Byla 2A-566-186/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Tamošiūnienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir atsakovės (šiuo metu bankrutavusios) uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujoji Vaišvydava“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Vaišvydava“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ priešieškinį ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Investicinių projektų vykdymo grupė“ dėl statybos darbų kainos sumažinimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ (toliau ir – Rangovė) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Naujoji Vaišvydava“ (toliau ir – Užsakovė) 3 830 364,32 Lt už atliktus statybos rangos darbus, 8,49 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2005 m. spalio 26 d. sudarė Generalinę projekto „Naujoji Vaišvydava“ valdymo sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užduotį suprojektuoti ir pastatyti statinį, Didžiojoje g. 82, Kaune, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti darbų kainą. Ieškovė darbus atliko, atsakovė darbus priėmė, tačiau už juos neatsiskaitė. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė dalį statybos rangos darbų atliko nekokybiškai ir nepašalino darbų trūkumų. Visus ieškovės atliktų darbų trūkumus patvirtina UAB „Skena“ eksperto Arnoldo Zeltinio 2010 m. rugpjūčio 23 d. atlikta gyvenamojo namo, esančio Didžiojoje g. 82, Kaune, statybos defektų nustatymo ir jų pašalinimo kainos paskaičiavimo ataskaita. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012, patenkino UAB „Naujoji Vaišvydava“ ieškinį UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ dėl statybos darbų kainos sumažinimo 836 283 Lt. Ieškovė nėra atlikusi dalies darbų, kuriuos reikalauja apmokėti. Tai, kad darbai neatlikti, įrodo jų perdavimo–priėmimo aktų nebuvimas. Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama sumažinti ieškovei pagal Sutartį mokėtiną kainą 669 242,60 Lt suma. Nurodė, kad ieškovė nėra atlikusi dalies darbų, už kuriuos reikalauja apmokėti. Atsakovė nuo 2010 m. vasario mėn. iš įvairių tiekėjų įsigijo medžiagų ir pati arba pasitelkdama kitus rangovus užbaigė ieškovės neatliktus darbus, kurie numatyti sąmatoje. Bendra šių darbų kaina 305 203,84 Lt. Ieškovė taip pat nėra atlikusi dalinės apdailos darbų keturiuose butuose. Užbaigti šiuos darbus atsakovei kainuos 40 038,76 Lt. Ieškovė savavališkai apleido objektą, pastatas tuo metu nebuvo baigtas statyti ir negalėjo būti pripažintas tinkamu naudoti, todėl ieškovei nepriklauso sąmatos 89 eilutėje nurodytas 324 000 Lt užmokestis už projekto valdymą ir pastato pridavimą valstybinei komisijai.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ 778 752,72 Eur skolos už statybos darbus ir 524 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“; priteisė iš ieškovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 4,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei BUAB „Naujoji Vaišvydava“. Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmetė. Teismas nustatė, kad pagal Sutartį šalys susitarė, jog atliekamų darbų apimtis ir jų kaina nustatoma sąmatose atskirai kiekvienam statybos objektui. Sąmatose nustatyta darbų kaina buvo koreguota du kartus. Pradinėje sąmatoje Nr. NV-2007-01 (užsakymo data 2007 m. balandžio 20 d.) darbų kaina yra 13 857 246 Lt. Joje nurodyti pagrindiniai teritorijos ir pastato statybos darbai. Sąmatoje nurodyta, kad atsiskaitymas už darbus vykdomas tarpiniais etapais po darbų atlikimo, pateikus sąskaitas–faktūras ir atliktų darbų aktus. Antroje sąmatoje NV-2007-02 (užsakymo data 2007 m. gegužės 2 d.) nurodyta darbų kaina yra 13 073 200 Lt. Trečioji sąmata NV-2007-02 (korektūra 2009 m. kainomis) (toliau ir – Sąmata), kurioje darbų kaina nurodyta 11 876 246,21 Lt, įrodo, kad dalis darbų buvo pašalinta, koreguota kai kurių darbų apimtis, tačiau ieškovė įsipareigojo namą priduoti valstybinei komisijai. Pasak teismo, tam, kad būtų galima nuspręsti apie Sutartimi ieškovės prisiimtus darbų apimties įsipareigojimus, reikia nustatyti statinio techniniame projekte ir darbo projekte nurodytus darbus. Namo projekto pakeitimo techninis projektas nėra pakankamai informatyvus darbų apimties detalizavimui. Įvertinimui, ar ieškovė privalėjo valstybinei komisijai namą priduoti be butų apdailos (faktiškai buvo priduotas 90 procentų baigtumo namas), reikalingi visi darbo projektai, tačiau atsakovė jų pateikė tik dalį. Pasak teismo, nors statant Sutartyje nurodytą statinį nebuvo rašomi aktai, pavadinti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais (CK 6.662 str.), nagrinėjamu atveju juos atitiko ieškovės pateiktos pažymos „forma Nr. 3“. Ieškovės atlikti darbai šiomis pažymomis buvo priimti. Tai patvirtina ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suvestinė, PVM sąskaitos faktūros, atsakovės direktoriaus parašai pažymose „forma Nr. 3“, visų liudytojų, dalyvavusių vykdant statybą ginčo laikotarpiu, parodymai. Pažymos apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitos faktūros atitinka atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktams keliamus reikalavimus. Jos yra rašytinės formos. Jose nurodyti per tam tikrą laikotarpį ieškovės atlikti darbai ir jų vertė. Šie dokumentai yra pasirašyti atsakovės atstovo, kas pagal CK 6.662 straipsnį ir 6.694 straipsnį reiškia šiuose dokumentuose nurodytų darbų priėmimą bei pretenzijų dėl jų kiekio, kokybės ir kainos neturėjimą. CK 6.662 straipsnyje nenustatyta speciali privaloma priėmimo–perdavimo akto forma, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 str. 1 d.). Teismo vertinimu, aplinkybę, jog pažymomis „forma Nr. 3“ šalys perdavinėjo–priiminėjo ieškovės atliktus statybos darbus, netiesiogiai patvirtina faktas, jog atsakovė pateikė teismui 2013 m. birželio mėn. vienašališkai surašytą rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą, kuriame ieškovė nurodoma kaip atlikusi darbus rangovė. Ieškovės ir jos subrangovų darbų atlikimą įrodo ir statybos žurnalai, taip pat abiejų šalių vyriausiųjų finansininkių pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai, į kuriuos įtrauktos tik neapmokėtos sąskaitos. Teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 18 d.–2009 m. liepos 31 d. laikotarpiu atsakovei ginčo statybos vykdymui buvo išmokėtas kreditas, kurio bendra suma 6 844 073,73 Lt. 2009 m. gegužės mėnesio duomenimis, atliktų darbų likutinė vertė pagal Sąmatą, suderintą su banku, yra 999 993,60 Lt. Darbų priėmimo faktą patvirtina aplinkybė, jog atsakovė faktiškai naudojasi ieškovės atliktų darbų rezultatu, t. y. atsakovė išpardavė ieškovės statytame name esančius butus ir komercines patalpas. Šį faktą, pasak teismo, taip pat patvirtina 2009 m. gegužės 8 d. trišalis susitarimas dėl paskolos subordinavimo, pagal kurį ieškovė yra kreditorius, o atsakovė – skolininkas, kadangi nebūtų pagrindo sudaryti tokio susitarimo nesant vykdytinos prievolės atsiskaityti už atliktus darbus. Pasirašydama šį susitarimą atsakovė pripažino turinti prievolę ieškovei sumokėti 3 000 000 Lt ir susitarė dėl jos vykdymo atidėjimo. Teismas nustatė, kad ieškovė 2011 rugpjūčio 18 d. pranešimu informavo atsakovę bei banką apie susitarimo nutraukimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą dėl susitarimo nutraukimo teisėtumo, 2013 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2013, be kita ko, konstatavo, jog, įvertinus šalių įsipareigojimų pagal Sutartį ir susitarimą turinį, ieškovė (BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“) pagrįstai teigia, kad jos reikalavimo teisė atsakovei atsiranda ne iš susitarimo, o iš Sutarties. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė pažymose „forma Nr. 3“ išvardinto kiekio ir vertės darbų perdavimą atsakovei bei jų priėmimo faktą. Remiantis Sutarties 6.4 punktu ir CK 6.687 straipsniu, atsakovė už šiuos darbus privalo sumokėti, minusuojant 2012 m. gruodžio 6 d. teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr.2-865-601/2012, nurodytą nekokybiškai atliktų darbų šalinimo vertę (atsakovės nuostolius) (3 830 364,32 Lt - 836 283 Lt) (CPK 182 str. 2 p.). Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai reikalauja, kad ieškinio suma turi būti sumažinta atsakovės įrodyta įsigytų medžiagų kaina bei kitų rangovų atliktų darbų verte 305 203,84 Lt (CK 6.665 str. 1 d. ir Sutarties 8.3. p.). Teismas nurodė, kad ieškovė pripažįsta neatlikusi visų sąmatoje nurodytų darbų. Priešieškinio reikalavimą dėl būsimų darbų vertės 40 038,76 Lt teismas atmetė, nes nėra duomenų apie atsakovės patirtas išlaidas šiems darbams bei tam įsigytas medžiagas, įrodymų apie šių darbų atlikimą, nurodytos kainos yra apytikslės (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad į ieškinio sumą statybos pridavimo valstybinei komisijai kaina 324 000 Lt nėra įtraukta. Ieškinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo teismas netenkino, remdamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu. Teismas nepriteisė ieškovei dalies išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes nustatė, kad dalį advokato išrašytų sąskaitų apmokėjo ne pati ieškovė, o kitas byloje nedalyvaujantis asmuo.

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

7Atsakovė BUAB „Naujoji Vaišvydava“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareikštą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1. Teismo sprendimas yra prieštaringas. Teismas nustatė, kad į ieškinio sumą statybos pridavimo valstybinei komisijai kaina 324 000 Lt nėra įtraukta, tačiau šią kainą priteisė iš atsakovės, nes ieškovė šią kainą yra įtraukusi į PVM sąskaitas–faktūras ir pažymas „forma Nr. 3“. Kita vertus, teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą sumažinti šia suma Sutarties kainą. Be to, ieškovė šių darbų neatliko ir negalėjo jų atlikti, nes nebuvo užbaigusi visų sąmatoje nurodytų statybos darbų. Teismas, pripažindamas, kad ieškovė atliko visus darbus, nurodytus sąskaitose faktūrose ir pažymose „forma Nr. 3“, tuo pačiu nustatė, kad ieškovė atliko visus Sąmatoje nurodytus darbus. Tokia išvada prieštarauja teismo sprendimui dėl dalies priešieškinio reikalavimų tenkinimo ir kitai teismo išvadai, kad ieškovė visų sąmatoje nurodytų darbų neatliko. 2. Teismas neteisingai (per siaurai) nustatė ginčo ribas. Teismas nenagrinėjo, kokius darbus pagal Sutartį turėjo atlikti ieškovė, kokia šių darbų sutartinė kaina, kokius darbus ieškovė atliko ir perdavė atsakovei, kokia atliktų ir perduotų darbų sutartinė kaina, kokią sumą pagal Sutartį atsakovė ieškovei yra sumokėjusi. Ieškovės išrašytų PVM sąskaitų–faktūrų bendra suma atitinka bendrą Sąmatoje nurodytą statybos darbų kainą. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė neatliko visų Sutartimi sulygtų statybos darbų. Vien sudėjus atsakovės su kitais rangovais sudarytų sutarčių kainas, gaunama 800 203 Lt suma. Darbai, kuriems atlikti atsakovė pasitelkė kitus rangovus, negalėjo būti nenumatyti techniniame pastato projekte. Liudytoju apklaustas buvęs ieškovės vadovas V. T. 2015 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje patvirtino, kad darbų pagal techninį projektą nebaigė. Jis taip pat patvirtino, kad ieškovė pagal techninį projektą turėjo atlikti butų dalinę apdailą. Teismas privalėjo nustatyti, kokią dalį statybos darbų ieškovė faktiškai atliko, šių aplinkybių įrodinėjimo pareigą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė darbų nebaigė ir neperdavė, perkeldamas ieškovei. Toks teismo sprendimas pažeidžia bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus, nes leidžia rangovui, vienašališkai atsisakiusiam vykdyti Sutartį, reikalauti visos Sutarties kainos sumokėjimo, įskaitant ir kainos dalį, mokėtiną už tuos statybos darbus, kurių ieškovė faktiškai neatliko. 3. Teismas netinkamai vertino civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012 nustatytas faktines aplinkybes. Toje byloje teismas nustatė, kad: 1) numatyti darbai yra neatlikti (Rangovė atliko darbų tik iki 69 proc. pastato baigtumo), 2) darbai atlikti su trūkumais (defektais), 3) Rangovė nepateikė darbų perdavimo–priėmimo aktų (darbai nėra priimti). Šie prejudiciniai faktai paneigia ieškinio pagrindą, kad ieškovė atliko sutartyje nurodytus darbus ir kad atsakovė šiuos darbus priėmė. 4. Byloje apklausti liudytojai R. Š., A. S., V. P. patvirtino aplinkybę, kad darbai, kuriuos pagal sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti, nebuvo baigti. Liudytojas V. T. pripažino, kad ieškovė turėjo atlikti visus darbus pagal techninį projektą, tačiau neatliko darbų už 1 196 954 Lt. 5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pažymos „forma Nr. 3“ ir PVM sąskaitos faktūros atitinka darbų perdavimo–priėmimo aktams keliamus reikalavimus. Pažymose nenurodomi jokie atliktų darbų kiekiai, be to, jose nenurodomas joks statybos darbų rezultatas, kuris buvo pasiektas atlikus nurodytus darbus. Jos neatitinka tikrovės, nes Sutarties šalys yra tarpusavyje susijusios įmonės. Šios aplinkybės patvirtina, kad pažymos „forma Nr. 3“ buvo rengiamos išimtinai finansavimo tęstinumo tikslu, o todėl turėjo būti įtrauktos ir į atsakovės apskaitą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1587/2012 taip pat konstatavo, kad apeliantės (šioje byloje ieškovės) pateiktos pažymos neatitinka CK 6.662 straipsnio nuostatų, šios pažymos nepatvirtina ir aplinkybės, kad visi jose nurodyti darbai buvo baigti. Tai turėtų būti laikoma prejudiciniu faktu šioje byloje. PVM sąskaitos faktūros irgi negali būti laikomos dokumentu, įrodančiu, kad statybos darbų eigoje sukurtas ir perduotas konkretus objektas – darbo rezultatas. 6. Liudytojas A. S. nurodė, kad būdamas atsakovės vadovu, tuo pačiu metu dirbo ir pas ieškovę, o pasirašydamas pažymas „forma Nr. 3“, jų netikrindavo, nes pasitikėjo techniniu prižiūrėtoju, kurio vadovu buvo P. Š.. Pastarasis, apklausos pradžioje nurodęs, kad visi pažymose nurodyti darbai buvo atlikti, pradėjus klausinėti apie konkrečius butų dalinės apdailos darbus ir pastato pridavimą valstybinei komisijai (pripažinimą tinkamu naudoti), taip pat jo parodymus, duotus prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012, pradėjo abejoti savo prieš tai duotų parodymų teisingumu ir nurodė, kad jo vadovaujama techninę prižiūrą atlikusi įmonė UAB „KTC&BN“ buvo kontroliuojama ieškovės. Kontrolės faktą patvirtino ir liudytojas V. T.. Be to, P. Š. nurodė, kad pasirašydamas pažymas „forma Nr. 3“, vertės netikrindavo, o tikrino tik darbų kiekį. 7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2013 m. birželio mėnesį vienašališkai surašytas rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktas patvirtina, kad ieškovė perdavė atsakovei statybos darbus, kuriuos privalėjo atlikti pagal Sutartį. Šis dokumentas neatitinka CK 6.694 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Ieškovė neinicijavo darbų perdavimo procedūros, nepateikė atsakovei pranešimo apie darbų ar tam tikro darbų etapo užbaigimą bei pasiūlymo perimti atliktus darbus ar darbų etapą. 8. Susitarimas dėl paskolos subordinavimo buvo sudarytas AB „Swedbank“ reikalavimu, o skolų suderinimo aktai buvo pasirašomi dėl tos priežasties, kad ieškovės pateiktos sąskaitos nepagrįstai buvo įtrauktos į atsakovės apskaitą. Ieškovė neturėjo teisės išrašyti PVM sąskaitų faktūrų už statybos darbus, kurių ji faktiškai neatliko, tokios sąskaitos prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms ir laikomos niekinėmis, todėl šių sąskaitų pagrindu parengti tarpusavio skolų suderinimo aktai taipogi yra negaliojantys. 9. Ieškovė sąmoningai nurodė teismui žinomai neteisingas faktines aplinkybes ir tokiu būdu piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Atsiliepime ieškovė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus: 1. Ieškiniu pareikštas reikalavimas sumokėti 3 830 364,32 Lt už faktiškai atliktus darbus, o priešieškiniu pareikštas reikalavimas – sumažinti mokėtiną kainą 669 242,60 Lt. Jau pats priešieškinio dalykas patvirtina, kad atsakovė turi vykdytiną prievolę ieškovei. Priešingu atveju priešieškinis būtų beprasmis. Tas pats pasakytina ir apie ieškinio dalyką civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012. Ieškovė visą laiką iki darbų pabaigos vykdė projekto valdymą, o Sutartyje ir Sąmatos 89 eilutėje šalys susitarė dėl apmokėjimo už šią paslaugą, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja 324 000 Lt apmokėjimo iš atsakovės. Byloje yra pateiktos trys sąmatos, kurių kiekviena yra mažesnė už prieš tai buvusią. Ieškovė visada pripažino, kad atliko ne visus statybos darbus, t. y. atliko ne visus pirmoje ir antroje sąmatoje nurodytus darbus. Tačiau trečioji sąmata buvo daroma tada, kai jau buvo aišku, kad ieškovė toliau darbų nebetęs, nes atsakovė neturi galimybių apmokėti už ieškovės atliktus statybos darbus. Todėl trečiojoje sąmatoje Nr. NV-2007-02/01 (korektūra 2009 m. kainomis) užfiksuoti visi ieškovės faktiškai atlikti darbai. 2. Kai tapo aišku, kad dėl finansavimo nebuvimo ieškovė nebaigs antroje sąmatoje nurodytų darbų atlikimo, šalių susitarimu nebaigti darbai buvo minusuoti iš antros sąmatos bendrai 1 196 954 Lt sumai ir trečioji sąmata buvo surašyta tik tiems darbams, kurie buvo faktiškai atlikti. Ieškovės neatliktus darbus turėjo atlikti kiti rangovai, tačiau ieškovė jų apmokėti ir nereikalauja. 3. Teismas nenustatė aplinkybės, kad ieškovė neatliko visų trečiojoje sąmatoje Nr. NV-2007-02/01 (korektūra 2009 m. kainomis) nurodytų darbų. Teismo sprendime minima, kad ieškovė neatliko visų sąmatoje nurodytų darbų. Ieškovė atliko ne visus darbus, numatytus tik pirmoje ir antroje sąmatose, o ne trečioje sąmatoje. 4. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pažymose apie atliktų darbų vertę „forma Nr. 3“ išvardintų darbų atlikimą ir perdavimą patvirtina kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai: statybos darbų žurnalai, atsakovės pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, 2009 m. gegužės 8 d. susitarimas dėl paskolos subordinavimo, atsakovės pasamdytos UAB „Statybų strategija“ surašyti kredito ir kitų sutarčių bei sąmatos pakeitimo patikros aktai, be kurių bankas nefinansavo projekto, šalių pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų–suderinimo aktai. 5. Atsakovė įstatymų nustatyta ieškininės teisenos tvarka neginčijo abiejų šalių pasirašytų pažymų apie atliktų darbų vertę „forma Nr. 3“ ir PVM sąskaitų faktūrų, taip pat tarpusavio atsiskaitymo–suderinimo aktų. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi šiais įrodymais. 6. 2012 m. rugpjūčio 2 d. atsiliepime į ieškinį pagrindinis atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvas buvo šalių su AB „Swedbank“ 2009 m. gegužės 5 d. sudarytas susitarimas dėl paskolos subordinavimo. Tik tuomet, kai teismas atmetė atsakovės ieškinį dėl subordinacijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atsakovė pakeitė poziciją ir pradėjo įrodinėti, kad ieškovė neperdavė ne tik darbų 324 000 Lt sumai, bet ir visų kitų ieškinyje nurodytų darbų. Toks atsakovės pozicijos keitimas laikytinas nesąžiningu procesiniu elgesiu. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai priteisti 88 393,14 Eur (305 203,84 Lt) skolą už atliktus darbus, procesines palūkanas ir atstovavimo išlaidas, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 88 393,14 Eur skolos, 128 677,80 Eur procesinių palūkanų, 1 226,54 Eur atstovavimo išlaidų; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus: 1. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė pažymose „forma Nr. 3“ išvardinto kiekio ir vertės perdavimo atsakovei faktą. Ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atliko ne visus sąmatoje nurodytus darbus, ir nereiškė reikalavimų dėl priteisimo pinigų už medžiagas, kurias įsigijo atsakovė, ir darbus, kuriuos atsakovei atliko kiti rangovai. Todėl teismas nepagrįstai sumažino ieškinio sumą medžiagų ir kitų rangovų atliktų darbų kaina, t. y. 305 203,84 Lt. Net ir konstatavus, kad ieškovė pažeidė Sutartį ir dėl to atsakovė patyrė nuostolių, tai nepaneigtų atsakovės prievolės atsiskaityti už faktiškai priimtą darbų rezultatą. 2. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, palūkanų skaičiavimas nutraukiamas įsiteisėjus teismo nutarčiai įmonei iškelti bankroto bylą. Nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjo 2014 m. balandžio 24 d. Ieškinys šioje byloje pateiktas 2012 m. birželio 22 d. Taigi, nuo ieškinio pateikimo iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo atsakovė pradelsė atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus 672 dienas. 3. Atsižvelgiant į ieškovės specifinį statusą (likviduojama dėl bankroto), išlaidas už teisinę pagalbą apmokėjo ieškovės kreditorius AB „Montuotojas“. Be to, 2015 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymu ieškovė šią sumą grąžino AB „Montuotojas“. Todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Atsiliepime atsakovė BUAB „Naujoji Vaišvydava“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus: 1. Teismas pripažino, kad ieškovė neatliko visų statybos darbų pagal Sutartį. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati ieškovė, t. y. kad neatliko visų sąmatoje Nr. NV-2007-02/01 (korektūra 2009 m. kainomis), kuria šalys susitarė dėl galutinės statinio kainos nustatymo, nurodytų statybos rangos darbų. Pagal paskutinę sąmatą ieškovė įsipareigojo priduoti pastatą valstybinei komisijai. Kadangi statinys tinkamu naudoti gali būti pripažintas tik atlikus visus techniniame projekte numatytus darbus, o į paskutinėje sąmatoje nurodytą galutinę kainą buvo įskaičiuoti visi darbai, reikalingi projektui įgyvendinti, akivaizdu, kad ieškovė savo įsipareigojimą priduoti pastatą valstybinei komisijai galėjo įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu būtų atlikusi visus darbus, nurodytus techniniame projekte ir įskaičiuotus į sąmatoje Nr. NV-2007-02/01 (korektūra 2009 m. kainomis) nurodytą galutinę darbų kainą. 2. Prie apeliacinio skundo pridedama Sąskaita apmokėjimui Nr. 4/2014 bei 2015 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymas nepatvirtina, kad ieškovė sumokėjo AB „Montuotojas“ visą 3 509 Lt sumą. Mokėjimas atliktas ne tik pagal pridėtą sąskaitą, tačiau ir pagal PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0011527, kurios ieškovė neprideda. Iš šių dokumentų negalima spręsti, kokia tvarka buvo įskaitytas 8 550,74 Eur mokėjimas bei ar po visų įskaitų AB „Montuotojas“ sumokėta 3 509 Lt suma buvo kompensuota. CPK 98 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įstatymas nesuteikia teisės bankrutuojančiai įmonei įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas pateikti kartu su apeliaciniu skundu. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.). Dėl apmokėjimo už atliktus statybos rangos darbus Ieškovė šioje byloje prašė priteisti iš atsakovės 3 830 364,32 Lt (1 109 350,18 Eur) už atliktus statybos rangos darbus pagal Sutartį. Ieškovė neginčija, kad teismas, iš dalies tenkindamas jos reikalavimą, pagrįstai iš jos prašomos priteisti sumos atėmė įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012 nustatytą nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo vertę, t. y. 836 283 Lt (242 204,29 Eur). Taigi, ieškovė apeliacinės instancijos teisme laikosi pozicijos, kad atsakovė už atliktus statybos rangos darbus pagal Sutartį yra skolinga 2 994 081,32 Lt (3 830 364,32 Lt - 836 283 Lt), t. y. 867 145,88 Eur. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, teigia, kad ieškovė neatliko ir neperdavė atsakovei tų darbų, už kuriuos reikalauja apmokėti. Kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų, atsakovė nurodo tai, kad ieškovė neinicijavo darbų perdavimo procedūros, nepateikė atsakovei pranešimo apie darbų ar tam tikro darbų etapo užbaigimą bei pasiūlymo perimti atliktus darbus ar darbų etapą. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį, užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2005). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad šalys susitarė, jog Užsakovė už atliktą ir / ar atliekamą darbą Rangovei mokės dalimis pagal jo įvykdymą; Užsakovė, gavusi Rangovės sąskaitą ir nustatyta tvarka patvirtinusi, kad darbai atlikti, per 5 dienas sumoka Rangovei sąskaitoje nurodytą sumą, jeigu užsakyme nenustatyta kitaip (Sutarties 6.4 p.). Sutarties priede – Sąmatoje nustatyta, kad apmokėjimas už darbus vykdomas tarpiniais etapais po darbų atlikimo, pateikus sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus. Šalys taip pat susitarė, kad Užsakovė neprivalo apmokėti sąskaitų, kurios nėra tinkamai pagrįstos patvirtintais atliktų darbų dokumentais arba kitais reikalaujamais dokumentais (Sutarties 6.7 p.). Susitardamos dėl atliktų darbų priėmimo tvarkos, šalys numatė: Rangovės pareigą apie atliktą darbų etapą ar užbaigtus darbus raštu pranešti Užsakovei (Sutarties 9.1 p.); Užsakovės teisę neatlikti galutinio apmokėjimo tol, kol Rangovė nepristatys Užsakovei galutinio atsiskaitymo ir priėmimo akto, įrodančio, kad Rangovė visiškai atliko darbą ir / ar jo etapą (Sutarties 9.3 p.). Ieškovė neneigia, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu atliktų statybos rangos darbų perdavimas atsakovei nebuvo įforminamas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais, kaip tai reglamentuota CK 6.662 straipsnio 1 dalyje, 6.694 straipsnio 4 dalyje. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė raštu pranešdavo atsakovei apie atliktus darbų etapus ir galutinį darbų užbaigimą. Tačiau aplinkybę, kad ieškovė faktiškai perdavė etapais atliktus statybos rangos darbus, o atsakovė juos priėmė, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį pateikdavo atsakovei pažymas apie atliktų darbų vertę „forma Nr. 3“ (1 t., b. l. 111-200; 2 t., b. l. 4-13). Šiose pažymose, sudarytose sąmatos pagrindu, nurodyta atitinkamą mėnesį atliktų statybos rangos darbų vertė. Visos pažymos yra pasirašytos techninės priežiūros vadovo P. Š. ir tuometinio atsakovės direktoriaus A. S. (arba jį laikinai pavadavusio asmens). Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja, kad minėtose pažymose nenurodomi jokie atliktų darbų kiekiai, joks statybos darbų rezultatas, todėl jos neatitinka CK 6.662 straipsnio nuostatų, ir tai yra prejudicinis faktas, jau konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1587/2012. Dėl šio argumento pažymėtina, kad minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė pažymų „forma Nr. 3“ kaip naujų įrodymų priėmimo klausimą, prejudicinis faktas nustatytas nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka, kad vien šios pažymos pačios savaime negali būti sutapatinamos su atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais, nes neatitinka minėtų reikalavimų. Tačiau vertinant pažymas „forma Nr. 3“ kartu su jų pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis (1 t., b. l. 36-37, 39, 45-46, 51-55, 57-58, 61-62, 75-76, 79-80, 82-83, 85-86, 88-89, 91-96, 99, 101, 103, 105), kuriose yra nurodyti darbų kiekiai, ir kurios taip pat yra pasirašytos atsakovės atstovo bei įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą, galima daryti išvadą, kad jose nurodyti darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovei, o pastaroji priėmė darbus ir naudojosi statybos darbų rezultatu. Pažymas „forma Nr. 3“ pasirašę asmenys teisme apklausti kaip liudytojai patvirtino, kad tokiu būdu buvo atliekamas Rangovės atliktų darbų perdavimas Užsakovei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė yra apmokėjusi dalį ieškovės atliktų darbų vykdant Sutartį. Atsakovė apmokėdavo ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus (13 t., b. l. 34-39), nors pastaroji nepateikdavo jokių atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, o tik pažymas apie atliktų darbų vertę „forma Nr. 3“. Tokie atsakovės veiksmai taip pat rodo, kad ji faktiškai darbus iš ieškovės priimdavo pagal minėtas pažymas. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad Sutarties šalys yra tarpusavyje susijusios įmonės per akcininkus ir vadovus, todėl pažymos „forma Nr. 3“ neatitinka tikrovės ir jos buvo rengiamos siekiant gauti finansavimą iš banko, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 str.). Atsakovė taip pat remiasi liudytojo A. S. parodymais, kad jis, būdamas atsakovės vadovu, pasirašydavo pažymas „forma Nr. 3“ jų nepatikrinęs; liudytojo P. Š., techninės priežiūros vadovo, parodymais, kad jis, pasirašydamas pažymas „forma Nr. 3“, tikrindavo tik darbų kiekį, nors, kaip pažymi atsakovė, darbų kiekis jose nebuvo nurodytas. Šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta, kadangi atsakovės atstovas savo parašais patvirtino minėtose pažymose nurodytų duomenų teisingumą. Techninės priežiūros vadovas patikrindavo atliktų darbų kiekius, kurie būdavo nurodomi statybos darbų žurnaluose, ir patvirtindavo pažymas dėl šių darbų vertės, kuri atitinka ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Kaip minėta, atsakovės atstovas pasirašydamas priėmė ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Iš to galima daryti išvadą, kad sąskaitose nurodyti darbų kiekiai atitinka jų vertę, išskyrus tuos darbus, kuriuos teismas minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012 pripažino nekokybiškais. Byloje taip pat nustatyta, kad 2009 m. gegužės 8 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo AB „Swedbank“ sudarė trišalį susitarimą dėl paskolos subordinavimo, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad atsakovė pagal Sutartį yra skolinga ieškovei 3 mln. litų (2 t., b. l. 19). Taigi, pati atsakovė, pasirašydama tokį susitarimą, patvirtino, kad iki 2009 m. gegužės 8 d. už ieškovės atliktus darbus pagal Sutartį buvo susidariusi 3 mln. litų dydžio skola. Atsakovė neįrodinėjo, kad šią skolą vėliau apmokėjo. Priešingai, atsakovė iš pradžių šioje byloje laikėsi pozicijos, kad pagal minėtą susitarimą dėl paskolos subordinavimo, ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovė grąžintų skolą, kol nebus patenkinti banko reikalavimai, kylantys iš atsakovės sudarytos kredito sutarties. Nors ieškovės bankroto administratorius 2011 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu informavo atsakovę apie vienašališką susitarimo nutraukimą, atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti susitarimo nutraukimą negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, galutinai išnagrinėjęs šalių ginčą dėl susitarimo nutraukimo teisėtumo, 2013 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2013, konstatavo, kad susitarimas nutrauktas teisėtai. Aplinkybę, kad atsakovė iki teisminių ginčų pradžios pripažino įsiskolinimą pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus, patvirtina ir byloje pateikti abiejų šalių vyriausiųjų finansininkių pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai (13 t., b. l. 109-114). Paskutinysis abiejų šalių pasirašytas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitoma 3 855 030,70 Lt dydžio atsakovės skola ieškovei (13 t., b. l. 114). Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovė nepagrįstai išrašė PVM sąskaitas faktūras už statybos darbus, kurių ji faktiškai neatliko. Taigi, atsakovė apskritai nebesutinka su ieškovės reikalaujama skola, nors, kaip minėta, prieš tai byloje įrodinėjo, kad ieškovės reikalavimas nėra vykdytinas pagal 2009 m. gegužės 8 d. trišalį susitarimą dėl paskolos subordinavimo, dalis darbų atlikta nekokybiškai ir tik dalis darbų, kuriuos ieškovė reikalauja apmokėti, nėra atlikta (atsakovė iš esmės ginčijo tik Sąmatoje nurodytą 324 000 Lt (93 836,88 Eur) kainą už projekto valdymą / pridavimą valstybinei komisijai, žr. atsakovės atsiliepimą į ieškinį (2 t., b. l. 163-166) ir tripliką (3 t., b. l. 178-181)). Atsakovės gynybinės pozicijos nenuoseklumą rodo ir jos šioje byloje pareikštas priešieškinio reikalavimas sumažinti ieškovei pagal Sutartį mokėtiną kainą 669 242,60 Lt (193 826,05 Eur) suma. Kaip minėta, ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012 teismas, iš dalies tenkindamas atsakovės reikalavimą, jau sumažino Sutarties kainą 836 283 Lt (242 204,29 Eur) suma už nekokybiškai atliktus statybos darbus, kadangi ieškovė šių trūkumų neištaisė. Ieškovei nagrinėjamoje byloje pareiškus reikalavimą dėl 3 830 364,32 Lt (1 109 350,18 Eur) skolos už atliktus statybos rangos darbus, atsakovė priešieškinyje Sutarties kainą prašė sumažinti dar 669 242,60 Lt (193 826,05 Eur) suma, įrodinėdama jos patirtas bei būsimas išlaidas dėl ieškovės neatliktų darbų užbaigimo. Kaip teisingai pastebėta ieškovės, atsakovei neigiant patį skolos susidarymo faktą, priešieškinio reikalavimas sumažinti Sutarties kainą už tuos pačius darbus, dėl kurių kilęs ginčas, netenka prasmės. Juolab, kad atsakovės priešieškinio suma apima tik dalį ieškovės pareikšto reikalavimo sumos. Pagal Sutarties 3.2 punktą šalys susitarė, kad atliekamų darbų apimtis ir jų kaina yra nustatoma sąmatose atskirai kiekvienam statybos objektui, kurios turi būti abiejų Sutarties šalių suderintos, pasirašytos ir yra neatskiriamos Sutarties dalys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atskiros sąmatos buvo parengtos konkurso organizavimo, projektavimo ir kitiems darbams (13 t., b. l. 83-100) bei statybos darbams (4 t., b. l. 110-116). Byloje iš viso yra pateiktos trys sąmatos statybos darbams. Pirmojoje 2007 m. balandžio 20 d. sąmatoje Nr. NV-2007-01 buvo numatyta galutinė atliekamų darbų kaina (su PVM) – 13 857 246 Lt (4 t., b. l. 110). Šią sąmatą bei ja prisiimtus įsipareigojimus šalys 2007 m. balandžio 25 d. susitarimu nutraukė (13 t., b. l. 101) ir 2007 m. gegužės 2 d. sudarė antrąją sąmatą Nr. NV-2007-02, kuria galutinė darbų kaina (su PVM) buvo sumažinta iki 13 073 200 Lt, nustatyta darbų atlikimo pabaiga – 2008 m. lapkričio 1 d. (4 t., b. l. 111-113). Trečiojoje sąmatoje Nr. NV-2007-02/1 (korektūra 2009 m. kainomis) galutinė darbų kaina (su PVM) sumažinta iki 11 876 246,21 Lt, darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2009 m. gruodžio 17 d. (4 t., 114-116). Ieškovė byloje įrodinėja, kad trečioji, t. y. galutinė Sąmata buvo sudaryta, kai buvo aišku, kad ieškovė toliau darbų nebetęs, nes atsakovė neturi galimybių apmokėti už ieškovės atliktus statybos darbus. Todėl šioje Sąmatoje, pasak ieškovės, užfiksuoti visi jos faktiškai atlikti darbai. Šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina tai, kad paskutinėje pažymoje apie atliktų darbų vertę Nr. 22 už 2009 m. liepos mėn. (1 t., b. l. 111) nurodyta Sutarties kaina ir ieškovės įvykdytų darbų vertė nuo statybos pradžios, įskaitant ataskaitinį mėnesį, sutampa su galutinėje Sąmatoje nurodyta bendra darbų kaina. Taigi, ieškovės išrašytų ir atsakovės priimtų PVM sąskaitų faktūrų už atliktus statybos darbus bendra suma atitinka Sąmatą, ką pripažįsta ir pati atsakovė. Bylos duomenys patvirtina, kad už visus, t. y. projektavimo, statybos ir kitus darbus, taip pat palūkanas pagal paskolos sutartį, bendra ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma yra 12 457 738,13 Lt (3 608 010,34 Eur) (1 t., b. l. 16-17), o atsakovė iš viso pagal šias sąskaitas yra apmokėjusi tik 8 178 107,65 Lt (2 368 543,68 Eur) (13 t., b. l. 34-39). Esminiai argumentai, kuriais atsakovė grindžia savo poziciją, kad ieškovė nėra atlikusi visų Sąmatoje nurodytų darbų, yra tai, kad ieškovė 2009 m. lapkričio 26 d. perdavė atsakovei objekto statybų aikštelę, kai tuo metu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pastato baigtumas buvo 69 proc.; pastatas nebuvo priduotas valstybinei komisijai, nors ieškovė buvo įsipareigojusi tai padaryti. Teisėjų kolegija pažymi, kad objekto perdavimo atsakovei metu buvęs įregistruotas 69 proc. pastato baigtumas dar nereiškia, kad ieškovė tuo metu buvo atlikusi tik 69 proc. Sąmatoje nurodytų darbų. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nuosekliai laikosi pozicijos, kad visų darbų, kurie buvo numatyti sudarant antrąją 2007 m. gegužės 2 d. sąmatą Nr. NV-2007-02, ji neatliko. Būtent dėl šios priežasties ieškovė ir nurodo, kad buvo sudaryta trečioji (galutinė) sąmata Nr. NV-2007-02/1 (korektūra 2009 m. kainomis), kurioje užfiksuoti visi jos faktiškai atlikti statybos darbai. Palyginus šias dvi sąmatas, matyti, kad galutinėje Sąmatoje buvo sumažinti tam tikrų darbų kiekiai, t. y. teritorijos apšvietimo (šviestuvų ir kabelio), gerbūvio (tvoros, vaikų žaidimo aikštelės įrengimas), sienų ir pertvarų įrengimas (sandėliukuose), langų ir durų, laiptų įrengimas, laiptinės apdailos darbai, vidaus inžinerinių tinklų įrengimas (elektros instaliacija, priešgaisrinių sistemų valdymo, autonominio elektros generatoriaus įrengimas), komercijos patalpų įrengimas (santechnikos įrengimas, elektros instaliacija, pakabinamų lubų, pertvarų įrengimas), bendrųjų patalpų išvalymas. Būtent šių darbų užbaigimą atsakovė ir įrodinėja pareikštame priešieškinyje, kartu pateikdama jos patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus (7 t., b. l. 4-198, 8 t., b. l. 4-37). Kadangi ieškovė neneigia tos aplinkybės, kad išvardinti statybos darbai tiek, kiek jie buvo numatyti Sutarties vykdymo pradžioje, t. y. sudarant 2007 m. gegužės 2 d. sąmatą Nr. NV-2007-02, nebuvo pabaigti, nėra pagrindo manyti, kad ieškovė reikalauja apmokėti didesnį kiekį darbų, nei ji faktiškai atliko. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė pati nurodo, jog minėti darbai nebuvo pabaigti, t. y. atsakovė neneigia, kad dalį išvardintų darbų (pvz., teritorijos apšvietimo įrengimo) ieškovė yra atlikusi. Be to, atsakovė nepateikė jokio kito paaiškinimo, kodėl reikėjo pakoreguoti 2007 m. gegužės 2 d. sąmatą Nr. NV-2007-02, sumažinant minėtų darbų kiekius (kai kurių darbų iš viso atsisakant). Didelė dalis atsakovės patirtų išlaidų yra susijusi su dujinių katilų, skaitiklių, radiatorių ir santechnikos įrangos įsigijimu ir montavimo darbais. Šalių sudarytoje sąmatoje (tiek pirminėje, tiek ir galutinėje) numatyti tik bendro pobūdžio vidaus inžinerinių tinklų įrengimo darbai (vandentiekis, kanalizacija, dujofikacija, šildymo sistemos), tačiau šildymo sistemos ir santechnikos įrengimas butuose nėra detalizuotas (išskyrus komercinių patalpų įrengimą). Atsakovė įrodinėja, kad šią įrangą turėjo nupirkti ir sumontuoti ieškovė, nes tokie darbai yra numatyti techniniame projekte. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra pateiktas tik techninio projekto 2010 m. pakeitimas (3 t., b. l. 165; 14 t. b. l. 136). Pakeisto techninio projekto atitinkamose dalyse („Šildymo, vėdinimo dalis“, „vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis“) yra numatyti radiatorių, rankšluosčių džiovintuvų, unitazų, praustuvų ir kt. įrengimas. Duomenų, ar tokie darbai buvo numatyti ir pradiniame techniniame projekte, kuriuo remiantis darbus atliko ieškovė, byloje nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti visą pastato statybos techninę dokumentaciją, tačiau atsakovė pateikė ne visus dokumentus. Atsakovė, teigdama, kad ieškovė privalėjo atlikti ginčo darbus, turėjo pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Atsakovė remiasi Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo I dalies pastaba, kurioje nurodyta, kad rengiant techninį projektą su nebaigta daugiabučio gyvenamojo namo apdaila, jame turi būti nurodoma, kad daugiabučiame gyvenamajame name, be kita ko, turi būti įrengtos funkcionuojančios ir atitinkančios nustatytus reikalavimus inžinerinės sistemos; butuose vartotojo vandentiekio ir nuotekų inžinerinėse sistemose įrengta bent po vieną unitazą ir praustuvą ar plautuvę. Pažymėtina, kad tokie reikalavimai nustatyti tik nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje minėto reglamento redakcijoje, o iki tol nebuvo reglamentuota, kad statant daugiabutį gyvenamąjį namą su daline apdaila, butuose privaloma įrengti minėtą šildymo ir santechnikos įrangą. Priešingai nei teigiama atsakovės apeliaciniame skunde, liudytojas V. T. (buvęs ieškovės vadovas) 2015 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje nepatvirtino, kad ieškovė buvo įsipareigojusi įrengti dujinius katilus, radiatorius, unitazus ir kitą atsakovės nurodomą įrangą. Todėl nesant jokių įrodymų, kad šalių pasirašyta galutinė Sąmata apėmė šiuos statybos rangos darbus, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė juos turėjo atlikti. Kita vertus, net jei šalys ir būtų susitarusios dėl tokių darbų atlikimo, akivaizdu, kad tiek techninės priežiūros vadovas, tiek Užsakovė, prieš pasirašydami pažymas apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma atitinka galutinę Sąmatą, negalėjo nepastebėti katilų, radiatorių, unitazų ir kitos įrangos trūkumo. Jau 2009 m. lapkričio 26 d., kai ieškovė perdavė atsakovei objekto statybų aikštelę, turėjo būti aišku, kiek ieškovė faktiškai atliko darbų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas ieškovei dėl atliktų darbų, susijusių su šildymo ir santechnikos įrengimu, trūkumų pašalinimo. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, labiau tikėtina, kad ieškovės reikalaujama apmokėti faktiškai atliktų darbų kaina neapima tų darbų, kuriuos vėliau atliko pati atsakovė ar jos pasamdyti subrangovai (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė pripažįsta neatlikusi visų sąmatoje nurodytų darbų. Kaip minėta, ieškovė neginčija tos aplinkybės, kad jai vykdant Sutartį nebuvo atlikta dalis atsakovės užsakytų statybos darbų, kuriuos buvo numatyta atlikti sudarant 2007 m. gegužės 2 d. sąmatą Nr. NV-2007-02. Tačiau ieškovė teigia, kad minėta sąmata buvo sumažinta jos neatliktų darbų apimtimi, todėl galutinėje sąmatoje Nr. NV-2007-02/1 (korektūra 2009 m. kainomis) visus nurodytus darbus ieškovė atliko. Teismas netinkamai įvertino ieškovės paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė sumažinti Sutarties kainą atsakovės įsigytų medžiagų kaina bei jos subrangovų atliktų darbų verte – 305 203,84 Lt (88 393,14 Eur). Dėl to skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.). Atsakovei neįrodžius, kad po objekto perėmimo jos pačios (ar jos samdytų subrangovų) atlikti / reikalingi atlikti statybos darbai (šių darbų kiekiai) yra įtraukti į šalių patvirtintą galutinę Sąmatą, atmestinas atsakovės priešieškinio reikalavimas toje dalyje, kurioje prašoma sumažinti Sutarties kainą atsakovės patirtų 305 203,84 Lt (88 393,14 Eur) išlaidų šiems darbams apmokėti ir 40 038,76 Lt (11 596,02 Eur) išlaidų, kurių atsakovei reikia likusiems darbams užbaigti, suma. Atsakovė akcentuoja ieškovės kaip Rangovės prisiimto įsipareigojimo priduoti užbaigtą statyti pastatą valstybinei komisijai neįvykdymą. Byloje nustatyta, kad atsakovė, užbaigusi likusius statybos darbus, ginčo pastatą pridavė valstybinei komisijai, kuri 2013 m. birželio 27 d. surašė statybos užbaigimo aktą (14 t., b. l. 139-144). Akivaizdu, kad ieškovei neatlikus dalies pradinėje 2007 m. gegužės 2 d. sąmatoje Nr. NV-2007-02 numatytų darbų ir šalims atitinkamai pakoregavus gautinę Sąmatą, ieškovė nebegalėjo priduoti pastato valstybinei komisijai. Šalių pasirašytos galutinės sąmatos Nr. NV-2007-02/1 (korektūra 2009 m. kainomis) 89 eilutėje nurodytos kitos išlaidos – „projekto valdymas / pridavimas valst. Komisijai“. Šių darbų kiekis – 18 mėn., kaina (su PVM) – 324 000 Lt. Ankstesnės sąmatos 99 eilutėje nurodytas analogiškas šių darbų pavadinimas, kiekis ir kaina. Pažymėtina, kad sudarydamos Sutartį šalys susitarė, jog ieškovė atliks visus statybos darbus, t. y. pastatys pastatą ir priduos jį valstybinei komisijai. Atsakovės užsakymu sudarytoje 2007 m. gegužės 2 d. sąmatoje Nr. NV-2007-02 nustatytas darbų atlikimo terminas – nuo 2007 m. gegužės 3 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d., t. y. iš viso 18 mėnesių. Taigi, minėtos išlaidos yra susijusios su projekto valdymu statybos darbų vykdymo laikotarpiu. Šios paslaugos turėjo būti teikiamos iki pastato pridavimo valstybinei komisijai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Sąmatoje numatyta 324 000 Lt (93 836,88 Eur) kaina yra tik už patį pastato pridavimą valstybinei komisijai. Nors pakoreguotoje galutinėje Sąmatoje darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2009 m. gruodžio 17 d., projekto valdymo paslaugų kiekis ir kaina išliko tokie patys, kaip ir ankstesnėje sąmatoje. Pasirašydama sąmatas, atsakovė sutiko su šių išlaidų kaina. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė projekto valdymo paslaugų faktiškai neteikė ar jas teikė netinkamai (CPK 178 str.). Vien tai, kad ieškovė neužbaigė visų statybos darbų pagal ankstesnę sąmatą ir dėl to negalėjo priduoti pastato valstybinei komisijai, nesudaro pagrindo mažinti Sutarties kainą atimant šias išlaidas. Priešingai nei nurodė teismas, 324 000 Lt (93 836,88 Eur) kaina yra įtraukta į ieškinio sumą (t. y. į ieškovės pateiktas pažymas „forma Nr. 3“ ir PVM sąskaitas faktūras), tačiau ne už pastato pridavimą valstybinei komisijai, o už suteiktas projekto valdymo paslaugas. Todėl teismas iš esmės teisingai šioje dalyje atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą sumažinti Sutarties kainą. Dėl procesinių palūkanų Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8,49 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Teismas atmetė šį reikalavimą, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukimas palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad atsižvelgiant į minėtą ĮBĮ normą, atsakovė privalo sumokėti ieškovei procesines palūkanas, apskaičiuotas iki teismo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas nepagrįstai visiškai atmetė šį ieškovės reikalavimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje taip pat keistinas, iš dalies tenkinant ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.). Ieškovė skaičiuoja procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012 m. birželio 22 d.), tačiau pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, šios palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Byla laikoma iškelta nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (CPK 137 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2012 m. birželio 26 d. (1 t., b. l. 4). Teismo nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjo 2014 m. balandžio 24 d. Taigi, atsakovei skaičiuotinos procesinės palūkanos nuo 2012 m. birželio 26 d. iki 2014 m. balandžio 24 d., iš viso už 667 dienas. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo priteisti 8,06 proc. dydžio palūkanas, apskaičiuotas vadovaujantis kreipimosi į teismą metu galiojusiomis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Atsiliepime atsakovė neginčija ieškovės apskaičiuoto palūkanų dydžio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad pakeitus skundžiamą teismo sprendimą ieškovei priteistina 867 145,88 Eur pagrindinės skolos, nuo šios sumos ieškovei taip pat priteistina 127 720,37 Eur (867 145,88 Eur × 8,06 % / 365 d. × 667 d.) procesinių palūkanų. Dėl bylinėjimosi išlaidų Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovė 2013 m. sausio 30 d. sumokėjo 726 Lt už advokato paslaugas pagal sąskaitą faktūrą LC Nr. 00000012 (4 t., b. l. 104). 2014 m. spalio 20 d. ieškovės advokatas išrašė išankstinę sąskaitą IS Nr. 0000007 dėl 968 Lt už pasiruošimą 2014 m. spalio 22 d. teismo posėdžiui nagrinėjamoje byloje ir atstovavimą jame, 2014 m. birželio 17 d. išankstinę sąskaitą IS Nr. 0000003 dėl 605 Lt už atstovavimą teismo posėdyje nagrinėjamoje byloje, 2014 m. birželio 9 d. išankstinę sąskaitą IS Nr. 0000002 dėl 1 331 Lt už rašytinių paaiškinimų surašymą, 605 Lt už atstovavimą teismo posėdyje šioje byloje apmokėjimo (13 t., b. l. 63-65). Bendrą 3 509 Lt sumą pagal išankstines sąskaitas 2014 m. spalio 20 d. advokatui sumokėjo AB Montuotojas filialas montavimo firma Panevėžyje (13 t., b. l. 66). Kadangi už šias advokato paslaugas sumokėjo byloje nedalyvaujantis asmuo, teismas sprendė, kad ieškovė tokių išlaidų nepatyrė. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, už kokias advokato paslaugas sumokėjo 726 Lt pagal sąskaitą faktūrą LC Nr. 00000012, todėl teismas šių išlaidų nepriteisė. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad dėl įmonės specifinio statuso (likviduojama dėl bankroto), išlaidas už teisinę pagalbą apmokėjo ieškovės kreditorius AB „Montuotojas“. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus, kad 2015 m. gegužės 11 d. grąžino kreditoriui AB „Montuotojas“ už ją apmokėtą sumą (15 t., b. l. 62). Apeliacinės instancijos teismui ieškovė papildomai pateikė advokato 2013 m. sausio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą LC Nr. 00000012, iš kurios matyti, kad 726 Lt advokatui buvo sumokėta už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą šioje byloje (15 t., b. l. 66). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo baigtas 2015 m. birželio 17 d. teismo posėdyje, po to 2015 m. liepos 2 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, taigi, ieškovė galėjo pateikti minėtus įrodymus pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti jos prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus ieškovei iškilo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.). Atsižvelgiant į teismo posėdžių skaičių ir trukmę šioje byloje, darytina išvada, kad išlaidos pagal minėtas sąskaitas už advokato pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame atitinka tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos). Ieškovės patirtos 1 331 Lt išlaidos už advokato parengtus rašytinius paaiškinimus ir 726 Lt už atsiliepimą į atskirąjį skundą viršija Rekomendacijų 8.15 punkte nustatytą maksimalų tokių išlaidų dydį, todėl šios išlaidos mažintinos atitinkamai iki 500 Lt už kiekvieną procesinį dokumentą. Iš viso pagal minėtas sąskaitas maksimaliai galimas priteisti ieškovės išlaidų dydis yra 2 878 Lt (500 Lt + 968 Lt + 605 Lt + 500 Lt + 605 Lt). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kitus ieškovės byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti bendrai sudaro 2 584 Lt (748 Eur), atsakovės įrodytos bylinėjimosi išlaidos – 51 Lt (14,77 Eur). Šalys šios teismo sprendimo dalies neginčija. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme iš viso sudaro 5 462 Lt (2 878 Lt + 2 584 Lt), t. y. 1 581,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 78 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 1 233,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 3,24 Eur (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi abi įmonės yra bankrutavusios, bylinėjimosi išlaidos kiekvienai iš šalių priteistinos iš kitos šalies administravimui skirtų išlaidų. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas išlaidas už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 490,05 Eur už apeliacinio skundo paruošimą (15 t., b. l. 68-69), 928 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą (15 t., b. l. 83-84). Šios išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. redakcijos Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš esmės visiškai patenkinus ieškovės apeliacinį skundą bei atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 418,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

10Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“, juridinio asmens kodas 300142102, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Investicinių projektų vykdymo grupė“, juridinio asmens kodas 135754185, 867 145,88 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 88 ct) skolos už statybos darbus, 127 720,37 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų 37 ct) procesinių palūkanų. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti. Priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“, juridinio asmens kodas 300142102, administravimui skirtų išlaidų ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Investicinių projektų vykdymo grupė“, juridinio asmens kodas 135754185, 1 233,88 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt tris eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“, juridinio asmens kodas 135754185, administravimui skirtų išlaidų atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Vaišvydava“, juridinio asmens kodas 300142102, 3,24 Eur (tris eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.“ Priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“, juridinio asmens kodas 300142102, administravimui skirtų išlaidų ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Investicinių projektų vykdymo grupė“, juridinio asmens kodas 135754185, apeliacinės instancijos teisme patirtų 1 418,05 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniolika eurų 05 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai