Byla 3K-3-423/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Filipopolis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gembės statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Filipopolis“ dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys – L. Ž. ir V. Ž..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už statybos rangos darbus. Ieškovas UAB „Gembės statyba“ pareiškė reikalavimą sumokėti 97 861 Lt už atliktus darbus atsakovui UAB „Filipopolis“, nes su juo 2001 m. rugsėjo 28 d. sudarė statybos rangos sutartį, su jo vadovu L. Ž. derino darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos klausimus, atsakovas prievolės atsiskaityti neįvykdė. Atsakovas neigia prievolę mokėti už atliktus darbus keliais argumentais: rangos santykiai atsirado ne tarp juridinių asmenų – ieškovo ir atsakovo, bet tarp jų vadovų – fizinių asmenų; L. Ž. teigia už darbus atsiskaitęs; skolos nepatvirtina ieškovo buhalteriniai dokumentai; įstatymo nustatyta tvarka nebuvo sudarytas darbų perdavimo-priėmimo aktas, taigi neįrodyta, kad ieškovas darbus perdavė, o atsakovas – priėmė, todėl neatsiranda pareigos už darbus sumokėti.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteisė 97 861 Lt skolos, 14 326,85 Lt delspinigių, 15,21 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

8Teismas sprendė, kad byloje pateiktas 2002 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktas ieškovo vienašališkai pasirašytas prieš paduodant ieškinį teismui neturi įrodomosios reikšmės, tačiau, remiantis civiliniame procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog šalys faktiškai vykdė rangos sutartį, o atsakovui atstovavęs įmonės direktorius L. Ž. už ieškovo atliktus darbus neatsiskaitė. Tokią išvadą teismas grindė pažymėjęs, kad: L. Ž. nepateikė atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų; liudytojai ieškovo darbuotojai patvirtino dirbę įvairius rekonstrukcijos darbus ginčo patalpose; ieškovo sudarytos sutartys su kitomis įmonėmis patvirtina darbų atlikimą atsakovo patalpose. Teismas sutartą 0,2 proc. delspinigių dydį laikė nepagrįstu, todėl jų dydį keitė, sumažindamas iki 0,08 proc.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10Teisėjų kolegija pažymėjo, kad abi ginčo šalys yra privatūs juridiniai asmenys, procese besinaudojantys profesionalių teisininkų – advokatų – pagalba, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyto viešo intereso, todėl teismas neturi pagrindo veikti ex officio; nurodė, kad sprendžiant atsiskaitymo pagal rangos sutartį klausimą, svarbu ne tik įvertinti įformintus veiksmus, bet ir konkrečioje byloje paaiškėjusius teisinius santykius, kuriuos atskleidžia byloje nustatytos aplinkybės. Šioje byloje nustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai ginčo šalis siejo ne vien dėl darbų minimame objekte. Tokiais atvejais šalys, tarpusavyje bendradarbiaudamos, neretai nesiima įstatymo bei sutarties joms suteiktų priemonių, t. y. šie santykiai neretai nėra formalizuojami. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad būtų ginčijamas rangos sutarties galiojimas, todėl, ieškovui teigiant, kad rangos sutartis buvo vykdoma, ja privalu vadovautis sprendžiant dėl jos vykdymo bei su tuo susijusių padarinių. Ginčo dėl atsakovui UAB „Filipopolis“ priklausančių parduotuvių rekonstrukcijos atlikimo fakto, darbų apimties, kokybės, kainos bei to, kad faktiškai šie darbai yra priimti, nekilo. Kauno apskrities viršininko administracijos komisija 2002 m. sausio 7 d. aktu dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti konstatavo, kad rangos sutarties objektas – parduotuvė – tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkama naudoti, akte statytoju įvardytas atsakovas UAB „Filipopolis“, o statybos ir montavimo darbus atlikusiu asmeniu – ieškovas UAB ,,Gembės statyba“. Byloje nesant rašytinių įrodymų, kad dėl darbų šiame objekte būtų buvusi sudaryta kita nei ieškovo pateikta sutartis, pagal kurią su ieškovu visiškai atsiskaityta, teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovas UAB „Gembės statyba“ ginčo objekte nedirbo ir neturi teisės reikalauti apmokėti už darbą. Byloje nepateikta įrodymų, kad pinigus asmeniškai sumokėjo trečiasis asmuo L. Ž.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Filipopolis“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti bei ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismai atsakovo skolą kildino iš 2001 m. rugsėjo 28 d. statybos rangos sutarties ir fakto, kad atsakovas naudojo statybos rangos darbų rezultatus, tačiau neįvertino, kad galiojanti sutartis pati savaime nelemia pareigos atsiskaityti, ir nenustatė, kad atsakovas iš ieškovo šiuos darbus būtų priėmęs. Rangos sutartyje nurodyta, kad atsakovas privalo atsiskaityti su ieškovu pasirašius atliktų darbų aktą, todėl ieškovas turėjo įrodyti darbų perdavimo atsakovui faktą. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas negali būti prilyginamas darbų perdavimo-priėmimo aktui. Būtent darbų perdavimo-priėmimo aktas įstatyme nurodytas kaip specialus įrodymas, patvirtinantis darbų rezultato perdavimą užsakovui, todėl šios aplinkybės negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateiktas darbų perdavimo-priėmimo aktas įrodomosios reikšmės neturi, tačiau konstatavo, kad ieškovas darbus atsakovui perdavė. Pagal CK 6.694 straipsnį rangovas pirmiausia pateikia užsakovui pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, organizuoja ir atlieka darbų priėmimą. Aktas gali būti pasirašomas vienašališkai, kai viena šalis atsisako jį pasirašyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pranešė atsakovui apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą, organizavo darbų priėmimą, taip pat kokiomis aplinkybėmis atsakovas atsisakė pasirašyti aktą.

142. Bylą nagrinėję teismai neįvykdė įstatymo reikalavimo įvertinti visus įrodymus atskirai ir jų visetą. Teismai, motyvuodami, kad, nustačius esmines bylos aplinkybes, kitų įrodymų ir aplinkybių išsami analizė byloje nereikalinga, įvertino ne visus byloje esančius įrodymus. Tokia nuostata pažeidžia CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 265 straipsnio 1 dalies reikalavimus įvertinti visus byloje esančius įrodymus, taip pat šalių procesinio lygiateisiškumo, teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principus. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą įrodymai gali būti atmetami tik įstatymo nustatyta tvarka – argumentuojant. Nagrinėjamoje byloje šios tvarkos nebuvo laikomasi – įrodymai, kuriais rėmėsi atsakovas, apskritai nebuvo vertinami.

153. Juridinis asmuo savo reikalavimus turi patvirtinti buhalterinės apskaitos dokumentais. Teismai nevertino ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos atsakovas prašė išreikalauti, siekdamas įrodyti trečiojo asmens atsiskaitymą už statybos rangos darbus. Juose neužfiksuota nei atsakovo, nei trečiojo asmens skolos.

164. Trečiasis asmuo L. Ž. nurodė, kad jis, valdydamas rekonstruotas patalpas, susitarė su ieškovu dėl jų rekonstrukcijos ir už darbus atsiskaitė grynais pinigais. Nors rangos sutartyje apie skolos perkėlimą neužsimenama, teismai trečiojo asmens prievolę perkėlė atsakovui, pažeisdami CK 6.115 straipsnio normas.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Gembės statyba“ prašo skundą atmesti, savo prašymą argumentuodamas taip:

181. Kasatorius neginčija parduotuvių patalpų rekonstrukcijos darbų atlikimo fakto, o atsiskaitymo už darbus faktas byloje neįrodytas.

192. Atsakovas, teigdamas apie netinkamą įrodymų vertinimą, konkrečiai neįvardija jo nuomone, netinkamai įvertintų įrodymų. Įrodymų atmetimas arba kritiškas vertinimas savaime nereiškia, kad jie buvo įvertinti netinkamai. Teismai pagrįstai atmetė dalį įrodymų, remdamiesi pateiktų įrodymų visetu.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl darbų perdavimo-priėmimo reikšmės nagrinėjamoje byloje

23Byloje neginčijamas statybos rangos sutarties, kurios dalykas – parduotuvės patalpų rekonstrukcija – sudarymo faktas.

24Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, atsisakydamas sumokėti už darbus, teigia, kad ieškovas neįrodė darbų perdavimo ir priėmimo pagal įstatyme nustatytą tvarką. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą.

25CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais.

26Bylą nagrinėję teismai laikėsi teismų praktikos, suformuotos nagrinėjant ginču dėl atitinkamu laikotarpiu susiklosčiusių statybos rangos santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. G. A., bylos Nr. 3K-3-207/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007).

27Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl rangos darbų atlikimo tinkamumo: kokybės, terminų, kitų sutarties sąlygų tinkamo įvykdymo, nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių teisėtą pagrindą užsakovui atsisakyti priimti rangovo atliktus darbus, priešingai - jis ilgą laiką faktiškai naudojasi rangovo darbų rezultatu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatę, kad bylos šalys sudarė statybos rangos sutartį, kurioje sutartus darbus ieškovas atliko, o atsakovas juos faktiškai priėmė, pagrįstai ieškovui priteisė iš atsakovo atlyginimą už šiuos darbus.

28Dėl to galima iš dalies sutikti su kasatoriaus argumentu, kad sutarties pasirašymo faktas nesuponuoja užsakovo pareigos mokėti rangovui sutartą užmokestį, tačiau pažymėtina, kad tokią pareigą suponuoja tinkamas sutartyje nurodytų darbų atlikimas.

29Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo

30Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai, pažeisdami įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nevertino įrodymų, kuriais rėmėsi atsakovas, t. y. ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų, ir nemotyvavo įrodymų atmetimo.

31Pagal CPK 178 straipsnį aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, turi įrodyti šalys, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai.

32Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tai reiškia teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.

33Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad būtent jis, kaip juridinis asmuo, dalyvavo ginčo rangos santykiuose ir pateikė nuoseklią savo poziciją patvirtinančius įrodymus. L. Ž., šioje byloje būdamas ir atsakovo atstovas, ir trečiasis asmuo, įrodinėjo, kad rangos santykiuose jis dalyvavo kaip fizinis asmuo, o ne kaip atsakovo atstovas.

34Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina ieškovo įrodinėtą poziciją, kad būtent jis, kaip juridinis asmuo, dalyvavo ginčo rangos teisiniuose santykiuose ne su trečiuoju asmeniu, bet su atsakovu, šiuos santykius įformino rašytine sutartimi, darbams pas atsakovą atlikti sudarė sutartis su kitomis įmonėmis, jo darbuotojai dirbo atsakovo patalpose ir dalyvavo Kauno apskrities viršininko administracijos komisijai statinį pripažįstant tinkamu naudoti.

35Kasatoriaus argumentus, kad rangos santykių šalis buvo ne jis, o jo vadovas kaip fizinis asmuo, teismai atmetė, konstatavę, kad jie neįrodyti. Kasatorius teigia, kad tokią išvadą teismai padarė, pažeidę įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl šių taisyklių taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į CPK 178 straipsnyje įtvirtintą šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, kasatorius privalėjo patikimais įrodymais paneigti pirmiau išvardytus ieškovo įrodymus ir patvirtinti savo teiginius. Trečiais asmuo L. Ž. santykiuose su ieškovu teigia veikęs ir kaip kasatoriaus atstovas, ir kaip fizinis asmuo. Būdamas veikiančio savo rizika, ūkine-komercine veikla užsiimančio subjekto, kuriam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, vadovas, jis turėjo žinoti sudarytų ir galiojančių sutarčių reikšmę, taip pat numatyti galinčius kilti sunkumus įrodinėjant rašytiniais įrodymais neįformintų juridinę reikšmę turinčių faktų įrodinėjimą. Tuo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo (2000 m. rugpjūčio 31 d. įstatymo Nr. VIII-1909 redakcija) 19 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad rangos sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis statytojo (užsakovo) ir statybos rangovo tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvarką ir formas, turtinę atsakomybę ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Šioje byloje L. Ž. teigė, kad egzistavusių santykių su ieškovu metu veikė nenuosekliai: kaip kasatoriaus atstovas su ieškovu sudarė rašytinę statybos rangos sutartį, tačiau jos nevykdė, nors jos nenutraukė ir nesiekė pripažinti negaliojančia; kaip fizinis asmuo sudarė sutartį dėl to paties dalyko ir ją vykdė, tačiau neįformino nė vieno jos vykdymą patvirtinančio fakto. Teismai pagrįstai sprendė, kad galiojanti rašytinė statybos rangos sutartis, sudaryta atsakovo vardu, prieštarauja jo teiginiams byloje ir kartu su kitais ieškovo pateiktais įrodymais patvirtina šio poziciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vienas tokių įrodymų – oficialus dokumentas - Kauno apskrities viršininko administracijos komisijos 2002 m. sausio 7 d. aktas dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, kurio 4 punkte statytoju įvardytas atsakovas UAB „Filipopolis“, o statybos ir montavimo darbus atlikusiu asmeniu – ieškovas UAB „Gembės statyba“.

36Atsakovas savo įrodinėjamą poziciją byloje grindė šalių tarpusavio atsiskaitymo aktais, kuriuose neužfiksuota nei atsakovo, nei trečiojo asmens skolos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje tokie aktai vertinami ne kaip buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Nustačius, kad tarpusavio atsiskaitymų akte nurodytas klaidingas skolos dydis, tokie aktai neturi galios ir negali sukelti šalims teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos energija“ Lietuvos elektrinė v. Trakų rajono savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-1214/2000; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „VST“ v. UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“; bylos Nr. 3K-3-572/2008; kt.). Pažymėtina, kad atsakovo skolos nenurodymą ieškovo buhalteriniuose apskaitos dokumentuose taip pat gali lemti netinkamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės normų vykdymas. Toks rangovo buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo faktas nėra teisinis pagrindas, lemiantis pagrindinės rangovo teisės pagal rangos sutartį – gauti užmokestį už atliktus darbus – praradimą. Jis galėtų būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovas neturi prievolės atsiskaityti su ieškovu, jei pagrindą padaryti tokią išvadą sudarytų įrodymų visetas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, įvertinę byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgdami į tai, kad nuoseklią ieškovo poziciją patvirtina logiškai vienas kitą papildantys įrodymai, o atsakovo pateikti įrodymai yra netiesioginiai, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai pripažino įrodytais ieškovo, o ne atsakovo įrodinėtus ginčijamus faktus.

37Kasatoriaus nurodomi teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas turi būti vertinamas viso sprendimo kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, kai jis galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą (nutartį). Jeigu nenustatoma kitų kasacijos pagrindų, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė kasacine tvarka peržiūrimą teismo sprendimą, tai vien formalaus pažeidimo faktas nėra pakankamas pagrindas naikinti tokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tele2“ v. UAB „ Vortumas“, bylos Nr. 3K-3-24/2009).

38Dėl skolos perkėlimo

39Atsižvelgiant į teismų konstatuotas bylos aplinkybes, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama apie skolos perkėlimą reglamentuojančio CK 6.115 straipsnio pažeidimą, trečiojo asmens prievolę perkeliant atsakovui. Pažymėtina, kad, byloje neįrodžius savarankiško trečiojo asmens L. Ž. dalyvavimo ginčo statybos rangos santykiuose, jam neatsirado ir prievolės atsiskaityti už atliktus darbus, taigi neegzistavo tokia skola, apie kurios perkėlimą teigia kasatorius. Teismai nustatė, kad rangos santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo, todėl priteisė atlyginimą už atliktus darbus iš atsakovo, t. y. konstatavo pareigą vykdyti jo paties, o ne trečiojo asmens prievolę.

40Teisėjų kolegija sprendžia, kad, kasaciniame skunde išdėstytus argumentus atmetus kaip nepagrįstus, apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, kai kasacinio skundo reikalavimai netenkinami, apeliacinės instancijos teismo paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos (CPK 93 straipsnis). Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 64,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Filipopolis“ (kodas 110384422) 64,30 Lt (šešiasdešimt keturis litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už statybos rangos darbus. Ieškovas UAB... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 8. Teismas sprendė, kad byloje pateiktas 2002 m. spalio 31 d. atliktų darbų... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 10. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad abi ginčo šalys yra privatūs juridiniai... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Filipopolis“ prašo Kauno apygardos teismo... 13. 1. Teismai atsakovo skolą kildino iš 2001 m. rugsėjo 28 d. statybos rangos... 14. 2. Bylą nagrinėję teismai neįvykdė įstatymo reikalavimo įvertinti visus... 15. 3. Juridinis asmuo savo reikalavimus turi patvirtinti buhalterinės apskaitos... 16. 4. Trečiasis asmuo L. Ž. nurodė, kad jis, valdydamas rekonstruotas patalpas,... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Gembės statyba“ prašo... 18. 1. Kasatorius neginčija parduotuvių patalpų rekonstrukcijos darbų atlikimo... 19. 2. Atsakovas, teigdamas apie netinkamą įrodymų vertinimą, konkrečiai... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl darbų perdavimo-priėmimo reikšmės nagrinėjamoje byloje... 23. Byloje neginčijamas statybos rangos sutarties, kurios dalykas – parduotuvės... 24. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą... 25. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas... 26. Bylą nagrinėję teismai laikėsi teismų praktikos, suformuotos nagrinėjant... 27. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl rangos darbų atlikimo tinkamumo:... 28. Dėl to galima iš dalies sutikti su kasatoriaus argumentu, kad sutarties... 29. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų... 30. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai, pažeisdami įrodinėjimo ir... 31. Pagal CPK 178 straipsnį aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 32. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai... 33. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad būtent jis, kaip juridinis... 34. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, įvertinę byloje surinktus... 35. Kasatoriaus argumentus, kad rangos santykių šalis buvo ne jis, o jo vadovas... 36. Atsakovas savo įrodinėjamą poziciją byloje grindė šalių tarpusavio... 37. Kasatoriaus nurodomi teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai... 38. Dėl skolos perkėlimo... 39. Atsižvelgiant į teismų konstatuotas bylos aplinkybes, kasaciniame skunde... 40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, kasaciniame skunde išdėstytus argumentus... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 42. Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, kai kasacinio... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 45. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Filipopolis“ (kodas... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...