Byla 2A-728-372/2013
Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. T. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-26-284/2013 pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovui V. S. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas K. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui V. S., kuriuo prašė nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo 2011-03-13 sudarytą žemės nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės; priteisti iš atsakovo 2 050 Lt žemės nuomos mokestį; priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2011-03-13 ieškovas su atsakovu sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui žemės ūkio veiklai išnuomojo 20 ha 50 a žemės sklypą, esantį( - ). Sutartyje buvo nustatytas 50 Lt už vieną ha žemės nuomos mokestis, mokestį sumokant einamaisiais metais iki gruodžio 1 d. Atsakovas už 2011 m. iki sutartyje nurodyto termino nesumokėjo žemės nuomos mokesčio. 2012 m. liepos mėn. ieškovas žodžiu informavo atsakovą, kad, nesumokėjus nuomos mokesčio, nuomos sutartis bus nutraukta. Atsakovas nuomos mokesčio nesumokėjo, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė žemės nuomos sutartį, išsiųsdamas 2012-10-17 raštą, kuriame pranešė, kad žemės nuomos sutartis nutraukiama nuo 2012-12-31. Ieškovas siūlė atsakovui pakeisti žemės nuomos sutarties sąlygas, nustatant 300 Lt žemės nuomos mokestį už 1 ha bei duodant 10 maišų grūdų. Apie savo sprendimą atsakovas turėjo informuoti iki 2012-10-22. Atsakovas į ieškovo raštą nereagavo, todėl ieškovas K. T. nutraukė žemės nuomos sutartį bei žemę išnuomojo kitam nuomininkui.

6Atsakovas V. S. atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Atsakovas 2011-11-07 sumokėjo ieškovui 2000 Lt (už 2011 m ir dalį nuomos mokesčio už 2012 m). 2012-10-09 ieškovas atsakovui surašė raštą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo pasiūlė pakeisti sudarytą žemės nuomos sutartį. 2012-11-09 atsakovas ieškovui išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad sutinka su pakeistomis žemės nuomos sutarties sąlygomis. Mano, kad ieškovas be pagrindo nutraukė sudarytą nuomos sutartį, kadangi jis yra sumokėjęs žemės nuomos mokestį, žemę naudoja pagal tikslinę paskirtį ir sutiko su pakeistomis sutarties sąlygomis.

7II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados

8Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo K. T. atsakovui V. S. 1000 Lt išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovo K. T. valstybei 111,64 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetė atsakovo V. S. prašymą skirti ieškovui K. T. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

9Teismas nurodė, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo grindžia iš esmės tuo, kad atsakovas nesumokėjo žemės nuomos mokesčio, kaip tai numato šalių pasirašytos Privačios žemės sklypo nuomos sutartis. Tai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis pagrindą nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu (CK 6.217 str. 1-2 d., 6.564 str. 1 d. 2 p.).

10Teismas nustatė, kad Žemės nuomos sutarties nuostatos atsakovą įpareigojo nuomos mokestį sumokėti už einamuosius metus iki kiekvienų metų gruodžio mėnesio. Tokiu būdu atsakovas V. S. sumokėti nuomos mokestį po 50 litų už vieną žemės hektarą už 2011 metus ieškovui privalėjo iki 2011 metų gruodžio mėnesio, už 2012 metus – iki 2012 m. gruodžio mėnesio. Iš atsakovo V. S. byloje pateikto 2011-11-07 kasos išlaidų orderio Nr. 1 matyti, kad ūkininkas V. S. 2011 m. lapkričio 7 d. išdavė ieškovui K. T. už žemės nuomą du tūkstančius litų, kuriuos gavęs ieškovas K. T. patvirtino savo parašu. Teismas, įvertinęs šalių 2011-03-13 sutarties nuostatas, tarp šalių susiklosčiusią žemės nuomos mokesčio mokėjimo praktiką, atsakovo pateiktą 2011-11-07 kasos išlaidų orderį Nr. 1, padarė išvadą, kad ieškovas tik savo žodiniu paaiškinimu nepaneigė atsakovo V. S. žemės nuomos mokesčio sumokėjimą patvirtinantį įrodymą. Ieškovo tvirtinimą pinigų negavus ir į bylą pateikto 2011-11-07 kasos išlaidų orderio Nr. 1 nepasirašius, teismas vertino kaip deklaratyvų ir atmetė kaip visiškai nepagrįstą.

11Teismas nurodė, kad ieškovo K. T.prašymu, siekiant nustatyti, ar atsakovo V. S. į bylą pateiktame 2011-11-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 1 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė K. T., buvo paskirta rašysenos ekspertizė. 2013-03-07 ekspertizės akte Nr. 11Š-32 (13,) konstatuota kategoriška išvada, jog tirti pateiktame 2011-11-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 1, eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė K. T.. Rašysenos ekspertizę atlikusios ekspertės ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog jų pateikta išvada yra kategoriška ir vienareikšmė. .

12Teismas ieškovo argumentų dėl 2011-11-07 kasos išlaidų orderio Nr. 1 išrašymo, užpildymo, pasirašymo, neatitikimo įstatymo reikalavimams nevertino ir dėl jų nepasisakė motyvuodamas tuo, kad šie reikalavimai išreikšti tik baigiamųjų kalbų metu.

13Teismas nurodė, kad atsakovo ieškovui 2011-11-09 siųstas atsakymas į pranešimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo bei AB „Lietuvos paštas“ 2012-12-12 kvitas tik patvirtina atsakovo pastangas iki sutartyje numatyto žemės nuomos mokesčio už 2012 m. sumokėjimo termino tinkamai ir pilnai atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas dar 2011-11-09 raštu prašė ieškovo nurodyti savo atsiskaitomosios sąskaitos numerį tam, kad atsakovas galėtų tinkamai ir laiku įvykdyti nuomos mokesčio sumokėjimo prievolę. Tačiau ieškovui to nepadarius, atsakovas dar ir kitu būdu aktyviai siekė tinkamai sumokėti žemės nuomos mokestį – 2012-12-12 paprastąja pašto perlaida išsiuntė ieškovui trūkstamą žemės nuomos mokesčio sumą – 50 litų. Tačiau ieškovas jų nepriėmė ir atsisakymą šią sumą priimti pats ieškovas patvirtino teismo posėdžio metu. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad būtent ieškovas nesudarė tinkamų sąlygų atsakovui sutartines prievoles įvykdyti. Teismas padarė išvadą, kad būtent ieškovas K. T. nevykdė vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių kooperavimosi arba bendradarbiavimo principo, kuris yra sąžiningumo principo išraiška (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.38 str. 1 d., 3 d., 6.200 str. 1 d., 2 d.).

14Nors teismo posėdyje apklausti liudytojai L. J., S. A. bei I. R. patvirtino, jog tarp ieškovo ir atsakovo yra įvykę konfliktinių situacijų, tačiau teismas sprendė, kad įtempti šalių tarpusavio santykiai negali būti pagrindu nutraukti 2011-03-13 Privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartį, nes tokių žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų įstatymas nenumato (CK 6.217 str., 6.562-6.564 str.).

15Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas ieškinio pateikimo metu yra nesumokėjęs tik nežymios žemės nuomos mokesčio dalies ir to nepadarė būtent dėl ieškovo veiksmų, sprendė jog nėra pagrindo konstatuoti šiuo atveju esminio sutarties pažeidimo.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17Apeliaciniu skundu ieškovas K. T. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. Teismas nepagrįstai suabsoliutino eksperto išvados akto reikšmę byloje. Teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios, o turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto nuomone, šiuo atveju iš ekspertizės akto galėjo paaiškėti tik tai, kad galbūt ieškovas pasirašė kasos pajamų orderyje, tačiau jokiu būdu, kad tikrai gavo pinigų sumą. Vien pasirašymas kasos pajamų orderyje niekaip neįrodo pinigų gavimo fakto. Ieškovui paminėjus, kad pinigus nuomos mokesčio sumokėjimui atsakovas išsiėmė iš bankomato, teismas turėjo pareigą šį faktą patikrinti. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl pagrįstais laikė tik atsakovo parodymus.
  2. Teismas negalėjo vadovautis kasos pajamų orderiu, kadangi, kaip buvo įrodyta bylos nagrinėjimo metu – kasos pajamų orderis neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų. Kasos išlaidų orderio numeris yra „1“, o tai reiškia, kad iki 2011-11-07 atsakovas nėra išrašęs nei vieno kasos išlaidų orderio. Atsakovas teismui nepateikė nei vieno kito kasos išlaidų orderio Ieškovui kelia abejonių orderio kilmė, mano kad atsakovas neturi arba neturėjo kasos pajamų orderių. Teismas netyrė aplinkybių susijusių su kasos pajamų orderio neatitikimu įstatymų nustatytiems reikalavimams vien dėl to, kad jos buvo išdėstytos baigiamųjų kalbų metu. Šios aplinkybės buvo aiškinamos bylos nagrinėjimo metu. Tačiau teismas jų netyrė ir galiausiai nurodė, kad šios aplinkybės paaiškėjo tik baigiamųjų kalbų metu.
  3. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik jos nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo pažeista ir netinkamai naudojant žemę, t. y. jos nenaudojant pagal paskirtį. Atsakovui nenaudojant žemės pagal paskirtį, ieškovas buvo priverstas žiemą pats suarti žemę. Tam jis samdėsi trečiuosius asmenis, mokėjo jiems pinigus. Atsakovas, pastebėjęs, kad žemė ariama su policijos pagalba uždraudė ieškovui arti žemę. Atsakovas nenaudojo žemės sutartyje sutartu būdu ir tvarka bei pagal tikslinę paskirtį, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas sutartį. Šios aplinkybės buvo išdėstytos tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metų, tačiau teismas dėl jų nepasisakė, jų nevertino.
  4. Ieškovas mano, kad skundžiamojoje nutartyje teismas pasisakė tik dėl vieno iš ieškinyje pateiktų argumentų dėl sutarties pažeidimo. Tokiais pirmosios instancijos teismo veiksmais buvo apribota ieškovo teisė į teisminę gynybą bei pažeista procesinio sprendimo motyvavimo pareiga. Motyvų dėl skundo nebuvimas pripažintinas absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
  5. Teismo motyvas, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo principą nepakankamai bendradarbiaudamas su atsakovu yra visiškai nepagrįstas. Iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų aišku, kad būtent atsakovas su ieškovu nebendradarbiavo. Nuolatos su juo konfliktavo, smurtavo ieškovo atžvilgiu, atsisakė naudoti žemę pagal jos tikslinę paskirtį, nedirbo išsinuomotos žemės, tokiu būdu sukeldamas ieškovui žalos. Atsakovas tokio savo elgesio teisme neginčijo, dėl kokių priežasčių taip elgiasi taip pat nenurodė. Bendradarbiavimo principo pažeidimas iš atsakovo pusės, apelianto nuomone, yra akivaizdus.

19Atsakovas V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo K. T. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimo. Teismui nusprendus nagrinėti apeliacinį skundą – Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo išvada, jog ieškovas nepaneigė atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų apie nuomos mokesčio sumokėjimą yra pagrįsta rašytinais įrodymais. Būtent apeliantas pateikė teismui prašymą skirti rašysenos ekspertizę, suformulavo klausimus ekspertams. Nėra pagrindo vertinti, kad ekspertų išvada yra neargumentuota, nemotyvuota, prieštaringa ar neišsami. Lyginant tiriamąjį parašą su lyginimui pateiktais ieškovo parašų pavyzdžiai, buvo nustatyti visų bendrųjų požymių sutapimai, taip pat nustatyti ir specialiųjų požymių sutapymai. Teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės parodė, kad išvados nekelia jokių abejonių. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo uždrausta atsakovui naudotis žemės sklypu. Todėl atsakovas neteko galimybės naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismo sprendimas, atsakovo nuomone, yra pilnai motyvuotas. Apelianto argumentas dėl įrodymų vertinimo nepagrįstas. Teismas nenukrypo nuo minėtų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų, įvertino ieškovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, tyrė ir vertino visus šalių pateiktus įrodymus. Apeliantas nepagrįstai teigė, kad teismas turėjo pareigą tikrinti pinigų nuomos mokesčiui sumokėti išėmimo iš bankomato faktą. Nagrinėjama byla nėra priskiriama kategorijai bylų, kurioje teismas turi būti aktyvus. Apeliantas 2013-04-18 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė ginčo žemės sklypą. Jis nebėra žemės sklypo savininkas, todėl nėra tinkamas apeliantas ir neturi teisės paduoti apeliacinį skundą. Atsakovas mano, kad apeliacinis procesas pagal apelianto K. T. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimo turi būti nutrauktas.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

21ir teisiniai argumentai

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

24Dėl įrodinėjimo taisyklių

25Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

26Kolegija sutinka su apelianto motyvu, kad joks įrodymas neturi išankstinės galios, o sprendimas turi būti priimamas, įvertinus visų įrodymų visetą. Tačiau šiuo atveju apeliantas nepagrįstai ginčija Kasos pajamų orderio teisėtumą. Šis dokumentas nagrinėjamoje byloje savaime vertinamas ne kaip griežtos atskaitomybės buhalterinės apskaitos tvarkymo dokumentas, o kaip vienas iš įrodymų, pagrindžiančių tą faktą, kad apeliantas gavo iš atsakovo 2000 Lt už žemės nuomą (1 t., b. l. 55). Pinigų perdavimą buvo galima užfiksuoti net ant paprasto popieriaus lapo, tačiau šiuo atveju yra svarbu tai, ar tikrai buvo sumokėta apelianto nurodyta suma. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad rašytinis įrodymas – 2011 m. lapkričio 7 d. Kasos išlaidų orderis Nr.1 yra pasirašytas apelianto (1 t., b. l. 55). Šią teismo išvadą patvirtino ekspertizės aktas, kuris nėra nuginčytas (1 t., b. l. 121-123). Šalių paaiškinimai yra vienas iš įrodymų (CPK 177 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovas nuosekliai tvirtino, kad su apeliantu yra atsiskaitęs, t.y. yra sumokėjęs nuompinigius už išsinuomotą žemę. Kolegija sprendžia, kad surinktų įrodymų visetas pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad apelianto reikalavimas priteisti nuompinigius yra nepagrįstas.

27Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Dėl to apelianto reikalavimas panaikinti sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra atmestinas. Teismas neturėjo jokio pagrindo nagrinėti ginčą kitu pagrindu, nei nurodytas ieškinyje.

28Dėl naujo pagrindo ginčyti sutartį

29Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nors civilinio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai - ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

30Pirmosios instancijos teismas analizavo apelianto reikalavimus, susijusius su nuomos sutarties nutraukimu, atsakovui nesumokant žemės nuomos mokesčių (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip jau nurodyta, teismas nustatė, kad šiuo pagrindu nutraukti šalių sudarytą sutartį negalima, kadangi atsakovas įvykdė savo prievolę sumokėti apeliantui nuompinigius. Apeliaciniame skunde išdėstytas dar vienas galimas pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį – kai nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar tikslinę žemės paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas keitė reikalavimo pagrindą ar siekė ginčą nagrinėti keliais pagrindais. Tai nebuvo fiksuojama iki pat baigiamųjų kalbų. Nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo kalbama apie galimybę nutraukti sutartį, kai nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą arba tikslinę žemės paskirtį. Šalys yra privatūs asmenys, turintys galimybę naudotis kvalifikuota teisine pagalba. Šiuo atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas yra atstovaujami advokatų. Teismas tokio pobūdžio bylose neturi būti aktyvus, priešingu atveju būtų galima konstatuoti jo šališkumą, šalių interesų pusiausvyros pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir sprendime pasisakė dėl kiekvieno apelianto reikalavimo. Tokio pobūdžio bylose, kuriose nėra jokio viešojo intereso gynybos, teismas neturi teisės viršyti reikalavimo ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą kitu pagrindu, nei jis buvo išdėstytas šioje byloje. Tačiau kolegija pažymi, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo patenkintas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šia nutartimi atsakovui per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį buvo uždrausta naudotis ginčo sklypu. Šis draudimas bus panaikinamas tik tada, kai įsiteisės pirmosios instancijos teismas.

31Kolegija sprendžia, kad šalių asmeniniai santykiai, susiję su jų netinkamu elgesiu vienas kito atžvilgiu, nėra esminis pagrindas panaikinti jų sudarytą sutartį. Pagal surinktus įrodymus galima daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai elgiasi su apeliantu, tačiau sutartis turi būti vykdoma, kadangi teismas nenutraukė jos apelianto nurodytu pagrindu.

32Dėl bendradarbiavimo principo pažeidimų

33Pasisakydamas dėl bendradarbiavimo principų, analizuotų pirmosios instancijos teismo sprendime, apeliantas neprašo kokį nors motyvą pašalinti iš sprendimo. Tai reiškia, kad jis nesuformulavo reikalavimo apeliaciniame skunde. Teismas savo iniciatyva to daryti negali.

34Kolegija taip pat pažymi, kad teisėtas sprendimas vien dėl jo motyvų negali būti naikinamas ar keičiamas.

35Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą apeliacinėje instancijoje

36Kolegija pažymi, kad apeliantas apeliaciniame procese visiškai nepagrįstai reikalauja įtraukti į bylą A. B.. Šio asmens teisinis interesas bylos eiga yra niekaip nesusijęs su ginčo esme. Šis asmuo nėra žemės sklypo savininkas. Apeliantas 2012 m. gruodžio 18 d. su A. B. buvo sudaręs Žemės sklypo nuomos sutartį (1 t., b.l.80-84). Sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui. Taigi, šis asmuo byloje jau neturi jokių teisių, kadangi įsiteisėja teismo sprendimas, kurio pagrindu bus tęsiama apelianto ir atsakovo sudaryta nuomos sutartis. Kolegija sprendžia, kad apeliantas elgiasi nesąžiningai, pateikdamas naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Jis prie apeliacinio skundo pridėjo Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (2 t., b. l. 138-142), iš kurios matyti, kad apeliantas perleido jam priklausantį žemės sklypą R. G.. Ginčas vyksta dėl dviejų apelianto reikalavimų – nuomos sutarties nutraukimo ir nuompinigių priteisimo. R. G. buvo siunčiamas prašymas pasisakyti dėl jos galimo noro įstoti į bylą apeliacinėje instancijoje (3 t., b. l. 52-53). Prašymas pareikšti savo nuomonę R. G. buvo įteiktas jai pačiai asmeniškai (3 t., b. l. 54). Jokio atsakymo nebuvo gauta. Kolegija daro išvadą, kad šioje byloje R. G. nerodo intereso įstoti į bylą. Tuo tarpu Žemės pirkimo-pardavimo sutartyje A. B. nurodomas tik kaip R. G. atstovas. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad R. G. šį asmenį įgaliojo, be kita ko, reikšti prašymus įtraukti į nagrinėjamą bylą ją pačią. Kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas perleido savo turtinį reikalavimą dėl nuompinigių priteisimo tretiesiems asmenims. Paprastai tai įforminama Reikalavimų perleidimo sutartimi. Apelianto reikalavimas priteisti nuompinigius yra kilęs iš jo teisių, atsiradusių iki žemės sklypo pardavimo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčą pagal apelianto ieškinio reikalavimus atsakovui bei pripažino, kad jie yra nepagrįsti. Naujoji žemės sklypo savininkė turi teisę kreiptis į teismą ir ginti savo teises, jei mano, kad jos yra pažeidžiamos, vykdant žemės nuomos sutartį tarp apelianto ir atsakovo. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, atsakovo teisės, numatytos žemės nuomos sutartyje, nepasikeičia, ji savaime netampa negaliojančia (CK 6.559 straipsnis).

37Kolegija pažymi, kad apeliantas neatsisakė apeliacinio skundo, nors jau nagrinėjant bylą, jam buvo žinoma, kad savo žemę pardavė kitam asmeniui. Būtent nagrinėjant bylą iš esmės, jis turėjo teisę pasinaudoti CPK 45 straipsnio nuostatomis. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus, kad apelianto reikalavimai yra nepagrįsti, jokie trečiųjų interesai nebus pažeisti.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą jis sumokėjo 500 Lt advokatei (3 t., b. l. 28). Spręsdamas dėl jų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į nuostatą, kad teismas paprastai negali bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju atsakovo prašymas priteisti iš apelianto 500 Lt bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, jo tenkinimas atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, reikalaujama priteisti suma negalėtų būti vertinama kaip siekis praturtėti pralaimėjusios šalies atžvilgiu (CPK 98 straipsnis).

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš ieškovo K. T. atsakovui V. S. 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas K. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu... 6. Atsakovas V. S. atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad... 7. II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados... 8. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimą dėl žemės nuomos... 10. Teismas nustatė, kad Žemės nuomos sutarties nuostatos atsakovą įpareigojo... 11. Teismas nurodė, kad ieškovo K. T.prašymu, siekiant nustatyti, ar atsakovo V.... 12. Teismas ieškovo argumentų dėl 2011-11-07 kasos išlaidų orderio Nr. 1... 13. Teismas nurodė, kad atsakovo ieškovui 2011-11-09 siųstas atsakymas į... 14. Nors teismo posėdyje apklausti liudytojai L. J., S. A. bei I. R. patvirtino,... 15. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas ieškinio pateikimo metu yra... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 17. Apeliaciniu skundu ieškovas K. T. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
  1. Teismas... 19. Atsakovas V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 21. ir teisiniai argumentai... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Dėl įrodinėjimo taisyklių... 25. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 26. Kolegija sutinka su apelianto motyvu, kad joks įrodymas neturi išankstinės... 27. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka,... 28. Dėl naujo pagrindo ginčyti sutartį... 29. Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nors... 30. Pirmosios instancijos teismas analizavo apelianto reikalavimus, susijusius su... 31. Kolegija sprendžia, kad šalių asmeniniai santykiai, susiję su jų netinkamu... 32. Dėl bendradarbiavimo principo pažeidimų... 33. Pasisakydamas dėl bendradarbiavimo principų, analizuotų pirmosios... 34. Kolegija taip pat pažymi, kad teisėtas sprendimas vien dėl jo motyvų negali... 35. Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą apeliacinėje instancijoje... 36. Kolegija pažymi, kad apeliantas apeliaciniame procese visiškai nepagrįstai... 37. Kolegija pažymi, kad apeliantas neatsisakė apeliacinio skundo, nors jau... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 39. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą jis... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 41. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti... 42. Priteisti iš ieškovo K. T. atsakovui V. S. 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų...