Byla 2-17-335/2017
Dėl servituto nustatymo

1Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė, sekretoriaujant A. Kanapienienei, dalyvaujant ieškovams J. M., I. B., A. P., R. M., ieškovų atstovei advokatei Svetlanai Radionovai, atsakovei B. B., atsakovų atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. M., I. B., R. M. ir A. P. patikslintą ieškinį atsakovams B. B., I. K., I. P., V. P., J. P., S. P. ir S. P., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriui dėl servituto nustatymo,

Nustatė

2ieškovai prašė teismo nustatyti jiems priklausančiam žemės sklypui, adresu ( - ), atsakovų sklype (gretimame), esančiame ( - ), 183 kv. m. ploto kelio servitutą pagal 2016-10-28 D. D. IĮ parengtą planą, pažymėtą žyma S, suteikiantį teisę keliu judėti pėstiesiems, važiuoti transporto priemonėmis, varyti galvijus.

3Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei 0,2559 ha žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), adresu ( - ). Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gretimas, 0,2099 ha dydžio žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ). Pastariesiems priklausantį žemės sklypą valstybė 2004-2009 metais perleido nuosavybėn kaip daugiabučio namo savininkams. Ieškovai nuo 1977 metų, kai buvo pastatytas jų gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, į savo namų valdą patekdavo iš bendrojo naudojimo kelio/ skersgatvio, einančio tarp ieškovų ir atsakovų namų valdų bei jungiančio ( - ) ir ( - ) gatves. Iš šio kelio buvo įrengti trys įvažiavimai, skirti privažiavimui prie ieškovų gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. 2016 m. vasario mėn. buvo gautas matininkės A. Š. raštas, kuriuo informuota apie geodezinių matavimų atlikimą atsakovų žemės sklype ir ieškovai buvo kviečiami suderinti atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas. Tokiu būdu ieškovai sužinojo, kad kelias/ skersgatvis yra įmatuotas į atsakovų žemės sklypą. Po kadastrinių matavimų atlikimo atsakovai pradėjo montuoti tvorą, iš dalies išardė kelio asfaltuotą dangą. Įkąsdami tvoros elementus - metalinius stulpus, užtvėrė visus įvažiavimus į ieškovų namų valdą. Nustatyti kelio servitutą ne teismo tvarka nepavyko ir ieškovai prarado galimybę naudotis įvažiavimais į savo namų valdą, teisėtai naudotis ūkiniu ir gyvenamuoju pastatais. Pažymėjo, kad daugiabučio namo butų savininkams įsigyjant žemės sklypą bendro naudojimo kelio sąskaita, jiems atiteko didesnė sklypo dalis, negu jie faktiškai naudojosi iki žemės įsigijimo. Projektuojant atsakovų žemės sklypą, nebuvo atsižvelgta į jų faktiškai valdomas ir naudojamas sklypų ribas, nusistovėjusią žemėnaudą, bendro naudojimo kelią. Išasfaltuotas ginčo kelias niekada nebuvo valdomas bei naudojamas daugiabučio namo gyventojų ar savininkų. Tai buvo bendro naudojimo kelias, kuris išasfaltuotas dar buvusio kolūkio lėšomis, visada buvo valomas ir prižiūrimas iki 2015 metų vasaros. Molėtų rajono savivaldybės administracija 2016-06-23 rašte nurodžiusi, kad bendro naudojimo gatvė (jungianti ( - ) ir ( - ) gatves) yra įtraukta į Molėtų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemos keitimo projektą. Ypač pabrėžė, kad įvažiavimai į ieškovų žemės sklypą iš ginčo kelio ir visa infrastruktūra susiformavo atsižvelgiant į tai, kad: 1) statant suprojektuotus gyvenamuosius ir ūkinius pastatus jokio kelio ( - ) paežere net nebuvo; 2) infrastruktūra, suderinta su pagrindiniais statiniais, susikurta pačių ieškovų – želdiniai, sodas, kanalizacija, vandens paskirstymo šulinys ir kt. jiems priklausančiame sklype, atsižvelgiant į pastatų išdėstymą, aplinkos objektus ir reljefo ypatumus. Teigė, kad iš ( - ) gatvės įrengti įvažiavimą į namų valdą nėra techninių galimybių, nes tai riboja atstumas tarp pastatų, žemės sklypo ribų, sodo, kitų sodybos objektų ir komunikacijų išdėstymas bei vietovės reljefas (įkalnė), aplinkos objektai (prie ( - ) gatvės pavasarį žemės sklypo dalis užliejama). Ginčo teritorijos kadastro žemėlapyje ginčo kelias buvo pažymėtas ir tik vykdant vėlesnį ginčo teritorijos projektavimą, bendro naudojimo kelias buvo įmatuotas į atsakovų žemės sklypą. Šiuo metu patekti į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esą galima tik per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nustatant kelio servitutą. Nenustačius servituto ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagal paskirtį nebūtų įmanoma naudoti normaliomis sąnaudomis, todėl egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti kelio servitutą su trimis įvažiavimais (b. l. 128-132).

4Ieškovai ir jų atstovė advokatė S. Radionova teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais, teigdama, jog atsakovai veikė priešingai ieškovų interesams, pažeidė juos, privatizavo įrengtus įvažiavimus į ieškovų namų valdą, o naujo įvažiavimo sąnaudos būtų neprotingos ir nepateisinamos, pažeistų interesų derinimo, proporcingumo principus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į situacijos ypatumus, servitutas turėtų būti neatlygintinas.

5J. M. papildomai paaiškino, kad pirmieji namai Nr. 11 ir Nr. 13 ( - ) gatvėje buvo pastatyti kolūkio laikais ir iki jų padarytas kelias nuo ( - ) gatvės. Bet pradėjus kitus namus statyti nuo ( - ) į rytų pusę, atsirado būtinybė tiesti naują kelią. Ieškovams (jai ir trims jos vaikams) yra būtinybė turėti tris įvažiavimus į savo žemės sklypą. Pripažino, kad privažiavimą iki žemės sklypo turi, bet reikalingas įvažiavimas į sklypą prie ūkinio pastato, namo, garažo po namu, kaip tai turėjo visą gyvenimą.

6Ieškovė A. P. teismo posėdžio metu akcentavo, kad servitutas turėjo būti nustatytas jau tuomet, kai buvo ženklinamas atsakovų žemės sklypas. Įsirengti jiems naują įvažiavimą iš P. gatvės nėra galimybių, nes ta vieta apsemta, nesutvirtintas gruntas, reiktų „išrauti kanalizacijos sistemą“, išnaikinti sodą, kuris yra „pagrindinis maitintojas“. Tam reiktų labai daug investicijų. Reikalingi visi trys prašomi nustatyti įvažiavimai, nes čia gyvena (iš tikrųjų-Panevėžyje) ir norėtų galimybės privažiuoti iki durų.

7Ieškovas R. M. irgi aiškino, kad jokia technika nuo P. gatvės pusės neįvažiuos į kiemą. Atsakydamas į klausimą dėl servituto nustatymo būtinumo, nurodė – įvažiavimui automobiliu į kiemą, kartu pripažino, jog faktiškai jis gyvena Vilniuje.

8Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 60-64). Nurodė, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų yra bendro naudojimo kelias/skersgatvis, kurį neva neteisėtai privatizavo atsakovai. Tarp šių žemės sklypų jokio bendro naudojimo kelio/skersgatvio niekada nebuvo. Tai neginčijamai patvirtina 2010 m. kovo 31 d. Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. B1-42 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas specialusis planas „Molėtų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema“. Ieškinyje minimas kelias/skersgatvis patvirtintoje schemoje nenumatytas, ko ieškinyje neneigia ir ieškovai, teigdami, kad šis kelias nebuvo apskaitytas bei registruotas įstatymo nustatyta tvarka. Kad gyventojų patogumui kažkada kolūkio laikais buvo išasfaltuota atsakovų žemės sklypo dalis, tai dar nereiškia, jog buvo nutiestas kelias per atsakovų žemės sklypą. Atsakovų užsakymu matininkės A. Š. individuali įmonė 2015-03-31 parengė jų žemės sklypo Nr. 352-4 kadastro duomenis ir tų duomenų bylą. 2016-02-24 Pretenzija ieškovai atsisakė pasirašyti atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų akte, nes pageidavo į savo žemės sklypą kelio servituto teise patekti per atsakovų žemės sklypą, nors jų žemės sklypas, kaip ir atsakovų, ribojasi su P. gatve ir iš jos ieškovai gali patekti į savo žemės sklypą. 2016-03-01 raštu matininkė A. Š. ieškovams paaiškino, kad atsakovų nuosavybės dokumentuose nėra įrašytas kelio servitutas, o servituto atsiradimą apsprendžia Civilinis kodeksas. Šiuo metu ieškovai į savo žemės sklypą patenka iš P. gatvės, kuri yra be šaligatvių ir bortelių. P. gatvė niekada nebuvo užlieta vandeniu, ką patvirtina 2016-08-16 Balninkų seniūnijos raštas ir gyventojų parašai. Be to, ieškovų žemės sklypas net 46,40 metrais ribojai su P. gatve, todėl atsakovų teigimu nėra jokių kliūčių ieškovams įvažiuoti į savo žemės sklypą iš šios gatvės ir to neriboja atstumai tarp ieškovų pastatų. Net ir 2003 metais jų pasistatyta malkinė, arčiausiai P. gatvės esantis pirties pastatas ir prie namo – pavėsinė netrukdo įvažiavimui iš šios gatvės. O nuotekų šuliniai, įkalnė ar pavasarį ieškovų žemės sklypo dalies tariamas užliejimas iš viso nėra susiję su ieškovų įvardijamomis ribotomis „techninėmis galimybėmis“ įsirengti įvažiavimą.

9Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Rimvydas Jasevičius akcentavo, kad ieškovai taip ir nepagrindė servituto būtinumo. Tai, kad atsakovai įsigiję žemės sklypą iš valstybės dar ilgai leido ieškovams naudotis jų žemės sklypo dalimi, nereiškia, kad tai turi tęstis amžinai. Žemės sklypų ribos nustatytos seniai, dėl jų ginčo nebuvo, kadastriniai matavimai tik įtvirtino šias ribas ir nė vienas žemės privatizavimo dokumentas nenuginčytas. Ypač neigiamai vertino, kad servituto su trimis įvažiavimais nustatymo ieškovai siekė neatlygintinai, todėl ieškinį laikė visiškai nepagrįstu.

10Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius (toliau NŽT) atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir prašė spręsti teismo nuožiūra teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 54-55). Pažymėjo, kad 2002-06-13 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1603, A. M., gyvenęs ( - ) iš valstybės nusipirko namų valdos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), kurio plotas 0,27 ha, Pagal paveldėjimo teisės liudijimus šį sklypą paveldėjo ieškovai. 2005-01-21, 2009-04-28 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimis ir paveldėjimo teisės liudijimais į žemės sklypą, esantį ( - ) nuosavybės teises įgijo atsakovai. Rengiant sklypo planą, jame nebuvo pažymėtas servitutas tarp žemės sklypo adresu ( - ) ir ginčo sklypo, o remiantis žemės naudmenų žiniaraščiu, parengtu 2004-04-23 projekto autorės matininkės V. Š., įrašytas bendras sklypo plotas 0,20 ha, iš jų 0,18 ha ploto po pastatais ir 0,02 ha ariamos. Remiantis dokumentais, atsakovų žemės sklype niekada nebuvo įbraižytas servitutas tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų, todėl atliekant kadastrinius matavimus matininkai neturėjo teisės įbraižyti nesančio servituto.

11Ieškinys atmestinas.

12LR CK 4.37 str. 1 d. įtvirtinta, jog nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Vienas iš šios teisės ribojimų atvejų yra servituto nustatymas. CK 4.111 str. numato, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal LR CK 4.126 str. 1 d. teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kaip matyti, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

13Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Dėl to teismas iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Taigi nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

14Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai J. M., R. M., I. B. ir A. P. yra 0,2700 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), bendraturčiai. Iš jų J. M. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis, jos vaikams – po 1/6 dalį sklypo (b. l. 8-9). Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir šiame žemės sklype esantys pastatai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), tvartas, unikalus Nr. ( - ), malkinė, unikalus Nr. ( - ), lauko tualetas, unikalus Nr. ( - ), o ieškovei J. M. ir pirtis, unikalus Nr. ( - ) (b. l. 171-174). Ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

15Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2099 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ) (b. l. 10-13). Atsakovų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b. l. 10, 72, 73-74, 75-79, 90-91). 2016-05-18 NŽT prie ŽŪM Molėtų skyriaus vedėjo sprendimu buvo patvirtinti atsakovų žemės sklypo kadastro duomenys pagal matininkės 2015-03-31 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šio žemės sklypo kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taigi ribos yra aiškios ir nenuginčytos.

16Ieškovų ir atsakovų žemės sklypai turi vieną bendrą ribą, kuri atsakovų žemės sklypo plane pažymėta taškais 1-3 (b. l. 76). Abu žemės sklypai ribojasi su P. gatve (b. l. 20, 24, 31, 76).

17Ieškovai prašė nustatyti 183 kv. m. ploto kelio servitutą (o pradiniu ieškiniu netgi 214 kv. m.) atsakovų žemės sklype pagal D. D. IĮ parengtą planą (b. l. 133). Prašomas nustatyti kelio servitutas būtų 4 metrų pločio ir 45,67 m ilgio. Į šį kelio servitutą būtų patenkama iš P. gatvės. Iš pateikto plano matyti, kad į ieškovų žemės sklypą būtų patenkama trimis įvažiavimais: į ūkio pastatą, į kiemą ir į po namu esantį garažą.

18Byloje pateiktais dokumentais ir teismo posėdžio metu išklausius proceso šalių paaiškinimus nustatyta, kad prašomas nustatyti kelio servitutas pakankamai ilgą laiko tarpą buvo naudojamas kaip kelias. Ši žemės sklypo dalis kaip kelias buvo žymima žemėtvarkos dokumentuose (b. l. 19), kadastro žemėlapio ištraukose, kuriose duomenys fiksuoti 1995 m., 2009 m., 2013 m. (b. l. 20, 21, 22, 23). Nors Molėtų rajono savivaldybės administracija 2016-06-23 rašte Nr. B22-1055, adresuotame ieškovei J. M., buvo nurodžiusi, kad gatvė ( - ) mstl., tarp sklypų P. g. 11, P. g. 13, A. g. 7 ir A. g. 9, Molėtų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje (toliau ir Schema) nebuvo pažymėta (b. l. 26-27; 66-69), tačiau tuo pačiu informavo, kad žiemos metu ji buvo valoma, atsiradusios duobės buvo taisomos ir tuo rūpinosi Balninkų seniūnija. Visgi Savivaldybės administracija ketino šiam keliui suteikti gatvės statusą, organizavo Schemos, kurioje suprojektuotas kelias žemės sklype, kadastro Nr. ( - )), esančiame ( - ), rengimą (b. l. 98-99). Parengta Schema buvo teikiama tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai, kuri atlikusi patikrinimą nepritarė Schemos teikimo tvirtinimui. Galiausiai Molėtų rajono savivaldybės administracija atsižvelgusi į kilusį ginčą, išnagrinėjusi pateiktus argumentus bei teritorijų planavimo dokumentus, nusprendė pakoreguoti Molėtų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos keitimo sprendinius ir kaip viešojo kelio/gatvės atsakovų sklype nenumatyti, apie ką informavo atsakovę B. B. (b. l. 104).

19Pripažintina, kad praeityje atsakovų žemės sklypo dalis buvo naudojama praėjimui ar pravažiavimui. Buvęs Molėtų rajono Balninkų kolūkio valdybos pirmininkas E. S. 2016-04-18 raštu patvirtino, kad kolūkio gyventojams jų prašymu buvo išasfaltuota teritorija aplink namus (P. g. 11), siekiant palengvinti jiems buitį, kadangi visi turėjo gyvulių, į tvartus buvo patekti sudėtinga (po lietaus žemė danga pasidarydavo klampi), taip pat reikėjo vežti šieną ir taip ten atsirado asfalto danga dabartinėje privačioje valdoje (b. l. 71). Taigi tai buvo valstybinės žemės dalis, kuria buvo leista naudotis ir ieškovams, nes taip buvo patogu. Tačiau byloje ištirti įrodymai, duomenys, gauti atlikus vietos apžiūrą, nepatvirtina kelio egzistavimo šiuo metu ir neatlygintino servituto nustatymo būtinumo. Būtent 2016-12-01 vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta ginčo žemės sklypo vieta, ieškovams priklausančių statinių išdėstymas ir visa situacija (b. l. 169-170). Įsitikinta, jog iš P. gatvės pusės link ieškovų namų valdos nei šaligatvių nei bortelių ar kitokių fizinių kliūčių nėra ir jie turi galimybę pasidaryti įvažiavimą iš šios gatvės. Jų akcentuojamą aplinkybę kad ši vieta pavasarį esą yra užliejama ir įvažiavimo įrengimui reikalingos didelės investicijos, kurių neįvardijo net apytikriai, paneigia Balninkų seniūnijos seniūnės 2016-08-16 raštas, kuriame pažymima, kad seniūnija informacijos apie Balninkų miestelio P. gatvės užliejimą neturi bei devynių gyventojų parašais patvirtintas liudijimas – esą niekada nėra matę, kad kelias ties P. g. 13 namu pavasario metu būtų užlietas (b. l. 105-106).

20Nenustatyta ir kitokių objektyvių aplinkybių, kurioms esant nebūtų galima normaliomis sąnaudomis, atvežus žvyro įrengti įvažiavimo į ieškovų sklypą iš kitos, kairės pusės žiūrint nuo P. gatvės ir nuo ežero, su kuriuo ribojasi ieškovų sklypas (b. l. 17, 20). Juo labiau, kad teismo vertinimu net nėra objektyvaus būtinumo jiems privažiuoti iki, pavyzdžiui, garažu jų vadinamos namo patalpos, kurioje laikomi baldai, šaldytuvas ir namų apyvokos daiktai arba iki pat kiemo gilumos, kaip nubraižyta pateiktame plane.

21Teismas pažymi, kad teisės į kelio servitutą būtinumas apima neišvengiamumą – tinkamai naudotis nuosavybe viešpataujančiojo daikto savininkas negali kitaip kaip tik naudotis tarnaujančiuoju daiktu ar jo dalimi konkrečioje vietoje (CK 4.121 str.). Faktinis naudojimasis kadaise išasfaltuota teritorija galėtų būti reikšmingas sprendžiant dėl servituto nustatymo iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovus nuo pareigos ieškoti kitų alternatyvių viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų. Neabejotina, kad tarnaujantįjį daiktą esant pagrindui būtų galima apriboti, tačiau kuo mažesne apimtimi, o ne taip, kaip patogu viešpataujančiojo daikto savininkui. Gi siekdami servituto nustatymo ieškovai būtent akcentavo savo patogumą. Bet servituto nustatymą įstatymas sieja su negalimumu daiktą naudoti pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Sąvoka „normalios sąnaudos“ yra vertinamoji ir apie jos egzistavimą sprendžiama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes, kurios nagrinėjamu atveju leidžia spręsti apie ieškovų galimumą naudotis savo nuosavybe be servituto.

22Taigi, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovai nuosavybės teise valdydami žemės sklypą, kuris ribojasi su P. gatve, gali tiesiogiai iš šios gatvės patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, nesinaudodami atsakovų žemės sklypo dalimi. Priešingu atveju, nustačius kelio servitutą per atsakovų žemės sklypą būtų pažeistos jų, kaip nekilnojamojo daikto savininkų teisės ir interesai, o ieškovai atsidurtų geresnėje padėtyje nei atsakovai, kurie gyvena savo žemės sklype esančiame name.

23Pagal LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė B. B. patyrė 1 400 EUR išlaidų už advokato pagalbą (iš kurių 600 EUR už atsiliepimo surašymą ir pateikimą, 200 EUR už pasirengimą ir atstovavimą 2016-10-20 parengiamajame teismo posėdyje, 200 EUR už atstovavimą 2016-11-24 parengiamajame teismo posėdyje, 400 EUR už 2016-12-01 vietos apžiūrą ir atstovavimą 2016-12-22 teismo posėdyje). Ieškinį atmetus, B. B., kuri atsakovų susitarimu patyrė minėtas išlaidas, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos šios pagrįstos išlaidos.

24Taip pat iš ieškovų priteistina 15,12 EUR pašto išlaidų valstybei (CPK 92, 96 str.).

25Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 259 – 260, 270 str., teismas

Nutarė

26ieškinį atmesti.

27Priteisti atsakovei B. B., a. k. ( - ), lygiomis dalimis iš ieškovų J. M., a. k. ( - ), I. B., a. k. ( - ), R. M., a. k. ( - ), ir A. P., a. k. ( - ), 1400 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

28Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų J. M., a. k. ( - ), I. B., a. k. ( - ), R. M., a. k. ( - ), ir A. P., a. k. ( - ), 15,12 EUR (penkiolika eurų 12 ct) pašto išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė, sekretoriaujant A.... 2. ieškovai prašė teismo nustatyti jiems priklausančiam žemės sklypui,... 3. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovams bendrosios... 4. Ieškovai ir jų atstovė advokatė S. Radionova teismo posėdžio metu... 5. J. M. papildomai paaiškino, kad pirmieji namai Nr. 11 ir Nr. 13 ( - ) gatvėje... 6. Ieškovė A. P. teismo posėdžio metu akcentavo, kad servitutas turėjo būti... 7. Ieškovas R. M. irgi aiškino, kad jokia technika nuo P. gatvės pusės... 8. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti jų... 9. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Rimvydas Jasevičius... 10. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. LR CK 4.37 str. 1 d. įtvirtinta, jog nuosavybės teisė yra išimtinė... 13. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens... 14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai J. M., R. M., I. B. ir A. P.... 15. Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2099 ha ploto... 16. Ieškovų ir atsakovų žemės sklypai turi vieną bendrą ribą, kuri... 17. Ieškovai prašė nustatyti 183 kv. m. ploto kelio servitutą (o pradiniu... 18. Byloje pateiktais dokumentais ir teismo posėdžio metu išklausius proceso... 19. Pripažintina, kad praeityje atsakovų žemės sklypo dalis buvo naudojama... 20. Nenustatyta ir kitokių objektyvių aplinkybių, kurioms esant nebūtų galima... 21. Teismas pažymi, kad teisės į kelio servitutą būtinumas apima... 22. Taigi, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad... 23. Pagal LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 24. Taip pat iš ieškovų priteistina 15,12 EUR pašto išlaidų valstybei (CPK... 25. Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 259 – 260, 270 str., teismas... 26. ieškinį atmesti.... 27. Priteisti atsakovei B. B., a. k. ( - ), lygiomis dalimis iš ieškovų J. M.,... 28. Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų J. M., a. k. ( - ), I. B.,... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas,...