Byla 2A-614-71/2012
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės, teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Grūstė“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 dienos sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Samsonas“ ieškinį atsakovui UAB „Grūstė“ dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Samsonas“ ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydamas iš atsakovo UAB „Grūstė“ priteisti už nesuteiktas marketingo atsakovei sumokėtus 88 240,93 Lt, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-6 b. l.).

5Ieškovas nurodė, kad jau eilę metų tiekia prekes (mėsos produktus) atsakovui pagal tarpusavyje sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis. Specifinės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, tokios kaip atsakovui suteikiamos prekybinės ir/ar marketinginės nuolaidos, atsakovo įsipareigojimas ieškovo gaminiams suteikti pozicijas jo prekybos tinkle ir tokių pozicijų suteikimo kaina bei apmokėjimo tvarka, buvo aptariamos pirkimo – pardavimo sutarčių prieduose Nr. 2. Iki 2008 m. sudarytose sutartyse ir jų prieduose, t.y. 2006 m. birželio mėn. 1 dienos sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2006/007/192 priede Nr. 2, punkte 1.1., šalys buvo susitarusios dėl 25 procentų dydžio prekybinės nuolaidos, ieškovo suteikiamos atsakovui nuo per kalendorinį mėnesį atsakovo nupirktų prekių kiekio (be PVM) pinigine išraiška. Pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, šalims suderinus prekių pardavimo apimtis, atsakovas apskaičiuodavo prekybinės nuolaidos sumą ir už šią sumą ieškovui išrašydavo kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą, o ieškovas, tiekdamas prekes, į PVM sąskaitą – faktūrą įrašydavo pilną prekės kainą be jokios nuolaidos. 2008 m. gegužės mėn. 31 dieną šalių pasirašytos sutarties Nr. TJ-08/055/237 priede Nr. 2 iki tol buvusi nuolaidų suteikimo tvarka pakito. Šalys susitarė dėl tokios pačios kaip iki tol ieškovo teikiamos 25 procentų dydžio prekybinės nuolaidos, tačiau ši nuolaida turėjo būti suteikiama iš karto, t.y. prekių pardavimo momentu nuolaidą įtraukiant į išrašomą už prekes PVM sąskaitą – faktūrą, o ne atsakovui mėnesio pabaigoje išrašant kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą. Minėtą sutartį šalys realiai pradėjo vykdyti nuo 2008 m. liepos mėnesio ir nuo šio laiko ieškovas atsakovui taikė 25 procentų dydžio prekybinę nuolaidą, ją įrašydamas į išrašomas už prekes PVM sąskaitas – faktūras ir, atitinkamai, tokia procentine išraiška sumažindamas mokėtinas sumas. Minėtu priedu, kaip ir eilę metų prieš tai, šalys taip pat buvo susitarusios ir dėl atsakovo ieškovui teikiamų marketingo paslaugų: privalomų produkcijos pozicijų pagal parduotuvių lygius. Už šias atsakovo suteiktas marketingo paslaugas ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui fiksuotą 1200,00 Lt + PVM, viso 1400,00 Lt atlygį. Pasibaigus kalendoriniam mėnesiui už šią sumą atsakovas pateikdavo ieškovui kreditinę PVM sąskaitą - faktūrą ir šalys atlikdavo tarpusavio įsiskolinimų užskaitą, šiomis sumomis sumažindamos atsakovo ieškovui mokėtinas sumas. Analogiškas susitarimas buvo padarytas šalims pasirašant 2010 m. gegužės mėn. 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. TJ-10/084/344 bei jos Priedą Nr. 1, tačiau atliekant ieškovo vidines patikros procedūras ieškovo įmonėje, buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio pabaigos, atsakovas ieškovui pateikdavo kreditines PVM sąskaitas - faktūras ne tik už privalomąsias prekių pozicijas pagal parduotuvių lygius, sutinkamai su sutarties priedo Nr. 2 punktu Nr. 1.1, bet ir už marketingo paslaugas, dėl kurių teikimo šalys nesusitarė, t.y. 25 procentų dydžio nuo praėjusį kalendorinį mėnesį nupirktų prekių kiekio ir už šią sumą taip pat buvo atliekamos tarpusavio įsiskolinimų užskaitos. Tokiu būdu dėl žmogiškojo faktoriaus nulemtos klaidos, neatsižvelgus į 2008 m. pirkimo - pardavimo sutarties priedo Nr. 2 pasikeitimus, buvo taikoma ir senoji, ir naujoji tvarka, t.y. ieškovas taikė atsakovui 25 procentų prekybinę nuolaidą, o atsakovas dar papildomai išrašydavo kreditines sąskaitas 25 procentų dydžio nuolaidai nuo pasiektos prekių apyvartos per kalendorinį mėnesį, tokiu būdu sutartyje ir jos priede sulygtas nuolaidas (jų sumas) sudvigubinant. 2011 m. gegužės mėn. 20 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas permokėtas sumas grąžinti, tačiau 2011 m. birželio mėn. 1 d. atsakovas pateikė atsakymą į pretenziją, grąžindamas koreguojančias sąskaitas ir nurodydamas, kad teikė marketingo paslaugas sutinkamai su žodine sutartimi ir šių paslaugų apmokėjimui pateikdavo ieškovui kreditines sąskaitas 25 procentų dydžio nuo per praėjusį mėnesį nupirkto ieškovo prekių kiekio pinigine išraiška atlygiui. Nesutikdamas su tokiu atsakovo teiginiu dėl žodinio susitarimo, ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, rengdamas sutarties, tekstą pats eliminavo galimybę sudaryti, bet kokius žodinius susitarimus, 2008 m. gegužės mėn. 31 dienos sutarties Nr. TJ-08/055/237 punkte 12.5. įtvirtindamas išankstinį sutarties šalių susitarimą visus sutarties pakeitimus ir/ar papildymus privalomai įforminti raštu pasirašant abiem sutarties šalims, todėl ieškovas teigia, kad atsakovas ieškovui marketingo paslaugų, neaptartų minėtų sutarčių prieduose, jai neteikė, jokių žodinių susitarimų dėl tokių paslaugų teikimo ieškovas su atsakovu nesudaė.

6Atsakovas UAB „Grūstė“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (1 t., 128-130 b. l.). Nurodė, kad jau eilę metų tarp ieškovo ir atsakovo egzistavo žodinis susitarimas dėl marketingo paslaugų. Kiekvienais metais vykstant šalių atstovų deryboms dėl naujos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo aptariamos ir su marketingo paslaugų teikimu susijusios detalės. Atsakovas pažymėjo, kad informacija apie su marketingo paslaugomis susijusias konkrečias procentines nuolaidas, kurias iš ieškovo gaudavo atsakovas, yra komercinė paslaptis, todėl siekiant, kad jos nesužinotų didieji prekybos tinklai, tokie kaip MAXIMA, IKI, NORFA ir RIMI, kuriems ieškovas neabejotinai taip pat skiria tam tikro dydžio nuolaidas marketingui, dėl marketingo paslaugų ir apmokėjimo už jas kiekvienais metais buvo susitariama tik žodžiu. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad už suteiktas marketingo paslaugas 2008 m. liepos mėnesio – 2011 m. kovo mėnesio laikotarpyje ieškovo jai išrašytas PVM sąskaitas – faktūras pripažino, jas priėmė ir įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, o tai, atsakovo nuomone, patvirtina, jog tarp šalių iš tiesų buvo sudarytas susitarimas dėl marketingo paslaugų. Paaiškino, kad pagal 2008-05-31 sutarties priedo Nr. 2 4 puntą ir 2010-05-01 sutarties 4.2. punkto sąlygas tarp šalių buvo tik susitarimas dėl prekių pozicijų tam tikrose atsakovo parduotuvėse ir apmokėjimo būtent už tai, o marketingo paslaugos, kurias ieškovas atsakovui atliko, buvo ieškovo produktų priežiūra prekių lentynose, juos reklamuojančių reklaminių akcijų, degustacijų bei pristatymų darymas atsakovo prekybos tinklo parduotuvėse ar kitoks ieškovo produktų reklamavimas ar pristatymas pirkėjui. 2011 m. balandžio mėnesį, vedant derybas su ieškovu, dėl naujos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, šis atsisakė toliau apmokėti už marketingines paslaugas, reikalaudamas jas atlikti be jokio užmokesčio, atsakovui atsisakius tai daryti. Aplinkybei apie ieškovui teiktas marketingo paslaugas patvirtinti atsakovas pateikė teismui pažymą bei kai kurių ieškovo produkcijos reklaminių plakatų kopijas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Grūstė“ ieškovui UAB „Samsonas“: - 88240,93 Lt skolos, 6% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė 2647,28 Lt žyminio mokesčio (2 t., 64-69 b. l.).

9Teismas išanalizavęs šalių pateiktą rašytinę medžiagą, liudytojų bei šalių atstovų paaiškinimus, konstatavo, jog ieškovo UAB „Samsonas“ ir atsakovo UAB „Grūstė“ komerciniai santykiai atsirasdavo ir pasibaigdavo rašytinių sutarčių pagrindu, kurias parengdavo išskirtinai atsakovas UAB „Grūstė“. Minėtos pirkimo – pardavimo bei reklamos paslaugų sutartys patvirtina ieškovo UAB „Samsonas“ nurodytą aplinkybę, jog net ir dėl konkrečiu laikotarpiu teikiamos trumpalaikės paslaugos tarp šalių buvo sudaromos rašytinės sutartys.

10Teismas pažymėjo, kad atsakovui UAB „Grūstė“, ruošusiai 2008 m. gegužės 31 dienos šalių pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. TJ-08/055/237, turėjo būti gerai žinoma šios sutarties 12.5. punkte nurodyta nuostata, jog „Šios sutarties pakeitimai ir/ar papildymai turi būti įforminami raštu ir pasirašomi abiejų šalių“. Teismas sprendė, kad šios nuostatos nesilaikymas, sudarant galimai egzistavusius žodinius susitarimus, negalėtų sukelti neigiamų pasekmių tinkamai sutarties sąlygas vykdžiusiai sutarties šaliai, t.y. ieškovui UAB „Samsonas“, todėl teismas tai vertino netinkamai vykdžiusios sutarties šalies, t.y. atsakovo UAB „Grūstė“ nenaudai, ir pripažino veikimu savo rizika.

11Atsakovo UAB „Grūstė“ paaiškinimą, neva žodinis susitarimas dėl teiktinų marketingo paslaugų tarp šalių buvo sudarytas siekiant išvengti informacijos nutekėjimo apie iš ieškovo gaunamų nuolaidų dydžius, teismas vertintino kritiškai, kadangi pasirašant minėtas pirkimo – pardavimo sutartis, šalys susitarė, jog jose esanti informacija yra konfidenciali ir sutarties šalys įsipareigoja neskelbti šios informacijos tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Atsakovo UAB „Grūstė“ aplinkybė, jog informacija apie su marketingo paslaugomis susijusias konkrečias procentines nuolaidas, kurias iš ieškovo UAB „Samsonas“ gaudavo atsakovas UAB „Grūstė“, yra bendrovės komercinė paslaptis, teismas laikė nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais.

12Duomenų apie tai, kad atsakovas UAB „Grūstė“ būtų parengęs teisės aktus ir su jais supažindinęs savo darbuotojus byloje nėra, o nesant lokalinių teisės aktų, nurodančių, kas būtent bendrovėje pripažįstama komercine paslaptimi, atsakovo UAB „Grūstė“ teiginys, jog žodinis susitarimas dėl marketingo paslaugų teikimo buvo sudarytas žodžiu, siekiant išsaugoti bendrovės komercinę paslaptį, teismo atmestas kaip nepagrįstas.

13Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys, dar iki ieškinio padavimo teismui, bandė šį ginčą spręsti pačios ir UAB „Grūstė“ iš pradžių sutiko su UAB „Samsonas“ pretenzijomis, tačiau su jų pasiūlytomis sąlygomis, pagal kurias atsiskaitymas su UAB Samsonas“ truktų daugiau nei 20 metų, ieškovas nesutiko. Be to, ir bylos nagrinėjimo teisme metu šalys abipusių nuolaidų būdu bandė rasti kompromisą, tačiau joms tai padaryti vis dėl to nepavyko. Teismas sprendė, kad ieškovas UAB „Samsonas“ pagrįstai, remiantis tarpusavio su atsakovu pasirašytomis rašytinėmis sutartimis, reikalauja priteisti iš atsakovo UAB „Grūstė“ 88 240,93 Lt, todėl ieškovo ieškinį tenkintino visiškai.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu UAB „Grūstė“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., 72-79 b. l.).

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime nenurodė jokio nei faktinio, nei juridinio ieškinio tenkinimo pagrindo, iš esmės ieškovo reikalavimą tenkino tik vienu pagrindu, t.y. remdamasis bendraisiais prievolių atsiradimo pagrindais, dėl kito ieškovo nurodytojo reikalavimo tenkinimo pagrindo, sutartinės civilinės atsakomybės pagrindų, net nepasisakė. Laiko, kad ieškovo reikalavimas turėjo būti grindžiamas arba CK X skyriaus normomis (CK 6.145 - 6.153 str. str.), reguliuojančiomis restitucijos taikymą, arba CK XX skyriaus normomis (CK 6.237 -6.242 str. str.), reglamentuojančiomis kitais pagrindais atsirandančias prievoles, t.y. šiuo atveju – nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą. Teismas nesprendė materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimo bei netaikė tų materialinės teisės normų, kurias duotu atveju privalėjo taikyti, to pasėkoje byla buvo išnagrinėta neteisingai;

182. Teismas sprendime nepasisakė būtent dėl to, kad ieškovas, priimdamas iš atsakovo ginčo PVM sąskaitas – faktūras, jas užskaitydamas, įtraukdamas į savo buhalterinę apskaitą ir apmokėdamas, be to, dėl jų pagrįstumo neprieštaraudamas ir kas pusę metų tarp šalių pasirašytuose skolų suderinimo aktuose, iš esmės atliko ne ką kitą, kaip šalių žodinės prievolės dėl marketingo paslaugų pripažinimą bei šios prievolės įvykdymo patvirtinimą;

193. Byloje pažeisti tiek rungimosi ir dispozityvumo principai, numatyti LR CPK 12 ir 13 straipsniuose, tiek teismo pareiga kiekvienu atveju priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei jame pasisakyti dėl visų šalių byloje pareikštų reikalavimų, todėl teismui pažeidus šias procesinės teisės normas, byla išspręsta neteisingai, neatskleista bylos esmė, o skundžiamas teismo sprendimas tuo pagrindu turi būti panaikintas;

204. Teismo atliktas įrodymų vertinimas, taip pat kaip ir visiškai nepagrįstas pasisakymas sprendime apie tai, kad informacija apie su marketingo paslaugomis susijusias konkrečias procentines nuolaidas esą buvo ne ieškovo, bet atsakovo bendrovės komercinė paslaptis, rodo tai, jog šiuo atveju teismas tyrė ir vertino, nors ir nepagrįstai, tik išimtinai ieškovo pateiktus įrodymus.

21Apeliantas teigia, kad pagal faktinę padėtį ieškovas atsakovui už marketingo paslaugas mokėjo net nuo 2006 m., taip pat įvertinant ir patį ginčo PVM sąskaitų – faktūrų pateikimo ieškovui apmokėti ir apmokėjimo mechanizmą, tai, kad visą apmokėjimo procesą ieškovo bendrovėje vykdė ir kontroliavo kvalifikuoti ieškovo darbuotojai – specialistai, tai, kad ieškovas yra didelė verslo įmonė su taip pat didele ir dalyvavimo versle bei sutarčių sudarymo ir vykdymo patirtimi, teismui tikrai neturėjo kilti jokių abejonių, kad ieškovo reikalavimas yra neteisėtas bei jį tenkinti nebuvo jokio pagrindo.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Samsonas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 dienos sprendimą palikti nepakeistą (2 t., 126-133 b. l).

23Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

241. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tarp šalių neva buvo sudaryta žodinė sutartis, kadangi atsakovas, rengdamas sutarties tekstą pats eliminavo galimybę sudaryti bet kokius žodinius susitarimus: sutarties Nr. TJ-08/055/237 punktas 12.5. įtvirtina išankstinį sutarties šalių susitarimą visus sutarties pakeitimus ir/ar papildymus privalomai įforminti raštu, pasirašant abiems sutarties šalims. Jokių kitų atliktų marketingo veiksmų objektyvaus patvirtinimo per visą teismo procesą atsakovas nepateikė. Teisme apklaustų liudytojų parodymai yra bendro pobūdžio parodymai, nesudarantys teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimus. Teismas tiek rašytinius, tiek žodinius duomenis vertino kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų įrodomąją vertę, kartu su kitais nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais, todėl tinkamai ir pagrįstai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei darė atitinkamas pagrįstas išvadas;

252. Įstatymas nustato tik esminius reikalavimus sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui, tačiau jo neapriboja nei lapų skaičiumi, nei sudedamųjų dalių apimtimi. Teismas nebūtinai turi įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno ginčo šalių argumento ar įrodymo įrodomosios reikšmės, teismas vertina įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas.

263. Atsakovo teiginiai apie neva žodžiu sudarytą slaptą papildomų marketingo paslaugų teikimo sutartį yra ne kas kitą, kaip reikalavimas pripažinti sutartinės atsakomybės proporcijų keitimą, kartu pripažįstant ir vienašališką šalių sudarytos sutarties keitimą, pažeidžiant LR CK 6.223 straipsnio nuostatas;

274. Pareiga teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme atsakovo buvo įgyvendinama nesąžiningai – nebuvo siekiama laiku pateikti visų bylai reikšmingų įrodymų, todėl atsakovo pateikti dokumentai apeliaciniame procese turėtų būti vertinami kaip nauji įrodymai ir atmesti.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

32Dėl materialinių teisinių santykių kvalifikavimo, tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir ginčo santykio aiškinimo

33Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Samsonas“ ir atsakovas UAB „Grūstė“ 2006 m. birželio 1 d. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2006/007/192, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui prekes, o atsakovas sutarties nustatyta tvarka ir terminais priimti prekes ir už jas sumokėti. Prie minėtos sutarties, šalys pasirašydamos priedą Nr. 2, susitarė, kad ieškovas UAB „Samsonas“ teiks atsakovui UAB „Grūstė“ 25% prekybinę nuolaidą nuo per kalendorinį mėnesį nupirkto prekių kiekio pinigine išraiška (be PVM mokesčio). Ši nuolaida bus suteikiama pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, suderinus prekių pardavimus – pirkimus, išrašant kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą. Minėtos sutarties priedu Nr. 2 nustatyta nuolaidų tvarka buvo pakeista 2008 m. gegužės 31 dieną šalims pasirašius pirkimo – pardavimo sutartį Nr. TJ-08/055/237 ir jos priedą Nr. 2, kuriuo šalys susitarė, jog ieškovo gaminamai produkcijai parduodant ją atsakovui bus taikoma 25% fiksuota nuolaida. Šalys, pasirašydamos 2010 m. gegužės 1 dieną pirkimo pardavimo sutartį Nr. TJ-10/084/344 ir jos priedą Nr. 1, susitarė dėl fiksuotos 30% nuolaidos ieškovo gaminamiems mėsos gaminiams parduodamiems atsakovui. Per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 31 dienos iki 2011 m. kovo 31 dienos atsakovas UAB „Grūstė“ pateikė ieškovui UAB „Samsonas“ apmokėti 33 PVM sąskaitas – faktūras, už kas mėnesį suteiktas marketingo paslaugas, kurių bendra suma 88240,93 Lt. Per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 31 dienos iki 2011 m. balandžio 30 dienos atsakovas UAB „Grūstė“ taip pat pateikė ieškovui UAB „Samsonas“ apmokėti 33 PVM sąskaitas – faktūras už suteiktas prekių pozicijas ieškovo parduotuvėse pagal 2008 m. gegužės 31 dienos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. TJ-08/055 priedą Nr. 2.

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieškovo UAB „Samsonas“ ieškinį tenkino. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti naikinamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.

35Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesprendė materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimo bei netaikė tų materialinės teisės normų, kurias privalėjo taikyti, ko pasėkoje byla buvo išnagrinėta neteisingai ir netinkamai.

36Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžia ieškinio ribas. Taigi asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) bei pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Teismas ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsiliepimo į ieškinį pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, kokiu pagrindu atsakovas atliko marketingo paslaugas ir, ar ieškovas privalo sumokėti atsakovui už nesuteiktas paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, pagrįstai rėmėsi bendraisiais prievolių atsiradimo ir sutartinės atsakomybės pagrindais.

37Apelianto argumentas, kad teismas netinkamai pritaikė ar nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, todėl nenustatė tikrųjų sutarties šalių ketinimų, laikytinas nepagrįstu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Grūstė“, sudarydamas ir pasirašydamas sutartį, ne tik, kad sutiko su visomis jos sąlygomis, tačiau ir pats ją parengė, t.y. savo iniciatyva į sutartį įtraukė sąlygą dėl draudimo daryti bet kokius sutarties pakeitimus be raštiško šalių susitarimo, taigi ir bet kokias žodines sutartis. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas sutarties sąlygas būtų ginčijęs, būtų išreiškęs valią keisti sutarties sąlygas. Teismo pagrįstai pastebėta, kad net ir dėl konkrečiu laikotarpiu teikiamos trumpalaikės paslaugos tarp šalių buvo sudaromos tik rašytinės sutartys, todėl atsakovas, kaip verslu užsiimantis juridinis asmuo, laisva valia prisiimdamas sutartines prievoles, turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti sutarčių turinį ir ribas. Atsakovo ginčijama sutarties sąlyga nenumato jokių išimčių, nes šalys susitarė, jog visos ir bet kokios prekių pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik sutarties šalims dėl to raštu susitarus, todėl ši išlyga taikytina visiems be išimties sutarties pakeitimams. Tai, kad atsakovas pats ruošė sutartis, numatydamas privalomąją sutarties keitimo sąlygų raštu procedūrą, jį ne tik įpareigoja tinkamai vykdyti savo iškeltas sutartines sąlygas, bet ir suponuoja pareigą visus sutarties pakeitimus įforminti raštu, tuo užsitikrinant savo teisėtų interesų ir teisių realizavimą.

38Pažymėtina ir tai, kad šalys tarpusavio santykius grindžia sudaromomis rašytinėmis pirkimo – pardavimo sutartimis, parengtomis paties atsakovo, kuriose detalizuojamos prekių įsigijimo sąlygos, o sutarties prieduose įvardijamos papildomos specifinės sąlygos, apimančios nuolaidų sistemą, teikiamas paslaugas bei jų apmokėjimo tvarką. Minėtų sutarčių prieduose šalys raštu susitarė dėl visų viena kitai teikiamų nuolaidų ir/ar paslaugų: 1.1. punktu susitarė dėl 25 procentų dydžio prekybinės nuolaidos, o numatytą galimai taikytiną marketingo nuolaidą (punktas 1.2.) pažymėjo kaip netaikomą bei nustatė ieškovo mokėtiną mokestį atsakovui už suteikiamas produkcijos pozicijas (punktas 4), o taip pat aptarė pagal šį susitarimą taikomos nuolaidos ir mokėtinų sumų apskaičiavimo tvarką. Minėtas priedas nedviprasmiškai reglamentuoja baigtinį paslaugų ir nuolaidų sąrašą, nes atsakovas rengdamas sutarties tekstą pats eliminavo galimybę sudaryti, bet kokius žodinius susitarimus: sutarties Nr. TJ-08/055/237 punktas 12.5.,įtvirtina išankstinį sutarties šalių susitarimą visus sutarties pakeitimus ir/ar papildymus privalomai įforminti raštu pasirašant abiems sutarties šalims.

39Dėl teisino sprendimo motyvuojamosios dalies pakankamumo

40Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas privalo savo sprendime atsakyti į visus šalių reikalavimus bei atsikirtimus ir dėl kiekvieno iš jų pasisakyti, kadangi priešingu atveju, tai turėtų būti laikoma imperatyvių procesinių teisės normų pažeidimu.

41LR CPK 270 straipsnis numato teismo sprendimo turinį, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatymas nustato tik esminius reikalavimus sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui, tačiau neapriboja nei lapų skaičiumi, nei sudedamųjų dalių apimtimi. Pažymima, kad teismas nebūtinai turi įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno ginčo šalių argumento ar įrodymo įrodomosios reikšmės, teismas vertina įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; ir kt). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 dienos nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

42Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą, analizavo ieškovo įrodinėjamų sutartinių santykių aplinkybes, atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, jų pagrindu konstatavo nustatytus faktus ir priimtame sprendime išdėstė jų teisinį vertinimą bei kvalifikavo šalių ginčo santykius pagal teisės normas, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas, pažeisdamas LR CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas priėmė nepakankamai motyvuotą sprendimą.

43Dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų ir įrodymų vertinimo

44Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, kadangi išimtinai vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus, atmestinas kaip nepagrįstas.

45LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo, vertinant įrodymus, padarytus teisės normų pažeidimus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs.

46Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas neįrodė aplinkybių patvirtinančių apie šalių žodinių susitarimų dėl marketingo paslaugų egzistavimą apskritai. Byloje atsakovas neįrodė, jog informacija apie su marketingo paslaugomis susijusias konkrečias procentines nuolaidas, kurias iš ieškovo gaudavo atsakovas, yra atsakovo komercinė paslaptis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad nepatvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais yra ir atsakovo 2011-10-26 pažyma „Dėl marketingo paslaugų“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo UAB „Grūstė“ teismui pateiktoje 2011-10-26 pažymoje „Dėl marketingo paslaugų“ Nr. S-2910, išdėstytos ieškovui UAB „Samsonas“ teiktos marketingo paslaugos, nepatvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais, galinčiais pagrįsti pažymoje nurodytas aplinkybes apie TAUPYK ženklu pažymėtos akcijos reklamas vietiniame Mažeikių laikraštyje „Santarvė“ bei vietiniame Akmenės laikraštyje „Vienybė“, akcijų ir degustacijų pristatymų reklamas vietinėje radijo stotyje „Mažeikių aidas“, išlaidas specialiems lauko bei vidaus reklamai skirtiems plakatams ir pan. Byloje esantis įrodymas „Pirkėjo operacijos“ paneigia buvus žodiniam susitarimui dėl ieškovui UAB „Samsonas“ teiktų marketingo paslaugų, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtoje lentelėje prekių apyvarta ženkliai padidėjo, ne kai neva pagal žodinį susitarimą įvairias reklamos paslaugas ieškovui teikė atsakovo UAB „Grūstė“ darbuotojai, o būtent tuo laikotarpiu, kai ieškovas UAB „Samsonas“ sudarinėjo atskiras rašytines reklamos paslaugų sutartis su „AVS prekyba“ bei atsakovu UAB „Grūstė“. Teismas tik akcentavo galimus ekonominio sunkmečio nuosmukio padarinius.

47Dėl naujų įrodymų pateikimo

48Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju atsižvelgia į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimą (LR CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal LR CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė, neva jau ankščiau egzistavusias žodines sutartis dėl marketingo paslaugų teikimo, įrodančias 2006 m. ir 2007 m. PVM sąskaitas – faktūras „Už marketingo paslaugas“ (2 t., 81-122 b. l.). Apeliantas nepateikė jokių argumentų dėl būtinybės minėtus įrodymus pateikti tik apeliacijoje.

49Apelianto pateikti dokumentai tik patvirtina aplinkybę, kad pats atsakovas netinkamai vykdė savo funkcijas, apskaitos dokumentus pildė neatsakingai. Pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų analizė leidžia teigti, kad minėtos sąskaitos yra išrašytos pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, per tą praėjusį mėnesį gautų prekybinių nuolaidų (25 proc. nuo prekių apyvartos per mėnesį) vertinei išraiškai. Taigi, šios sąskaitos buvo išrašytos sutinkamai su to laikotarpio pirkimo pardavimo sutarčių sąlygomis, kaip antai 2006 m. birželio mėn. 01 dieną sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2006/007/192 priede Nr.2, punktu 1.1., kuriuo šalys buvo susitarusios dėl 25 procentų dydžio prekybinės nuolaidos, ieškovo suteikiamos atsakovui nuo per kalendorinį mėnesį atsakovo nupirktų prekių kiekio (be PVM) pinigine išraiška. Pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, atsakovas turėjo apskaičiuoti prekybinės nuolaidos sumą ir šiai sumai ieškovui išrašyti kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą, įvardindamas ją kaip prekybinę nuolaidą, koreguojančią už prekes mokėtiną sumą, o ne kaip suteiktas marketingo paslaugas. Toks įrašas apskaitos dokumente tik įrodo ne suteiktos paslaugos faktą, o atsakovo nepakankamą kompetenciją, didesnę dalį atliekamų veiksmų įvardijant vienu, esmės neatitinkančiu, pavadinimu, ir taip laisvai, pagal savo poreikius, interpretuojant tarp šalių sudarytą rašytinę sutartį.

50Teisėjų kolegija pirmosios instancijos išvadą, kad pakankamai ilgai tarp šalių UAB „Samsonas“ ir UAB „Grūstė“ egzistuojant komerciniams santykiams, kurie nuo 2006 metų buvo grindžiami rašytinėmis pirkimo pardavimo sutartimis bei jų priedais, šalims 2008 m. gegužės 31 dieną ir 2010 m. gegužės 1 dieną, pasirašius naujas pirkimo pardavimo sutartis bei jų priedus ir pakeitus iki tol galiojusią nuolaidų taikymo tvarką, nors senosioms sutartims nebegaliojant, tačiau atsakovui UAB „Grūstė“ kartu su naująja nuolaidų tvarka tebetaikant ir senąją tvarką, UAB „Grūstė“ iš UAB „Samsonas“ nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2010 m. birželio mėn. gavo ne 25%, kaip numatyta 2008 m. gegužės 31 dienos pirkimo pardavimo sutarties priede Nr. 2, o nepagrįstai gavo 50% prekybinę nuolaidą, o nuo 2010 m. birželio mėn. gavo ne 30%, kaip numatyta 2010 m. gegužės 1 dienos pirkimo pardavimo sutarties priede Nr. 2, o nepagrįstai gavo 55% prekybinę nuolaidą, laiko teisėta, todėl ieškovo ieškinys buvo tenkintas pagrįstai.

51Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

52Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 dienos nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 dienos nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 dienos nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.), todėl dėl kitų nurodytų argumentų, liečiančių šį aspektą, teisėjų kolegija plačiau nepasisakys, nes visiškai pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

54Byloje nepateikta duomenų apie ieškovo UAB „Samsonas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jos nepriteistinos.

55Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

56Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Samsonas“ ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono... 5. Ieškovas nurodė, kad jau eilę metų tiekia prekes (mėsos produktus)... 6. Atsakovas UAB „Grūstė“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (1... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas išanalizavęs šalių pateiktą rašytinę medžiagą, liudytojų bei... 10. Teismas pažymėjo, kad atsakovui UAB „Grūstė“, ruošusiai 2008 m.... 11. Atsakovo UAB „Grūstė“ paaiškinimą, neva žodinis susitarimas dėl... 12. Duomenų apie tai, kad atsakovas UAB „Grūstė“ būtų parengęs teisės... 13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys, dar iki ieškinio padavimo... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliaciniu skundu UAB „Grūstė“ prašo panaikinti Mažeikių rajono... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 17. 1. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime nenurodė jokio nei faktinio, nei... 18. 2. Teismas sprendime nepasisakė būtent dėl to, kad ieškovas, priimdamas iš... 19. 3. Byloje pažeisti tiek rungimosi ir dispozityvumo principai, numatyti LR CPK... 20. 4. Teismo atliktas įrodymų vertinimas, taip pat kaip ir visiškai... 21. Apeliantas teigia, kad pagal faktinę padėtį ieškovas atsakovui už... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Samsonas“ prašo atsakovo... 23. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 24. 1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tarp šalių neva buvo sudaryta žodinė... 25. 2. Įstatymas nustato tik esminius reikalavimus sprendimo motyvuojamosios... 26. 3. Atsakovo teiginiai apie neva žodžiu sudarytą slaptą papildomų... 27. 4. Pareiga teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme atsakovo buvo... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Apeliacinis skundas atmestinas.... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 32. Dėl materialinių teisinių santykių kvalifikavimo, tikrųjų sutarties... 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Samsonas“ ir atsakovas UAB... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 35. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesprendė... 36. Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas... 37. Apelianto argumentas, kad teismas netinkamai pritaikė ar nesivadovavo... 38. Pažymėtina ir tai, kad šalys tarpusavio santykius grindžia sudaromomis... 39. Dėl teisino sprendimo motyvuojamosios dalies pakankamumo... 40. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas privalo savo... 41. LR CPK 270 straipsnis numato teismo sprendimo turinį, tačiau teisėjų... 42. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių... 43. Dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų ir įrodymų... 44. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai atliko įrodymų... 45. LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį... 46. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas neįrodė aplinkybių patvirtinančių... 47. Dėl naujų įrodymų pateikimo... 48. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju atsižvelgia į naujų įrodymų... 49. Apelianto pateikti dokumentai tik patvirtina aplinkybę, kad pats atsakovas... 50. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos išvadą, kad pakankamai ilgai tarp... 51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai... 52. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 54. Byloje nepateikta duomenų apie ieškovo UAB „Samsonas“ turėtas... 55. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 56. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 dienos sprendimą...