Byla 2A-35-730/2018
Dėl naudojimosi paveldėtu turtu tvarkos nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių M. Š., R. K., G. B. ir J. M. D. ieškinį atsakovui J. B. dėl naudojimosi paveldėtu turtu tvarkos nustatymo ir atsakovo J. B. patikslintą priešieškinį ieškovėms M. Š., R. K., G. B. ir J. M. D. dėl naudojimosi paveldėtu turtu tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovės ieškiniu prašė nustatyti gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), žymimo plane indeksu 1A1m(p), esančio ( - ), naudojimosi tvarką ir joms skirti naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis, 1-1 5,76 kv. m., 1-2 9,12 kv. m., 1-3 9,93 kv. m., 1-4 14,67 kv. m., 1-7 9,99 kv. m., iš viso patalpų ploto – 49,47 kv. m., o atsakovui paskirti naudotis gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris ( - ) žymimo plane indeksu 1A1m(p), esančio ( - ), šiomis patalpomis: 1-5 13,24 kv. m., 1-6 2,87 kv. m., iš viso 16.11 kv. m. arba 0,29 kv. m. mažiau nei priklausytų atsakovui pagal nuosavybės teise tenkančio gyvenamojo namo patalpų dalį ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog kad ( - ) mirė ieškovių motina L. B.. Po motinos mirties pagal įstatymą velionės turtą paveldėjo keturi vaikai. Turtą paveldėjo lygiomis dalimis po ¼ dalį namų valdos, tai yra gyvenamojo namo, ūkio pastato, žemės sklypo ir kitų statinių, esančių ( - ). Naudojimosi patalpomis tvarka nėra nustatyta, gera valia dėl naudojimosi patalpomis tvarkos su atsakovu nesutaria, todėl prašo teismą nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką. Kadangi ieškovė G. B. dovanojo savo dukrai J. M. D. dalį savo turto, J. M. D. byloje dalyvauja kaip ieškovė.

    6

  2. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu, unikalus numeris ( - ), žymimo plane indeksu 1A1m(p), esančio ( - ) tvarką: atsakovui paskirti naudotis kambariais 1-7, (9,99 kv. m.) ir 1-5 (13,24 kv. m.) ir veranda 1-6, (2,87 kv. m.), iš viso patalpų ploto 26,1 kv. m., o ieškovėms skirti naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis – 1-1 (5,76 kv. m.), 1-2 (9,12 kv. m.), 1-3 (9,93 kv. m.), 1-4 (14,67 kv. m.), iš viso patalpų ploto 39,48 kv. m., priteisti iš atsakovo ieškovių naudai 1 414,71 EUR kompensaciją už atsakovui liekančią didesnę turto dalį. Atsakovas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog jam tenka naudotis didesne turto dalimi, minusavus jo išlaidas namo pagerinimui, sudarančias 1 409,87 EUR, jis sutinka sumokėti ieškovėms 1 414,71 EUR kompensaciją. Atsakovas taip pat sutinka savo lėšomis įsirengti vandentiekį ir kanalizaciją, kurių įrengimas jam atsieitų 629,20 EUR, atskirą elektros įvadą, bei susiremontuoti apleistus ir neprižiūrėtus kambarius.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Tauragės apylinkės teismas (Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017-08-22 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė ieškovėms G. B., M. Š., R. K., J. M. D. ir atsakovui J. B. naudojimosi gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), žymimo plane indeksu 1A1m(p), esančio ( - ), patalpomis tvarką: ieškovėms G. B., M. Š., R. K., J. M. D. paskyrė naudotis patalpomis, namo išplanavimo plane pažymėtomis indeksais: 1-1 5,76 kv. m., 1-2 9,12 kv. m., 1-3 9,93 kv. m., 1-4 14,67 kv. m., iš viso patalpų ploto 39,48 kv. m.; atsakovui J. B. paskyrė naudotis patalpomis, namo išplanavimo plane pažymėtomis indeksais: 1-7, 9,99 kv. m., 1-5 13,24 kv. m. ir 1-6, 2,87 kv. m., viso patalpų ploto 26,1 kv. m., likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė, priteisė iš atsakovo J. B. 3 812,12 EUR piniginę kompensaciją ieškovių G. B., M. Š., R. K. ir J. M. D. naudai, priteisė iš G. B., M. Š., R. K., J. M. D. ir J. B. po 4,04 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei. Tauragės apylinkės teismo (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-09-20 nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas 2017-08-22 sprendimo rezoliucinėje dalyje.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus ieškovių pasiūlytą patalpų padalinimo planą bei namo planą, nustačius ieškovių siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, neadekvačiai būtų pažeistos atsakovo teisės bei pažeisti interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai. Ieškovės teikdamos siūlymą neatsižvelgė į tai, kokiu būdu atsakovas galės šildytis savo patalpas, nesiūlė visoms šalims naudotis patalpa, kurioje yra šildymo krosnis ar kitų patalpų apšildymo variantų, iš kurių galima būtų priimti racionaliausią pasiūlymą. Be to, nustatyta, kad ieškovių pasiūlytoje naudojimosi tvarkoje atsakovui tenkančioje dalyje nėra vandentiekio ir kanalizacijos, o tai reiškia, kad jo dalis yra mažiau vertingesnė, negu ieškovėms tenkanti dalis. Todėl teismas padarė išvadą, jog toks ieškovių pasiūlymas neatitinka adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo, racionalumo ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, nes turto dalys bus nelygiavertės, atsakovas negalėtų prieiti prie kamino ir prisijungti prie pečiaus dūmtraukį, jam papildomai reikėtų įsirengti šildymo įrangą, kuri pareikalautų papildomai lėšų, todėl atsakovui paskyrus naudotis minėtas patalpas, jis iš karto negalėtų dėl aukščiau paminėtų aplinkybių jomis naudotis. Kita vertus tenkinus atsakovo prašymą nustatyti jo siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, jam atitektų 9,7 kv. m. daugiau patalpų ploto, kas, kaip teigia ieškovės, pažeistų adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijus. Tačiau vertinant šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovui tenkanti naudotis namo dalis būtų žymiai mažiau vertingesnė, negu ieškovėms tenkanti naudotis namo dalis, nes atsakovo dalis nėra taip gerai įrengta, kaip ieškovių prašoma palikti namo dalis, joje nėra vandentiekio ir kanalizacijos, be to atsakovas savo dalyje pastoviai gyveno, kiek sugebėjo ar galėjo šia namo dalimi ir motinos dalimi rūpinosi, mokėjo už motinos patalpų dalyje esantį vandenį mokesčius. Teismas padarė išvadą, kad palikus jam naudotis šiomis jo valdomomis patalpomis ir sumokėjus ieškovėms atitinkamo dydžio kompensacijas už jam tenkančią naudotis didesnę 9,7 kv. m. namo dalį, būtų išlaikyti adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo, racionalumo ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijai. Teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, kuris pareiškęs norą mokėti kompensaciją, daugiau įrodymų apie namo rinkos kainą nepateikė, padarė išvadą, kad namo rinkos vertė yra nustatyta ieškovių paskaičiavimais atliktais pagal vertintojo aktą, nes paskaičiavimai realiau atitinka namo rinkos vertę. Pagal ieškovių paskaičiavimus namo rinkos vertė yra 25 760 EUR. Teismas, vertindamas priteistinos kompensacijos dydį, neatsižvelgia į atsakovo nurodytas aplinkybės dėl to, kad jis pagerino namą, tai yra sudėjo langus, įvedė motinos pusėje vandentiekį, atliko elektrifikacijos darbus, bei vykdė kitus namo pagerinimo darbus, nes šiuos darbus jis vykdė dar esant motinai gyvai ir nepateikė įrodymų, kad jis už pagerinimo darbus mokėjo pinigines lėšas, ar kažkas tuos darbus vykdė nemokamai. Dėl to kompensacija išmokėtina ieškovėms solidariai apskaičiuojama taip: namo bendras plotas 65,58 kv. m., todėl atsižvelgiant į viso namo įkainojimą vieno kv. metro kaina laikytina 392,80 EUR, kiekvienam pradiniam paveldėtojui tenka po ¼ paveldėto turto, t.y. po 16,395 kv. m.. Kadangi atsakovui tenka naudotis 9,705 kv. m. didesniu plotu, atsakovas už jam tenkantį didesnį patalpų plotą turėtų ieškovėms išmokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro 3 812,12 EUR arba po 953,03 EUR kiekvienai ieškovei atskirai. Teismo posėdžio metu, teismas ne kartą kreipėsi į šalių atstovus dėl to ar jie nepageidautų vietoje naudojimosi tvarkos nustatymo, spręsti klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo, tačiau šalių atstovai prašė tik nustatyti namo naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą. Proporcingai atmestai ir patenkintai ieškinio bei priešieškinio daliai, priteistos bylinėjimosi išlaidos.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė M. Š. prašo pirmosios instancijos teismo 2017-08-22 sprendimą pakeisti ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), žymimo plane indeksu 1A1m(p) patalpą, žymimą indeksu 1-7 9,99 kv. m. paskirti naudotis ieškovėms; atsakovui paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis 1-6 2,87 kv. m., ir 1-5 13,24 kv. m., netenkinti atsakovo reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo ieškovėms iš atsakovo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pakankamai nemotyvuodamas, nustatė atsakovo prašomą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Tokiu būdu apribojo ieškovės teisę naudotis jai priklausančiu turtu, tai yra, sumažėjo ieškovei tenkanti turto dalis nuo 16,37 kv. m. iki 13,16 kv. m.
    2. Teismas priteisdamas kompensaciją ieškovėms iš atsakovo už jam tenkančią naudotis didesnę turto dalį, priverstinai įpareigojo ieškovę parduoti atsakovui pagal paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teise priklausantį turtą.
    3. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo pageidaujamą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, bei priteisdamas kompensaciją ieškovėms, iš esmės pažeidė materialines bei procesines teisės normas, kadangi išėjo iš reikalavimo ribų, nes atsakovas neprašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
    1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą atsakovui paskirti naudotis patalpa, pažymėta Nr. 1-7 ir priteisti iš atsakovo visų ieškovių naudai 3 812,12 EUR kompensaciją pakankamai išsamiai motyvavo.
    2. Apeliantė teigia, kad teismo sprendimas reiškia, kad ji privalo parduoti atsakovui 3,21 kv. m. už 1 270,71 EUR, tačiau pastebėtina tai, kad pati apeliantė patvirtino, jog „padalinti gyvenamąjį namą taip, kad kiekvienas iš bendraturčių gautų pagal jam priklausančią nuosavybės dalį name ir atskiras izoliuotas patalpas, nėra jokios nei teisinės, nei techninės galimybės“, kas reiškia, kad nesvarbu, kaip būtų patalpos paskirtos naudotis, vis tiek kažkam reikėtų sumokėti kompensaciją kitiems bendraturčiams. Tam ir yra sukurtas kompensacijos institutas, kad teisingai už tokius pažeidimus būtų atlyginta.
    3. Apeliantė nepateikia jokių objektyvių motyvų, kokiu pagrindu ginčo patalpa, pažymėta 1-7, turėjo būti priteista ieškovėms ir nepateikia jokių argumentų, kurie galėtų paneigti teismo nurodytus sprendimo motyvus.
    4. Iš atsakovo buvo priteista pakankamai didelė kompensacija ieškovėms remiantis jų nurodyta namo verte, tačiau nustatant kompensacijos dydį nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovui priskirtose naudotis patalpose nėra nei vandentiekio nei kanalizacijos, o ieškovėms priskirtose naudotis patalpose visa tai yra, be to, ieškovėms priskirtos naudotis patalpos yra suremontuotos, o atsakovo patalpoms yra reikalingas pakankamai didelis remontas, kas reiškia, kad ir taip ieškovėms priskirtų naudotis patalpų vertė yra žymiai didesnė, dėl ko, teismas turėjo priteisti mažesnę kompensaciją ieškovėms, tačiau atsakovas šios sprendimo dalies atsakovas neskundžia.
    5. Nesutiktina, kad teismas, priimdamas sprendimą, „išėjo iš šalių reikalavimo ribų ir taip pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas“, kadangi atsakovas prašė už jam priskirtas naudotis tris patalpas priteisti kompensaciją ieškovėms. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ne tik atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra priteisiama kompensacija, bet ir nustatant naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką.
    6. Paskyrus ieškovėms naudotis patalpa, pažymėta indeksu 1-7, reikėtų projekto, kurio pagrindu būtų galima iškirsti sieną iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-3, į patalpą, pažymėtą indeksu 1-7, bei užmūryti duris, vedančias iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-7, į patalpą, pažymėtą indeksu 1-5, kas būtų neproporcinga ir užprogramuotų ginčą ateityje.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė G. B. prašo patenkinti apeliacinį skundą visa apimtimi. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
    1. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tik iš atsakovui palankios pusės. Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo prašymą nustatyti jo pageidaujamą naudojimosi tvarką, motyvuodamas tuo, jog ieškovės prašydamos nustatyti jų siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, neįvertino, kokiu būdu atsakovui reikės šildytis jam priskirtas naudotis patalpas. Tačiau, teismas neįvertino, jog namas yra šildomas viena krosnimi, kuri pagal skundžiamą teismo sprendimą atiteko atsakovui. Todėl pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokiu būdu ieškovėms teks šildytis savo patalpas, taip pažeisdamas ieškovių teises.
    2. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į ieškovių paaiškinimus, jog atsakovas sąmoningai šildosi patalpas tik tiek, kiek reikalinga jo patalpoms apšildyti. Todėl kritiškai vertintini atsakovo argumentai apie papildomos šildymo įrangos įrengimą, kadangi ieškovėms šildant savo patalpas, bus šildomos iš atsakovo patalpos.
    3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patenkinus ieškovių reikalavimą, atsakovui tektų žymiai mažiau vertingesnė namo dalis. Pats atsakovas namo pagerinimus įvertino 1 409,87 EUR, todėl net ir įrodžius, jog atsakovas išleido namo perginimui 1 409,87 EUR, minėta kompensacija atsakovui būtų mažesnė nei pirmosios instancijos teismas priteistas kompensacija ieškovėms iš atsakovo.
    4. Atsakovas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pareiškė, jog nevykdys sprendimo dalies dėl kompensacijos išmokėjimo, todėl darytina išvada, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo išspręstas ginčas tarp šalių.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

14

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad šalys yra nekilnojamojo turto, esančio ( - ), bendraturčiai: ieškovėms M. Š., R. K. ir atsakovui J. B. nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), šiltnamio, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), ieškovei G. B. nuosavybės teise priklauso 7/200 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ¼ dalis šiltnamio, unikalus Nr. ( - ), pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, ieškovei J. M. D. nuosavybės teise priklauso 215/1000 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), pagal dovanojimo sutartį.
  5. Ginčas šioje byloje iškilo dėl pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovės prašė paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-7, o atsakovui 1-5, 1-6. Atsakovas, vadovaudamasis ieškovių pateiktu projektu, prašė papildomai jam paskirti naudotis patalpa pažymėta indeksu 1-7, bei priteisti kompensaciją iš atsakovo ieškovėms, už jam tenkančią naudotis didesnę turto dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo pageidaujamą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką.
  6. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo prašomą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, apribojo ieškovės teisę naudotis gyvenamuoju namu, o nuspręsdamas priteisti ieškovėms kompensaciją už atsakovui tenkančią naudotis didesnę turto dalį, iš esmės privertė ieškovę parduoti atsakovui jai priklausančio turto dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo pageidaujamą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, bei priteisdamas kompensaciją ieškovėms, iš esmės pažeidė materialines bei procesines teisės normas, kadangi išėjo iš reikalavimo ribų, nes atsakovas neprašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
  7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tai yra neatskleidė bylos esmės, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
  8. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).
  9. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).
  10. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, siekiant atriboti ir tiksliai nustatyti, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai, šalys turi pateikti teismui planą (projektą), kaip pageidauja naudotis bendrosios nuosavybės teise priklausančiu daiktu. Ieškovės pateikė į bylą planą, parengtą pagal ginčo pastato 2015-05-27 kadastrinių matavimų duomenis, prašė, kad pagal jį būtų nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, ieškovėms paskiriant naudotis patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-7, o atsakovui 1-5, 1-6. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovių siūloma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, neteikė teismui projekto, pagal kurį, pageidauja nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, kuri būtų racionali ir nepažeistų nė vieno bendraturčio teisių.
  11. Be to, iš apeliacinio skundo motyvų, šalių procesinių dokumentų matyti, jog ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos iš esmės kyla tik dėl patalpos, pažymėtos plane indeksu 1-7 (skundžiamu sprendimu minėta patalpa priskirta naudotis atsakovui). Iš byloje pateikto naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos projekto, nematyti, kokia yra šios patalpos paskirtis. Pirmosios instancijos teismas iš šalių teiktų paaiškinimų nustatė faktines aplinkybes, jog patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-7, yra įrengta virtuvė bei joje stovi krosnis, kuria šildomas namas. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas naudotis minėta patalpa atsakovui, motyvavo tuo, jog paskiriant minėtą patalpą naudotis ieškovėms, atsakovas neturės galimybės šildytis jam priskirtų naudotis patalpų, kadangi negalės prieiti prie krosnies bei kamino, jam teks įsirengti atskirą šildymą. Tačiau pažymėtina, kad paskiriant minėta patalpa naudotis tik atsakovui, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir netyrė aplinkybių, ar ieškovės turės technines galimybės šildyti joms tenkančias naudotis patalpas. Byloje ieškovių pateiktame naudojimosi patalpų plane taip pat nenurodyta, kaip techniškai bus išspręstas šalims tenkančių naudotis patalpų šildymo klausimas.
  12. Papildomai pažymėtina tai, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ginčo pastate yra įrengtas vandentiekis bei nuotekų šalinimo sistema, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nustačius ieškovių arba atsakovo pageidaujamą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, abi šalys turės technines galimybes naudotis vandeniu bei nuotekų sistema, ir dėl to kiekvienai šaliai tenkanti naudotis namo dalis galės būti naudojama pagal paskirtį. Iš ieškovių pateikto naudojimosi nekilnojamuoju turto projekto nematyti, kurioje ginčo pastato vietoje yra sanitarinis mazgas su nuotekų sistema ir vandentiekiu, ir nematyti, ar techniškai yra įmanoma abiems šalims naudotis vandentiekiu bei nuotekų sistema nustačius šalių pageidaujamas naudojimosi tvarkas. Šių aplinkybių nesiaiškino ir pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė tik tai, kad pagal ieškovių siūlomą nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, atsakovui tenkančioje naudotis dalyje nėra vandentiekio ir kanalizacijos.
  13. Be to, iš byloje pateikto naudojimosi nekilnojamuoju turtu projekto matyti, kad vienintelis įėjimas į ieškovių pageidautiną naudotis patalpą, pažymėtiną indeksu 1-7, yra iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-5. Tarp šalių nėra ginčo, jog minėta patalpa, pažymėta indeksu 1-5, turėtų naudotis atsakovas. Taigi, pagal byloje esantį naudojimosi nekilnojamuoju daiktu projektą, nustačius ieškovių pageidaujamą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, ieškovės neturėtų galimybės patekti į joms prisikirtą naudotis patalpą ir ja tinkamai naudotis. Ieškovių teigimu, kad būtų galima patekti į patalpą, pažymėtą indeksu 1-7, iš ieškovių naudojamų patalpų, ieškovės norėtų užmūryti duris iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, ir įrengti duris iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-3, į patalpą, pažymėtą indeksu 1-7. Tačiau įrodymų, jog yra galimybė techniškai, nepažeidžiant statinio savybių, statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų užmūryti duris iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, ir įrengti duris iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-3, byloje nėra. Ieškovių pateiktame projekte, nėra nurodyta, jog yra galimybė įsirengti kitą įėjimą, į minėtą patalpą.
  14. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog nėra byloje įrodymų, pagrindžiančių, jog nustačius naudojimosi tvarką pagal šalių reikalavimus bus užtikrintas techniškai tvarkingas abiejų pastato dalių naudojimas pagal paskirtį, atsižvelgiant į tai, jog iš byloje pateikto nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos projekto, pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi tvarką, nėra matyti, ar yra techninės galimybės pagal ieškovių pateiktą planą nustatyti naudojimosi tvarką taip, jog abi šalys galėtų ginčo patalpomis naudotis pagal paskirtį, ar yra galimybė įrengti duris į ieškovių pageidaujamą naudotis patalpą, pažymėtą indeksu 1-7, darytina išvada, kad pagal šiuo metu byloje esantį pastato projektą nėra įmanoma nustatyti naudojimosi ginčo pastatu tvarkos.
  15. Ištyrusi byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentus, esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių racionaliai nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Teisėjų kolegijos nuomone, tik pasiūlius atsakovui, prieštaraujančiam ieškovių prašomai nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkai, pateikti specialistų paruoštą naudojimosi nekilnojamuoju turtu projektą, bei ieškovėms pateikus specialistų paruoštą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kuriame matytųsi, jog yra techninės galimybės nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią šalys galėtų racionaliai naudotis jų prašomomis priskirti patalpomis pagal paskirtį (naudotis vandentiekiu ir nuotekų sistema, šildyti patalpas), išanalizavus, ar yra galimybė įrengti duris iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-3, į patalpą, pažymėtą indeksu 1-7, bei užmūryti įėjimą iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, būtų pagrindas priimti racionalų sprendimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  16. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas negali nustatytų procesinių teisės normų pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.
  17. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai