žemės sklypo, yra savavališkai pastatyta metalinė tvora užtveriant apie 900 kv.m. valstybinės žemės. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo 2010-04-08 aktu (b.l.26-27) užfiksuota, kad atsakovas savavališkai įrengė tvorą valstybinėje žemėje, apie 1,60 m aukščio, užtverdamas apie 900 kv.m. valstybinės žemės, tai pažymėta suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje (b.l.27). Iš šio žemėlapio matyti, kad neteisėtai pastatyta tvora aptvertas valstybinės žemė sklypas ribojasi su atsakovo žemės sklypu, su jokiu kitu privačiu žemės sklypu minėta tvora nesiriboja. 2010-05-17 savavališkos statybos aktu (b.l.28-31) užfiksuota, kad savavališkai įrengta apie 1,6 m aukščio metalinių strypų tinklo tvora, tvoros ilgis apie 90 m, aptverta apie 900 kv.m. valstybinės žemės, ši tvora priskirta II grupės nesudėtingam statiniui, kuriai nėra privalomas statybos leidimas, tačiau būtinas valstybės įgalioto valstybės tarnautojo raštinis pritarimas. Atsakovas surašant abu minėtus aktus nedalyvavo. Kaip matyti iš pateiktų byloje nuotraukų (b.l.30-31) ir suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukos (b.l.27), iš ieškovo sklypo įrengti platūs laiptai į savavališkai aptvertą valstybinę žemę (nes valstybinės žemės sklypas yra šiek tiek žemiau), tarp savavališkai aptvertos valstybinės žemės ir ieškovo žemės sklypo nėra šias teritorijas skiriančios tvoros, šios teritorijos nėra atskirtos tarpusavyje, savavališkai įrengta tvora prijungta prie atsakovo sklypą juosiančios tvoros ar jos pamato, tiek atsakovo sklype, tiek savavališkai aptvertoje valstybinėje žemėje yra pasodinta ir tvarkingai nukirpta, t.y. prižiūrima, tokia pati gyvatvorė, sudaranti vientisą visumą, o savavališkai aptvertoje valstybinėje žemėje įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Atsakovas negalėjo nepastebėti, kad šalia jo sklypo yra savavališkai aptverta valstybinė žemė, o šį sklypą juosianti tvora prijungta prie atsakovui priklausančios tvoros ar jos pamato, o tai pastebėjęs, nereikalavo pašalinti jo teisių pažeidimo dėl neteisėto, be jo sutikimo, prijungimo prie jo tvoros. Atsakovas nepranešė atitinkamiems valstybės įgaliotiems pareigūnams apie neteisėtai pastatytą tvorą valstybės žemėje. Atsakovas jam nustatytų įpareigojimų nugriauti savavališkai pastatytą tvorą neginčijo, ikiteisminėje stadijoje neįrodinėjo, kad tvorą įrengė ne jis. Be to, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad savavališkai aptverta valstybine žeme naudojasi atsakovas. Šių aukščiau minėtų aplinkybių bei nuotraukose ir žemėlapyje matomų duomenų visuma patvirtina, kad būtent atsakovas yra atsakingas už savavališkos statybos padarinius, neteisėtai aptveriant valstybinę žemę. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria buvo pripažinta, kad būtent atsakovas savavališkai įrengė tvorą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pats savaime surašytas įpareigojimas atsakovui nugriauti tvorą negali būti vertinamas kaip pagrindas pripažinti apeliantą tvoros statytoju, tačiau byloje esančių įrodymų visuma bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad būtent atsakovas savavališkai įrengė tvorą, o tokią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Dėl nurodytų motyvų atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad valstybės institucijų tariamai klaidingi raštai, joms manant, kad atsakovas yra tvoros statytojas, o atsakovas neva iš tikrųjų nėra ginčo tvoros statytojas, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Dėl nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad jo prašymas stabdyti civilinę bylą dėl Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nagrinėjamo klausimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo negali pagrįsti išvados, jog apeliantas tokiu būdu pripažino save esant ginčo tvoros statytoju, neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako, nes, kaip minėta, byloje esamų įrodymų visuma patvirtina, jog būtent atsakovas savavališkai įrengė tvorą valstybinėje žemėje. Būtent atsakovas turi didžiausią interesą naudotis neteisėtai aptverta valstybine žeme, o niekas kitas be jo žinios ir sutikimo negalėjo įrengti savavališkos tvoros.

26Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją reikšmę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-356/2011, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-427/2008, kt. bylose). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, o byloje esančių įrodymų visuma, kaip jau minėta, leidžia daryti išvadą, kad ginčo tvorą savavališkai įrengė būtent atsakovas. Byloje esančių įrodymų analizės pasekoje pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, o jo argumentai nepaneigia teismo padarytos išvados teisingumo.

27Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ginčo tvora įrengta savavališkai, nesant savavališkai aptverto žemės sklypo savininko sutikimo ir neparengus supaprastinto statinio projekto, patikrinto savivaldybės administracijos tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai nurodė, kodėl pripažino ginčo tvorą savavališku statiniu, tinkamai aiškino ir taikė byloje taikytino statybos įstatymo 2 str. 71 d., 28 str., CK 4.103 str., LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 nuostatas, taikytinas II grupės nesudėtingiems statiniams. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo tvora pastatyta turint žemės savininko (valstybės įgaliotų institucijų) sutikimą, nėra duomenų apie parengtą supaprastintą projektą ir įgalioto valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą. Dėl šios priežasties, kadangi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis dėl ginčo tvoros pripažinimo savavališka statyba, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, bei kadangi atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

28Kadangi ginčo tvora įrengta valstybiniame žemės sklype savavališkai, o šios tvoros statytoju pripažintas atsakovas, atsakovui nustatytu terminu nepašalinus savavališkos statybos padarinių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino, įpareigodamas būtent atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti valstybinės žemės sklype šalia atsakovo žemės sklypo metalinių strypų tinklo tvorą ir sutvarkyti statybvietę.

29Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis neatliko neteisėtų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0913 ha žemės... 9. Įvertinęs LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 patvirtinto... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus m. 1... 12. 1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Tvora nėra... 13. 2. Apeliantas būtent faktinių aplinkybių patikrinime nedalyvavo ir jokių... 14. 3. Tai, kad jam buvo surašytas įpareigojimas tvorą nugriauti, negali būti... 15. 4. Tai, kad kitos institucijos surašė klaidingus raštus manydamos, kad... 16. 5. Tai, kad buvo prašoma sustabdyti bylą iki momento, kol Konstitucinis... 17. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo... 18. 1. Apeliantas skunde nurodo praktiškai tas pačias aplinkybes, kurias teismas... 19. 2. Teismas vertino ir tai, kad atsakovas faktinių duomenų patikrinimuose... 20. 3. Atsakovo teiginiai, kad jis nėra tvoros statytojas, nepagrįsti jokiais... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 24. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise valdo... 26. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad įrodymų vertinimas... 27. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad... 28. Kadangi ginčo tvora įrengta valstybiniame žemės sklype savavališkai, o... 29. Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 31. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti...