Byla 1A-205/2013
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos), teisėjų: Albino Bielskio, Viktoro Kažio, sekretoriaujant: Audronei Rasiulienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, gynėjui Edvardui Staponkui, nuteistajam G. D., nukentėjusiesiems: J. P., S. P., nukentėjusiųjų atstovui S. Š., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų J. P. (J. P.) ir S. P., nuteistojo G. D. (G. D.), jo gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

2129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose, ir nubaustas laisvės atėmimu 16 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

3Iš G. D. priteista: nukentėjusiajam J. P. 150 000 Lt neturtinei žalai, 10 450,96 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Lt už advokato pagalbą; nukentėjusiajai S. P. 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 17 d. apie 4 val. ( - ), kambaryje dėl ilgalaikių asmeninių nesutarimų bei pykčio peiliu smogdamas miegančiam, o po pirmų smūgių nubudusiam ir bandančiam gintis V. P. ne mažiau kaip trylika smūgių į kaklo bei krūtinės sritis, vieną smūgį į galvą ir ne mažiau kaip šešis smūgius bukais kietais daiktais į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam kaklo bei krūtinės daugybines durtines-pjautines žaizdas (paviršines ir kiaurymines) su dešinės miego arterijos skydinės šakos pažeidimu, galvos dešinės pusės durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą su svetimkūniu, kairio žasto ir kairės rankos I-II tarpupirščio pjautines žaizdas, kaklo abiejų pusių, dešinės alkūnės, kairio žasto, nugaros nubrozdinimus, kairio peties kraujosruvą bei įbrėžimą. Nuo durtinių-pjautinių žaizdų su skydinės arterijos pažeidimu ir galvos dešinės pusės kiauryminės žaizdos su svetimkūniu, įvykus ūmiam išoriniam bei vidiniam nukraujavimui, V. P. mirė. Taip padarydamas daugybinius kūno sužalojimus, sukeldamas dideles kančias, tyčia itin žiauriai nužudė buvusį bejėgiškos būklės V. P.

6Nukentėjusieji J. P. ir S. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, ir mano, kad jam turėjo būti paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

7Nuteistojo G. D. elgesys iki nusikaltimo padarymo ir po jo: ieškojimas asmenų, jog su nukentėjusiuoju kas nors susimuštų; priėjimas prie miegančio su peiliu; atitinkamų medicinos žinių turėjimas; sužalojimų padarymas beveik vienoje vietoje; įvykio vietos tvarkymas; nužudytojo aprengimas ir jo kūno išnešimas į balkoną; įkalčių slėpimas; pirštinių naudojimas bei nuosprendyje nurodytos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės rodo, kad jis ne tik buvo, bet ir bus pavojingas visuomenei dar ilgą laiką. Be to, pagal nuteistojo elgesį įvykio metu galima padaryti neabejotinas išvadas, jog jis yra kerštingas, nenuoširdus, nerodantis nė menkiausio gailesčio.

8Nukentėjusieji J. P. bei S. P. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir G. D. skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę bei iš jo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9Nuteistasis G. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismo išvados grįstos prielaidomis, pažeista nekaltumo prezumpcija. Teismas neatsižvelgė, jog jis kreipėsi pagalbos į bendrabučio darbuotojus (komendantę, budinčias), perspėjo jas, kad V. P. gali keršyti, ir prašė perkelti į kitą kambarį.

10Teismas neatsižvelgė, jog apeliantas neteistas, nebaustas, nevertino jo nekonfliktiško charakterio ir elgesio, visiškai nevertino V. P. charakterio bruožų, jo provokuojamo elgesio. Nukentėjusiojo nederamą elgesį patvirtino liudytojai A. J. (A. J.), A. K. bei E. L. Teismas neatsižvelgė, kad įvykio vakarą nukentėjusysis vartojo alkoholį.

11Apeliantas neturėjo jokio pykčio ar motyvo nusikalsti. Konfliktas kilo dėl to, jog jis nupirko buitinių valymo priemonių bendrai naudotis ir paprašė V. P. pusės pinigų. Šiam atsisakius jų duoti, apeliantas išsakė savo nuomonę apie jį bei jo elgesį. Nukentėjusysis pokalbį įrašė į telefoną ir pagrasino susidoroti.

12Teismas nepagrįstai netiki apelianto parodymais, nors jis nuo pirmų parodymų nuosekliai teigė V. P. pasiėmus į lovą peilį. Nuo pat pirmos apklausos jis teigė V. P. nemiegojus. Apeliantas neneigė pirmus smūgius sudavęs lovoje gulinčiam V. P., tačiau jie nebuvo pavojingi gyvybei. Atrėmęs nukentėjusiojo smūgį, apeliantas jam sudavė savo peiliu iš baimės ir gindamasis. Kur tiksliai pataikė, nežino, nes nesitaikė.

13Nepagrįsta teismo išvada, kad lovoje buvo daug kraujo. Patalynė buvo kruvina, nes ja valė grindis.

14Teismas reikalauja visiškai tikslių parodymų, tačiau neatsižvelgia, jog įvykio metu apeliantas patyrė nervinę įtampą ir baimę dėl savo gyvybės. Tuo metu jis nesuvokė, kad elgiasi žiauriai, buvo didžiulio streso būsenos. Duodamas pirminius parodymus, taip pat buvo streso būsenos, nes tyrėja šaukė, t. y. darė psichologinį spaudimą, todėl jis sutiko su tuo, ką ši diktavo.

15Prokuroro nurodytas nusikaltimo padarymo laikas niekuo nepagrįstas, jis paremtas tik nukentėjusiojo tėvo žodžiais.

16Teismas neužsiminė apie nukentėjusiojo tėvo elgesį, jog jis skambino liudytojams, siekdamas padaryti jiems įtaką.

17Teismas nepagrįstai konstatavo apeliantą nesigailint. Apeliantas nuo pat įvykio gailisi dėl to, kas įvyko, kiekvieną dieną gailisi V. P. ir jo tėvų.

18Bausmė turi turėti auklėjamąjį poveikį, tačiau teismo paskirta bausme neįmanoma pasiekti šio tikslo, nes kalėjimas negali auklėti, gali tik sugadinti.

19Nuteistasis G. D. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

20Nuteistojo G. D. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme G. D. detaliai parodė, jog tarp jo ir V. P. buvo susiklostę įtempti tarpusavio santykiai, kuriuos inspiravo pats V. P. Buvus konfliktines situacijas – muštynes – teisme parodė liudytojai A. J., A. K., L. J. ir A. G., tačiau G. D. jokio pykčio nejautė, nes laikė V. P. ligotu, konfliktuojančiu žmogumi. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte nurodoma, kad G. D. ir V. P. įtempti tarpusavio santykiai turėjo tiesioginės įtakos G. D. veiksmams jam inkriminuojamos veikos padarymo metu, jo veiksmai įvykio metu buvo ne iš anksto suplanuoti ar numatyti, o nulemti situacinių aplinkybių (nukentėjusiojo elgesio). Dėl to teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti G. D. parodymais ir konstatuoti, jog V. P. jis nužudė dėl ilgalaikių nesutarimų bei pykčio.

21Teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą dėl V. P. asmenybės pomirtinio psichologinio ištyrimo, nors toks tyrimas buvo reikalingas, siekiant nustatyti V. P. asmenybės psichologinę būklę dėl ankstesnių konfliktinių situacijų ir tiesiogiai prieš įvykį.

22Teismas neobjektyviai bei vienašališkai įvertino G. D. parodymus, nepagrįstai konstatavo, kad jie nenuoseklūs, keitėsi.

23Nuteistojo parodymų skirtumus galima paaiškinti buvusia didžiule dvasine įtampa, psichologiniu pervargimu. Jis suprato, jog tarpusavio grumtynių metu, manydamas esantis teisus ir gindamas savo sveikatą bei gyvybę, atėmė gyvybę savo kambario draugui. Tą naktį jam teko spręsti, ką daryti su V. P. lavonu, kaip sutvarkyti įvykio vietą, kaip pasielgti su sukruvintais drabužiais bei patalyne, peiliais ir pan. Dėl to būdamas sumišimo būklės, patirdamas didžiulę psichologinę įtampą, jis priėmė sprendimus, kurių pats detaliai teisme negalėjo paaiškinti

24(V. P. lavono aprengimas ir ištempimas į balkoną, kruvinų drabužių bei patalynės išnešimas į balkoną). Po tokios bemiegės nakties, būdamas pervargęs ir patirdamas didžiulę psichologinę įtampą, esant stresinei situacijai, jis tyrėjos apklaustas tik po pietų, po to atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Būdamas daugiau nei pusantros paros nemiegojęs, pervargęs, patirdamas didžiulę psichologinę įtampą, jis negalėjo išsamiai, nesusipainiodamas apklausos metu atskleisti visų įvykio detalių, turinčių reikšmės šiam įvykiui ištirti. Dėl to kai kurias įvykio detales jis papildė vėlesnių apklausų metu. Tą jis patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme.

25Nuosprendyje teismas nurodė, kad darydamas išvadas, kaip ir kokiu būdu nužudytas

26V. P., rėmėsi dalimi G. D. parodymų, tačiau nenurodė, kuria G. D. parodymų dalimi teismas rėmėsi, o kuria – ne.

27Teismas pripažino, jog G. D. įvykio metu turėtas peilis, kurį gynėjas rado užšalusio griovio protakos vamzdyje, tikrai buvo įvykio vietoje, kai nužudytas V. P., nes ant jo rasta V. P. kraujo, tačiau nepagrįstai jį eliminavo iš įvykio ir netikėjo G. D. parodymais, kad šį peilį jis panaudojo suduodamas smūgį V. P. į kaklą bei vėliau gindamasis nuo jo užpuolimo.

28Teismas abejojo peilio suradimo aplinkybėmis, nes nuteistasis teigė peilius išmetęs į upelį, o gynėjas peilį rado protakos vamzdyje. Tačiau jau savo prisipažinime G. D. parodė peilius išmetęs atokiau nuo bendrabučio. Apklausiamas kaip įtariamasis jis parodė peilius išmetęs ne į upelį, o netoli tiltelio (būtent netoli tiltelio yra protaka vamzdyje). Tai, jog peilius su maišeliu išmetė į upelį, jis parodė tik parodymų patikrinimo vietoje metu, tačiau tokių jo parodymuose esančių prieštaravimų niekas nemėgino išsiaiškinti ir jų pašalinti.

29Išankstinį teismo nusistatymą eliminuoti šį peilį iš įvykio vietos rodo ir tai, kad teismas atmetė prašymą atlikti peilio kriminalistinį metalų tyrimą, tuo suvaržydamas kaltinamojo teises. Jeigu peiliai arba peilis (šiuo atveju tik V. P. turėtas peilis, kuris buvo palyginti masyvus ir skęstantis) buvo išmesti į upelį, tai jį Priešgaisrinės tarnybos narai, tikrinę upelio dugną G. D. nurodytoje vietoje, tikrai būtų radę, tačiau toks peilis nerastas. Dėl to galima daryti kategorišką išvadą, jog maišelį su peiliais G. D. išmetė būtent protakos vamzdyje, kuris yra už tiltelio keletą metrų prieš upelio srovę, tai gerai matyti byloje esančiose nuotraukose. Dėl to peilio suradimo aplinkybės nekelia jokių abejonių.

30Kita vertus, eliminavus šį peilį, teismas privalėjo išdėstyti argumentus, kodėl ant jo rastas V. P. kraujas, kodėl ir kokiu tikslu, jei peilis nepanaudotas įvykio metu, G. D. jį nešė ir išmetė kartu su V. P. turėtu peiliu.

31Nuosprendyje teismas konstatavo, kad du iš trijų V. P. padarytų mirtį galėjusių sukelti kūno sužalojamų galėjo būti padaryti tuo pačiu peiliu, kurio nulūžęs smaigalys rastas įstrigęs kaukolės kaule, tačiau nenorėjo pripažinti, jog trečias sužalojimas galėjo būti padarytas būtent G. D. turėtu peiliu.

32Nuosprendyje nurodoma, kad dar vienas sužalojimas, kuris galėjo būti mirtinas, padarytas kažkokiu kitu įrankiu, kuris nerastas. Tai niekuo neparemta teismo prielaida, kuria siekiama iš bylos eliminuoti G. D. savigynai panaudotą peilį. Nuosprendyje tendencingai nurodyta gynybą akcentavus G. D. turėto peilio mažumą, jo ašmenų lankstumą, t. y. jo nepritaikymą žudyti. Teismas tai įvertino kaip pasirinktą gynybos poziciją.

33V. P. veiksmai, kai jis paslapčia iš spintelės pasiėmė į lovą peilį, G. D. sudarė būtinosios ginties situaciją. Jis įvertino tai, jog: tarp jų susidarė ilgalaikiai konfliktiniai ir priešiški santykiai; V. P. komendantei siųsta žinute išreiškė nekonkretizuotą grasinimą su G. D. susidoroti; tarp jų ir tą dieną buvo kilęs konfliktas; jis žinojo apie V. P. kerštingą charakterį ir kad V. P. galimai yra išgėręs, todėl realiai suvokė savo sveikatai bei gyvybei iškilusį ne bet kokį, o realų pavojų, nes V. P. bet kuriuo metu galėjo panaudoti turėtą peilį. Tai ir buvo realiai egzistavęs pavojingas kėsinimasis.

34Tą parodė vėlesni įvykiai. Nors ir suprasdamas apie jo sveikatai bei gyvybei gresiančią realią grėsmę, G. D. nesiėmė pirmas puolamųjų veiksmų. Turėdamas tikslą apsiginti, jei puolimas prasidėtų tuoj pat, jis pasiėmė savo peilį ir, priėjęs prie V. P., pasuko jį už peties, jog dar kartą įsitikintų, kad jis į lovą tikrai pasiėmė peilį. Tik V. P. ėmusis puolamųjų veiksmų, t. y. pasistengus peiliu smūgiuoti G. D., šis ranka atrėmė smūgį ir savo turėtu peiliu sudavė jam smūgį į kaklą, realiai pradėjo gintis nuo prasidėjusio V. P. puolimo. G. D. numetė savo peilį ant grindų ir stengėsi atimti iš lovoje gulinčio V. P. jo turėtą peilį. Tai pavykus padaryti, šiuo peiliu jis V. P. sudavė smūgį į galvą.

35Kilus klausimui, ar tuo metu, kai G. D. atėmė iš V. P. peilį, nepasibaigė būtinoji gintis, nes realaus pavojaus jo sveikatai bei gyvybei lyg ir nebebuvo, į jį reikia atsakyti neigiamai. Tai rodo paties V. P. tolesni veiksmai. Jis pargriovė G. D. ant grindų, pradėjo jį smaugti, t. y. tęsė pradėtą puolimą. Kad peilį atėmus puolimas nepasibaigė, rodė ir V. P. veido išraiška, kurią G. D. gerai žinojo iš prieš tai buvusių konfliktinių situacijų. Dėl to G. D. panaudotos apsigynimo priemonės bei jo veiksmai ginantis nuo V. P. užpuolimo padaryti, esant būtinosios ginties situacijai. Jis gynėsi, neperžengdamas šios ginties ribų.

36Tai, jog specialistas ant G. D. kūno nerado smaugimo žymių, nepaneigia šio fakto. Teisme teismo medicinos specialistas parodė, kad ant G. D. kūno nebuvo rasta tik taip vadinamų tipinių, klasikinių smaugimo žymių ant kaklo. Tiriamasis apžiūros metu dėl smaugimo nesiskundė, todėl dėl tokių sužalojimų, kurie gali būti ne tik paviršiniai, nebuvo detaliau tirta. Toks specialisto paaiškinimas neduoda pagrindo atmesti G. D. parodymų, jog jis buvo smaugiamas.

37Neaišku, kuo remdamasis teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. P. nužudytas apie 4 valandą.

38Apklausiamas G. D. parodė įvykį buvus apie 1 valandą nakties, kai grįžęs iš dušo V. P. atsigulė į lovą. Savo parodymuose G. D. teigė, jog apie 4 valandą nakties, sutvarkęs kambarį, aprengęs V. P. lavoną, jį ištempė į balkoną. G. D. nurodytam laikui, kad V. P. mirė apie 1 val. nakties, neprieštarauja teismo medicinos specialisto išvada. Konstatavimas nuosprendyje, jog V. P. nužudytas apie 4 valandą ryto, teismui padėjo geriau formuluoti kaltinimą, kad G. D. V. P. nužudė būtent miegantį, kadangi tokiu nakties metu visi tikrai miega.

39Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų G. D. iš anksto suplanavus V. P. nužudymą, tačiau jo veiksmus vertino kaip tiesioginę apibrėžtą tyčią nužudyti V. P.. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad ant aukos kūno rasta 14 durtinių-pjautinių žaizdų. Tačiau ant kaklo rasti 5 nubrozdinimai, o dauguma teismo paminėtų žaizdų yra tik paviršinės, chaotiškai išsidėsčiusios ant kaklo ir krūtinės. Tai patvirtina G. D. parodymus dėl gynybos nuo V. P. užpuolimo, jog jis smūgius sudavė ne į sukoncentruotą vietą, bet nesitaikydamas į viršutinę kūno dalį.

40Negali būti noro tyčia nužudyti nukentėjusįjį, jei po pirmo smūgio šiuo peiliu į galvą peilis išmetamas. Byloje nesant objektyvių duomenų, kad G. D. norėjo nužudyti V. P. tiesiogine tyčia, jis negali būti nuteistas ir už tai, jog suvokė žiaurų gyvybės atėmimo būdą bei to siekė. Pats durtinių-pjautinių žaizdų skaičius nerodo buvus norą nužudyti nukentėjusįjį itin žiauriai.

41Taigi byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad G. D. V. P. tyčia nužudė kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, o ne esant būtinosios ginties situacijai.

42Nukentėjusiojo provokuojamą elgesį, t. y. esant komplikuotiems tarpusavio santykiams peilio pasiėmimą į lovą, teismas turėjo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

43Teismo išvada, jog nuteistasis visiškai nesigaili dėl savo nusikalstamų veiksmų, prieštarauja bylos medžiagai (teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, pirminis paaiškinimas, baigiamoji kalba).

44G. D. paskirta bausmė neatitinka BK 54 straipsnyje numatytų reikalavimų, teisingumo principo ir teisingo kaltininko asmenybės įvertinimo.

45Nuteistojo G. D. gynėjas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jo ginamąjį išteisinti.

46Nukentėjusiųjų J. P. ir S. P. atstovas advokatas S. Š. atsikirtime į nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinius skundus nurodo, kad skundai nepagrįsti ir netenkintini. Skundo argumentai dėl nepakankamo įrodymų ištyrimo teisme, neobjektyvaus jų vertinimo, nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, netinkamo veikos kvalifikavimo, lengvinančių aplinkybių nevertinimo ir pan. laikytini deklaratyviais bei atmestini.

47Vien gana ilgas bylos nagrinėjimas leidžia daryti išvadą, jog teismas visapusiškai, nešališkai, objektyviai, nepažeisdamas kaltinamojo teisių, išnagrinėjo ir ištyrė visus nusikalstamos veikos faktinius duomenis, teisingai juos įvertino ir skyrė veikos pavojingumo bei pobūdžio vertą bausmę, kuri pagal nukentėjusiųjų skundą galėjo būti daug griežtesnė. Teismas padarė pagrįstas išvadas, išsamiai aptarė veikos kvalifikavimo teisingumą ir pagrįstumą pagrindžiančius motyvus bei argumentus.

48Apeliacinių skundų argumentacija dėl būtinosios ginties akivaizdžiai prieštarauja būtinosios ginties sampratos aiškinimui ir taikymui. Net vertinant paties G. D. parodymus matyti, kad V. P. neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo jam sukelti realų pavojų.

49Atmestini skundų motyvai dėl gynėjo surasto peilio. Skunde nurodyti argumentai laikytini deklaratyviais. Peilio ir kitų daiktų suradimo bei pateikimo tyrimui aplinkybės yra abejotinos. Visi šie daiktai galėjo būti paimti iš kambario, o ne G. D. išmesti.

50Gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios pagal gynėją turėtų būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis, vargu ar pagal nuteistojo elgesį būtų galima tokiomis pripažinti. Be to, toks skundo motyvas akivaizdžiai prieštarauja skundo reikalavimui priimti išteisinamąjį nuosprendį. Šios aplinkybės svarbios parenkant bausmės rūšį ar laisvės atėmimo trukmę, todėl atsižvelgiant į skundų reikalavimus šis klausimas neturėtų būti svarstomas.

51Apeliantų reikalavimai atlikti V. P. pomirtinę psichologinę ekspertizę ne tik užtruktų gana ilgai, bet ir neduotų rezultatų. V. P. buvo gerai charakterizuojamas, o epizodiniai neigiami duomenys, kuriuos gynyba siekė sureikšminti, nesudaro pagrindo jį laikyti negeru žmogumi.

52G. D. elgesys, jo veiksmai vakare ir įvykio naktį parodo jį planavus V. P. nužudymą.

53Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo jų apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiųjų skundą atmesti. Nukentėjusieji ir jų atstovas prašo nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo ir jo gynėjo skundus atmesti. Prokurorė prašo visus apeliacinius skundus atmesti.

54Nuteistojo G. D. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nukentėjusiųjų J. P. ir S. P. apeliacinis skundas atmetamas.

55Teisėjų kolegijos nuomone, G. D. kaltė nužudžius V. P. įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas gana išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, bet įvertino įrodymus ne visiškai laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės. Dėl to vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau neteisingai kvalifikavo veiką ir paskyrė netinkamą bausmę, be to, neteisingai nustatė nukentėjusiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.

56Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

57Dėl įrodymų vertinimo

58Nuteistasis G. D. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, jog teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė klaidingas išvadas, turėjusias esminės reikšmės neteisingam nuosprendžiui priimti.

59Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, tirdamas ir vertindamas įrodymus.

60BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie pagal įstatymo prasmę įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

61Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas būtent tuo ir buvo pagrįstas.

62Kita sąlyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir

634 dalyse.

64Nuteistojo G. D. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neobjektyviai įvertino G. D. parodymus, nenurodė, kuria parodymų dalimi rėmėsi, o kuria – ne.

65Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas.

66Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus G. D. parodymus, juos sugretino tarpusavyje, atskleidė jų esminius prieštaravimus, palygino su liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga ir pagrįstai pripažino patikimais pirminius G. D. parodymus bei jais vadovavosi. Pirminiai G. D. parodymai teisme tinkamai įvertinti pagal jų nuoseklumą, patikimumą ir atsižvelgiant į kitų bylos duomenų visumą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pirminius G. D. parodymus kaip tinkamą įrodymą ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.

67Šiame nuosprendyje jau minėta, jog pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, ir tai yra jo teisė bei pareiga. Jeigu apeliantai ir teismas skirtingai įvertino įrodymus, dėl to nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo, jeigu teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Tokie motyvai skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstyti.

68Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visetu, patvirtinusiu G. D. pirminius parodymus, leidusiu padaryti išvadą, kad jie yra teisingi.

69Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti G. D. pirminiais parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, kurių turinys bus analizuojamas, aptariant nuteistojo kaltę.

70Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus atlikti V. P. asmenybės pomirtinį psichologinį tyrimą, peilio kriminalistinį metalų tyrimą, tuo suvaržydamas kaltinamojo teises.

71Analogiškus prašymus nuteistojo G. D. gynėjas pakartojo apeliacinės instancijos teisme.

72Teisėjų kolegija patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti tokius prašymus.

73Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų ir tokia teismo pozicija negali būti vertinama kaip galimybės gintis nuo kaltinimo neužtikrinimas (BPK 10 straipsnio 2 dalis). Svarstydamas prašymus bei dėl jų nuspręsdamas, teismas turi laikytis esminio reikalavimo – išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

74Nuteistojo gynėjo prašymas atlikti peilio tyrimą susijęs su nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų nustatymu, tačiau dėl to, ar buvo suduota prašomu tirti peiliu, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme abejonių nekilo, kadangi specialisto išvada nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiojo kakle padaryti ne tuo peiliu, kurį gynėjas pageidauja tirti.

75Gynėjo prašymą atlikti V. P. asmenybės pomirtinį psichologinį tyrimą teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog byloje yra pakankamai nukentėjusiojo V. P. asmenybės duomenų, tai yra tik vertinimo dalykas.

76Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė gynėjo prašymus. Dėl tos pačios priežasties analogiškus prašymus atmetė apeliacinės instancijos teismas.

77Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamajame procese numatytų įrodymų tyrimo taisyklių, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Įrodymų vertinimo aspektu byloje nepažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

78Dėl būtinosios ginties

79Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, kad G. D. veiksmai turi būti vertinami kaip padaryti esant būtinajai ginčiai, nes G. D. gynėsi nuo nukentėjusiojo V. P. pavojingo kėsinimosi, nukreipto į jo gyvybę bei sveikatą.

80Su tokiais skundų motyvais negalima sutikti.

81Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog G. D. suduodant smūgius peiliu nukentėjusiajam nebuvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

82Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.

83Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų bei besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

84Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010 ir kt.).

85Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme savo parodymais iš esmės pats paneigė buvus būtinosios ginties situaciją: prisipažinime G. D. nurodė, jog V. P. grįžus iš dušo jis pamatė, kaip šis pasiima peilį ir gulasi į lovą; tada supanikavo ir išsigando, kad jam tuo peiliu gali kažką padaryti, dėl to pirmas smogė peiliu (2 t., 101 b. l.); tą pačią dieną apklaustas G. D. parodė, jog išsigandęs, kad Vitalijus jo neužmuštų, iš spintos pasiėmė peilį ir priėjo prie jo lovos; G. D. pirmas kelis kartus smogė peiliu jam į kaklą (2 t., 108–109 b. l.); šiuos parodymus nuteistasis patvirtino įvykio vietoje (2 t., 111–113 b. l.); vėliau apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos jis teigė, jog, priėjęs prie Vitalijaus lovos su peiliu, padėjo savo ranką jam ant peties ir pradėjo jį traukti į savo pusę; betraukdamas pamatė, kad šis užsimojo peiliu į jo pusę; jis atrėmė smūgį, suduodamas jam peiliu į kaklą (2 t., 167–174 b. l.); pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė, jog gulinčiam Vitalijui smūgiavo tik tada, kai jis užsimojo peiliu, ir atrėmė jo smūgį.

86Taigi pagal išdėstytus nuteistojo G. D. vėlesnius parodymus nukentėjusiajam neva užsimojus peiliu susidarė būtinosios ginties situacija, dėl to jis bandydamas gintis nuo pastarojo galimo smurto pirmas peiliu sudavė smūgį nukentėjusiajam į kaklą.

87Tačiau tokią įvykių versiją paneigia skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose išdėstyti nuteistojo G. D. pirminiai parodymai.

88Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikėjo pirminiais nuteistojo G. D. parodymais ir nuosprendyje jais kaip įrodymų šaltiniu rėmėsi, nes juos patvirtino objektyvūs bylos duomenys, išdėstyti įvykio vietos apžiūros protokole, specialistų išvadose. Juos papildė specialisto paaiškinimai. Šie įrodymai aptarti skundžiamame teismo nuosprendyje, todėl išsamiai nekartojami.

89Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai iš įvykio vietos eliminavo jo surastą peilį, kurį nuteistasis panaudojo, gindamasis nuo V. P. užpuolimo.

90Teisėjų kolegija sutinka su gynėju, jog neįtikinami pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti jo pateikto peilio eliminavimo iš įvykio vietos motyvai.

91Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aptariamas peilis buvo įvykio vietoje, nes ant jo rasta V. P. kraujo, tačiau nepripažino, jog juo nuteistasis padarė nukentėjusiajam sužalojimus.

92Specialisto išvados Nr. M 33/11 (08) duomenys ( 1 t., 101–106 b. l.) įrodo, kad pagrindiniai sužalojimai, sukėlę V. P. mirtį, yra kaklo ir krūtinės daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos (Nr. 6 ir Nr. 7) bei galvos dešinės pusės kiauryminė žaizda su svetimkūniu.

93Iš specialisto išvados Nr. MK 117/11 (01) matyti, jog V. P. kaklo odos žaizda Nr. 7 nepadaryta gynėjo surastu ir tirti pateiktu peiliu (4 t., 33–37 b. l.).

94Remdamasis šiais įrodymais pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad du iš trijų mirtį galėjusių sukelti sužalojimų (galvos srityje ir žaizda Nr. 7) padaryti ne gynėjo pateiktu peiliu. Tačiau niekuo nepagrįsta teismo išvada, jog abu šie sužalojimai padaryti tuo pačiu peiliu, kurio nulūžęs smaigalys rastas įstrigęs kaukolės kaule, arba kad buvo panaudotas dar vienas įrankis, kuris nerastas.

95Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nebuvo tirta, ar žaizda Nr. 6 galėjo būti padaryta gynėjo pateiktu peiliu, todėl šie teismo argumentai neįrodo, kad aptariamu gynėjo surastu ir pateiktu peiliu negalėjo būti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai.

96Kita vertus, nuteistasis nuo pat pirmos apklausos teigė, jog V. P. iš spintos pasiėmė peilį, o jis eidamas prie jo lovos su savimi turėjo kitą peilį.

97Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiškiantis, kad visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai.

98Taigi išdėstyti argumentai nepaneigia, jog V. P., eidamas į lovą, iš spintelės pasiėmė peilį.

99Tačiau priešingai, nei nurodo nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, V. P. veiksmai, kai jis iš spintelės pasiėmė į lovą peilį, G. D. nesudarė būtinosios ginties situacijos.

100Atkreipiamas gynėjo dėmesys, kad asmuo, numatęs, jog prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas, bei pasiėmęs priemonę galimam smurtui atremti, turi teisę į būtinąją gintį, kai pavojingas kėsinimasis prasideda realiai.

101Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. P. veiksmų – peilio pasiėmimą ir nusinešimą į lovą – negalima laikyti akivaizdžiu nukentėjusiojo kėsinimusi. Šioje situacijoje V. P. jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Priešingai, pirmas puolamųjų veiksmų ėmėsi nuteistasis.

102Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2010).

103Vien tai, jog tam tikras asmuo dėl savo praeities (polinkio konfliktuoti, smurtauti ir pan.) gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-173/2011 ir kt.).

104Dėl to atmetamas kaip nepagrįstas gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad vertinant, ar nužudymo metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina atsižvelgti į nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, įvykio dieną tarp jų kilusį konfliktą.

105Gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis buvo smaugiamas, neįrodo buvus būtinosios ginties situaciją, nes jau aptartais įrodymais nustatyta, kad pirmas puolė nuteistasis.

106Kėsinimasis turi būti pavojingas ir realus, t. y. egzistuoti objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Be to, jis turi būti akivaizdus, o būtent, pradėtas ar tiesiogiai gresiantis besiginančiojo ar kito asmens teisėms ir pan.

107Išdėstyti paties nuteistojo parodymai kartu su jau aptartais įrodymais (pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų kitų argumentų, paneigiančių būtinąją gintį, apeliacinės instancijos teismas nekartoja, nes jiems pritaria) neginčijamai įrodo, jog G. D. nebuvo reikalo gintis. Jis smogė peiliu, nukentėjusiajam gulint lovoje, neatliekant prieš jį jokių veiksmų ir nuteistajam tik galvojant, kad jis gali atlikti smurto veiksmus.

108Nesant būtinosios ginties situacijos, negali būti ir jos ribų peržengimo.

109Nuteistojo gynėjas skunde teigia teismą konstatavus G. D. iš anksto neplanavus nužudyti V. P., tačiau nustatė jį veikus tiesiogine apibrėžta tyčia.

110Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant arba sutrikdyti žmogaus sveikatą, arba atimti gyvybę.

111Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad aptariama veika padaryta, veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia. Tai reiškia, jog nesvarbu, kad iš anksto nebuvo planuota nužudyti nukentėjusiojo, tačiau nuteistasis V. P. smūgiavo peiliu į kaklą, galvą; nukentėjusiajam sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 20 trauminių poveikių, o tai rodo didelį smurto intensyvumą; smarkiai sužalojęs auką, G. D. nesiėmė priemonių jai suteikti medicinos pagalbą. Visa tai rodo, jog įvykio metu G. D. siekė V. P. mirties ir šį tikslą įgyvendino.

112Tiesa, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-31 (2 t., 189–193 b. l.) nurodyta, kad G. D. veiksmus įvykio metu nulėmė situacinės aplinkybės (būtent, nukentėjusiojo elgesys).

113Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aptariamame ekspertizės akte akcentuota, kad ekspertai rėmėsi tiriamojo pateiktu byloje nagrinėjamo įvykio ir savo elgesio jo metu apibūdinimu, o teisėjų kolegija tyčios turinį nustatė, remdamasi ne tik nuteistojo parodymais, bet įrodymų visetu.

114Pirmosios instancijos teismas G. D. veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą kaip padarytus prieš bejėgiškos būklės asmenį, nes nukentėjusiajam V. P. smūgiai suduoti jam gulint, o galimai ir jau miegant, todėl jis neturėjo galimybės aktyviai pasipriešinti nuteistajam.

115Su tokiu veikos kvalifikavimu negalima sutikti.

116Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nužudymas kvalifikuojamas pagal

117BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar psichikos savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant ar dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichikos būklę apibūdinančias aplinkybes.

118Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007,

1192K-472/2008, 2K-98/2009 ir kt.).

120Taigi pripažįstant asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui arba kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę.

121Nuo pat pirmos apklausos nuteistasis teigė, kad nukentėjusysis į kambarį grįžo apie 23 val., vėliau jis išėjo į dušą, grįžęs iš dušo V. P. atsigulė į lovą. Parodymų patikrinimo vietoje metu G. D. nurodė V. P. iš dušo grįžus apie 1 val.

122Jau minėtos specialisto išvados Nr. M 33/11 (08) duomenys įrodo, jog nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti prieš 5–10 valandų iki lavono tyrimo pradžios 2011 m. vasario 17 d. 11 val.

123(1 t., 101–106 b. l.).

124Tai reiškia, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas laiko intervale tarp 1 val. nakties ir 6 val. ryto.

125Taigi nuteistojo G. D. parodymai dėl įvykio laiko neprieštarauja specialisto išvadai. Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, paneigiančių nuteistojo versiją dėl įvykio laiko.

126Aplinkybė, jog nuteistasis iki 4 val. nakties tvarkė, plovė kambarį, savo krauju suteptus drabužius ir V. P. kūną į balkoną ištempė tik 4 val., negali būti vertinama, kad nusikaltimas padarytas būtent tada.

127Tokiu atveju galioja jau minėtas bendrasis teisės principas in dubio pro reo ir visi neaiškumai, netikslumai, abejonės, kurių negalima teismo proceso metu pašalinti, aiškinami kaltininko naudai.

128Dėl išdėstytų argumentų nusikaltimo padarymo laikas byloje tikslinamas nustatant, jog nusikaltimas padarytas ne apie 4 val., bet apie 1 val. nakties. Toks nusikalstamos veikos laiko patikslinimas apeliacinės instancijos teisme, pasirėmus objektyviais duomenimis, kurie iš bylos medžiagos buvo žinomi nuteistajam, nelaikomas faktinių aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis ir yra galimas, nes nepablogina nuteistojo teisinės padėties bei nepažeidžia jo teisės į gynybą.

129Nuteistasis G. D. niekada nesakė, kad V. P. įvykio metu miegojo. Šiame nuosprendyje nustatytas įvykio laikas taip pat neduoda pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusysis galėjo miegoti.

130Byloje nustatyta, kad smūgiai suduoti nukentėjusiajam gulint, tačiau teismas padarė klaidingą išvadą, jog ši aplinkybė liudija nukentėjusįjį miegojus, todėl buvus bejėgiškos būklės. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad nukentėjusysis bandė gintis. Nukentėjusiojo V. P. aktyvumas įvykio metu neleidžia daryti išvados, jog jis buvo bejėgiškos būklės.

131Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvykio metu V. P. nebuvo bejėgiškos būklės, todėl šis veiką kvalifikuojantis požymis neatitinka nustatytų bylos aplinkybių.

132Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. D. V. P. nužudė itin žiauriai.

133Nužudymas itin žiauriai paprastai pripažįstamas tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Itin žiaurus nužudymas nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes.

134Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y., ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2008, 2K-376/2010 ir kt.).

135Byloje nustatyta, jog V. P. peiliu suduota trylika smūgių į kaklą, krūtinę ir kairę ranką bei vienas – į galvą, smūgiai buvo intensyvūs ir stiprūs (pradurtas galvos kaukolės kaulas). Specialistas S. F. teisme paaiškino, kad nukentėjusiajam padarytos žaizdos yra nemenkos, todėl skausmą žuvusysis turėjo jausti.

136Taigi akivaizdu, jog panaudoto smurto pobūdis, laikas, intensyvumas, padarytų sužalojimų kiekis ir lokalizacija, įrankis rodo G. D. suvokus itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą.

137Dėl to nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

138Dėl bausmės

139Nukentėjusieji J. P. ir S. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad už jų sūnaus nužudymą G. D. paskirta per švelni bausmė. Nuteistasis G. D. apeliaciniame skunde teigia priešingai, jog jam paskirta per griežta bausmė.

140Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis įstatymo bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt.

141Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, jog skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

142Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22/2008, 2K-280/2009 ir kt.). Teisinga bausmė reiškia, kad ji turi būti ne tik ne per švelni, bet ir ne per griežta.

143G. D. pirmosios instancijos teismo nustatyta tiesioginės tyčios kaltės forma padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neatitaisomus padarinius – jauno žmogaus mirtį.

144Kita vertus, kaltininkas anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu mokėsi Utenos kolegijoje, charakterizuojamas teigiamai.

145Skirdama bausmę apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistojo G. D. ir nukentėjusiojo V. P. įtemptus tarpusavio santykius iki nusikaltimo padarymo: V. P. savo elgesiu (rašė anoniminius skundus komendantei, išprovokuodavo konfliktus dėl tvarkos kambaryje, dėl kitų smulkmenų) siekė iškeldinti nuteistąjį iš bendrabučio kambario. G. D. ne kartą išreiškė norą persikelti gyventi į kitą bendrabučio kambarį. Jis pripažino, jog buvo abipusis nepasitenkinimas, abipusė antipatija, kartą vos neįvyko tarp jų muštynės. V. P. tėvas taip pat prašė sūnų perkelti į kitą kambarį dėl vaikinų konfliktų.

146Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo jo prisipažinimą padarius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

147BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų; nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

148Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas nuteistojo prisipažinimo kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, motyvavo, kad nors G. D. pripažino faktą, jog V. P. mirė dėl jo veiksmų, tačiau visiškai nesigaili atėmęs kitam žmogui gyvybę.

149Iš tiesų nuteistasis G. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino, kad nuo jo suduotų smūgių peiliu V. P. mirė, tačiau jis linkęs menkinti savo kaltę ir atsakomybę, bando įtikinti teismą, jog pamatęs nukentėjusiojo rankose peilį pajuto pavojų ir dėl to sudavė smūgius. Pirminiuose parodymuose jis teigė pirmas sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau vėliau iškėlė versiją, kad nukentėjusysis jį puolė, o jis tik atrėmė puolimą.

150Tai rodo, jog G. D. nėra visiškai nuoširdus ir nepakankamai kritiškai vertina savo elgesį. Be to, nuteistasis teigia nusikaltimą padaręs neperžengdamas būtinosios ginties ribų, nors tokią įvykio versiją paneigia objektyvūs bylos duomenys. Šis faktas rodo G. D. nedavus visiškai teisingų parodymų, klaidinus ikiteisminio tyrimo instituciją bei teismą ir nepakankamai kritiškai vertinus savo elgesį.

151Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis visiškai nesigaili dėl savo nusikalstamų veiksmų, o gailisi tik savęs.

152Iš nuteistojo G. D. abiejų instancijų teismuose duotų parodymų matyti, jog jis paaiškino, kodėl taip pasielgė. Nuteistojo subjektyvus savo elgesio vertinimas neduoda pagrindo išvadai, kad jis gailisi tik savęs. Tačiau vien gailėjimosi neužtenka, jog būtų galima pripažinti aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Dėl to pirmosios instancijos teismas G. D. dalinio prisipažinimo pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

153Nėra jokio pagrindo nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti to, kad veikai padaryti įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, kaip to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nes skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose aptarta, jog įvykio metu V. P. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų išprovokavę G. D. jį nužudyti.

154Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo

155G. D. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose minimų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

156Tiesa, byloje nenustatyta ir G. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

157Apeliaciniame skunde motyvuodami savo prašymą griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę nukentėjusieji nurodo, kad būtina atsižvelgti į nuteistojo elgesį (priėjimas prie miegančio su peiliu; atitinkamų medicinos žinių turėjimas; sužalojimų padarymas beveik vienoje vietoje; įvykio vietos tvarkymas; nužudytojo aprengimas ir jo kūno išnešimas į balkoną; įkalčių slėpimas; pirštinių naudojimas).

158Atkreipiamas apeliantų dėmesys, jog visas paminėtas nusikaltimo padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino, nustatydamas nuteistojo kaltės formą, todėl jų vertinti dar kartą nėra pagrindo.

159Visa tai įvertinusi, taip pat tai, kad nuteistojo veikoje nėra pirmosios instancijos teismo nustatyto vieno kvalifikuojamojo požymio, už kvalifikuotą nužudymą esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 8 iki 20 metų, t. y. bausmės vidurkiui 14 metų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija G. D. skiria kiek mažesnę nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.

160Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

161Dėl neturtinės žalos atlyginimo

162Nukentėjusieji J. P. ir S. P. pareiškė po 250 000 Lt, t. y. iš viso 500 000 Lt, dydžio civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti.

163Pirmosios instancijos teismas prašomą neturtinės žalos atlyginimą sumažino ir iš G. D. priteisė J. P. bei S. P. po 150 000 Lt.

164Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir pasikeitusią teismų praktiką, priteistas sumas dar labiau mažina.

165Tuo teisėjų kolegija neviršija nuteistojo apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio

1663 dalis), nes skundu prašoma jį išteisinti, t. y. švelninti apelianto teisinę padėtį, o civilinis ieškinys su tuo susijęs.

167Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

168Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis bei kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką.

169Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog nukentėjusieji J. P. ir S. P. dėl sūnaus staigios, netikėtos mirties patyrė ir patirs ateityje dvasinius sukrėtimus bei išgyvenimus. Tačiau teismas visiškai neaptarė nuteistojo turtinės padėties, nepakankamai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Tiesa, šie kriterijai skundžiamame nuosprendyje formaliai nurodyti, tačiau neanalizuota ir neįvertinta jų įtaka neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

170Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau į šį kriterijų atsižvelgiama, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusių asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų.

171Nuteistasis G. D. yra studentas ir neturi jokio turto. Galima manyti, kad jauno amžiaus bei darbingas G. D. atlikęs bausmę galės įgyti profesiją, įsidarbinti, įgyti turto ir atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis pirmiausia privalės atlikti jam paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę.

172Visa tai įvertinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis.

173Pažymėtina, jog vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz. padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami atlyginti asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, nes nukentėjusiajam priteisiama piniginė kompensacija nėra dar viena bausmė žalą padariusiam asmeniui.

174Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

175Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį šioje byloje, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos bylose už analogiškas veikas.

176Dėl išdėstytų argumentų skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo G. D. nukentėjusiesiems J. P. ir S. P. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažinamas iki 100 000 litų kiekvienam.

177Teisėjų kolegijos nuomone, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas šioje byloje atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2011, 2K-252/2011, 2K-410/2011, 2K-118/2013 ir kt.).

178Dėl proceso išlaidų

179Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

180Analogiška tvarka taikoma, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

181Nukentėjusiųjų J. P. ir S. P. atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė kvitą dėl 900 Lt įmokos advokatui už nukentėjusiųjų atstovavimą šiame teisme ir prašė iš nuteistojo G. D. šią sumą išieškoti nukentėjusiesiems (6 t., 46–48 b. l.).

182Atsižvelgus į bylos apimtį, atstovo atlikto darbo sąnaudas, nuteistojo turtinę padėtį, šios išlaidos nėra per didelės, todėl išieškomos iš nuteistojo.

183Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

184Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1,

1853 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais,

Nutarė

186Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti:

187G. D. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 13 (trylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

188Iš G. D. priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems J. P. ir S. P. sumažinti iki 100 000 (vieno šimto tūkstančių) litų kiekvienam.

189Iš G. D. išieškoti 900 (devynis šimtus) litų J. P. advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo ir S. P. atstovas, paslaugoms apmokėti.

190Nukentėjusiųjų J. P. ir S. P. apeliacinį skundą atmesti.

191Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose, ir nubaustas laisvės atėmimu 16... 3. Iš G. D. priteista: nukentėjusiajam J. P. 150 000 Lt neturtinei žalai, 10... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 17 d. apie 4... 6. Nukentėjusieji J. P. ir S. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su... 7. Nuteistojo G. D. elgesys iki nusikaltimo padarymo ir po jo: ieškojimas... 8. Nukentėjusieji J. P. bei S. P. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti... 9. Nuteistasis G. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos... 10. Teismas neatsižvelgė, jog apeliantas neteistas, nebaustas, nevertino jo... 11. Apeliantas neturėjo jokio pykčio ar motyvo nusikalsti. Konfliktas kilo dėl... 12. Teismas nepagrįstai netiki apelianto parodymais, nors jis nuo pirmų parodymų... 13. Nepagrįsta teismo išvada, kad lovoje buvo daug kraujo. Patalynė buvo... 14. Teismas reikalauja visiškai tikslių parodymų, tačiau neatsižvelgia, jog... 15. Prokuroro nurodytas nusikaltimo padarymo laikas niekuo nepagrįstas, jis... 16. Teismas neužsiminė apie nukentėjusiojo tėvo elgesį, jog jis skambino... 17. Teismas nepagrįstai konstatavo apeliantą nesigailint. Apeliantas nuo pat... 18. Bausmė turi turėti auklėjamąjį poveikį, tačiau teismo paskirta bausme... 19. Nuteistasis G. D. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį... 20. Nuteistojo G. D. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo... 21. Teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą dėl V. P. asmenybės pomirtinio... 22. Teismas neobjektyviai bei vienašališkai įvertino G. D. parodymus,... 23. Nuteistojo parodymų skirtumus galima paaiškinti buvusia didžiule dvasine... 24. (V. P. lavono aprengimas ir ištempimas į balkoną, kruvinų drabužių bei... 25. Nuosprendyje teismas nurodė, kad darydamas išvadas, kaip ir kokiu būdu... 26. V. P., rėmėsi dalimi G. D. parodymų, tačiau nenurodė, kuria G. D.... 27. Teismas pripažino, jog G. D. įvykio metu turėtas peilis, kurį gynėjas rado... 28. Teismas abejojo peilio suradimo aplinkybėmis, nes nuteistasis teigė peilius... 29. Išankstinį teismo nusistatymą eliminuoti šį peilį iš įvykio vietos rodo... 30. Kita vertus, eliminavus šį peilį, teismas privalėjo išdėstyti argumentus,... 31. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad du iš trijų V. P. padarytų mirtį... 32. Nuosprendyje nurodoma, kad dar vienas sužalojimas, kuris galėjo būti... 33. V. P. veiksmai, kai jis paslapčia iš spintelės pasiėmė į lovą peilį, G.... 34. Tą parodė vėlesni įvykiai. Nors ir suprasdamas apie jo sveikatai bei... 35. Kilus klausimui, ar tuo metu, kai G. D. atėmė iš V. P. peilį, nepasibaigė... 36. Tai, jog specialistas ant G. D. kūno nerado smaugimo žymių, nepaneigia šio... 37. Neaišku, kuo remdamasis teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. P. nužudytas... 38. Apklausiamas G. D. parodė įvykį buvus apie 1 valandą nakties, kai grįžęs... 39. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų G. D. iš anksto suplanavus V. P.... 40. Negali būti noro tyčia nužudyti nukentėjusįjį, jei po pirmo smūgio šiuo... 41. Taigi byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad G. D. V. P.... 42. Nukentėjusiojo provokuojamą elgesį, t. y. esant komplikuotiems tarpusavio... 43. Teismo išvada, jog nuteistasis visiškai nesigaili dėl savo nusikalstamų... 44. G. D. paskirta bausmė neatitinka BK 54 straipsnyje numatytų reikalavimų,... 45. Nuteistojo G. D. gynėjas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir... 46. Nukentėjusiųjų J. P. ir S. P. atstovas advokatas S. Š. atsikirtime į... 47. Vien gana ilgas bylos nagrinėjimas leidžia daryti išvadą, jog teismas... 48. Apeliacinių skundų argumentacija dėl būtinosios ginties akivaizdžiai... 49. Atmestini skundų motyvai dėl gynėjo surasto peilio. Skunde nurodyti... 50. Gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios pagal gynėją turėtų būti... 51. Apeliantų reikalavimai atlikti V. P. pomirtinę psichologinę ekspertizę ne... 52. G. D. elgesys, jo veiksmai vakare ir įvykio naktį parodo jį planavus V. P.... 53. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo jų apeliacinius skundus... 54. Nuteistojo G. D. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies,... 55. Teisėjų kolegijos nuomone, G. D. kaltė nužudžius V. P. įrodyta pirmosios... 56. Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.... 57. Dėl įrodymų vertinimo... 58. Nuteistasis G. D. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, jog teismas... 59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 60. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, jog teismas savo... 61. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismo,... 62. Kita sąlyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi būti vertinami... 63. 4 dalyse.... 64. Nuteistojo G. D. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas... 65. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas.... 66. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 67. Šiame nuosprendyje jau minėta, jog pagal BPK 20 straipsnio nuostatas... 68. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visetu, patvirtinusiu G. D.... 69. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti G. D.... 70. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai... 71. Analogiškus prašymus nuteistojo G. D. gynėjas pakartojo apeliacinės... 72. Teisėjų kolegija patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo... 73. Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog teismas neprivalo tenkinti visų proceso... 74. Nuteistojo gynėjo prašymas atlikti peilio tyrimą susijęs su... 75. Gynėjo prašymą atlikti V. P. asmenybės pomirtinį psichologinį tyrimą... 76. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė gynėjo prašymus.... 77. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 78. Dėl būtinosios ginties... 79. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, kad G. D. veiksmai... 80. Su tokiais skundų motyvais negalima sutikti.... 81. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog G. D. suduodant smūgius... 82. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji... 83. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti... 84. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne... 85. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme savo parodymais iš esmės pats... 86. Taigi pagal išdėstytus nuteistojo G. D. vėlesnius parodymus nukentėjusiajam... 87. Tačiau tokią įvykių versiją paneigia skundžiamame ir šiame... 88. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikėjo pirminiais nuteistojo G. D.... 89. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai iš... 90. Teisėjų kolegija sutinka su gynėju, jog neįtikinami pirmosios instancijos... 91. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aptariamas peilis buvo įvykio... 92. Specialisto išvados Nr. M 33/11 (08) duomenys ( 1 t., 101–106 b. l.) įrodo,... 93. Iš specialisto išvados Nr. MK 117/11 (01) matyti, jog V. P. kaklo odos... 94. Remdamasis šiais įrodymais pirmosios instancijos teismas teisingai... 95. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog... 96. Kita vertus, nuteistasis nuo pat pirmos apklausos teigė, jog V. P. iš spintos... 97. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo... 98. Taigi išdėstyti argumentai nepaneigia, jog V. P., eidamas į lovą, iš... 99. Tačiau priešingai, nei nurodo nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, V. P.... 100. Atkreipiamas gynėjo dėmesys, kad asmuo, numatęs, jog prieš jį gali būti... 101. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. P. veiksmų – peilio pasiėmimą ir... 102. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis turi egzistuoti... 103. Vien tai, jog tam tikras asmuo dėl savo praeities (polinkio konfliktuoti,... 104. Dėl to atmetamas kaip nepagrįstas gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad... 105. Gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis buvo smaugiamas, neįrodo... 106. Kėsinimasis turi būti pavojingas ir realus, t. y. egzistuoti objektyviai, o... 107. Išdėstyti paties nuteistojo parodymai kartu su jau aptartais įrodymais... 108. Nesant būtinosios ginties situacijos, negali būti ir jos ribų peržengimo.... 109. Nuteistojo gynėjas skunde teigia teismą konstatavus G. D. iš anksto... 110. Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama... 111. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai... 112. Tiesa, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.... 113. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aptariamame ekspertizės akte... 114. Pirmosios instancijos teismas G. D. veiksmus kvalifikavo pagal BK 129... 115. Su tokiu veikos kvalifikavimu negalima sutikti.... 116. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nužudymas kvalifikuojamas pagal... 117. BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių... 118. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai... 119. 2K-472/2008, 2K-98/2009 ir kt.).... 120. Taigi pripažįstant asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų,... 121. Nuo pat pirmos apklausos nuteistasis teigė, kad nukentėjusysis į kambarį... 122. Jau minėtos specialisto išvados Nr. M 33/11 (08) duomenys įrodo, jog... 123. (1 t., 101–106 b. l.).... 124. Tai reiškia, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas laiko intervale tarp... 125. Taigi nuteistojo G. D. parodymai dėl įvykio laiko neprieštarauja specialisto... 126. Aplinkybė, jog nuteistasis iki 4 val. nakties tvarkė, plovė kambarį, savo... 127. Tokiu atveju galioja jau minėtas bendrasis teisės principas in dubio pro reo... 128. Dėl išdėstytų argumentų nusikaltimo padarymo laikas byloje tikslinamas... 129. Nuteistasis G. D. niekada nesakė, kad V. P. įvykio metu miegojo. Šiame... 130. Byloje nustatyta, kad smūgiai suduoti nukentėjusiajam gulint, tačiau teismas... 131. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 132. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 133. Nužudymas itin žiauriai paprastai pripažįstamas tada, kai gyvybė atimama... 134. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina... 135. Byloje nustatyta, jog V. P. peiliu suduota trylika smūgių į kaklą,... 136. Taigi akivaizdu, jog panaudoto smurto pobūdis, laikas, intensyvumas, padarytų... 137. Dėl to nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2... 138. Dėl bausmės... 139. Nukentėjusieji J. P. ir S. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad už jų sūnaus... 140. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja,... 141. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant... 142. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau... 143. G. D. pirmosios instancijos teismo nustatyta tiesioginės tyčios kaltės forma... 144. Kita vertus, kaltininkas anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka,... 145. Skirdama bausmę apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 146. Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo jo prisipažinimą padarius... 147. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 148. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas nuteistojo prisipažinimo kaip... 149. Iš tiesų nuteistasis G. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino,... 150. Tai rodo, jog G. D. nėra visiškai nuoširdus ir nepakankamai kritiškai... 151. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 152. Iš nuteistojo G. D. abiejų instancijų teismuose duotų parodymų matyti, jog... 153. Nėra jokio pagrindo nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti... 154. Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė... 155. G. D. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose minimų atsakomybę lengvinančių... 156. Tiesa, byloje nenustatyta ir G. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.... 157. Apeliaciniame skunde motyvuodami savo prašymą griežtinti nuteistajam... 158. Atkreipiamas apeliantų dėmesys, jog visas paminėtas nusikaltimo padarymo... 159. Visa tai įvertinusi, taip pat tai, kad nuteistojo veikoje nėra pirmosios... 160. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė atitinka bendruosius bausmės... 161. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 162. Nukentėjusieji J. P. ir S. P. pareiškė po 250 000 Lt, t. y. iš viso 500 000... 163. Pirmosios instancijos teismas prašomą neturtinės žalos atlyginimą... 164. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į... 165. Tuo teisėjų kolegija neviršija nuteistojo apeliacinio skundo ribų (BPK 320... 166. 3 dalis), nes skundu prašoma jį išteisinti, t. y. švelninti apelianto... 167. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2... 168. Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei... 169. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog... 170. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar... 171. Nuteistasis G. D. yra studentas ir neturi jokio turto. Galima manyti, kad jauno... 172. Visa tai įvertinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 173. Pažymėtina, jog vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai... 174. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į... 175. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 176. Dėl išdėstytų argumentų skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo G. D.... 177. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas... 178. Dėl proceso išlaidų... 179. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį... 180. Analogiška tvarka taikoma, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.... 181. Nukentėjusiųjų J. P. ir S. P. atstovas apeliacinės instancijos teismui... 182. Atsižvelgus į bylos apimtį, atstovo atlikto darbo sąnaudas, nuteistojo... 183. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.... 184. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 185. 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais,... 186. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 187. G. D. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6... 188. Iš G. D. priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems J. P. ir... 189. Iš G. D. išieškoti 900 (devynis šimtus) litų J. P. advokato, kuris... 190. Nukentėjusiųjų J. P. ir S. P. apeliacinį skundą atmesti.... 191. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....