Byla e2A-460-236/2017
Dėl sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Averita“, uždaroji akcinė bendrovė „Grūstė“, uždaroji akcinė bendrovė „Sotega“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ ieškinį atsakovei Šiaulių sporto gimnazijai dėl sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Averita“, uždaroji akcinė bendrovė „Grūstė“, uždaroji akcinė bendrovė „Sotega“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė VšĮ ,,Kretingos maistas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos Šiaulių Sporto gimnazijos sprendimus viešajame pirkime „Mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ Nr. 177849: 1) dėl pripažinimo, jog trečiųjų asmenų UAB „Averita“, UAB „Grūstė“ pasiūlymai atitinka pirkimo sąlygų bei galiojančių teisės aktų reikalavimus; 2) dėl UAB „Averita“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu pirkimą; 3) dėl sprendimo viešojo pirkimo sutartį sudaryti su UAB „Averita“ bei kvietimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį; grąžinti civilinės bylos šalis į prieš pažeidimą buvusią stadiją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė apie vykdomą supaprastintą atvirą konkursą „Mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“. 2016 m. rugsėjo 9 d. atsakovė priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo bei CVP IS priemonėmis informavo pirkimo dalyvius apie nustatytą pasiūlymų eilę, laimėtoją ir pirkimo sutarties sudarymą. Konkurso laimėtoju pripažintas tiekėjas UAB ,,Averita“. Ieškovė nurodė, jog UAB „Averita“ ir UAB „Grūstė“ pasiūlymai neatitinka pirkimo sąlygų 1 priedo (Techninė specifikacija) 2.4. punkte, pirkimo sąlygų 4 priedo (Mokinių maitinimo paslaugų teikimo sutartis) 7.2. punkte nustatytų reikalavimų bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-275 ,,Dėl maitinimo normos Šiaulių sporto vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo“ (toliau – Savivaldybės tarybos sprendimas) nustatytų reikalavimų. Techninės specifikacijos 2.4. punkte nustatyta: „Maitinimo paslaugos teikėjas, teikdamas maitinimo paslaugas mokyklos mokiniams, privalo vadovautis šiais teisės aktais: Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-275 ,,Dėl maitinimo normos Šiaulių sporto vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo“. Mokinių maitinimo paslaugų teikimo sutarties 7.2. punkte nustatyta: „Teikėjas privalo teikti Paslaugas laikydamasis nusistovėjusios praktikos, atitinkamos profesijos standartų ir vadovaudamasis [...] Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-275 ,,Dėl maitinimo normos Šiaulių sporto vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo“. Šio sprendimo 1.1. ir 1.2. papunkčiuose nurodyti įkainiai – vienos dienos maitinimo norma Šiaulių sporto vidurinės mokyklos mokiniams: „1.1. gyvenantiems mokyklos bendrabutyje: 5–6 klasių mokiniams – 4,34 Eur, 7–12 klasių mokiniams –5,79 Eur; 1.2. negyvenantiems mokyklos bendrabutyje: 5–6 klasių mokiniams – 1,74 Eur, 7–12 klasių mokiniams – 2,32 Eur“. Todėl pirkimo dalyviai privalėjo nurodyti bent jau minimalius įkainius, kurie nustatyti minėtame teisės akte. Minimali viso pasiūlymo kaina turėjo būti bent 14,19 Eur. Tiek UAB „Averita“, tiek UAB „Grūstė“ savo pasiūlymuose nurodė per mažas – teisės aktų bei pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkančias maitinimo paslaugų kainas, todėl šių tiekėjų pasiūlymai vienareikšmiškai privalėjo būti atmesti. Atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo nuspręsti, kad mokyklos mokiniams vienos dienos norma bus mažesnė, nei ji įtvirtinta aktualiame teisės akte, tokiu būdu pažeidžiant socialiai jautrios grupės – remtinų mokinių teises ir teisėtus interesus gauti tinkamą/kokybišką maitinimą, pažeidžiant viešąjį interesą. Vaikai privalo gauti ne prastesnes paslaugas, nei jos apibrėžtos galiojančiais teisės aktais. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė, vykdydama pirkimą bei priimdama sprendimus, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, skaidrumo bei lygiateisiškumo principų laikymosi. Teismui panaikinus skundžiamus sprendimus pirkimo teisinių santykių šalys turi būti grąžinamos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, o UAB „Averita“ ir UAB „Grūstė“ pasiūlymai turi būti atmesti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013, nustatė, jog vaikų nemokamo maitinimo įkainojimo teisiniu reguliavimu, įskaitant ir Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas maitinimo normas, nustatoma ne faktinė (reali) kaina, kurią kaip išlaidas patirs tiekėjai, teikdami šią paslaugą, o savivaldybės skiriama suma paslaugoms teikti. Teismas pažymėjo, jog pats norminio akto – Savivaldybės tarybos sprendimo pavadinimas rodo, kad juo nėra nustatyta maitinimo kaina. Minėtame sprendime nėra nurodyta, kad juo būtų nustatomos minimalios kainos ribos, kurios turėtų būti taikomos teikiant vaikų maitinimo paslaugą. Nustatydama sprendimu maitinimo normas savivaldybė nustatė už šią paslaugą skiriamą pinigų sumą. Todėl šiuo atveju savivaldybė minėtu sprendimu reglamentavo ne maisto tiekimo paslaugos kainą, kurią kaip reikalavimą tiekėjams konkurse būtų galima įtvirtinti, o valstybės ir vietos valdžios įsipareigojimą užtikrinti tam tikro lygio socialinę garantiją vaikams. Nemokamo vaikų maitinimo reguliavimu saistomos valstybės ir vietos valdžios institucijos arba šios su atitinkamomis švietimo įstaigomis jų finansinių (biudžetinių) santykių srityje, bet ne dėl viešojo pirkimo teisinių santykių, dėl tiekėjų pasiūlymuose teikiamos kainos ar jos dalies fiksavimo.
  3. Atsižvelgęs į tai teismas laikė teisiškai nepagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovė, pripažindama tinkamais UAB ,,Averita“ ir UAB ,,Grūstė“ pasiūlymus, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar pažeidė viešąjį interesą. Aplinkybė, kad tiekėjas pasiūlė teikti maitinimo paslaugas už mažesnę pinigų sumą, nei savivaldybė paskyrė sprendimu, automatiškai nereiškia, kad vaikų bei jų tėvų socialinė garantija, kurią akcentuoja ieškovė, bus pažeista. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė savo pirkimo dokumentuose nurodė ne tik reikalavimą vadovautis Savivaldybės tarybos sprendimu, bet ir kitais norminiais aktais – pvz. 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 ,,Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. Nr. V-836 ,,Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ bei kt. Todėl aplinkybė, kad tiekėjas pasiūlė mažesnę kainą, nereiškia, kad tiekiamo maisto kiekis bei kokybė savaime bus prastesnė ar tiekėjas, teikdamas paslaugą, neprivalės laikytis kitų pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų. Be to, siekiant išvengti rizikos gauti nekokybiškas paslaugas, Viešųjų pirkimų įstatymas numato ne kainos fiksavimą, o neįprastai mažos kainos institutą.
  4. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė, vykdydama pirkimą bei priimdama sprendimus, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ar nesilaikė pirkimo dokumentuose savo nustatytų reikalavimų.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Ieškovė VšĮ „Kretingos maistas“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, o teismui nusprendus, jog nėra pagrindo naikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, prašo ex officio spręsti dėl neteisėtų pirkimo sąlygų ir pirkimo nutraukimo. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus:
    1. Etimologiškai aiškinant Savivaldybės tarybos sprendime yra nustatyta vienos dienos maitinimo norma Šiaulių sporto vidurinės mokyklos mokiniams. Perkančioji organizacija neturi jokio teisinio pagrindo nuspręsti, kad mokyklos mokiniams vienos dienos norma bus mažesnė, nei ji įtvirtinta aktualiame teisės akte, tokiu būdu pažeidžiant socialiai jautrios grupės – remtinų mokinių teises ir teisėtus interesus gauti tinkamą/kokybišką maitinimą. Šiuo atveju tiekėjos UAB „Averita“ ir UAB „Grūstė“ savo pasiūlymuose nurodė kainas, kurios neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų (nesiekia minėtų maitinimo normų), todėl jų pasiūlymai turėjo būti atmesti.
    2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013, nes minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės yra visiškai nepanašios.
    3. Jei teismas nuspręstų, kad UAB „Averita“ ir UAB „Grūstė“ teikdamos pasiūlymus, o atsakovė vertindama pasiūlymus, turėjo teisę nesivadovauti Savivaldybės tarybos sprendimu ir nėra pagrindo naikinti perkančiosios organizacijos sprendimus ir pirkimo procedūras tęsti toliau, teismas ex officio turėtų spręsti dėl pirkimo nutraukimo.
  2. Atsakovė Šiaulių sporto gimnazija atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta ne faktinė (reali) kaina, kurią kaip išlaidas patirs tiekėjas vykdydamas sutartį, o tik savivaldybės skiriama suma paslaugoms teikti. Tiekėjai, pasiūlę mažesnę paslaugos kainą, nei nustatyta Savivaldybės sprendimu, bet kokiu atveju turės užtikrinti teikiamo maisto kokybę, nustatytą kituose teisės aktuose.
    2. Ieškovė, abejodama dėl pirkimo sąlygų arba jas traktuodama kaip pažeidžiančias VPĮ principus, privalėjo, kaip atidi ir rūpestinga tiekėja, kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo (pakeitimo) arba apskųsti teismui pačias sąlygas, tačiau to nepadarė. Tai rodo, jog pirkimo sąlygos jai buvo aiškios ir suprantamos ir tik nelaimėjusi pirkimo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Sotega“ atsiliepime su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti, o skundžiamą sprendimą panaikinti. Atsiliepime iš esmės palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, taip pat pažymi, jog Savivaldybės tarybos sprendime nekalbama apie jokį mokinių nemokamam maitinimui skiriamų lėšų diapazoną (nuo - iki), o nustatomi konkretūs įkainiai pagal vaikų amžiaus grupes ir kriterijų ar vaikas gyvena/negyvena mokyklos bendrabutyje. Todėl UAB „Averita“ ir UAB „Grūstė“ pasiūlymai pirkime turi būti vertinami kaip neatitinkantys pirkimo sąlygų.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

12Faktinės aplinkybės

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Šiaulių sporto gimnazija 2016 m. rugpjūčio 22 d. CVP IS paskelbė apie vykdomą supaprastintą atvirą konkursą „Mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ Nr. 177849. 2016 m. rugsėjo 9 d. pranešimu atsakovė informavo tiekėjus apie sudarytą pasiūlymų eilę: UAB ,,Averita‘‘ pasiūlymas - 9,82 Eur, UAB ,,Grūstė‘‘ - 9,88 Eur, UAB ,,Sotega‘‘ 14,19 Eur, VšĮ ,,Kretingos maistas‘‘ – 14,19 Eur, taip pat apie priimtą sprendimą sudaryti sutartį su pirmoje vietoje esančiu tiekėju UAB ,,Averita“.
  2. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 13 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti atsakovės sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, dėl konkurso laimėtojo nustatymo, dėl ketinimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį su UAB ,,Averita“ kaip neteisėtus, iš pirkimo pašalinti UAB ,,Averita“ ir UAB ,,Grūstė“, nes jų pasiūlymai neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų.
  3. 2016 m. rugsėjo 20 d. atsakovė atsakė į ieškovės pretenziją, informuodama ją, kad priimtas sprendimas ieškovės pretenzijos netenkinti, taip pat atnaujinti pirkimo procedūras.
  4. Byloje kilo ginčas dėl to ar perkančioji organizacija tinkamai vertino Savivaldybės tarybos sprendime nustatytas vienos dienos maitinimo normas ir to pasėkoje tinkamais pripažino tiekėjų UAB „Averita“ ir UAB „Grūstė“ pasiūlymus pirkime.

13Dėl ginčui aktualių teisės aktų aiškinimo ir tiekėjų pasiūlymų vertinimo

  1. Ieškovės teigimu perkančiosios organizacijos sprendimas tinkamais pripažinti tiekėjų UAB „Averita“ ir UAB „Grūstė“ pasiūlymus bei to pasėkoje UAB „Averita“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu pirkimą yra neteisėtas bei nepagrįstas. Jos teigimu, minėtų tiekėjų pasiūlymai neatitinka pirkimo sąlygų 1 priedo (Techninė specifikacija) 2.4. punkte, pirkimo sąlygų 4 priedo (Mokinių maitinimo paslaugų teikimo sutartis) 7.2. punkte bei Savivaldybės tarybos sprendime nustatytų reikalavimų, o būtent, minėtame Savivaldybės tarybos sprendime yra nustatyta vienos dienos Šiaulių sporto vidurinės mokyklos mokinių maitinimo minimali kaina, todėl minėtos tiekėjos, pasiūliusios mažesnes kainas, nei nustatytoji, negali būti laikomos atitinkančios pirkimo sąlygas.
  2. Pirmosios instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutiko, skundžiamame sprendime konstatavo, jog vaikų maitinimo įkainojimo teisiniu reguliavimu, įskaitant ir Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas maitinimo normas, nustatoma ne faktinė (reali) kaina, kurią kaip išlaidas patirs tiekėjai, teikdami šią paslaugą, o savivaldybės skiriama suma paslaugoms teikti. Minėtame sprendime nėra nurodyta, kad juo būtų nustatomos minimalios kainos ribos, kurios turėtų būti taikomos teikiant vaikų maitinimo paslaugą. Nustatydama sprendimu maitinimo normas savivaldybė nustatė už šią paslaugą skiriamą pinigų sumą. Todėl šiuo atveju savivaldybė minėtu sprendimu reglamentavo ne maisto tiekimo paslaugos kainą, kurią kaip reikalavimą tiekėjams konkurse būtų galima įtvirtinti, o valstybės ir vietos valdžios įsipareigojimą užtikrinti tam tikro lygio socialinę garantiją vaikams. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad tiekėjas pasiūlė teikti maitinimo paslaugas už mažesnę pinigų sumą, nei savivaldybė paskyrė sprendimu, automatiškai nereiškia, kad vaikų bei jų tėvų socialinė garantija, kurią akcentuoja ieškovė, bus pažeista. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi šios konkrečios bylos faktines aplinkybes bei apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad vertindama tiekėjų pasiūlymus perkančioji organizacija tinkamai vadovavosi mokinių maitinimą reglamentuojančiais teisės aktais ir pirkimo sąlygomis, tinkamai juos aiškino, bei pagrįstai sprendė, jog tiekėjų UAB „Averita“ ir UAB „Grūstė“ pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentus. Apeliacinio skundo bei trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei motyvai kitokios teisėjų kolegijos išvados nesuponuoja.
  3. Byloje ginčas kilo dėl skirtingo Savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo vadovautis teikiant perkamas paslaugas įpareigoja minėti pirkimo sąlygų 1 priedo (Techninės specifikacijos) 2.4. punktas ir 4 priedo (Pirkimo sutarties) 7.2. punktas, aiškinimo. Pažymėtina, jog teismas, aiškindamas teisę, taiko įvairius aiškinimo metodus ir taisykles, juos pasirinkdamas ir derindamas pagal tai, kokiame teisės akte įtvirtinta aiškintina teisės norma ar normos, atsižvelgdamas į šio teisės akto reglamentuojamų santykių sritį, poreikio aiškinti konkrečią teisės normą priežastis ir kitas svarbias aplinkybes. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama ir taikoma nemažai skirtingų ir kartu tarpusavyje susijusių teisės aiškinimo metodų – lingvistinis (gramatinis), sisteminis, teleologinis, lyginamasis, istorinis, loginis, bendrųjų teisės principų, kt. Kokie metodai taikytini konkrečiu atveju, kaip jie derinami tarpusavyje, kaip sprendžiami jų konkurencijos klausimai ir motyvuojamos jais remiantis gautos išvados – teismo, nagrinėjančio konkrečią bylą, kurioje sprendžiamas teisės aiškinimo klausimas, kompetencijos dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011).
  4. Aptariamo Savivaldybės tarybos sprendimo 1. punkte nustatyta vienos dienos maitinimo norma Šiaulių sporto mokyklos mokiniams: 1.1. gyvenantiems mokyklos bendrabutyje: 5–6 klasių mokiniams – 4,34 Eur, 7–12 klasių mokiniams –5,79 Eur; 1.2. negyvenantiems mokyklos bendrabutyje: 5–6 klasių mokiniams – 1,74 Eur, 7–12 klasių mokiniams – 2,32 Eur“. Ieškovė, pasitelkdama lingvistinį teisės aiškinimą savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog žodis „norma“ lietuvių kalboje suprantamas kaip nustatytas kiekis, dydis, matas, laikas, pavyzdys, kriterijus, taisyklė, dėl ko pirkime pateiktuose pasiūlymuose negalėjo būti numatytos mažesnės vienos dienos mokinių maitinimo sumos nei bendra Savivaldybės tarybos sprendime numatyta 14,19 Eur suma.
  5. Nors iš esmės nėra pagrindo nesutikti su aukščiau paminėtu žodžio „norma“ aiškinimu, pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovės interpretacijai patvirtinti prie žodžio „norma“ taip pat turėtų būti pateikti tokie žodžiai kaip „minimali“, „žemiausia“ ir pan., ko šiuo atveju nėra. Tuo tarpu, aptariamos nuostatos įvertinimą atlikusi pasitelkdama ne tik į lingvistinį, bet ir sisteminį, teisės aktų aiškinimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog Savivaldybės tarybos sprendime įtvirtinta ne minimali dienos maitinimo kaina, bet maksimali suma, kurią savivaldybė skirtų (finansuotų) kaip socialinę garantiją mokiniams ir ieškovės pateiktas žodžio „norma“ aiškinimas tokiai sampratai neprieštarauja.
  6. Aptariamas Savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 10 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. ISAK-59 „Dėl apmokėjimo už maitinimą mokinių, gyvenančių bendrojo ugdymo mokyklos bendrabutyje, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. V-1642 redakcija) 4 punktu. Be to, mokinių maitinimą mokyklose reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1770 patvirtintas „Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašas“. Šiuose teisės aktuose nustatyta, jog viena iš savivaldybės funkcijų yra maitinimo paslaugų organizavimas teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose, įgyvendinančiose mokymą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas; savivaldybės administracija nustato lėšų, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui dydį arba maitinimo dienos normas vienam mokiniui dydį, kas ir buvo padaryta aptariamu Savivaldybės tarybos sprendimu. Kitaip tariant, juo buvo siekiama įgyvendinti aukštesnių teisės aktų reikalavimus įtvirtinant socialines garantijas mokiniams – pinigų sumą, kurią savivaldybė iš savo biudžeto gali skirti vaikų maitinimui mokykloje, ir šiuo reguliavimu saistomos valstybės ir vietos valdžios institucijos arba šios su atitinkamomis švietimo įstaigomis jų finansinių (biudžetinių) santykių srityje, bet ne dėl viešojo pirkimo teisinių santykių, a fortiori dėl viešųjų pirkimų metu tiekėjų pasiūlymuose teikiamos kainos. Taip pat pažymėtina, jog nei iš Savivaldybės tarybos sprendimo pavadinimo ar teksto, nei iš pirkimo sąlygų negalima daryti išvados, jog šiuo atveju buvo nustatyta fiksuota, ar tuo labiau minimali suma, skiriama mokinių maitinimui.
  7. Šią išvadą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendime cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013, kurioje konstatuota, kad vaikų nemokamo maitinimo įkainojimo teisiniu reguliavimu, įskaitant ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas maitinimo normas, nustatoma ne faktinė (reali) kaina, kurią kaip išlaidas patirs tiekėjai, teikdami šią paslaugą, o savivaldybės skiriama suma paslaugoms teikti. Nors tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su minėtos teismo praktikos taikymu nagrinėjant šį ginčą dėl skirtingų bylų faktinių aplinkybių, visgi sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kasacinis teismas aptariamoje byloje išaiškino, kokia tvarka organizuojami viešojo pirkimo konkursai bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugoms pirkti visose savivaldybėse, o ne tik ginčo (Plungės rajono) savivaldybėje, kaip teigia ieškovė. Be to, pateikdamas minėta išvadą teismas nagrinėjo Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuriame įtvirtinta analogiška savo turiniu nuostata dėl dienos maitinimo normos mokiniams. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo nesivadovauti aptarta teismo praktika.
  8. Šios bylos kontekste taip pat svarbu aptarti ir viešųjų pirkimų tikslus bei jų įgyvendinimą. VPĮ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Savivaldybės tarybos sprendime nustačius maksimalią kainą savivaldybės skiriamą paslaugoms įsigyti, sudaromos prielaidos mokslo įstaigai (konkrečiai Šiaulių sporto gimnazijai) įsigyti vaikų maitinimą mažesnėmis kainomis ir ekonomiškai naudoti savivaldybės lėšas, kuriomis apmokama už vaikų maitinimą. Tokia situacija užtikrina viešųjų pirkimų tikslą racionalia naudoti lėšas, kas nebūtų užtikrinta ieškovės nurodytoje situacijoje – kai teisės aktu būtų nustatyta minimali maitinimo kaina, nors rinkoje būtų tiekėjų, kurie lygiavertę paslaugą sutiktų teikti ir už mažesnę sumą.
  9. Pažymėtina, jog apeliantės nurodyti tikslai užtikrinti tinkamą vaikams teikiamo maisto kokybę, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra užtikrinami kitais būdais, o ne pirkimo kainos nustatymu. Be nagrinėto Savivaldybės tarybos sprendimo, laimėjęs pirkimą ir vykdydamas viešojo pirkimo sutartį tiekėjas taip pat turi vadovautis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.852/2004 dėl maisto produktų higienos, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jo pakeitimais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. B1-610 „Dėl vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščių derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-836 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (Techninės specifikacijos 2 punktas), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1026 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-877 „Dėl pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal mokinių amžiaus grupes patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo“ ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių maitinimą ir higienos standartuose nustatytus bendrus reikalavimus / rekomendacijas mokinių maitinimui (Pirkimo sąlygų 2.4. punktas; 1 priedo – Techninės specifikacijos 2. punktas; 4 priedo – Mokinių maitinimo paslaugų teikimo sutarties 7.2. punktas). Be to, išsamūs tiekiamo maisto kokybės reikalavimai įtvirtinti ir įvairiuose techninės specifikacijos punktuose (pvz. 3.2., 3.5.-3.8., 4.1.-4.12., 12., 14. punktai), su tiekėju sudaromos sutarties punktuose (pvz. 7.4.-7.7.), o už jų nevykdymą tiekėjui būtų taikoma atsakomybė (Sutarties 11., 21. punktai).
  10. Dėl aukščiau aptartų priežasčių ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su Savivaldybės tarybos sprendimo vertinimu laikytini nepagrįstais, o perkančiosios organizacijos sprendimas tiekėjų UAB „Averita“ ir UAB „Grūstė“ pasiūlymus laikyti tinkamais bei sudaryti viešojo pirkimo sutartį su UAB „Averita“, kaip pirmosios vietos laimėtoja, vertintinas, kaip teisėtas.

14Dėl pirkimo sąlygų teisėtumo

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat prašo teismo, nustačius, jog tiekėjos teikdamos pasiūlymus, o perkančioji organizacija juos vertindama, turėjo teisę nesivadovauti Savivaldybės tarybos sprendimu ir nėra pagrindo naikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, ex officio panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl neaiškių ir neteisėtų pirkimo sąlygų ir pirkimą nutraukti (4238 str. 2 d.).
  2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog teismui nenustačius aplinkybės, kad perkančioji organizacija organizuodama bei vykdydama pirkimą nesivadovavo ar pažeidė Savivaldybės tarybos sprendimą, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl šio apeliantės prašymo.

15Dėl procesinės bylos baigties

  1. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, dėl ko jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK93).
  2. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė ir trečiasis asmuo įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai