Byla 3K-3-639-686/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. S. ieškinį atsakovei A. S. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas prašė teismo nutraukti su atsakove 2001 m. gruodžio 12 d. sudarytą santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti 0,0209 ha žemės sklypą ( - ) baldus ir kitą kilnojamąjį turtą, pripažinti ieškovo asmeninės nuosavybės teisę į nedalytiną turtą: dviejų kambarių butą ( - ), valčių garažą ( - ), baldus, buitinę techniką, atsakovei pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į nedalytiną buitinę techniką. Ieškovas nurodė, kad butą, kuriame šeima gyveno, pirko jis, pardavęs iki santuokos turėtą laivą ir sumokėjęs už butą pradinį įnašą, vėliau paėmęs paskolą iš banko.

7Atsakovė pareiškė ieškovui priešieškinį, prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti S. pavardę, nustatyti sūnaus M. S. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo sūnui išlaikyti po 600 Lt (173,77 Eur) mėnesinių periodinių išmokų nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, pripažinti butą ( - ) bendrąja jungtine nuosavybe, santuokos metu įgytą turtą padalyti taip: priteisti atsakovei butą ( - ) 55 500 Lt (16 073,91 Eur) vertės, baldus ir buitinę techniką, kitą kilnojamąjį turtą; priteisti ieškovui 209/1500 dalis žemės sklypo ( - ) 24 244 Lt (7021,55 Eur) vertės, baldus, buitinę techniką, vyrišką auksinę grandinėlę su pakabučiu, meškeres (4 vnt.), valties priekabą, garažą-boksą Nr. 104 ( - ) 28 000 Lt (8109,36 Eur) investicinį draudimą; priteisti iš ieškovo 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, 5352 Lt (1550,05 Eur) kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį. Atsakovė nurodė, kad butas ( - ), nors įsigytas iki santuokos įregistravimo ieškovo vardu, tačiau faktiškai įgytas šalių šeimos poreikiams tenkinti, įmokos skolai grąžinti buvo mokamos iš šeimos lėšų, šalys iš bendrų lėšų padarė kapitalinį buto remontą, todėl butas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe ir priteistinas atsakovei natūra, nes su ja lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus bei atsakovės duktė iš pirmos santuokos.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo abiem paliko santuokos metu turėtas pavardes – S. ir S., nustatė nepilnamečio M. S. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo po 500 Lt (144,81 Eur) išlaikymo kas mėnesį M. S. nuo 2013 m. birželio 9 d. iki vaiko pilnametystės, nustatė atsakovei uzufrukto teisę į šias lėšas. Teismas padalijo santuokos metu įgytą turtą, priteisdamas ieškovui asmeninėn nuosavybėn 209/1500 dalis žemės sklypo ( - ), 24 523 Lt (7102,35 Eur) vertės, baldus, buitinę techniką ir kitą kilnojamąjį turtą bei 15 200 Lt (4402,22 Eur) draudimo įmokų, iš viso turto, kurio vertė – 67 373 Lt (19 512,57 Eur), o atsakovei – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pripažintą butą ( - ), 94 200 Lt (27 282,21 Eur) vertės, baldus ir buitinę techniką, iš viso turto, kurio vertė – 103 490 Lt (29 972,78 Eur). Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 18 058,50 Lt (5230,10 Eur) kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise nuo 2001 m. lapkričio 21 d. priklauso butas ( - ). Santuokos metu įgytas turtas – 209/1500 dalys žemės sklypo ( - ) negyvenamoji patalpa – valčių garažas ( - ). Ieškovas įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį įvykdė 2011 m. lapkričio 30 d. UAB SEB VB gyvybės draudimo pažymoje nurodyta sutarties galiojimo laikotarpis – 2001 m. lapkričio 20 d. – 2016 m. lapkričio 19 d. Teismas taip pat nustatė, kad butui įsigyti buvo suteiktas 28 000 Lt (8109,36 Eur) kreditas, pirminis įnašas buvo 12 000 Lt (3475,44 Eur); ilgą laiką bute buvo daromas remontas, kuriam lėšų skyrė ir atsakovės mama L. D.. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buto vertė 2001 m. rugsėjo 17 d. buvo 22 946 Lt (6645,62 Eur). Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad dviejų kambarių buto ( - ) rinkos vertė yra 94 200 Lt (27 282,21 Eur), atliktų remonto darbų atkuriamoji vertė – 41 200 Lt (11 932,34 Eur). Teismas nustatė, kad bute buvo atliktas kapitalinis remontas, sudėtos šildomosios grindys, įvesta miesto kanalizacija, pastatytas kietojo kuro katilas ir kt., kas iš pagrindų pagerino gyvenamąjį būstą, jo kokybę, padarė jį modernų, atitinkantį tokiam būstui taikomus reikalavimus, taigi nekilnojamasis turtas pagerintas iš esmės. Be to, teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad faktinė šalių santuoka prasidėjo anksčiau, nei ji įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje. Šalims sūnus gimė praėjus mėnesiui nuo santuokos sudarymo, taigi šalys palaikė santuokinius ryšius dar iki santuokos įregistravimo, kartu gyveno, tvarkė bendrą ūkį. Dėl to atsakovės reikalavimas butą pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe tenkintinas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, 94 200 Lt (27 282,21 Eur) vertės butą priteisė atsakovei, o ieškovui neprieštaraujant, – ir visus priešieškinyje nurodytus prašomus priteisti daiktus, iš viso 103 490 Lt (29 972,78 Eur) vertės turto. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti 209/1500 dalis žemės sklypo ( - ), kurių vertė – 24 244 Lt (7021,55 Eur). Atsakovė tam neprieštaravo, todėl žemės sklypas priteistinas ieškovui, tikslinant nekilnojamojo turto vertę pagal byloje pateiktus duomenis, kuriuose vidutinė 209/1500 dalių rinkos vertė yra 24 523 Lt (7102,35 Eur). Atsakovės teigimu, santuokos metu įgyti 6810 Lt (1972,31 Eur) vertės daiktai ieškovo vienašališkai buvo paimti ir paslėpti. Ieškovo vienvaldiškai parduoto bendro santuokoje įgyto turto vertė – 7500 Lt (2172,15 Eur). Kadangi, šalių teigimu, 2013 m. sutuoktiniai bendro ūkio nebetvarkė, vienašališkai ieškovo 2013 m. parduoto, pasisavinto santuokoje įgyto turto verte kompensuotinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimas (CK 3.115 straipsnio 2 dalis). 2001 m. investicinio gyvybės ir kritinių ligų draudimo sutartimi buvo nustatyta kasmėnesinė 100 Lt (28,96 Eur) draudimo įmoka, 2013 m. spalio 18 d. duomenimis, įmokėta 14 300 Lt (4141,57 Eur), santuokos nutraukimo momentu įmokėta suma didintina 900 Lt (260,66 Eur), laikytina, kad iš viso santuokos metu sumokėta 15 200 Lt (4402,22 Eur). Iš viso ieškovui priskirtino, jo vienašališkai parduoto ir pasisavinto turto vertė ir draudimo įmokos sudaro 67 373 Lt (19 512,57 Eur). Viso santuokoje įgyto dalytino turto vertė – 170 863 Lt (49485,35 Eur), todėl iš atsakovės ieškovui priteistina kompensacija už jai tenkančią mažesnę turto dalį – 18 058,50 Lt (5230,10 Eur).

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2015 m. vasario 25 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir ieškovui pripažino nuosavybės teisę į 209/1500 dalis žemės sklypo ( - ), garažą-boksą Nr. 104, ( - ), vyrišką auksinę grandinėlę su pakabučiu, meškeres (4 vnt.), valties priekabą, automobilį „Opel Zafira D 3“, katerį, 10 523 Lt (3047,67 Eur) investicinį draudimą, baldus ir buitinę techniką, viso turto vertė – 57 827 Lt (16 747,86 Eur). Kolegija atsakovei pripažino nuosavybės teisę į buitinę techniką ir kitus kilnojamuosius daiktus, viso turto vertė – 3770 Lt (1091,87 Eur). Kolegija panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ieškovui, patenkino dalį atsakovės priešieškinio ir priteisė atsakovei iš ieškovo 27 028 Lt (7828 Eur) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Kolegija pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir pripažino butą ( - ) asmenine ieškovo nuosavybe, priteisė atsakovei iš ieškovo 14 000 Lt (4054,68 Eur) lėšų, panaudotų butui įsigyti. Teisėjų kolegija nustatė atsakovei ir M. S. uzufrukto teisę naudotis visu butu ( - ) iki M. S. pilnametystės, o jam tęsiant studijas Klaipėdos mieste – iki studijų pabaigos. Teisėjų kolegija paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11Dėl ieškovo apeliacinio skundo teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo butas buvo įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Butas buvo įgytas panaudojant banko kreditą, taigi buto įgijimo santykiai tarp ieškovo, buto pardavėjo ir kredito įstaigos susiklostė daug anksčiau. Pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas dalį buto kainos – 12 000 Lt (3475,44 Eur) – sumokėjo sutarties sudarymo metu ir tai buvo jo asmeninės lėšos. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, jog ji turėjo galimybių prisidėti sumokant 12 000 Lt (3475,44 Eur) (CPK 178 straipsnis). Kita buto kainos dalis – 28 000 Lt (8109,36 Eur) – buvo sumokėta iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio ir dėl šios aplinkybės nėra ginčo. Pripažįstant 28 000 Lt (8109,36 Eur) kredito sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, galima konstatuoti, kad iš šios sumos 14 000 Lt (4054,68 Eur) priskirtina ieškovui ir bendra butui įsigyti ieškovo panaudotų lėšų suma sudaro 26 000 Lt (7530,12 Eur), tai yra 2/3 dalys visos buto vertės. Taigi ieškovas ginčo butą įsigijo prieš santuokos sudarymą, butui įgyti buvo panaudotos iš esmės tik jo lėšos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo butą pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Šalims gyvenant santuokoje butas buvo remontuojamas ir tam buvo panaudotos abiejų šalių lėšos. Teisėjų kolegija sprendė, kad šalims gyvenant santuokoje buvo atliktas einamasis buto remontas, siekiant pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas. Neįrodyta aplinkybė, kad buto remontui lėšų skyrė ir atsakovės mama, nes lėšos atsakovei buvo perduodamos pagal atsakovės ir jos mamos pasirašytas dovanojimo sutartis, lėšų perdavimui patvirtinti nebuvo pasinaudota banko paslaugomis, ieškovas šių sandorių bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino (CPK 178 straipsnis). Buto kaina nuo jo įsigijimo momento padidėjo ne dėl atliktų remonto darbų, bet dėl pokyčių butų rinkoje. Vertintojas pagrįstai atsižvelgė į ginčo buto individualias savybes ir vertę nustatė arčiau maksimalios panašių butų vertės. Taigi nors turto vertintojas ir apskaičiavo tikėtiną remonto darbų vertę, kuri sudaro 41 200 Lt (11 932,34 Eur), tačiau nustatydamas ginčo buto rinkos vertę į faktinę ginčo buto remonto darbų kainą vertintojas pagrįstai atsižvelgė tik iš dalies, pripažino, kad atliktas buto remontas iš esmės buto kainos nepakeitė ir esminės įtakos buto vertei neturėjo. Taigi ginčo butas santuokos metu nebuvo pagerintas iš esmės ir atlikus remonto darbus buto vertė labai nepakito, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.90 straipsnį. Be to, atsakovė, nesutikdama su ieškovo nuosavybės teise į ginčo butą, turėjo teisę iki santuokos nutraukimo ginčyti buto nuosavybės teisės įregistravimą ieškovo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Kolegija sprendė, kad ginčo butas yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir į dalytino turto balansą jis įtrauktas nepagrįstai (CK 3.89 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad atsakovė turi teisę naudotis ginčo butu iki vaiko pilnametystės, o vaikui tęsiant mokymąsi – iki studijų pabaigos. Ieškovui neprieštaraujant kolegija nustatė uzufruktą atsakovei bei vaikui naudotis ginčo butu (CK 4.147 straipsnis). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 28 000 Lt (8109,36 Eur) kredito, panaudoto butui įsigyti, buvo grąžinta santuokos metu. Taigi šios lėšos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir 14 000 Lt (4054,68 Eur) ieškovas privalo grąžinti atsakovei (CK 3. 88 straipsnio 3 punktas). Kolegija taip pat nustatė, kad ginčo sklypas yra šalia ieškovo įsigyto buto. Namų valdos žemės sklypo bendras plotas yra 15 arų ir jis priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalys įsigijo nuosavybės teise tik dalį nurodyto sklypo, t. y. 2 arų dydžio žemės sklypą. Tokio dydžio sklype net ir jį atidalijus iš bendrosios nuosavybės vertinga veikla negali būti vykdoma. Dėl to sklypas turi būti priteisiamas buto savininkui, sklypo atskirai nuo buto priteisti negalima (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

12Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė prašė jai priteisti kilnojamuosius daiktus, kurie yra pritaikyti tik ginčo butui ir jų nėra galimybės atskirti. Dėl to kolegija sprendė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir daiktus, susijusius su butu bei priteistus atsakovei, priteisti buto savininkui – ieškovui. Iš atsakovės paaiškinimų kolegija sprendė, kad buto savininkui turi būti priteisiama drabužių spinta, koridoriaus, virtuvės, vonios komplektai, elektrinė orkaitė „Asel“, dujinė viryklė, o atsakovei priteistina kompensacija už šį turtą. Kadangi ieškovui tenka 57 827 Lt (16 747,86 Eur) vertės, atsakovei – 3770 Lt (1091,87 Eur) vertės kilnojamojo turto, tai bendrai šalių įgyto turto vertė – 61 597 Lt (17 839,72 Eur), kiekvienai šaliai tenka po 30 799 Lt (8920 Eur). Taigi ieškovas privalo atsakovei sumokėti 27 028 Lt (7828 Eur) dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnės vertės turto dalį.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pagal kasacinio teismo praktiką nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Šalių santuoka sudaryta 2001 m. gruodžio 12 d. atsakovei esant nėščiai (šalių vaikas gimė 2002 m. sausio 21 d.). Ieškovas byloje neįrodinėjo, kad šalys ginčo buto įsigijimo metu (2001 m. lapkričio 16 d.) negyveno kartu ir netvarkė bendro ūkio, todėl teisėjų kolegijos sprendimas pripažinti ginčo turtą asmenine ieškovo nuosavybe remiantis formaliu vertinimu, jog šis turtas buvo įgytas tik trys savaitės iki šalių santuokos, yra nepagrįstas.

162. Dėl šalių lygiateisiškumo, įrodymų vertinimo ir nuosavybės teisės nustatymo. Teisėjų kolegija vertino tik ieškovo pateiktus paaiškinimus, nors jis savo teiginiams dėl ginčo turto įsigijimo asmeninėmis lėšomis ir asmeninėn nuosavybėn pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovo teiginiai prieštaravo faktiniams šalių konkliudentiniams veiksmams, nes šalys turto įsigijimo metu gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, jas siejo faktiniai santuokiniai santykiai, abi siekė šiuos santykius įteisinti, todėl ieškojo tinkamo gyventi būsto, sprendimą jį įsigyti priėmė kartu, pradiniam įnašui panaudojo abiejų asmenines lėšas, paskolą būstui įsigyti grąžino santuokos metu iš bendrų lėšų, šios aplinkybės ieškovo nenuginčytos. Buto paieška, įgijimas, paskolos ėmimas faktiškai užtruko mažiau nei mėnesį iki šalių santuokos sudarymo ir šalims gyvenant faktinėje santuokoje (partnerystėje). Atsakovė pažymi, kad ieškovo investicinio gyvybės ir kritinių ligų draudimo sutartyje, sudarytoje tą pačią dieną kaip ir kredito sutartis, kartu su banku kaip naudos gavėja nurodyta ir ieškovė (ikisantuokine pavarde). Teisėjų kolegija pripažino 28 000 Lt (8109,36 Eur) kreditą, paimtą ginčo turtui įsigyti, sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau padarė išvadą, kad butui įsigyti buvo panaudotos iš esmės tik ieškovo gautos lėšos. Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

17Kolegija įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovei. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad 12 000 Lt (3475,44 Eur) buvo jo asmeninė nuosavybė, kad jis turėjo tiek pinigų pradiniam įnašui sumokėti, nes ieškovas, net ir paprašius, nepateikė įrodymų, kiek lėšų jis gavo už parduotą turtą (valtį), kurias jis teigė panaudojęs ginčo turtui pirkti, o atsakovė teigė prisidėjusi įsigyjant šį turtą, nurodė šių lėšų šaltinį.

183. Dėl buto remonto ir įrodymų vertinimo. Pagal UAB „Marleksa“ išvadą atliktų buto remonto darbų vertė – 41 200 Lt (11 932,34 Eur), o butas buvo įgytas už 40 000 Lt (11 584,80 Eur). Ieškovas nepateikė teismui ir neįrodinėjo kitos remonto darbų vertės. Kolegija neįvertino turto vertintojo pastabų, kad šis butas šalių buvo iš esmės pertvarkytas ir padarytas moderniu, šeimai tinkamu gyventi būstu. Taigi kolegija nevertino atsakovės pateiktų byloje įrodymų, kad vietoj seno buto santuokos metu buvo įkurtas šiuolaikiškas butas su visais patogumais.

19Kolegija nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010) ir net nesvarstė klausimo dėl kompensacijos atsakovei už prisidėjimą prie atliktų buto remonto darbų. Atsakovės nuomone, kolegija nemotyvavo tinkamai priimtos nutarties (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

20Kolegija netinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius lėšų atsakovei dovanojimą. Byloje nenuginčyti atsakovės rašytiniai įrodymai – sandoriai dėl pinigų jai dovanojimo, šiuos pinigus atsakovė panaudojo statybinėms medžiagoms ir įrenginiams įsigyti. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad buto remontui būtinas statybines medžiagas įsigijo iš savo asmeninių lėšų, ir neįrodinėjo, kad šias statybines medžiagas įsigijo būtent jis. Atsakovė teismui pateikė ir banko sąskaitos išrašus apie grynųjų pinigų paėmimą iš atsakovės motinos sąskaitos (CPK 177 straipsnis 1 dalis). Teismo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja L. D. patvirtino šiuos sandorius. Lietuvos teisės doktrinoje (CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ komentaras, p. 187) laikomasi nuomonės, kad būsimųjų sutuoktinių prieš sudarant santuoka kartu įgytas turtas laikytinas bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe.

21Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Iki šeimą ištikusios krizės atsakovė neturėjo pagrindo įtarti, kad ji neturės teisės į butą. Ieškovui atsakovės teises užginčijus, šalių ginčas dėl nurodyto turto priklausymo buvo sprendžiamas šioje byloje. Dėl to nepagrįstas kolegijos argumentas, kad atsakovė iki santuokos nutraukimo turėjo teisę ginčyti ieškovo nuosavybės teisės registraciją.

22Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti iš atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

231. Dėl ginčo buto pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe. Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių visumos, būtinos butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas, pripažindamas ginčo butą asmenine ieškovo nuosavybe, vertino ne tik aplinkybę, kad butas įsigytas ieškovo vardu iki santuokos, bet ir tai, kad pradinis 12 000 Lt (3475,44 Eur) įnašas už butą buvo sumokėtas iš asmeninių ieškovo lėšų. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė – tuo metu ji nedirbo, o kol dirbo, jos pajamos buvo nedidelės – ligos pašalpa, kurios dalį ji skyrė savo studijoms apmokėti ir dukteriai išlaikyti, nes mergaitės tėvas išlaikymo neteikė. Taigi gaunamas lėšas atsakovė naudojo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo gaunamos pajamos buvo didelės. Taigi esminis indėlis į butą (tiek jį įsigyjant, tiek remontuojant) buvo ieškovo gaunamos lėšos. Kredito sutartis su banku buvo sudaryta ieškovo vardu iki santuokos su atsakove sudarymo, visos sumos kreditui dengti buvo nurašomos iš ieškovo banko sąskaitos. Byloje įrodymais nepaneigta ieškovo valia įsigyti ginčo butą asmeninėn nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registro pažymėjime buto savininku įvardytas tik ieškovas. Atsakovė turėjo pareigą paneigti viešame registre fiksuotą atsakovo asmeninės nuosavybės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės asmeninėmis lėšomis laikytina 14 000 Lt (4054,68 Eur) suma, šią ir priteisė atsakovei. Iš atsakovės pateiktų pinigų dovanojimo sutarčių matyti, kad jos motina L. D. per kelis kartus atsakovei tariamai padovanojo iš viso 11 000 Lt (3185,82 Eur) buto remontui. Ieškovui apie dovanotas lėšas nebuvo žinoma. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad galimai padovanotos lėšos buvo panaudotos pagal dovanojimo sutartyje nurodytą paskirtį. Lėšų perdavimui patvirtinti nebuvo pasinaudota banko paslaugomis. Atsakovę ir jos motiną sieja artimi santykiai, o pastaroji neabejotinai suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai. Ieškovo nuomone, nebuvo ir negalėjo būti šalių sudaryto susitarimo įgyti ginčo butą bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes iki santuokos sudarymo šalys kartu negyveno, bendro ūkio netvarkė, asmeninėmis lėšomis ar bendru darbu bendro turto nesukūrė. Kasaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika negalima remtis, nes faktinės bylų aplinkybės yra skirtingos.

242. Dėl šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų, įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir pareikalaudamas papildomų dokumentų iš ieškovo, siekė tinkamai išnagrinėti faktines bylos aplinkybes, kad galėtų priimti teisingą sprendimą. Teismas neatsisakė priimti atsakovės teikiamų įrodymų (jeigu atsakovė tokius įrodymus būtų norėjusi pateikti). Apeliacinės instancijos teismas tyrė abiejų šalių pateiktus rašytinius įrodymus, reikšmingas aplinkybes, tačiau, įvertinęs jų visetą, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo ginčo buto pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovė kasaciniu skundu prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta priteisti ieškovui žemės sklypo dalį, kuriame yra atsakovei prašomas priteisti butas, kilnojamuosius daiktus – baldus, įrangą, o atsakovei – kompensaciją. Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovas negalėtų realiai naudotis nei žemės sklypu, nei buto baldais bei įranga, nes jis neturi jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, kur galėtų juos panaudoti. Be to, žemės sklypo ir buto padalijimas prieštarauja CK 6.394 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms nuostatoms.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

28CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Remiantis šia teisės norma asmenys, jau sudarydami santuoką, gali būti įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

29Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kiekvienu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).

30Byloje nustačius turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).

31Teisėjų kolegija, šioje byloje spręsdama dėl ginčo buto (ne)pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumo, vadovaujasi nurodyta kasacinio teismo praktika.

32Dėl pagrindą pripažinti asmeninę vieno sutuoktinio nuosavybę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe patvirtinančių įrodymų vertinimo

33Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu ginčo butą pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčo butui įsigyti buvo panaudotos šalių santuokinės lėšos, be to, butas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, nesprendė kompensacijos už buto pagerinimą priteisimo klausimo. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

34Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos tokio pobūdžio bylose, yra nurodęs, kad tam, jog turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. J. v. Z. J., bylos Nr. 3K-3-441/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495-916/2015). Nagrinėjamos bylos atveju kasatorė įrodinėjo, kad ieškovo iki santuokos su atsakove sudarymo įgytas butas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

35Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį 2001 m. lapkričio 16 d., t. y. iki santuokos su atsakove (2001 m. gruodžio 12 d.), sudarė ieškovas, jis dalį buto kainos – 12 000 Lt (3475,44 Eur) – sumokėjo sutarties sudarymo metu ir tai buvo ieškovo asmeninės lėšos. Byloje nepateikta įrodymų, kad 12 000 Lt (3475,44 Eur) suma buvo sumokėta ir iš atsakovės asmeninių lėšų (CPK 178 straipsnis). Kita buto kainos dalis – 28 000 Lt (8109,36 Eur) – buvo sumokėta gavus iš banko kreditą, ir ši suma buvo grąžinta bankui iki 2011 m. lapkričio 30 d., t. y. santuokos metu. Ieškovas byloje neįrodė, kad ši suma bankui buvo grąžinta iš jo asmeninių lėšų (CPK 178 straipsnis). Taigi šios lėšos pagrįstai teismų pripažintos šalių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, nagrinėjamoje byloje nustatytas faktas, kad ginčo butas santuokos metu buvo remontuojamas, t. y. pagerintas, tačiau bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino atliktus pagerinimus: pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo butas buvo pagerintas iš esmės, todėl pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad buvo atliktas tik einamasis ginčo buto remontas, t. y. butas nebuvo pagerintas iš esmės, todėl nepripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe.

36Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika apeliacinės instancijos teismas, nustatęs ginčo buto pagerinimo faktą (ne esminio) ir kad jis buvo atliktas šalims esant santuokoje, turėjo spręsti kompensacijos atsakovei priteisimo klausimą, nes, minėta, nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog ginčo buto remontas atliktas santuokinėmis lėšomis, o ieškovas byloje nepateikė ginčo buto remonto metu panaudotų santuokinių lėšų prezumpciją paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Antra, teisėjų kolegija laiko nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ginčo butas nebuvo pagerintas iš esmės; tokia išvada prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, kurią pagal kasacinio teismo praktiką turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

37Minėta, kad esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buto vertė jo įsigijimo metu buvo 22 946 Lt (6645,62 Eur). Nekilnojamojo turto ataskaitoje nurodyta, kad 2009 m. birželio 30 d. ginčo buto rinkos vertė atlikus remontą – 94 200 Lt (27 282,21 Eur), atliktų remonto darbų atkuriamoji vertė – 41 200 Lt (11 932,34 Eur). Ieškovas prieštaravimų dėl Nekilnojamoje turto ataskaitoje pateiktos turto vertės nereiškė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bute buvo atliktas kapitalinis remontas – sudėtos šildomosios grindys, įvesta miesto kanalizacija, pastatytas kietojo kuro katilas ir kt. Šią išvadą pagrindžia ir remonto darbų atkuriamoji vertė – 44 proc. ginčo turto vertės po remonto, be to, remonto kaina beveik dvigubai viršija buto įsigijimo kainą. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ginčo buto kaina nuo jo įsigijimo momento padidėjo ne dėl atliktų remonto darbų, bet iš esmės dėl pokyčių butų rinkoje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pagal Nekilnojamojo turto ataskaitoje pateiktus duomenis, kurių, minėta, ieškovas įrodinėjimo proceso metu nepaneigė, ginčo butas buvo pagerintas iš esmės. Taigi kasatorė įrodė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą ieškovo asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis).

38Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytais faktais, t. y. kad 28 000 Lt (8109,36 Eur), panaudotų įsigyjant ginčo butą, bankui buvo grąžinti santuokos metu iš santuokinių lėšų, kad ginčo butas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės, sprendžia, kad ginčo butas pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3.90 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties negali būti pripažintas teisingu apeliacinės instancijos teismo, keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atliktas viso šalių turto padalijimas. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Teisėjų kolegija sprendžia panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo tam, kad apeliacine tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sudarytas sutuoktinių turto balansas, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas, dalys, kompensacijų dydžiai (CK 3.118 straipsnio 1 dalis, CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tai susiję su faktinių aplinkybių nustatinėjimu, kas pagal kompetenciją priskirta žemesnės instancijos teismams, kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dalijant santuokinį turtą turėtų būti atsižvelgta į tai, jog ieškovas iki santuokos su kasatore sudarymo asmeninėmis lėšomis sumokėjo 12 000 Lt (3475,44 Eur) pradinį įnašą už ginčo butą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis).

39Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės šios bylos galutiniam rezultatui.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 11,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 2 d. pažyma).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

43Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutarties dalį dėl buto ( - ) nuosavybės teisės nustatymo pakeisti – pripažinti šį butą ieškovo G. V. S. (a. k. ( - ) ir atsakovės A. S. (a. k. ( - ) bendrąja jungtine nuosavybe.

44Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutarties dalį dėl ieškovo G. V. S. ir atsakovės A. S. santuokos metu įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

45Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

46Nutarties kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui ir Vedybų sutarčių registrui.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas prašė teismo nutraukti su atsakove 2001 m. gruodžio 12 d.... 7. Atsakovė pareiškė ieškovui priešieškinį, prašė nutraukti šalių... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu tenkino... 10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Dėl ieškovo apeliacinio skundo teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo butas... 12. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė prašė jai priteisti kilnojamuosius... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 15. 1. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pagal... 16. 2. Dėl šalių lygiateisiškumo, įrodymų vertinimo ir nuosavybės teisės... 17. Kolegija įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovei. Ieškovas taip... 18. 3. Dėl buto remonto ir įrodymų vertinimo. Pagal UAB „Marleksa“ išvadą... 19. Kolegija nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika (Lietuvos... 20. Kolegija netinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius lėšų atsakovei... 21. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovas privalo nurodyti tik faktinį... 22. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir... 23. 1. Dėl ginčo buto pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe. Ieškovas nurodo,... 24. 2. Dėl šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų, įrodymų vertinimo.... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Dėl asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine... 28. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio... 29. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra... 30. Byloje nustačius turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktą,... 31. Teisėjų kolegija, šioje byloje spręsdama dėl ginčo buto (ne)pripažinimo... 32. Dėl pagrindą pripažinti asmeninę vieno sutuoktinio nuosavybę bendrąja... 33. Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu ginčo... 34. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos tokio pobūdžio... 35. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių... 36. Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis nutartyje nurodyta kasacinio... 37. Minėta, kad esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto... 38. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytais faktais, t. y. kad 28 000 Lt... 39. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis grąžintina apeliacinės... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 44. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 45. Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 46. Nutarties kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui ir Vedybų... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...