Byla 3K-3-90/2012
Dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Juozo Šerkšno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo mokslinės–gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ ieškinį atsakovui mokslinei–gamybinei akcinei bendrovei „Precizika“ dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl sutarties, kuria viena šalis įsipareigoja perteikti kitai šaliai komunalines paslaugas, gaunamas iš tokias paslaugas teikiančių įmonių, kvalifikavimo bei tokios sutarties nutraukimo teisėtumo.

6Atsakovas mokslinė–gamybinė akcinė bendrovė (toliau – MG AB) „Precizika“ yra gamybinio–administracinio pastato ( - ), savininkas ir šiuo adresu esančių lokaliųjų energijos skirstomųjų tinklų valdytojas. Visas nurodytam pastatui būtinas komunalines paslaugas atsakovas perka tiesiogiai iš šių paslaugų teikėjų. Ieškovas UAB „ŽVC“ yra savininkas tame pačiame žemės sklype esančio kito administracinio pastato, kurio inžineriniai įrenginiai prijungti prie atsakovo valdomų skirstomųjų tinklų. Ieškovas nėra sudaręs sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais dėl pirmiau nurodytų paslaugų jo pastatui teikimo.

7Ieškovas UAB „ŽVC“ ir atsakovas MG AB „Precizika“ 2004 m. liepos 30 d. sudarė sutartį „Dėl komunalinių paslaugų“, kuria atsakovas įsipareigojo nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. perteikti ieškovui elektros ir šilumos energiją, šaltą vandenį, lietaus kanalizacijos paslaugas iki to laiko, kol ieškovas nėra įsiregistravęs atskiru abonentu nurodytas paslaugas teikiančiose įmonėse. Atsakovas, vadovaudamasis CK 6.199 straipsniu, 2009 m. rugsėjo 23 d. pranešimu Nr. 357 pranešė ieškovui, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. nutraukia sutartį dėl komunalinių paslaugų, nes ieškovas per penkerius metus tinkamai netvarkė savo pastato energetinių resursų ir nesprendė su sutartimi dėl komunalinių paslaugų susijusių klausimų.

8Ieškovas UAB „ŽVC“ 2009 m. spalio 14 d. ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovo MG AB „Precizika“ 2009 m. rugsėjo 23 d. pranešimas apie 2004 m. liepos 30 d. sutarties dėl komunalinių paslaugų nutraukimą yra neteisėtas, negaliojantis, nesukuria jokių teisinių padarinių, ir įpareigoti atsakovą tinkamai vykdyti visas 2004 m. liepos 30 d. sutartimi prisiimtas prievoles. Ieškovo teigimu, jis sutarties nepažeidė, nebuvo jokių CK 6.721 straipsnio 2 dalyje ar 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisinių pagrindų sutarčiai nutraukti, todėl pranešimas pareikštas nepagrįstai, pažeidžiant viešųjų sutarčių specialų teisinį reglamentavimą.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

10Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta neapibrėžtam terminui, todėl atsakovas pagrįstai ją nutraukė CK 6.199 straipsnio nustatyta tvarka. Teismo teigimu, atsakovas yra pelno siekianti, komercine–ūkine veikla užsiimanti įmonė, todėl ieškovo reikalavimas versti atsakovą vykdyti jam nenaudingą sutartį neatitinka įstatyme įtvirtinto sutarčių laisvės principo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju CK 6.217 straipsnis netaikytinas, nes atsakovas turi teisę nuspręsti, kokiu pagrindu nutraukti ginčo sutartį. Teismas taip pat nurodė, kad netaikytina CK 6.721 straipsnio 2 dalis, nes atsakovas nėra elektros ir (ar) šilumos energijos, kitų komunalinių paslaugų teikėjas ar gamintojas, neturi šiai veiklai reikalingų leidimų, jo vykdoma veikla nesusijusi su tokių paslaugų teikimu. Teismo teigimu, ginčo sutartis negali būti pripažinta viešąja, nes ieškovas, būdamas administracinio pastato savininkas, gali savarankiškai sudaryti sutartis dėl atitinkamų paslaugų pastatui teikimo.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikino; nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo reikalavimą pripažinti atsakovo 2009 m. rugsėjo 23 d. pranešimą Nr. 357 negaliojančiu; civilinę bylą pagal ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą vykdyti 2004 m. liepos 30 d. sutartį paliko nenagrinėtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui (civilinės bylos Nr. 3K-3-123/2011).

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 14 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškinį patenkino: pripažino atsakovo 2009 m. rugsėjo 23 d. pranešimą Nr. 357 apie sutarties nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių nutraukimo teisinių padarinių; įpareigojo atsakovą tinkamai ir laiku vykdyti visas su ieškovu sudaryta 2004 m. liepos 30 d. sutartimi „Dėl komunalinių paslaugų“ prisiimtas prievoles (pareigas) bei įsipareigojimus. Teisėjų kolegija sprendė, kad ginčo sutartis yra viešoji energijos pirkimo–pardavimo sutartis, nes teisiniai abonento ir subabonento santykiai pagal teisinę prigimtį yra tapatūs teisiniams energijos tiekimo įmonės ir abonento santykiams (CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo sutarčiai taikytinos tos pačios sutarties nutraukimą reglamentuojančios teisės normos, kaip ir energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai, t. y. tokia sutartis gali būti nutraukta CK 6.390 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į viešųjų sutarčių specifiką. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartyje nenustatyta jos nutraukimo tvarka, todėl, kolegijos nuomone, ji galėjo būti nutraukta tik subabonentui iš esmės pažeidus sutarties sąlygas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, privalėjo vadovautis specialiosiomis teisės normomis (CK 6.390 straipsnis) ir negalėjo remtis CK 6.199 straipsniu. CK 6.217 straipsnyje numatytų pagrindų – kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį, atsakovas neįrodė. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas neįrodinėjo aplinkybės, jog ieškovas iš esmės pažeidė ginčo sutartį, o sutarties nutraukimą motyvavo tuo, kad ieškovas per penkerius metus tinkamai netvarkė savo pastato energetinių resursų ir nesprendė su tuo susijusių klausimų, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo 2009 m. rugsėjo 23 d. pranešimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo buvo neteisėtas.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas MG AB „Precizika“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių energijos subtiekimo santykius, aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai energijos subtiekimo sutartį prilygino energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai, todėl neteisėtai taikė energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančias teisės normas. Įstatymų leidėjas energijos pirkimo–pardavimo sutartims yra nustatęs specialų teisinį reguliavimą, kuriuo energijos tiekimo įmonei nustatyti papildomi reikalavimai bei ribojimai, o energijos subtiekimo santykių reglamentavimas yra kur kas lankstesnis (liberalesnis). Nagrinėjamu atveju šalių teisiniams santykiams reguliuoti, tiek, kiek jų nereglamentuoja specialus CK 6.389 straipsnis, turi būti taikomos bendrosios pirkimo–pardavimo sutarčių ir prievolių teisės normos, įskaitant CK 6.199 straipsnį, kurio suteikta teise atsakovas pasinaudojo nutraukdamas ginčo sutartį.

162. Dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių viešąsias sutartis, aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ginčo sutartis yra viešoji sutartis, todėl nepagrįstai taikė energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančias teisės normas bei CK 6.383 straipsnio 3 dalį. Ginčo sutartis negali būti laikoma viešąja CK 6.161 straipsnio pagrindu, nes neatitinka viešųjų sutarčių kriterijų: energijos subtiekimas (perteikimas) subabonentui yra abonento teisė, o ne pareiga; atsakovas neturi visuomeninio ar nepriklausomo energijos tiekėjo licencijos, nėra šilumos energijos, vandens tiekėjas ar gamintojas; byloje nėra duomenų, kad atsakovas perduoda elektros, šilumos energiją ar vandenį tretiesiems asmenims. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog elektros, šilumos energijos ar vandens jis negali įsigyti tiesiogiai iš šias paslaugas teikiančių įmonių.

173. Dėl netinkamo šalių teisinių santykių dėl lietaus kanalizacijos paslaugų kvalifikavimo. Ginčo sutarties pagrindu susiklostę šalių santykiai dėl lietaus kanalizacijos paslaugų turėtų būti kvalifikuojami kaip neatlygintinio pavedimo santykiai. Pagal CK 6.763 straipsnio 1 dalies 2 punktą įgaliotiniui siekiant nutraukti pavedimo sutartį pakanka tik aiškiai išreikšti tokią valią, o atsakovas ginčo pranešimu tinkamai išreiškė savo valią nutraukti ginčo sutarties dalį dėl lietaus kanalizacijos paslaugų.

184. Dėl netinkamo sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis yra neterminuota (sudaryta neapibrėžtam terminui), todėl tiek atsakovas, nutraukdamas sutartį, tiek ir pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas šalių santykius, pagrįstai rėmėsi CK 6.199 straipsniu. Priešingas sutarties aiškinimas prieštarautų jos esmei bei tikriesiems šalių ketinimams, nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises, nes atsakovas būtų verčiamas akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis (nuostolingai) teikti paslaugas ieškovui iki atsiras išimtinai nuo ieškovo priklausančios aplinkybės. Pažymėtina, kad atsakovas sutartį nutraukė laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, o šimto dienų terminas, prieš kurį ieškovas buvo įspėtas apie sutarties nutraukimą, laikytinas protingu CK 6.199 straipsnio prasme. Be to, ieškovas visą sutarties galiojimo laikotarpį (daugiau kaip penkerius metus) žinojo savo pareigą įsirengti atskirus inžinerinius tinklus ir tapti savarankišku abonentu sutartyje nurodytų paslaugų tiekimo įmonėse, tačiau jos nevykdė ir nevykdo iki šiol. Dėl to ieškovas privalo prisiimti visą dėl šios pareigos nevykdymo galbūt atsirasiančių neigiamų padarinių riziką.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „ŽVC“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

201. Dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ginčo sutarčiai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.390 straipsnis – sutartis gali būti nutraukta tik subabonentui iš esmės pažeidus sutarties sąlygas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Santykius, kylančius iš energijos subtiekimo sutarties, reglamentuoja pagrindinę sutartį reglamentuojančios teisės normos, nes tapataus pobūdžio antriniai santykiai (subnuoma, subpanauda, subranga, subfranšizė ir kt.) yra reglamentuojami iš esmės analogiškai kaip ir pagrindiniai tokio pobūdžio santykiai (nuoma, panauda, ranga, franšizė ir kt.). Specialų sutarties reglamentavimą lemia ne sutarties šalis (t. y. ar pardavėjas yra tiekimo įmonė, turinti licenciją tiekti energiją, ar abonentas, kuris tokios licencijos neturi), o sutarties dalykas – energija.

212. Dėl viešąsias sutartis reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas ginčo sutartį pagrįstai laikė viešąja, nes kasatoriui priklausantys vietiniai elektros, šilumos bei vandens ir nuotekų tinklai yra vieninteliai, kuriais ieškovas gali apsirūpinti reikiama energija bei nuotekų šalinimo paslaugomis. Dėl to kasatorius turi pareigą leisti įsigyti energiją bei nuotekų paslaugas subjektams, kurie yra prisijungę prie jo vidinių tinklų, ir negali kada panorėjęs atsisakyti sutarties (CK 6.390 straipsnio 2 dalis, 6.721 straipsnio 2 dalis).

223. Dėl sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo sutartis negalėjo būti nutraukta CK 6.199 straipsnio pagrindu, nes ši teisės norma taikoma tik neterminuotoms sutartims, o ginčo sutartis yra terminuota, t. y. sutarties pabaiga susieta su naikinamuoju terminu – tam tikru įvykiu. Be to, sutartį nutraukiant CK 6.199 straipsnio pagrindu, kasatorius turėjo suteikti ieškovui pakankamą laikotarpį prisijungti prie centrinių komunalinių paslaugų tiekėjų. Ginčo pranešimas pateiktas ieškovui likus trims mėnesiams ir vienai savaitei iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į sutarties pobūdį, t. y. į tai, kad, siekiant prisijungti prie centrinių komunalinių paslaugų tiekėjų būtina atlikti statybos darbus bei įrengti vietinius inžinerinius tinklus, atlikti ieškovo administracinio pastato paprastąjį remontą ir pertvarkyti statinio inžinerines sistemas, toks terminas yra neprotingas CK 6.199 straipsnio prasme.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

26Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais dėl energijos, dujų, vandens bei kt. komunalinių paslaugų perpardavimo (subtiekimo) sutarties kvalifikavimo ir tokios sutarties nutraukimo CK 6.199 straipsnio pagrindu teisėtumo.

27Dėl energijos, dujų, vandens perpardavimo (subtiekimo) sutarties kvalifikavimo viešąja

28Sandoriai pagrįstai laikomi svarbiausia asmenų privačios autonomijos įgyvendinimo priemone, nes, sudarydami juos, asmenys išreiškia savo valią dėl tarpusavio susitarimu sukuriamų teisių ir pareigų, prisiimamos atsakomybės (CK 1.2, 6.2, 6.156 straipsniai). Sutarčių laisvė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), todėl gali būti vertinama kaip subjektų ūkinei veiklai būtina konstitucinė garantija. Taigi tais atvejais, kai atitinkami teisiniai santykiai reguliuojami dispozityviųjų teisės normų, subjektai, remdamiesi sutarčių laisvės principu, dėl savo teisių ir pareigų gali susitarti kitaip, o teismai, nagrinėdami ginčus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, privalo aiškinti ir taikyti šalių sudarytos sutarties nuostatas, o ne konkrečią sutarčių rūšį reglamentuojančio įstatymo, nustatančio dispozityvaus pobūdžio reikalavimus, normas (CK 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

29Pažymėtina, kad sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), kuris reiškia, jog asmeniui privalomi ne tik sutartimi prisiimti konkretūs įsipareigojimai, tačiau ir tai, kas sutartyje tiesiogiai nenustatyta, tačiau išplaukia iš jos esmės ar įstatymų. Asmenys, siekdami tam tikrų tikslų ir sudarydami sandorius, laisvai sprendžia dėl savo teisių ir pareigų, tačiau sutarties laisvės principas, kaip ir kiti bendrieji teisės principai, nėra absoliutus. Teisės normos draudžia sudaryti sandorius, prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, valstybėje susiformavusiai viešajai tvarkai ar gerai moralei (viešasis interesas), taip pat sandorius, neatitinkančius tikrosios juos sudariusių asmenų valios (privatus interesas) (CK 1.78–1.93 straipsniai).

30Sutarčių teisėje išskiriama viešoji sutartis, kaip viena iš sutarčių rūšių, kai įstatymais ribojamas sutarčių laisvės principas. Viešąja laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 straipsnis). Šios sutarčių rūšies atsiradimą lėmė aplinkybė, kad Lietuvos ūkyje veikia ne viena natūrali monopolija ir valstybei tenka specialiai reglamentuoti tam tikras ūkio šakas, kuriose nėra pakankamos konkurencijos. Tai valstybė daro išleisdama teisės aktus, kuriuose įtvirtinamos specialios elgesio taisykles, esminės privalomos tokių sutarčių sąlygos. Taigi viešosios sutarties institutas atspindi viešąjį interesą, kad, įsikišant į sutarčių sudarymo procesą, būtų užtikrintas elektros energijos, šilumos, vandens ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnė sutartinio santykio pusė – transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas. Dėl to kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280). Pažymėtina, kad viešąja sutartimi laikytina tik tokia, kuri yra konkrečiai įstatyme įvardyta viešąja arba, nors taip įvardyta ir nėra, tačiau atitinka įstatyme įtvirtintus pagrindinius požymius: viešosios sutarties šalis – tiekėjas, pardavėjas, kuris verčiasi tam tikra veikla, šios veiklos produktą privalo parduoti, paslaugą teikti visiems, kurie į jį dėl šito kreipiasi (CK 6.161 straipsnio 2 dalis); paslauga ar prekės turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis ir kainomis visiems tos pačios kategorijos vartotojams (CK 6.161 straipsnio 3, 4 dalys); įstatymų nustatytais atvejais viešosios sutartys gali būti sudaromos pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas, patvirtintas atitinkamos valstybės institucijos (CK 6.161 straipsnio 5 dalis); paslaugas teikiančio ar prekes parduodančio asmens veikla gali būti labiau kontroliuojama valstybės, pavyzdžiui, nustatant kainas, reikalaujant tam tikrų licencijų ir pan.; viešąsias paslaugas teikiančio subjekto pareiga sudaryti sutartį su visais, kurie į jį dėl to kreipiasi, lemia tai, jog verslo subjektai turi ribotas galimybes nutraukti tokias sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad viešoji sutartis yra vieno iš pagrindinių civilinės teisės principų – sutarčių laisvės principo – išimtis, kvalifikuoti sutartį viešąja ir taikyti įstatymų nustatytus ribojimus teismai gali tais atvejais, kai nustatomi būtinų viešosios sutarties požymių kompleksas, o ne tik kai kurie jos elementai ar bruožai.

31Pabrėžtina, kad įstatyme nustatyti viešosioms sutartims keliami reikalavimai ir su jais susiję sutarčių laisvės principo ribojimai nereiškia, kad tokiose sutartyse nėra sąlygų, dėl kurių šalys galėtų susitarti savo nuožiūra. Įstatymų leidėjas viešųjų sutarčių atveju neriboja šalių galimybės dėl kokių nors sąlygų susitarti kitaip, svarbiausia, kad nebūtų pažeisti viešieji tikslai, dėl kurių tokių sutarčių sudarymo laisvė ribojama (pvz., žr. CK 6.391 straipsnį).

32Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar subtiekimo sutartis, kuria vartotojas (abonentas) perteikia šilumos, elektros energiją, vandenį, kanalizavimo ir pan. paslaugas kitam vartotojui (subabonentui), pripažintina viešąja sutartimi, dėl ko paslaugą subabonentui perteikiančiam abonentui (subtiekėjui) turėtų būti taikomi tie patys ribojimai, kaip ir energijos ar kt. viešųjų paslaugų tiekėjui.

33Sprendžiant šį ginčą, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, ar tiekimo teisiniai santykiai, atsirandantys viešosios tam tikras prekes ar paslaugas, pvz., energiją, tiekiančio subjekto ir abonento sudarytos sutarties pagrindu, yra tapatūs teisiniams santykiams, susiklostantiems abonentui dalį tų pačių prekių ar paslaugų perteikiant kitam vartotojui (subabonentui). Teisės normos nedraudžia energijos pirkėjui (abonentui) dalį gaunamos energijos tiekti kitam asmeniui (subabonentui) (CK 6.389 straipsnis). Lingvistiškai aiškinant šią teisės normą konstatuotina, kad abonentas gali energiją, šilumą, dujas ar vandenį perduoti kitam asmeniui, t. y. turi teisę tai daryti, tačiau neprivalo. Perpardavimo (subtiekimo) santykiai nėra imperatyvaus pobūdžio, nes perpardavėjo (abonento) veikla, skirtingai nei pardavėjo (tiekėjo), nesiejama su CK 6.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga sudaryti sutartį su kiekvienu, kuris kreipiasi dėl energijos tiekimo, t. y. įstatyme perpardavėjui nenustatytas tokio pobūdžio sutarčių laisvės principo ribojimas kaip pardavėjui. Taigi, nepaisant to, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartį įstatymų leidėjas tiesiogiai įvardija kaip viešąją sutartį (CK 6.383 straipsnio 3 dalis), energijos perpardavimo (abonento ir subabonento) sutartys įstatymų besąlygiškai nėra priskiriamos viešųjų sutarčių rūšiai, todėl tokius perpardavimo santykius nustatančias sutartis kvalifikuoti viešomis galima tik tada, kai jos atitinka CK 6.161 straipsnyje įtvirtintus bendruosius viešųjų sutarčių požymius. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sutartis pagal prigimtį yra tapati tiekimo įmonės ir abonento sudarytai viešajai energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai. Tokiai išvadai pagrįsti būtina vertinti visų subtiekimo sutarties sąlygų atitiktį viešosios sutarties požymiams.

34Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 6.161 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos sutartis gali būti kvalifikuojama viešąja, atitinkamai: kad sutarties šalis turi užsiimti tam tikra veikla, šias paslaugas tiekti vienodomis sąlygomis kiekvienam besikreipusiam ir kt., konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neapgrįstai ginčo sutartį pripažino viešąja. Nagrinėjamu atveju abonentas (subtiekėjas) nėra elektros, šilumos, dujų, vandens paslaugas visiems besikreipusiems teikiantis subjektas, t. y. nesiverčia tam tikra veikla, kuri būtų viešųjų sutarčių reguliavimo dalykas. Bylos šalys yra skirtingų administracinių pastatų savininkai. Atsakovas yra abonentas, sudaręs energijos ir kt. paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis su šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, o ieškovas tokiu tapti ir įsiregistruoti abonentu negali, kol nėra įsirengęs atitinkamų inžinerinių tinklų. Esant tokiai situacijai, pagal šalių sudarytą ginčo sutartį, iki tol, kol ieškovas pats netaps abonentu, jam energiją, vandenį, dujas turi tiekti atsakovas. Šiam atsisakius tai daryti, ieškovo ūkinė veikla sutriktų. Taigi ginčo sutarties pagrindu susiklostę šalių teisiniai santykiai turi viešosioms sutartims būdingų privalomumo požymių, tačiau jų nepakanka, kad sutartį būtų galima kvalifikuoti viešąja. Vienas esminių viešųjų sutarčių požymių yra paslaugas teikiančio subjekto pareiga sudaryti tiekimo sutartis su visais besikreipiančiais asmenimis ir tiekti paslaugas vienodomis sąlygomis tam tikrai vartotojų kategorijai. Tuo tarpu ginčo sutartimi atsakovas įsipareigojo paslaugas tiekti tol, kol ieškovas pats taps abonentu, t. y. bylos šalys sudarė sutartį dėl komunalinių paslaugų perteikimo iki tol, kol tokių tiekiamų paslaugų gavėjas neįsiregistruos kaip atskiras abonentas paslaugas teikiančiose įmonėse. Taigi ginčo sutartis neatitinka esminių viešąją sutartį apibūdinančių požymių, todėl abonento energijos ir kitų komunalinių paslaugų perpardavimo sutartis be teisinio pagrindo kvalifikuota viešąja.

35Esant tokiai situacijai, kai sutarčiai negali būti taikomi įstatymuose įtvirtinti viešosioms sutartims taikytini sutarčių laisvės principo ribojimai, abonento ir subabonento teisinius santykius reglamentuoja jų sudaryta sutartis (CK 6.156 straipsnis) ir konkrečiai tokiems santykiams reguliuoti įtvirtintos tam tikros teisės normos. Atsižvelgiant į tai, kad subabonentų teisinė padėtis, jų teisės ir pareigos specialiųjų teisės aktų – Elektros energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo, Energetikos įstatymo, nėra apibrėžtos, abonento ir subabonento teisinius santykius perduodant subabonentui energiją reglamentuoja jų sudaryta sutartis. Šios sutarties pagrindu sutartį sudarančios šalys savo nuožiūra gali nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (pvz., užmokestį, taikomą už perduotą energiją; vietinio tinklo eksploatacijos sąnaudų padengimą; taip pat nuostatas dėl sutarties nutraukimo ir kt.). Analogiška pozicija jau išsakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. mokslinė–gamybinė AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Rodena“, bylos Nr. 3K-3-444/2010). Tokios subtiekimo sutartys aiškinamos remiantis bendrosiomis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir šių taisyklių taikymo praktika, t. y. sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Via Unica“ v. UAB „Interselas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; kt.).

36Dėl CK 6.199 straipsnio taikymo

37Nagrinėjamu atveju atsakovas nutraukė ginčo sutartį CK 6.199 straipsnio pagrindu, nurodydamas, kad tai buvo neterminuota, t. y. neapibrėžtam laikotarpiui, sudaryta sutartis. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu sutarties nutraukimu, tvirtina, kad sutartis negalėjo būti nutraukta šiuo pagrindu, nes buvo terminuota, t. y. jos pabaiga aiškiai apibrėžta konkrečiu įvykiu, kuriam įvykus sutartinės šalių prievolės pasibaigtų.

38Kilus ginčui dėl sutartimi nustatyto termino teisinio vertinimo, teismas šalių prievoles ir sutarties sąlygų turinį nustato taikydamas bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, aiškinant sutarties turinį ir tikruosius šalių ketinimus, aktualios lingvistinės rašytinės sutarties formuluotės. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties galiojimo terminą apibrėžė susitardamos, kad kasatorius perteiks ieškovui komunalines paslaugas „iki to laiko, kol“ ieškovas „nėra įsiregistravęs šių paslaugų atskiru abonentu jų tiekimo įmonėse“. Atsižvelgiant į tai, kad terminas yra tam tikras civilinių teisių ir pareigų įgyvendinimo laikotarpis, galima teigti, jog formuluotė ,,iki to laiko“ reiškia siekį nustatyti komunalinių pasaugų tiekimą tam tikram laikotarpiui, kurio pabaiga apibrėžiama konkrečiu įvykiu – ieškovo įsiregistravimu atskiru abonentu tiekimo įmonėse, t. y. naujos sutarties su tiekimo įmonėmis sudarymu. Sutartis, kuria nustatytų šalių teisių ir pareigų pabaiga siejama su tam tikru ateityje įvyksiančiu įvykiu, laikoma sudaryta nustatant naikinamąjį terminą (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Tačiau, atsižvelgiant į naikinamojo termino pobūdį, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad toks terminas turi būti nustatomas aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiant jo pabaigą. Dėl to ir nagrinėjamu atveju tam, kad ginčo sutartį būtų galima pripažinti terminuota, naikinamuoju terminu apibrėžta sutartimi, būtina aiškiai nurodyti, iki kada turi būti sudarytos naujos ieškovo sutartys su tiekėjais. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartimi tokia aiški termino pabaiga nenurodyta, o įvykis, su kuriuo siejama kasatoriaus prievolių pagal sutartį pabaiga, iš esmės priklauso tik nuo ieškovo veiksmų. Toks šalių susitarimas, kai prievolių pagal sutartį pabaigą lemiantis įvykis susietas su vienos iš šalių veiksmais, o kita sutarties šalis neturi priemonių veikti šį procesą ir priklauso nuo pirmosios šalies valios, iš esmės pažeidžia šalių lygiateisiškumą, jų teisių ir pareigų pusiausvyrą, paneigia pareigą bendradarbiauti; dėl tokios termino priklausomybės išimtinai nuo vienos iš šalių valios sutartis iš esmės tampa neterminuota. Dėl to tokios sutarties pripažinimas terminuota, nustatančia naikinamąjį terminą, būtų nesąžiningas prievolę vykdančios sutarties šalies atžvilgiu (CK 1.5 straipsnis).

39Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus ginčo sutarties pobūdį, tikruosius šalių ketinimus, t. y. tikslą, jog kasatorius tiektų komunalines paslaugas ieškovui tam tikrą laiką – iki šis sudarys naujas atskiras sutartis su tiekėjais, ir šio įvykio atsiradimo susiejimą tik su ieškovo valia, tokia sutartis kvalifikuotina kaip sudaryta neapibrėžtam terminui.

40Pripažinus ginčo sutartį sudaryta neapibrėžtam terminui bei atsižvelgiant į tai, kad abonento ir subabonento teisinius santykius nustatančios teisės normos nereguliuoja tokių sutarčių nutraukimo, o bylos šalys dėl ginčo sutarties nutraukimo sąlygų nesusitarė, laikytina, kad tokią sutartį galima nutraukti remiantis CK 6.199 straipsniu. Ši teisės norma įtvirtinta užtikrinant teisę šalims nutraukti tokias sutartis, kurių trukmės neįmanoma ar sunku nustatyti, nes sutartis negali įpareigoti šalių amžinai, nesuteikiant priemonių ją nutraukti. Atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, teisė nutraukti sutartį pripažįstama visoms sutarties šalims ir nesiejama su vienos iš jų kaltės įrodinėjimu. Dėl to CK 6.199 straipsnio taikymas nesiejamas su specialių sąlygų buvimu, išskyrus tai, kad sutarties trukmė turi būti neapibrėžta ir sutartimi ar įstatymu neturi būti draudžiama ar ribojama galimybė tokią sutartį vienašališkai nutraukti. Tokios Lietuvos sutarčių teisės nustatytos terminais neapibrėžtų sutarčių nutraukimo nuostatos analogiškos tarptautinių komercinių sutarčių principuose įtvirtintoms taisyklėms (UNIDROIT 5.1.8 straipsnis), Europos sutarčių teisės principams (PECL 6:109 straipsnis), kurių nuostatos patobulintos ir iš dalies pakeistos priėmus Bendrąją principų sistemą (DCFR III-1:109 straipsnis).

41Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažino ginčo sutartį viešąja ir nesprendė pagal ją prisiimtų prievolių vykdymo termino klausimo, nurodydamas, kad viešųjų sutarčių (konkrečiai – energijos pirkimo–pardavimo sutarties) vienašalio nutraukimo sąlygas nustato teisės normos (CK 6.390 straipsnis, atskiri įstatymai, pvz., Elektros energijos teikimo įstatymas ir kt.). Dėl to, teismo nuomone, subabonento ir abonento santykiams taikytini tapatūs teisės normose įtvirtinti ribojimai tokias sutartis nutraukti, t. y. jas vienašališkai galima nutraukti tik esant kontrahento kaltei (CK 6.217 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui be pakankamo teisinio pagrindo sutapatinus energijos tiekimo ir subtiekimo sutartis (apie tai minėta pirmiau šioje nutartyje), vienašalio sutarties nutraukimo ribojimo taikymas nepagrįstai išplėstas ir neanalizuota ginčo sutarties šalių sutartinių prievolių esmė. Dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, teisėtai ginčo šalių sutartį pripažinęs neterminuota, pagrįstai sprendė, jog tokia sutartis gali būti nutraukiama remiantis CK 6.199 straipsnio nuostatomis.

42CK 6.199 straipsnis (kaip ir pirmiau nurodyti neprivalomi tarptautiniai sutarčių teisės šaltiniai) įtvirtina bendrąją taisyklę, kad, šalims nesusitarus dėl sutarties galiojimo termino, bet kuri šalis gali sutartį nutraukti, per protingą terminą iš anksto apie tai pranešusi kitai šaliai. Taisyklė, įpareigojanti įspėti apie sutarties nutraukimą iš anksto prieš protingą terminą, gali būti suprantama kaip spragas užpildanti nuostata, sutarties šalims nepavykus tiksliai nustatyti jų sudarytos sutarties trukmės. Jeigu atitinkamiems sutartiniams santykiams tokio įspėjimo termino nenustato juos reglamentuojančios teisės normos, protingo termino klausimas sprendžiamas kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, į tai, kiek laiko trunka sutarties šalių bendravimas sutarties pagrindu, jų indėlį į sutartinius santykius, kiek laiko pareikalautų naujų sutartinių santykių suformavimas ir kita. Pažymėtina, kad protingas terminas reiškia laikotarpį į ateitį, per kurį, gavusi įspėjimą, šalis turi atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, atsižvelgiant į prievolės esmę. Termino atitiktį protingumo kriterijui įrodinėja šalis, kuri siunčia įspėjimą kitai šaliai apie sutarties nutraukimą (CPK 178 straipsnis).

43Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ginčo sutartį ir galimybes ją nutraukti, nepagrįstai neanalizavo, ar trijų mėnesių įspėjimo apie vienašalį ginčo sutarties nutraukimą terminas gali būti laikomas protingumo kriterijų atitinkančiu terminu energijos, dujų, vandens perpardavimo sutarčiai nutraukti. Šiuo atveju protingas terminas turi būti nustatomas atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilęs dėl ieškovui gyvybiškai svarbių išteklių (elektros energijos, šilumos, vandens tiekimo) tiekimo sutarčių nutraukimo, todėl per nustatytą įspėjimo apie sutarties nutraukimą laikotarpį ieškovas turėtų turėti realią galimybę sudaryti naujas paslaugų tiekimo sutartis su jų tiekėjais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius, teisėtai veikdamas CK 6.199 straipsnio pagrindu, neįrodė, jog jo nustatytas trijų mėnesių įspėjimo terminas ieškovui buvo protingas.

44Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nors rėmėsi netinkamais argumentais, tačiau iš esmės pagrįstai sprendė, jog ginčo sutartis vienašališkai nutraukta neteisėtai. Dėl to kasacinis teismas, nurodydamas kitus tokio procesinio sprendimo argumentus ir kitaip aiškindamas bei taikydamas teisės normas ginčo santykiams, formuoja protingo įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino nustatymo praktiką ir atmeta kasatoriaus argumentus, kad trijų mėnesių įspėjimo apie elektros, šilumos energijos, vandens ir kt. komunalinių paslaugų subtiekimo sutarties nutraukimą terminas, per kurį ieškovas turėjo tapti savarankišku abonentu ir sudaryti tiekimo sutartis, negali būti laikomas protingu CK 6.199 straipsnio prasme.

45Šios išvados nepaneigia kasatoriaus argumentai, kad ieškovas apie savo prievolę įsirengti inžinerinius tinklus ir tapti savarankišku abonentu žinojo nuo pat sutarties sudarymo, t. y. daugiau kaip penkerius metus. Nors ieškovo elgesys, kai jis per tokį laikotarpį neįsirengė savo tinklų, gali kelti abejonių jo sąžiningu pasiryžimu tinkamai vykdyti sutartį ir neatmeta galimybės kelti klausimą dėl CK 6.217 straipsnio taikymo, tačiau pasirinkti sutarties nutraukimo teisinį pagrindą yra kasatoriaus teisė. Nagrinėjamu atveju jis pasirinko CK 6.199 straipsnį, pagal kurį sutarties nutraukimas, kaip buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, nesiejamas su kitos šalies kalte ar kitais subjektyviais kriterijais. Dėl to ir protingo įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino nustatymo kriterijai yra objektyvios (o ne subjektyvios) prigimties, t. y. vertinama tik reali galimybė kitai sutarties šaliai prisitaikyti ir pasiruošti sutarties pabaigai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ūkinė veikla priklauso nuo energijos ir kitų komunalinių paslaugų tiekimo, nutraukti paslaugas motyvuojant, jog ieškovas per penkerius metus galėjo įsirengti tinklus ir įsiregistruoti abonentu, būtų tam tikros neigiamos priemonės taikymas už sutarties nevykdymą, o tai neatitinka CK 6.199 straipsnio taikymo sąlygų. Be to, įspėjimo terminas, minėta, yra nustatomas į ateitį, t. y. penki praėję metai, per kuriuos ieškovas galėjo atlikti tam tikrus sutartyje nustatytus veiksmus, negali būti vertinami nustatant įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą CK 6.199 straipsnio prasme.

46Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo sutartį, parinko netinkamas jos nutraukimą reglamentuojančias teisės normas. Kasacinis teismas ištaiso šias klaidas ir ieškinį patenkina dėl to, kad, nutraukiant ginčo sutartį, buvo nustatytas neprotingas įspėjimo terminas CK 6.199 straipsnio prasme. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, nurodant naujus tokio procesinio sprendimo motyvus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

47Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

48Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 18,55 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Priteisti valstybei iš atsakovo mokslinės–gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ (juridinio asmens kodas 122663561) 18,55 Lt (aštuoniolika litų 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl sutarties, kuria viena šalis įsipareigoja perteikti... 6. Atsakovas mokslinė–gamybinė akcinė bendrovė (toliau – MG AB)... 7. Ieškovas UAB „ŽVC“ ir atsakovas MG AB „Precizika“ 2004 m. liepos 30... 8. Ieškovas UAB „ŽVC“ 2009 m. spalio 14 d. ieškiniu prašė pripažinti,... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 10. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m.... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas MG AB „Precizika“ prašo panaikinti Vilniaus... 15. 1. Dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių energijos subtiekimo... 16. 2. Dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių viešąsias sutartis,... 17. 3. Dėl netinkamo šalių teisinių santykių dėl lietaus kanalizacijos... 18. 4. Dėl netinkamo sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „ŽVC“ prašo skundą... 20. 1. Dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančių... 21. 2. Dėl viešąsias sutartis reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.... 22. 3. Dėl sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo.... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 26. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais... 27. Dėl energijos, dujų, vandens perpardavimo (subtiekimo) sutarties... 28. Sandoriai pagrįstai laikomi svarbiausia asmenų privačios autonomijos... 29. Pažymėtina, kad sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su... 30. Sutarčių teisėje išskiriama viešoji sutartis, kaip viena iš sutarčių... 31. Pabrėžtina, kad įstatyme nustatyti viešosioms sutartims keliami... 32. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar subtiekimo sutartis, kuria vartotojas... 33. Sprendžiant šį ginčą, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, ar tiekimo... 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 6.161 straipsnio reikalavimus, pagal... 35. Esant tokiai situacijai, kai sutarčiai negali būti taikomi įstatymuose... 36. Dėl CK 6.199 straipsnio taikymo... 37. Nagrinėjamu atveju atsakovas nutraukė ginčo sutartį CK 6.199 straipsnio... 38. Kilus ginčui dėl sutartimi nustatyto termino teisinio vertinimo, teismas... 39. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus ginčo... 40. Pripažinus ginčo sutartį sudaryta neapibrėžtam terminui bei atsižvelgiant... 41. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažino ginčo sutartį... 42. CK 6.199 straipsnis (kaip ir pirmiau nurodyti neprivalomi tarptautiniai... 43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 44. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 45. Šios išvados nepaneigia kasatoriaus argumentai, kad ieškovas apie savo... 46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus,... 47. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 48. Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų,... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 51. Priteisti valstybei iš atsakovo mokslinės–gamybinės akcinės bendrovės... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...