Byla e2A-1637-264/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „InMedica“ ir atsakovės UAB „Solaneksa“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-83-985/2017 pagal ieškovės UAB „InMdica“ ieškinį atsakovei UAB „Solaneksa“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 7 919,35 Eur turtinės žalos atlyginimo; 6 procentus metinių kompensuojamųjų palūkanų nuo žalos padarymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kas sudaro 237,58 Eur; 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. gruodžio 21 d. atsakovė atjungė vandens tiekimą ieškovės valdomoms (nuomos pagrindu) patalpoms, dėl ko ieškovei buvo apribota galimybė naudotis nuomojamomis patalpomis pagal paskirtį - ieškovė negalėjo priimti pacientų, vykdyti įprastinės asmenų sveikatos priežiūros veiklos, todėl už kiekvieną priverstinai sustabdytos veiklos dieną patyrė nuostolius dėl negautų pajamų. Ieškovė taip pat patyrė išlaidas užtikrinant nuolatinio vandens tiekimą į nuomojamas patalpas.
    3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys atmestinas, kaip pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, kadangi tikrasis daikto savininkas yra tretysis asmuo, kuris ieškovei patalpas perduoda tik laikinai naudotis ir tik nuomos sutarties teisių ribose. Vandens apskaitos prietaisas yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Šis vandens apskaitos prietaisas neturi požymių, kuriais remiantis prietaisą galima laikyti bendro naudojimo ar požymių, kurie įpareigotų tiekti vandenį ir šalinti nuotekas tretiesiems asmenims. Jokių sutartinių santykių susiklostymo tarp ieškovės ir atsakovės nėra.
    4. Trečiasis asmuo UAB „Sūduvos vandenys“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Sūduvos vandenys“ ir UAB „InMedica“ sutartį Nr. 350 „Dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo“ sudarė 2016 m. kovo 18 d., t.y. jau po įvykusio ginčo tarp UAB „InMedica“ ir UAB „Solaneksa“. Iki tol vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos buvo teikiamos tik UAB „Solaneksai“ pagal 2015 m. spalio 29 d. sutartį Nr. 690.
    5. Trečiasis asmuo UAB „Litgaja“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
    2. Priteisė iš atsakovės UAB „Solaneksa“ 4 059,19 Eur nuostolių atlyginimo, 122,11 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „InMedica“.
    3. Priteisė iš atsakovės UAB „Solaneksa“ 5,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
    4. Priteisė iš ieškovės UAB „InMedica“ 5,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
    5. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    6. Teismas šioje byloje prejudiciniais faktais laikė civilinėje byloje Nr. Nr. e2-482-570/2016 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Teismas vadovaudamasis 2016 m. lapkričio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, kuria paliktas nepakeistas civilinėje byloje Nr. Nr. e2-482-570/2016 priimtas sprendimas, pateiktais išaiškinimais, atmetė kaip nepagrįstus atsakovės motyvus, kad ieškovė šioje byloje neturi reikalavimo teisės reikšti atsakovei reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo.
    7. Teismas nustatė, kad atsakovės atstovai pripažino faktą dėl 2015 m. gegužės 29 d., 2015 m. spalio 14 d., 2015 m. gruodžio 8 d. sąskaitų išrašymo ir pinigų priėmimo, tačiau atsakovė ginčijo, kad šalis siejo sutartiniai santykiai dėl vandens tiekimo.
    8. Specialiųjų teisės aktų nuostatomis nereglamentuojamos abonento ir subabonento sutarčių sudarymo sąlygos ir tokių sutarčių privalomos formos, todėl nagrinėjamu atveju teismas taikė bendrosios sutarties sudarymo sąlygas ir formą reglamentuojančias teisės normas.
    9. Nustatęs, kad atsakovė tiekė ieškovei geriamąjį vandenį, už sunaudotą geriamąjį vandenį išrašinėjo sąskaitas faktūras, dar prieš tapdama savo patalpų savininke, ieškovė geriamąjį vandenį naudojo savo veikloje, atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras priimdavo ir jas apmokėdavo, remiantis teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, teismas darė išvadą, kad tarp šalių egzistavo faktiniai sutartiniai geriamojo vandens perpardavimo (subtiekimo) santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-248/2016 priimta 2016 m. birželio 16 d. nutartis) (CK 6.2 straipsnis).
    10. Teismas nenustatė, kad buvo susitarta dėl konkretaus termino, iki kurio geriamasis vanduo bus tiekiamas, tai yra dėl sutarties nutraukimo sąlygų, todėl sprendė, kad atsakovė (abonentė) ir ieškovė (subabonentė) buvo sudariusios geriamojo vandens perpardavimo (subtiekimo) sutartį neapibrėžtam terminui.
    11. Abonento ir subabonento teisinius santykius nustatančios teisės normos neįtvirtina termino, per kurį abonentas privalo informuoti subabonentą apie ketinimą nutraukti su juo sudarytą geriamojo vandens perpardavimo (subtiekimo) sutartį, taip pat nutraukti geriamojo vandens jam tiekimą ar laikinai jį apriboti, todėl sprendžiant dėl ginčo geriamojo vandens perpardavimo (subtiekimo) sutarties nutraukimo teisėtumo, teismas taikė bendrąsias sutarčių nutraukimą reglamentuojančias teisės normos.
    12. Teismas vertino, kad ieškovės vėlavimas atsiskaityti, atsižvelgiant į egzistavusią šalių komercinę praktiką – vėluojančių atsiskaitymų toleravimas, šiuo atveju nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu, galėjusiu pateisinti vienašalį atsakovės atliktą sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovė vienašališkai, nesant įstatyme ir sutartyje nustatyto teisinio pagrindo ir neįspėjusi nei žodžiu, nei raštu kitos šalies apie būsimą sutarties nutraukimą, nutraukė vandens perpardavimo (subtiekimo) sutartį. Šiuos atsakovės veiksmus teismas pripažino neteisėtais, sudarančiais pagrindą atlyginti ieškovei padarytus nuostolius.
    13. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad tarp ieškovės dalies nurodytų patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų (vandens perpardavimo (subtiekimo) sutarties nutraukimo) yra priežastinis ryšys. Atsakovei neįspėjus ieškovės apie vandens perpardavimo (subtiekimo) sutarties nutraukimą, ieškovė negalėjo išvengti papildomų nuostolių, susijusių su laikinu vandens pajungimu, todėl teismas darė išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 1 653,68 Eur nuostolių, susijusių su laikinu vandens pajungimu, kurie pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
    14. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 1298,45 Eur išlaidas, susijusias su nuolatinio vandens tiekimo pajungimu, patyrė įgyvendindama savo teisę tapti savarankišku abonentu gaunant geriamąjį vandenį tiesiogiai iš tiekėjo, teismas darė išvadą, kad tarp šių išlaidų ir atsakovės neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl reikalavimą dėl 1 298,45 Eur nuostolių, atmetė.
    15. Teismas darė išvadą, kad pagal į bylą ieškovės pateiktus darbų atlikimo aktus, ieškovė siekdama kuo greičiau atkurti vandens tiekimą, per pakankamai protingą terminą intensyviai atliko būtinus veiksmus, reikalingus ieškovei turėti geriamąjį vandenį, todėl pagrįstai ieškovės darbuotojui išaugo darbo krūvis, todėl ieškovei teismas priteisė jos patirtus 1 639,75 Eur nuostolius, susijusius su darbo užmokesčio darbuotojui A. A. J. išmokėjimu ir nuostolius, susijusius su kuro sąnaudomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vanduo ieškovei nutrauktas 2015 m. gruodžio 21 d., už 2015 m. gruodžio 18 d. dienos kelionę kuro išlaidų nepriteisė, šias išlaidas mažinant 50,71 Eur suma.
    16. Nors ieškovė nurodė, kad jos pelnas minėtu laikotarpiu mažesnis 2 511 Eur, tačiau teismas iš pateiktų pelno nuostolių ataskaitų (nurodytas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) nustatė, kad ieškovė dirbo nuostolingai, ir pelno negavo. Ieškovei neįrodžius realių tikėtinų pajamų iš odontologinės veiklos, teismas ieškinio dalies dėl negautų pajamų priteisimo netenkino.
    17. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
    1. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio dalies atmetimo 3 923,95 Eur sumoje, kurią sudaro 1 298,45 Eur nuolatinio vandens tiekimo pajungimo išlaidos, 2 511 Eur negautos pajamos, 114,50 Eur kompensuojamosios palūkanos, ir priimti naują sprendimą - UAB „InMedica“ ieškinį tenkinti visiškai; panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą dalyje dėl teismo išlaidų priteisimo iš UAB „InMedica“; priteisti UAB „InMedica“ pirmojoje ir apeliacinėje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai vertino priežastinį ryšį tarp ieškovės patirtų išlaidų ir atsakovės neteisėtų veiksmui, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dalyje 1 298,45 Eur išlaidų, susijusių su nuolatinio vandens tiekimo pajungimu. Ieškovė įgyvendino teisę tapti savarankišku abonentu gaunant geriamąjį vandenį, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į šios teisės priverstinio įgyvendinimo aplinkybes, kurios buvo tiesiogiai nulemtos neteisėtų atsakovės veiksmų.
    2. Atsakovei vienašališkai ir neteisėtai nutraukus vandens tiekimą ieškovės valdomoms patalpoms, o vėliau atsakovei nevykdant įsiteisėjusios teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė buvo priversta imtis neatidėliotinų veiksmų ir patyrė žalą dėl nuolatinio vandens prijungimo (tapimo abonentu). Būtent atsakovės neteisėtas elgesys buvo tiesiogine priežastimi, dėl kurios ieškovė turėjo atlikti nuolatinio vandens prijungimo veiksmus. Atsakovės neteisėti veiksmai laikytini pakankama priežastimi ieškovės nuostolių atsiradimui, šie veiksmai yra tiesiogiai susiję su ieškovės tiesiogiai patirtomis išlaidomis dėl nuolatinio vandens tiekimo pajungimo. Tik dėl šių veiksmų ieškovė buvo priversta atlikti prijungimo darbus. Atsakovės neteisėti veiksmai pakankamu laipsniu turėjo įtakos ieškovės žalos atsiradimui, todėl pirmos instancijos teismo sprendimo motyvai, kad tarp šių ieškovės išlaidų ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio, yra visiškai nepagrįsti, todėl naikintini, šalinant juos iš teismo sprendimo motyvų, o ieškovei priteistina visa prašoma nuostolių suma, kuri buvo patirta dėl nuolatinio vandens pajungimo.
    3. Nesutiktina su teismo išvada, kad reikalavimas dėl 2 511 Eur negautų pajamų neįrodytas. Ieškovė pateikė teismui objektyvius įrodymus apie ankstesnes jo gautas pajamas ir nurodė kokių buvo tikėtasi gauti pajamų, jei dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nebūtų sutrikdyta ieškovės veikla. Ieškovė pateikė teismui pelno (nuostolių) ataskaitas ir aiškinamąjį raštą dėl ieškovės negautų pajamų, kuriose detaliai matosi odontologijos veiklos rezultatai ir nuostolis dėl odontologijos veiklos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo vertino negautą pelną iš visų klinikos veiklų. Vien tai, kad ataskaitiniu mokestiniu laikotarpiu ieškovės klinikos bendri finansiniai (buhalteriniai) dokumentai rodo buhalterinį nuostolį, negali reikšti, kad ieškovės klinika nebūtų gavusi tikėtinas gauti pajamas iš odontologijos veiklos. Nuostolių atsiradimo laikotarpiu dėl sutrikdytos odontologijos veiklos pablogėjo ir bendras klinikos finansinis rodiklis buhalteriniuose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismo logika yra ydinga ir negautų pajamų suma neturi būti siejama su prieš tai buvusiu klinikos veiklos pelningumu ar nuostolingumu.
    4. Atšauktų vizitų skaičius objektyviai neparodytų tikrojo nuostolio dydžio, kadangi buvo atšaukti ne tik iš anksčiau užregistruoti vizitai, bet ir nebuvo registruojami nauji vizitai, nebuvo priimami pacientai, kuriems buvo reikalinga skubi odontologinė pagalba, šių neregistruotų pacientų skaičius nėra fiksuojamas, todėl remiantis vien užregistruotų ir atšauktų vizitų skaičiumi neįmanoma objektyviai nustatyti kokio dydžio pajamos nebuvo gautos.
    5. Aktualios kompensuojamosios palūkanos. Ieškinio reikalavimų atmestos dalies suma sudaro 3 809,45 Eur, todėl iš atsakovo priteistinos 6 procentų metinės kompensuojamos palūkanos nuo 3 809,45 Eur.
    1. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Solaneksa” prašo apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo atmesti; panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo yra pateikusi apeliacinį skundą, kuriame yra išdėsčiusi savo nuomonę dėl sprendimo, bei pateikusi savarankiškus apeliacinio skundo reikalavimus, ir vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (LR CPK 7 str.), kooperacijos ir bendradarbiavimo (LR CPK 8 str.) principais, atsakovė pareiškia apie tai, kad savo apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimą, dalyką, motyvus, laiko atsiliepimu ir atsikirtimu į ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus.
    2. Svarbi aplinkybė yra tai, kad 2017 m. kovo 2 d. vykusio teismo posėdžio metu, uždavus klausimą ieškovei ir paprašius įvardinti sutartinių santykių pradžios momentą, nurodant metus, mėnesį ir dieną (garso įrašas 1 val. 11 min. 01 s. ir 1 val. 26 min. 01s. ir 1 val. 33 min. 50 s.), ieškovės atstovas negalėjo įvardinti sutartinių santykių pradžios momento, sutartinių santykių turinio, tai yra teisių ir pareigų tarp sutarties šalių turinio (garso įrašas 1 val. 26 min. 01.), o taip pat byloje yra neatskleista kokiu būdu sudaryta sutartis, kaip pateikta oferta ir išreikštas akceptas, kuri iš sutarties šalių yra oferentas ir kuri akceptantas (garso įrašas 1 val. 57 min. 02 s.).
    3. Atsakovės civilinė atsakomybė kildinama iš sutarties nevykdymo, tačiau teismo proceso pirmoje instancijoje metu nebuvo nustatyta nei viena iš sutarties sudėtinių dalių, kurias, kaip privalomus sutarties elementus numato LR CK 6.154 str. 1 d., LR CK 6.181 str., LR CK 6.159 str., LR CK 6.162 str., o pati geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslauga yra aiškiai reglamentuota LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymu, o ieškinio dalyką sudaro reikalavimai prieštaraujantys imperatyvioms šio įstatymo normomis, dėl ko sprendimas šioje byloje yra naikintinas, o ieškiniu keliami reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys imperatyvioms LR CPK ir paslaugą reglamentuojančioms įstatymo normoms.
    1. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą; ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nesutiktina su teismo nuomone, kad 2016 m. gegužės 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-482-570/2016 turi prejudicinę galią. Teismas minėtu sprendimu yra išnagrinėjęs prevencinį ieškinį, o sutinkamai su LR CPK 6.255 str. dispozicija, prevencinio ieškinio dalykas yra veiksmų, kurie gali sukelti žalą ateityje atlikimo uždraudimas, todėl paties žalos atsiradimo fakto nei patvirtina, nei paneigia ir nenustato imperatyviai privalomų įrodinėti civilinės atsakomybės pagrindų. Be to, teismas nurodė, kad kyla „potenciali grėsmė“ ieškovės interesams. Sąvoka „potenciali grėsmė“ apibrėžia, kad pačios žalos atsiradimo aplinkybės nėra ištirtos, todėl niekaip negali turėti prejudicinės galios šitoje byloje. Todėl įrodinėjimo našta sutinkamai su LR CPK 178 str. tenka ieškovei. Tačiau ieškovė neįvardina nei vieno dalyko, kuris parodytų sutarties egzistavimo ir prisiimtų sutartimi įsipareigojimų pažeidimo elemento. Ieškinys yra nepagrįstas, kadangi nėra imperatyviai privalomų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
    2. Teismas ieškovės ir atsakovės santykius įvardina kaip sutartinius abonento ir subabonento santykius bei pagrindžia juos LR CK 6.389 str. 1 d. nuostatomis, tačiau šios nuostatos reglamentuoja abonento ir subabonento santykius tik elektros energijos tiekimo srityje ir niekaip negali reguliuoti geriamo vandens ir nuotekų šalinimo santykių, o taip pat akivaizdų šios teisės normos taikymo negalimumą parodo sekanti straipsnio dalis (LR CK 6.389 str. 2), kuri imperatyviai draudžia vandens tiekimo santykiuose abonento ir subabonento atsiradimą be tiekiančios paslaugą įmonės sutikimo. Bylos nagrinėjimo metu išaiškintos faktinės aplinkybės teismo yra traktuojamos neadekvačiai.
    3. Teismas įvardindamas santykius tarp atsakovės ir ieškovės sutartiniais, nenurodo šių santykiu formos ir turinio. PVM sąskaitos faktūros ribos yra tik jose nurodyto laikotarpio santykiai, tarp šalių retrospektyvine prasme, ir niekaip nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina teisių ir pareigų tarp šalių perspektyvine prasme. PVM sąskaita faktūra yra įforminama juridinis faktas, o būtent prekės ar paslaugos suteikimas ir nieko daugiau. Šis dokumentas nesukuria šalims imperatyvios pareigoms elgtis periodiškai ateityje.
    4. Teismas santykius pripažino sutartiniais, priešingai nei nustato įstatymai, reglamentuojantys geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugą. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo institutą Lietuvos Respublikoje reguliuoja LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymas (priimtas 2006 m. liepos 13 d. Nr. X-764) bei sutinkamai su šiuo įstatymų atsakovė neturi teisės tiekti vandens ieškovui a priori.
    5. Teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi 2016 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-248/2016, tačiau ši praktika yra pritaikyta netinkamai bei priešingai teisei. Bylų dalykas yra skirtingas ir reguliuojamas skirtingomis teisės normomis taip pat faktinės aplinkybės šiose bylose skiriasi.
    6. Teismas, pasisakydamas dėl sutarties nutraukimo, rėmėsi 2011 m. kovo 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011, tačiau nagrinėjamos rašytinės sutarties teisės ir pareigos, neatitinka bylų faktinių aplinkybių viseto, bei negali būti sprendimo priėmimo pagrindu.
    7. Nors ieškovė ieškinyje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012, tačiau atskleidus LAT praktikos esmę, akivaizdu, kad abonento ir subabonento tarpusavio ginčai yra sprendžiami rašytinių įsipareigojimų pagrindu, tad akivaizdu ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. LAT nutartis aiškiai suponuoja aplinkybę, kad sutarčių reikia laikytis, tai yra, ginčai tarp šalių yra sprendžiami atsižvelgiant į rašytinio susitarimo turinį.
    8. Ieškovės nurodyti žalos dydžiai dėl laikino vandens tiekimo iš IĮ Vieversio akių klinika (458,76 Eur), laikinas vandens tiekimo iš UAB „Sūduvos vandenys“ (707,88 Eur), laikino vandens užtikrinimo, statybos ir remonto darbų (487,04 Eur) yra pertekliniai. Pasekmių grandinė yra nenuosekli, neturinti priežastinio ryšio, prieštaraujanti LR CK 6.247 str. todėl negali būti reikalaujama atlyginti.
    9. Ieškovė, kaip žalą kilusią iš nuolatinio vandens tiekimo pajungimo įvardina 1 298,48 Eur sumą, tačiau atlikus matematinius skaičiavimus gaunama 817,41 Eur suma (PVM S/F MAV Nr. 001757 nurodyta 267,53 Eur suma; PVM S/F Nr. 000085925 nurodyta 549,88 Eur suma). Be to, žalos dydis sietinas su nuolatinio vandens pajungimo išlaidomis ir pati žala neturi nieko bendra su apeliante (atsakove) (LR CK 6.247 str.).
    10. Kaip žalą ieškovė įvardina darbuotojo atlyginimą už papildomą darbo krūvį – 1 639,75 Eur sumoje ir išlaidas kurui 816,47 Eur sumoje. Trečiojo asmens (patalpų savininko) ir ieškovės atstovas 2017 m. kovo 2 d. vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašas 58 min 15 s.) nurodė, kad UAB „InMedica“ sudaro 15 visoje Lietuvoje veikiančių padalinių kuriuose dirba medikai ir yra pasamdytas vienas ūkio dalies darbuotojas. Darbuotojo pareigos yra aptarnauti visus 15 padalinių, tad neaišku kodėl Marijampolės padalinys tampa išskirtiniu, sukeliančiu papildomą darbo krūvį. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip įvykius kurių pasėkoje neva tai kilo žala nurodo konkrečiomis trijų atskirų dienų įvykius, o padidintas darbo krūvis ir 26 kartų kelionė niekaip nesiderina su trijų dienų įvykiais.
    11. Bylos I tomo 51, 52, 53 lapas yra lengvojo automobilio kelionės lapo išrašas, kuris turėtų įrodyti padidintą darbo krūvį, tačiau įrodo ką kitą - ieškovė ieškinio 4 lape, 6 pastraipoje nurodo aplinkybes, 2016 m. kovo 18 d. buvo atlikta nuolatinio vandens tiekimo pajungimo darbai, tačiau iš kelionės lapo matyti asmuo, kuris už padidintą darbo krūvį ženkliai pakeltas atlyginimas nesiteikė atvykti į Marijampolės skyrių ir dalyvauti pagrindiniuose įvykiuose. Be to, apeliantės teigimu, lengvojo automobilio kelionės lapo išrašas (1 tomas b.l.51, 52, 53 lapas) turi aiškių klastojimo požymių.
    12. Bylos I tomo 54 lapas yra kuro išlaidų ataskaita, iš kurios matyti, kad visos kolonėlės kuriose buvo pilta kuras, yra išskirtinai Vilniaus mieste, o ne Marijampolėje ar pakeliui į (iš) Vilnių, tad dokumentaliai fakto, kad automobilis ar asmuo buvo išvykęs iš Vilniaus miesto ribų šis dokumentas nepagrindžia. Ieškovė kuro suvartojimą grindžia tik kuro užpylimo faktu, o realiai byloje nėra objektyvių duomenų, o taip pat byloje nėra duomenų kiek automobilis kuro suvartoja 100 kilometrų nuvažiuoti, tad ir šių reikalavimų atžvilgiu, ieškovė nėra įvykdžiusi įrodinėjimo naštos, nustatytos LR CPK 12 ir 178 str.
    13. Lengvojo automobilio kelionės lapo išrašas yra pildomas pagal faktines aplinkybes, tai yra kiekvieną kartą, po kiekvienos kelionės užpildant bei patvirtinant parašu, tačiau, kaip matyti iš ieškovo pateikto dokumento, duomenis apie keliones nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. kovo 15 d. yra atspausdinti, o ranka įrašytas tik parašas, tad akivaizdu, kad duomenys buvo suvedami ne po kiekvienos kelionės, tačiau vienu metu ir tik po to patvirtinti parašais.
    14. Ieškovė negautų pajamų dydžiui pagrįsti pateikė pelno (nuostolių) ataskaitą. Kaip matyti iš pačių ataskaitų, aiškinamojo rašto ir atstovų pateiktų atsakymų dėl ataskaitų ir aiškinamojo rašto (2017 m. kovo 2 d. garso įrašas, nuo 55 min. 20 s. iki 1 val. 07 min. 10 s.), vienos finansinės ataskaitos buvo pateiktos registrų centrui, o kitos teismui, todėl teismui pateikti popieriai negali būti laikomi dokumentais, kadangi neatitinka LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo keliamų reikalavimų. Iš pateiktų ataskaitų negalima nustatyti jų tikslaus periodo, sukūrimo datos, apimties, negalima nustatyti ar ataskaita apima visus 15 įmonės padalinių, kokie yra individualizuojantys Marijampolės skyrių požymiai ir pan., todėl šie dokumentai negali įvardinti ir detalizuoti negauto pelno, o kitų dokumentų byloje nėra.
    15. Šis sprendimas yra negalimas, kadangi ieškovė būdama nuomininke niekada valdymo teisės elementų neturėjo ir negalėjo turėti iš principo, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad patalpas valdo savininkas, kuris niekada vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos įgijęs nebuvo, atsakovės ir trečiojo asmens jokie sutartiniai ar pseudo sutartiniai santykiai nesieja. Teismas sprendimu „apgynė” neva tai pažeistą subjekto teisę, kurios jis negali turėti, kurios taip pat neturėjo ir patalpų savininkas, kuris, kaip ir vienintelis galėtų ginti neva tai pažeistą teisę, tačiau byloje jokių reikalavimų nepareiškęs. Byloje nėra jokio įrodymo, kad trečiojo asmens patalpoms, kuriomis laikinai naudojasi ieškovė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslauga iki kreipimosi į teismą dieną tiekiama nebuvo, todėl apeliantė (atsakovė) negali atimti iš ieškovės tai ko ji niekad neturėjo ir tai vėliau traktuoti, kaip žalą.
    1. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „InMedica“ prašo apeliantės UAB „Solaneksa“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. 2016 m. gegužės 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-482-570/2016 prejudicinę galią turi ta apimtimi, kuria nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Priešingai nei teigia atsakovė, šios bylos nagrinėjimo metu teismas išaiškino žalos atsiradimo aplinkybes bei jas įvertino.
    2. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo gautas raštiškas UAB „Sūduvos vandenys“ sutikimas dėl vandens perdavimo kitam asmeniui (subabonentui), nepaneigia sutartinių santykių tarp atsakovės ir ieškovės atsiradimo ir egzistavimo. UAB „Sūduvos vandenys“ yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu bei savo atsiliepimu neišreiškė jokio prieštaravimo dėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių sutartinių santykių, be kita ko, nenurodė tokio susitarimo prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, dėl ko pagrįstai galima teigti, kad UAB „Sudūvos vandenys“ neprieštaravo dėl abonento ir subabonento teisinių santykių atsiradimo tarp atsakovės ir ieškovės.
    3. Byloje buvo nustatyta, kad sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir ieškovės buvo tęsinys tradiciškai susiklosčiusių santykių tarp buvusių atsakovės ir ieškovės valdomų patalpų savininkų. Atsakovė, įsigijusi jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, toliau tęsė vandens tiekimo ir apmokėjimo už vandenį santykius su ieškove. Vien tai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, negali reikšti, kad sutartiniai santykiai neatsirado ir neegzistavo. Sutarties galiojimui pakanka šalių susitarimo, ir tik įstatyme nustatytais atvejais sutarties galiojimui būtinas dar vienas elementas - šalių susitarimo forma (CK 6.159 straipsnis). Teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, remiantis teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, kad tarp šalių egzistavo faktiniai sutartiniai geriamojo vandens perpardavimo (subtiekimo) santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-248/2016 priimta 2016 m. birželio 16 d. nutartis) (CK 6.2 straipsnis).
    4. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai <...> turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą vadovaudamiesi Civilinio kodekso 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl atsakovės argumentai, kad ji negali būti vandens tiekėja, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovė gali teikti vandenį ieškovei kaip abonentas subabonentui.
    5. Nurodomi atsakovės argumentai, kad PVM sąskaita faktūra yra forminamas juridinis faktas, o būtent prekės ar paslaugos suteikimas ir nieko daugiau, kad šis dokumentas nesukuria šalims imperatyvios pareigos elgtis periodiškai ateityje, laikytini visiškai nepagrįstais. Jei PVM sąskaita faktūra būtų išrašyta vieną kartą už vienkartinę paslaugą, tai galėtų būti laikoma vienkartinės paslaugos suteikimu, nesukuriančiu tarp šalių ilgalaikių sutartinių paslaugų teikimo santykių, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nuolatinis vandens tiekimas ir PVM sąskaitų faktūrų daugkartinis išrašymas reiškia, kad tarp šalių susiklostė nuolatiniai vandens tiekimo santykiai, o PVM sąskaitų išrašymas ir apmokėjimas tik pagrindžia tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių egzistavimą.
    6. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad teismas rėmėsi netinkama teismų praktika. Vien tai, kad LAT nutartyje kalbama apie elektros energijos tiekimo, o nagrinėjimu atveju buvo vandens tiekimas, nereiškia, kad negalima remtis LAT išaiškinimu dėl subtiekimo sutarties sudarymo, kadangi teisinis santykių pobūdis ir iš jo kylančios teisės ir pareigos yra visiškai analogiškos tiek vandens subtiekimo, tiek elektros subtiekimo teisiniuose santykiuose. Tiek vienu, tiek kitu atveju nepriklausomas vandens (elektros) tiekimas reikalavo neproporcingai didelių išlaidų, nepriklausomų sistemų įrengimo, todėl subabonento santykiai buvo tinkamas būdas gauti vandenį (LAT nutartyje elektrą). Taip pat vien tai, kad LAT nutartyse, kuriomis rėmėsi teismas, buvo nagrinėjami santykiai atsiradę rašytinių sutarčių pagrindu, nereiškia, kad tarp šalių atsiradusiems santykiams taikytinos kitokios sutarčių aiškinimo taisyklės.
    7. Laikinas vandens tiekimas buvo būtinas operatyviam vandens tiekimo atnaujinimui, kad nebūtų didinama ieškovės žala dėl klinikos veiklos sustabdymo, kadangi nuolatiniam vandens tiekimui buvo būtina atlikti eilę sudėtingų ir daug laiko atimančių nuolatinio vandens pajungimo darbų, kurių imtis ieškovė buvo priversta dėl to, kad atsakovė nepaisydama teismo nutarčių tęsė neteisėtus veiksmus.
    8. Apeliantė ginčija nuolatinio vandens pajungimo išlaidas, kaip tariamai nepagrįstas. Tačiau teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuolatinio vandens pajungimo išlaidų, todėl apeliantės argumentai dėl nuolatinio vandens pajungimo išlaidų nenagrinėtini.
    9. Darbuotojo A. J. nuolatinė darbo funkcijų atlikimo vieta yra Vilniaus mieste. Atskirų ieškovės klinikų lankymas ir tam tikrų funkcijų atlikimas komandiruotėse yra atliekamas tik tam tikru periodiškumu ir tikrai ne tokiu dideliu mastu, kuris buvo būtinas dėl apeliantės neteisėtų veiksmų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės darbuotojui išaugo darbo krūvis, už kurį buvo atlyginta. 26 kartų vykimai į Marijampolės miestą yra susiję ne tik su galutinių darbų atlikimu (laikinu prisijungimu prie IĮ Vieversio akių klinikos vandentiekio, laikino vandens tiekimu iš UAB „Sudūvos vandenys“, nuolatinio vandens tiekimu), bet ir su šių darbų užsakymu, kontrole ir atliktų darbų priėmimu bei kitais su šiais darbais susijusiais paruošiamaisiais darbais.
    10. Apeliantė pirmosios instancijos teisme neginčijo ieškovės pateiktų kelionės lapų teisėtumo, todėl motyvai dėl tariamo dokumentų klastojimo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.
    11. Nelogiški ir absurdiški samprotavimai, kad dokumentaliai nėra fakto, jog automobilis apskritai būtų išvykęs iš Vilniaus, nes visi kuro įsipylimai buvo atliekami Vilniuje (o ne Marijampolėje ar pakeliui). Natūralu, kad asmuo, kuris dirba ir gyvena Vilniuje, prieš važiuodamas į ilgą kelionę į Marijampolę kurą pilasi iš anksto, prieš išvažiuodamas į kelionę.
    12. Nors apeliantės teigimu nėra duomenų, kiek automobilis suvartoja kuro 100 kilometrui nuvažiuoti, tačiau automobilio kuro sunaudojimą galima nustatyti remiantis kelionės lapo išraše matomo skaitliuko parodymo kelionės pradžioje ir pabaigoje, atstumo, nuvažiuotų kilometrų kiekio, ir įsipilto kuro kiekio.
    13. Apeliantė nepateikia jokių taisyklių, įstatymų nuostatų, kuriomis remiantis imperatyviai nustatytas kelionės lapų formų pildymas tik ranka.
    14. Ieškovės negautos pajamos nebuvo priteistos iš apeliantės. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija šį ieškovės reikalavimą, todėl šioje dalyje apeliantės motyvai yra teisiškai nereikšmingi ir nenagrinėtini.
    15. Apeliantės nurodomi argumentai dėl ieškovės negalėjimo turėti valdymo teisių yra nelogiški, prieštaraujantys teisiniam reguliavimui ir yra paneigti teismo sprendimais ankstesnėje byloje, kuri turi prejudicinę galią nagrinėjamos bylos kontekste, todėl papildomo atsikirtimo nereikalauja.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
    1. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

7Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ginčo esmės.

    1. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo ieškovei kaip subabonentui, atsakovei savavališkai nutraukus vandens tiekimą nuo ieškovės ir atsakovės bendrai eksploatuotų vandentiekio tinklų.
    1. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2012-07-18 iki 2022-04-02 išsinuomojusi iš trečiojo asmens UAB „Litgaja“ gydymo paskirties patalpas, to paties pastato rūsyje yra atsakovės UAB „Solaneksa“ patalpos, kurias nuo 2015-10-09 atsakovė valdo nuosavybės teise ir per kurias nutiesti bendrojo naudojimo inžineriniai tinklai ir sumontuotas vandens apskaitos rodmenų prietaisas. Atsakovė tiekė ieškovei geriamąjį vandenį, už sunaudotą geriamąjį vandenį išrašinėjo sąskaitas faktūras, dar prieš tapdama savo patalpų savininke, ieškovė geriamąjį vandenį naudojo savo veikloje, atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras priimdavo ir jas apmokėdavo, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių egzistavo faktiniai sutartiniai geriamojo vandens perpardavimo (subtiekimo) santykiai (CK 6. 2 str., 6.389 str.).
    1. Nustatyta, kad atsakovė 2015 m. gruodžio 21 d. be įspėjimo vienašališkai nutraukė ieškovei vandens tiekimą, kurio atsakovė neatnaujino ir nevykdė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - ieškovės UAB „InMedica“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovei UAB „Solaneksa“ savavališkai, be ieškovės sutikimo nutraukti ar kitais būdais apriboti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ieškovės UAB „InMedica“ valdomoms patalpoms ( - ), atjungiant ar kitais būdais pažeidžiant bendrojo naudojimo pastato vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerines sistemas ir įpareigojo atsakovę per 1 dieną nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo atnaujinti vandens tiekimą ieškovės valdomoms patalpoms civilinėje byloje Nr. e2-482-570/2016 pagal ieškovės UAB InMedica prevencinį ieškinį atsakovei UAB „Soloneksa“ dėl nekilnojamojo turto valdymo teisės pažeidimo ir gręsiančios žalos. Civilinėje byloje Nr. e2-482-570/2016 priimtas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, sprendimas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas, įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad abiejose bylose įrodinėjimo dalykas yra neteisėti atsakovės veiksmai nutraukus vandens tiekimą į ieškovės nuomos sutarties pagrindu valdomas patalpas pastate Gedimino g. 3 Marijampolėje, sprendė, kad šis faktas yra reikšmingas abejose bylose, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, todėl šioje byloje prejudiciniais faktais laikė civilinėje byloje Nr. Nr. e2-482-570/2016 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes.
    1. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 7919,35 Eur turtinės žalos atlyginimo, 237,58 Eur metinių kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų 6 procentų dydžio už laikotarpį nuo žalos padarymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos bei 6 procentų metines procesines palūkanas. Ieškovė ieškinį grindė netinkamu susiklosčiusių sutartinių vandens tiekimo santykių vykdymu, atsakovei savavališkai be įspėjimo 2015 m. gruodžio 21 d. atjungus vandens tiekimą ieškovės nuomojamoms iš trečiojo asmens UAB „Litgaja“ patalpoms.
    1. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai (vandens perpardavimo (subtiekimo) sutarties nutraukimas) lėmė ieškovės dalies patirtų nuostolių, susijusių su laikinu vandens pajungimu atsiradimą, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 1 653,68 Eur nuostolių, susijusių su laikinu vandens pajungimu, atlyginimo. Teismas ieškovės nurodytas išlaidas vertino kaip iš dalies pagrįstas ir konstatavo, kad jų dalis dėl 1 298,45 Eur išlaidų, susijusių su nuolatinio vandens tiekimo pajungimu ir dėl 2 511 Eur negautų pajamų atlyginimo neįrodytos.
    1. Ieškovė ir atsakovė apeliaciniais skundais kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
    1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

8Dėl ieškovės apeliacinio skundo

    1. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su priteistų nuostolių dydžiu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino priežastinį ryšį tarp ieškovės patirtų išlaidų ir atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų 3 923,95 Eur sumai, kurią sudaro 1 298,45 Eur nuolatinio vandens tiekimo pajungimo išlaidos, 2 511 Eur negautos pajamos, 114,50 Eur kompensuojamosios palūkanos.
    2. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymines ar sutartines išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.).
    1. Dėl 1298,45 Eur išlaidų, susijusių su nuolatinio vandens tiekimo pajungimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovė 1298,45 Eur išlaidas, susijusias su nuolatinio vandens tiekimo pajungimu, patyrė įgyvendindama savo teisę tapti savarankišku abonentu gaunant geriamąjį vandenį tiesiogiai iš tiekėjo, sprendė, kad tarp šių išlaidų ir atsakovės neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl reikalavimą dėl 1 298,45 Eur nuostolių, atmetė. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šios teisės priverstinio įgyvendinimo aplinkybes, kurios buvo tiesiogiai nulemtos neteisėtų atsakovės veiksmų, nes sukėlė papildomas išlaidas, kurių būtų nereikėję, nes ieškovė eilę metų naudojosi nusistovėjusia, abiems šalims priimtina vandens tiekimo tvarka. Teisėjų kolegija šiuos teiginius laiko nepagrįstais.
    1. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei 2016 m. kovo 18 d. buvo pajungtas nuolatinis vandens tiekimas. Ieškovė reikalavimą priteisti 1298,45 Eur išlaidas, susijusias su nuolatinio vandens tiekimo pajungimu, įrodinėja UAB „MAVISTA“ išrašyta 2016-02-29 PVM sąskaita-faktūra MAV Nr. 001757, atliktų darbų aktu bei pažyma apie 2016 m. vasario mėn. atliktus vidaus vandentiekio tiesimo ir kitus santechnikos darbus už 267, 53 Eur bei UAB „Sūduvos vandenys“ išrašyta 2016-02-18 PVM sąskaita faktūra Nr. 000085925, atliktų darbų aktu dėl gedimų šalinimo už 549,88 Eur (el. bylos 1 t. b. l. 32-33, 37-39). Tačiau aritmetiškai sudėjus šias sumas, bendra išlaidų suma sudaro ne ieškovės nurodytą 1298,45 Eur sumą, o tik 817, 41 Eur. Be to šie rašytiniai įrodymai, nesant apmokėjimą patvirtinančių įrodymų nėra pakankami konstatuoti, kad ieškovė tokio dydžio išlaidas patyrė, o UAB „Sūduvos vandenys“ atlikti darbai dėl gedimų šalinimo už 549,88 Eur yra susiję su nuolatinio vandens tiekimo pajungimu ieškovei (CPK 178 str.).
    1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovei vienašališkai ir neteisėtai nutraukus vandens tiekimą ieškovės valdomoms patalpoms, o vėliau atsakovei nevykdant įsiteisėjusios teismo 2016 01 11 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė buvo priversta imtis neatidėliotinų veiksmų ir patyrė žalą dėl nuolatinio vandens prijungimo(tapimo abonentu), todėl atsakovės neteisėti veiksmai pakankamu laipsniu turėjo įtakos ieškovės žalos atsiradimui, todėl pirmos instancijos teismo sprendimo motyvai, kad tarp šių pasekmių ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio, yra visiškai nepagrįsti, todėl naikintini, šalinant juos iš teismo sprendimo motyvų, o apeliantei priteistina visa prašoma nuostolių suma, kuri buvo patirta dėl nuolatinio vandens pajungimo.
    1. Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).
    1. Kaip minėta, priežastinis ryšys yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Tai reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis arba netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Tačiau bet kuriuo atveju žalingi padariniai neturi būti pernelyg nutolę nuo neteisėtų veiksmų.
    1. Apeliaciniame skunde ieškovės pateikti argumentai nepakankami konstatuoti netiesioginio priežastinio ryšio egzistavimą tarp jos prašomų priteisti išlaidų dėl nuolatinio vandens pajungimo ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovei neįrodžius šios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimo dalis dėl minėtų išlaidų priteisimo atmesta pagrįstai.
    1. Dėl 2 511 Eur negautų pajamų atlyginimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
    1. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartiscivilinėjebylojeNr.3K-3-480-687/2016irkt.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016)
    1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovei vienašališkai be įspėjimo atjungus vandenį, laikotarpiais nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d., bei nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2016 m. sausio 11 d. ieškovės galėjo teikti tik labai ribotas odontologijos paslaugas (tik tas, kurios nereikalavo dantų gręžinio ir plovinio), o pagrindinių odontologijos paslaugų negalėjo atlikti dėl reikalingo vandens spaudimo odontologijos įrangai nebuvimo. Todėl odontologijos pajamos 2015 m. gruodžio - 2016 m. sausio mėnesiais buvo ženkliai mažesnės nei įprastą veiklos mėnesį. Atitinkamai odontologijos pelnas 2015 m. gruodžio mėnesį buvo 854 Eur mažesnis nei vidutinis mėnesinis pelnas, o 2016 m. sausio mėnesio pelnas buvo 1656 Eur mažesnis nei vidutiniškai.
    1. Kaip minėta, teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovės prašytų priteisti 2 511 Eur negautų pajamų fakto bei negautų pajamų dydžio realumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptarta kasacinio teismo praktika, formuojama negautų pajamų atlyginimo bylose, leidžia teigti, jog negautų pajamų faktas glaudžiai susijęs su negautų pajamų realumo vertinimu. Minėta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
    1. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės nurodyta 2 511 Eur nuostolių negautų pajamų forma suma vertintina kaip hipotetinė, nes ieškovės pateiktos pelno nuostolių ataskaitos laikotarpiu 2015.01.01 iki 2016.01.31 nepatvirtina, kad ieškovė turėjo realias galimybes gauti jos nurodytas pajamas, kadangi įmonė minėtu laikotarpiu dirbo nuostolingai, pelno negavo, kad turėjo realių pacientų, užsiregistravusių atitinkamoms odontologinėms procedūroms.
    1. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės argumentai, kad apeliantės Marijampolės klinikos bendri finansiniai (buhalteriniai) dokumentai rodantys buhalterinį nuostolį, nereiškia, kad klinika nebūtų gavusi tikėtinų pajamų iš odontologijos veiklos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais. Apeliantės 2016-06-02 aiškinamasis raštas Nr. 16/06-265 apie ieškovės tik iš odontologijos veiklos 2015 m. gautas pajamas ir sąnaudas, kurį pasirašė ieškovės direktorė, yra adresuotas teismui (el. bylos 1 t. b. l. 62-63), jame atlikti skaičiavimai nėra pagrįsti jokiais kitais dokumentais, finansinėmis ataskaitomis teiktomis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Apeliantės nuomone, atšauktų vizitų skaičius objektyviai neparodytų tikrojo nuostolio dydžio, kadangi buvo atšaukti ne tik iš anksčiau užregistruoti vizitai, bet ir nebuvo registruojami nauji vizitai, nebuvo priimami pacientai, kuriems buvo reikalinga skubi odontologinė pagalba, šių neregistruotų pacientų skaičius nėra fiksuojamas, todėl remiantis vien užregistruotų ir atšauktų vizitų skaičiumi neįmanoma objektyviai nustatyti kokio dydžio pajamos nebuvo gautos. Todėl esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nepakanka įrodymų, kurie leistų spręsti, jog būtų užtikrintas neabejotinas ieškovės nurodytų konkrečių pajamų gavimas ateityje. Todėl vien neteisėtų atsakovės veiksmų konstatavimas nesudaro pagrindo reikalauti negautų pajamų atlyginimo, nepagrindus jų realumo ir tikėtinumo.
    1. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl 1298,45 Eur išlaidų, susijusių su nuolatinio vandens tiekimo pajungimu bei 2 511 Eur negautų pajamų priteisimo, o netenkinus šių reikalavimų, pagrįstai netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl 114,50 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.

9Dėl atsakovės apeliacinio skundo

    1. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad 2016 m. gegužės 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-482-570/2016 neturi prejudicinės galios, nes prevencinio ieškinio dalykas yra veiksmų, kurie gali sukelti žalą ateityje atlikimo uždraudimas, todėl paties žalos atsiradimo fakto nei patvirtina, nei paneigia ir nenustato imperatyviai privalomų įrodinėti civilinės atsakomybės pagrindų.
    1. Dėl prejudicinių faktų. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai.
    1. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).
    1. Civilinėje byloje Nr. e2-482-570/2016 priimtas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas, kuriuo ieškovės prevencinis ieškinys tenkintas visiškai, įsiteisėjęs, abiejose bylose įrodinėjimo dalykas yra neteisėti atsakovės veiksmai nutraukus vandens tiekimą į ieškovės nuomos sutarties pagrindu valdomas patalpas pastate ( - ), abejose bylose dalyvavo tie patys asmenys. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad 2016 m. gegužės 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendime nustatytos aplinkybės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atjungus vandens tiekimą ir nevykdžius Marijampolės apylinkės teismo 2016-01-11 nutarties, kuria ją teismas įpareigojo per 1 dieną nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo atnaujinti vandens tiekimą ieškovės valdomoms patalpoms, turi prejudicinę fakto galią. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės neteisėti veiksmai šioje civilinėje byloje yra įrodyti (CK 6.246 str.).
    1. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai ieškovės ir atsakovės santykius pripažino sutartiniais abonento ir subabonento santykiais, negalėjo remtis LR CK 6.389 str.. nuostatomis, kurios reglamentuoja abonento ir subabonento santykius tik elektros energijos tiekimo srityje ir imperatyviai draudžia vandens tiekimo santykiuose abonento ir subabonento atsiradimą be tiekiančios paslaugą įmonės sutikimo (CK 6.389 str. 2 d.).
    2. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai ?...? turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą vadovaudamiesi Civilinio kodekso 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CK 6.389 straipsnio 1 dalį abonentas, neviršydamas leistinos naudoti galios, be elektros energijos tiekimo įmonės sutikimo turi teisę iš jos priimtą elektros energiją perduoti kitam asmeniui (subabonentui). Todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ji ginčijamu laikotarpiu negalėjo būti vandens tiekėja, t.y. kaip abonentas subabonentui.
    3. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės nurodyta aplinkybė, kad nebuvo gautas raštiškas UAB „Sūduvos vandenys“ sutikimas dėl vandens perdavimo kitam asmeniui (subabonentui), nepaneigia sutartinių santykių tarp atsakovės ir ieškovės atsiradimo ir egzistavimo. UAB „Sūduvos vandenys“ yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, savo atsiliepime į ieškinį (el. bylos 2 t. b. l. 100) nurodė, kad šalys turi pačios spręsti tarp šalių kilusį ginčą.
    4. Byloje nustatytos aplinkybės, kad apeliantė (atsakovė) yra abonentas, sudaręs 2015-10-29 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su šią paslaugą teikiančia įmone UAB „Sūduvos vandenys“, o ieškovė tokiu tapti ir įsiregistruoti abonentu negalėjo, kol nebuvo įrengusi atitinkamų inžinerinių tinklų. Atsakovė tiekė ieškovei geriamąjį vandenį, už sunaudotą geriamąjį vandenį išrašinėjo sąskaitas faktūras, dar prieš tapdama savo patalpų savininke, ieškovė geriamąjį vandenį naudojo savo veikloje, atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras priimdavo ir jas apmokėdavo, kad sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir ieškovės buvo tęsinys susiklosčiusių santykių tarp buvusių atsakovės ir ieškovės valdomų patalpų savininkų. Atsakovė, įsigijusi jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, toliau tęsė vandens tiekimo ir apmokėjimo už vandenį santykius su ieškove. Vien tai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, negali reikšti, kad sutartiniai santykiai neatsirado ir neegzistavo. Sutarties galiojimui pakanka šalių susitarimo, ir tik įstatyme nustatytais atvejais sutarties galiojimui būtinas dar vienas elementas - šalių susitarimo forma (CK 6.159 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, remiantis teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, kad tarp šalių egzistavo faktiniai sutartiniai geriamojo vandens perpardavimo (subtiekimo) santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-248/2016 priimta 2016 m. birželio 16 d. nutartis) (CK 6.2 straipsnis).
    5. Dėl kaltės. Nagrinėjamu atveju apeliantė neigia egzistuojant jos civilinei atsakomybei – nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad 2015 m. gruodžio 21 d. atjungusi vandens tiekimą į ieškovės nuomojamas patalpas, atliko neteisėtus veiksmus, kad jos kaltė, žalos atsiradimo faktas ir dydis bei priežastinis ryšys tarp atsakovės atliktų veiksmų ir ieškovei atsiradusių nuostolių buvo įrodyti.
    1. Spręsdamas dėl priežastinio ryšio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai (vienašališkai nutraukus vandens perpardavimo (subtiekimo) sutartį), nulėmė ieškovei padarytus nuostolius. Jeigu atsakovė būtų nenutraukusi vandens tiekimo, ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių. Byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), faktas, kad dėl jų ieškovė patyrė nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir šiuos nuostolius lėmė būtent atsakovės prievolės neįvykdymas (priežastinis ryšys – CK 6.247 straipsnis).
    1. Dėl nuostolių dydžio. Apeliantės teigimu, nors ir nėra faktinių aplinkybių ir prielaidų kilti civilinei atsakomybei, iš jos skundžiamu sprendimu priteistą žalos dydį vertina, kaip neįrodytą.
    1. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 4059,19 Eur patirtų nuostolių, kuriuos sudaro 1653,68 Eur išlaidos, susijusios su laikinu vandens pajungimu, 1639,75 Eur nuostoliai, susiję su darbo užmokesčio darbuotojui A. A. J. išmokėjimu ir 765,76 Eur nuostoliai, susiję su kuro sąnaudomis.
    1. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovės nurodyti nuostoliai, susiję su laikinu vandens pajungimu yra pertekliniai, nėra priežastinio ryšio, todėl negali būti reikalaujama jų atlyginti. Tačiau šie apeliantės teiginiai neteikia pagrindo daryti priešingas išvadas nei sprendė pirmosios instancijos teismas, įvertindamas nuostolių atsiradimo faktą bei dydį. Nustatytos bylos aplinkybės dėl atsakovės veiksmų, susijusių su vandens atjungimu ieškovei, ieškovės veiklos specifika, leidžia konstatuoti, jog darbai bei išlaidos, susiję su laikino vandens tiekimo pajungimu, buvo būtinos, siekiant nedelsiant atnaujinti vandens tiekimą ieškovei, kad užtikrinti jos vykdomą veiklą, kadangi nuolatiniam vandens tiekimui buvo būtina atlikti eilę sudėtingų ir daug laiko atimančių nuolatinio vandens pajungimo darbų, įvertinant ir tai, kad atsakovė nevykdė Marijampolės apylinkės teismo 2016-01-11 nutarties, kuria teismas uždraudė atsakovei UAB „Solaneksa“ savavališkai, be ieškovės sutikimo nutraukti ar kitais būdais apriboti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ieškovės UAB „InMedica“ valdomoms patalpoms ( - ), atjungiant ar kitais būdais pažeidžiant bendrojo naudojimo pastato vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerines sistemas ir įpareigojo atsakovę per 1 dieną nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo atnaujinti vandens tiekimą ieškovės valdomoms patalpoms civilinėje byloje Nr. e2-482-570/2016.
    1. Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, susiję su 1639,75 Eur nuostoliais dėl papildomo darbo užmokesčio ieškovės darbuotojui išmokėjimu bei 765,76 Eur kuro sąnaudų atlyginimu, nes nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl šių nuostolių dydžio pagrįstumo. Jeigu atsakovė ieškovės reikalavimu būtų nedelsiant atnaujinusi vandens tiekimą ieškovės patalpoms, vėliau įvykdžiusi teismo 2016-01-11 nutartį, kuria ją teismas įpareigojo per 1 dieną nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo atnaujinti vandens tiekimą ieškovės valdomoms patalpoms, tai ieškovė nebūtų patyrusi šių išlaidų.
    1. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkama teismų praktika. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi apeliantės nurodyta kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-3-324-248/2016 nurodyta praktika dėl elektros energijos tiekimo, o nagrinėjimu atveju buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su vandens tiekimo nutraukimu, nereiškia, kad ja negalima remtis kasacinio teismo išaiškinimu dėl subtiekimo sutartinių santykių.
    1. Atmestini apeliantės argumentai dėl ieškovės reikalavimo teisės kaip patalpų nuomininkės, neturėjimo, kadangi ieškovė naudojasi patalpomis ilgalaikės nuomos sutarties pagrindu (CK 6.477 str., 4.34 str.). Ankstesnėje civilinėje byloje Nr.e2-482-570/2016 priimtame teismo sprendime, kuris turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad faktiškai tarp šalių susiklostė vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo abonento ir subabonento sutartiniai teisiniai santykiai, kad dėl nežinomų priežasčių 2015 m. gruodžio 21 d. atsakovė atjungė vandens tiekimą ieškovės valdomoms patalpoms, kad ieškovė nedelsiant kreipėsi raštu su pretenzija į atsakovę, prašydama pajungti vandens tiekimą, tačiau jis nebuvo pajungtas. Apeliantė priešingų, šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, nepateikė.
    1. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Taip pat pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010).

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
    2. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą, reg. 2017-06-19 Nr.E1-24610, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei rašytinius įrodymus apie jos turėtas 1633, 50 Eur advokato pagalbos išlaidas (871, 20 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 762, 30 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą), 88 Eur žyminio mokesčio išlaidas už apeliacinį skundą (el. bylos 2 t. b. l. 160, 3 t. b. l.1-6).
    3. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme pateikė mokėjimo nurodymą apie 121 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą (el. bylos 2 t. b. l. 134).
    4. Netenkinus ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu bei apeliacinių skundų parengimu, neatlygintinos. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 762, 30 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.
    5. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantų apeliacinius skundus, iš jų į valstybės biudžetą po lygiai iš kiekvieno priteisiamos 7, 43 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Apeliacinių skundų netenkinti.

13Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Solaneksa“, juridinio asmens kodas 235204580, 762, 30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme uždarajai akcinei bendrovei InMedica, juridinio asmens kodas 300011170,

15Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Solaneksa“ 3, 70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

16Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės InMedica 3, 70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai