Byla eB2-2803-658/2016
Dėl bankroto bylos atsakovei D. Ž. firmai iškėlimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei I. B., atsakovės D. Ž. firmos vadovei D. Ž.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei D. Ž. firmai iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei D. Ž. firmai. Nurodė, kad atsakovė biudžetui yra skolinga 6 153,02 Eur, išieškoti skolą nurašant ją iš kredito įstaigose esančių sąskaitų ieškovui nepavyko, viešųjų registrų duomenimis nei įmonė, nei jos savininkė jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, todėl ieškovės manymu įmonė yra nemoki, ji negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl jai keltina bankroto byla. Teismo posėdyje ieškovės atstovė savo prašymą palaikė, nurodė, kad skola ne mažėja, o didėja, šiuo metu ji sudaro 7 613,22 Eur, o pagal pateiktus balanso duomenis įmonė atitinka Įmonių bankroto įstatyme apibrėžtą nemokios įmonės būseną.

5Atsakovės atstovė prašo nekelti D. Ž. firmai bankroto bylos, kadangi ji vykdo veiklą, turi užsakymų, skola susidarė dėl naujai atidarytų parduotuvių ir pasamdytų keturių darbuotojų. Šiuo metu turi užsakymų ir ketina skolą dengti dalimis, daugiau kreditorių neturi.

6Atsisakytina kelti bankroto bylą.

7Pagal Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, kai įmonė yra nemoki, pagal 2 punktą – įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi pareiškimas gali būti tenkinamas ir bankroto byla įmonei gali būti iškeliama tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstos skolos turi viršyti pusę į balansą įrašyto turto vertės.

8Sisteminė bankroto procesą reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia spręsti, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Minėtos teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Vadovaujantis teismų praktika bankroto bylose, pradedant bankroto procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-599/2014).

9Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą, pateikė teismui duomenis apie D. Ž. firmos finansinę padėtį.

10Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pagal 2016 m. gruodžio 12 d. balansą įmonės viso turto vertė sudaro 6 870 Eur, iš jo 288 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 6 582 Eur – trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bei 215 Eur piniginės lėšos). Pagal minėtą balansą, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 7 699 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai), pagal 2016 metų lapkričio mėnesio Pelno (nuostolių) atskaitą įmonė iki 2016 metų lapkričio mėnesio patyrė 6 928 Eur nuostolį, tačiau 2016 m. gruodžio 12 d. balanso duomenimis įmonės nuostolis tesudaro 829 Eur. Atsakovė taip pat pateikė duomenis apie pradelstus mokėjimus kreditoriams, kurie 2016 m. lapkričio 8 d. sudarė 8 118,71 Eur. Atsakovė paaiškinamajame rašte yra nurodžiusi, kad neteko teisės į patalpas, kuriose vykdė veiklą keletą metų, todėl teko išsikelti, prekių dalį nurašyti, o dalį parduoti pusvelčiui, tačiau šiuo metu yra sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (2016 m. balandžio 1 d. Nr. 24), gauti leidimai veiklai vykdyti. Atsakovė taip pat pateikė duomenis apie tai, kad yra sudariusi 960 Eur vertės prekių pirkimo pardavimo sutartį su IDEA GROUP AS, Norvegijoje (2016 m. lapkričio 25 d. sutartis), 2016 m. lapkričio 25 d. yra išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą Nr. DŽ 00480 dėl 184,40 Eur vertės prekių pardavimo, 2016 m. lapkričio 11 d. yra išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą Nr. DŽ 16-11-01 dėl 110,70 Eur vertės produkcijos pardavimo, 2016 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DŽ 2016/12/08-1 dėl 72 Eur vertės produkcijos pardavimo, 2016 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 945 Eur vertės produkcijos pardavimo, 2016 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DŽ 2016/12/08-2 dėl 50 Eur vertės produkcijos pardavimo. Taip pat atsakovė nurodė, kad šiuo metu derasi dėl 810 Eur vertės produkcijos užsakymo, pirkėjų įsiskolinimas sudaro 2 200 Eur, kurį sumokėjus bus dengiami įsipareigojimai kreditoriams.

11Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys patvirtina, kad D. Ž. įmonės skola valstybės biudžetui sudaro 519,13 Eur, tačiau atsakovė pateikė duomenis, kad dalį skolos sumokėjo, o iš viešai prieinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos matyti, kad šiuo metu skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai tesudaro 193,56 Eur. Skola VSDFV Kauno skyriui sudaro 7 613,22 Eur, UAB „Beka“ 465,25 Eur.

12Taigi, pateikti duomenys leidžia spręsti, kad įmonė turi turto už 8 904,1 Eur (6 582 Eur pagal balansą iki 2016 m. lapkričio 8 d. + 2 322,1 Eur pagal paskutines PVM sąskaitas faktūras ir sutartis), o jos įsipareigojimai kreditoriams siekia 8 272,03 (193,56 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai + 7 613,22 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui + 465,25 Eur UAB „Beka“).

13Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal IBĮ 2 straipsnio 8 dalį, turi būti įvertinamas įmonės pradelstų įsipareigojimų (pradelstų skolų, neįvykdytų darbų) santykis su jos turto, įrašyto į įmonės balansą, realia verte pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 1 d.). Tik teisingai nustačius atsakovo turto ir jo pradelstų įsipareigojimų santykį, galima padaryti pagrįstą išvadą dėl atsakovo mokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.; CPK 185 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2665/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1554/2011, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2158/2013 ir kt.). Kaip matyti iš įmonės pateiktų dokumentų, D. Ž. įmonės pradelsti kreditoriams viršija 50 procentų įmonės turto, tačiau iš atsakovės pateiktų sutarčių ir išrašytų sąskaitų bei mokėjimų VSDFV Kauno skyriui ir VMI nustatyta, jog atsakovė reguliariai gauna pajamas ir mažina skolas kreditoriams, - vadinasi, nėra vienos (pirmosios) nemokios įmonės apibrėžimo sąlygos (negalėjimo laiku atsiskaityti su kreditoriais). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į nurodytą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad įmonė veiklą vykdo, gauna pajamas bei dengia įsiskolinimus, todėl nelaikytina, kad įmonė yra nemoki ir negebanti po truputi dengti įsiskolinimus. Atsakovė gali vykdyti ir vykdo įsipareigojimus kreditoriams, tačiau šiuo metu yra galimai susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais.

14Pažymėtina, kad šiuo atveju bankroto bylos iškėlimas prieštarautų ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, nes bankroto procesas skirtas ne pavienių kreditorių interesų patenkinimui ir taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius rinkos dalyvius bei užtikrinti lygiavertę visų įmonės kreditorių interesų apsaugą. Šia procesine teise kreditorius turėtų naudotis atsakingai, kuomet įvertinus visą faktinę situaciją, kreditorius nustatytų, jog skolininkas nesiruošia tęsti ūkinės-komercinės veiklos bei nėra įmanoma iš skolininko turto jokiais protingais ir racionaliais būdais išsiieškoti skolos, išskyrus bankroto bylos iškėlimą. Tai, kad atsakovė šiuo metu neatsiskaitė su pareiškėju, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovei. Bankroto byla keliama kai egzistuoja bent vienas ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas, kurių nenustačius, aplinkybė, jog atsakovė nesumoka skolos, negali būti pagrindu bankroto bylai iškelti. Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė teismui pakankamai įrodymų, paneigiančių pareiškimo argumentus, susijusius su įmonės nemokumu, todėl, nenustačius pagrindų, numatytų IBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, bankroto bylai iškelti, ir atsižvelgus į tai, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, atsisakytina kelti bankroto bylą.

15Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsniu, teismas,

Nutarė

16atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei D. Ž. firmai (į. k. 134856187).

17Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai