Byla 2A-1268-460/2012
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei atsakovės (apeliantės) viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-807-769/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ravaleta“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos jūrininkų ligoninei, tretieji asmenys UAB „SDG“, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei atsakovės (apeliantės) viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą prašydama 2009 m. gruodžio 30 d. projekto „Viešosios įstaigos“ Švėkšnos psichiatrijos ligoninės pastatų ir energetinių sistemų modernizavimas“ statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutarties Nr. RS 09-12/6 nutraukimą pripažinti neteisėtu ir įpareigoti atsakovę vykdyti šią sutartį bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad viešoji įstaiga „Švėkšnos ligoninė“ organizuotą viešąjį pirkimą techninių – inžinerinių konsultacijų dėl pastatų rekonstrukcijos rangos darbų pirkimo ir statybos techninės priežiūros darbų įsigijimui laimėjo UAB „Ravaleta“, 2009-12-30 buvo pasirašyta sutartis Nr. RS 09-12/6 (toliau Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti technines – inžinerines konsultacijas dėl pastatų rekonstrukcijos rangos darbų pirkimo ir atlikti statybos techninės priežiūros darbus, o viešoji įstaiga „Švėkšnos psichiatrijos ligoninė“ sumokėti už atliktus darbus. Nuo 2010-04-01 viešoji įstaiga „Švėkšnos psichiatrijos ligoninė“ buvo reorganizuota ir prijungta prie atsakovės, kuriai ir perėjo teisės ir pareigos pagal Sutartį. 2010-11-22 raštu Nr.12-1119 atsakovė pranešė ieškovei nutraukianti sutartį, nes Sutartis neatitiko atsakovės poreikių (nebereikalingos konsultacijos, pasikeitė rekonstrukcijos darbų apimtys). Ieškovės nuomone, Sutarties nutraukimas turi būti pripažintas neteisėtu ir atsakovė įpareigotina vykdyti sutartį, nes sutartis gali būti nutraukta tik jei kita šalis netinkamai vykdo sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba pačioje sutartyje numatytais atvejais, šiuo atveju tokių sąlygų nebuvo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė visiškai, nurodęs, kad ieškovė sutarties nepažeidė, atsakovė nutraukdama sutartį nesilaikė terminų, pagrindų, numatytų CK 6.62 str. 1 d., nebuvo, nes objektyviai neįveikiamų kliūčių nebuvo, atsakovė netinkamai įvertino savo poreikius ir atliko viešąjį pirkimą. Advokatas nurodė, kad grąžinti šalių į buvusią padėtį nebeįmanoma, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas iš dalies, dėl kitos reikalavimo dalies vyksta derybos.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodžiusi, kad nuo 2010-04-01 viešoji įstaiga „Švėkšnos psichiatrijos ligoninė“ buvo prijungta prie viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės, 2010-11-18 tarnybiniu pranešimu atsakingas už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą įstaigoje darbuotojas informavo ligoninės vadovą apie tai, kad 2009-12-30 su UAB „Ravaleta“ sudarytoje sutartyje numatytos darbų apimtys bei darbų pobūdis neatitinka realių poreikių projektui įgyvendinti ir, gindamas viešąjį interesą, siūlė nutraukti sutartį. 2009-12-30 Sutartis buvo sudaryta dėl paslaugų pirkimo už dvigubai didesnę nei turimas finansavimas, kainą. Buvo akivaizdu, kad atsakovė neturės galimybės vykdyti sutarties, jos vykdymas būtų padaręs 31 447 Lt žalą. Keletą mėnesių su UAB „Ravaleta“ susisiekti nepavyko, UAB „Ravaleta“ jokių sutartinių funkcijų neatliko, paslaugų nesuteikė. Sutartis buvo nutraukta CK 6.62 straipsnio pagrindu 2010-11-22, ieškovė dėl Sutarties nutraukimo jokių pretenzijų atsakovei nereiškė. 2011-07-07 sudaryta rekonstravimo darbų techninės priežiūros pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „SDG“, sutarties kaina tik 16 335 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti nurodžiusi, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai, vadovaujantis CK 6.62 straipsniu, siekiant išvengti daugiau kaip 30 000 Lt žalos ligoninei; perėmus dokumentus nebuvo rasta duomenų apie 2009-12-30 Sutarties vykdymą, rangovė Sutarties nevykdė, sugrąžinti šalių į buvusią padėtį nebeįmanoma.

5Trečiasis asmuo UAB „SDG“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bendrovė sąžiningai vykdo prisiimtus įsipareigojimus.

6Trečiasis asmuo viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bylos išsprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms.

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino 2009 m. gruodžio 30 d. projekto „Viešosios įstaigos“ Švėkšnos psichiatrijos ligoninės pastatų ir energetinių sistemų modernizavimas“ statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutarties Nr. RS 09-12/6 nutraukimą neteisėtu; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Ravaleta“ atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos jūrininkų ligoninei 1 328 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir ieškovės UAB „Ravaleta“ po 17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, jog atsakovės nurodytu pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta sutarties 7.2 punkte nustatyta tvarka. Tačiau duomenų, kad šiame punkte nustatyta tvarka buvo ieškovei teiktas įspėjimas ar sutartyje numatyta pretenzija, nebuvo. Ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo vykdyti sutartį netenkino, kadangi yra vykdoma 2011-07-07 rekonstravimo darbų techninės priežiūros pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „SDG“, atitinkanti atsakovės interesus, manė, jog reikalavimas įpareigoti atsakovę vykdyti 2009-12-30 sutartį yra teisiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis CK 6.156 straipsnio nuostatoms ( sutarties laisvės principui), todėl šią ieškinio dalį atmetė.

8Apeliaciniame skunde apeliantė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-07 sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti 2009 m. gruodžio 30 d. projekto „Viešosios įstaigos Švėkšnos psichiatrijos ligoninės pastatų ir energetinių sistemų modernizavimas" statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutarties Nr. RS 09-12/6 nutraukimą neteisėtu panaikinti ir priimti sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Ravaleta“ ieškinio reikalavimas skundžiamoje dalyje būtu visiškai atmestas; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nepakankamai vertino pateiktus įrodymus, pažeisdamas CPK 270 str., nepateikė jokių argumentų, kodėl kai kuriuos atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus atmetė, Ieškovė 2009-10-09 statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutarties neskundė ir tuo iš esmės sutiko su šiuo vienašaliu sutarties nutraukimu. 2010-01-11 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. V-l 3/4-62-(l .3) viešoji įstaiga „Švėkšnos psichiatrijos ligoninė" buvo reorganizuota ją nuo 2010-04-01 prijungiant prie viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės. Po prijungimo atsakovė perėmė viešosios įstaigos „Švėkšnos psichiatrijos ligoninė" teises ir pareigas. Todėl nuo 2010 04 01 viešoji įstaiga Klaipėdos jūrininkų ligoninė perėmė viešosios įstaigos „Švėkšnos psichiatrijos ligoninė“ teises ir pareigas pagal 2009-12-30 statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutartį Nr. RS 09-12/6, todėl akivaizdu, kad šioje situacijoje atsakovei teko atsakomybė be kaltės. Analizuodama perimtą sutartį ir iš jos kylančias pasekmes, be kita ko nustatė, kad sutartis neatitinka atsakovės poreikių, paslaugų pirkimas atliktas skubotai ir ne laiku, sutartis faktiškai nebuvo vykdoma. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 2.5 punkte šalys susitarė, kad projekto vykdytoja (Švėkšnos psichiatrinė ligoninė), pirkdama paslaugas didesnėmis sumomis nei tam numatyta lėšų Projekto biudžete, prisiima atsakomybę dėl susidariusio skirtumo padengimo. Pažymėjo, jog ieškovė faktiškai iki sutarties nutraukimo dienos net nebuvo pradėjusi jos vykdyti, net ir civilinės bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių sutarties vykdymą patvirtinančių įrodymų. Anksčiau išdėstytos aplinkybės bei jas patvirtinantys byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodė faktą, kad 2009-12-30 su ieškove pasirašyta sutartis akivaizdžiai prieštaravo viešajam interesui, sudaryta sutartis pažeidė Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytą tvarką ir jos vykdymas būtų padaręs didelę žalą (62 949 Lt – 31 502 Lt = 31 447 Lt žala) ligoninės turtiniams interesams. Nė viena sutarties šalis savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė nuo sutarties sudarymo dienos, todėl 2009-12-30 sutarties nutraukimas buvo tik formalus veiksmas, įteisinantis faktinę padėtį, tačiau ir šios aplinkybės teismo liko neįvertintos. Jokios ieškovės reakcijos į sutarties nutraukimą nebuvimas leido suprasti, kad ji sutiko su vienašaliu sutarties nutraukimu.

9Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Sutarties 7.2. punkto reikalavimai buvo akivaizdžiai pažeisti. Būtent dėl vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikymo, o ne dėl kitų priežasčių vienašalis sutarties nutraukimas buvo pagrįstai pripažintas neteisėtu.

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalių susitarimu Sutarties 7.2. punkte buvo numatyta, kad vykdytojui nevykdant savo įsipareigojimų (4.1. nustatytų) užsakovas, prieš 10 dienų pateikęs įspėjimą, turi teisę nutraukti Sutartį, jei po pakartotinės pretenzijos Sutarties pažeidimai nepašalinami; vykdytojas tokiu atveju sumoka 1 000 Lt baudą ir atlygina užsakovo patirtus nuostolius. Sutarties 9.3. punkte nurodyta, kad Sutartis gali būti nutraukta ir kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais (t. 1, b. l. 12–17). Švėkšnos departamento vedėjas A. M. 2010-11-18 tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo siūlė inicijuoti 2009-12-30 Sutarties nutraukimą, kadangi numatytos darbų apimtys ir atliekamų darbų pobūdis neatitinka realių poreikių projektui įgyvendinti (t. 1, b. l. 92). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos ligoninės 2010-11-22 rašte Nr. 12-1114 nurodyta, kad ligoninė priversta nuo 2010-11-29 nutraukti Sutartį, nes Sutartis neatitinka ligoninės poreikių, paslaugų pirkimas atliktas skubotai ir ne laiku, pasikeitė rekonstrukcijų darbų apimtys, Sutartis nevykdoma, nes atliekami tik projektavimo darbai, o rekonstrukcijos darbų pirkimas numatytas 2011 metais, Sutartyje įrašytos paslaugos, nesusijusios su techninio prižiūrėtojo paslaugomis, todėl nereikalingos, padidinusios techninės priežiūros paslaugų kainą (techninių-inžinerinių konsultacijų teikimas) ir t. t. (t. 1, b. l. 18). Tarp viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir UAB „SDG“ 2011-07-07 pasirašyta rekonstravimo darbų techninės priežiūros pirkimo– pardavimo sutartis Nr. KL11/038 (t. 1, b. l. 119–123).

13Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pagrindą pripažinti vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu sudaro Sutarties 7.2 punkte numatytos vienašališko Sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikymas. Šiame Sutarties punkte nustatyta, jog prieš inicijuodamas Sutarties nutraukimą, atsakovas privalo du kartus kreiptis į ieškovą su pretenzija dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, ir tik nepašalinus pretenzijoje nurodytų pažeidimų atsakovas gali vienašališkai nutraukti Sutartį, apie tai raštu įspėjęs ieškovą prieš 10 dienų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė neteikė pretenzijų ir kad apie būsimą vienašalį Sutarties nutraukimą informavo prieš 7 dienas (2010 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 12-1119 dėl Sutarties nutraukimo nurodyta, jog Sutartis nutraukiama nuo 2010 m. lapkričio 29 d.). Tai reiškia, jog Sutarties 7.2. punkto reikalavimai buvo akivaizdžiai pažeisti. Būtent dėl vienašalio Sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikymo, o ne dėl kitų priežasčių pirmosios instancijos teismas vienašalį Sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu.

14Teisėjų kolegija primena, jog CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sutartis gali būti vienašališkai nutraukta joje nustatytais atvejais. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apie vienašalį sutarties nutraukimą turi būti iš anksto pranešta kitai šaliai sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog sutartis jos šalims turi įstatymo galią, favor contractus principą, pagal kurį sutarties sąlygos privalo būti aiškinamos sutarties galiojimo naudai, ir pacta sunt servanda principą, pagal kurį privaloma griežtai laikytis sutarties sąlygų, CK 6.217 straipsnio 5 dalis ir CK 6.218 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama siaurai, kaip leidžianti nutraukti sutartį griežtai laikantis sutartyje numatytų sąlygų ir tvarkos. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos lengvai nutraukti sutartis, o tai mažintų pasitikėjimą kitais civilinėje apyvartoje dalyvaujančiais asmenimis ir neigiamai atsilieptų civilinės apyvartos stabilumui. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai Sutarties 7.2. punkte nustatytos vienašalio Sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikymą pripažino pakankamu pagrindu pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu.

15Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra pasisakoma dėl Sutarties 7.2. punkto reikalavimų nesilaikymo kaip pagrindo pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu pagrįstumo. Apeliacinis skundas grindžiamas pažeistų teisių gynybos būdų nepritaikymu ir tam tikrų įrodymų neįvertinimu, kurie yra susiję su tariamo materialinio pagrindo nutraukti Sutartį buvimu. Kitaip sakant, apeliantė nekelia skundžiamo sprendimo motyvų, kuriais vadovaujantis Sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, pagrįstumo klausimo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, todėl atsižvelgiant į draudimą peržengti pareikštus reikalavimus (CPK 265 straipsnis, CPK 302 straipsnis) negali būti tikrinamas minėtų teismo motyvų pagrįstumas ir naikinamas jų pagrindu priimtas teismo sprendimas.

16Apeliaciniame skunde nepagrįstai aiškinama, kad teismas negynė atsakovės tariamai pažeistų teisių CK 1.138 straipsnio 3 punkte numatytų būdu, t. y. užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Pažymėtina, jog Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), todėl teismas negali peržengti šalių pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnis). Atsakovė nereiškė reikalavimo įstatymų nustatyta tvarka (nepareiškė priešieškinio) taikyti jos tariamai pažeistų teisių gynybos būdą, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti klausimą dėl atsakovo tariamai pažeistų teisių gynimo atitinkamu būdu. Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 1.138 straipsnyje numatytus civilinių teisių gynimo būdus. Nustatęs, kad atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino vienašalio Sutarties nutraukimo neteisėtumą (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).

17Apeliaciniame skunde be pagrindo aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepasisakydamas dėl tam tikrų atsakovo nurodytų aplinkybių. Aktualu pažymėti, jog tam tikrais atvejais teismui nėra būtina pasisakyti dėl kiekvieno šalių nurodyto argumento bei juos pagrindžiančių įrodymų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas. Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Angel Angelov v. Bulgari, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgment of 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agaras " v. K. V. firma-prekybos namai „Transis“, bylos Nr. 3K-3-55/2009). Vadinasi, poreikis aptarti apeliaciniame skunde nurodytas su viešojo pirkimo atlikimu ir Sutarties vykdymu susijusias faktines aplinkybes turėtų būti vertinamas visų bylos aplinkybių kontekste.

18Minėta, kad pirmosios instancijos teismas vienašalio Sutarties nutraukimo neteisėtumą grindė Sutartyje nustatytos vienašališko jos nutraukimo tvarkos nesilaikymu, o ne materialinio teisinio pagrindo nutraukti Sutartį nebuvimu. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad buvo pažeista Sutarties nutraukimo tvarka, o tai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, nebuvo jokio pagrindo tirti kitas bylos aplinkybes, įskaitant apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nes nustačius Sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimą, jos tapo teisiškai nereikšmingos bylos ginčo išsprendimui. Vienašališkas Sutarties nutraukimas bet kuriuo būdu pripažintas neteisėtu nepaisant kitų aplinkybių ištyrimo. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, kurie buvo teisiškai reikšmingi teisingam bylos išsprendimui. Dėl to skundžiamo sprendimo motyvai yra pakankami.

19Be to, apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės apie tariamą materialinį teisinį pagrindą Sutarčiai nutraukti neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Pirma, sudarius Sutartį pasibaigė viešųjų pirkimų santykiai tarp šalių (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl su viešųjų pirkimų atlikimu susiję atsakovės atsikirtimai atmestini. Juolab, pati perkančioji organizacija atliko viešojo pirkimo procedūras, todėl atsikirtinėdama jų netinkamu atlikimu atsakovė elgiasi nesąžiningai. Antra, dalyvaudama viešajame pirkime, ieškovė, kaip tiekėja, besąlygiškai sutiko su atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, pasiūlytomis sąlygomis (perkamų paslaugų apimtimi, būsimos sutarties sąlygomis ir kt.), todėl atsikirtinėjimas šių paslaugų nereikalingumu atmestinas. Trečia, negalima teigti, jog atsakovei atsakomybė už netinkamą viešųjų pirkimų atlikimą tenka be kaltės. Pati atsakovė pripažįsta, kad viešoji įstaiga „Švėkšnos psichiatrijos ligoninė“ reorganizuota ją prijungiant prie atsakovės. Vadovaujantis CK 2.97 straipsnio 3 dalimi toliau veikiančiam juridiniam asmeniui pereina visos prijungiamo juridinio asmens teisės ir pareigos, todėl atsakovė laikytina atsakinga už viešosios įstaigos „Švėkšnos psichiatrijos ligoninė“ atliktus viešuosius pirkimus. Ketvirta, tylėjimas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, nelaikomas valios išraiška (CK 1.64 straipsnio 3 dalis), dėl to teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovei nebuvo pagrindo rašytinio nesutikimo su nutraukimu negavimo iš ieškovo interpretuoti kaip sutikimo su Sutarties nutraukimu. Penkta, nutraukiant sutartį 2009 m. lapkričio 11 d. situacija buvo iš esmės kitokia, todėl atsakovė ją nepagrįstai lygina su nagrinėjamu Sutarties nutraukimu. Tada sutartis dar nebuvo pradėta vykdyti. Be to, atsakovė iš karto pakvietė ieškovę dalyvauti naujai rengiamame viešajame pirkime. Šiuo atveju viešasis pirkimas buvo pradėtas organizuoti praėjus pusei metų nuo neteisėto Sutarties nutraukimo, t. y. 2011 m. gegužės 20 d., kai buvo patvirtintos pirkimo sąlygos. Dėl šių priežasčių apeliantės nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai.

20Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos padarė išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą, nurodė, kuriais įrodymais jis vadovavosi, o kuriuos atmetė kaip nepagrįstus, ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso normų, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl tenkinti apeliantės skundo ir panaikinti teismo sprendimą nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

21CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apeliantės skundo, iš jos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos ieškovei. Kolegija atkreipia dėmesį, jog šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš teismui pateiktos 2012-04-20 PVM sąskaitos faktūros LB Nr. 00000394, ieškovei už advokato suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliantės apeliacinio skundo paruošimą –mokėtina suma sudarė 968 Lt. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal minėtą 2012-04-20 PVM sąskaitą faktūrą LB Nr. 00000394 advokatui nurodytas pinigines lėšas sumokėjo, nes pateikti mokėjimo pavedimai yra atlikti pagal kitas PVM sąskaitas faktūras (CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės nepriteistinos.

22Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

23Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama 2009 m. gruodžio 30 d. projekto... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodžiusi, kad nuo 2010-04-01... 5. Trečiasis asmuo UAB „SDG“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 6. Trečiasis asmuo viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-07 sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 9. Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo... 10. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalių susitarimu Sutarties 7.2.... 13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamame pirmosios instancijos... 14. Teisėjų kolegija primena, jog CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad... 15. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra pasisakoma dėl Sutarties 7.2.... 16. Apeliaciniame skunde nepagrįstai aiškinama, kad teismas negynė atsakovės... 17. Apeliaciniame skunde be pagrindo aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas... 18. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas vienašalio Sutarties nutraukimo... 19. Be to, apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės apie tariamą... 20. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano,... 21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 22. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 23. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą palikti...