Byla 2K-472/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Viktoro Aiduko, sekretoriaujant I. Žukovaitei, dalyvaujant prokurorei A. Japertienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėta švelnesnė bausmė, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas šešeriems metams ir trims mėnesiams.

3Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. C. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus ir BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. C. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas šešeriems metams.

4Šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas ir D. M., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6A. C. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 28 d., apie 16 val., Alytuje, ( - ) namo trečiosios laiptinės laiptų aikštelėje, tarp pirmo ir antro aukštų, veikdamas bendrininkų grupe su D. M., viešoje vietoje iš nukentėjusiojo N. A. švarkelio kišenės pagrobė jam priklausantį 1,6 Lt vertės pakelį cigarečių ,,Saint George“, taip padarė nukentėjusiajam 1,6 Lt turtinę žalą.

7Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 28 d., apie 17 val., Alytuje, ( - ) namo trečiosios laiptinės laiptų aikštelėje, tarp pirmo ir antro aukštų, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, turėdamas rankoje aerozolinių dažų flakoną, apipurškė jais ant laiptų gulinčio girto ir miegančio, t. y. bejėgiškos būklės, nukentėjusiojo N. A. kelnes dešinės kojos blauzdos srityje ir šias uždegė turėtais degtukais; nukentėjusysis dėl terminio 3–61 proc. kūno paviršiaus odos nudegimo ir kilusių komplikacijų 2006 m. lapkričio 5 d. mirė; taip A. C. itin žiauriai jį nužudė.

8Kasaciniu skundu nuteistasis A. C. prašo pakeisti teismų sprendimus ir jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktų perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo.

9Kasatorius nurodo, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis nuteistas nepagrįstai, nes dėl padarytos žalos dydžio (1,6 Lt), nusikaltimo dalyko ir kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika neturėjo realaus poveikio nukentėjusiajam. Taigi teismai turėjo pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės taikydami BK 37 straipsnio nuostatas.

10Teismai padarė išvadą, kad jis nukentėjusįjį N. A. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Tokia išvada yra neteisinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 punkte nurodyta, kad nužudymas netiesiogine tyčia yra padarytas tada, kai nustatoma, kad kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti jam gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Jo nuomone, byloje nėra nustatytos šios nurodytos aplinkybės. Teismai nevertino jo amžiaus ir jį atitinkančios gyvenimiškos patirties, socialinės brandos bei išsilavinimo. Nusikaltimo padarymo dieną jam buvo ką tik sukakę 14 metų, gyvenimiškos patirties jis neturėjo. To paties nutarimo 13 punkte nurodyta, kad kaltininko veiksmai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą gali būti kvalifikuojami tik tada, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę. Byloje esančių duomenų nepakanka teigti, kad jis būtų siekęs atimti gyvybę N. A. ir dar suvokdamas, kad nukentėjusysis yra bejėgiškos būklės. Tokia būklė gali atsirasti dėl stipraus apsvaiginimo nuo alkoholio, tačiau pagal specialistų išvadą nukentėjusiojo kraujyje buvo 0,38 promilės etilo alkoholio, o tai nėra stiprus apsvaiginimas. To paties nutarimo 17 punkte nurodyta, kad kaltininko veiksmai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą gali būti kvalifikuojami tik tada, kai kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą, t. y. kaltininkas nori arba sąmoningai leidžia kilti būtent tokiam nužudymo būdui. Šių aplinkybių nenustatyta.

11Taigi teismai neteisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus, nes ši jo veikos dalis turėjo būti kvalifikuojama kaip neatsargus nusikaltimas, t. y. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.

12Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.

13BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o to paties straipsnio 4 punkte nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys.

14Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje, pripažindamas jį kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus, remdamasis teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės 2007 m. vasario 6 d. aktu, konstatavo, kad pagal savo amžių ir psichologines savybes jis galėjo suprasti ir įvertinti savo veiksmų pobūdį ir esmę bei juos valdyti.

15Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl kompleksinės psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvadų, nors bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu buvo gauta duomenų, kurie sudarė pagrindą abejoti ekspertų išvadų pagrįstumu. Apklausos apeliaciniame teisme metu ekspertė–psichologė nurodė, kad metodikos, kuriomis vadovavosi ekspertai atlikdami tyrimą, neadaptuotos Lietuvos populiacijai, todėl 2007 m. vasario 6 d. teismo ekspertizės aktas neatitinka BPK 88 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Siekiant pašalinti abejones, buvo pareikštas prašymas skirti pakartotinę psichologinę ekspertizę, tačiau šis prašymas buvo atmestas ir taip buvo suvaržyta jo teisė į gynybą.

16Kasatorius taip pat teigia, kad paskirtoji bausmė neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Jis įsitikinęs, kad padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą būdamas 14 metų, todėl paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, aiškiai neteisinga ir prieštarauja teisingumo principui. Teismai turėjo galimybę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad teismai gali paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, BK 92 straipsnyje nustatyta, kad bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas nepriklausomai nuo jo padarytų tyčinių nusikaltimų sunkumo kategorijos, taigi, įstatymas nedraudžia atidėti nepilnamečiui paskirtos bausmės vykdymo ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Skirdami bausmę tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai tik deklaratyviai atsižvelgė į jo socialinę brandą, neskyrė dėmesio bausmės individualizavimui, neįvertino jo gyvenimo sąlygų, kad nuo penkerių metų augo be tėvo, o dėl sunkių ekonominių sąlygų – ir be motinos, jo sveikatos būklės, nes po nusikaltimo padarymo buvo gydomas Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje nuo suicidinių ketinimų, blogai jaučiasi uždarose patalpose, jam reikalingas tolesnis gydymas.

17Nuteistojo A. C. kasacinis skundas atmestinas.

18Dėl BK 37 straipsnio taikymo

19Kasatorius skunde nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes šią veiką teismai turėjo pripažinti mažareikšme ir taikyti BK 37 straipsnį.

20BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

21Baudžiamajame įstatyme nenurodyta nusikaltimų, kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 29 ,,Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“ 15 punktas).

22Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (kaltininko tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

23A. C. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 28 d., apie 16 val., Alytuje, ( - ) namo trečiosios laiptinės laiptų aikštelėje, tarp pirmo ir antro aukštų, veikdamas bendrininkų grupe su D. M., viešoje vietoje iš nuketėjusiojo N. A. švarkelio kišenės pagrobė 1,6 Lt vertės jam priklausantį pakelį cigarečių ,,Saint George“, taip padarė nukentėjusiajam 1,6 Lt turtinę žalą.

24Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nors aktyvių veiksmų pagrobiant nukentėjusiojo turtą A. C. neatliko, kišenių nekraustė, tačiau laikytina, jog jis buvo nusikaltimo bendravykdytojas, nes su D. M. turėjo bendrą tikslą, kad nukentėjusiojo turtas būtų pagrobtas <...> A. C. buvo greta ir visą laiką laukė, kol D. M. pagrobs cigaretes, apkraustys nukentėjusiojo kišenes, vėliau pagrobtą turtą suvartojo. Nors pagrobto turto vertė nedidelė, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji tikėjosi turto rasti daugiau, todėl tokia A. C. veika negali būti pripažinta mažareikšme.

25Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistieji N. A. turtą pagrobė šiam esant bejėgiškos būklės, jų tyčia faktiškai buvo nukreipta į didesnės vertės turto užvaldymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šios veikos nepripažinti mažareikšme yra teisėtas ir pagrįstas.

26Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus teismų argumentus, neturi pagrindo A. C. ir D. M. padarytos nusikalstamos veikos pripažinti mažareikšme, juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

27Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus

28Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis A. C. 2006 m. spalio 28 d. dėl chuliganiškų paskatų, tyčia iš aerozolinių dažų flakono apipurškė dažais ant laiptų gulinčio girto ir miegančio, t. y. bejėgiškos būklės, nukentėjusiojo N. A. kelnes dešinės kojos blauzdos srityje ir turėtais degtukais šias uždegė; nukentėjusysis dėl terminio 3–61 proc. kūno paviršiaus odos nudegimo ir kilusių komplikacijų 2006 m. lapkričio 5 d. mirė; taip A. C. itin žiauriai jį nužudė.

29Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 punktas).

30Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo atsiradusių padarinių sąlyga ir priežastis. Nuteistojo A. C. veiksmais N. A. buvo padarytas terminis 3–61 proc. kūno paviršiaus odos nudegimas, krūtinės, pilvo, nugaros, juosmens, sėdmenų, tarpvietės, viršutinių ir apatinių galūnių srityse. Tai komplikavosi šoku, progresuojančiu dauginiu organų funkcijos sutrikimu ir nuo to N. A. mirė (Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2007 m. sausio 18 d. specialisto išvada Nr. M 1629/06 (02).

31Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl kaltinamojo veiksmų kilo padariniai – nukentėjusiojo N. A. mirtis, t. y. tarp padarytų sužalojimų ir jo mirties yra priežastinis ryšys.

32Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

33Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo ją atimti.

34Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

35Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie A. C. tyčios turinį, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuosprendyje nurodė, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė netiesioginės tyčios forma, t. y. apipurkšdamas aerozoliniais dažais miegančiojo girto nukentėjusiojo kelnes ir šias padegdamas, A. C. suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo nukentėjusiojo mirties, bet sąmoningai leido padariniams kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

36Kasatorius nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad jis negalėjo suprasti bei įvertinti savo veiksmų pobūdžio dėl amžiaus ir jį atitinkančios socialinės brandos, nes nutarė padegti nukentėjusiojo drabužius tik todėl, kad galvojo, jog nuo padegimo vyriškiui bus karšta, jis pabus ir išeis iš laiptinės. Be to, kompleksinės psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvados kelia abejonių, nes apeliacinės instancijos teisme ekspertė–psichologė nurodė, kad metodikos, kuriomis vadovavosi ekspertai atlikdami tyrimą, Lietuvoje neadaptuotos.

37Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje, pripažindamas A. C. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus, vadovavosi ir Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2007 m. vasario 6 d. ekspertizės aktu Nr. 64, kuriame konstatuota, kad A. C. socialinė ir protinė branda nusikalstamos veikos padarymo metu atitiko jo amžių, pagal savo psichinio išsivystymo lygį ir amžiaus tarpsnio ypatumus bei psichologines savybes jis galėjo suprasti ir įvertinti savo veiksmų pobūdį ir esmę bei juos valdyti, jis buvo normalios emocinės būsenos (T. 3, b. l. 21–23).

38Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausta ekspertė–psichologė V. Juščiuvienė; ji atsakė į visus proceso dalyvių, taip pat ir nuteistojo gynėjo klausimus bei patvirtino ekspertizės akte duotą išvadą dėl A. C. socialinės brandos, jo protinio išsivystymo ir atitinkamo amžiaus (T. 4, b. l. 101–104). Šios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, jog ekspertams pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo teisėjos suformuluotus klausimus, nes, priešingu atveju, ekspertai, vadovaudamiesi BPK 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis, būtų atsisakę pateikti išvadą arba būtų pasiūlę atlikti stacionarų tiriamojo stebėjimą.

39Kasacinės instancijos teismo kolegijai nekyla abejonių dėl kompleksinės psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvadų ir ekspertės paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo skirti pakartotinę psichiatrinę–psichologinę ekspertizę.

40Viena iš būtinų sąlygų veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies bet kokį punktą yra kaltinamojo suvokimas jam inkriminuoto sudėties požymio.

41Atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo veika kvalifikuota kaip bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas, padarytas kitaip itin žiauriai, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, reikia nustatyti, kad kaltininkas suvokė, jog nukentėjusysis buvo bejėgiškos būklės ir tuo pasinaudodamas atėmė jam gyvybę, taip pat tai, kad kaltininkas suvokė, jog nukentėjusiajam gyvybę atima veikdamas itin žiauriai.

42Pagal teismų praktiką bejėgiška būklė gali kilti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes.

43Nužudymas, padarytas kitaip itin žiauriai, yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 13, 17 punktai).

44Žemesnės instancijos teismai savo sprendimuose nurodė duomenis, kuriuos išsamiai išanalizavo ir padarė pagrįstas išvadas, kad A. C. dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, suvokdamas, kad N. A. buvo bejėgiškos būklės (girtas miegojo), kitaip itin žiauriai (padegdamas) atėmė gyvybė nukentėjusiajam, todėl ši jo veikos dalis teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus. Taigi pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo A. C. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktų į BK 132 straipsnio 1 dalį, t. y. į neatsargų nusikaltimą, nėra.

45Dėl paskirtos bausmės (BK 54 straipsnio 3 dalis)

46BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas).

47Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas A. C. nusikaltimo padarymo aplinkybes, į veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir brandą, elgesį po nusikaltimo padarymo, nepatenkinamą vidurinės mokyklos charakteristiką bei į kitus asmenybę apibūdinančius duomenis, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę.

48Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. C. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktuose, šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, BK 41, 54, 61, 80, 91 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Nuteistajam už labai sunkų nusikaltimą (tyčinį gyvybės atėmimą), padarytą esant trims nužudymą kvalifikuojančioms aplinkybėms, paskirta žymiai mažesnė už BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį bausmė. Kasatorius bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neginčija.

49Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išimtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje (BK 129 straipsnio 2 dalyje) numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta, todėl nėra pagrindo A. C. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

50BK 92 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiams gali būti atidedamas. Pirma, nepilnametis turi būti nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Antra, teismas turi nuspręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

51Taigi atidėti paskirtos bausmės vykdymą teismas gali ir tiems nepilnamečiams, kurie nuteisti už tyčinių nusikaltimų padarymą, jeigu paskirta laisvės atėmimo bausmė ne didesnė kaip ketveri metai. BK 92 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nuorodų į tyčinių nusikaltimų sunkumo kategorijas nėra. Nepilnamečiui bausmės vykdymas gali būti atidedamas net tada, kai jis yra nuteistas už padarytą labai sunkų nusikaltimą, tačiau tam, kad teismas atidėtų paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nepilnamečiui, išvardytų sąlygų nepakanka. Teismas turi padaryti motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo.

52Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. C. už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktuose, padarymą nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme, todėl vien tik dėl to jam negali būti taikytas BK 92 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

53Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. C. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 54, 91 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

55

56Nuteistojo A. C. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 3. Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 30 d.... 4. Šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas ir D. M., tačiau... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios... 6. A. C. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 28 d., apie 16 val., Alytuje, (... 7. Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 28 d., apie 17 val.,... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis A. C. prašo pakeisti teismų sprendimus ir jo... 9. Kasatorius nurodo, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis nuteistas... 10. Teismai padarė išvadą, kad jis nukentėjusįjį N. A. nužudė veikdamas... 11. Taigi teismai neteisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 129 straipsnio 2... 12. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.... 13. BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra... 14. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje, pripažindamas jį... 15. Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl kompleksinės... 16. Kasatorius taip pat teigia, kad paskirtoji bausmė neatitinka bendrųjų... 17. Nuteistojo A. C. kasacinis skundas atmestinas.... 18. Dėl BK 37 straipsnio taikymo ... 19. Kasatorius skunde nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 178... 20. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo... 21. Baudžiamajame įstatyme nenurodyta nusikaltimų, kuriuos padarius, negali... 22. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama... 23. A. C. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 28... 24. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nors aktyvių veiksmų... 25. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistieji N. A.... 26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus teismų argumentus, neturi... 27. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8... 28. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis A. C.... 29. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko... 30. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių... 31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl kaltinamojo... 32. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai... 33. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis... 34. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis... 35. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie A. C. tyčios turinį,... 36. Kasatorius nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad jis negalėjo... 37. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje, pripažindamas A.... 38. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausta... 39. Kasacinės instancijos teismo kolegijai nekyla abejonių dėl kompleksinės... 40. Viena iš būtinų sąlygų veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2... 41. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo veika kvalifikuota kaip bejėgiškos... 42. Pagal teismų praktiką bejėgiška būklė gali kilti dėl ligos, invalidumo... 43. Nužudymas, padarytas kitaip itin žiauriai, yra tada, kai gyvybė atimama itin... 44. Žemesnės instancijos teismai savo sprendimuose nurodė duomenis, kuriuos... 45. Dėl paskirtos bausmės (BK 54 straipsnio 3 dalis) ... 46. BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Pagal... 47. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas A. C. nusikaltimo... 48. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos... 49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išimtinių aplinkybių, dėl kurių... 50. BK 92 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas... 51. Taigi atidėti paskirtos bausmės vykdymą teismas gali ir tiems... 52. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. C. už labai... 53. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. C. paskirta laisvės atėmimo... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 55. ... 56. Nuteistojo A. C. kasacinį skundą atmesti....