Byla 2S-900-275/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2kolegijos teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Vilniaus rajono savivaldybei, R. Č. dėl potvarkių dalies panaikinimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – notarė Lilija Šilerienė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą civilinėje byloje, kai prašymą pateikia prokuroras, ginantis viešąjį interesą, remdamasis apeliacinės instancijos teismo sprendime padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida, aiškinimo ir taikymo.

6Pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras 2007 m. spalio 15 d. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas: 1) panaikinti Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 26 dalį, kuriuo R. Č. papildomai skirtas 500 kv. m namų valdos žemės sklypas; 2) Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkio Nr. 1333 p dalį, kuriuo R. Č. leista pirkti papildomai skirtą 500 kv. m namų valdos žemės sklypą; 3) pripažinti negaliojančia 1993 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 2550, sudarytos Vilniaus rajono savivaldybės atstovės Z. P., veikiančios pagal Vilniaus rajono valdybos 1993 m. vasario 10 d. potvarkį Nr. 180p, ir R. Č., dalį, kuria R. Č. įsigijo namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ); 4) R. Č. atžvilgiu taikyti restituciją natūra - priteisti valstybės naudai 2000 kv. m žemės sklypo ( - ) dalį, t. y. papildomai R. Č. skirtą 500 kv. m žemės sklypą; 6) priteisti R. Č. iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 15 Lt.

7Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė.

8Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. birželio 1 d. gavo L. L. prašymą inicijuoti civilinės bylos atnaujinimą ir jos išnagrinėjimą kasacine tvarka, ginant Zujūnų kaimo, Buivydiškių, Gelažių ir Šaltinėlio gatvių ir kitų gyventojų interesus. Nagrinėdamas pateiktą prašymą pareiškėjas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas Vilniaus rajono prokuroro ieškinį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Prašomoje atnaujinti nagrinėjimą byloje buvo sprendžiama dėl administracinių aktų, kuriais R. Č. skirti ir parduoti valstybinei žemei priklausę sklypai, teisėtumo. Šie aktai priimti po to, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89, kuriame buvo nustatyta, kad miesto teritorijose nuo 1992 m. vasario 7 d. , o kitose vietovės – nuo 1992 m. kovo 15 d. negalima skirti valstybinės žemės sklypų ne ūkio veiklai. Be to, pagal tuo metu galiojusio Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnį žemės skyrimą juridiniams ir fiziniams asmenims įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savo sesijoje galėjo svarstyti ir dėl to priimti sprendimus tik apylinkės gyvenvietės (valsčiaus), rajono (apskrities) taryba, todėl Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992 m. liepos 27 d. potvarkis Nr. 26 laikytinas priimtu netinkamo subjekto. Papildomas sklypas R. Č. turėjo būti formuojamas laisvoje valstybinio fondo žemėje, parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tačiau to nepadaryta. R. Č. neteisėtai užėmus dalį valstybinės žemės sklypo, į kurį patenka ir Šaltinėlio g., ir jį užtvėrus tvora, pažeista viena iš Konstitucijos saugomų vertybių – teisė netrukdomai ir laisvai naudotis keliu; valstybinės žemės suteikimą ir naudojimą reglamentuojančių aktų pažeidimai pažeidžia valstybės, kartu ir viešąjį interesą.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi procesą civilinėje byloje atnaujinti atsisakė. Teismas nurodė, kad civilinė byla Nr. 2-468-341/2008 buvo iškelta pagal Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį ir buvo išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasacine tvarka CPK nustatytais terminais apeliacinės instancijos teismo sprendimas nebuvo apskųstas. Teismo nuomone, tai reiškia, kad prokuroras iš esmės sutiko su apeliacinės instancijos teismo sprendimu. Teismas sprendė, kad prašyti atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu galima tik dėl įsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų, kurie išnagrinėti apeliacine tvarka ir įsiteisėja apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties priėmimo dieną, jei sprendimas (nutartis) nėra panaikinti. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nurodė, kad klaidą padarė ne pirmąja instancija bylą nagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas, o 2008 m. gruodžio 10 d. apeliacine tvarka sprendimą peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismas. Dėl to teismas konstatavo, kad, patenkinus pareiškėjo prašymą, susidarytų situacija, jog, byloje atnaujinus procesą, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti dėl Vilniaus apygardos teismo (t. y. aukštesnės instancijos teismo) sprendimo teisėtumo, tačiau Civilinio proceso kodeksas nesuteikia galios pirmosios instancijos teismui panaikinti aukštesnės instancijos teismo priimto sprendimo.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

12Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį ir atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008. Mano, kad teismo nutartis nepagrįsta, kadangi buvo priimta netinkamai įvertinus subjekto, galinčio inicijuoti proceso atnaujinimą, sąvoką, paties proceso atnaujinimo instituto tikslus ir esmę, nukrypus nuo formuojamos teismų praktikos civilinėse bylose dėl proceso atnaujinimo. Apeliantas nurodo, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą grindžiama ne tik Civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 2 dalies nuostata, bet ir Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 19 straipsniu, kuriuose įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad patenkinus generalinio prokuroro prašymą, susidarytų situacija, jog pirmosios instancijos teismas spręstų aukštesnės instancijos teismo sprendimo teisėtumą, nors Civilinio proceso kodeksas nesuteikia tokios galios pirmos instancijos teismui, nepagrįstas ir reikštų, jog generalinis prokuroras negali pasinaudoti teise, numatyta Civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 2 dalyje, 366 straipsnio l dalies 9 punkte, bei pareiga, numatyta Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 19 straipsnio 2 dalies l punkte, t.y. paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo tame tarpe ir dėl sprendimų (nutarčių), peržiūrėtų apeliacine tvarka. Be to, tokios išvados prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-2004/2008). Apeliantas pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Tai reiškia, kad pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į tai ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Taip pat pabrėžė, jog Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius prašymus dėl proceso atnaujinimo, tikrinti, ar ankstesniame procese nebuvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Ši tarptautiniame dokumente įtvirtinta teisės norma reiškia, kad akivaizdus neteisėtumas turi būti pašalintas iš teismo baigiamojo akto.

13Ieškovas Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį ir atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008. Mano, jog apelianto išdėstyti motyvai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, netinkamai įvertino paties proceso atnaujinimo instituto tikslus ir esmę, yra pagrįsti.

14Atsakovas R. Č. prašo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog proceso atnaujinimas – tai išimtinė teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė. Pirmosios instancijos teismas negali panaikinti aukštesnės instancijos teismo byloje priimto sprendimo (CPK 371 str.). Pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas yra atnaujinamas siekiant apginti viešąjį interesą bei jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės taikymo klaida. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog viešojo intereso buvimas nebuvo byloje įrodytas. Dėl teisės normos taikymo klaidos – nurodo, jog atsakovas ir valstybės atstovas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, jog sklypas ateityje taps kelio atkarpa tarp žemės sklypų. Iki šiol nėra detalaus ginčo teritorijos plano, išskyrus vienintelį 1986 m. generalinį teritorijos planą, iš kurio buvo matyti, jog priešais atsakovui skirtą žemės sklypą jokių sklypų individualių namų statyboms suformuota nebuvo. Todėl nebuvo ir aiškios teisės normos taikymo klaidos.

15Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė su atskiruoju skundu nesutinka, prašo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį.

16Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog atskirasis skundas nepagrįstas, mano jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Dėl LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo proceso atnaujinimui

19Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio mėn. 4 d. nutartyje nurodyti motyvai tik dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisės paduoti prašymus atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu tuo atveju, kai prašoma, atnaujinus procesą, panaikinti priimtą teismo sprendimą ne pirmosios instancijos teisme, o apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė motyvų dėl LR Generalinio prokuroro prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo - ar yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio mėn. 10 d. sprendime, kuriuo buvo atmesti Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškininiai reikalavimai. LR CPK 329 str. 2 d. 4 p. numatytas absoliutus sprendimo (taip pat ir nutarties) negaliojimo pagrindas - nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Taigi, teismo nutartyje nesant motyvų dėl prašymo atnaujinti procesą esmės - ar yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida Vilniaus apygardos teismo 2008-12-10 sprendime, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės padaryti išvados, ar LR generalinio prokuroro prašymas išnagrinėtas tinkamai, nes iš esmės jis nebuvo nagrinėjamas, nėra galimybės padaryti išvados, ar pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo sprendime yra ar nėra padaryta aiškios teisės normos taikymo klaidos. Nustačius, kad yra absoliutus pagrindas panaikinti teismo nutartį, byla turi būti grąžinama naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 str. 1 d. 1 p. ).

20Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje, priimtoje šioje byloje 2010-12-21 d., nurodyta, kad teismai, skundžiamose nutartyse motyvuotai neįvertinę pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis jis grindžia teiginį, kad byloje padaryta esminių materialiosios teisės taikymo klaidų, pažeidė prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo taisykles, nustatytas CPK 370 straipsnio 3 dalyje, kurios įpareigoja teismą vertinti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumą ir tik tada spręsti, ar procesas atnaujintinas, ar jį atnaujinti atsisakytina (b.l.191, t. III).

21Pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados apie LR Generalinio prokuroro teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą byloje, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismui. Šios išvados buvo įvertintos Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio mėn. 21 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, nurodant, kad bylą nagrinėję teismai negalėjo atsisakyti atnaujinti procesą dėl to, kad byla buvo užbaigta apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, bei dėl to, kad prašymas pateiktas pirmosios instancijos teismui. Taigi, apylinkės teismo nutartyje esantys motyvai įvertinti kaip nepagrįsti, padaryti netinkamai aiškinant LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatas, todėl ši nutarties dalis naikintina ir LR CPK 329 str. 1 d. 1 p. pagrindu išsprendžiant iš esmės dėl LR Generalinio prokuroro teisės paduoti prašymą atnaujinti procesą šioje byloje, t.y. pripažįstant prašymą paduotu tinkamo subjekto ir tinkamos instancijos teismui.

22Be to, apylinkės teismo nutartyje padarytos nepagrįstos išvados dėl to, kad prokuroras iš esmės sutiko su apeliacinės instancijos teismo sprendimu ir atsisakė realizuoti savo teisę skųsti įsiteisėjusį teismo sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam teismui. Nagrinėjant atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, ieškovo atstovas paaiškino, kad kasaciniu skundu prašė panaikinti apygardos teismo sprendimą, tačiau skundas Lietuvos Aukščiausiajame teisme nebuvo priimtas.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Apeliacinės instancijos teismas, išsiųsdamas proceso dalyviams dokumentus, turėjo 25,60 Lt pašto išlaidų, tačiau jų priteisimo klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas, kuris iš esmės išspręs prokuroro prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje ir priimto teismo sprendimo panaikinimo. Šiuo metu priteisti šias išlaidas iš šalies, kurios nenaudai priimta nutartis, nėra galimybės, nes šias išlaidas turės atlyginti ta šalis, kurios nenaudai bus priimta nutartis dėl proceso atnaujinimo ar dėl teismo sprendimo panaikinimo tuo atveju, jei procesas būtų atnaujintas.

25Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

26Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti.

27LR Generalinio prokuroro prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, Vilniaus rajono savivaldybei, R. Č. ir trečiajam asmeniui notarei Lilijai Šilerienei perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso... 6. Pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras 2007 m. spalio... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinys... 8. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. liepos 8 d.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi procesą... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 12. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atskiruoju skundu... 13. Ieškovas Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į... 14. Atsakovas R. Č. prašo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009... 15. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė su atskiruoju skundu nesutinka,... 16. Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Dėl LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo proceso... 19. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio mėn. 4 d. nutartyje... 20. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje, priimtoje šioje byloje... 21. Pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados apie LR Generalinio... 22. Be to, apylinkės teismo nutartyje padarytos nepagrįstos išvados dėl to, kad... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Apeliacinės instancijos teismas, išsiųsdamas proceso dalyviams dokumentus,... 25. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti.... 27. LR Generalinio prokuroro prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje...