Byla 3K-3-291/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Baranausko ir Gražinos Davidonienės, sekretoriaujant Vidai Badgdzevičienei, dalyvaujant ieškovo (kasatoriaus) bankrutuojančios UAB „Varta“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovo AB DnB NORD banko atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Varta“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Varta“ ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl nepagrįstai nuo banko sąskaitos nurašytų lėšų bei palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas bankrutuojanti UAB „Varta“ prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo AB DnB NORD banko atliktą pinigų nurašymą nuo ieškovo sąskaitos, esančios AB DnB NORD banke, ir priteisti iš atsakovo 191 129,83 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už be pagrindo nurašytus pinigus, taip pat procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas lėšas nurašė pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, draudžiantį įmonei vykdyti finansines prievoles po bankroto bylos iškėlimo.

5Byloje kilo ginčas dėl to, ar bankas, sudaręs su juridiniu asmeniu sąskaitos kreditavimo sutartį ir šios pagrindu – sąskaitoje esančių lėšų įkeitimo sutartį, turi teisę, remdamasis Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nuostatomis, patenkinti savo finansinius reikalavimus, nurašydamas nuo to asmens sąskaitos lėšas tuo metu, kai juridiniam asmeniui jau iškelta bankroto byla.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 124 118,38 Lt kaip neteisėtai nuo ieškovo sąskaitos nurašytas lėšas, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 3000 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei – 3483 Lt žyminio mokesčio ir 64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2007 m. birželio 6 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2007 m. birželio 16 d. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, atsiranda Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-7 punktuose išvardytos pasekmės: įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismine ar ne ginčo tvarka. ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik bankroto administratoriui. Teismas nurodė, kad atsakovas šių įstatymo nuostatų nesilaikė ir, nors žinojo apie bankroto bylos ieškovui iškėlimą, toliau vykdė lėšų nurašymą nuo jo sąskaitos. Teismo paskirtas bankroto administratorius atsakovui apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Varta“ pranešė 2007 m. birželio 19 d., todėl atsakovas privalėjo nuo 2007 m. birželio 20 d. nutraukti lėšų nurašymą nuo ieškovo sąskaitos (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Atsakovas, nurašydamas lėšas nuo bankrutuojančios įmonės sąskaitos, gavo daugiau teisių nei kiti ieškovo kreditoriai, nes, pažeisdamas įstatyme įtvirtintą draudimą, pats patenkino savo finansinį reikalavimą bankroto byloje. Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnio 1 dalį bankroto administratorius pateikia teismui tvirtinti įstojančių į bankroto bylą kreditorių finansinius reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės turtas (tiek faktiškai turimas bankroto bylos iškėlimo metu, tiek įmonės naudai įgytas pagal prievoles, kurių vykdymo laikas suėjo iškėlus bankroto bylą) tampa tokios įmonės kreditoriams dalytinu turtu. Patvirtinus kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę pagal ĮBĮ reikalavimus, visų tos pačios eilės kreditorių reikalavimai tenkinami proporcingai pagal lėšas, gautas pardavus likviduojamos dėl bankroto įmonės turtą, taip užtikrinant kreditorių lygiateisiškumą. Joks kreditorius neturi teisės gauti finansinių reikalavimų patenkinimo kitokia tvarka, nei nustatyta Įmonių bankroto įstatyme. Teismas nurodė, kad Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas šioje byloje netaikytinas, nes ieškovas nepatenka į subjektų, kuriems įstatymas taikomas, sąrašą. Remdamasis tokiais motyvais, teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui tas lėšas, kurios buvo nurašytos nuo jo sąskaitos nuo 2007 m. birželio 20 d., – iš viso 124 118,38 Lt.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Varta“ ir atsakovo AB DnB NORD banko apeliacinius skundus, 2009 m. vasario 24 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškovo BUAB „Varta“ ieškinio dalis, panaikino ir šią ieškinio dalį atmetė, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą, priteisė atsakovui iš ieškovo 2360 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

10Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas savo įsipareigojimų įvykdymą buvo užtikrinęs su atsakovu sudarytu finansinio užtikrinimo susitarimu. Pagal Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį viena iš finansinio užtikrinimo susitarimo šalių turi būti finansų įstaiga, įskaitant kredito įstaigą, o kita gali būti bet kuris asmuo, išskyrus fizinius asmenis. Šioje byloje ieškovas (užstato davėjas) yra juridinis asmuo, atsakovas (užstato turėtojas) – finansų įstaiga. Taigi finansinio užtikrinimo susitarimui, sudarytam ieškovo, kaip juridinio asmens, ir atsakovo, kaip finansinės įstaigos, taikomos Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo normos. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys 2007 m. balandžio 13 d. sudarė sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutartį. Pagal šią sutartį atsakovas kreditavo ieškovo sąskaitą neviršydamas 200 000 Lt limito ribų. Šia sutartimi šalys taip pat susitarė, kad ieškovas savo prievolės įvykdymą užtikrina, įkeisdamas esamas ir būsimas lėšas sąskaitoje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tai yra finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo užstato turėtojui – įkeitimo susitarimas, įtvirtintas Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 2 straipsnio 9 punkte.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) suteikiama tik administratoriui (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalis), tačiau ĮBĮ 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, esant šio įstatymo ir Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo prieštaravimui, taikomos Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo normos. Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas priimtas įgyvendinant 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito. Direktyvoje nurodyta, kad kiekviena valstybė turi užtikrinti savo teisėje finansinio užtikrinimo susitarimų vykdymą nepriklausomai nuo nemokumą reglamentuojančių teisės aktų (preambulės 5 konstatuojamoji dalis). Direktyvos nuostatos yra perkeltos į Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo normas: 9 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad finansinio užtikrinimo susitarimas įsigalioja jame nustatytais terminais, nepaisant užstato davėjo ar užstato turėtojo likvidavimo procedūros arba reorganizavimo priemonių taikymo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 2 straipsnio 18 punktą likvidavimo procedūra apima ir bankroto procedūrą, nes nemoki įmonė, vykstant bankroto procedūrai, likviduojama, realizuojamas jos turtas, lėšos paskirstomos kreditoriams. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį užstato turėtojas (kreditorius) bankroto procedūros metu turi teisę, skolininkui neįvykdžius finansiniu užstatu užtikrintų finansinių įsipareigojimų, savo reikalavimą patenkinti iš finansinio užstato ar jo vertės pirmiau už kitus kreditorius. Dėl to ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatos, draudžiančios kreditoriui perimti bankrutuojančios įmonės lėšas, netaikytinos. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo vienvaldiškai atliktas 191 129,90 Lt nurašymas nuo ieškovo sąskaitos nereiškia nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovui pagal sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutartį buvo suteiktas 200 000 Lt kredito limitas. Ieškovas iš šio kredito yra paėmęs 190 903,72 Lt, t. y. sumą, neviršijančią limito, be to, pagal sutarties sąlygas už kredito naudojimą yra apskaičiuotos 203,60 Lt palūkanos ir 22,58 Lt įsipareigojimo mokestis. Taigi ieškovo įsipareigojimas atsakovui yra 191 129,90 Lt. Ieškovas finansinių įsipareigojimų pagal sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutartį įvykdymą buvo užtikrinęs finansinio užtikrinimo susitarimu, taigi atsakovas turi teisę net ir įmonės bankroto procese patenkinti savo reikalavimus pirmiau už kitus kreditorius. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas 191 129,90 Lt iš ieškovo sąskaitos įgijo teisėtai, todėl pagal CK 6.240 straipsnį neprivalo grąžinti ieškovui šios pinigų sumos.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas bankrutuojanti UAB „Varta“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį dėl nepriteistų 67 011,45 Lt ir palūkanų bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą principą, pagal kurį įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma valstybės institucijoms, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2007 m. birželio 18 d. Vadovaudamasis CPK 18 straipsniu, teismas turėjo konstatuoti, kad nuo to momento pradeda veikti Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos ir visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šias nuostatas, yra negaliojantys ir niekiniai nuo jų sudarymo momento. Kadangi vienvaldiškas lėšų nurašymas yra vienašalis sandoris, tai pagal pirmiau minėtas nuostatas teismas turėjo tenkinti ieškovo ieškinį ir pripažinti šį sandorį negaliojančiu.

152. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.240 straipsnio. Atsakovas iš kasatoriaus sąskaitos neteisėtai nurašytus 191 129,83 Lt įgijo be jokio teisinio pagrindo, nes nebuvo nei įstatymo, nei sandorio, kurie sudarytų teisinį pagrindą šioms lėšoms nurašyti. Pagal CK 6.240 straipsnį be teisinio pagrindo įgijęs turtą asmuo privalo grąžinti turtą ir atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Be to, pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

163. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino kasatoriui priteistiną atstovavimo išlaidų atlyginimą iki 3000 Lt. Teismas neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, kuris yra vienas iš kriterijų sprendžiant dėl priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu N. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punktas).

174. Apeliacinės instancijos teismas šalių 2007 m. balandžio 13 d. sudarytą sutartį pagal teisines pasekmes nepagrįstai prilygino finansinio užtikrinimo susitarimui. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/47/EB nurodyta, kad ši Direktyva taikoma finansiniams įkeitimo susitarimams, jeigu toks susitarimas gali būti įrodytas raštu ar kitu lygiaverčiu būdu. Pagal Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 3 straipsnį finansinio užtikrinimo susitarimų objektas yra finansinis užstatas, atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Atsakovas šioje byloje įrodinėjo, kad finansinio užtikrinimo susitarimas yra šalių 2007 m. balandžio 13 d. sudaryta overdrafto sutartis. Kita vertus, lėšas nuo kasatoriaus sąskaitos jis nurašinėjo remdamasis ne šiuo, o kitu teisiniu pagrindu, t. y. 2007 m. birželio 16 d. įkeitimo lakštu Nr. 05220070003485. Be to, nei 2007 m. birželio 13 d. sutarties 27 punkte, nei įkeitimo lakšte nenurodyta, kad tai yra finansinio užtikrinimo susitarimas, kuris šalių susitarimu bankroto atveju bus įgyvendinamas įkaito turėtojui perimant nuosavybės teisę į įkaito davėjo turtą. Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad remiantis šiuo įstatymu kreditorius gali realizuoti finansinį užstatą skolininko bankroto atveju laikantis šalių susitartų sąlygų. Šalims nesudarius finansinio užtikrinimo susitarimo, nėra ir pagrindo ginčo santykiui taikyti nurodyto įstatymo nuostatas. Lėšos, patekusios į atsakovo sąskaitą įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti laikomos finansiniu užstatu pagal Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme nustatytus kriterijus (Įstatymo 2 straipsnio 8, 9 dalys, 5 straipsnis).

185. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, šiai draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, išieškoti skolas iš įmonės turto, įskaityti tarpusavio reikalavimus ar kitaip vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Labomeda“ v. J. G., bylos Nr. 3K-3-230/2008; ir kt.). Teismų praktikoje, taikant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, laikomasi pozicijos, kad joks kreditorius neturi teisės gauti finansinių reikalavimų patenkinimo kitokia, nei nustatyta ĮBĮ, reikalavimų tenkinimo tvarka. Remiantis ĮBĮ 17 straipsnio 2 dalimi, administratorius per šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Bankas negavo pranešimo apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Kadangi administratorius nepranešė bankui apie tolesnį sutarties vykdymą, tai nėra pagrindo teigti, kad sutartis turėjo ir turi būti vykdoma ir kad atsakovas, sutarties nevykdant, įgyja teisę nusirašyti pinigus nuo sąskaitos. Toks santykių aiškinimas iš esmės pažeistų kitų atsakovo kreditorių interesus, nes lėšos, įplaukusios į banko sąskaitą, buvo pervestos jau neveikiant kredito sutarčiai, kurios vykdymas buvo užtikrintas įkeitimo lakštu Nr. 05220070003485.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB DnB NORD bankas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

201. Kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šioje byloje negalima remtis, nes kasacinio teismo nagrinėtose bylose nebuvo sprendžiamas Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo taikymo klausimas. Būtent Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme nustatyta Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurią nuo bankroto bylos iškėlimo dienos draudžiama nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės turtą, išimtis. Šios išimties pripažinimas, įgyvendinant 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/47/EB, įtvirtintas Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje. Taigi kasatorius nepagrįstai nurodo, kad sprendžiat šalių ginčą turi būti išimtinai taikomos Įmonių bankroto įstatymo normos.

212. Kasatoriaus argumentas dėl finansinio užtikrinimo susitarimo įforminimo nepagrįstas. Pagal Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį susitarimas pripažįstamas finansinio užtikrinimo susitarimu neatsižvelgiant į tai, ar jis sudarytas kaip atskira sutartis, ar yra pagrindinės sutarties, iš kurios atsiranda pagrindinis įsipareigojimas, dalis. 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito 2 straipsnio 1 dalies a-c punktuose dar detaliau nurodyta, kad susitarimu dėl finansinio įkaito laikomas bet koks susitarimas (tiek įformintas atskirai, tiek kaip kito susitarimo dalis sąlygų), jeigu pagal tą susitarimą pateikiamas finansinis įkaitas (užstatas). Šalių sudarytos 2007 m. balandžio 13 d. overdrafto sutarties bendrosios dalies 27 punkte būtent ir nustatyta, kad pinigai ieškovo sąskaitoje, esančioje pas atsakovą, įkeičiami ta pačia sutartimi, t. y. šalys susitaria dėl įkeitimo (užstato) ir pripažįsta pinigų sąskaitoje perdavimo atsakovui faktą. Tai reiškia, kad yra įvykdytos visos sąlygos sandoriui pripažinti susitarimu dėl finansinio užtikrinimo. Aplinkybė, kad overdrafto sutarties tekste neminima sąvoka „užstatas“, nereiškia, jog susitarimas nesudarytas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartys aiškinamos ne pagal jų pavadinimus, o pagal turinį. Pagal Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 3 straipsnio 4 dalį finansinio užtikrinimo susitarimams be nuosavybės perdavimo taikomos CK šeštosios knygos XII skyriaus nuostatos, t. y. šie susitarimai faktiškai laikomi atskira įkeitimo rūšimi – užstatu, todėl overdrafto sutartyje vartojamos sąvokos dėl pinigų sąskaitoje įkeitimo tiksliai atskleidžia sąlygų turinį.

223. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad overdrafto sutartyje neaptartos kreditoriaus teisės dėl išieškojimo iš užstato (įkeisto turto). Overdrafto sutarties bendrosios dalies 47 punkte tiesiogiai nurodyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju bankas turi teisę nurašyti pinigus nuo sąskaitos, kuriai taikomas užstato statusas, t. y. nustatytos identiškos sąlygos kaip ir Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 9 straipsnyje. Ši nuostata leidžia kreditavimo sutartyje, o ne tik pasirašant atskirą sutartį dėl užstato, nustatyti užstato pateikimo sąlygas. Teismai teisingai konstatavo, kad overdrafto sutarties sąlygos dėl pinigų sąskaitoje įkeitimo yra susitarimas dėl finansinio užstato. Aplinkybė, kad pinigai toje pačioje sąskaitoje buvo įkeisti Hipotekos registre registruotu kilnojamojo turto įkeitimo lakštu, nepaneigia susitarimo dėl finansinio užstato. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad pinigų nurašymas nuo sąskaitos buvo atliekamas remiantis Hipotekos registre įregistruotu sąskaitos įkeitimu. Tokios aplinkybės bankas niekada nenurodė, tik teigė, kad bet kuriuo atveju pagal vieną ar kitą įkeitimo sandorį turi pirmenybės teisę į pinigus sąskaitoje, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis neturi pirmenybės ir apskritai jokių teisių į tuos pinigus ar praturtėjo kieno nors kito sąskaita, nepagrįstai gavo pinigus.

234. Kasatorius neginčijo overdrafto sutarties bendrosios dalies 27 punkte įtvirtinto finansinio užtikrinimo susitarimo, todėl netgi formalia prasme nėra pagrindo abejoti tokio susitarimo galia ar dėl jo taikymo, sprendžiant šalių ginčą. Kol sandoris nenuginčytas, jis laikomas galiojančiu (CK 1.78 straipsnio 2 dalis).

245. Bankroto bylos iškėlimo įmonei faktas nepanaikina užtikrinimo priemonių ir nesustabdo jų veikimo. Priešingai, jos įkaito turėtojui suteikia tam tikras teises, ir administratorius pagal Įmonių bankroto įstatymo 17 straipsnio 2 dalį turi informuoti apie po bankroto bylos iškėlimo vykdytinus sandorius. Kadangi administratorius nepateikė tokio rašto bankui, įkeitimu (užstatu) apsunkintos sąskaitos neuždarė, nesustabdė jos veikimo, tai visi pinigai, buvę toje sąskaitoje, laikytini įkeistais, nes įkeitimas (kartu ir užstatas) apima tiek lėšas, kurios yra sąskaitoje užtikrinimo sandorio sudarymo metu, tiek lėšas, kurios įplauks ateityje – po užtikrinimo sandorio sudarymo (CK 4.201 straipsnio 5 dalis, 4.221 straipsnio 1-2 dalys).

25Kasacinio teismo posėdžio metu kasatoriaus atstovas prašė kasacinį skundą tenkinti, o atsakovo atstovas – atmesti, nurodydamas, kad atsakovas nurašė nuo sąskaitos pinigus, remdamasis šalių sudarytos overdrafto sutarties 47.4.3 ir 47.4.4 punktų nuostatomis.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl finansinio užtikrinimo susitarimui be nuosavybės teisės perdavimo (finansiniam užstatui) keliamų reikalavimų bei santykio su bankroto teise

292002 m. birželio 6 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė Direktyvą 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (toliau – Direktyva). Įgyvendinant šią Direktyvą Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. balandžio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą (toliau – FUSĮ, Įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. Direktyva ir FUSĮ siekiama įgyvendinti finansinio sektoriaus poreikį sustiprinti finansinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių teisinę padėtį ir taip užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų finansinio užtikrinimo susitarimų vykdymą. Finansinio užtikrinimo susitarimai apima dvi sandorių rūšis, kurios pagal tai, ar nuosavybės teisė į finansinį užstatą lieka užstato davėjui, ar perduodama užstato turėtojui, skirstomos į dvi rūšis: 1) finansinio užtikrinimo susitarimus be nuosavybės teisės perdavimo ir 2) finansinio užtikrinimo susitarimus su nuosavybės teisės perdavimu (FUSĮ 2 straipsnio 8 dalis). Finansinio užtikrinimo susitarimai gali būti sudaromi kaip atskiros sutartys, arba būti pagrindinės sutarties, iš kurios atsiranda pagrindinis įsipareigojimas, dalis. Abi finansinio užtikrinimo susitarimų rūšys yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės. Tai reiškia, kad visi finansinio užtikrinimo susitarimai yra aksesorinio pobūdžio, finansinio užstato turėtojo teisės yra išvestinės iš jo, kaip kreditoriaus, teisių ir šių teisių įgyvendinimas priklauso nuo finansinio užtikrinimo susitarimu užtikrintų įsipareigojimų vykdymo (FUSĮ 4 straipsnio 2 dalis).

30Finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo savo esme yra įkeitimo sutartis, t. y. užstato davėjas pateikia finansinį užstatą užstato turėtojui ar jo naudai, užtikrindamas atitinkamų finansinių įsipareigojimų užstato turėtojui vykdymą. Tokiu atveju nuosavybės teisė į finansinį užstatą lieka užstato davėjui, o neįvykdžius prievolės kreditoriui suteikiama pirmumo teisė patenkinti savo reikalavimą iš objekto vertės. Pažymėtina, kad finansinio užtikrinimo susitarimo objektui keliami specialūs reikalavimai. Finansinio užtikrinimo susitarimo objektas yra finansinis užstatas, kuriuo taip pat gali būti finansinės priemonės, kurios pagal sudarytus sandorius taps užstato davėjo nuosavybe ateityje, taip pat pinigai, kurie bus pervesti į šalių pasirinktą sąskaitą (FUSĮ 5 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi finansiniu užstatu yra laikomi pinigai ir finansinės priemonės, pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užtikrinančios atitinkamų finansinių įsipareigojimų vykdymą (FUSĮ 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau finansiniu užstatu gali būti ne visi pinigai, bet tik lėšos sąskaitose bet kuria valiuta ar kitos grąžintinos lėšos, tokios kaip pinigų rinkos depozitai. Grynieji pinigai negali būti finansinio užtikrinimo susitarimo objektas (FUSĮ 2 straipsnio 22 dalis).

31Specialūs reikalavimai keliami ir finansinio užtikrinimo susitarimo šalims. Subjektų, galinčių būti finansinio užtikrinimo susitarimo šalimis, sąrašas yra ribotas. Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei bent viena iš susitarimo šalių – finansinio užstato davėjas ar finansinio užstato turėtojas – yra viešosios valdžios institucija ar finansų institucija, kurios veikla prižiūrima teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymas taikomas finansų institucijų (bankų, draudimo įmonių ir kt.) su juridiniais asmenimis (įskaitant įvairių teisinių formų įmones) sudaromiems finansinio užtikrinimo susitarimams, pvz., santykiuose bankas – klientas (juridinis asmuo) – bankas. Tačiau Įstatymas netaikomas, jeigu bent viena iš susitarimo šalių yra fizinis asmuo (FUSĮ 3 straipsnis).

32Taigi specialūs papildomi reikalavimai finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo šalims ir susitarimo objektui daro šią įkeitimo sutartį specifinę. Nors šiai sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XII skyriaus Įkeitimas nuostatos (FUSĮ 3 straipsnio 4 dalis) ir užstato turėtojas (kreditorius) turi teisę, skolininkui neįvykdžius finansiniu užstatu užtikrintų atitinkamų finansinių įsipareigojimų, savo reikalavimą patenkinti iš finansinio užstato ar jo vertės pirmiau už kitus kreditorius (FUSĮ 9 straipsnio 2 dalies, CK 3.198 straipsnio 2 dalis), o CK 4.221 straipsnyje netgi specialiai aptarta kreditoriaus reikalavimų iš įkeistų lėšų, esančių įkaito davėjo banko sąskaitoje, tenkinimo tvarka, finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo, sudaryto pagal FUSĮ, skirtumas nuo pagal CK nuostatas sudarytos įkeitimo sutarties ypač pasireiškia ir daro ją kvalifikuota įkeitimo sutartimi tada, kai įvyksta priverstinio vykdymo įvykis, vienu iš kurių pripažįstamas bankroto bylos skolininkui iškėlimas. Net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui, t. y. skolininkui iškėlus bankroto bylą, užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą realizuoti vienašališkai, nelaukdamas, kol turtą realizuos bankroto administratorius (FUSĮ 2 straipsnio 18 dalis, 9 straipsnio 3 dalis, Direktyvos preambulės 5 konstatuojamoji dalis, 2 straipsnio 1 dalies j punktas, 4 straipsnio 5 dalis). Finansinio užstato realizavimas net ir iškėlus skolininkui bankroto bylą grindžiamas finansinio užtikrinimo kaip daiktinės teisės koncepcija, t. y. tuo, kad kreditoriui specialiu įstatymu, darančiu išimtį iš bankroto teisinių santykių (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 straipsnio 4 dalis), suteikta prioritetinė daiktinė teisė į konkretų turtą, tam tikslui specialiai išskirtą iš skolininko turto masės.

33Finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo ir įkeitimo santykis apibūdinamas taip: kiekvienas finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo savo esme yra įkeitimo sutartis, tačiau ne kiekviena įkeitimo sutartis yra finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo. Tai leidžia padaryti išvadą, kad šalys turi aiškiai, nedviprasmiškai susitarti, kad jų sudaryta sutartis dėl finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo yra sudaroma pagal FUSĮ ir užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą vienašališkai realizuoti susitarime nustatytomis sąlygomis net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui, t. y. iškėlus skolininkui bankroto bylą. Nesant tokio šalių susitarimo, kuris gali būti sudarytas kaip atskira sutartis ar kaip pagrindinės sutarties, iš kurios atsiranda pagrindinis įsipareigojimas, dalis, šalių sudaryta sutartis gali būti pripažįstama tik kaip pagal CK ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatas sudaryta įkeitimo sutartis, kuriai taikomos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, draudžiančios, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.

34Nagrinėjamoje byloje šalys aptariamo pobūdžio susitarimų nesudarė nei jų pasirašytoje overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartyje, nei kitu būdu. Tai leidžia konstatuoti, kad apskųsta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutartis yra neteisėta dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo. Kartu pripažintinas netinkamu ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimo motyvas, kad šios bylos šalys kaip subjektai negali patekti į FUSĮ reglamentavimo sritį. Tačiau vien šis trūkumas nesudaro pakankamo pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti, o nustatytas trūkumas šalintinas kasacinio teismo teisėjų kolegijos pateiktu pirmiau nurodytų materialinės teisės normų aiškinimu.

35Dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ir jos sukeliamų pasekmių

36Šiaulių apygardos teismas rašytinio proceso tvarka priimta 2007 m. birželio 6 d. nutartimi šios bylos ieškovui iškėlė bankroto bylą. Nutartis iškelti bankroto bylą, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per dešimt dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 13 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartis apskųsta nebuvo. Procesinių terminų skaičiavimą, jų pradžią ir pabaigą reglamentuoja CPK 73-74 straipsniai. Dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną, o tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nutarties, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, dešimties dienų apskundimo terminas suėjo 2007 m. birželio 16 d. (šeštadienį), todėl termino paskutine diena laikoma 2007 m. birželio 18 d., t. y. pirmadienis. Taigi pirmiau nurodyta nutartis pagal įstatymą įsiteisėjo 2007 m. birželio 19 d., ir nuo šios dienos įsigaliojo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas įmonei vykdyti finansines prievoles, o įmonės kreditoriui ar kitam asmeniui – perimti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą ar lėšas kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad pasibaigė ir šios bylos atsakovo teisė pagal šalių sudarytos overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutarties Nr. K-4200-20078-90 47.4.3 ir 47.4.4 punktų nuostatas nurašyti lėšas nuo ieškovo sąskaitos. Byloje nėra šalių ginčo dėl atsakovo nurašytų nuo ieškovo sąskaitos banke sumų dydžio ir nurašymo laiko. Pirmosios instancijos teismo sprendime nustatant tenkintinos ieškinio dalies sumą motyvuota, kad teismo paskirtas bankroto administratorius atsakovui apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Varta“ pranešė 2007 m. birželio 19 d., todėl atsakovas privalėjo nuo 2007 m. birželio 20 d. nutraukti visus vykdomus nurašymus nuo ieškovo sąskaitos. Toks aiškinimas neatitinka jau aptartų įstatymų nuostatų dėl nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ir su tuo susijusių pasekmių. Atsakovas 2007 m. birželio 19 d. nuo ieškovo sąskaitos nurašė 20 705,61 Lt, todėl teismo ieškovui iš atsakovo priteista suma atitinkamai didintina iki 144 823,99 Lt (124 118,38 + 20 705,61), nuo šios sumos skaičiuotinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

37Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio dalies tenkinimo materialinį pagrindą sudarė tai, jog, esant šalių sutartiniams santykiams ir nuo tam tikro laiko pradėjus galioti imperatyviosioms draudžiančiosioms ĮBĮ nuostatoms, pašalinusioms atsakovui tolimesnę galimybę nurašyti lėšas nuo ieškovo sąskaitos, atsakovo veiksmai, kaip prieštaraujantys imperatyviosioms ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, yra niekiniai ir negalioja, tai lemia atsakovo pareigą grąžinti ieškovui lėšas, kurias jis buvo nusirašęs nuo ieškovo sąskaitos po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (CK 1.80 straipsnio 1-3 dalys, 6.145 straipsnio 1 dalis). Kadangi CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo atveju taikomos restitucijos taisyklės, tai kasatoriaus keliamas CK 6.240 straipsnio normų taikymo klausimas šioje byloje yra neaktualus ir neanalizuotinas.

38Dėl pirmiau nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant ieškovui priteistą sumą iki 144 823,99 Lt.

39Iš dalies patenkinus ieškovo kasacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, t. y. atsižvelgiant į tai, kokia ieškinio reikalavimų dalis yra patenkinta ir kokia atmesta. Kasatoriui (ieškovui) priteisus 144 823,99 Lt, jo reikalavimų patenkinta dalis yra 76 proc. Atitinkamomis proporcijomis paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismo valstybei iš atsakovo priteistas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, padidinamas iki 3665,17 Lt (CPK 96 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teisme patirtos 74,81 Lt pašto išlaidos valstybei priteisiamos taip: iš ieškovo – 17,95 Lt, iš atsakovo – 56,85 Lt. Kasatoriaus argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė jam tik 3000 Lt atstovavimo išlaidų (pagal byloje esančius dokumentus advokatui už atstovavimą pirmosios instancijos teisme buvo sumokėta 10 000 Lt), pripažintinas nepagrįstu. 3000 Lt suma už atstovavimą pirmosios instancijos teisme kasatoriui buvo priteista atsižvelgiant į visus vertintinus kriterijus ir aplinkybes: bylos apimtį, sudėtingumą, pirmosios instancijos teisme atliktus atstovavimo veiksmus (teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu N. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punktas), taip pat į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ši suma laikytina pagrįsta, todėl nekeistina.

40Nuo žyminio mokesčio mokėjimo apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme abi šalys yra atleistos pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl šių bylinėjimosi išlaidų paskirstyti nereikia. Byloje esantys dokumentai patvirtina tik atsakovo patirtas atstovavimo apeliaciniame teisme išlaidas – 2360 Lt (šių išlaidų dydis atitinka CPK 98 straipsnio 2, 3 dalies nuostatas bei Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžius). Atstovavimo išlaidas kasaciniame teisme patvirtinančių dokumentų šalys nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimų patenkinta dalis yra 76 proc., pagal šią proporciją paskirstomos taip: atsakovui iš ieškovo priteisiama 566,40 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo, o valstybei atlyginamos 13,40 Lt apeliacinės instancijos teisme ir 35,35 Lt kasaciniame teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiant iš ieškovo 11,70 Lt, iš atsakovo – 37,05 Lt.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti.

43Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti, ieškovui bankrutuojančiai UAB „Varta“ (į. k. 144585617, a/s Nr. LT84 7230 0000 0246 7348 UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, buveinės adresas: Žemaitės g. 41, Šiauliai) iš atsakovo AB DnB NORD banko (į. k 112029270, buveinės adresas: J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius) priteistą 124 118,38 Lt sumą padidinant iki 144 823,99 Lt (vieno šimto keturiasdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt trijų litų 99 centų), priteisiant 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat padidinant valstybei iš atsakovo priteistą žyminio mokesčio sumą iki 3665,17 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt penkių litų 17 centų), o išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimą valstybei priteisiant taip: iš ieškovo – 17,95 Lt (septyniolika litų 95 centus), iš atsakovo – 56,85 Lt (penkiasdešimt šešis litus 85 centus).

44Priteisti atsakovui AB DnB NORD bankui ir ieškovo bankrutuojančios UAB „Varta“ 566,40 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus 40 centų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Priteisti valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, atlyginimą: iš ieškovo 11,70 Lt, iš atsakovo – 37,05 Lt.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas bankrutuojanti UAB „Varta“ prašė pripažinti negaliojančiu... 5. Byloje kilo ginčas dėl to, ar bankas, sudaręs su juridiniu asmeniu... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2007 m. birželio 6 d.... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas savo įsipareigojimų įvykdymą... 11. Teisėjų kolegija nurodė, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas bankrutuojanti UAB „Varta“ prašo Šiaulių... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 18 straipsnyje... 15. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.240 straipsnio.... 16. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino kasatoriui priteistiną... 17. 4. Apeliacinės instancijos teismas šalių 2007 m. balandžio 13 d. sudarytą... 18. 5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad,... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB DnB NORD bankas prašo kasacinį... 20. 1. Kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šioje... 21. 2. Kasatoriaus argumentas dėl finansinio užtikrinimo susitarimo įforminimo... 22. 3. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad overdrafto sutartyje neaptartos... 23. 4. Kasatorius neginčijo overdrafto sutarties bendrosios dalies 27 punkte... 24. 5. Bankroto bylos iškėlimo įmonei faktas nepanaikina užtikrinimo priemonių... 25. Kasacinio teismo posėdžio metu kasatoriaus atstovas prašė kasacinį skundą... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl finansinio užtikrinimo susitarimui be nuosavybės teisės perdavimo... 29. 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė... 30. Finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo savo esme... 31. Specialūs reikalavimai keliami ir finansinio užtikrinimo susitarimo šalims.... 32. Taigi specialūs papildomi reikalavimai finansinio užtikrinimo susitarimo be... 33. Finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo ir... 34. Nagrinėjamoje byloje šalys aptariamo pobūdžio susitarimų nesudarė nei jų... 35. Dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ir jos sukeliamų... 36. Šiaulių apygardos teismas rašytinio proceso tvarka priimta 2007 m. birželio... 37. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio dalies tenkinimo... 38. Dėl pirmiau nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismo nutartis... 39. Iš dalies patenkinus ieškovo kasacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos... 40. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 43. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti,... 44. Priteisti atsakovui AB DnB NORD bankui ir ieškovo bankrutuojančios UAB... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...