Byla 2-515-212/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, Sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, Dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios UAB „Runikos“ statyba atstovams adv. Rimvydui Jasevičiui, Vladui Kerpauskui, atsakovės AB DnB NORD bankas atstovei adv. Kristinai Balevičienei, Tretiesiems asmenims: UAB „Runika“ atstovui nedalyvaujant, UAB „Runikos prekyba“ atstovui Vladui Vasiliauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl neteisėtai pervestų lėšų grąžinimo pagal bankrutuojančios UAB „Runikos“ statyba ieškinį atsakovei AB DnB NORD bankui, tretiesiems asmenims UAB „Runika“, UAB „Runikos prekyba“ ir

Nustatė

2Ieškovės atstovai prašo priteisti iš atsakovės 27 644,23 Lt neteisėtai pervestų lėšų, 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009-10-01 nutartimi UAB „Runikos“ statyba iškėlė bankroto byla. Administratorius, susipažinęs su jam perduotais dokumentais nustatė, kad 2009-10-09 Būsto ir urbanistikos plėtros agentūra pagal 2009-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą, pervedė ieškovei 27 645,43 Lt už atliktus renovacijos darbus. Atsakovės vadybininko prašymo pagrindu šią pinigų sumą iš ieškovės sąskaitos pervesta UAB „Runika“ Faktoringo dengimui. Administratorius pareikalavo grąžinti pervestus pinigus, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Mano, kad atsakovė pinigus pervedė neteisėtai, nes ieškovė tuo metu jau buvo nemoki, 2009-09-11 antstolio S. R. patvarkymu ieškovės lėšos buvo areštuotos, Panevėžio apygardos teismas 2009-10-01 nutartimi taip pat taikė areštą ieškovo turtui. Su atsakove jos nesieja jokie sutartiniai santykiai, neturi įsipareigojimo atsakyti pagal kitos bendrovės faktoringo sutartį. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad sąskaitą, į kurią Būsto plėtros agentūra pervedė ieškovei priklausančius pinigus, yra banko vidaus sąskaita, o ne ieškovės Iš šios sąskaitos atsakovė jau po kelių dienų pinigus pervedė faktoringo dengimui į surenkamąją faktoringo sąskaitą. Atsakovė nepateikė duomenų apie šios sąskaitos atidarymo aplinkybes, todėl mano, jog atsakovė, matydama sunkią ieškovės ir trečiojo asmens finansinę padėtį, tokiu būdu patenkino savo reikalavimus pirmiau kitų kreditorių. Atsakovė suprato, kad ieškovė jau nemoki nes į raginimus mokėti skolą, nebuvo reaguojama.

3Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal faktoringo sutartį UAB „Runika“ buvo suteiktas 500 000 Lt faktoringo limitas ir atidaryta surenkamoji sąskaita, kurioje esančios piniginės lėšos buvo įkeistos bankui. UAB „Runikos“ statyba visas jai UAB „Runika“ išrašytas sąskaitas už parduotas prekes, turėjo apmokėti atsakovei, tačiau to nepadarė. Tiek ieškovė, tiek tretysis asmuo buvo banko skolininkėmis ir jų atsakomybė solidari. Ieškovo ir Banko susitarimu buvo atidaryta banko vidaus sąskaita į kurią turėjo būti mokamos lėšos. Būtent į šią sąskaitą pervesta 27 645,43 Lt. Mano, kad bankas pagrįstai nurašė pagal sutartį priklausiusią įmoką, nes sąskaitą, į kurią Būsto plėtros agentūra pervedė lėšas, nurodė pati ieškovė. Įmonių bankroto įstatymas šiuo atveju taikomas tiek, kiek neprieštarauja Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui. Pagal Faktoringo sutarties 6. 1 p. visos UAB „Runika“ lėšos yra įkeistos ir todėl taikytinas Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 3, 5, 9 str. Ieškovė reikalavimą grindžia CK 6. 263 straipsniu, tačiau ši norma negali būti taikoma, nes šalis siejo sutartiniai santykiai. Ieškovė neįrodė nei vieno atsakovės neteisėto veiksmo, remiantis kuriuo reiškia reikalavimą.

4Tretysis asmuo UAB „Runikos prekyba“ atstovas ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pagal faktoringo sutartį, sudarytą tarp UAB „Runika“ ir banko, bendrovė yra laiduotoja. Kaip laiduotoja bendrovė sumokėjo apie 10 000 Lt, nes UAB „Runika“ iškelta bankroto byla.

5Tretysis asmuo UAB „Runika“ atstovas neatvyko į teismo posėdį, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Pirmame teismo posėdyje paaiškino, kad pagal sudarytą Faktoringo sutartį prekės buvo parduodamos UAB „Runikos“ statyba. Sąskaitos buvo išrašomos trimis egzemplioriais: bankui, UAB „Runika“ ir UAB „Runikos“ statyba. Sąskaitose buvo nurodomi visi rekvizitai, sąskaita į kurią privalu pervesti lėšas.

6Ieškinys tenkintinas.

7Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. balandžio 7 d. AB DnB NORD bankas ir UAB „Runika“ sudarė faktoringo sutartį Nr. K-1200-2008-28. Pagal šią sutartį Bankas įsipareigojo perduoti Klientui (UAB „Runika“) pinigus mainais už Kliento piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu Debitoriui (ieškovei), o Klientas įsipareigoja perleisti Bankui piniginį reikalavimą Debitoriui ir įsipareigoja sumokėti Bankui sutartyje numatytą atlyginimą. Sutarties 4.2.2.3 punkto 11 papunktyje nurodyta, kad faktoringo surinkimo sąskaitos numeris yra ( - ) (b. l. 22-25). UAB „Runikos prekyba“ 2008-04-07 laidavimo sutartimi prisiėmė įsipareigojimus atsakyti Bankui visu savo turtu, jeigu Skolininkas (UAB „Runika“) neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai savo prievoles (b. l. 56). Panevėžio apygardos teismas 2009-10-01 nutartimi UAB „Runikos“ statyba iškėlė bankroto bylą, 2009-11-30 nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių reikalavimus (b. l. 87-88). UAB „Runika“ 2010-04-23 nutartimi taip pat iškelta bankroto byla (b. l. 81-82).

8Byloje keliamas ginčas dėl Banko neteisėtai pervestų ieškovės lėšų grąžinimo. Ieškovė reikalavimą grindžia civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis bei Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) nuostatomis, atsakovė mano, kad šiuo atveju taikytinas Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas (toliau FUSĮ).

9Vienas iš įmonės bankroto instituto tikslų yra kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Kreditoriams sudaromos sąlygos patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir piniginių lėšų, apsaugoti skolininko interesus, kad, esant galimybei, būtų atkurtas finansinis jo stabilumas. Įstatymas reglamentuoja, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Bankroto proceso atveju bankrutuojančios įmonės teisių gynimas yra susijęs su viešuoju interesu ir teismo vaidmuo šioje byloje yra aktyvus (LAT 2006-06-14 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-383/2006).

10Kaip minėta, ieškovei bankroto byla iškelta 2009-10-01, nutartis įsiteisėjo 2009-10-12. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, būdama skolinga ieškovei 27 645,43 Lt , šią sumą 2009-10-09 pervedė į pačios ieškovės nurodytą sąskaitą Nr. ( - ). Jau kitą darbo dieną, 2009-10-12 (2009-10-10 ir 10-11 išeiginės dienos), Bankas iš šios sąskaitos 27 644,23 Lt pervedė į Faktoringo surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) (b. l. 26-27). Nustatyta, kad sąskaita Nr. ( - ) yra Banko vidaus sąskaita, tačiau kokiu tikslu, kieno prašymu, kada ir kodėl ji buvo atidaryta, atsakovo atstovė nepaaiškino, nors buvo įpareigota pateikti dokumentus, pagrindžiančius šios sąskaitos atsiradimą. Teigdama, kad ši sąskaita atidaryta ieškovo ir banko susitarimu, susitarimo, ieškovo vadovo prašymo ir pan. nepateikė.

11Nesant pagrįstų įrodymų, darytina išvada, kad atsakovė, kuriai kaip verslininkei keliami aukštesni reikalavimai negu įprastam fiziniam asmeniui, suprato, jog ieškovė yra nemoki, kad jai gali būti keliama bankroto byla ir todėl nesąžiningais veiksmais patenkino savo reikalavimus kitų kreditorių sąskaitą. Šią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esamus įrodymus, liudytojo A. B. (vieno iš UAB „Runikos“ statyba ir UAB „Runika“ akcininku) paaiškinimus. Banko vadybininkė UAB „Runikos“ statyba adresuotame pranešime (be datos) nurodė, kad nuo 2009-09-10 iki 2009-12-10 visi įsiskolinimai pagal faktoringo sutartį turi būti mokami į Banko vidaus sąskaitą Nr. ( - ) (tuo tarpu faktoringo surenkamoji sąskaita pagal sutartį yra Nr. ( - )). Ieškovė, pateikdama Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai 2009-08-31 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, nurodė pervesti pinigus į sąskaitą Nr. ( - ) (b. l. 7). Paskutinis mokėjimas pagal Faktoringo sutartį buvo atliktas 2009-05-22 (b. l. 76-79, 96). Bankas daugiau kaip 6 mėnesius negavo kitų mokėjimų pagal šią sutartį, todėl kas mėnesį ieškovei ir UAB „Runika“ buvo siunčiami pranešimai (b. l. 62-75). Kad ieškovė jau 2009 m. rugpjūčio mėnesį buvo nemoki patvirtina byloje esami turto arešto aktai, kreditorių sąrašas, sudarytas 2009-09-14 dienai (b. l. 11-15, 84-86). Liudytojas A. B. paaiškino, kad atsiradus mokėjimo problemoms, ieškovės vadovas (šiuo metu žuvęs K. M.) gavo Banko nurodymą, pinigus pervesti į Banko atidarytą vidaus sąskaitą. Iš šių faktinių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė suprato, jog ieškovės lėšų, įmokėtų į pastarosios sąskaitą, panaudoti negalės, todėl buvo atidaryta Banko vidaus sąskaita. Ši sąskaita tapo savotiška priedanga, apsaugoti UAB „Runikos“ statyba gaunamas lėšas nuo arešto ir Banko atgauti skolą pagal Faktoringo sutartį. Pagal faktoringo sutartį pinigai turėjo būti pervedami į sutartyje nurodytą sąskaitą. Pakeičiant surenkamąją sąskaitą, Bankas pakeitė sutarties sąlygą vadybininkės pranešimu. Tuo tarpu pagal Sutarties 10.1 punktą Faktoringo sutarties sąlygos gali būti keičiamos ir/ar papildomos rašytiniu šalių susitarimu. Tokio susitarimo atsakovė nepateikė. Pateiktas išrašas iš Banko kreditų administravimo tvarkos negali pakeisti Faktoringo sutartyje šalių nustatytų sąlygų, jų įsipareigojimų (b. l. 100). Atsakovės veiksmai, kuomet ji atidarė savo vidaus sąskaitą, iš kurios, įplaukus ieškovės lėšoms, padengė skolą pagal Faktoringo sutartį, pripažintini neteisėtais ir nesąžiningais kitų įmonės kreditorių atžvilgiu. Ta aplinkybė, kad teismo 2009-10-01 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Runikos“ statyba dar buvo neįsiteisėjus, nepanaikina anksčiau nurodytos įstatymo normos, draudžiančios vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).

12Atmestinas atsakovės argumentas, kad Įmonių bankroto įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui (FUSĮ). Finansinio užtikrinimo susitarimo objektas yra finansinis užstatas, kuriuo taip pat gali būti finansinės priemonės, kurios pagal sudarytus sandorius taps užstato davėjo nuosavybe ateityje, taip pat pinigai, kurie bus pervesti į šalių pasirinktą sąskaitą (FUSĮ 5 str. 1, 2 d.). Finansiniu užstatu yra laikomi pinigai ir finansinės priemonės, pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užtikrinančios atitinkamų finansinių įsipareigojimų vykdymą (FUSĮ 2 str. 11 d.). Tačiau finansiniu užstatu gali būti ne visi pinigai, bet tik lėšos sąskaitose bet kuria valiuta ar kitos grąžintinos lėšos, tokios kaip pinigų rinkos depozitai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad šalys turi aiškiai, nedviprasmiškai susitarti, kad jų sudaryta sutartis dėl finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo yra sudaroma pagal FUSĮ ir užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą vienašališkai realizuoti susitarime nustatytomis sąlygomis net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui, t. y. iškėlus skolininkui bankroto bylą (LAT 2009-07-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-291/2009. Šioje byloje šalys tokio pobūdžio susitarimų nesudarė, todėl nėra pagrindo taikyti šio įstatymo nuostatas. Be to, pati atsakovė teigia, kad bankui yra įkeistos ne ieškovės, o UAB „Runika“ lėšos.

13Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6. 245 str.). Sutiktina su ieškovės argumentais, kad tiesioginiai sutartiniai santykiai šalių nesiejo, kreditorinių reikalavimų atsakovė ieškovei nepareiškė (b. l. 87-88). Nesumokėta skola pagal Faktoringo sutartį gali būti išieškoma iš UAB „Runika“ ir laiduotojos, UAB „Runikos prekyba“, todėl ieškovė pagrįstai reikalavimus grindžia civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsakovė neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais patenkino savo reikalavimus kitų kreditorių sąskaitą, todėl jos neteisėtai gautos lėšos turi būti grąžintos ieškovei (CK 6. 251 str.).

14Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Iš atsakovės priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 829,33 Lt žyminio mokesčio bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 92, 98 str.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas

Nutarė

16Ieškinį patenkinti visiškai.

17Priteisti iš AB DnB NORD bankas, ( - ), 27 644,23 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt keturis litus 23 ct.) neteisėtai pervestų lėšų, 6 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2010 m. sausio 21 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutuojančiai UAB „Runikos“ statyba, ( - ), 829,33 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt devynis litus 33 ct.) žyminio mokesčio ir 19 Lt (devyniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

18Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai