Byla 2YT-5205-435/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant Pareiškėjų V. G., T. L. ir suinteresuoto asmens Z. L. atstovui advokatui Valteriui Aleknai, suinteresuotam asmeniui I. K., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. G., T. L., Z. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. G. ir T. L. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. K. ir Z. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2Pareiškėjai prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. ir T. L. po V. G. mirusio ( - ) mirties, atsiradusį palikimą priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti.

3Pareiškime nurodo, kad 1980 m. balandžio 11 d. V. G. sudarė santuoką su Z. I. G. ir apie tai registre yra atliktas įrašas. Jiems gyvenant santuokoje ( - ) gimė dukra T. G.. Gimimas yra registruotas gimimo metrikų knygoje. ( - ) gimė sūnus V. G.. 1993 m. birželio 18 d. V. G. santuoką su Z. G. nutraukė. Dar iki santuokos sudarymo V. G. turėjo dukrą I. G.. Po santuokos sudarymo I. G. pavardė - Karčiauskienė. ( - ) mirė V. G.. Iki mirties jis gyveno, nors ir santuoka buvo nutraukta, kartu su Z. G. ir sūnumi V. G., adresu ( - ), Kaune. Po V. G. mirties atsiradusį palikimą iš karto po laidotuvių priėmė sūnus V. G. ir dukra -T. L.. Tai - namų apyvokos daiktus (virtuvės komplektą, svetainės baldų komplektą, miegamojo baldų komplektą, spintą „Jovaras“, prieškambario baldus), buities reikmenis (šaldytuvą, televizorių, mikrobangų krosnelę ir t. t.), šeimos relikvijas ir kt. Po V. G. mirties dalį namų apyvokos daiktų, dalį nuotraukų ir knygas paėmė dukra T. L.. Kito registruotino turto nebuvo. Butas, esantis ( - ), Kaune yra registruotas Z. L. vardu. Visą turtą, likusį po V. G. mirties, V. G. ir T. L. valdo ir naudoja kaip savą, pilnai juo disponuoja. Pareiškėjai manė, kad būdami pirmos eilės paveldėtojais į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, galės kreiptis, bet kuriuo metu. Šiuo metu notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimų.

42016-03-03 Kauno apylinkės teisme gautas suinteresuotojo asmens I. K. atsiliepimas kuriame nurodyta, kad ji pageidauja, jog tėvo V. G. turtas būtų padalintas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Teismo posėdžio metu suinteresuotas pripažino, kad po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Kas po tėvo mirties gyveno mirusio V. G. bute nežino ir žinoti negali, kadangi su tėvo kitais V. G. vaikais nebendravo. Klausimą dėl pareiškimo tenkinimo spręsti paliko teismo nuožiūra.

52016-03-14 Kauno apylinkės teisme gautas Z. L. atsiliepimas į patikslintą pareiškimą. Atsiliepime nurodyta, kad ji pageidauja, jog pareiškėjų patikslintas pareiškimas būtų patenkintas.

6Teismo posėdžio metu pareiškėjų V. G., T. L. ir suinteresuotojo asmens Z. L. atstovas patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė tenkinti.

7Teismo posėdžio metu liudytoja D. A. paaiškino, kad ji visą gyvenimą gyvena Kauno mieste. Ji yra V. G. ir T. L. pusseserė. Su šiais giminaičiais bendrauja labai seniai. Bute teko lankytis. Prisimena, kad pareiškėjų tėtis mirė maždaug 2006 metais birželio mėnesį, bute anksčiau gyveno V. G. su šeima, vėliau V. G. su seserimi T. L., o šiuo matu ten gyvena T. L.. Jos žiniomis, V. G. ir T. L. butą prižiūrėjo, pagal finansines galimybes atliko remontus.

8Teismo posėdžio metu T. L. paliudijo, kad gyvena adresu ( - ), Kaune. Jis yra T. L. buvęs vyras, su kuria 2002 metais susituokė ir 2012 metais išsiskyrė. Šiek tiek pažinojo ir velionį V. G.. V. G. dar būnant gyvam bute ( - ), Kaune, gyveno Z. L., V. G. ir T. L.. Velionis juos kartais aplankydavo ir pagyvendavo kartu. Po 2002 metų Z. L. išvažiavo į Vokietiją ir bute apsigyventi leido jam. 2006 metais birželio mėn. V. G. mirė. Po V. G. mirties bute liko gyventi pareiškėjai ir jis. Z. L. iš Vokietijos grįžinėdavo maždaug kas 3 mėnesius. Po tėvo mirties už mokesčius visada mokėjo T. L. ir V. G. (prie mokesčių prisidėdavo ir jis pats). Apie tai, kad Valerijus turėjo kitą dukrą žinojo. Ji minėtame bute nesilankydavo, kiek žino, tėvas su kita savo dukra nebendraudavo. Dėl ko buvo nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai pasakyti negali. Po mirties butas buvo kapitališkai suremontuotas (durys, santechnika, elektros instaliacija, grindys, baldai, vonia, tualetas). Buto remontus daryti pradėjo po tėvo mirties. Z. L. šiuo metu jam leidžia gyventi minėtame bute. Už butui teikiamas paslaugas įsiskolinimų nėra.

9Posėdžio metu liudytojas R. P. parodė, kad Kaune gyvena nuo pat vaikystės. Jis yra V. G. ir T. L. pusbrolis. Su pusbroliais bendrauja nuo vaikystės, pusbroliai gyveno buto adresu ( - ), Kaune. Dar anksčiau bute gyveno V. G., T. L., Z. L., kartais ir V. G.. Butas vieno kambario. D. V. G. laidotuvėse. Po jo mirties bute gyventi liko V. G. ir T. L.. Jie butą pradėjo tvarkyti, jiems padėjo ir T. L.. Po V. G. mirties Z. L. pradėjo važinėti į užsienį. I. K. nepažįsta, apie tai, kad V. G. turėjo kitą dukterį jam nebuvo žinoma.

10Pareiškimas tenkintinas visiškai.

11Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

12Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant nurodytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

13Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

14Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

15Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų ir suinteresuoto asmens I. K. tėvas, suinteresuoto asmens Z. L. buvęs sutuoktinis, V. G. mirė 2006-06-20 (16, 17, 18, 19, 21 b. l.). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Z. L. vardu, Z. L. ir jos buvusiam sutuoktiniui V. G. gyvenant santuokoje įregistruotas butas esantis adresu ( - ), Kaune (unik. Nr. ( - )) (23 b. l.). V. G. mirus dėl jo turto paveldėjimo į Kauno miesto 22-antrojo notaro biuro notarę, laikotarpiu nuo 2006-06-20 iki 2016-01-21 niekas nesikreipė (20 b. l.). Liudytojai D. A., T. L. ir R. P. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog po V. G. mirties bute esančiame adresu ( - ), Kaune, toliau gyveno ir juo rūpinosi (mokesčius mokėjo, remontavo) pareiškėjai V. G. ir T. L.. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjai V. G. ir T. L. turi teisę paveldėti turtą pagal įstatymą (CK 5.11 str., 5.13 str.).

16Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, darytina išvada, jog pareiškėjai, V. G. vaikai - V. G. ir T. L., savo aktyviais veiksmais – po velionio mirties gyvendami bute, visą šį būstą prižiūrėjo kaip savo, mokėjo mokesčius, t. y. priėmė palikimą po V. G. mirties, faktiškai pradėdami valdyti jam priklausiusį turtą.

17Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjai neturi galimybių.

18Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjai įgyjant teisę priimti palikimą po tėvo mirties, todėl pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 8 p.).

19Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

20Valstybė šioje byloje patyrė 4,47 Eur (15,08 Lt) išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš pareiškėjų nepriteistinos, kadangi kiekvienam iš jų tenkanti į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 44 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas

Nutarė

22Pareiškimą patenkinti visiškai.

23Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., a. k. ( - ) ir T. L., a. k. ( - ) priėmė palikimą po V. G., a. k. ( - ) mirusio ( - ), mirties, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.

24Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant... 2. Pareiškėjai prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nustatyti... 3. Pareiškime nurodo, kad 1980 m. balandžio 11 d. V. G. sudarė santuoką su Z.... 4. 2016-03-03 Kauno apylinkės teisme gautas suinteresuotojo asmens I. K.... 5. 2016-03-14 Kauno apylinkės teisme gautas Z. L. atsiliepimas į patikslintą... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėjų V. G., T. L. ir suinteresuotojo asmens Z.... 7. Teismo posėdžio metu liudytoja D. A. paaiškino, kad ji visą gyvenimą... 8. Teismo posėdžio metu T. L. paliudijo, kad gyvena adresu ( - ), Kaune. Jis yra... 9. Posėdžio metu liudytojas R. P. parodė, kad Kaune gyvena nuo pat vaikystės.... 10. Pareiškimas tenkintinas visiškai.... 11. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą,... 12. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 13. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu... 14. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai... 15. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų ir... 16. Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, byloje pateiktų... 17. Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų... 18. Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas... 19. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.... 20. Valstybė šioje byloje patyrė 4,47 Eur (15,08 Lt) išlaidų, susijusios su... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263... 22. Pareiškimą patenkinti visiškai.... 23. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., a. k. ( - ) ir T. L.,... 24. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...