Byla 3K-3-198/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pontem“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė ,,Smulkus urmas“) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pontem“ ieškinį atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga ,,Kretingos maistas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl to, ar perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nustatytos fiksuotos išlaidos maisto gaminimui neprieštarauja sąžiningai tiekėjų konkurencijai ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams.

6Perkančioji organizacija Plungės rajono savivaldybės administracija 2012 m. kovo 8 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugoms trejų metų laikotarpiui pirkti.

72012 m. kovo 13 d. ieškovas UAB „Pontem“, susipažinęs su pirkimo sąlygų reikalavimais, pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl, ieškovo teigimu, diskriminacinių ir dirbtinai konkurenciją ribojančių sąlygų, nustatančių minimalią leistiną kainą pirkime, nes pirkimo sąlygų 57.1 ir 60 punktuose nustatyti minimalūs leistini maitinimo administravimo išlaidų dydžiai – kad maitinimo organizavimo, administravimo išlaidos negali būti mažesnės kaip 25 proc. maisto produktų kainos (su pridėtinės vertės mokesčiu), kurios sąlygose taip pat yra išreikštos konkrečiais absoliučiais dydžiais, nes maisto produktų įsigijimo kainos nustatytos Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimais. Atsakovas ieškovo pretenziją sutiko patenkinti, 2012 m. kovo 27 d. perkančioji organizacija patikslino pirkimo sąlygas ir pirkimo procedūros buvo tęsiamos toliau.

8Ieškovas UAB ,,Pontem“ dėl atliktų patikslinimų 2012 m. kovo 29 d. pateikė pretenziją, kurią tą pačią dieną atsakovas atmetė, nenurodydamas argumentų. Perkančioji organizacija apie pirkimo sąlygų 57.1 ir 60 punktų pakeitimus tiekėjus informavo 2012 m. kovo 27 d. pranešimu, tačiau vokų su pasiūlymais atplėšimo termino nenukėlė, t. y. perkančioji organizacija patikslino kainos apskaičiavimo modelį, bet, priešingai nei pageidavo ieškovas, nenustatė protingo termino pasiūlymams pateikti, per kurį tiekėjai galėtų tinkamai susipažinti su atliktais pakeitimais, juos įvertinti ir pateikti pasiūlymus. Taip, ieškovo nuomone, perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus viešųjų pirkimų skaidrumo ir proporcingumo principus. Perkančioji organizacija, pateikusi pirkimo sąlygų patikslinimą, nustatė mažiausią galimą pasiūlymo kainą, ieškovo vertinimu, taip apribodama tiekėjų galimybes realiai varžytis dėl geriausios, t. y. mažiausios, pasiūlymo kainos.

92012 m. balandžio 13 d. perkančioji organizacija informavo pirkimo dalyvius apie pateiktus pasiūlymus ir jų kainas – kad tiekėjų UAB ,,Pontem“ ir VšĮ ,,Kretingos maistas“ pateiktos pasiūlymų kainos yra vienodos – 28,78 Lt. Pagal konkurso sąlygų 61 straipsnį, jeigu kelių pateiktų pasiūlymų kainos yra vienodos, nustatant pasiūlymų eilę į ją įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas įregistruotas anksčiausiai. 2012 m. kovo 27 d. pirkimo sąlygų patikslinimas CVP IS sistemoje įdėtas 13 val. 40 min. Sistemoje VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlymo pateikimo momentas yra 2012 m. kovo 27 d. 13 val. 45 min., tiekėjo UAB „Pontem“ pasiūlymo pateikimo laikas – 2012 m. kovo 27 d. 19 val. 25 min.

10Tuo remdamasis ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti pirkimo sąlygų 1 priedo „Pasiūlymo forma“ kainos apskaičiavimo lentelėje nustatytas fiksuotas tiesiogines maisto gamybos išlaidas bei įpareigoti atsakovą nutraukti pirkimo procedūras.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 27 d. sprendimu ieškovo UAB ,,Pontem“ ieškinį atmetė.

13Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad Plungės rajono savivaldybės taryba 2011 m. vasario 24 d. ir 2011 m. liepos 28 d. sprendimais nustatė mokinių nemokamam maitinimui skirtų produktų įsigijimui vienos dienos vienam mokiniui kainas (T. 2, b. l. 68, 69). Šie sprendimai priimti atsižvelgus į Socialinės paramos mokiniams įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 nutarimą Nr. 1770 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsakovas, nustatydamas fiksuotas kainas, rėmėsi šiais teisės aktais ir jokių VPĮ principų nepažeidė. Minimalių produktams įsigyti ir išlaidų maisto gaminimui sumų nustatymas suteikia atsakovui papildomas garantijas tinkamos kokybės paslaugos gavimui. Ieškovo nurodyta aplinkybė, susijusi su neskaidriu konkurso rengimu ir galimu neteisėtu informacijos atskleidimu vienam iš tiekėjų, yra nepagrįsta jokiais bylos įrodymais.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkino ieškovo UAB ,,Pontem“ apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimą.

15Apeliacinės instancijos teismo nutartyje įvertinta tai, kad atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija, nustatydama fiksuotas kainas, vadovavosi Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1770 ,,Dėl mokinių nemokamo maitinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustačiusiu tvarką, pagal kurią maisto produktams skirtas sumas savivaldybė gauna kaip vyriausybės dotaciją, ir Plungės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. ir 2011 m. liepos 28 d. sprendimais. Atsakovas pirkimo sąlygose nurodydamas fiksuotą mokinių maitinimo gaminimo kainą, ją išskaidė į dvi fiksuotas kainas – produktams įsigyti skiriamą sumą ir tiesiogines išlaidas maisto gaminimui. Tiesioginės išlaidos maisto gaminimui negali būti prilygintos mokinių maitinimo organizavimo paslaugos kainai, nes būtent maisto gaminimo išlaidos, kurios atsakovo pirkimo sąlygose pavadintos administravimo išlaidomis, yra išskirtos į atskirą grafą ir dėl šių išlaidų sumos ir buvo skelbiamas viešasis pirkimas. Tiesioginės išlaidos maisto gaminimui yra objektyvios išlaidos, kurias patiria bet kuris iš maisto gaminimo paslaugos tiekėjų, nes į šią sumą įeina komunaliniai mokesčiai, minimalus darbo užmokestis darbuotojams ir kitos, su maisto gaminimu susijusios objektyvios išlaidos, kurios tiesiogiai priklauso nuo maisto gaminimo apimties. Atsakovas nutarė nustatyti tiesioginių išlaidų maisto gaminimui dydį tam, kad būtų užtikrinta gaminamo maisto kokybė ir kad viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas per trejų metų laikotarpį negalėtų tam skirti lėšų iš produktams įsigyti skiriamos sumos ir nepablogintų maisto kokybės. Ieškovas nepagrindė savo teiginio, kad jis patirtų mažesnes tiesiogines išlaidas, negu yra užfiksuotos jo pasiūlyme. Kainą už savo paslaugos teikimą nustato pats tiekėjas, įskaitant pelno maržą ar su paslaugos teikimo procesu susijusias sąnaudas, priklausančias nuo tiekėjo individualių savybių, kurių negalima prognozuoti iš anksto, būtent atsakovas tiekėjams leido savo nuožiūra įrašyti siūlomus skaičius toje pasiūlymo lentelės dalyje, dėl kurios jie konkuruoja, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši konkurencija buvo apribota. Aplinkybė, kad keli tiekėjai pasiūlė vienodą paslaugų kainą negali būti vertinama kaip įrodymas, pagrindžiantis ieškovo teiginį, kad reali konkurencija viešajame pirkime nevyko.

16Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalį ir konkurso sąlygų 61 punktą, jeigu tiekėjai pateikia pasiūlymus su vienoda kaina, jiems lieka galimybė tarpusavyje konkuruoti, nes sudarant pasiūlymų eilę pirmuoju į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas pirmiausia. Viešojo pirkimo sąlygos paskelbtos 2012 m. kovo 8 d. Trečiasis asmuo VšĮ ,,Kretingos maistas“, siekdamas laimėti konkursą, dar iki 2012 m. kovo 27 d. gauto konkurso sąlygų patikslinimo buvo parengęs visus dokumentus ir iš anksto įdėjo didžiąją dalį konkursinės medžiagos į CVP IS, išskyrus tikslų pasiūlymo kainos išdėstymą, t. y. buvo pasirengęs bet kokiems perkančiosios organizacijos nurodytiems pasiūlymo pateikimo formos pakeitimams. Nedidelius vienos pasiūlymo grafos pakeitimus informacinės technologijos priemonėmis galima atlikti operatyviai ir tai negali būti vertinama kaip neteisėtas tiekėjo elgesys.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Pontem“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

191. Teismai skundžiamuose sprendime ir nutartyje nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje VšĮ Nacionalinis kraujo centras v. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė, bylos Nr. 3K-3-406/2011, suformuluotų išaiškinimų, kad tiekėjams negali būti nustatomas reikalavimas dėl mažiausios galimos pirkimo objekto kainos, nes tai pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Šios bylos atveju perkančioji organizacija apribojo galimybę tiekėjams varžytis dėl kuo mažiausios pirkimo objekto kainos. Abu pirkime dalyvavę tiekėjai pasiūlė tą pačią mažiausią kainą. Taip pirkimo sąlygomis suvaržyta tiekėjų konkurencija. Pirkimo sąlygos dėl mažiausių galimų paslaugų įkainių nebūtinos perkančiosios organizacijos siekiui įsigyti tinkamos kokybės paslaugas. Perkančiajai organizacijai Viešųjų pirkimų įstatymu nustatyta galimybė patikrinti tiekėjo kainą ir paprašyti tiekėjo ją pagrįsti, jei ji būtų, perkančiosios organizacijos nuomone, neįprastai maža, o ne nustatyti mažiausios įmanomos pirkimui pateikti kainos ribą. Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnyje nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai atlikti tokį patikrinimą ir atmesti pasiūlymą, jei tiekėjas nepagrindžia savo neįprastai mažos pasiūlymo kainos. Tokiu atveju perkančiajai organizacijai nėra jokio racionalaus pagrindo reikalauti, kad tiekėjas siūlytų tik konkrečias minimalias kainas, nes perkančioji organizacija kiekvieno pirkimo atveju gali patikrinti, ar tiekėjo neįprastai maža kaina (jei tokia būtų) yra nepagrįsta. Europos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad, neatsižvelgiant į tai, nuo kada perkančioji organizacija nustatė minimalias kainos ribas, tiekėjams, pateikusiems mažesnes kainas, turi būti užtikrinama galimybė paaiškinti savo pasiūlymų rimtumą, o ne iš karto atmesti jų pasiūlymus (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1989 m. birželio 22 d. sprendimas Fratelli Costanzo / Comune di Milano, 103/88, Rink. 1989, p. 1839).

202. Pirkimo sąlygos, pagal kurias tiekėjų varžymuisi dėl kuo ankstesnio pasiūlymo pateikimo suteikiamas išimtinis prioritetas ir tai tampa iš anksto žinomu vieninteliu laimėtoją lemiančiu kriterijumi, iš esmės pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymu reglamentuotą pasiūlymų vertinimo tvarką pagal mažiausios kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Dėl to atsakovas nepagrįstai pirkimo laimėtoju pripažino anksčiausiai pagal pateikimo laiką pasiūlymą pateikusį tiekėją. Dėl pasiūlymo kainos išskaidyme esančių administravimo išlaidų nebuvo varžymosi, jos buvo tiekėjų pasiūlytos vienodos, nulinės. Šių ieškovo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino, motyvuodamas tuo, kad jie teismui pateikti praleidus terminą apeliaciniam skundui papildyti. Ieškovo teigimu, vien tai, kad pasiūlymą VšĮ „Kretingos maistas“ pateikė per 5 min. (tokio trumpo laikotarpio šalys neginčija ir jį patvirtino savo išvadomis teismai) po perkančiosios organizacijos tiekėjams paskelbto pirkimo sąlygų patikslinimo su nauja pasiūlymų kainos apskaičiavimo forma, sudaro pagrindą teigti, kad šis tiekėjas dar iki patikslinimo paskelbimo žinojo, kada šis bus paskelbtas ir laukė patikslinimo tam, kad tik jį paskelbus, iš karto skubiai pateiktų savo pasiūlymą ir įgautų pranašumą prieš kitus tiekėjus. Tai rodo, kad nurodytas tiekėjas laukė pirkimo sąlygų patikslinimo, kuriam įvykus nedelsdamas pateikė pasiūlymą.

213. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti ar papildyti apeliacinį skundą yra draudžiama. Ieškovo rašytiniai paaiškinimai buvo nepriimti apeliacinės instancijos teismo kaip paduoti pasibaigus terminui, tačiau, ieškovo teigimu, šiuos paaiškinimus pateikti jį inspiravo atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytos aplinkybės ir argumentai. Ieškovo nuomone, taip teismas apribojo CPK 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą šalies procesinę teisę teikti paaiškinimus bylos klausimais.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti, nurodydamas tokius esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

23Viešojo pirkimo bendra pasiūlymo kaina susideda iš, pirma, produktams įsigyti skirtos kainos, antra, tiesioginių išlaidų maisto gaminimui ir, trečia, administravimo išlaidų. Pirma ir antra kainos dalys fiksuotos teisės aktais, o dėl trečios dalies tiekėjai turėjo galimybę laisvai varžytis teikdami pasiūlymus. Teisės aktais iš anksto nustatytas tiesioginių išlaidų maisto ruošimui dydis tam, kad būtų užtikrinta mokiniams ruošiamo maisto kokybė ir kad tiekėjas negalėtų skirti lėšų maisto ruošos kaštams dengti iš maisto produktams įsigyti skiriamos sumos. Administravimo išlaidų grafoje viešojo konkurso dalyviai turėjo teisę savo nuožiūra nurodyti bet kokias sumas, įskaitant ir nulinę reikšmę. Jei keli dalyviai nurodo nulines reikšmes ir taip jų pasiūlymai yra vienodomis kainomis, tuomet dalyviai toliau konkuruoja tarpusavyje Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, t. y. vertinamas pasiūlymo pateikimo pirmumas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad viešojo konkurso dalyvių konkurencija buvo ribojama. Be to, ieškovas nesiūlė mažesnės nei atsakovo nustatytos minimalios sąnaudų, skirtų maisto produktams įsigyti ir tiesioginiams maisto gamybos kaštams padengti, kainos. Trečiasis asmuo, laimėjęs konkursą, sugebėjo pateikti galutinį pasiūlymą operatyviau už ieškovą, nes iš anksto parengė viešo konkurso sąlygas atitinkančius dokumentus ir į CVP IS pateikė kainos pasiūlymo vieną dokumentą. Informacija apie visų perkančiųjų organizacijų pranešimus ir pirkimo sąlygų pasikeitimus CVP IS sistemoje iš karto persiunčiama konkretaus viešojo konkurso dalyvio atstovams elektroniniu paštu. Gavęs pranešimą trečiasis asmuo turėjo galimybę operatyviai pateikti galutinį kainos pasiūlymą, kurį ir pateikė per 5 min. nuo šios informacijos pateikimo momento. Ieškovas, suėjus terminui apeliaciniam skundui pateikti, neturėjo teisės teikti apeliacinės instancijos teismui rašytinių paaiškinimų, dėl to juos teismas pagrįstai atsisakė vertinti (CPK 323 straipsnis).

24Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo VšĮ ,,Kretingos maistas“ prašo kasacinį skundą atmesti, nurodydamas šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

25Viešojo pirkimo dalykas – maitinimo paslaugos – nulėmė tai, kad perkančioji organizacija (atsakovas) turėjo dar viešojo pirkimo sąlygose užsitikrinti tinkamos kokybės paslaugas. Dėl to kasaciniame skunde, trečiojo asmens vertinimu, klaidingai aiškinama, kad pirkimo sąlygose buvo iš anksto nustatyta mažiausia galima pasiūlymo kaina. Pasiūlymo kainos išskaidymas, nurodant objektyvias ir neišvengiamas bet kurio tiekėjo išlaidas, kurios yra iš anksto žinomos, negali būti laikoma mažiausios kainos nustatymu, nes tiekėjai turėjo galimybę konkuruoti dėl kainos dalį sudarančių administravimo išlaidų. Tiekėjams pateikus pasiūlymus vienodomis sąlygomis konkurencija laiko atžvilgiu ir laimėtojo nustatymo taisyklės nustatytos pirkimo sąlygų 61 punkte ir Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje. Byloje nustatyta aplinkybė, kad tiekėjai pasiūlė itin mažas kainas, ir tai rodo tiekėjų tarpusavio konkurenciją. Trečiojo asmens pasirengimas reaguoti į pirkimo sąlygų pokyčius ir pasiūlymo pateikimas nedelsiant negali būti vertinamas kaip neteisėtas trečiojo asmens elgesys šiam dalyvaujant pirkimo konkurse.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Byloje pagal šalių paduotuose kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į kasacinį skundą išdėstytus argumentus kasacinio teismo teisėjų kolegija vertina kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos nutarties, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisinį pagrįstumą (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija vykdydama atvirą supaprastintą konkursą ,,Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugos“ laikėsi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

29Dėl pirkimo objekto kainos kriterijų nustatymo pirkimo sąlygose atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir pirkimo tikslui

30Viešųjų pirkimų procedūras nustatančio teisinio reglamentavimo laikymasis yra reikšmingas siekiant, kad sudaroma viešojo pirkimo sutartis atitiktų pirkimų tikslą ir skatintų tiekėjų konkurenciją. VPĮ 3 straipsnyje nustatyti viešųjų pirkimų principai (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo), kurie turi būti taikomi visų viešųjų pirkimų procedūrų metu, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo, šiuos principus užtikrinti privalu perkančiajai organizacijai. Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ normų laikymosi, būtent 3 straipsnio nuostatų, pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Teismas, vertindamas viešojo pirkimo atliktų procedūrų atitiktį viešųjų pirkimų principams, nustato, ar įgyvendinant tam tikras viešojo pirkimo procedūras nebuvo atlikti perkančiosios organizacijos ar tiekėjų veiksmai, nesuderinami su išvardytais viešųjų pirkimų principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009, ir joje nurodytą praktiką).

31Perkančioji organizacija, siekdama įsigyti paslaugas – bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamą maitinimą, pirkimo dokumentuose nurodė fiksuotas maisto produktų įsigijimo ir tiesioginių išlaidų maisto gaminimui kainas, palikdama tiekėjams galimybę teikti pasiūlymus tik dėl administravimo išlaidų dydžio. Nagrinėjamoje byloje spręstina, ar tam tikros pirkimo kainos dalies nurodymas tvirta suma, nepaliekant galimybės dėl jos varžytis tiekėjams, neriboja tiekėjų konkurencijos ir nereiškia proporcingumo principo ir pirkimo tikslo pažeidimo.

32Teisėjų kolegija pabrėžia, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Kasacinio teismo jau spręsta, kad, nepaisant aplinkybės, jog perkančioji organizacija siekia teisėto, VPĮ ar kitų teisės aktų prasme leistino ir siektino tikslo, tačiau jai pasirinkus netinkamas priemones, jos sprendimas nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas pripažintinas neteisėtu kaip prieštaraujantis proporcingumo principui. Tokia išvada darytina inter alia tada, kai nustatoma, kad perkančiosios organizacijos siekiamo tikslo buvo ir yra galima pasiekti mažiau tiekėjus varžančiomis priemonėmis. Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Toks priemonių adekvatumo tikslams vertinimas turi būti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011).

33Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kasacinę praktiką dėl pirkimo tikslo sudaryti ekonomiškai racionalią sutartį ir perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją. Nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – vienas svarbiausių viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekių, iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, kurio neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo. Dėl to, konstatavus šio imperatyvo pažeidimą, teismas pagrįstai sprendžia dėl pirkimų tikslo netinkamo siekimo ar nepasiekimo (pirmiau nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Tokia pozicija grindžiama labai tikėtina prielaida, kad perkančiajai organizacijai siūlomos pirkimo objekto kainos labiau prisideda prie tikslo racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas esant kuo labiau nesuvaržytai tiekėjų konkurencijai, negu esant dalyvavimo pirkimo procedūrose (nepagrįstiems) ribojimams. Pažymėtina, kad šis reikalavimas, t. y. racionalus lėšų panaudojimas nesuvaržytos konkurencijos sąlygomis – atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų nustatymo ir vertinimo kriterijus (pirmiau nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

34Lietuvos Aukščiausiajame Teisme spręstas ginčas, kur šalys nevienodai aiškino, kokios kainos buvo nustatytos pirkimo dokumentuose – fiksuotos ar didžiausios leistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Nacionalinis kraujo centras v. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė, bylos Nr. 3K-3-406/2011). Pagrįsdamas savo išvadą dėl didžiausių leistinų kainų kasacinis teismas nurodytoje byloje pasisakė, kad, nustačius ne fiksuotas, bet didžiausias leistinas kainas, sudaromos prielaidos įsigyti prekių mažesnėmis kainomis ir ekonomiškai naudoti lėšas, tai atitinka valstybės lėšų racionalaus ir taupaus naudojimo principų įgyvendinimą, ir nurodė, kad, nesant nustatyto jokio racionalaus pagrindo, tiekėjams neturėtų būti užkirstas kelias konkuruoti ir siūlyti mažesnę kainą (VPĮ 3 straipsnis).

35Pažymėtina, kad mokinių nemokamo maitinimo paslaugų viešiesiems pirkimams teisės aktuose nustatyti specialūs šių paslaugų kainų nustatymo kriterijai. Viešojo pirkimo konkursai bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugoms pirkti organizuojami laikantis taip pat ir šią socialinę paramą mokiniams reglamentuojančio Socialinės paramos mokiniams įstatymo nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybių administracijos nustato maisto produktams įsigyti skiriamų lėšų dydį, vadovaudamosi šio įstatymo 7 straipsniu, pagal kurį nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka. Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1770 ,,Dėl mokinių nemokamo maitinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ priimtame apraše nustatyta, kad nemokamas maitinimas savivaldybių mokyklų mokiniams teikiamas savivaldybės tarybos nustatyta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka (4 punktas); nustatomi lėšų, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui dydžiai, pietums skiriant nuo 2,6 iki 3,6 proc. bazinės socialinės išmokos dydžio sumą (8.1 punktas). Šios tvarkos apraše taip pat nurodyta, kad tikslų lėšų, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui, dydį savivaldybės įsteigtose mokyklose nustato savivaldybės administracija. Socialinės paramos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje detalizuotos socialinės paramos mokiniams išlaidų rūšys, išvardijant, kad tai yra išlaidos produktams (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį), kai mokiniai maitinami nemokamai, ir patiekalų gamybos išlaidos (maitinimo paslaugų teikėjų darbuotojų, tiesiogiai susijusių su mokinių nemokamo maitinimo teikimu, darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, komunalinių paslaugų išlaidos ir kt.). Plungės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T1-200 nustatytos besimokančių pagal pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas mokinių nemokamo maitinimo produktų įsigijimo kainos – 2,60 Lt pusryčiams ir 4,60 Lt pietums. Šios kainos nustatytos, atsižvelgiant į teisės aktais (sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. V-645, 2010 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V-877) išvardytų sveikos mitybos reikalavimus atitinkančių produktų rinkinių sąrašą, įvertinant mokinių amžiaus grupes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytu vaikų nemokamo maitinimo įkainojimo teisiniu reguliavimu nustatoma ne faktinė (reali) kaina, kurią kaip išlaidas patirs tiekėjai, teikdami šią paslaugą, o savivaldybės skiriama suma paslaugoms teikti.

36Teisėjų kolegija pažymi, kad konkurenciją ribojančios pirkimo sąlygos, taip pat ir tam tikros pirkimo dalies tikslios, nekintamos kainos nustatymas turi būti objektyviai pateisinamas, pagrįstas kitų vertybių apsaugos prioritetu. Be to, kolegijos vertinimu, tik tokiu atveju, kai vienai pirkimo daliai dėl pirkimo specifikos nustačius fiksuotas kainas, kita pirkimo dalis, dėl kurios tiekėjai gali laisvai varžytis, yra pakankamai didelė, palyginti su bendra pirkimo verte, galima pripažinti, kad reali ir veiksminga galimybė konkuruoti egzistavo ir nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Šioje byloje, viena vertus, nėra atskleista, kas sudaro vadinamąsias „administravimo išlaidas“, dėl kurių kainos tiekėjai gali varžytis, ir kokią bendros pirkimo kainos dalį jos sudaro. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės būtinos maisto gamybos išlaidos (mokesčiai už komunalines paslaugas, darbuotojų darbo užmokestis) patenka į grafą „Tiesioginės išlaidos maisto gaminimui“, manytina, kad administravimo išlaidos sudarytų labai nedidelę viso pirkimo vertės dalį. Kita vertus, perkančioji organizacija nepagrindė pateisinamo poreikio nustatyti fiksuotą tiesioginių išlaidų maisto gaminimui kainos dydį. Ji nurodo, kad šitaip siekė išvengti situacijos, jog tiekėjai nesiūlytų pernelyg mažų maisto gaminimo išlaidų, o laimėję konkursą jų nedengtų maisto produktams įsigyti skirtų lėšų sąskaita. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši problema iš dalies gali būti sprendžiama taikant VPĮ 40 straipsnyje nustatytas priemones, jei nustatoma neįprastai maža pasiūlyta kaina. Tokiu atveju turi būti reikalaujama kainos pagrindimo, o jos nepagrindus – atmetamas pasiūlymas.

37Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad tiesioginės maisto gaminimo išlaidos apskaičiuotos apytiksliai, remiantis praėjusių metų apibendrintais duomenimis, jos nebūtinai bus patirtos būtent tokio dydžio. Tikėtina, kad tiekėjai, turėdami galimybę laisvai siūlyti šių paslaugų kainą, ją pasiūlytų mažesnę, nei perkančiosios organizacijos apskaičiuotoji. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčą dėl tokio paties pirkimo objekto – nemokamo mokinių maitinimo paslaugų viešojo pirkimo, pripažinta, jog nemokamo maitinimo paslaugų kainą bent iš dalies galima grįsti pajamomis, gautomis iš mokamo maitinimo, nes tiek mokamas, tiek nemokamas vaikų ir pedagogų maitinimas yra vienos paslaugos sudėtinės dalys ir daugelis išlaidų yra sunkiai atskiriamos (pvz., visos komunalinės išlaidos). Be to, tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, jis taip pat gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010). Nustatant fiksuotą pagrindinės maisto gaminimo išlaidų dalies dydį, tiekėjai netenka galimybės siūlyti mažesnę kainą, todėl toks ribojimas reiškia neracionalų pirkimui skiriamų lėšų naudojimą ir prieštarauja viešojo pirkimo tikslui (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje vertinant viešąjį pirkimą, tiekėjai pasiūlymais perkančiajai organizacijai labiau prisidėtų prie tikslo racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas, jeigu jų konkurencija nebūtų varžoma dalyvavimo pirkimo procedūrose nepagrįstais ribojimais.

38Įvertinusi išdėstytus argumentus teisėjų kolegija prieina išvadą, kad perkančioji organizacija, nustačiusi fiksuotą tiesioginių maisto gaminimo išlaidų dydį, nepateikė patikimo ir įtikinamo tokių reikalavimų nustatymo pagrindimo, todėl ši priemonė laikytina neproporcinga, varžančia tiekėjų konkuravimą ir neatitinkančia racionalaus pirkimo lėšų naudojimo. Tai sudaro pagrindą šią pirkimo dokumentuose nurodytą sąlygą pripažinti neteisėta bei panaikinti.

39Dėl tiekėjų tarpusavio konkuravimo teikiant pasiūlymus ir jų vertinimo

40VPĮ 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijais. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus; pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka; tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra pasiūlyta mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais įregistruotas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai. Pagal pirkimų sąlygų 61 straipsnį, jeigu kelių pateiktų pasiūlymų kainos yra vienodos, nustatant pasiūlymų eilę į ją įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas įregistruotas anksčiausiai.

41Tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas lemia tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas. Šiuo tikslu perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad palyginti panašių kainų pasiūlymai nebūtų tarpusavyje išskiriami ir vienam iš tiekėjų nepagrįstai nebūtų pasunkintas varžymasis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad viešo konkurso metu savo pasiūlymus pateikė trys tiekėjai (UAB ,,Pontem“, VšĮ ,,Kretingos maistas“ ir UAB ,,Dussmann Service“), mažiausią pasiūlymo kainą nurodė UAB ,,Pontem“ ir VšĮ ,,Kretingos maistas“, pastarojo pasiūlymas pateiktas anksčiausiai iš kitų tiekėjų.

42Du vienodus geriausius pasiūlymus pateikusių tiekėjų pasiūlymų pateikimo pirmumas laiko atžvilgiu yra lemiamas veiksnys, sprendžiant dėl tiekėjo pripažinimo laimėjusiu konkursą pagal VPĮ 39 straipsnio 7 dalį. Šios teisės normos prasme pasiūlymo pateikimo laikas – ne pasiūlymų vertinimo savarankiškas kriterijus (kaip mažiausios kainos ar ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas), o nugalėtojo išrinkimo būdas, kai pasiūlymai yra vienodi. Tiekėjai tarpusavyje konkuruoja teikdami ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, taip užtikrindami perkančiosios organizacijos interesą mažiausiomis sąnaudomis pirkti viešojo pirkimo dalyką. Tiekėjų pasiūlymuose nurodytos vienodos kainos savaime nereiškia jų tarpusavio konkurencijos dalyvaujant viešajame pirkime apribojimo. Tokį apribojimą galima konstatuoti tada, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygomis sudaro prielaidas tiekėjams nustatyti vienodą pasiūlymo kainą ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento.

43Kasaciniame skunde teigiama, kad anksčiausiai už kitus tiekėjus pasiūlymą pateikęs VšĮ ,,Kretingos maistas“ iš anksto žinojo apie tai, kada bus patikslintos pirkimų sąlygos ir dėl to sugebėjo anksčiau už UAB ,,Pontem“ pateikti pasiūlymą. Dėl šio kasatoriaus argumento teisėjų kolegija nurodo, kad pagal byloje surinktus įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytas faktines aplinkybes neįrodytas pirkimų sąlygų patikslinimo informacijos atskleidimas išskirtinai vienam tiekėjų. Dėl to tai nepagrindžia perkančiosios organizacijos suteikimo kuriam nors tiekėjui konkurencinio pranašumo prieš kitus tiekėjus, juolab kad byloje patvirtinta, jog, elektroniniu paštu pranešus tiekėjams apie pirkimų sąlygų patikslinimą, techninės galimybės leido Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje iš karto operatyviai kiekvienam tiekėjui pateikti patikslintą pasiūlymą, įgyvendindami turimą teisę savo pasiūlymus pateikė tiek VšĮ ,,Kretingos maistas“, tiek ir UAB ,,Pontem“. Kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja ir netiria faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija negali spręsti klausimo, ar VšĮ „Kretingos maistas“ buvo įmanoma taip operatyviai pateikti pasiūlymą pagal patikslintas pirkimo sąlygas iš anksto nežinojus apie patikslintų pirkimo sąlygų turinį.

44Dėl priimto apeliacinio skundo pildymo pasibaigus jo padavimui terminui apeliacinės instancijos teisme

45Kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė priimti ieškovo UAB ,,Pontem“ rašytinius paaiškinimus, papildančius ieškovo apeliacinį skundą, taip suvaržant CPK 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą šalies procesinę teisę teikti paaiškinimus bylos klausimais, nes, ieškovo teigimu, poreikis teikti rašytinius paaiškinimus ieškovui atsirado po to, kai jis susipažino su kitų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktais atsiliepimais į apeliacinį skundą. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas išdėstė argumentus dėl administravimo išlaidų reikšmės, užtikrinant tiekėjų konkuravimą teikiant pasiūlymus, dėl Viešųjų pirkimų tarnybos įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir kt., kurie išsamiai neaptarti apeliaciniame skunde. Kasatoriaus teigimu, jis rašytiniuose paaiškinimuose ne išdėstė naujus argumentus, o papildomai atkreipė teismo dėmesį į tam tikras aplinkybes.

46Tikrinant apskųsto kasacine tvarka teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą dėl nurodomų proceso teisės normų nesilaikymo (jų pažeidimo) bylos nagrinėjimo metu esminę reikšmę turi tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas teismo sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl nurodyto kasacinio skundo argumento teisėjų kolegija pažymi tai, kad pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti ar papildyti apeliacinį skundą draudžiama. Šiuo draudimu apeliacinės instancijos teismas motyvavo atsisakymą priimti apelianto rašytinius paaiškinimus. Kasatorius pripažįsta, kad rašytiniuose paaiškinimuose neišdėstė naujų argumentų, tik pažymėjo tam tikras aplinkybes ir jų svarbą apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Kasaciniame skunde netvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė tam tikrų įrodymų ar neįvertino kurių nors aplinkybių, kuriomis šalys rėmėsi apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį. Taigi apeliacinės instancijos teismo procesinis veiksmas, kuriuo atsisakyta priimti apelianto pavėluotai pateiktus rašytinius paaiškinimus, neturėjo įtakos bylos išnagrinėjimui ir jos baigčiai. Dėl to vien tik aptariama aplinkybė nėra pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį naikinti teismo procesinį sprendimą.

47Dėl procesinės bylos baigties

48Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad konstatavus teisinį pagrindą panaikinti perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygas, kuriomis nustatytos fiksuotos tiesioginės maisto gamybos išlaidos, byloje priimti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados yra teisiškai nepagrįstos. Dėl to šie teismų sprendimas ir nutartis panaikintini ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pripažįstant neteisėtomis ir panaikinant atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos patvirtintas Pirkimo sąlygų 1 priede ,,Pasiūlymo forma“ kainos apskaičiavimo lentelėje nustatytas fiksuotas tiesiogines maisto gamybos išlaidas bei įpareigojant atsakovą iš naujo parengti Pirkimo sąlygas ir atnaujinti viešojo pirkimo procedūras.

49Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad perkančioji organizacija Plungės rajono savivaldybės administracija po to, kada įsiteisėjo byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, sudarė viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu VšĮ ,,Kretingos maistas“. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, perkančiosios organizacijos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį priimtas 2012 m. lapkričio 26 d., sutartis sudaryta 2012 m. gruodžio 13 d. (pirkimo numeris 118553). Kadangi nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas, kaip pirmiau konstatuota, įvertina tam tikras Pirkimo sąlygas neteisėtomis, tai įgyvendinant šias sąlygas pripažintina neteisėtai sudaryta ir viešojo pirkimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013). Kartu teisėjų kolegija pripažįsta būtinumą apsaugoti viešąjį interesą – nemokamo maitinimo mokiniams teikimo nepertraukiamumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo anksčiau išnagrinėtoje tų pačių šalių kitoje byloje pripažintas viešasis interesas apsaugoti socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę, užtikrinant jų nemokamo maitinimo nepertraukiamumą, teisiniu pagrindu viešojo pirkimo sutarties, sudarytos pažeidžiant pirkimo procedūras, šalims laikinai išsaugoti teises ir pareigas pagal tokią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-155/2011). Dėl to vadovaujantis VPĮ 952 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties padarinius, taikytinos šio straipsnio 4 dalies išvardytos alternatyviosios sankcijos – pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas ar bauda. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta pakankamu pirkimo sutarties galiojimo termino sutrumpinimą iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi patenkinus ieškinį kasacinio teismo pripažinta, kad atsakovo parengtos tam tikros Pirkimo sąlygos neatitiko viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to nutrauktos pirkimo procedūros, tai ieškovo turėtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, priteisiant šalies išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, taikytini Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami pagal Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 11 punkte nurodyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Nagrinėjamoje byloje ieškovo pateikti mokėjimo dokumentai apie ieškovo turėtas išlaidas už advokato teisines paslaugas patvirtina apie didesnes faktines išlaidas, negu Rekomendacijose nurodyti maksimalūs dydžiai. Bylą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų teisinis pagrindas priteisti ieškovui didesnius už Rekomendacijose išdėstytus maksimalius advokato teisinės pagalbos atlygintinų išlaidų dydžius.

52Ieškovas sumokėjo po 1000 Lt už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus žyminio mokesčio (T. 1, b. l. 14; T. 4, b. l. 61; T. 5, b. l. 22), iš viso – 3000 Lt, ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo.

53Ieškovo sumokėtų sumų už advokato teisines paslaugas atlyginimas sumažintinas iki nurodytose Rekomendacijose nustatytų dydžių, susietų su advokato teisinių paslaugų atlikimo metu galiojusia Vyriausybės nustatyta minimalia mėnesine alga. Už advokato teisines paslaugas ieškovas sumokėjo: pirmosios instancijos teisme – 14 027 Lt su PVM (T. 2, b. l. 147; T. 4, b. l. 13), iš atsakovo priteistina nurodytų išlaidų atlyginimo suma pagal Rekomendacijų 8.2, 8.15 ir 8.18 punktus sumažinama iki 3040 Lt; apeliacinės instancijos teisme – 4840 Lt su PVM (T. 4, b. l. 125), iš atsakovo priteistina suma sumažintina pagal Rekomendacijų 8.10 punktą iki 1700 Lt; kasaciniame teisme – 9680 Lt su PVM, iš atsakovo priteistina suma sumažintina pagal Rekomendacijų 8.13 punktą iki 2125 Lt. Iš viso priteistina ieškovui iš atsakovo 6865 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimo, šią sumą sudėjus su atlygintinomis ieškovo žyminio mokesčio išlaidomis, bendra priteistina ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma yra 9865 Lt.

54Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 38,83 Lt kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. balandžio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti:

57Pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. patvirtintų patikslintų Pirkimo sąlygų 1 priede ,,Pasiūlymo forma“ kainos apskaičiavimo lentelėje nustatytas fiksuotas tiesiogines maisto gamybos išlaidas.

58Taikyti alternatyviąją sankciją: atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens viešosios įstaigos ,,Kretingos maistas“ 2012 m. gruodžio 13 d. sudarytos Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminą sutrumpinti iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

59Priteisti iš atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188714469) ieškovo UAB „Pontem“ (juridinio asmens kodas 221412030) naudai 9865 (devynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

60Priteisti iš atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos 38,83 Lt (trisdešimt aštuonis litus 83 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

61Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl to, ar perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose... 6. Perkančioji organizacija Plungės rajono savivaldybės administracija 2012 m.... 7. 2012 m. kovo 13 d. ieškovas UAB „Pontem“, susipažinęs su pirkimo... 8. Ieškovas UAB ,,Pontem“ dėl atliktų patikslinimų 2012 m. kovo 29 d.... 9. 2012 m. balandžio 13 d. perkančioji organizacija informavo pirkimo dalyvius... 10. Tuo remdamasis ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 27 d. sprendimu ieškovo UAB... 13. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad Plungės rajono savivaldybės taryba 2011... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 15. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje įvertinta tai, kad atsakovas... 16. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalį ir konkurso sąlygų... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Pontem“ prašo panaikinti Klaipėdos... 19. 1. Teismai skundžiamuose sprendime ir nutartyje nesilaikė Lietuvos... 20. 2. Pirkimo sąlygos, pagal kurias tiekėjų varžymuisi dėl kuo ankstesnio... 21. 3. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Plungės rajono savivaldybės... 23. Viešojo pirkimo bendra pasiūlymo kaina susideda iš, pirma, produktams... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo VšĮ ,,Kretingos maistas“... 25. Viešojo pirkimo dalykas – maitinimo paslaugos – nulėmė tai, kad... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Byloje pagal šalių paduotuose kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į... 29. Dėl pirkimo objekto kainos kriterijų nustatymo pirkimo sąlygose atitikties... 30. Viešųjų pirkimų procedūras nustatančio teisinio reglamentavimo laikymasis... 31. Perkančioji organizacija, siekdama įsigyti paslaugas – bendrojo lavinimo... 32. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos... 33. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kasacinę praktiką dėl... 34. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme spręstas ginčas, kur šalys nevienodai... 35. Pažymėtina, kad mokinių nemokamo maitinimo paslaugų viešiesiems pirkimams... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkurenciją ribojančios pirkimo sąlygos,... 37. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad tiesioginės maisto gaminimo išlaidos... 38. Įvertinusi išdėstytus argumentus teisėjų kolegija prieina išvadą, kad... 39. Dėl tiekėjų tarpusavio konkuravimo teikiant pasiūlymus ir jų vertinimo ... 40. VPĮ 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija... 41. Tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas lemia tai, kad tiekėjų... 42. Du vienodus geriausius pasiūlymus pateikusių tiekėjų pasiūlymų pateikimo... 43. Kasaciniame skunde teigiama, kad anksčiausiai už kitus tiekėjus pasiūlymą... 44. Dėl priimto apeliacinio skundo pildymo pasibaigus jo padavimui terminui... 45. Kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė priimti... 46. Tikrinant apskųsto kasacine tvarka teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą... 47. Dėl procesinės bylos baigties... 48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 49. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad perkančioji organizacija Plungės... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 52. Ieškovas sumokėjo po 1000 Lt už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus... 53. Ieškovo sumokėtų sumų už advokato teisines paslaugas atlyginimas... 54. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimą ir... 57. Pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovo Plungės rajono savivaldybės... 58. Taikyti alternatyviąją sankciją: atsakovo Plungės rajono savivaldybės... 59. Priteisti iš atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos (juridinio... 60. Priteisti iš atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos 38,83 Lt... 61. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...