Byla 2A-394-302/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

3kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

4sekretoriaujant Vaidai Čistiakovienei,

5dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Jonui Korsakui,

6atsakovui A. J. , jo atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui,

7vertėjai Oksanai Jakšto,

8viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. ir atsakovo A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

10Ieškovė L.J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. J. 20 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 26 d. sprendimu santuoką, sudarytą tarp L. J. ir A. J. , nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei apskundus minėtą sprendimą, Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą iš dalies pakeitė ir nustatė, kad santuoka iširo dėl A. J. kaltės, t.y. jo neištikimybės. Atsakovui palikus šeimą, o vėliau ieškovę apgaule išmetus į gatvę ir pradėjus palaikyti pastovius intymius santykius su kita moterimi, t.y. V. K. , ieškovė patyrė santuokinę išdavystę, labai stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį ir nervinį šoką bei stresą, dėl ko atsirado ir sveikatos problemų. 2008 m. sausio 29 d. Grigiškių pirminės sveikatos priežiūros centre ieškovei buvo nustatyta, jog po patirto streso ją vargino įvairūs nervinio pobūdžio sveikatos sutrikimai, jai rekomenduota psichologo, psichoterapeuto konsultacija, paskirtas gydymas. Be to, po tokių atsakovo ciniškų veiksmų ieškovė buvo pažeminta kaimynų, artimų giminaičių ir pažįstamų akyse, dėl ko jai padaryta labai didelė neturtinė žala.

11Atsakovas A.J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė civilinę bylą nutraukti, o L. J. skirti 20 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ši byla turi būti nutraukta, nes visi klausimai, tame tarpe ir dėl sutuoktinių tarpusavio turtinių santykių (žalos ir neturtinės atlyginimo), turi būti išspręsti kartu su santuokos nutraukimo byla. Iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties matyti, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio turtiniai santykiai yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas užkerta kelią sutuoktiniams reikšti tapatų reikalavimą. Tokie ieškovės veiksmai, kaip tapataus ieškinio pareiškimas esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl šalių santuokos nutraukimo, taip pat sąmoningas aplinkybių dėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepareiškimas šalių santuokos nutraukimo byloje nutylėjimas - vertintini, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl svarstytinas baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovei klausimas.

12Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-05-03 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. J. 2 000 Lt ieškovės L. J. naudai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo nustatyta, jog santuoka iširo dėl atsakovo A. J. kaltės, todėl šį teismo nustatytą faktą teismas laikė prejudiciniu ir iš naujo nenagrinėjo šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Įvertinęs atsakovo elgesį, esantį santuokos iširimo priežastimi, teismas sprendė, kad atsakovei padaryta neturtinė žala, pasireiškusi dvasiniais išgyvenimais, stresu, emociniu skausmu dėl ieškovo neištikimybės. Nustačius neturtinės žalos atsiradimą, ieškovei priteistina neturtinė žala jos neturtinio pobūdžio praradimams atlyginti. Teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, įvertino ieškovei padarytos žalos nesunkias pasekmes, atsižvelgė į tai, kad šalys santuokoje išgyveno apie ketverius metus, duomenų, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukeltų ieškovei sunkių pasekmių, nenustatė, nors įvertino, jog 2008 m. sausio 29 d. Grigiškių pirminės sveikatos priežiūros centre ieškovei buvo nustatyti tam tikri negalavimai. Spręsdamas priteistino žalos atlyginimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgė ir į atsakovo turtinę padėtį – jis šiuo metu nedirba, nors iš darbo išėjo savo noru, registruotas darbo biržoje, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, santuokos trukmę, atsakovo kaltę, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad 2 000 Lt neturtinei žalai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus išgyvenimus šeimoje.

13Ieškovė L.J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t.y. ieškovės naudai priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, konstatavo ieškovei padarytos žalos nesunkias pasekmes, atsižvelgė į tai, kad šalys santuokoje išgyveno apie ketverius metus, duomenų, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukeltų ieškovei sunkių pasekmių, nenustatė, tačiau tokios teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų, nes ieškovė dėl atsakovo veiksmų, kai ji apgaule buvo išmesta į gatvę, o šis kitą dieną pradėjo gyventi su V. K. , ji patyrė ne tik A. J. santuokinę išdavystę, kuri ją persekios visą likusį gyvenimą, bet ir labai stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį ir nervinį šoką ir stresą, dėl ko atsirado ir sveikatos problemų. Teismas visiškai nevertino tų aplinkybių, jog ieškinys teismui buvo pateiktas dar 2009-05-27, visą tą laiką atsakovas dirbo, jo vidutinės mėnesinės pajamos buvo daugiau nei 1 500 Lt per mėnesį į rankas, atsakovas iš darbo išėjo savo noru 2010-03-17, t.y. prieš pat teismo sprendimą. Akivaizdu, jog atsakovas taip sąmoningai siekė mažesnės neturtinės žalos priteisimo. Be to, teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad atsakovas yra tik 35 metų, sveikas ir darbingas, o tai, kad būtent šiuo metu neturi nekilnojamojo turto (nors gyvena motinos vardu registruotame bute), transporto priemonių ar mažai uždirba, kai savo noru prieš teismo posėdį išreiškė nenorą dirbti, negali būti pagrindu mažinti ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį. Ieškovė įvertinusi jai padarytos neturtinės žalos dydį, teismo prašė taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką. Nurodo, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-08-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-403-726/2008 nustatė, kad vyrui palikus šeimą, sutuoktinei buvo sukeltas didžiulis stresas, ji patyrė gilius išgyvenimus dėl vyro neištikimybės, patyrė didžiulius socialinio gyvenimo sunkumus, ir tokiais motyvais ieškovei priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

14Atsakovas A.J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį pilnai atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nenurodė motyvų dėl ko yra pagrindas spręsti neturtinės žalos klausimą tarp sutuoktinių, praėjus beveik dviems metams po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo. CK 3.59 straipsnis įtvirtina principą, kad, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, taigi, ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti neturtinę žalą iš atsakovo. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą atsisakė priimti ieškinį neturtinės žalos dydžio dalyje. Atskirojo skundo ieškovė nepateikė, reikalavimo dėl neturtinės žalos į apeliacinį skundą neįtraukė. Įsiteisėjęs teismo sprendimas užkerta kelią sutuoktiniams reikšti tapatų reikalavimą. Jis nesutinka su ieškovės nurodymu, kad jai negatyvios pasekmės kilo dėl apelianto veiksmų, tačiau byloje esančioje ieškovės ligos istorijoje yra išrašas, darytas 2003 m., kuriame nurodoma, kad ieškovę kamuoja galvos svaigimas ir netikrumo jausmas, iš ko galima daryti išvadą, jog sveikatos problemas galėjo sukelti kiti faktoriai. Apeliantas yra praradęs darbą, nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi. Į sunkią materialinę padėtį apeliantas pateko ne dėl girtavimo, turto švaistymo ar kt., bet kaip ir nemaža dalis Lietuvos gyventojų - dėl objektyvių priežasčių. Teismo priteistas 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, esant tokiai sunkiai apelianto turtinei padėčiai, būtų sunkiai pakeliama našta.

15Ieškovė L.J. atsiliepimu į atsakovo A. J. apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo atmesti. Priteisti iš apelianto ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme.

16Atsakovas A.J. atsiliepimu į ieškovės L. J. apeliacinį skundą prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

17Apeliaciniai skundai atmestini.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

19Ieškovės apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamo teisminės praktikos analogiškose bylose taikymo. Ji savo skunde nurodo, kad teismas nevertinęs įrodymų apie jos buvusio sutuoktinio veiksmus, kurie pasireiškė tuo, jog sutuoktinis atėmė iš jos buto raktą ir pradėjo gyventi su kita moterimi, netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. Su šiais ieškovės apeliacinio skundo motyvais kolegija nesutinka.

20Sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio. Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų. Apeliaciniame skunde ginčijamas priteistos neturtinės žalos dydis. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. Neturtinės žalos atlyginimą pirmos instancijos teismas nutartyje apskaičiavo ir priteisė įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, priteisto atlyginimo dydis nėra per mažas. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas atsakovei neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstai taikė Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šiame straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylas nagrinėjęs teismas nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, atsižvelgęs į reikšmingas bylai aplinkybes, remdamasis ieškovės paaiškinimais, taip pat ir paaiškinimais apie atsakovo neištikimybę, bei ta aplinkybe, kad atėmė iš jos buto raktą ir pradėjo gyventi su kita moterimi, padarė teisingą išvadą, kad ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, laikinai pablogėjo jos sveikata, pagrįstai priteisė jai 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nepažeidė nurodytos CK 3.70 straipsnio 2 dalies normos. Didinti neturtinės žalos dydį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliantė nurodo, kad nustatytas žalos dydis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių analogiškose bylose, o konkrečiai nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009, tačiau kolegija su šiuo skundo motyvu nesutinka, nes nagrinėjamoje byloje ir Aukščiausiojo teismo išnagrinėtoje byloje teismų nustatytos aplinkybės nėra vienodos, minimoje byloje šalys žymiai ilgiau gyveno santuokoje, taip pat jie sugyveno bendrų vaikų ir t.t., o nagrinėjamoje byloje, kaip nurodė teismas, šalys santuokoje gyveno tik keturis metus, jų ryšių nesutvirtino bendri vaikai, ieškovė nepateikė įrodymų, kad pablogėjusi jos sveikata yra su sunkiomis pasekmėmis. Kolegija pripažįsta, kad ieškovė skunde nepagrįstai remiasi atitinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa.

21Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinių teisės normų ir procesinių teisės normų, reguliuojančių santuokos nutraukimo ir visų su jais susijusių klausimų išsprendimo privalomumo vienoje byloje (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 382 ir 385 straipsniai), taikymo. Jis savo skunde nurodo, kad teismas neturinės žalos atlyginimo klausimo neišnagrinėjęs kartu su santuokos nutraukimo bylą, negalėjo tokio reikalavimo nagrinėti kitoje byloje. Su šiais atsakovo apeliacinio skundo motyvais kolegija nesutinka, atvirkščiai, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-12-18 nutartis, kuria konstatuota, kad atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, šioje nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią.

22Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tokios pozicijos laikomasi nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008. 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Švaresta“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-510/2009; kt.). Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitoje civilinėje ar administracinėje byloje gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Nagrinėjamu atveju tiek byloje dėl santuokos nutraukimo, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl neturtinės žalos ieškovui iš atsakovo atlyginimo dalyvauja tos pačios šalys, kurių santuoka nutraukta prieš tai nagrinėtoje byloje. Joje taip pat nagrinėtas ir išspręstas sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimas ir nustatyta, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas yra atsakovas. Taigi išnagrinėtoje byloje įrodinėjimo dalyku buvo šalių santuokos nutraukimo, atsakovo kaltės nustatymo ir santuokos nutraukimo teisinių padarinių išsprendimo klausimai.

23Kolegija laiko nepagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatas, neturtinės žalos atlyginimą išsprendęs atskirai nuo santuokos nutraukimo bylos. Šiame straipsnyje imperatyviai nurodyta, klausimus tiri išspręsti teismas nutraukdamas santuoką, tarp jų nėra nurodyta, jog teismas turi išspręsti ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš kaltojo sutuoktinio dėl santuokos iširimo. Tokios nuorodos nėra ir apelianto nurodytuose Civilinio proceso kodekso 382 straipsnyje ir 385 straipsnyje.

24Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio neturtinės žalos atlyginimo klausimai yra sprendžiami kartu sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, tačiau tai nereiškia, jog toks žalos atlyginimas privalo būti išspręstas vienoje byloje ir toks reikalavimas negali būti pareikštas atskiroje byloje, tuo labiau, jog jau minėtos tiek materialinės teisės normos, tiek procesinės teisės normos nereikalauja šiuos klausimus nagrinėti kartu.

25Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

26Netenkinus abiejų šalių apeliacinių skundų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, o apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,80 Lt priteistinos iš šalių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso str., teisėjų kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita ( - ) , įmokos kodas 5660) iš L. J. ir A. J. po 2,90 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,... 3. kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,... 4. sekretoriaujant Vaidai Čistiakovienei,... 5. dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Jonui Korsakui,... 6. atsakovui A. J. , jo atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui,... 7. vertėjai Oksanai Jakšto,... 8. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. ir... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 10. Ieškovė L.J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 11. Atsakovas A.J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su... 12. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-05-03 sprendimu ieškovės... 13. Ieškovė L.J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo... 14. Atsakovas A.J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos... 15. Ieškovė L.J. atsiliepimu į atsakovo A. J. apeliacinį skundą prašo... 16. Atsakovas A.J. atsiliepimu į ieškovės L. J. apeliacinį skundą prašo... 17. Apeliaciniai skundai atmestini.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Ieškovės apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo įrodymų... 20. Sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto dėl santuokos iširimo... 21. Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinių... 22. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo... 23. Kolegija laiko nepagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog teismas... 24. Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio... 25. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas... 26. Netenkinus abiejų šalių apeliacinių skundų šalių patirtos bylinėjimosi... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso str., teisėjų... 28. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą... 29. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...