Byla 2A-1322-524/2014
Dėl išmokėtų sumų priteisimo, ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Mariaus Dobrovolskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. Nr. 2-1186-793/2014 pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams UAB „Paslaugos būstui“ ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas ieškiniu teismo prašė solidariai priteisti iš atsakovų 4 813,94 Lt, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-02-19 nuo namo, esančio Minijos g. X, Klaipėdoje, stogo nukritus sniegui buvo apgadintas automobilis „TOYOTA CAMRY“, valst. Nr. ( - ). Įvykio metu minėtas automobilis buvo apdraustas savanoriškuoju transporto priemonių draudimu, todėl dėl šio įvykio ieškovė automobilio savininkui sumokėjo 4 813,94 Lt draudimo išmoką. Įvykio metu namą administravo atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, kuri civilinę atsakomybę buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus. Atsakovai į pretenzijas dėl dalies draudimo išmokos ieškovei sumokėjimo nesureagavo.

4Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės kaltės bei kitų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Apie ieškinyje nurodytą įvykį atsakovė sužinojo praėjus daugiau nei pusei metų, jokios pretenzijos iš ieškovės nėra gavusi. Eilinės namo apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių faktų apie ant namo stogo susikaupusį sniegą.Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Paslaugos būstui“ civilinei atsakomybei draudžiamoji apsauga negaliojo – atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nedraudė UAB „Paslaugos būstui“ dėl žalos, padarytos dėl nukritusio sniego, kylančios civilinės atsakomybės, taip pat nebuvo draustas namas, esantis Minijos g. X, Klaipėdoje. Atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ atstovė su ieškiniu nesutinka.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-05 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad aplinkybę, jog automobilį apgadino nuo stogo nukritęs sniegas, ieškovė įrodinėja vienu įrodymu – Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1-ojo PK 2012-03-20 raštu, kuriame nurodyta, kad 2012-02-19 buvo užregistruotas D. M. (UAB „Arnidas“ direktoriaus) pranešimas apie tai, kad jis 2012-02-19, apie 17.30 val., adresu Minijos g. X, Klaipėdoje, aptiko jog ant automobilio „TOYOTA CAMRY“, valst. Nr. ( - ), užkritęs sniegas apgadino automobilį. Kitų įrodymų, patvirtinančių įvykį, ieškovė nepateikė. Taip pat teismas nustatė, jog apgadintas automobilis buvo apžiūrėtas ir apgadinimai nustatyti praėjus dviems dienom po įvykio ir ne įvykio vietoje, o autoservise. Šią aplinkybę patvirtina AAS „Gjensidige Baltic“ 2012-02-21 transporto priemonės techninės apžiūros protokolas apie automobilio „TOYOTA CAMRY“, valst. Nr. ( - ), apgadinimus. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog namo gyventojai prieš ar po įvykio būtų kreipęsi į administratorių dėl sniego pašalinimo nuo stogo, kaip keliančio pavojų gyventojams. Ieškovė, tirdama įvykį, neapklausė galimų liudytojų, mačiusių įvykį ar nukritusį sniegą. Galiausiai, iš ieškovės pateiktų įrodymų nenustatyta, jog apžiūrint apgadintą automobilį būtų užfiksuoti sniego ir/ar ledo likučiai. Teismo nuomone, ieškovė privalėjo ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdama reikiamas pastangas, tačiau apsiribojo vien policijos užklausimu apie įvykį. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė draudžiamojo įvykio buvimo, t. y., kad automobilį apgadino nuo stogo nukritęs sniegas. Teismas atmetė ir ieškovės argumentą, jog atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ netinkamai vykdė administravimo funkcijas. Iš gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo nustatyta, kad 2012-01-16 buvo atliktas minėto namo techninės būklės patikrinimas, kurio metu nebuvo nustatyta jokių defektų, aplinkybių, susijusių su susikaupusiu ant stogo sniegu. Iš vėlesnio, 2012-02-27 techninės priežiūros žurnale esančio įrašo matyti, kad patikrinimo metu naujų defektų nepastebėta. Kadangi ieškovė neįrodė būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas. Atmetus ieškinio reikalavimus atsakovei UAB „Paslaugos būstui“, atmestini kaip nepagrįsti ir reikalavimai atsakovei AB „Lietuvos draudimas“.

6Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Ieškovė faktinę aplinkybę, kad 2012-09-19 nuo namo nukritus sniegui buvo apgadintas automobilis, įrodinėjo dviem rašytiniais įrodymais: draudėjo pranešimu apie įvykį ir policijos pažyma. Pirmasis įrodymas, ieškovės įsitikinimu, yra patikimiausias iš visų byloje esančių įrodymų, kadangi UAB „Arnidas“ direktorius D. M. pats asmeniškai buvo įvykio vietoje ir rado apgadintą automobilį. Šias aplinkybes patvirtina ir policijos pažyma, kuri laikytina didesnę įrodomąją reikšmę turinčiu įrodymu. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, turėjo pateikti duomenų, jog 2012-02-19 automobilis nestovėjo prie namo, o nuo namo nenukrito ar objektyviai negalėjo nukristi sniegas, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Iš atsakovės pateiktų įrodymų galima spręsti, kad ant namo nebuvo sniego 2012-01-16 ir 2012-02-27, tačiau ginčas kilo dėl 2012-02-19 nukritusio sniego, t. y. nuo pirmos apžiūros įvykį skiria mėnuo laiko, o antra apžiūra atlikta praėjus 9 dienoms po įvykio. Akivaizdu, kad atsakovės pateikti įrodymai nei patvirtina, nei paneigia, jog ant namo 2012-02-19 buvo/nebuvo susikaupęs ledas ar sniegas ir kad jis negalėjo apgadinti automobilio. Apeliantas pažymi, kad nuo 2012-01-16 apžiūros iki 2012-02-19 įvykio nebuvo atlikta pastato stogo apžiūra, taip atsakovė pažeidė Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo reikalavimus. Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, 2012-02-19 buvo permaininga oro temperatūra, užfiksuotas itin didelis kritulių kiekis (sniegas, šlapdriba, lietus), o vidutinės dangos storis pasiekė 18 cm. Būtent tokioms sąlygoms esant, sniegas krinta nuo stogo. Nors ieškovė prašė kaip liudytoją kviesti D. M. ir šaukimai jam buvo įteikti, teismas bylą išnagrinėjo be jo, nustatęs, kad jis nenori atvykti į posėdį, o ieškovė neprašo imtis kažkokių griežtų priemonių dėl jo. Teismas privalo bendradarbiauti su byloje dalyvaujančiais asmenimis, imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti į teismą, o už nepagrįstą atsisakymą liudyti teismas gali skirti baudą. Ieškovei ieškinyje pareiškus prašymą šaukti liudytoją ir šiam neatvykus į posėdį, ieškovė neprivalo prašyti jį šaukti pakartotinai, skirti jam baudą ir pan., kadangi šie veiksmai yra teismo prerogatyva. Tokiais veiksmais teismas pažeidė CPK 12 ir 18 str. įtvirtintus principus.

7Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad būtent ieškovė privalėjo įrodyti, kad 2012-02-19 automobilis stovėjo prie namo, kad jis stovėjo būtent toje vietoje, kurioje ant automobilio nuo namo stogo galėjo nukristi sniegas, kad sniegas ant stogo tikrai buvo susikaupęs ir kad sniegas tikrai nukrito, kad nukrito ant automobilio, kuris ieškovės nurodytus apgadinimus patyrė būtent dėl minėtų aplinkybių. Kyla klausimas, kodėl D. M., radęs, kaip jis teigia, apgadintą automobilį, nepadarė įvykio vietos nuotraukų bent mobiliuoju telefonu ? Kodėl prie ieškinio pateiktos automobilio nuotraukos, padarytos ne iškart po įvykio, kai sniegas dar galėjo būti ant automobilio, o žymiai vėliau, t. y. pastačius automobilį autoservise ? Nurodytos aplinkybės neįrodo atsakovės, kuriai iškart nebuvo pranešta apie įvykį ir kuri nedalyvavo nustatant žalos atsiradimo aplinkybes, kaltės. Atsakovė apie įvykį sužinojo tik po gero pusmečio, t. y. gavusi ieškovės 2012-08-23 pretenziją. Atsakovė pretenziją 2012-08-29 raštu atmetė ir daugiau iki ieškinio pareiškimo jokių ieškovės raštų negavo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Teisės aktai, reglamentuojantys daugiabučių namų bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus veiklą, numato, kad administratorius privalo atlikti namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinius stebėjimus ne rečiau kaip kartą per mėnesį (kai reikia – ir dažniau). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Paslaugos būstui“ atliko namo apžiūras 2012-01-16 ir 2012-02-27. Apeliantės pateiktus naujus įrodymus teismas turėtų atsisakyti priimti, kadangi juos galėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliantės pridedama 2014-05-26 hidrometeorologinių sąlygų pažyma neįrodo ankščiau minėtų bei atsakovės kaltę galinčių patvirtinti faktinių aplinkybių.

8Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, ieškovė grindžia automobilio apgadinimą vieninteliu įrodymu – policijos 2012-03-20 raštu, kuriame konstatuojamos ne įvykio aplinkybės, o tai, kad į policiją kreipėsi D. M., kuris padarė pranešimą apie įvykio aplinkybes, kurių tikrumo niekas netikrino, t. y. policijos komisariatas netvirtina sniego užkritimo ant automobilio fakto. Iš pateiktų namo, esančio adresu Minijos g. X, Klaipėda, fotofiksacijų matyti, kad prie šio namo kieme yra ir daugiau pastatų (pavyzdžiui, sandėliukas), todėl sniegas (ar kiti objektai) galėjo ant automobilio nukristi ir dėl kitų priežasčių, nei nurodo ieškovė. Teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą pagal joje esančius įrodymus, kadangi dėl liudytojo neatvykimo turėjo atidėti posėdį ir tolimesnis bylos nagrinėjimas būtų turėjęs vilkinimo požymių. Be to, D. M. pateikta informacija yra išdėstyta jo rašte policijai, todėl mažai tikėtina, kad jo apklausa suteiktų kokios nors naujos informacijos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra įrodytos būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Nors teismas atskirai neanalizavo atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ civilinės atsakomybės klausimo, atsakovė pažymi, kad dėl AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atmestinas ir dėl savarankiškų pagrindų: AB „Lietuvos draudimas“ nedraudė atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ veiklos adresu Minijos g. X, Klaipėda, be to, nedraudė tokios UAB „Paslaugos būstui“ veiklos kaip stogų valymas.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Apeliantė teismui pateikė apeliaciniame skunde prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, nes apeliantas prašo liudytoju apklausti D. M., tačiau jo parodymai yra užfiksuoti policijos pranešime (b.l.17). Ieškovė nedalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

11Kolegija pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios leistų padaryti neginčijamą išvadą, jog automobilis buvo apgadintas būtent dėl UAB ,,Paslaugos būstui’’ neteisėtų veiksmų, užkritus ant automobilio sniegui nuo šios bendrovės administruojamo namo stogo.

12Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

13Ieškovė įrodinėjamą faktą įrodinėja remdamasi policijos komisariato pranešimu (b.l. 17), savo išmokėtos UAB ,,Arnidas‘‘ žalos faktu ir tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme pateiktu prašymu apklausti kaip liudytoją D. M. - UAB ,,Arnidas‘‘ direktorių.

14Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie įrodymai yra nepakankami ieškovės įrodinėjamam faktui įrodyti. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalėjo įrodyti ieškovė (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalėjo atsakovė, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

15Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė dėl atsakovo neveikimo nukritęs sniegas, tačiau paminėtai aplinkybei konstatuoti byloje nėra pakankamų įrodymų.

16Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl liudytojo D. M. apklausos būtinumo, nes jo parodymai užfiksuoti policijos komisariato pranešime (b.l.17), kuriame nurodyta, jog užregistruotas D. M. pranešimas apie tai, kad 2012-02-19 apie 17.30 val., prie namo Minijos g. X, Klaipėdoje, ant jo automobilio nuo pastato stogo buvo užkritęs sniegas ir apgadintas jo automobilis. Akivaizdu, jog kitų parodymų šis liudytojas teisme nebūtų pateikęs, todėl tokiu būdu esant užfiksuotiems jo parodymams pirmosios instancijos teismas civilinio proceso taisyklių nepažeidė.

17Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog vien paminėto pranešimo pakanka priežastiniam ryšiui tarp atsakovės veiksmų ir įrodinėjamų pasekmių įrodyti. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Policija yra valstybės institucija, priskirta prie CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, t. y. subjektų, išduodančių oficialiuosius rašytinius dokumentus, tačiau, ne kiekvienas valstybės institucijos išduotas dokumentas gali būti tokiu laikomas. Oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia siejama su valstybės ir savivaldybės institucijos kompetencija nustatyti tam tikras aplinkybes ir įforminti jų nustatymą reikalaujamos formos dokumente. Tam, kad valstybės ir savivaldybių institucijos išduotame dokumente esanti informacija būtų vertinama kaip oficialusis rašytinis įrodymas, ji pirmiausia turi atitikti tokio įrodymo sampratą, t. y. dokumente turi būti užfiksuoti su byla susiję tos institucijos nustatyti faktiniai duomenys. Dėl šios priežasties ne bet kuri valstybės ar savivaldybės institucijos išduotame dokumente užfiksuota informacija gali būti laikoma oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos pačios institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Policijos pranešime ieškovei yra nurodoma, kad buvo tik užregistruotas D. M. pranešimas, nurodomos D. M. pateiktos aplinkybės dėl ginčo įvykio, tačiau byloje nėra įrodymų, jog policija būtų atlikusi įvykio vietos apžiūrą, t.y. būtų ištyrusi D. M. pranešimą, užfiksavusi daiktinį įrodymą tuoj po įvykio - apgadintą automobilį, atsakovės administruojamo namo stogo būseną, apklaususi atsakovo atsakingą darbuotoją ar atlikusi kitus veiksmus, reikalingus administracinio teisės pažeidimo bylai pradėti. Tokių įrodymų byloje nėra, todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovė pripažino draudžiamąjį įvykį, neįrodo teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio šioje byloje, nes ieškovę ir UAB ,,Arnidas‘‘ siejo prievoliniai santykiai, o ne deliktas. Apeliaciniame skunde analizuojamos meteorologinės sąlygos ir pridedama pažyma leidžia padaryti išvadą, kad įrodinėjamu metu buvo kritulių, tačiau tai tik yra prielaida, kad ant atsakovės administruojamo namo buvo susikaupęs sniegas, ir neįrodo, kad sniegas nukrito ant UAB ,,Arnidas‘‘ automobilio ir jį apgadino. Nesant įrodymų dėl atsakovo administruojamo namo stogo apžiūros, nuotraukų, kitų CPK 177 str. nurodytų įrodinėjimo priemonių, įvykio dieną - 2012-02-19 nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje yra pakankamai įrodymų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms įrodyti.

18Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

19Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai