Byla 2-2777-577/2014
Dėl L. Č. finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Izobara“ bankroto byloje

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei, pareiškėjui L. Č., atsakovo BUAB „Izobara“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“ įgaliotam asmeniui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl L. Č. finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Izobara“ bankroto byloje,

Nustatė

2L. Č. reikalauja patvirtinti jo finansinį reikalavimą, kurį sudaro pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas preliminariosios požeminio parkavimo vietos sutarties Nr. 2011-06-17 pagrindu, 2 000 Lt pradinė įmoka bei delspinigiai, susikaupę dėl pardavėjo sutarties sąlygų nevykdymo.

3BUAB „Izobara“ administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“ įgaliotas asmuo A. G. sutiko tik su 2 000 Lt reikalavimu. Šis kreditorinis reikalavimas (dėl 2 000 Lt pradinės įmokos) yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. vasario 11 d. Administratoriaus įgaliotas asmuo nesutiko su reikalavimu sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį bei išmokėti delspinigius; pažymėjo, kad preliminariosios sutarties šalims laiku nesudarius pagrindinės sutarties, išnyksta prievolė sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 str. 5 d.). Be to, administratoriaus įgaliotas asmuo nurodo, kad ir pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nuostatą bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiškėjas neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti sudaryti pagrindinę sutartį su įmone.

4Papildomai teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose L. Č. tvirtina, kad pagal Preliminariosios požeminio parkingo vietos pardavimo sutarties Nr. 2011-06-17 10 punktą, jeigu pardavėjas vėluoja grąžinti avansą, sumokėti baudą ar dėl jo kaltės nesudaroma pagrindinė sutartis nustatytais terminais, pardavėjas įsipareigoja mokėti pirkėjui 5 Lt dydžio baudą už kiekvieną vėlavimo dieną. Pasak ieškovo, bauda turi būti skaičiuoja nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Izobara“ priėmimo dienos.

5Teismo posėdžio metu proceso dalyviai palaikė poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjas pateikė 2011-08-31 Papildomą susitarimą prie preliminariosios požeminio parkingo vietos pardavimo sutarties Nr. 2011-06-17, kuriuo buvo susitarta pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Administratorius sutiko su baudos priteisimu už 180 dienų, be to, prašė baudą sumažinti, nes ji neproporcinga pagrindinei sumai.

6Prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą tenkintinas iš dalies.

7Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nenustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

8Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. Č. 2 000 Lt kreditorinis reikalavimas (dėl pradinės įmokos) yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. vasario 11 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės kelia du reikalavimus: 1) sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį; 2) priteisti baudą dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Administratorius su pirmu reikalavimu visiškai nesutinka, o priteistiną baudą prašo mažinti.

9Dėl pagrindinės sutarties sudarymo.

10Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., įmonei, kuriai yra iškelta bankroto byla, yra imperatyviai draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Pažymėtina, kad nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo tvarka. Bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių vykdymo draudimas yra taikomas, nes visas bankrutuojančios įmonės turtas, tiek faktiškai turimas bankroto bylos iškėlimo metu, tiek įmonės naujai įgytas pagal prievoles, kurių vykdymo laikas suėjo iškėlus bankroto bylą, tampa tokios įmonės kreditoriams dalintinu turtu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atmestinas kaip nepagrįstas.

11Dėl baudos.

12Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.).

13Pažymėtina, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys.

14Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų, jis baudą skaičiuoja nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki UAB „Izobara“ bankroto bylos iškėlimo dienos, t.y. iki 2013 m. gegužės 16 d. Pastebėtina, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė 2011 m. rugpjūčio 31 d. Papildomą susitarimą prie preliminariosios požeminio parkingo vietos pardavimo sutarties Nr. 2011-06-17, kuriuo buvo susitarta pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Taigi jau vien dėl to, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas šalių bendru susitarimu buvo pratęstas iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., pareiškėjo reikalavimas baudą pradėti skaičiuoti nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. yra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, remiantis CK 1.125 str. 5 d. 1 p. reikalavimams dėl netesybų priteisimo yra nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, t.y. 6 mėnesiai. Taigi sutiktina su administratoriaus pozicija, kad nagrinėjamu atveju bauda pareiškėjo naudai gali būti priteista ne daugiau nei už šešis mėnesius (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), ir tai sudarytų 900 Lt. Tačiau, kaip jau buvo paminėta aukščiau, administratoriaus įgaliotas asmuo prašo baudą sumažinti, nes ji neproporcinga pagrindinei sumai.

15Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d.) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Pažymėtina, kad bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas visiškai neįrodinėjo nuostolių, kuriuos jis galimai patyrė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, dydžio, todėl tikėtina, kad pareiškėjas jokių realių nuostolių ir nepatyrė. Be to, pažymėtina, kad nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama ir į įvairias kitas aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Vienas iš kriterijų, į kurį teismas turėtų atsižvelgti mažindamas netesybų dydį, yra skolininko turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju prašoma netesybas priteisti iš bankrutuojančios įmonės. Taigi, atsižvelgiant į netesybų instituto paskirtį bei įvertinus grąžintino avanso dydį, tai, kad faktiškai pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad įmonė bankrutavo, spręstina, kad sutartyje sulygta bauda už kiekvieną vėlavimo dieną laikytina neproporcingai didele, todėl turėtų būti mažintina iki 300 Lt. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, tvirtintinas 300 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, kitoje dalyje dėl 2820 Lt reikalavimas atmestinas.

16Teismas, vadovaudamasis LR CPK 290 - 292 straipsniais,

Nutarė

17patvirtini L. Č. 300 Lt (trijų šimtų litų) finansinį reikalavimą UAB „Izobara“ bankroto byloje Nr. B2-384-577/2014.

18Kitoje dalyje prašymą atmesti.

19Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai