Byla e2A-1286-560/2017
Dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams A. B. ir D. T. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas UAB „Jurisdictus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų A. B. ir D. T. solidariai priteisti 1 874,54 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-08-18 surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo ir transporto priemonė perduota transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. Transporto priemonė saugoma nuo jos atvežimo į saugojimo aikštelę dienos. Už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko ir valdytojo imamas 262,41 Lt mokestis už nuvežimą, už saugojimą pirmąjį mėnesį 15,00 Lt per dieną mokestis, už saugojimą kitais mėnesiais 240,00 Lt mokestis per mėnesį. Transporto priemonė saugota nuo 2014-08-18, todėl skolos perleidimo ieškovui dieną – 2016-09-19 (UAB „Jurisdictus“ ir UAB „Sauda“ reikalavimo perleidimo sutartis), susidarė 6 472,41 Lt skola.
  2. Atsakovai A. B. ir D. T. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-04 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovo UAB „Jurisdictus“ naudai solidariai iš atsakovų A. B. ir D. T. 500,00 Eur išlaidų, susijusių su priverstiniu automobilio nuvežimu ir saugojimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis po 5,60 Eur žyminio mokesčio, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismo vertinimu, kadangi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ 2001-05-04 buvo sudaryta sutartis, ir jos pagrindu automobilis buvo perduotas saugoti UAB „Sauda“, o UAB „Sauda“ automobilį saugojo, tai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą, todėl išlaidos, patirtos tvarkant kito asmens reikalus ir veikiant jo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 straipsnis).
  2. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Byloje nėra pateiktas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, tačiau iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos surinktos medžiagos Nr. 24-64 matyti, kad transporto priemonė buvo nuvežta į saugojimo aikštelę 2014-08-18. Automobilio nuvežimo dieną automobilio valdytoju buvo atsakovas D. T., savininku atsakovas A. B., todėl teismas sprendė, kad skola už automobilio saugojimą solidariai priteistina iš atsakovų.
  3. Teismas nustatė, kad automobilis buvo perduotas saugoti 2014-08-18, o atsakovams pirmieji pranešimai apie atsiskaitymą už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą siųsti tik po beveik dvejų metų nuo automobilio paėmimo – 2016-09-19, tuo nepagrįstai didinant išlaidas. Tokiu būdu automobilio saugotojas pats prisidėjo prie saugojimo išlaidų, atitinkamai ir nuostolių, didėjimo. Ieškovas reikalavimų perleidimo sutartimi neįgijo daugiau teisių iš minėtų pasaugos santykių, negu jų turėjo pats saugotojas. Dėl nurodyto teismas laikė protinga prašomas atlyginti išlaidas už automobilio nuvežimą ir saugojimą mažinti iki 500,00 Eur, įvertindamas tai, kad UAB „Sauda“ yra verslo subjektas, todėl jam taikytinas didesnis nei vidutinis atidumo bei rūpestingumo standartas, kuris atitinkamai taikytinas ir ieškovui šioje byloje, kuris, būdamas verslo subjektu, taip pat turėjo įvertinti perkamos reikalavimo teisės pagrįstumą.

8III. Apeliacinio skundo argumentai

9

  1. Ieškovas UAB „Jurisdictus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-04 sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą už akių - ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teisės aktai numato policijos įstaigos pareigą pranešti savininkui, jog transporto priemonė yra nuvežta, bet ne saugotojo, todėl teikdamas ieškinį ieškovas neturi pateikti įrodymų, jog policijos įstaiga tinkamai atliko jai pavestas funkcijas.
  2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad su atsakovais susisiekti nepavyksta. Nei pirminio kreditoriaus per antstolių kontorą, nei ieškovo, nei teismo siųsti dokumentai atsakovams įteikti taip nebuvo. Atsakovai niekur nedirba, todėl jokių kitų būdų ieškovas informuoti atsakovų neturi. Atsakovai savo noru nesikreipia dėl transporto priemonė atsiėmimo, todėl aplinkybė, kad atsakovams nebuvo tinkamai pranešta apie automobilio saugojimą už atlyginimą neturi reikšmės. Teismas nepagrįstai atsakovų neveikimą ir aplinkybę, jog jų neįmanoma rasti, traktavo kaip saugotojo prisidėjimą prie išlaidų didėjimo.
  3. Transporto priemonės valdytojas D. T. apie saugomą transporto priemonę bei pareigą atlyginti išlaidas buvo informuotas pažeidimo padarymo dieną, kai dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo priverstinai nuvežta jo valdoma transporto priemonė, todėl valdytojas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą žinojo ir apie tai galėjo pranešti automobilio savininkui, nes jis patikėjo transporto priemonę šiam asmeniui.
  4. UAB „Sauda“ direktoriaus patvirtinti Transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainiai yra paremti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytomis maksimaliomis kainomis, kurios patvirtintos laimėjus viešą konkursą ir yra taikomos visoms transporto priemonėms nepriklausomai nuo jų vertės, būklės ar kitokių parametrų.
  5. Vilniaus apygardos teismas ne kartą analogiškose bylose yra konstatavęs, jog nėra pagrindo mažinti įkainius, kurie yra nustatyti Vilniaus mieste (Vilniaus apygardos teismo 2014-1-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-66-619/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015-08-28 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-2580-577/2015).
  6. Priimdamas sprendimą už akių ir tik 26,67 % tenkindamas ieškinio reikalavimus, teismas iš esmės pažeidė rungimosi principą (CPK 12 str.), nes ieškovas neturėjo galimybės apsiginti nuo sprendime už akių išdėstytų argumentų, kuriais remdamasis teismas nutarė sumažinti priteistiną sumą.
  7. Atsakovai A. B. ir D. T. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią vairavo D. T. ir kurios savininku yra A. B., 2014-08-18 buvo sulaikyta bei, remiantis 2001-05-04 UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto VPK sutartimi dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo, 2007-10-16 susitarimu dėl 2001-05-04 sutarties Nr. 32 9 punkto aiškinimo, buvo nuvežta į saugojimo aikštelę. Remiantis VĮ „Regitra“ 2016-06-10 duomenimis, transporto priemonė VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. B.. 2016-06-09 pranešimais apie neapmokėtą įsiskolinimą Nr. T/10/02-24-64 antstolė B. P. informavo atsakovus apie susidariusį 1 596,51 Eur įsiskolinimą UAB „Sauda“. 2012-09-07 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties Nr. 11/6, sudarytos tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“ bei 2013-12-13 papildomu susitarimu prie 2012-09-07 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 11/6, taip pat 2016-09-19 reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimo ir su juo susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo akto Nr. 24-64 pagrindu, UAB „Jurisdictus“ (buvęs pavadinimas UAB „Trade group“) įgijo reikalavimo teisę į skolą už transporto priemonės VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą bei saugojimą.
  3. Šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. CK 6.830 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Vertinant visą santykių turinį dar konkrečiau, ieškovą ir atsakovus sieja teisiniai santykiai, atitinkantys pasaugos pagal įstatymą prasmę (CK 6.850 straipsnis), kadangi įstatyme, konkrečiai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju 2014-08-18 transporto priemonė VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežta į aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo 12 punktą priverstinai nuvežta transporto priemonė laikoma teritorinės policijos įstaigos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ar jam pavaldžios įstaigos saugomoje vietoje arba ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje. Šiuo atveju tokiu ūkio subjektu buvo UAB „Sauda“, kuri su Vilniaus miesto vyriausiuoju policijos komisariatu 2001-05-04 sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo bei 2007-10-16 susitarimą dėl 2001-05-04 sutarties Nr. 32 9 punkto aiškinimo. SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę 33 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skola už automobilio saugojimą solidariai priteistina iš abiejų atsakovų.
  4. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-11 nutarimu D. T. buvo pripažintas 2014-08-18 padaręs kelių eismo ir administracinius teisės pažeidimus ir už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1, 5 dalyse, 128 straipsnio 1 dalyje jam paskirta subendrinta piniginė bauda, t. y. D. T. 2014-08-18 apie 01.00 valandą, ties pastatu Nr. 110, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Golf, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, taip pat automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dalyvavo pats atsakovas D. T. ir pripažino savo kaltę. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms sutiktina su apelianto argumentu, kad transporto priemonės valdytojui D. T. apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą buvo žinoma.
  5. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2016-06-09 pranešimais apie neapmokėtą įsiskolinimą Nr. T/10/02-24-64 antstolė B. P. informavo atsakovus apie susidariusį 1 596,51 Eur įsiskolinimą UAB „Sauda“, išsiųsdama pranešimus atsakovų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresais. 2016-09-19 pranešimais apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę Nr. 11/6-24-64, UAB „Sauda“ atsakovams siuntė pranešimus apie turimos UAB „Sauda“ reikalavimo teisės atsakovų atžvilgiu perleidimą ieškovui. Ieškovas 2016-09-19 taip pat siuntė reikalavimus dėl įsiskolinimo apmokėjimo Nr. 11/6-24-64 ir reikalavo iš atsakovų sumokėti ieškovui 1 874,54 Eur skolą, susidariusią neatsiskaičius su UAB „Sauda“. Visi siųsti pranešimai atsakovams jų gyvenamųjų deklaruotų vietų adresais grįžo neįteikti. Pažymėtina, kad CPK 123 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tad net jeigu laikyti, kad atsakovams apie automobilio buvimą stovėjimo aikštelėje buvo pranešta 2016-09-19, atsakovai iki šiol nesiėmė jokių veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas rūpestingas ir apdairus turto savininkas privalo žinoti ir domėtis, kur yra jam nuosavybės teise priklausantis turtas. Taigi, galima daryti išvadą, kad pakankamai ilgą transporto priemonės saugojimą ir dėl to susidariusias didesnes saugojimo išlaidas šiuo atveju lėmė pačių atsakovų atsainus požiūris tiek į valdytą, tiek ir į nuosavybės teise priklausantį turtą bei delsimas atsiimti transporto priemonę iš saugomos aikštelės. Tokie atsakovų veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka rūpestingo bei atidaus transporto priemonės valdytojo ir savininko elgesio standarto.
  6. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia jokių aplinkybių, kurios patvirtintų apelianto kaltę dėl to, kad automobilis stovėjimo aikštelėje saugomas nuo 2014-08-18 iki pat dabar, ar, kad atsakovams nebuvo tinkamai pranešta apie transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę ar pareigą atsiimti automobilį. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovai privalo solidariai atlyginti visas apelianto nurodytas automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, dėl ko yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, padidinant priteistos skolos sumą iki 1 874,54 Eur, o priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 1 874,54 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
  7. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  8. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis po 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  9. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis priteisiama po 15,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

13Ieškovo UAB „Jurisdictus“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą už akių pakeisti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

15„Ieškinį tenkinti.

16Priteisti ieškovo UAB „Jurisdictus“, į. k. 301851658, naudai solidariai iš atsakovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 874,54 Eur išlaidų, susijusių su priverstiniu automobilio nuvežimu ir saugojimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 874,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2016-11-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 42,00 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 21,00 Eur.“

17Priteisti ieškovui UAB „Jurisdictus“ lygiomis dalimis iš atsakovų A. B. ir D. T. 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 15,50 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai