Byla A2-1685-647/2013
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-1227-494/2012

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant M. Bareišytei, dalyvaujant pareiškėjui R. Č., jo atstovei adv. R. Laurinavičienei, suinteresuoto asmens Vilniaus apygardos prokuratūros atstovui prokurorui R. K., suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei D. R., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-1227-494/2012,

Nustatė

2Pareiškėjas R. Č. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-1227-494/2012 pagal ieškovo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybei, R. Č., tretysis asmuo – ( - )L. Š. (b.l. 2-11).

3Prašyme nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-04-11 sprendiniu patenkino Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo R. Č. apeliacinį skundą, 2008-12-10 sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atmetė. Vilniaus rajono apylinkės prokuroras dėl šios nutarties į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą nesikreipė arba jo paduoti kasaciniai skundai nebuvo priimti. Tačiau Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gavęs 2009 metais kasatoriaus kaimyno L. L. pareiškimą, 2009-07-08 Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008-12-10 sprendimą, palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008‑04‑11 sprendimą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-12-04 nutartimi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008 atmetė. Dėl 2009-12-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties buvo paduotas apeliacinis skundas, apskųsta ir 2010-05-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2S-594-611/2010, apeliacinis skundas buvo atmestas. 2010-05-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 2010-12-21 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurioje pasisakė: „<...> Konstatavus proceso teisės normų pažeidimą, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir proceso atnaujinimo klausimas perduotinas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo“. 2011-07-14 Vilniaus apygardos teismas trijų teisėjų kolegijos nutartimi civ. byloje Nr. 2S-900-275/2011 nusprendė, kad byla turi būti grąžinama naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 str. 1 d. 1 p.). 2012-03-09 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civ. byloje Nr. 2SA-27-178/2011 ir konstatavo, jog klausimas išsprendžiamas iš esmės - procesas byloje atnaujinamas. 2012-06-15 Vilniaus rajono apylinkes teismas priėmė nutartį, kuria nutarė panaikinti 2008-12-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir palikti galioti 2008-04-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008. 2013 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismas paliko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį nepakeistą. Prašyme taip pat nurodė, kad apibendrinant nurodytų sprendimų turinį, konstatuotina, kad teismai pripažindami, kad yra formalių teisės normų pažeidimų formuojant bei perleidžiant į nuosavybę žemės sklypą pareiškėjui, pabrėžia kaip esminį, t.y. išskirtinį imperatyvių teisės normų pažeidimą (1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. ( - )straipsnio 1 punkto nuostata) tą faktą, kad pareiškėjui yra perleista į nuosavybę kelio atkarpa. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 25 d. nutartyje rėmėsi ( - ) gyvenvietės suplanavimo schema, kuri yra paremta Generaliniu planu, todėl yra svarbu nustatyti, kokiais normatyviniais dokumentais remiantis teismai priimtuose teismo procesiniuose dokumentuose konstatuoja, kad pareiškėjui parduoto žemės sklypo dalis 500 kv. m. yra kelio atkarpa. Mano, kad iš bylos medžiagos yra akivaizdu, jog teismai galėjo remtis tik Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986-11-21 sprendimu Nr. ( - ) nuorašu Dėl Vilniaus rajono ( - )arybinio ūkio technikumo ir kt. centrinių gyvenviečių generalinių planų tvirtinimo bei šio plano ištrauka. ( - ) tarybinio ūkio technikumo ir kitų centrinių gyvenviečių generaliniu planu rėmėsi Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, prašydamas atnaujinti procesą bei akcentuodamas, kad pareiškėjas nupirko dalį kelio ir taip pažeidė viešąjį interesą. Šiam prokuroro teiginiui pritarė ir Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-06-15 priimtoje nutartyje bei Vilniaus apygardos teismas priimdamas 203-01-25 nutartį. Nurodo, kad pareiškėjui 2013-03-16 tapo žinoma, kad ( - )tarybinio ūkio technikumo ir kt. centrinių gyvenviečių generalinis planas, kuris buvo patvirtintas 1986 metais, niekada nebuvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Ši aplinkybė yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, nes neįregistruotas registre teritorijų planavimo dokumentas negalioja. Argumentavo, kad 1990-1995 m. buvo pradėta formuoti nepriklausomos Lietuvos Respublikos įstatyminė bazė, valstybės registrų sistema. 1995 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas Teritorijų planavimo įstatymas, kurio 24 str. buvo numatyta, kad: 1 d. Teritorijų planavimo dokumentams registruoti steigiamas teritorinis planavimo dokumentų registras. Registrą sudaro valstybinis, apskrities ir savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registrai.; 2 d. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymą reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti teritorijų planavimo registro nuostatai.; 3 d. Visi patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai privalomai pateikiami registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo patvirtinimo. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15 dienų praneša žemės kadastro tvarkytojui.; 4 d. Valstybinė teritorijų planavimo dokumentų registrą tvarko Statybos ir urbanistikos ministerija, apskrities - jos valdytojas, savivaldybės - savivaldybės vyriausiasis architektas.; 5 d. Visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis atitinkamą registrą tvarkančioje institucijoje ir už nustatytą žyminį mokestį gauti jų kopijas. 1996 m. gegužės 24 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems iki šios įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, kurio 1.1 p. nustatyta, kad „miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai <...> yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose“. 3.1 p. nustatyta: „įpareigoti valstybės institucijas ir kitus planavimo organizatorius iki 1997 m. sausio 1 d. inventorizuoti patvirtintus (galiojančius) teritorijų planavimo dokumentus ir pateikti juos registruoti teritorijų planavimo dokumentų registrų tvarkytojams Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka.“ 1996 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 721, kuriuo buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai. Aptartos teisės normos dėl Teritorijų planavimo dokumentų privalomo registravimo registre yra imperatyvios. Kadangi Generalinis planas, nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, nebuvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, jis yra negaliojantis ir buvo negaliojantis Vilniaus rajono apylinkės teismui 2012-06-15 priimant nutartį bei Vilniaus apygardos teismui priimant 2013-01-25 nutartį. Pareiškėjo žemės sklypo planas, sklypo vietos schema buvo patvirtinti atitinkamų institucijų bei pareigūnų vėliau nei Generalinis planas. Pareiškėjo žemės sklypas yra įregistruotas VĮ NTR nuo 1993 metų. Vadovaujantis visuotinai pripažintu teisės principu lex posteriori derogat legipriori, akivaizdu, kad vėlesnis teisės aktas keičia ankstesnįjį teisės aktą, juo labiau, kad įregistruotas teisės aktas turi viršenybę prieš neįregistruotą. Pareiškėjo Žemės sklypo 500 kv. m. dalis niekada nebuvo ir nėra kelias (pagal galiojančius, viešai paskelbtus (įregistruotus) teritorijų planavimo dokumentus). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad pagrindinė tikslinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis – „Kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti)“. Taip pat ir pagal įstatymo analogiją, remiantis LR CK 1.75 str. 2 d. neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Remiantis LR CK 1.75 str. 4 d. jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Pareiškėjo žemės sklypas yra įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, skirtingai nuo Generalinio plano, neįregistruoto Teritorijų planavimo dokumentų registre. Byloje taip pat nėra duomenų, kad generalinis planas būtų ne tik įregistruotas, bet kokiu nors būdu išviešintas. Prašo atnaujinti procesą byloje LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. naujai paaiškėjus aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

4Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-1227-494/2012 LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 pagrindu atmesti (b.l. 69-70). Atsiliepime nurodė, kad dar 2009-01-04 atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2779-64/2009, 2010-09-13 atsiliepime į kasacinį skundą ir kituose pareiškėjo procesiniuose dokumentuose jo atstovė advokatė R. L. nurodė, kad teismui buvo pateikti Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. ( - )nuorašas dėl Vilniaus rajono ( - )tarybinio ūkio technikumo ir kitų centrinių gyvenviečių generalinių planų patvirtinimo bei šio plano ištrauka, bei kad visas Vilniaus rajonas ir šiandien neturi kito detalaus teritorijos plano, išskyrus minėtą generalinį planą. Pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, jau tada, t.y. bylos nagrinėjimo iki proceso atnaujinimo metu, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo sužinoti, ar generalinis planas yra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Taigi, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kuri, jo nuomone, sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, neatitinka šio kriterijaus. Tačiau svarbiausia, kad aplinkybė, jog generalinis planas nebuvo ir nėra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, neturi esminės reikšmės. Teismas, net ir žinodamas šią aplinkybę, nebūtų priėmęs kitokio sprendimo šioje byloje. Ji nekelia jokių abejonių teismo sprendimo pagrįstumu, kadangi ji neturi visiškai jokios reikšmės šioje byloje. Kaip ir nurodė pats pareiškėjas, Teritorijų planavimo įstatymas, nustatantis taisyklę, kad anksčiau patvirtinti (rengiami) teritorijų planavimo dokumentai turi būti registruojami valstybės registre, įsigaliojo vėliau, nei buvo priimti prokuroro ieškiniu ginčijami administraciniai sprendimai - ( - ) apylinkės viršaičio 1992 m. liepos 27 d. potvarkis Nr. ( - ), Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkio Nr. ( - )bei 1993 m. kovo 15 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, reg. Nr. ( - ). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Teritorijų planavimo dokumentų registro 1992 m. dar nebuvo, jis buvo įkurtas tik po to, kai 1996 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. ( - ) patvirtino Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatus, darytina išvada, jog kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodyta aplinkybė ne tik kad neturi, bet ir negali turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui, nes galioja taisyklė - lex retro non agit. Šioje byloje aktualus yra tik tas teisinis reglamentavimas, kuris buvo ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs R. Č. atskirąjį skundą, 2013 m. sausio 25 d. nutartimi jį atmetė ir motyvuose inter alia nurodė, kad administraciniai aktai buvo priimti ne tik nekompetentingo subjekto, bet ir nesilaikant esminių procedūrų, t.y. neparengus žemės reformos žemėtvarkos projekto. Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad R. Č. įsigijo dalį žemės, kuri yra kelio, kaip pravažiavimo, dalis ir ( - )dalis, patvirtina viešojo intereso pažeidimą, nes ginčijamasi administracijų aktų ir sandorio dalimis buvo pažeista tuo metu galiojusi Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto nuostata, draudžianti privatinėn nuosavybėn piliečiams parduoti kelių ir jų įrengimų apsaugai reikalingą žemę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ redakcijos, galiojusios prokuroro ginčytų administracinių aktų ir sandorio sudarymo metu, 2.5 punkte buvo nustatyta, kad Valstybinis žemėtvarkos institutas rengia preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose pertvarkomos buvusios arba suformuojamos naujos privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos, o šio nutarimo 3 punktu buvo pavesta Žemės ūkio ministerijai, Statybos ir urbanistikos ministerijai, Miškų ūkio ministerijai, Kultūros ir švietimo ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Socialinės apsaugos ministerijai, Energetikos ministerijai, Ryšių ir informatikos ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, Valstybinei geologijos tarnybai, Valstybinei geodezijos tarnybai, Paminklotvarkos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, rajonų ir miestų valdyboms ir prašyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentą iki 1991 m. lapkričio 20 d. pateikti Valstybiniam žemėtvarkos institutui patvirtintus duomenis ir grafinę medžiagą apie negrąžintinos ir neprivatizuotinos bei riboto ūkinio naudojimo žemės plotus. Taigi, jeigu nebūtų pažeistos pagrindinės procedūros ir būtų parengtas žemėtvarkos projektas, būtų įvertinta, kad dalis žemės sklypo, skirto R. Č., yra neprivatizuotina kaip gatvės dalis. Taip pat pažymėjo, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikoje, patvirtintoje minėtu Vyriausybės nutarimu, nebuvo ir negalėjo būti nustatyta, kad projektui parengti būtinas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame būtų nurodyti neprivatizuotinos ir negrąžintinos žemės plotai, kadangi Teritorijų planavimo įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo vėliau, nei buvo priimti prokuroro ieškiniu ginčyti administraciniai aktai. Taip pat pažymėjo ir tai, kad nors rezoliucinėje prašymo dalyje kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodyta procesinė norma - LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, tačiau aprašomojoje dalyje yra kalbama apie imperatyvios teisės normos pažeidimą (prašymo II dalis „Dėl imperatyvios teisės normos pažeidimo“). Toks pagrindas proceso atnaujinimui yra numatytas kitoje teisės normoje - LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, tačiau pareiškėjas negali būti subjektu, kuris turi procesinę teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, kadangi byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Tokią išskirtinę teisę turi tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

5Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad 2013-03-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad ( - )tarybinio ūkio technikumo ir kt. centrinių gyvenviečių generalinis planas buvo patvirtintas 1986 m. lapkričio 21 d. Vilniaus rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 415, bet nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Planas nebuvo įregistruotas registre todėl, kad tokio registro nebuvo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721, įsigaliojo nuo 1996 m. birželio 27 d. Šis generalinis planas buvo sudarytas, suderintas, patvirtintas ir įsigaliojo pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Mano, kad generalinis planas iki šiol nepanaikintas ir galioja. Bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra (b.l. 63‑64).

6Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė atsiliepimą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-1227-494/2012 yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad viešai paskelbtos teisės akto nuostatos negali būti nurodomos kaip aplinkybės, kurios pareiškėjui negalėjo būti žinomos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 nuostatos yra paskelbtos ir prieinamos visiems suinteresuotiems asmenims, todėl dėl generalinio plano kaip įrodymo netinkamumo pagal minėto nutarimo nuostatas pareiškėjas galėjo teikti argumentus nuo bylos nagrinėjimo pradžios. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2008-12-10 sprendime buvo pasisakęs dėl generalinio plano neišviešinimo, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui aplinkybės, kuriomis remdamasis jis teigia dėl generalinio plano kaip įrodymo netinkamumo, galėjo būti žinomos. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 1.1 punkte nurodyta, jog miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Taip pat minėtame punkte pasakyta, kad šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Tačiau šiame punkte nėra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu iki 1997 m. kovo 30 d. teritorijų planavimo dokumentas neįregistruojamas, jis turėtų būti panaikinamas, todėl pareiškėjas nepagrįstai susieja 1986 metų generalinio plano teisėtumą su jo registracija. Nėra pateikta duomenų, jog generalinis planas pareiškėjo žemės sklypo formavimo ir pardavimo metu (1993 metais) būtų neteisėtas ir negaliojantis, o būtent šis momentas buvo aktualus nagrinėjant Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį dėl administracinių aktų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo. Todėl, generalinis planas yra tinkamas įrodymas nagrinėjamoje byloje ir jam negali būti taikomi reikalavimai, nustatyti nuo 1996-06-01; priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisės principas, pagal kurį teisės aktų nuostatos negali būti taikomos atgal. Be to, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-1227-494/2012 esminiais pažeidimais, dėl kurių tenkinti ieškinio reikalavimai ir panaikinti administraciniai aktai ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, įvardyti ne kaip žemės sklypo formavimas pagal netinkamą teritorijų planavimo dokumentą, o žemės sklypo skyrimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 10 punkto reikalavimą nuo nutarimo priėmimo dienos (t. y. nuo 1992-02-07) nutraukti žemės sklypų skyrimą ne konkurso tvarka Lietuvos Respublikos miestų teritorijose, o kitose vietovėse - nuo 1992-03-15, taip pat Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 str., 12 str., pagal kuriuos sprendimus dėl žemės skyrimo priimdavo tos vietovės taryba, bet ne viršaitis. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomas ( - ) tarybinio ūkio technikumo ir kt. centrinių gyvenviečių generalinio plano neįregistravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre faktas neturi esminės reikšmės bylai, nes šio fakto pagrindu nesikeistų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutartyje konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Mano, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų, nes jos galėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir neturi esminės reikšmės bylai, todėl prašo pareiškėjo R. Č. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-1227-494/2012 atmesti kaip nepagrįstą.

7Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b.l. 80-83) prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra.

8Suinteresuotas asmuo ( - ) L. Š. atsiliepimo nepateikė.

9Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė nurodė, kad pareiškime yra išdėstytos faktinės bylos aplinkybės, teismų procesai ir jų sprendimai, imperatyviosios teisės normos, kurios galva, kad yra pažeistos. Svarbu tai ar buvo pareiškėjui nuosavybės teise perleista kelio atkarpa ar ne. Mano, kad būtent tas normatyvinis dokumentas, t.y. generalinis planas, kadangi tapo žinoma, kad jis nebuvo registruotas teritorijų planavimo dokumentuose, pats reikalavimas įregistruoti dokumentus tokio pobūdžio registre yra imperatyvi teisės norma ir kadangi jis yra neįregistruotas, jis yra negaliojantis normatyvinis dokumentas šiai dienai. Byla yra sudėtinga, jinai yra nagrinėjama pagal prokuratūros ieškinį ginant viešąjį interesą. Kadangi papildomai skirta žemė buvo skirta ne vienam pareiškėjui, o papildomai dvidešimt penkiems asmenims, tai mano, kad kalba eina apie faktinę aplinkybę ar parduotas žemės sklypas kelias ar ne. Sudėtingas yra teritorijų planavimas ir jo raida, pareiškėjui žemės sklypas nuosavybės teise buvo perleistas 1994 m., tai pirmieji metai po nepriklausomybės, situacija buvo labai sudėtinga, pilietis negalėjo susigaudyti situacijoje realiai, kas turėjo su juo sudaryti sandorį, kas jam turėjo kokius dokumentus suformuoti, jam suformavo sklypą pagal jo matomus dokumentus, sklypas ribojasi su gatve. Mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą. Susipažinę su Vyriausybės pateiktu atsiliepimu nesutinka su tuo, kad labai svarbu atkreipti dėmesį kokie normatyviniai dokumentai buvo galiojantys tuo metu, kai jam buvo paskirtas tas žemės sklypas. Dėl to, kad procesas yra tęstinis ir yra svarbu ar galioja tie normatyviniai dokumentai, kurių pagrindu yra priimamas sprendimas 2013 m. Nacionalinė žemės tarnyba palaiko pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, pasisako, kad sprendimai nėra tikslūs, nėra aiškūs ir nėra aišku, ar jam parduota kelio atkarpa ar ne. Kadangi aplinkybė dėl generalinio plano neįregistravimo teritorijų planavimo registre paaiškėjo tiktai po to, kai byla buvo išnagrinėta, tai mano, kad tai yra teisinis pagrindas tą bylą atnaujinti, kad ji būtų teisingai išnagrinėta. Prokuratūros pasisakymas, kad pareiškėjas yra atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, kuris galėjo apie tai sužinoti anksčiau yra nepagrįstas, nes pati Vilniaus rajono savivaldybė dalyvavo kaip atsakovai šioje byloje ir niekada nėra pasisakę apie tai, kad tas dokumentas nėra įregistruotas registre. Tas registras nėra viešas dokumentas, kai tapo žinoma, pareiškėjas pasinaudodamas teise kreipėsi į teismą ir prašo pareiškimą tenkinti.

10Prokuroras teismo posėdyje su pareiškimu nesutiko, prašė atmesti pareiškimą. Paaiškino, jog nagrinėjant proceso atnaujino klausimą, CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu turi būti nustatyta trys esminės aplinkybės. Aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui jos negalėjo būti žinomos ir jos byloje turi reikšmę. Prašymo atnaujinti procesą esmė, kaip matyti iš to prašymo, kurio teismas nesvarstė ir pagrįstai nesvarstė, skirti ekspertizę, pagrindinis klausimas šioje byloje yra ar Vilniaus rajono deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 415 patvirtintas Vilniaus rajono ( - )tarybinio ūkio technikumo ir centrinių gyvenviečių generalinių planų patvirtinimo, ar jis yra galiojantis ar ne. Pareiškėjo teigimu jis yra negaliojantis, kadangi yra pažeista jo registravimo tvarka, kuri yra imperatyviai nustatyta 1996 m. birželio 19 d. vyriausybės nutarimu, teritorijų planavimo dokumentų nuostatuose. Prašomoje atnaujinti byloje buvo nagrinėjamas teisėtumas ( - ) 1992 m. liepos 27 d. potvarkio, Vyriausybės įgaliotinio rajonui 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkio, 1993 m. kovo 15 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas. Tuo tarpu minėtas Vyriausybės nutarimas buvo priimtas 1996 m., kuris įpareigojo registruoti teritorijų planavimo dokumentus. Mano, kad ši aplinkybė negali būti laikoma esmine, kadangi negaliojo tos teisės aktų nuostatos, kurios įpareigojo registruoti teritorijų planavimo dokumentus, o taip pat procesas nenaujintinas dėl to, kad pareiškėjas, bylos nagrinėjimo metu, žinojo apie tai, kad generaliniu planu teismas rėmėsi, vadovavosi ir taikė jo nuostatas priimdamas tuos sprendimus. Tiek atsiliepime į kasacinį skundą, tiek atsiliepime į atskirtąjį skundą, pareiškėjas minėjo, kad visas Vilniaus rajonas neturi kito detaliojo, bendro plano, su tuo nenorėčiau sutikti, mano turimomis žiniomis nuo 2007-2008 m. Vilniaus rajone buvo patvirtintas bendrasis planas. Apie tai, kad šis planas buvo taikomas buvo žinoma pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu ir pareiškėjai nepateikė įrodymo, kad šis planas būtų negaliojantis, todėl negalėjo būti taikomas. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs R. Č. atskirtąjį skundą, konstatavo, kad pažeidimai sudaro ginčijamus administracinius aktus ir sandorius, buvo padaryti ne tik todėl, kad buvo priimti nekompetentingo subjekto, bet ir nesilaikant tam tikrų procedūrų, neparengus žemės reformos žemėtvarkos projekto ir šis pagrindas buvo priimti tokį sprendimą, koks yra priimtas, t.y. ieškinį tenkinti. Pareiškėjai nurodo teisinį pagrindą CPK 366 str. 1 d. 1 p., bet kalba labiau eina apie CPK 366 1 d. 9 p. Pareiškėjas neprivalo nurodyti teisinio pagrindo, tik faktinį, teisinį pagrindą taiko tik teismas. Palaikome atsiliepime išdėstytus argumentus, dėl akivaizdaus pažeidimo, kuomet byla išnagrinėta apeliacine tvarka, teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą turi tik LR Generalinis prokuroras. Pareiškėjai bando deklaruoti kitą CPK nuostatą, kur nurodo faktines aplinkybes, grindžiančias tą nuostatą. Šita prasme pareiškėjai neturėtų reikalavimo teisės.

11Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu turėtų būti aiškinamasi naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės. Akcentuojamas generalinis planas minėtoje byloje buvo priimtas 2012-06-15. Priimtas sprendimas nebuvo vienintelis aktas, kurio pagrindu buvo nustatyti teisės pažeidimai. Iš tiesų buvo nustatyta imperatyvių teisės normų pažeidimai, buvo pasakyta, kad sprendimą priėmė neįgaliotas asmuo, sprendimas priimtas po to, kai jau negalima buvo suteikti žemės. Teismas akcentavo, kad šių imperatyvių nuostatų pažeidimas ir buvo viešo intereso gynimas. Jeigu generalinis planas būtų pripažintas negaliojančiu, teismo sprendimas nepasikeistų. Aš negaliu sutikti, kad viešai paskelbtos teisės aktų nuostatos yra laikomos naujai paaiškėjusia aplinkybe. Tuo labiau, kad tame nutarime, 1.1. p., yra nurodyta, kad gyvenviečių generaliniai planai yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie buvo patvirtinti iki LR teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo. Buvo pasakyta, kad jie turi būti įregistruoti valstybės registre, o neįregistruoti automatiškai pripažinti negaliojančiais. Todėl manau, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė nėra esminė ir tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė.

12Prašymas atmestinas.

13Byloje nustatyta (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008 nuspręsta patenkinti ieškovo Vilniaus rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro ieškinį ir 1) panaikinti ( - )1992-07-27 potvarkį Nr. 26 dalyje dėl R. Č. papildomai skirto 500 kv. m. namų valdos žemės sklypo; 2) panaikinti Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkį Nr. ( - )dalyje dėl R. Č. leisto pirkti papildomai skirto 500 kv. m. namų valdos žemės sklypo; 3) pripažinti negaliojančia dalyje dėl papildomai R,Č. skirto 500 kv, m. namų valdos žemės sklypo žemės sklypo 1993-04-15 pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. ( - ), sudarytą tarp Vilniaus rajono savivaldybės atstovės Z. P., veikiančios pagal Vilniaus rajono valdybos 1993-02-10 potvarkį Nr. ( - ) ir R. Č., kuria R. Č. įsigijo namų valdos žemės sklypą, esantį adresu ( - ); 4) atsakovo R. Č. atžvilgiu taikyti restituciją natūra - priteisti valstybės naudai iš 2000 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikaliu Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį dėl papildomai R. Č. skirto 500 kv. m. žemės sklypo. Vilniaus apygardos teismas 2008-12-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-796-340/08 panaikino minėtą 2008-04-11 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – Vilniaus rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro ieškinį dėl potvarkių panaikinimo, sandorio dalyje pripažinimo negaliojančiu atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2012-03-09 nutartimi atnaujinus procesą byloje, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-06-15 nutartimi panaikino 2008-12-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir paliko galioti 2008-04-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008. Vilniaus apygardos teismas 2013-01-25 nutartimi minėtą Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.

14CPK 370 str. 3 d. numato, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesą nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., ir pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais.

15Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

16Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p. aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.).

17Prie prašymo pareiškėjas pridėjo 2013-03-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštą, kuriame nurodyta, jog ( - )tarybinio ūkio technikumo ir kt. centrinių gyvenviečių generalinis planas buvo patvirtintas 1986 m. lapkričio 21 d. Vilniaus rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 415, bet nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Kartu pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-06-19 nutarimu Nr. 721, įsigaliojo nuo 1996-06-27 (b.l. 48). Pareiškėjas nurodė, kad ši aplinkybė, t.y. ( - )tarybinio ūkio technikumo ir kt. centrinių gyvenviečių generalinio plano neįregistravimas registre, yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, nes neįregistruotas registre teritorijų planavimo dokumentas negalioja; kadangi generalinis planas, nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, nebuvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, jis yra negaliojantis ir buvo negaliojantis Vilniaus rajono apylinkės teismui 2012-06-15 priimant nutartį bei Vilniaus apygardos teismui priimant 2013-01-25 nutartį.

18Teismas negali sutikti su pareiškėjo argumentais, kad aukščiau nurodytos aplinkybės jam negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismas sutinka su prokuroro atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad dar 2009-01-04 atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2779-64/2009, 2010-09-13 atsiliepime į kasacinį skundą ir kituose pareiškėjo procesiniuose dokumentuose jo atstovė advokatė buvo nurodžiusi, kad teismui buvo pateikti Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 415 nuorašas dėl ( - ) tarybinio ūkio technikumo ir kitų centrinių gyvenviečių generalinių planų patvirtinimo bei šio plano ištrauka. Akivaizdu, kad atstovaujamas profesionalaus teisininko pareiškėjas dar bylos nagrinėjimo iki proceso atnaujinimo metu galėjo, turėjo visas galimybes susižinoti ir gauti informaciją dėl generalinio plano įregistravimo ar neįregistravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre. Šiuo atveju, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, nes generalinio plano neįregistravimo registre aplinkybė pareiškėjui galėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu.

19Teismas pažymi, kad generalinio plano neįregistravimas Teritorijų planavimo dokumentų registre neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui. Pareiškėjas banko generalinio plano teisėtumą sieja su jo registracija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-24 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo, patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 numatyta, jog miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, <...> yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose. Teisės aktais nenustatyta, kad jeigu teritorijų planavimo dokumentas nėra įregistruojamas iki nustatytos termino, t.y. 1997-03-30, toks dokumentas tampa nebegaliojančiu ar yra panaikinamas. Be to, Teritorijų planavimo dokumentų registras 1992 m. dar nebuvo įsteigtas. Registras pradėjo veikti tik po to, kai 1996 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 721 patvirtino Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatus. Šioje byloje aktualus teisinis reglamentavimas, buvęs prokuroro ginčijamų administracinių aktų (( - ) 1992 m. liepos 27 d. potvarkis Nr. 26, Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkio Nr. ( - )bei 1993 m. kovo 15 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, reg. Nr. ( - )) priėmimo metu.

20Teismas sutinka su prokuroro atsiliepime nurodytais argumentais, kad nors rezoliucinėje pareiškėjo prašymo dalyje kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodyta procesinė norma - CPK 366 str. 1 d. 2 p., tačiau prašymo aprašomojoje dalyje kalbama ir apie imperatyvios teisės normos pažeidimą, o toks pagrindas proceso atnaujinimui yra numatytas kitoje teisės normoje, t.y. CPK 366 str. 1 d. 9 p. Tokiu būdu pareiškėjas negali būti subjektu, kuris turi procesinę teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kadangi byla jau buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 punkte numatytais pagrindais dėl apeliacinės instancijos teismo nutarčių.

21Teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus; todėl proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti, ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

22Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškimas atnaujinti procesą yra atmestinas, neesant CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų.

23Vadovaudamasis LR CPK 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas

Nutarė

24Pareiškėjo R. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo, naujai paaiškėjus aplinkybėms, atmesti, procesą atnaujinti atsisakyti.

25Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas... 2. Pareiškėjas R. Č. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje... 3. Prašyme nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-04-11 sprendiniu... 4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą,... 5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime... 6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė atsiliepimą,... 7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 8. Suinteresuotas asmuo ( - ) L. Š. atsiliepimo nepateikė.... 9. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė nurodė, kad pareiškime... 10. Prokuroras teismo posėdyje su pareiškimu nesutiko, prašė atmesti... 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šiuo... 12. Prašymas atmestinas.... 13. Byloje nustatyta (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis),... 14. CPK 370 str. 3 d. numato, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesą... 15. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 2... 16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p.... 17. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo 2013-03-15 Vilniaus rajono savivaldybės... 18. Teismas negali sutikti su pareiškėjo argumentais, kad aukščiau nurodytos... 19. Teismas pažymi, kad generalinio plano neįregistravimas Teritorijų planavimo... 20. Teismas sutinka su prokuroro atsiliepime nurodytais argumentais, kad nors... 21. Teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir... 22. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškimas atnaujinti... 23. Vadovaudamasis LR CPK 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas... 24. Pareiškėjo R. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo, naujai paaiškėjus... 25. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti...