Byla 2A-1543-657/2014
Dėl žalos regreso tvarka atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. O. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-191/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį atsakovams J. O. L., E. V. L., trečiasis asmuo G. Ž. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų E. V. L. ir J. O. L. 3.256,41 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4). Nurodė, jog autoįvykio metu dėl atsakovo E. V. L. kaltės buvo apgadintas trečiajam asmeniui G. Ž. priklausantis automobilis. Atsakovei J. O. L. priklausantis automobilis nebuvo apdraustas. Ieškovas kompensavo draudimo bendrovės „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczeń S.A Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialui nukentėjusiajam išmokėtą draudimo išmoką, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus.

5Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies (b.l. 41-42). Nurodė, kad nesutinka su atliktais darbais ir jų kaina, nes automobilis suremontuotas ir atnaujintas ne tiek, kiek buvo būtina patyrus žalą autoįvykio metu, o žymiai daugiau, jos manymu neteisingai nustatyta remontuojamo automobilio vidutinė rinkos vertė.

6Trečiasis asmuo nurodė, jog dėl atsakovo E. V. L. kaltės buvo apgadintas jo automobilis, remonto atstatymo darbai kuriuos atliko UAB „ Autobroliai“ realūs, kai kurie papildomi automobilio pažeidimai buvo nustatyti jį remontuojant.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovų ieškovui po 87,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei po 10,83 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei; teismo sprendimo vykdymą išdėstė dvylikos mėnesių laikotarpiui, atsakovams kas mėnesį mokant ieškovui vienuolika mėnesių ne mažiau kaip po 271,36 Lt (, dvyliktą mėnesį – 271,45 Lt, pirmąją įmoką sumokant ne vėliau kaip iki 2014-05-09 (b.l. 105-108). Teismas sprendė, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis buvo nustatytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatomis. Ginčo eismo įvykio metu transporto priemonės AUDI 100 AVANT, valst. Nr. ( - ) savininkui – trečiajam asmeniui G. Ž. padaryta žala buvo nustatyta, atsižvelgiant į ieškovo atstovo eksperto surašytą transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, sugadinto automobilio fotonuotraukas, transporto priemonės remonto vertės sąmatą bei realiai atliktus remonto darbus pagrindžiančią PVM sąskaitą-faktūrą. Vardinė trečiojo asmens a/m AUDI 100 AVANT rinkos vertė eismo įvykio dieną buvo 4.780 Lt, jos remonto sąmata galėjo būti iki 3.585 Lt, tuo tarpu šiuo atveju jos sudarė 3.256,41 Lt, be to, ieškovas teismui papildomai pateikė rašytinį įrodymą - VšĮ „EMPREKIS“ duomenis apie vidutinę transporto priemonės AUDI 100 Avant TDI rinkos vertę, buvusią eismo įvykio dieną. Teismas nuomone, atsakovės J. O. L. nurodomi argumentai dėl remontuojamo automobilio vertės, atstatomųjų remonto darbų nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu ieškovo pateikiamoje remonto sąmatoje nurodyti būtini remonto darbai bei remontuojamos/keičiamos detalės yra analogiški transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodytiems. Teismas pažymėjo, kad nuotraukos yra pagalbinė priemonė nustatant žalos dydį, o sugadinto automobilio detalių sugadinimo laipsnis nustatomas apžiūrint automobilį. Šiais motyvais teismas atmetė atsakovės prašymus skirti autotechninę ekspertizę, Turto vertės priežiūros tarnybai nustatyti turto vertinimo ataskaitas. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas, įvertinęs atsakovės J. O. L. turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į susidariusias nepalankias aplinkybes, dėl kurių atsakovams labai sunku įvykdyti sprendimą, savo iniciatyva abiejų atsakovų atžvilgiu sprendimo vykdymą dalyje dėl 3.256,41 Lt nuostolių atlyginimo išdėstė dalimis 12 mėnesių laikotarpiui.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovė J. O. L. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti J. O. L. atsiliepime dėl nuostolių atlyginimo regreso teise išdėstytus prašymus: į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti draudimo bendrovę „Compensa“ (UAB „Finance property“) ir UAB „Autobroliai“; pavesti Turto vertinimo priežiūros tarnybai prie LR finansų ministerijos nustatyti: ar veikiančios transporto priemonių draudikų biuro vardu draudimo bendrovės „Compensa“ parengta ir teismui pateikta turto vertinimo ataskaita atitinka teisės aktų reikalavimus; skirti nepriklausomą ekspertizę, kurią pavesti atlikti „Kauno nepriklausomų autoekspertų biurui“, esančiam Statybininkų g. 7-407, Kaune, užduodant klausimus: 1) Ar transporto priemonės techninės apžiūros protokole išvardinti transporto priemonės sugadinimai atitinka tikruosius transporto priemonės pažeidimus, atsiradusius autoįvykio metu; 2) Ar UAB „Autobroliai“ remonto sąmatoje Nr. 669 išvardinti visi darbai ir detalių keitimas buvo būtini remontuojant automobilį AUDI 100 pagal nustatytus autoįvykio metu atsiradusius pažeidimus; priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui sprendžiant Kauno apylinkės teismo 2014-04-04 sprendimą palikti nepakeistą, prašo priteistą 3.256,41 Lt sumą išdėstyti išmokėti per 3 metus, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, jog šeimoje auga 10 vaikų, iš kurių du vaikai turi neįgalumą. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b.l. 114-116). Apeliantės nuomone,

11Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 121-124). Nurodė, kad Apeliantės prašymas kreiptis į Turto vertinimo priežiūros tarnybą prie LR finansų ministerijos dėl „COMPENSA“ (UAB „FINANCE PROPERTY“) parengtos turto vertinimo ataskaitos atitikimo teisės aktų reikalavimams yra nepagrįstas.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.) ir bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės ginčija tik priteistos žalos dydį, todėl teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose.

15Dėl žodinio nagrinėjimo ir naujų įrodymų priėmimo. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

16Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, bei pagrįstai ieškinį tenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

17Nagrinėjamoje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ( - ) autoįvykio, ( - ) metu, buvo apgadintas trečiajam asmeniui G. Ž. priklausanti transporto priemonė AUDI 100 AVANT, valstybinis Nr. ( - ) (Pranešimas apie Eismo įvykį, b.l. 7-8). Įvykio kaltininku pripažintas atsakovas E. V. L. neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę, vairavęs atsakovei J. O. L. priklausančią transporto priemonę BMW 520, valstybinis Nr. ( - ) Atsakovė J. O. L. transporto priemonės nebuvo apdraudusi privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Apie įvykį 2012-02-28 buvo informuotas ieškovas (b.l. 5). Ieškovui nustačius trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės rinkos vertę eismo įvykio metu (b.l. 11-15), transporto priemonė buvo perduota remontuoti UAB „Autobroliai“ (b.l. 20). Pagal pateiktą remonto darbų sąmatą Nr. 669 ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BRO000002662 nustatyta, kad remonto darbai kainavo 3.256,41 Lt (b.l. 16-19). Draudimo bendrovės „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczeń S.A Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovės vardu pagal 2011-01-24 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 1 (b.l. 9-10) apmokėjo už atliktus darbus, o ieškovas išmokėjo draudimo bendrovei 3.256,41 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 21-22).

18Dėl žalos atlyginimo. Apeliantė ginčija priteistos 3.256,41 Lt žalos dydį teigdamas, kad ne visi automobilio remonto sąmatoje nurodyti darbai gali būti laikomi žala, kurią atsakovai privalo atlyginti, nes iš nurodytų dokumentų akivaizdu, kad automobilio vairuotojas gavo tam tikrą naudą – t.y. atlikta daugiau darbų nei buvo nurodyta automobilio apžiūros akte, automobilis buvo atnaujintas 65 procentais.

19Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktas nustato, kad turto remontuoti ekonomiškai netikslinga, kai automobilio remonto išlaidos viršija 75 procentus turto rinkos vertės iki eismo įvykio. Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, jog žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

20Pažymėtina, jog šių taisyklių 6 punkte nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui padarytos žalos dydį nustato ieškovas, vadovaudamasis ieškovo įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

21Ieškovės atstovas (ekspertas) apžiūrėjęs transporto priemonę nustatė, jog įvykio metu transporto priemonės AUDI 100 AVANT, valstybinis numeris ( - ) vardinė rinkos vertė yra 4.780,00 Lt (b.l. 11-15). Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis vidutinė tokio automobilio rinkos vertė yra 4.960,00 Lt (b.l. 56). Atkreiptinas dėmesys, kad VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija yra gaunama į ją nukreipiant būtent prisijungus prie Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapio. Taigi galima daryti išvadą, jog VšĮ „Emprekis“ informacija yra teisinga. Bet kuriuo atveju automobilio sugadinimai neviršijo 75 procentų, kad jį remontuoti būtų netikslinga.

22Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtinta Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija nustato, kaip apskaičiuojama remonto darbų kaina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje patirtą žalą patvirtina ieškovo pateikti įrodymai – Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog yra sugadintas variklio dangtis, priekinis dešinės pusės sparnas, atlikta radiatoriaus patikra, be to, nurodytos keičiamos detalės – priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės posparnis (b.l. 11), pranešimas apie įvykį Kauno apskrities VPK, kuriame įvardinti tie patys sugadinimai (b.l. 5), fotonuotraukos (b.l. 14-15), remonto darbų sąmata, kurioje numatyti būtent šių detalių keitimo bei akte nurodytų sugadinimų remonto darbai, PVM sąskaita – faktūra (b.l. 16-19). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktų darbų kaina visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, neprieštarauja aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatoms, o apeliantės nurodomi argumentai nepaneigia remonto darbų sąmatoje automobilio apdailos tvarkymo darbų būtinumo. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė, kurie, jos manymu, remonto darbai buvo nebūtini, nepateikė savo skaičiavimų, apie patirtos žalos dydį, nenurodė, kiek ieškovo nurodytas žalos dydis turėtų būti mažinamas, ir savo argumentams pagrįsti pateikė jokių įrodymų. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.).

23Dėl apeliantės prašymų. Apeliantės teigimu, nebuvo galima nustatyti žalos dydžio, nes teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymus dėl ekspertizės skyrimo ir pavedimo Turto vertinimo priežiūros tarnybai įvertinti draudimo bendrovės parengtą turto vertinimo ataskaitą.

24Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Nagrinėjamoje byloje apeliantė be savo deklaratyvių samprotavimų, jog ne visi darbai nurodyti remonto darbų sąmatoje buvo būtini automobilio remontui, nepateikė teismui jokių įrodymų leidžiančių abejoti ieškovės pateiktų įrodymų tinkamumu. Teismas gali skirti ekspertizę tuo atveju, kai reikia išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 str. 1 d.). Kaip jau minėta, atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti ieškovo pateiktų į bylą rašytinių įrodymų teisingumu, todėl apeliacinės instancijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo skirti ekspertizę. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šį apeliantės prašymą išsprendė priimdamas žodinę nutartį 2014 d. kovo 17 d. teismo posėdyje, todėl nebuvo būtinybės dar kartą šį klausimą spręsti teismo sprendime.

25Apeliacinės instancijos teismo nuomone nepagrįstas yra apeliantės prašymas dėl kreipimosi į Turto vertinimo priežiūros tarnybai įvertinti draudimo bendrovės „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczeń S.A Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo parengtą turto vertinimo ataskaitą, nes tokios ataskaitos byloje nėra ir teismas, priimdamas sprendimą ja nesirėmė. Transporto priemonę apžiūrėjo ir jos rinkos kainą nustatė ieškovės įgalioti asmenys (b.l. 11-15). Pateikta turto vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatas.

26Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukė draudimo bendrovės „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczeń S.A Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo ir UAB „Autobroliai“. Apeliacinės instancijos teismas šiais argumentais nesutinka.

27Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl gali įstoti ar būti įtraukti į teisminį ginčo nagrinėjimą. Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų iniciatyva ar teismo nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).

28Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas atsakovų atsakomybės klausimą kildina iš deliktinės atsakomybės, t.y. prievolės apdrausti transporto priemonę nevykdymo. Draudimo bendrovės „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczeń S.A Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas, apmokėdamas veikė ieškovės vardu, o UAB „Autroliai“ atliko transporto priemonės remonto darbus. Atsakovė nenurodė, koks yra šių asmenų suinteresuotumas byloje, todėl nėra pagrindo tenkinti šio prašymo.

29Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, sprendžia, kad išdėstytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir skundžiamą sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat prašo išdėstyti sprendimo vykdymą trims metams. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, o sprendžiant tokį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).

31Pirmosios instancijos teismas sprendimo įvykdymo išdėstė dvylikai mėnesių.

32Apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad atsakovė augina dešimt vaikų , iš kurių du turi neįgalumą nėra pagrindas ilginti sprendimo įvykdymo termino. Pažymėtina, jog atsakovė gauna pastovias pajamas, skola iš jos yra priteista solidariai su atsakovu E. V. L., kuris yra darbingo amžiaus, gali dirbti, gauti pajamas ir mokėti teismo nustatytas įmokas žalos atlyginimui. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytos sprendimo įvykdymo išdėstymo aplinkybės nėra išimtinės, ir nėra pagrindo išdėstyti sprendimo vykdymą ilgesniam laikotarpiui, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

33Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos netalygintinos.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

35Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi... 5. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies (b.l. 41-42). Nurodė, kad nesutinka... 6. Trečiasis asmuo nurodė, jog dėl atsakovo E. V. L. kaltės buvo apgadintas jo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovė J. O. L. prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 11. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti,... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Dėl žodinio nagrinėjimo ir naujų įrodymų priėmimo. Teismas pažymi, kad... 16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis... 17. Nagrinėjamoje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ( - ) autoįvykio,... 18. Dėl žalos atlyginimo. Apeliantė ginčija priteistos 3.256,41 Lt žalos dydį... 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795... 20. Pažymėtina, jog šių taisyklių 6 punkte nustatyta, kad nukentėjusio... 21. Ieškovės atstovas (ekspertas) apžiūrėjęs transporto priemonę nustatė,... 22. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų... 23. Dėl apeliantės prašymų. Apeliantės teigimu, nebuvo galima nustatyti žalos... 24. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai civilinėje byloje –... 25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nepagrįstas yra apeliantės prašymas... 26. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai į bylą... 27. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46... 28. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas atsakovų... 29. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Be to, teismų... 30. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat... 31. Pirmosios instancijos teismas sprendimo įvykdymo išdėstė dvylikai... 32. Apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad atsakovė augina dešimt vaikų ,... 33. Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos netalygintinos.... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 35. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą....