Byla e2-1404-798/2017
Dėl individualios įmonės „Ateljė Wait“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. V

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios individualios įmonės „Ateljė Wait“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1132-638/2017 pagal atsakovės bankrutavusios individualios įmonės „Ateljė Wait“, atstovaujamos bankroto administratorės V. L., pareiškimą dėl individualios įmonės „Ateljė Wait“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. V..

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Atsakovė bankrutavusi individuali įmonė (toliau – BIĮ) „Ateljė Wait“, atstovaujama bankroto administratorės V. L., kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu.
  2. Nurodė, kad Juridinių asmenų registro centro duomenimis prašymas registruoti įmonę buvo pateiktas 2006-12-11, sekantis įrašas yra tik apie priimtą Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „Ateljė Wait“. Nuo pat įmonės įregistravimo pradžios vienintelis jos savininkas ir vadovas buvo V. V.. Jokių kitų duomenų apie įmonę, jos veiklą, finansinę padėtį (finansinės atskaitomybės rinkinius) Juridinių asmenų registre registruota nebuvo. Administratorė neturi jokių kitų įmonės apskaitos dokumentų, reikalingų nustatyti jos tikslų nemokumo momentą, t. y. kada konkrečiai pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau įvertinusi bankroto byloje esančius kreditorių pateiktus dokumentus, padarė prielaidą, jog V. V. turėjo inicijuoti savo įmonės bankroto bylos iškėlimą teisme vėliausiai 2009 m., kadangi tuo metu didžioji dalis kreditorių pradėjo teisminius procesus dėl skolų iš IĮ „Ateljė Wait“ išieškojimo. Manė, jog įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais V. V. paliko ją visiškai be jokios priežiūros ir tokiu būdu toliau blogino įmonės finansinę padėtį bei pažeidinėjo kreditorių interesus. Bankroto byla atsakovei buvo iškelta kreditoriaus VSDFV, o ne įmonės savininko iniciatyva. Toks įmonės savininko elgesys akivaizdžiai neatitinka jam įstatyme keliamų elgesio standartų bei nustatytų pareigų, dėl to yra laikomas neteisėtu. Taip pat suinteresuotas asmuo iki šiol nėra perdavęs administratorei nei įmonės turto, nei ĮBĮ numatytų įmonės dokumentų, reikalingų tinkamai išanalizuoti bankroto priežastis, turto netekimo bei įsipareigojimų atsiradimo aplinkybes, aplinkybes dėl turto apskaitymo ir jo vertės. Neturėdama jokių įmonės finansinių apskaitos dokumentų, administratorė mano, jog įmonės savininkas galimai pasisavino juridiniam asmeniui priklausančias pinigines lėšas ir kitą balansinį turtą, nesirūpino įmonės turto ir įsipareigojimų apskaita, aplaidžiai ją vedė, neišsaugojo šių dokumentų. Buvęs įmonės vadovas ir savininkas V. V. buvo atsakingas už tinkamos įmonės finansinės apskaitos vedimą, laiku teikiamas finansines ataskaitas, metinį pranešimą Juridinių asmenų registrui, o iškėlus bankroto bylą, turėjo tinkamai perduoti visus buhalterinės apskaitos dokumentus bankroto administratoriui, tačiau šių pareigų neįvykdė.
  3. Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi atmetė atsakovės bankroto administratorės V. L. prašymą dėl IĮ „Ateljė Wait“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
  2. Teismas nustatė, kad įmonės savininkas, būdamas įmonės vadovu ir geriausiai matydamas įmonės finansinę padėtį, turėjo pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu apsaugoti kreditorių interesus, tačiau pareiškimą dėl IĮ „Ateljė Wait“ bankroto bylos iškėlimo 2016 m. rugpjūčio 9 d. pateikė kreditorius VSDFV Kauno skyrius. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad įmonės savininkas pažeidė pareigą savalaikiai kreiptis dėl įmonės pripažinimo nemokia, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad įmonė nebūtų bankrutavusi, jei įmonės savininkas minėtą pareigą būtų įvykdęs laiku. Pažymėjo, jog nustačius tokį atsakovės vadovo pažeidimą, galimas žalos atlyginimas (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Bankroto byloje esantys duomenys, aptariamas pareiškėjos prašymo pagrindas ir įrodymai, kuriais ji grindžia prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, suponuoja priešingą išvadą.
  3. Taip pat teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį (netinkamas (aplaidus) buhalterinės apskaitos tvarkymas). Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad administratorė įmonės savininką informavo raštu dėl dokumentų bei turto perdavimo, tačiau registruotu paštu siųsta pašto korespondencija grįžo neįteikta ir V. V. neperdavė administratorei turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, sprendė, jog nurodytos aplinkybės formaliai sudaro ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą įmonės bankroto tyčiniu pripažinimo pagrindą. Tačiau iš bankroto administratorės pateiktų duomenų nėra objektyvaus pagrindo spręsti, kad, jeigu buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tinkamai, IĮ „Ateljė Wait“ nebūtų bankrutavusi. Pažymėjo, kad gyventojų registro duomenimis atsakovės įmonės savininkas V. V. nuo 2012 m. birželio 1 d. deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę.

6III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7

  1. Atskirajame skunde atsakovė bankrutavusi IĮ „Ateljė Wait“, atstovaujama bankroto administratorės V. L., prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti ir BIĮ „Ateljė Wait“ bankrotą pripažinti tyčiniu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

  1. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, jog netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo administratoriui neperdavė jokių įmonės dokumentų ar turto ir į siunčiamus raginimus neatsakė. Mano, jog tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. V. galimai pasisavino juridiniam asmeniui priklausančias pinigines lėšas ir kitą balansinį turtą, nesirūpino įmonės turto bei įsipareigojimų apskaita, aplaidžiai ją vedė ir dėl to neišsaugojo šių dokumentų. Teigia, jog Lietuvos apeliacinis teismas, išsprendė analogišką bylą ir 2017 m. birželio 1 d., nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017, nurodė, jog įmonė buvo valdoma aplaidžiai, joje tinkamai nevesta buhalterija, tinkamai ir laiku neteikti finansinės atskaitomybės dokumentai viešiesiems registrams, dėl to negalima nustatyti bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, tokiu būdu yra apsunkinama bankroto procedūra; šios nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 5 p.). Remiantis minėta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, V. V., būdamas atsakingas už tinkamos įmonės finansinės apskaitos vedimą, laiku teikiamas finansines ataskaitas, metinį pranešimą Juridinių asmenų registrui, o iškėlus bankroto bylą, turėdamas pareigą tinkamai perduoti visus buhalterinės apskaitos dokumentus bankroto administratorei, tačiau nei vienos iš šių pareigų nevykdė, todėl pasak atsakovės, egzistuoja tyčinio bankroto požymis numatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

9Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

  1. IĮ „Ateljė Wait“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2006-12-14, nuo 2009 m. įmonė turėjo eilę pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (UAB „Saunita“; UAB „Tomega“; UAB „Indra“; UAB „Ekofiltras“), dėl kurių įvykdymo buvo pradėti procesai teisme, duomenų, kad įmonė turėjo ar šiai dienai turi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto – nėra, bankroto byla Kauno apygardos teismo 2016-09-19 nutartimi iškelta ne įmonės vadovo, bet kreditoriaus VSDFV iniciatyva. Tokių aplinkybių visuma liudija, jog egzistuoja tyčinio bankroto požymis, numatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Šiuo atveju vienintelis įmonės vadovas ir savininkas nuo pat įmonės registravimo pradžios buvo V. V., todėl žinojo, kad įmonė yra sunkioje finansinėje padėtyje bei jos turimo turto nepakanka sumokėti einamąsias įmokas VSDFV, atsiskaityti su kitais kreditoriais. Dėl to jam kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „Ateljė Wait“. V. V. šios pareigos neįvykdė, todėl įsipareigojimai kreditoriams didėjo. Nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas veikė sąmoningai, o toks sąmoningas neveikimas nulėmė faktą, kad įmonės skolos yra ženkliai padidėjusios ir nėra galimybės bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais (neišsaugotas turtas). Atsakovės nuomone, palikus galioti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, būtų sukurtas pavojingas ir bankroto instituto paskirtį iškreipiantis precedentas, kuomet įmonės vadovai ir /ar savininkai galėtų neišsaugoti įmonės turto, dokumentų, nevesti buhalterinės apskaitos, ilgą laiką nemokėti kreditoriams ir nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebendradarbiauti su paskirtu bankroto administratoriumi bei teismu ir tokie jų veiksmai nebūtų pripažinti tyčinio bankroto požymiais.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl faktinių aplinkybių

  1. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 str. 3 d.), atsakovė IĮ „Ateljė Wait“ įregistruota 2006 m. gruodžio 14 d.; šios įmonės savininkas ir vadovas V. V..
  2. Juridinių asmenų registrui IĮ „Ateljė Wait“ finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė.
  3. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi iškelta bankroto byla atsakovei IĮ „Ateljė Wait“, administratore paskirta V. L.; 2017 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovei IĮ „Ateljė Wait“ taikytas supaprastintas bankroto procesas; 2017 m. vasario 22 d. nutartimi pripažinta bankrutuojanti IĮ „Ateljė Wait“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinta supaprastinto bankroto proceso trukmė – 12 mėnesių nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos, visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.

12Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

  1. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismai, formuodami praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinę, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).
  2. Nagrinėjamojoje byloje administratorė prašymą pripažinti IĮ „Ateljė Wait“ bankrotą tyčiniu grindė šiais argumentais: 1) suinteresuotas asmuo V. V. neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., ĮBĮ 8 str. 1 d.), todėl iki bankroto bylos iškėlimo kreditorių finansiniai reikalavimai padidėjo 2) suinteresuotas asmuo V. V. aplaidžiai vedė įmonės buhalterinę apskaitą bei neperdavė bankroto administratoriui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl administratoriui sudaromos kliūtys įvertinti įmonės veiklos teisėtumą bei identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, turto netekimo bei įsipareigojimų atsiradimo galimybės (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindami ir taikydami šios kategorijos bylose aktualias teisės normas, yra išaiškinę, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, – turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014; kt.).

13Dėl įmonės nemokumo

  1. Atsakovės IĮ „Ateljė Wait“ nemokumas konstatuotas res judicata galią turinčioje (įsiteisėjusioje) Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, kurioje teismas atsakovės nemokumą įvertinto remdamasis: Valstybinio socialinio draudimo fondo pateiktais duomenimis apie atsakovės 8637,56 Eur įsiskolinimą 2016-07-26 datai; VĮ Registrų centro duomenimis, jog atsakovė įmonės finansinių ataskaitų nesudaro, kadangi nuo atsakovės įmonės įregistravimo (2006-12-14) Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais, jog atsakovės vardu ir savininko V. V. vardu nebuvo įregistruoto nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės teise; VĮ „Regitra“ duomenimis, patvirtinusias aplinkybes, jog atsakovės vardu registruotos transporto priemonės išregistruotos, savininko V. V. vardu registruotų transporto priemonių nėra; VSDFV viešai skelbiamais duomenimis dėl įmonėje apdraustų asmenų nebuvimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viešai skelbiamais duomenimis dėl atsakovės skolų valstybės, savivaldybės biudžetams nebuvimo; teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis. Šių aplinkybių nagrinėjamojoje byloje nereikia įrodinėti, nes jos jau yra nustatytos įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje Nr. eB2-1121-638/2017 (CPK 182 str. 2 p.).
  2. Pažymėtina, jog įmonės veiklos nuostolingumas savaime nereiškia tyčinio bankroto. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
  3. Atsižvelgus į tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartyje atsakovės nemokumas konstatuotas todėl, kad IĮ „Ateljė Wait“ neturėjo jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei apdraustų asmenų, veiklos nevykdė ir nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, nepaisant aplinkybės, ar įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo / neviršijo 1/2 balansinės turto vertės, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog suinteresuotas asmuo V. V. sąmoningai (tyčia) nuo 2009 m. privedė įmonę prie 2016 m. bankroto.

14Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant įmonei nemokiai

  1. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pažymėtina, jog tiek pagal buvusį reglamentavimą (ĮBĮ 8 str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) tiek pagal esamą reglamentavimą (nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 str. 1 d.) įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki bei jie nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tokios pareigos pažeidimas gali būti vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-453/2014).
  3. Atsižvelgiant į tai, kad vien prievolės suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas atsakovės tyčiniam bankrotui pripažinti ir aptariama suinteresuoto asmens pareiga visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir / ar kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams, spręstina, jog nėra pagrindo BIĮ „Ateljė Wait“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

15Dėl neperdavimo bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų

  1. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).
  3. Suinteresuoto asmens pareiga perduoti administratorei firmos turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, taip pat viso jos turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė kilo įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p.; 7 d.1 p.). Šios pareigos V. V. neįvykdė.
  4. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo dokumentų administratorei negali perduoti (negali įvykdyti ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p. nustatytos pareigos), kadangi jie buvo netinkamai (aplaidžiai ir / ar apgaulingai) tvarkomi ir dėl to prarasti (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pažymėtina, jog vadovaujantis Individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 4 straipsnio 7 dalimi, įmonė sudaro finansinę atskaitomybę, jeigu tai numatyta jos nuostatuose. Atsakovės savininkas turi tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas yra nustatytas individualios įmonės nuostatuose ir individualios įmonės vadovu yra paskirtas kitas asmuo (IĮĮ 6 str. 5 d. 4 p.). Individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu tai yra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Pasibaigus individualios įmonės finansiniams metams, individualios įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per tris mėnesius turi būti patvirtintas individualios įmonės savininko, išskyrus atvejus, kai savininkas vykdo individualios įmonės vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas, ir pateiktas juridinių asmenų registrui (IĮĮ 9 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju finansinių ataskaitų rinkiniai juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti per visą IĮ „Ateljė Wait“ veikimo laikotarpį, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės nuostatuose yra įtvirtintas reikalavimas įmonės vadovui bei savininkui sudaryti finansinių ataskaitų rinkinį bei jį pateikti juridinių asmenų registrui. Priešingų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog suinteresuotas asmuo V. V. nesilaikė pareigos parengti finansines ataskaitas ir jas pateikti Juridinių asmenų registrui, nepateikta (CPK 178 str.).
  5. Finansinės atskaitomybės dokumentų neperdavimu yra sudaromos kliūtys nustatyti tikrąsias atsakovės bankroto priežastis, tačiau administratorė nėra išnaudojusi kitų teisinių priemonių, kurių galima imtis atveju, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus: a) kreiptis į teismą dėl iki 2 896 Eur baudos skyrimo V. V. (ĮBĮ 10 str. 7 d.1 p.), b) kreiptis į teismą dėl asmeninės V. V. atsakomybės atlyginti visiems firmos kreditoriams žalą už neperdavimą visų dokumentų administratoriui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
  6. Atskirajame skunde teigiama, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra išsprendęs analogišką bylą ir 2017 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017 pasisakė, jog nustatytos tokios aplinkybės, kaip: įmonės aplaidus valdymas, tinkamai nevesta buhalterija, tinkamai ir laiku neteikti finansinės atskaitomybės dokumentai viešiesiems registrams, dėl to negalima nustatyti bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, tokiu būdu yra apsunkinama bankroto procedūra, yra pakankamas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi civilinės bylos Nr. e2A-710-370/2017 faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms. Pirma, civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl uždarosios akcinės bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, o nagrinėjamojoje byloje sprendžiama dėl individualios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Uždaroji akcinė bendrovė turi pareigą pateikti juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus, o individuali įmonė tokią pareigą gali turėti, jei ji yra įtvirtinta jos nuostatuose. Antra, civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017 teismas tyrė ir pasisakė dėl avanso apskaitos, kuri nebuvo pagrįsta apskaitos dokumentais ir šios aplinkybės buvo pagrindu konstatuoti, kad apskaitant minėtas lėšas buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma netinkamai, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Nagrinėjamu atveju jokių dokumentų, susijusių su atsakovės apskaita nėra patekta, todėl vertinama, jog nėra įrodymų, patvirtinančių netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą.
  7. Vien tai, jog suinteresuotas asmuo neperduota jokių įmonės dokumentų ar turto ir į siunčiamus raginimus neatsako, negalima tik tokiu pagrindu atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Aplinkybės, jog V. V. pasisavino juridiniam asmeniui priklausančias pinigines lėšas ir kitą balansinį turtą, nesirūpino įmonės turto ir įsipareigojimų apskaita, aplaidžiai ją vedė ir dėl to neišsaugojo šių dokumentų turi būti pagrįstos įrodymais (CPK 12, 178 str.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos apeliacinis teismo praktika, jog faktinė aplinkybė, kad paskirtam bankroto administratoriui nepavyksta susisiekti su buvusiu atsakovės vadovu ir savininku , kad jam nėra perduotas bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai, kad įmonėje neišlikusi, galimai tinkamai ir nebuvo vesta apskaita, nebuvo parengti ir Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-351/2014; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-616-798/2016).
  8. Apibendrinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, darytina išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo atsakovę prie bankroto privedė tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai IĮ „Ateljė Wait“ vadovo ir savininko V. V. veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai: suinteresuoto asmens prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.). ir suinteresuoto asmens netinkamai ir /ar apgaulingai tvarkytos firmos buhalterinės apskaitos vedimas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.) gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones, bet negali lemti konstatavimo, kad IĮ „Ateljė Wait“ privesta prie bankroto tyčia. Nurodytų motyvų pagrindu spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1p.).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atskirasis skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteisiamos.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai