Byla 3K-3-102/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kotesa“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kotesa“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autoera“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl terminuotos nuomos sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo.

62008 m. gruodžio 15 d. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Kotesa“ ir atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Autoera“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1411/08, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui pagal priėmimo-perdavimo aktą laikinai naudotis ir valdyti 962 kv. m patalpas, esančias Šiauliuose, Televizorių g. 11 ir Televizorių g. 7. Be to, ieškovas įsipareigojo atlikti patalpų rekonstrukciją pagal suderintą priedą Nr. 2, o atsakovas – ne vėliau kaip iki 2009 m. balandžio 1 d. pagal priėmimo-perdavimo aktą priimti patalpas, kurios, be kitų reikalavimų, atitiks Sutarties priede Nr. 2 įtvirtintus reikalavimus. Sutarties 1.4 punkte nustatyta, kad ji įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki 2013 m. kovo 31 d. Sutarties 5.3.1 punktu susitarta, kad nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jei nuomotojas neperduoda nuomojamų patalpų nuomininkui.

72009 m. balandžio 9 d. atsakovas pranešė ieškovui, kad nutraukia negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, remdamasis jos 5.3.1 punktu, nes ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų – neperdavė atsakovui patalpų iki 2009 m. balandžio 1 d., neatliko sutarties priede Nr. 2 numatytų darbų (neįrengė naujų buitinių patalpų, vartų tarp sandėlių, lango I a. administracinėse patalpose, nepakeitė I a. administracinių patalpų durų, neišdažė I a. administracinių patalpų, neįrengė kompiuterinio tinklo).

8Ieškovas nurodė, kad aktyviais veiksmais siekė išnuomoti negyvenamąsias patalpas atsakovui: sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Ramirent“ pakeitimo susitarimą, įsigijo iš UAB „Šiaulių tauro detalės“ duris bei vitriną, sudarė sutartį su UAB „Lugesta“ dėl administracinių patalpų remonto, tačiau patalpos atsakovui buvo neperduotos atsakovo atstovo prašymu, šalių žodiniu susitarimu perkėlus terminą patalpoms perduoti į 2009 m. gegužės 1 d. Atsakovas, ieškovo nuomone, neatliko jokių veiksmų, kad patalpos būtų perduotos, priešingai – ieškojo priežasčių išsinuomotoms patalpoms nepriimti, pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą, nenustatė papildomo termino sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis), pažeidė negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo tvarką, nes nesikreipė dėl sutarties nutraukimo į teismą (CK 6.498 straipsnis), todėl ieškovas prašė pripažinti neteisėtu 2008 m. gruodžio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1411/08 nutraukimą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Autoera“ 2009 m. balandžio 9 d. pranešimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Remdamasis liudytojų M. V., N. S. parodymais, ieškovo sutarties su UAB „Lugesta“ papildymu, kuriuo nustatyta, kad rangovas įsipareigoja darbus, susijusius su administracinių patalpų I a. remontu, pradėti 2009 m. balandžio 20 d. ir baigti 2009 balandžio 30 d., teismas nustatė, kad 2009 m. kovo mėn. pradžioje šalys susitarė patalpų perdavimo terminą atidėti iki 2009 m. gegužės 1 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ketinimus vykdyti sutarties nuostatas ir perduoti atsakovui išnuomotas patalpas patvirtina ir reikalingų patalpų rekonstrukcijai atlikti dviejų durų, vitrinos įsigijimą pagrindžiantys įrodymai, 2008 m. gruodžio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „Ramirent“ dėl 618 kv. m patalpų, esančių Šiauliuose, Televizorių g. 11, pakeitimas, kuriuo šalys susitarė, jog kiekviena iš jų turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, įspėjusi raštu kitą šalį prieš 15 kalendorinių dienų, 2009 m. sausio 27 d. sutartis su UAB „Lugesta“ dėl I a. administracinių patalpų remonto. Teismas pripažino, kad rašytinės fomos nesilaikymas susitarimą dėl patalpų perdavimo termino atidėjimo nedaro negaliojančio, be to, nustatęs, jog tarp šalių atstovų M. M., R. G., atsakovo direktoriaus R. V. buvo susiklostę draugiški, pasitikėjimu grįsti santykiai, pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju netaikytinos CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes draudimas ieškovei panaudoti liudytojų parodymus susitarimui dėl patalpų perdavimo termino atidėjimo įrodyti prieštarautų sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams. Nustatęs, kad patalpų perdavimo terminas šalių susitarimu buvo atidėtas iki 2009 m. gegužės 1 d., todėl pranešimo dėl sutarties nutraukimo surašymo dieną terminas patalpoms perduoti nebuvo suėjęs, teismas sprendė, jog sutarties nutraukimas CK 6.498 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nebuvo galimas. Atsižvelgdamas į CK 6.498 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją nuostatą, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nuomininko reikalavimu prieš terminą gali būti nutraukta tik pareiškiant reikalavimą teisme šiame straipsnyje nustatytais pagrindais (nuomotojui neperdavus daikto nuomininkui ar kitais nuomos sutartyje numatytais pagrindais – CK 6.498 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai), taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas padarė išvadą, kad 2008 m. gruodžio 15 d. šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1411/08 nebuvo nutraukta įstatymo nustatyta tvarka, atsakovas 2009 m. balandžio 9 d. raštu tik įspėjo ieškovą apie terminuotos nuomos sutarties nutraukimą. Konstatavęs, kad sutartis nebuvo nutraukta, teismas atmetė ieškinį, kuriuo prašoma sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.

12Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 5 d. nutartimi tenkino atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autoera“ apeliacinį skundą ir iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, pašalinusi iš jo motyvus dėl galimybės nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik teismo sprendimu bei išvadą, jog šalių sutartis nebuvo nutraukta, atsakovas tik įspėjo ieškovą apie nutraukimą, taip pat išvadas dėl šalių atstovų draugiškų santykių ir susitarimo atidėti patalpų perdavimą vienam mėnesiui buvimo; nustatė, kad šalių 2008 m. gruodžio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1411/08 galėjo būti nutraukta prieš terminą neteismine tvarka vienos iš šalių iniciatyva joje numatytais atvejais ir buvo teisėtai nutraukta uždarosios akcinės bendrovės „Autoera“ 2009 m. balandžio 9 d. pranešimu; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

13Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalyje leidžiama sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau yra nustatomi sutartyje aptarti vienašališki jos nutraukimo pagrindai; tokia šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004; teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje K. I. ir kt. v. Albertinos Krasovskajos IĮ, bylos Nr. 3K-3-32/2006; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ v. UAB ,,Glass market“, bylos Nr. 3K-3-430/2008; kt.). CK normose, reglamentuojančiose nuomos sutarties pabaigą, nenustatyta draudimo negyvenamųjų patalpų nuomininkui neteismine tvarka nutraukti sutartį prieš terminą vienašališkai, nesikreipiant į teismą, terminuotos sutarties nutraukimą kitaip, nei nustatyta CK 6.497 ir 6.498 straipsniuose, šalys gali numatyti sutartyje. Kolegija nustatė, kad sutarties 5.3.1 punkte nebuvo susitarta dėl įspėjimo tvarkos, todėl turėtų būti taikomas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas. Pažymėjusi, kad ieškovas neįrodinėjo, jog sutarties nutraukimas anksčiau, nei baigėsi terminas jai nutraukti, yra esminis teisinių santykių stabilumui, t. y. kad šiuo pagrindu panaikinti sutarties vienašališką nutraukimą yra tikslinga šalių civilinių teisių gynimo aspektu, siekiant šalių civilinių teisinių santykių stabilumo; be to, ieškovas tik 2010 m. pabaigė įrengti patalpas, dalį patalpų buvo išnuomojęs kitai įmonei, kuri iki šiol jomis naudojasi, į teismą kreipėsi praėjus beveik vienam mėnesiui nuo sutarties vykdymo pradžios, kolegija sprendė, kad šiuo atveju bei esant priimtam teismo sprendimui nustatyto termino nesilaikymas neturi reikšmės vertinant atsakovo veiksmų vienašališkai nutraukiant sutartį teisėtumą. Kolegija taip pat pažymėjo, kad liudytojų – ieškovo darbuotojų – parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, yra nedetalūs, nenuoseklūs, todėl teismas, remdamasis CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatomis, tokius parodymus turėjo pripažinti neleistinais; ieškovas nepateikė kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų; nepasiruošimą perduoti patalpas patvirtina ir tai, kad didžioji dalis patalpų buvo iki 2013 m. gruodžio 31 d. išnuomotos kitam nuomininkui (AB „Ramirent“) ir ieškovas nepateikė įrodymų, jog iki 2009 m. balandžio 1 d. ar vėliau būtų pateikęs šiam nuomininkui pranešimą dėl sutarties nutraukimo, šias patalpas pastarasis nuomoja iki šiol, taigi ieškovas neketino nei šalių sutartu laiku, nei 2009 m. gegužės 1 d. perduoti patalpų atsakovui. Atsižvelgdama į tai, kad nuomos sutarties objektas buvo didelės patalpos, numatyti dideli nuompinigiai, šalys buvo juridiniai asmenys-verslininkai, jų sudaromiems sandoriams keliami didesni reikalavimai, kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog, esant geriems vadovų tarpusavio santykiams, būtų protinga ir sąžininga remtis liudytojų parodymais. Kolegija sprendė, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebuvo nutraukta, atsakovas tik įspėjo apie jos nutraukimą. Nustačiusi, kad ieškovas neperdavė atsakovei patalpų iki 2009 m. balandžio 1 d., neatliko nuomos sutarties priede numatytų darbų, dėl to patalpos negalėjo būti perduotos atsakovui, be to, buvo išnuomotos kitam asmeniui, kolegija konstatavo, kad ieškovas pažeidė savo kaip nuomotojo pagrindinę pareigą, šis pažeidimas yra esminis, todėl atsakovas pagrįstai nutraukė nuomos sutartį 5.3.1 punkte nustatytu pagrindu.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Kotesa“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161.

17Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų vertinant šalių santykius. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad termino pakeitimas galėjo būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, laikytina nepagrįsta, pernelyg išplečiamas CK 1.93 straipsnio 2 dalies aiškinimas ir apribojama šalių teisė įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi, nes įstatymas tik tam tikra apimtimi (bet neabsoliučiai) apriboja galimybę remtis viena iš CPK 177 straipsnio 2-3 dalyse įrodinėjimo priemonių. Teismas apsiribojo tuo, kad atsakovas neigė patalpų perdavimo termino nukėlimo faktą, ir atmetė galimybę taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalį bei analizuoti visus byloje esančius įrodymus, nors, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, tam buvo akivaizdus pagrindas: tarp šalims atstovaujančių asmenų buvo susiklostę ilgalaikiai draugiški, pasitikėjimu grįsti santykiai, ieškovas pateikė ir netiesioginių įrodymų dėl ketinimo vykdyti sutartį bei vykdymo termino atidėjimo: sutarties su UAB „Lugesta“ papildymu Nr. 1 rekonstrukcijos darbai nukelti iki 2009 m. balandžio 30 d., terminų sutapimas laikytinas gana akivaizdžiu įrodymu, todėl konstatuotina buvus ir CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punkto sąlygą, įgalinančią remtis liudytojų parodymais. Priešingos apeliacinio teismo išvados neatitinka teismų praktikoje formuojamo reikalavimo visus byloje esančius duomenis vertinti kompleksiškai, visos bylos kontekste, remtis logikos dėsniais, taigi laikytina, jog buvo padarytas proceso teisės normų pažeidimas. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalies), todėl vien tai, kad liudytojai yra kasatoriaus darbuotojai, nereiškia, jog jų parodymai bus tendencingai nukreipiami tik šios naudai, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą vertinti visą byloje esančių aplinkybių, įskaitant liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, netiesioginius rašytinius įrodymus ir kt., kompleksą, o nusprendęs vienus ar kitus įrodymus atmesti, tokį sprendimą motyvuoti (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Teismas nevertino atsakovo konkliudentinių veiksmų (neatvykimo priimti patalpų tariamą jų perėmimo dieną, vertintino kaip pripažinimas, kad sutartyje nustatytas terminas faktiškai buvo nukeltas) kaip reikšmingos tinkamam bylos išsprendimui aplinkybės; nekelta klausimo, ar atsakovas tikrai buvo pasirengęs priimti patalpas 2009 m. balandžio 1 d. ir pradėti veiklą.

182.

19Dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo. Byloje svarbus CK 6.217–6.218 ir 6.498 straipsnių konkurencijos klausimas. Vadovaujantis CK 1.9 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis CK sisteminio aiškinimo taisyklėmis, darytina išvada, kad CK XVIII skyriuje „Sutarčių pabaiga“ įtvirtintos bendriausios nuostatos, susijusios su sutarčių pabaiga, įskaitant vienašalį sutarties nutraukimą, o XXVIII skyriuje „Nuoma“ – specialios nuomos sutarčių nutraukimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346, suformuluotos taisyklės CK 6.497 ir 6.218 straipsnių konkurencijos atžvilgiu taikytinos ir CK 6.498 bei 6.218 straipsnių santykiui. Teismų praktikoje, pildant nurodytame plenarinės sesijos nutarime suformuluotas taisykles, taip pat akcentuojama, kad įstatymų leidėjo valia yra nustatyta, kuriais atvejais dėl vienašalio sutarties nutraukimo privalu kreiptis į teismą (CK 6.217 straipsnio 4 dalis, 6.497, 6.498 straipsniai), o kuriais – tai sprendžia pati sutarties šalis (CK 6.217 straipsnio 1–3, 5 dalys). CK 6.498 straipsnis, reglamentuojantis terminuotos nuomos sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, yra specialioji norma, palyginti ją su CK 6.218 straipsniu. CK 6.498 straipsnyje nenustatyta sutarties šalims teisės nutraukti sutartį nesikreipiant į teismą, vadinasi, vienašalis sutarties nutraukimas nesuėjus nuomos sutarties terminui galimas tik teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007). CK neįtvirtinta jokių alternatyvų, galimybių sutartimi nustatyti kitokią sutarties nutraukimo tvarką, taigi yra pagrindas nuostatą dėl sutarties nutraukimo tvarkos laikyti imperatyviąja. Šalims sutartyje nustačius galimybę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nesikreipiant į teismą, konstatuotinas akivaizdus imperatyviosios normos pažeidimas, ir teismas turi pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio negaliojimą CK 1.80 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas taisyklę lex specialis derogat legi generali bei imperatyvųjį CK 6.498 straipsnio pobūdį dėl sutarties nutraukimo tvarkos, nepagrįstai prioritetą teikė bendrosioms CK nustatytoms sutarčių nutraukimo taisyklėms (CK 6.217 straipsnio 5 daliai, 6.218 straipsniui) ir sutarties nutraukimą ne teismo tvarka laikė tinkamu. Kasatoriaus teigimu, teismų praktikoje nėra vieningos nuomonės, kurioms normoms – bendrosioms sutarčių nutraukimą reglamentuojančioms ar CK 6.497–6.498 straipsniams – teiktinas prioritetas, itin reikšmingas vaidmuo privatiniuose santykiuose teikiamas dispozityvumo, sutarčių laisvės principams, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ v. UAB ,,Glass market“, bylos Nr. 3K-3-430/2008; 2006 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje K. I. ir kt. v. Albertinos Krasovskajos IĮ, bylos Nr. 3K-3-32/2006, prioritetas teikiamas ne specialiosioms CK XXVIII skyriaus nuostatoms, o bendrosioms sutarčių nutraukimą reglamentuojančioms normoms, CK 6.497–6.498 straipsniuose įtvirtinta teisminė vienašalio nuomos sutarties nutraukimo tvarka nelaikoma imperatyviąja ir pripažįstama, jog šalys yra laisvos susitarti ne tik dėl papildomų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų, bet ir dėl tokio sutarties nutraukimo tvarkos. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos prieštaringumo žemesniųjų instancijų teismai rėmėsi skirtinga argumentacija ir priėmė kardinaliai priešingus sprendimus.

203.

21Dėl CK 6.218 straipsnyje nustatyto įspėjimo termino taikymo nutraukiant sutartį ne teismo tvarka. Kasatoriaus nuomone, sutarties nutraukimas ne teismo tvarka šiuo atveju nebuvo galimas, tačiau, apeliacinės instancijos teismui pasirinkus kitokią poziciją, konstatuotinas CK 6.218 straipsnio 1 dalies netinkamas aiškinimas ir taikymas. Įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teiginiai, jog CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus įspėjimo termino nesilaikymas nėra reikšmingas, laikytini akivaizdžiai pažeidžiančiais imperatyviųjų normų esmę ir reikšmę teisės sistemoje. Skundžiamoje nutartyje kasatoriui nepagrįstai primesta pareiga įrodinėti, kad imperatyviosios normos, įpareigojančios informuoti sutarties šalį apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį, taikymas šioje konkrečioje situacijoje yra būtinas. Nustatydamas vienai iš šalių pareigą įrodyti imperatyviosioms normos taikymo būtinumą konkrečiai situacijai, teismas paneigė šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, asmenų lygybės įstatymui principus ir imperatyviųjų įstatymo normų laikymosi būtinybę.

224.

23Dėl šalių pareigos bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnis) ir elgtis sąžiningai (CK 6.4, 6.158 straipsniai). Net jei perdavimo terminas buvo praleistas, tai praleistas nedaug, iš esmės kasatorius veikė taip, kad sutartis būtų įvykdyta, investavo į patalpų rekonstrukciją. Atsakovas neturėjo pareigos mokėti nuomos mokesčio iki patalpų perdavimo, taigi jam nekilo jokių neigiamų padarinių, jis neįrodinėjo, kad buvo pasirengęs įsikraustyti į nuomojamas patalpas, t. y. nepaneigė byloje iškeltos akivaizdžios abejonės, jog būtent nuomininkas dėl nepasirengimo pradėti verslą nuomojamose patalpose prašė atidėti patalpų perdavimo terminą. Manytina, kad, esant nustatytai tokiai aplinkybių visumai, hipotetiškai laikant, kad sutarties terminas buvo pažeistas, ir atsakovas iš tiesų siekė abipusio tinkamo sutarties vykdymo, jis turėjo veikti sąžiningai, bendradarbiauti su kasatoriumi ir, pvz., nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai tinkamai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis).

24Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Autoera“ prašo kasacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

251.

26Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų vertinant šalių santykius. Kasacinio skundo argumentai, kad patalpų perdavimo terminas buvo nukeltas, grindžiami faktinių aplinkybių dėstymu ir kasatoriaus pateiktų aplinkybių vertinimu, t. y. skunde keliami fakto klausimai, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius ieškinyje nenurodė, jog buvo susitarta dėl patalpų perdavimo termino nukėlimo, priešingai, nurodė, kad 2009 m. balandžio 1 d. atsakovas neatvyko priimti patalpų, o 2009 m. balandžio 9 d., praleidęs sutartyje nustatytą terminą patalpoms priimti, pateikė pranešimą „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“. Tokia ieškinyje išdėstyta pozicija paneigia kasatoriaus vėlesnę poziciją dėl šalių sudaryto žodinio susitarimo nukelti patalpų perdavimo terminą ir jo sąžiningumo prezumpciją. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje neturėjo taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytos išimties.

272.

28Dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo. CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normose, reglamentuojančiose nuomos sutarties pabaigą, nenustatyta negyvenamųjų patalpų nuomininkui absoliutaus draudimo neteismine tvarka nutraukti nuomos sutartį prieš terminą vienašališkai, nesikreipiant į teismą, todėl atmestini skundo argumentai, kad atsakovė nuomos sutartį galėjo nutraukti tik teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad terminuotos sutarties nutraukimą kitaip, nei nustatyta CK 6.497 ir 6.498 straipsniuose, šalys gali numatyti sutartyje. Skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007, nesuformuluota taisyklės, kad vienašalis nuomos sutarties nutraukimas nesuėjus terminui galimas tik teismo tvarka, nepaneigtas sutarčių laisvės principas, priešingai, konstatuota, jog vienašališkai terminuotą nuomos sutartį galima nutraukti sutartyje ar įstatyme nustatytais pagrindais (CK 6.217–6.220 straipsniai), taip pat nepaneigti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004, išaiškinimai dėl šalies teisės vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti terminuotą nuomos sutartį. Taigi kasatorius nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sprendžiant ginčus dėl vienašalių terminuotų nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą tvarkos yra nevienoda.

293.

30Dėl CK 6.218 straipsnyje nustatyto įspėjimo termino taikymo nutraukiant sutartį ne teismo tvarka. 2008 m. gruodžio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1411/08 1.5 punktu kasatorius pareiškė, patvirtino ir garantavo, kad patalpos nėra išnuomotos jokiems kitiems asmenims, tačiau šie patvirtinimai ir garantijos buvo melagingi, nes dalis patalpų buvo išnuomota UAB „Ramirent“, taigi kasatorius ne tik pažeidė imperatyvųjį reikalavimą, nustatytą CK 6.486 straipsnio 2 dalyje, bet ir atsirandant šalių teisiniams santykiams pažeidė pareigą elgtis sąžiningai, laikytis įstatymų reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, taip pat nustačius, kad kasatorius neatliko patalpų rekonstrukcijos darbų, neperdavė patalpų atsakovui naudotis, apeliacinės instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nenurodymas pranešime dėl nuomos sutarties nutraukimo neturi reikšmės vertinant atsakovo veiksmų vienašališkai nutraukiant sutartį teisėtumą. Termino nenurodymas savaime negali reikšti vienašališko nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumo, toks išaiškinimas nurodytomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis būtų neteisingas.

314.

32Dėl šalių pareigos bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnis) ir elgtis sąžiningai (CK 6.4, 6.158 straipsniai). Būtent kasatorius pažeidė pareigą sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai, jų pradžioje sąmoningai nuslėpė faktus, kurie buvo pasirašant nuomos sutartį, pažeidė pareigą sutartį vykdyti tinkamai, tai ir lėmė nuomos sutarties vienašališką nutraukimą. Kasatorius ir po atsakovo 2009 m. balandžio 9 d. pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą nesiūlė įvykdyti nuomos sutartį pavėluotai, atlikti patalpų rekonstrukciją, ją atliko tik daugiau kaip po metų – tai neabejotinai patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad kasatorius neketino perduoti patalpų atsakovui nei 2009 m. balandžio 1 d., nei 2009 m. gegužės 1 d., nei vėliau.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi viešojo intereso buvimo, neperžengia kasacinio skundo, kuriame keliami teisės klausimai, susiję su terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo tvarka, įrodymų vertinimu, ribų. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas.

36Dėl terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo tvarkos

37CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos reglamentuoja nuomos santykius. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007). Neterminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį šalys gali nutraukti bet kada, nenurodydamos pagrindo, prieš nustatytą terminą įspėjusios viena kitą (CK 6.480 straipsnis). Terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas, todėl terminuotos sutarties atveju šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra ribojama. Įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004). Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais.

38CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Taigi sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), nebent įstatyme būtų imperatyviai nustatyta, jog tam tikros sutartys nutraukiamos tik teismine tvarka.

39Kasaciniame skunde nurodoma, kad CK 6.498 straipsnio, reglamentuojančio terminuotos nuomos sutarties nutraukimą nuomininko reikalavimu, nuostatos dėl teisminės tokio nutraukimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl vienašalis sutarties nutraukimas ne teismo tvarka yra neteisėtas ir negaliojantis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant, imperatyvi teisės norma ar ne, yra vienodai svarbūs tiek doktrininis imperatyvo suvokimas kaip tam tikra abstrakcija, tiek turiningasis konkrečios byloje taikytinos normos vertinimas taikant bendruosius teisės normų aiškinimo principus. Imperatyviąsias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jų išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Impronela Tours“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010). CK 6.498 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą šiame straipsnyje arba nuomos sutartyje nustatytais pagrindais. Šioje normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo dėl teisminės nutraukimo tvarkos (nenustatyta, pvz., kad sutartis gali būti nutraukta tik teismo tvarka, nenustatyta draudimo nutraukti sutartį neteismine tvarka), todėl sprendžiant dėl jos imperatyvumo taikytini bendrieji teisės normų aiškinimo metodai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad imperatyviosiomis civilinės teisės normomis paprastai siekiama apsaugoti silpnesnės ir labiau pažeidžiamos civilinių teisinių santykių šalies teises ir teisėtus interesus. Nustatant privalomą teisminę sutarties nutraukimo tvarką apsaugomi sutarties šalies, kuriai sutarties nutraukimo padariniai yra reikšmingi ir itin nepalankūs, teisės ir teisėti interesai, pavyzdžiui, CK 6.610 straipsnyje aiškiai išreikštas imperatyvusis reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka. Sistemiškai aiškinant nuomos sutartinių santykių teisinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.564, 6.565 straipsniuose, reglamentuojančiuose terminuotos žemės (socialiai vertingesnio objekto, nei negyvenamosios patalpos) nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, taip pat CK 6.609 straipsnyje, reglamentuojančiame nuomininko teisę nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nevartojama formuluotė „turi teisę pareikšti reikalavimą teisme“, nenustatyta privalomos teisminės nutraukimo tvarkos, tik reikalavimas prieš tam tikrą terminą įspėti kitą šalį apie sutarties nutraukimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimas nutraukti kitų rūšių terminuotas nuomos sutartis, kurių nutraukimą reglamentuoja CK 6.497 ir 6.498 straipsniai (transporto priemonių, negyvenamųjų patalpų, pastatų ir įrenginių, įmonės nuomos) tik teismo tvarka, būtų nelogiškas, prieštarautų privačių santykių dispozityviškumo, sutarties laisvės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl pripažįsta, kad šių normų nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios, jose nustatyta galima, tačiau ne privaloma sutarties nutraukimo tvarka. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004, esančius išaiškinimus, kad kiekviena terminuotos nuomos sutarties šalis gali remtis aplinkybėmis, sudarančiomis nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, ir įgyvendinti jai suteiktą teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą; tokią teisę lemia įstatymo leidėjo pripažinimas nukentėjusiai šaliai galimybės operatyviai ginti savo pažeistas teises. Nurodytame plenarinės sesijos nutarime taip pat pažymėta, kad operatyvus sutarties nutraukimo būdas nesikreipiant į teismą yra prevencinė priemonė tam, kad kita sutarties šalis tinkamai vykdytų sutartį, priešingu atveju ji prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir jai tenkančių nepalankių padarinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pažeistų teisių operatyvaus gynimo ribojimui nėra objektyvios būtinybės, nes, suteikiant tokios sutarties šalims teisę vienašališkai nutraukti sutartį įstatyme ar joje nustatytais atvejais, šalių teisių ir pareigų pusiausvyra nepažeidžiama, o vienai iš šalių piktnaudžiaujant vienašalio nutraukimo teise, kita turi teisę teisme reikalauti pripažinti tokius veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius, tokiu atveju teismas įvertina, ar sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai, taip apgina sąžiningos šalies interesus.

40Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos šalys, nustačiusios sutartyje pagrindus, kuriais tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį (inter alia nuomininko teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jei nuomotojas neperduoda jam nuomojamų patalpų), pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį įgijo teisę šiais pagrindais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipdamos į teismą; kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties nutraukimo tvarką, aiškinimo ir taikymo atmestini.

41Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl nevienodos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikant ir aiškinant CK normas, reglamentuojančias nuomos sutarties nutraukimo tvarką, teisėjų kolegia pažymi, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, precedentų konkurencijos atveju atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, inter alia į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; jį priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje VšĮ „Stačiatikių ūkis“ v. „Voltrė“, bylos Nr. 3K-3- 305/2005, ir 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007, nurodyta, jog pagal CK 6.497 straipsnio 1 dalį sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą tik teismo sprendimu, šio teiginio išsamiau neargumentuojant. Minėta, kad nuomos sutarties šalių teisė vienašališkai neteismine tvarka nutraukti nuomos sutartį įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004, analogiškai dėl tokios nuomos sutarties šalių teisės pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ v. UAB ,,Glass market“, bylos Nr. 3K-3-430/2008. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, taikant nurodytas precedentų kolizijos sprendimo taisykles, turi būti vadovaujamasi plenarinės sesijos nutarime ir 2008 m. nutartyje esančiais išaiškinimais, kuriuos atitinka šioje nutartyje teisėjų kolegijos argumentais pagrįsta pozicija, kad CK 6.497 ir 6.498 straipsnių nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios.

42Dėl įrodymų vertinimo nustatant šalių sutartyje nustatyto pagrindo nutraukti terminuotą nuomos sutartį buvimą

43

44Konstatavusi, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovas turėjo teisę, esant vienam iš sutartyje nustatytų pagrindų, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti šalių sutartį, yra pagrįsta, teisėjų kolegija patikrina, ar šis teismas tinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 6 dalį ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, spręsdamas dėl atsakovo pranešime apie sutarties nutraukimą nurodyto sutartyje nustatyto pagrindo nutraukti sutartį buvimo.

45CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant sandorio, sudaryto nesilaikant įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos, sudarymo faktą, tačiau šio straipsnio 6 dalyje nustatytos šio draudimo išimtys: teismas gali jo netaikyti, kai inter alia yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes. Nagrinėjamos bylos kontekste ši norma taikytina sprendžiant dėl šalių susitarimo perkelti patalpų perdavimo nuomininkui terminą sudarymo fakto. Apeliacinės instancijos teismas pripažino šį faktą neįrodytu, nesutikęs su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog, esant geriems bylos šalių vadovų tarpusavio santykiams, būtų protinga ir sąžininga remtis liudytojų parodymais, pažymėjęs, kad ieškovas nepateikė kitų tiesioginių ar netiesioginių nurodyto susitarimo sudarymo faktą patvirtinančių įrodymų, didžiąją dalį patalpų iki šiol nuomoja kitam asmeniui, kurio nebuvo įspėjęs apie ketinimą sutartį nutraukti. Įvertinusi šiuos apeliacinės instancijos teismo argumentus ir jų pagrindu padarytą išvadą, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad ji padaryta pažeidus įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikius CK 1.93 straipsnio 6 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nevertino pirmosios instancijos teismo ištirtų netiesioginių susitarimo perkelti patalpų perdavimo terminą sudarymo faktą patvirtinančių įrodymų, skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, kad ieškovas tokių nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių vadovų santykių pobūdis buvo pagrindas netaikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyto ribojimo remtis liudytojų parodymais, taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad šalys susitarė perkelti patalpų perdavimo terminą, rėmėsi ne tik liudytojų parodymais, bet ir netiesioginiais įrodymais – ieškovo sutarties su rangovu papildymu, kuriuo terminas darbams, susijusiems su administracinių patalpų I a. remontu, pabaigti perkeltas į 2009 balandžio 30 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus veiksmai po atsakovo pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą (nuomos sutarties su ankstesniu nuomininku nenutraukimas, neskubėjimas atlikti patalpų rekonstrukcijos) neturi reikšmės sprendžiant dėl susitarimo perkelti patalpų perdavimo terminą buvimo, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai, susiję su šiomis aplinkybėmis, negali pagrįsti išvados apie susitarimo buvimą ar nebuvimą. Nustačiusi, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 6 dalį, darydamas išvadą, jog šalys nebuvo susitarusios perkelti patalpų perdavimo terminą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nutraukė nuomos sutartį, nesant jos 5.3.1 punkte nustatyto pagrindo, taigi, neteisėtai.

46

47Dėl įspėjimo apie terminuotos nuomos sutarties nutraukimą termino teisinės reikšmės

48

49Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl CK 6.218 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo, teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė kasatoriui pareigą įrodinėti, jog nurodytoje normoje nustatyto įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino taikymas yra būtinas. CK 6.218 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pranešimo apie numatomą sutarties nutraukimą bendrą tvarką, nurodant, kad CK 6.217 straipsnio nustatytais pagrindais apie sutarties nutraukimą vienašališkai (nesikreipiant į teismą), privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Tokios nuostatos leidžia sutartį pažeidusiai šaliai iš anksto sužinoti nukentėjusios šalies poziciją ir išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį ir ar pavėluotas įvykdymas bus priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004). Byloje nustatyta, kad šalių nuomos sutartyje nebuvo susitarta dėl įspėjimo apie numatomą sutarties nutraukimą terminų, todėl taikytinas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties dienų terminas, kurio atsakovas nesilaikė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog termino nesilaikymas neturi reikšmės vertinant atsakovo veiksmų vienašališkai nutraukiant sutartį teisėtumą, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.218 straipsnio 1 dalį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjime (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis); jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ v. UAB ,,Glass market“, bylos Nr. 3K-3-430/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie įspėjimo apie numatomą nuomos sutarties nutraukimą termino nesilaikymo padariniai (sutarties pabaigos datos nukėlimas) taikytini tik tuo atveju, kai nustatoma, kad buvo pagrindas sutartį nutraukti, tačiau nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad tokio pagrindo nebuvo, todėl teisėjų kolegija įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą nepateikimą kasatoriui vertina kaip dar vieną atsakovo nutraukiant sutartį padarytą pažeidimą.

50Dėl byloje priimtų procesinių sprendimų panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo

51Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo, motyvuojamojoje dalyje konstatavęs, kad šalių nuomos sutartis nebuvo nutraukta, nes nesilaikyta privalomos teisminės tokio nutraukimo tvarkos, teismas atmetė ieškinį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, pirmiau nurodytais argumentais nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju teisminė nuomos sutarties nutraukimo tvarka nebuvo privaloma, tačiau atsakovas, pasinaudojo teise vienašališkai (neteismine tvarka) nutraukti sutartį neturėdamas tam teisinio pagrindo, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir šalių teisiniams santykiams taikė nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtus sprendimus, todėl naikina byloje priimtus procesinius sprendimus ir priima naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimas nesant tokio kasatoriaus prašymo nėra kasacinio skundo ribų peržengimas, nes kasacinio teismo šioje nutartyje atliktas šalių teisinių santykių kvalifikavimas ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkinamas, priėmimas atitinka kasatoriaus siekiamą materialųjį bylos išnagrinėjimo rezultatą.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

53Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 36 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), kurios, tenkinus kasacinį skundą, priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Byloje yra įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas: 132 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 4235 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme, 2117,5 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, 133 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Kasaciniam teismui priėmus byloje naują sprendimą, šios išlaidos priteistinos kasatoriui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

55Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą.

56Ieškinį tenkinti – pripažinti 2008 m. gruodžio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1411/08 nutraukimą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Autoera“ 2009 m. balandžio 9 d. pranešimą neteisėtu.

57Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Autoera“ (kodas 145415728) 6617,5 Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus septyniolika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Kotesa“ (kodas 145576350).

58Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Autoera“ (kodas 145415728) 36 (trisdešimt šešis) Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

59Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl terminuotos nuomos sutarties vienašalio nutraukimo... 6. 2008 m. gruodžio 15 d. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Kotesa“ ir... 7. 2009 m. balandžio 9 d. atsakovas pranešė ieškovui, kad nutraukia... 8. Ieškovas nurodė, kad aktyviais veiksmais siekė išnuomoti negyvenamąsias... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį... 11. Remdamasis liudytojų M. V., N. S. parodymais, ieškovo sutarties su UAB... 12. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m.... 13. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalyje leidžiama... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Kotesa“ prašo... 16. 1.... 17. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų vertinant šalių... 18. 2.... 19. Dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo. Byloje svarbus CK... 20. 3.... 21. Dėl CK 6.218 straipsnyje nustatyto įspėjimo termino taikymo... 22. 4.... 23. Dėl šalių pareigos bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas uždaroji akcinė bendrovė... 25. 1.... 26. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų vertinant šalių... 27. 2.... 28. Dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo. CK šeštosios knygos... 29. 3.... 30. Dėl CK 6.218 straipsnyje nustatyto įspėjimo termino taikymo... 31. 4.... 32. Dėl šalių pareigos bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 36. Dėl terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo... 37. CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos reglamentuoja nuomos santykius.... 38. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia... 39. Kasaciniame skunde nurodoma, kad CK 6.498 straipsnio, reglamentuojančio... 40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 41. Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl nevienodos Lietuvos... 42. Dėl įrodymų vertinimo nustatant šalių sutartyje nustatyto pagrindo... 43. ... 44. Konstatavusi, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovas... 45. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo... 46. ... 47. Dėl įspėjimo apie terminuotos nuomos sutarties nutraukimą termino... 48. ... 49. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl CK 6.218 straipsnio 1... 50. Dėl byloje priimtų procesinių sprendimų panaikinimo ir naujo sprendimo... 51. Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 53. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. pažymą apie... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 56. Ieškinį tenkinti – pripažinti 2008 m. gruodžio 15 d. negyvenamųjų... 57. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Autoera“ (kodas 145415728)... 58. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Autoera“ (kodas 145415728)... 59. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...