Byla 2-2170/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsakovo E. J. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šukioniai“ ieškinį atsakovui E. J. dėl juridinio asmens veiklos tikslams prieštaraujančių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Šukioniai“ pareikštu atsakovui E. J. prašė pripažinti šalių sudarytas sutartis negaliojančiomis bei taikyti restituciją priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 138 000 Lt sumą. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas arba turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, pareikšto reikalavimo ribose. Nurodė, kad reikalavimo suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui E. J. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, už 138 000 Lt sumą. Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Skolos suma – 138 000 Lt didelė, o atsakovas yra praleidęs atsiskaitymo terminus pagal 2006-08-15 ir 2008-02-25 sutartis.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantas E. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiais kriterijais remiantis jis padarė išvadą, kad apeliantui ieškinio suma yra didelė. Teismas neišsiaiškino apelianto turtinės padėties bei ar egzistuoja reali grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantui reikalavimo suma nėra didelė, jis turi turto už 5 486 060 Lt, kuris nėra areštuotas ar kitaip apsunkintas, todėl neegzistuoja galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
  2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas yra praleidęs atsiskaitymo pagal ginčijamas sutartis terminus, yra nepagrįsta. Pagal 2006-08-15 sutartį paskola turi būti grąžinta iki 2016-08-01, o pagal 2008-02-25 sutartį pasiskolinta pinigų suma turi būti grąžinta iki 2018-02-01.
  3. Ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo. Apeliantas nevengia savo finansinių įsipareigojimų vykdymo, yra mokus ir turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas galimai jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymas. Be to, apeliantas yra išnuomojęs ieškovui devynis žemės sklypus, už kurių nuomą ieškovas yra įsipareigojęs mokėti apeliantui 22 620 Lt dydžio sumą per metus. Taigi, tuo atveju, jeigu būtų priimtas apeliantui nepalankus teismo sprendimas, ieškovas ir apeliantas turėtų priešpriešinių reikalavimų, kuriuos būtų galima įskaityti.
  4. Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostata, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Tokiais atvejais iš ieškovo reikalaujama pateikti neginčijamų įrodymų esant realią grėsmę jo interesams. Nagrinėjamu atveju ieškovas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė teismui jokių realią grėsmę jo turtiniams interesams patvirtinančių įrodymų, o prašymą grindė daugiau prielaidomis nei teisiniais ir faktiniais argumentais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešus apeliantui.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Šukioniai“ su apelianto skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti savalaikis ir jos turi būti taikomos nedelsiant, nes vėlesnis jų taikymas gali būti bereikšmis, bei į tai, kad ieškovas negali savarankiškai gauti atsakovo finansinę būklę apibūdinančių dokumentų, o ieškinys yra pareikštas fiziniam asmeniui, teismas ieškinio sumos dydį turi vertinti atsižvelgdamas į bendrą pragyvenimo lygį, kaip teisingai ir padarė pirmosios instancijos teismas, o ne atlikti atsakovo turtinės padėties tyrimą. 138 000 Lt suma yra daugiau nei 170 kartų didesnė už minimalų mėnesinį darbo užmokestį ir daugiau nei 1060 kartų didesnė už bazinę socialinę išmoką (anksčiau MGL), todėl tokia suma laikytina didelė bet kuriam Lietuvos gyventojui. Taigi nagrinėjamu atveju turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, todėl yra preziumuojama objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Apelianto pateikti įrodymai apie turtinę padėtį nepaneigė prezumpcijos dėl didelės reikalavimo sumos. Apelianto pateiktoje deklaracijoje neatsispindi informacija apie tai, ar turtas nėra apsunkintas, ar jis nėra sandorių, kuriais šis turtas turės būti perleistas kitų asmenų nuosavybėn objektu, joje nurodytos sumos gali neatitikti realiai rinkoje egzistuojančios turto vertės. Be to, deklaracijoje nurodomas ne tik apeliantui, bet ir jo sutuoktinei priklausiantis turtas bei turtas, esantis sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos sąstingį, apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto realizavimas būtų labai sudėtingas.
    2. Ieškinio suma yra didelė ir vien tai savaime sudaro pagrindą teigti, kad yra akivaizdi ir reali grėsmė patirti neigiamas pasekmes, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų imtasi, todėl ieškovas neturėjo pareigos įrodinėti papildomų aplinkybių egzistavimo. Aplinkybė, kad apeliantas yra vienas iš ieškovo akcininkų ir valdybos narių, nėra ir negali būti pagrindu atsisakyti taikyto jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nėra linkęs gera valia vykdyti savo įsipareigojimų, piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl yra reali grėsmė, kad dėl jo veiksmų ar neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
    3. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs apeliantui. Vien tai, jog teismas nenurodė sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus apeliantui motyvų, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Nepranešimas apeliantui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkintinas.

13Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo E. J. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ieškiniu prašo pripažinti šalių sudarytas paskolų sutartis negaliojančiomis bei taikyti restituciją priteisiant iš apelianto 131 365,86 Lt dydžio sumą. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvavo didele reikalavimo suma. Nurodyto dydžio reikalavimas yra pareikštas fiziniam asmeniui. Reikalavimo suma yra pakankamai didelė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą apeliantui taip pat iš esmės siejo su didele pareikšto reikalavimo suma.

16Vertinant, ar ieškiniu reikalaujama priteisti pinigų suma yra didelė konkrečiam atsakovui, tai yra sprendžiant, ar konkretus atsakovas turės pakankamas finansines galimybes sumokėti ieškiniu reikalaujamą sumą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, paprastai yra vertinami duomenys apie jo turtinę padėtį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti savalaikis ir jos turi būti taikomos, kai iškyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes vėlesnis tokių priemonių taikymas gali būti bereikšmis, bei į tai, kad ieškovas negali savarankiškai gauti atsakovo finansinę būklę apibrėžiančių dokumentų, o ieškinys yra pareikštas fiziniam asmeniui, teismas ieškinio sumos dydį turi vertinti, atsižvelgdamas į bendrą pragyvenimo lygį. Tokiu atveju, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas gali paneigti teismo išvadą apie didelę ieškinio sumą, paduodamas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikdamas įrodymus, paneigiančius teismo nutarties pagrįstumą.

17Šioje byloje ieškovo pareikštu ieškiniu prašoma priteisti suma yra daugiau nei 170 kartų didesnė nei minimali mėnesinė alga ir 1 060 kartų didesnė nei bazinė socialinė išmoka (anksčiau - MGL). Taigi tokia suma yra didelė bet kuriam Lietuvos gyventojui, išskyrus tuos, kurie turi itin didelės vertės turto ir/ar gauna itin dideles pajamas. Taigi apeliantui pareikšto reikalavimo mastas, neturint jokių duomenų apie jo turtą bei finansines galimybes, sudarė pirmosios instancijos teismui pakankamą pagrindą manyti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ieškinio patenkinimo atveju galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė pakankamų įrodymų, jog jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad ieškinio reikalavimo sumą jo atžvilgiu būtų galima laikyti nedidele. Byloje esantys dokumentai, kurie liudija apelianto turtinę padėtį, neduoda pagrindo spręsti, kad jo atžvilgiu teismas nepagrįstai pritaikė minimas priemones. Iš pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2010 metus matyti, kad apelianto šeimos privalomojo registruoti kilnojamojo bei nekilnojamo turto vertė yra 570 353 Lt, tačiau ne visas šis turtas priklauso apeliantui asmeninės nuosavybės teise, dalis šio turto priklauso jo sutuoktinei, o dalis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, taigi išieškojimas iš tokio turto yra apsunkintas. Piniginės lėšos bankuose sudaro tik 16 821 Lt, iš jų 9 000 Lt yra apelianto sutuoktinės banko sąskaitose. Didžiąją dalį apelianto turto sudaro akcijos ir kiti vertybiniai popieriai – 4 898 886 Lt, tačiau, užsitęsus teisminiam ginčui, vertybinių popierių vertė gali kisti priklausomai nuo vertybinių popierių rinkos pokyčių. Byloje taip pat nėra įrodymų apie realią šio turto rinkos kainą 2011 metais. Be to, dėl dalies šio turto (dėl UAB „Šukiniai“ akcijų) vyksta teisminiai ginčai. Apelianto su ieškovu sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys, atsižvelgiant į tai, kad šalių ginčai yra nagrinėjami teismuose, taip pat nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netikslingumą. Pažymėtina, kad apeliantas yra fizinis asmuo, kuris gali laisvai, be jokių sudėtingų procedūrų, disponuoti savo turimu turtu, tai yra ir jį perleisti, o tai taip pat patvirtina ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

19Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo bei proporcingumo principų, nes skundžiama nutartimi yra areštuoti tik atsakovui nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai ieškinio sumai. Piniginės lėšos bei turtinės teisės nėra areštuotos, taigi pritaikytos ieškinio užtikrinimo priemonės nevaržys apelianto teisių bei teisėtų interesų daugiau, negu to reikia būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

20Pažymėtina, jog apeliantas, siekdamas apsaugoti savo interesus, turi teisę naudotis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir pateikti kitą ieškinio užtikrinimo priemonę ar prašyti pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 146 str. 2 d.). Be to, pagal CPK 147 straipsnio nuostatas, apeliantas turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, o įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, jis turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).

21Argumentai, kad laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta nepranešus apeliantui, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas, nepranešus atsakovui ir to nemotyvavus ar nepakankamai motyvavus, nėra pakankamas procesinis pažeidimas, dėl kurio būtų pagrindas nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pripažinti neteisėta bei nepagrįsta (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1520/2010; 2011 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-17/2011 ir kt.). Tokiu atveju, atsakovui, kurio atžvilgiu taikoma laikinoji apsaugos priemonė, jam nepranešus, suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokią savo teisę apeliantas realizavo.

22Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Šukioniai“ pareikštu atsakovui E. J. prašė pripažinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi taikė... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu apeliantas E. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Šukioniai“ su apelianto... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 11. teisiniai argumentai ir išvados... 12. Atskirasis skundas netenkintinas.... 13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 15. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ieškiniu prašo pripažinti šalių... 16. Vertinant, ar ieškiniu reikalaujama priteisti pinigų suma yra didelė... 17. Šioje byloje ieškovo pareikštu ieškiniu prašoma priteisti suma yra daugiau... 18. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė pakankamų įrodymų, jog jo... 19. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės... 20. Pažymėtina, jog apeliantas, siekdamas apsaugoti savo interesus, turi teisę... 21. Argumentai, kad laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta nepranešus... 22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį palikti...