Byla 2K-98/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

2sekretoriaujant Linai Baužienei,

3dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

4gynėjui advokatui Juozui Petrui Klimaičiui,

5nuteistojo P. J. atstovams pagal įstatymą V. J. ir R. J., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu šešeriems metams.

6Iš nuteistųjų A. J. ir P. J., o pastarajam neišgalint – iš atsakovų V. J. ir R. J., solidariai priteista nukentėjusiajai D. T. 8457,82 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

7Iš nuteistųjų P. J. ir A. J. solidariai priteista D. T. 2000 Lt proceso išlaidoms atlyginti už advokato atstovavimą.

8Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis, kuria nuteistojo P. J. apeliacinis skundas atmestas.

9Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. J., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo P. J. gynėjo ir atstovų pagal įstatymą, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

11P. J. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. J. tyčia bendrais veiksmais nužudė V. P., esantį bejėgiškos būsenos. Nusikaltimą padarė šiomis aplinkybėmis: 2006 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., ( - ) gatvėje, prie gyvenamojo namo ( - ), veikdami bendrininkų grupe, A. J., vesdamas už parankės dėl girtumo negalintį savarankiškai judėti V. P., kartu su šiuo nuvirto į griovį, ir žinodamas, kad jis dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio yra bejėgiškos būsenos ir negali priešintis, tyčia spyrė jam vieną kartą į kairį šoną, taip padarė kairiojo VI šonkaulio tiesioginį lūžimą. Po to P. J. ir A. J. bendrais veiksmais, A. J. tyčia suduodant rankomis, o P. J. spiriant bei suduodant rankomis mažiausiai šešis smūgius V. P. į galvą ir mažiausiai vieną smūgį į nosį, padarė nosies kaulų lūžimą, sužalojimus galvos srityje, dėl to išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir dėl smegenų suspaudimo krauju V. P. neteko sąmonės, įvyko aspiracija krauju iš nosies, tapusi V. P. mirties priežastimi.

12Kasaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 7 d. nutartį ir nutraukti baudžiamąją bylą remiantis BPK 327 straipsnio 1 punkte nurodytais pagrindais (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Peržiūrėti bylą iš esmės ir tinkamai išspręsti neturtinės žalos klausimą. Anot kasatoriaus, priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo neįsigilinta į priežastinį ryšį su atsiradusiais padariniais, subjektyviuosius ir objektyviuosius nusikaltimo požymius, jo jauną amžių (14 metų 9 mėnesiai). Nuteistojo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas paviršutiniškai. Kasatorius teigia, kad jis siekė iškviesti greitąją pagalbą nukentėjusiajam V. P., bet neprisiskambino, tačiau teismas to nevertino. Jo smūgiai nukentėjusiajam negalėjo sukelti mirties, nes po smūgių nukentėjusysis V. P. atsistojo. Kasatoriaus manymu, nukentėjusiojo mirčiai lemiamą įtaką turėjo jo girtumas (4,44 promilės etilo alkoholio kraujuje). Jis pirmą kartą pateko į tokią situaciją ir dėl savo jauno amžiaus nesiekė bei nenumatė sunkių padarinių. Nuteisimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą prasilenkia su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 46, nes, jo manymu, jis netyčia įvertė į griovį nukentėjusįjį, taip pat nesmurtavo be priežasties, nenugirdė bei neturėjo tikslo jį nužudyti. Kasaciniame skunde atskleidžiama įvykio situacija pagal nuteistojo P. J. vaizduotę.

13Kasacinis skundas atmestinas.

14Dėl įrodymų vertinimo

15Nuteistasis P. J. kasaciniame skunde ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines įvykio aplinkybes, bando pagrįsti įvykio versiją pagal kurią jis gindamas A. J. sudavęs nukentėjusiajam V. P. smūgius, o dėl jauno amžiaus nesuvokęs faktinės situacijos. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas; taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė įvertindamas liudytojų E. K., R. G., A. K., kaltinamųjų A. J., P. J. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas, specialisto išvadas Nr. S-S 119/06 (02), teismo medicinos eksperto D. Tumėno paaiškinimus, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolus, kitus faktinius duomenis. Teismas bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio skyrė kaltinamųjų A. J. ir P. J. parodymų patikimumui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamųjų parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, tačiau teismas nustatė priežastis ir išdėstė išsamius argumentus, paaiškinančius šių parodymų kaitą. Pagal BPK 276 straipsnio nuostatas kaltinamųjų parodymai buvo atrenkami įvertinus jų nuoseklumą, patikimumą, atsižvelgiant į kitų bylos duomenų (tarp jų ir teismo medicinos specialisto išvadas) visumą bei galimybę juos patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kasatoriaus keliama įvykio versija dėl kito asmens ginties teismo buvo kruopščiai ištirta ir motyvuotai paneigta.

16Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumas patikrintas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Į visus nuteistojo P. J. apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ir argumentus motyvuotai atsakyta (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis) ir kruopščiai išanalizavęs byloje esančius duomenis, pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir padarė neabejotiną išvadą, kad būtent nuteistasis P. J. su kitu asmeniu, suduodami smūgius į galvą, tyčia nužudė bejėgiškos būklės V. P. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami faktines bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Išvados dėl P. J. kaltumo padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu kolegija nenustatė.

17Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

18Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų ištirtais įrodymais nustatyta, kad smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam V. P. sudavė nuteistasis P. J. ir kitas nuteistasis, kurio kasacinis skundas nėra paduotas. Tačiau kasatorius ginčija priežastinio ryšio buvimą tarp jo padarytos veikos ir kilusių padarinių (nukentėjusiojo V. P. mirties).

19BK 129 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. M 1475/06 (02) ir Nr. KM 53-M 1475/06 (02), eksperto D. Tumėno paaiškinimais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nustatyta, kad nukentėjusiojo V. P. mirtį sukėlė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu bei aspiracija krauju lūžus nosies kaulams. Sužalojimai, dėl kurių įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina, kumščiu ar koja, ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais į galvos sritį, o nosies kaulų lūžimas padarytas kietu buku daiktu, gali būti ir vienu trauminiu poveikiu į nosies sritį. Labiausiai tikėtina, kad po trauminių poveikių į galvos sritį išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir dėl smegenų suspaudimo krauju V. P. neteko sąmonės, po to įvyko aspiracija krauju. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo įvykti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvos sritį. Nukentėjusiojo girtumas mirčiai įtakos neturėjo (T. 1, b. l. 29-38, T. 4, b. l. 56, T. 5, b. l. 135). Vadinasi, pagal teismo medicinos specialisto išvadą visi smūgiai į galvą turėjo reikšmės gyvybei pavojingiems sužalojimams ir bet kuris iš jų galėjo lemti V. P. mirtį. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą dėl kasatoriaus suduotų smūgių įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Nuteistojo P. J. veika buvo būtinoji padarinių (mirties) kilimo sąlyga. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, nukentėjusiojo girtumas mirčiai įtakos neturėjo.

20Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad jis neturėjo tikslo nužudyti V. P., nesiekė jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad P. J., smūgiuodamas koja gulinčiam nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą kūno vietą (galvą), suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdamas netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suvokė, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad dėl jo neteisėto veikimo ar neveikimo gali būti atimta gyvybė kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimi gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-174/2007, 2K-481/2006 ir kt.).

21Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo P. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip išvengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, praradus sąmonę arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46, p. 13). Nagrinėjamu atveju (kaip ir nurodyta kasaciniame skunde) nukentėjusysis V. P. buvo sunkaus girtumo būklės (kraujyje rasta 4,44 promilės etilo alkoholio), dėl apsvaigimo negalėjo savarankiškai eiti, gintis, priešintis ar kitaip išvengti fizinio smurto. Tai P. J. su kitu nuteistuoju matė, akivaizdžiai suprato ir pasinaudojo nukentėjusiojo bejėgiška būkle, panaudojo prieš jį fizinį smurtą, sukėlusį mirtį. Teisinga ir teismų išvada, kad bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas gali būti padaromas netiesiogine tyčia, nes ši aplinkybė rodo gyvybės atėmimo būdą, o netiesioginė tyčia atimti gyvybę reiškia kaltininko psichinį santykį su padariniais.

22Dėl baudžiamosios bylos nutraukimo (BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

23Nusikaltimo subjektu galima pripažinti tik tokį fizinį asmenį, kuris yra pakaltinamas ir sulaukęs baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus. BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negalimas, jei veiką padaręs asmuo nėra sulaukęs tam tikro amžiaus. Nusikaltimo subjekto amžius – tai konkreti amžiaus riba, kurios sulaukus pripažįstama, kad asmuo gali suvokti savo veiksmų pavojingumą ir kartu būti atsakingas už juos. BK 13 straipsnio 2 dalis nustato 14 metų amžiaus ribą, nuo kurios galima asmens baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nužudymą. Pagal bylos duomenis, kasatorius P. J. nusikalstamos veikos (nužudymo) padarymo metu buvo 14 metų 8 mėnesių 17 dienų amžiaus. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad P. J. pagal savo individualias savybes galėjo suvokti savo veiksmų esmę; atsižvelgiant į amžiaus psichinę būklę, jis geba duoti teisingus parodymus, nepadidėjęs jo įtaigumas ir nėra patologinių fantazijų. Pavojingos visuomenei veikos padarymo metu jis psichikos sutrikimų neturėjo, buvo praktiškai psichiškai sveikas, dėl savo psichinės sveikatos būklės savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo. Atsižvelgiant į amžių, išprusimą, gyvenimišką patyrimą, gyvenimo šeimoje sąlygas, P. J. gali pateikti teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme (T. 3, b. l. 157-158). Charakteristikoje nurodoma, kad P. J. yra labai veiklus, aktyvus sportininkas, gabus mokslui, greitai ir gerai orientuojasi naujuose dalykuose (T. 5, b. l. 49). Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis P. J. pagal amžių, sąmoningumo lygį, psichinės sveikatos būklę suvokė savo neteisėtų veiksmų pavojingumą visuomenei, yra tinkamas nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnyje, subjektas. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad kasatoriaus P. J. jaunas amžius turėjo būti priskirtas prie aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

24Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

25Nuteistasis P. J., prašydamas iš esmės peržiūrėti neturtinės žalos kompensavimo klausimą, kasaciniame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, kuriais vadovaudamasis kasacinės instancijos teismas galėtų tai padaryti. Kasatorius nenurodo, kuo pasireiškė neteisingas civilinio ieškinio išsprendimas, kokie padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar buvo netinkamai pritaikytos civilinės teisės normos, reguliuojančios žalos atlyginimo klausimus. Tokie abstraktūs argumentai nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (BPK 369 straipsnis).

26Vadovaudamasis savo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribomis, nustatytomis BPK 376 straipsnyje, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl civilinio ieškinio išsprendimo nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis) patikrino nuteistojo P. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendį tiek teisės normų taikymo, tiek faktinio pagrįstumo aspektais. Šis teismas visais civilinio ieškinio klausimais pasisakė plačiai, remdamasis įstatymu ir atsižvelgdamas į teismų praktikos patirtį. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovavosi BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostata, nustatančia nukentėjusiojo teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK dešimtojo skyriaus nuostatomis dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimo ir civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.247, 6.250 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263, 6.279, 6.282 straipsniai). Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas vertino žalą padariusių asmenų kaltę, turtinę padėtį, žalos padarinius, atsižvelgė į ginamos vertybės specifiką, teisingumo, protingumo kriterijus. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas konstatavo, kad nukentėjusioji (civilinė ieškovė) ir nusikaltimo auka (nužudytasis) buvo artimi giminaičiai, bendravo, jų santykiai buvo artimi ir glaudūs. Apeliacinėje nutartyje pirmosios instancijos teismo pozicijai pritarta, išdėsčius išsamius motyvus. Kolegijos nuomone, teismas, išspręsdamas civilinio ieškinio klausimus, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

27Darytina bendra išvada, kad kasaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie duotų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus.

28Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Nuteistojo P. J. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Linai Baužienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,... 4. gynėjui advokatui Juozui Petrui Klimaičiui,... 5. nuteistojo P. J. atstovams pagal įstatymą V. J. ir R. J., teismo posėdyje... 6. Iš nuteistųjų A. J. ir P. J., o pastarajam neišgalint – iš atsakovų V.... 7. Iš nuteistųjų P. J. ir A. J. solidariai priteista D. T. 2000 Lt proceso... 8. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 9. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. J., tačiau dėl jo kasacinis skundas... 10. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo P. J. gynėjo... 11. P. J. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. J. tyčia bendrais veiksmais... 12. Kasaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 13. Kasacinis skundas atmestinas.... 14. Dėl įrodymų vertinimo... 15. Nuteistasis P. J. kasaciniame skunde ginčija pirmosios ir apeliacinės... 16. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytų... 17. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (BK 129 straipsnio 2 dalies 2... 18. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų ištirtais įrodymais nustatyta,... 19. BK 129 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl... 20. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad jis neturėjo tikslo... 21. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo P. J. nusikalstama veika... 22. Dėl baudžiamosios bylos nutraukimo (BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3... 23. Nusikaltimo subjektu galima pripažinti tik tokį fizinį asmenį, kuris yra... 24. Dėl civilinio ieškinio išsprendimo... 25. Nuteistasis P. J., prašydamas iš esmės peržiūrėti neturtinės žalos... 26. Vadovaudamasis savo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribomis,... 27. Darytina bendra išvada, kad kasaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie... 28. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 29. Nuteistojo P. J. kasacinį skundą atmesti....