Byla 2A-2721-577/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Lesto ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas AB Lesto patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 377,39 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad AB LESTO (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių ir pareigų perėmėjas) tiekė elektros energiją atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam namui adresu ( - ). Nors elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi, tačiau LR CK 6.384 str. 1 d. numato, kad, jei abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Tokiu būdu laikytina, jog vartotojas patvirtino elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį konkliudentiniais veiksmais (LR CK 1.71 str. 2 d.). Namas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nekilnojamojo turto registro duomenimis namas nuo 2009-11-19 yra išnuomotas I. G., kuri 2009 m. lapkričio 3 d. mirė. Laikotarpiu nuo 2010-02-19 iki 2011-09-09 namui buvo tiekiama elektros energija, už kurią nebuvo atsiskaityta, todėl susidarė 377,39 Lt įsiskolinimas pagal elektros skaitiklio rodmenis. 2012 m. sausio 13 d. atjungtas elektros tiekimas.

4Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad prievoliniais – sutartiniais santykiais su ieškovu yra susaistytas būtent fizinis asmuo, kurio įrenginiai buvo prijungti prie elektros tinklų, ir tik jis yra tinkamas atsakovas šioje byloje, atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė – yra juridinis asmuo, savivaldybė, kuris nesinaudojo elektros energija.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.), o tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Pažymėjo, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Jei savivaldybei priklausančio buto nuomininkė nebuvo sudariusi sutarties su ieškovu, ši aplinkybė yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Taigi buto nuomininkei nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovui) skolą už suvartotą elektros energiją tenka namo savininkui – savivaldybei (atsakovui). Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas savo pareigos atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją nevykdė, todėl pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 377,39 Lt skolą už elektros energiją.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliantas tvirtina, kad teismo išvada, jog atsakovas būdamas juridiniu asmeniu konkliudentiniais veiksmais sudarė su ieškovu sutartį, yra nepagrįsta ir neatitinkanti CK 6.384 str. normos turinio, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai kildino atsakovo atsakomybę. Be to, ieškovas nurodo, kad CPK 265 str. ir 270 str. nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, turi pasisakyti dėl visų atsakovo atsikirtimų ir dėl to, kodėl juos atmetė. Pasak apelianto, priimant sprendimą ir nevertinant atsakovo atsiliepime pateiktų atsikirtimų dėl ieškovo reikalavimų nepagrįstumo ir atsakomybės dydžio, teismas neteisingai išsprendė bylą. Pasak atsakovo, net ir pripažįstant atsakovo atsakomybę, teismui priimant sprendimą, reikėjo atsižvelgti ir įvertinti atsakovo nurodytus atsikirtimus ir prašymą taikyti CK 6.259 str. 3 d., vien dėl ko ieškovui priteistinas nuostolių dydis turėjo būti sumažintas arba atsakovas, vykdantis viešo intereso – socialinio būsto nuomos funkciją, iš viso galėjo būti atleistas nuo atsakomybės. Apelianto nuomone, skundžiamas teismo sprendimas įtvirtino galimybę ieškovui, kuris yra pelno siekiantis ir su tuo susijusią riziką prisiimantis verslo subjektas, išvengti rizikos ir neveikiant kaip apdairiam verslininkui.

7Ieškovas AB Lesto atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas pažymi, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos, t.y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios normos, t.y. būtent elektros energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai. Ieškovo nuomone, apeliantas per siaurai aiškina CK 6.384 str. 1 d. nuostatas, nurodydamas, kad jis, būdamas gyvenamojo būsto savininkas, negalėjo sudaryti elektros pirkimo-pardavimo sutarties konkliudentiniais veiksmais. Pasak ieškovo, pirmos instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, pagrįstai nurodė, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Taip pat ieškovas pažymi, kad pats atsakovas neįrodė, kad rūpinosi savo turtu, tikrino, ar nuomininkai naudoja turtą pagal paskirtį, ar tinkamai atsiskaito su trečiaisiais asmenimis. Ieškovo vertinimu, apelianto argumentas, kad nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl apmokėjimo už elektros energiją, neturi jokios teisinės reikšmės skolos priteisimo klausimui. Ieškovas teigia, kad pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38, 96 punktą atsakovas, kaip patalpų savininkas, turi atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad analogiškose bylose apeliacinės instancijos teismas jau ne kartą yra pažymėjęs, kad savininkas yra atsakingas už tai, kad būtų tinkamai atsiskaitoma už elektros energiją, sunaudotą jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Taip pat ieškovas pabrėžia, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių civilinių teisinių santykių dalyviai. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013 ir tvirtina, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui atveju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tokiu atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, o faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

10Iš bylos medžiagos matyti, kad AB LESTO tiekė elektros energiją atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam namui adresu ( - ) (b. l. 6). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, namas nuo 2009-11-19 yra išnuomotas I. G., kuri 2009 m. lapkričio 3 d. mirė (b. l. 12). Laikotarpiu nuo 2010-02-19 iki 2011-09-09 namui buvo tiekiama elektros energija, už kurią nebuvo atsiskaityta, todėl susidarė 377,39 Lt įsiskolinimas pagal elektros skaitiklio rodmenis (b. l. 7 – įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją paskaičiavimas). Pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo naudai 377,39 Lt skolos už suvartotą elektros energiją. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo, nes, atsakovo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai kildino atsakovo atsakomybę.

11Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, pareiškiant ieškinį savivaldybei, kuriai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ).

12Visų pirma, nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-533-560/2013).

13Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K-3-163/2013) yra nurodęs, kad elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

14Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimas nepateiktas ir Elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės).

15Taisyklių 96 punktas numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taigi minėta nuostata įtvirtina dvi alternatyvias sąlygas: 1) su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis; 2) vartotojo neįmanoma nustatyti. Pažymėtina, kad egzistuojant nors vienai iš paminėtų dviejų alternatyvių sąlygų, atsiskaityti už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo objekto savininkas.

16Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Šioje byloje nustatyta, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkas nebuvo sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškovu. Pažymėtina, kad šiuo atveju nuomos sutarties tarp savininko ir nuomininko sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas nėra atsakingas už tai, kad nuomininkas nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).

17Pabrėžtina, kad toks aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tokia jo pareiga kyla iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamoje byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. Taigi pareiga atsiskaityti su ieškovu už atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui tiektą elektros energiją tenka atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, o ji turi teisę regreso tvarka patirtus nuostolius išsireikalauti iš nuomininko.

18Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

19Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.).

20Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas AB Lesto patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 377,39... 4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su patikslintu ieškiniu nesutiko,... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 7. Ieškovas AB Lesto atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 10. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB LESTO tiekė elektros energiją atsakovui... 11. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už suvartotą... 12. Visų pirma, nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas... 13. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 20 d.... 14. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos... 15. Taisyklių 96 punktas numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar)... 16. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo... 17. Pabrėžtina, kad toks aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi... 18. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 20. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti...