Byla 1A-108-483/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, vertėjaujant Alvyrai Klipčiuvienei, dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui, nuteistiesiems V. F., P. J., gynėjams advokatams Ričardui Girdziušui, Artūrui Baužai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. F., nuteistojo P. J. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. F. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 199 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) - laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams;

5- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

7P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

8- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) - laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

9- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų.

10Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

11Konfiskuota iš V. F. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 31 660 eurų valstybės nuosavybėn.

12Konfiskuota iš P. J. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 31 660 eurų valstybės nuosavybėn.

13Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

141. V. F. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje su Latvijos Respublikos piliečiu P. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2015 m. sausio 15 d., vykdydamas organizatorių P. J. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus - vykti transporto priemonių junginiu - vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), ir puspriekabe - šaldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), iš Latvijos Respublikos į Ispanijos Karalystę ir pargabenti į Latvijos Respubliką labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, išvyko aukščiau minėtu transporto priemonių junginiu iš Rygos, Latvijos Respublikos, į Ispanijos Karalystę, bei važiuodamas iš Ispanijos Karalystės per Europos šalis 2015 m. vasario 8 d., apie 09.30 val., važiuodamas vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), su puspriekabe - šaldytuvu MURSEM S3PJZS, paslėpęs puspriekabės dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos – kokaino, atvyko prie Lenkijos - Lietuvos valstybės sienos, kirto Lenkijos - Lietuvos valstybių sienas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardą, kuri yra adresu Kalvarijos sav., Salaperaugio k., bei tą pačią dieną, važiuodamas nuo Lietuvos valstybės sienos, apie 11.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio Nr. A5, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 66 kilometre, Marijampolės r. sav., jo vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus muitinės pareigūnų, tokiu būdu iš Lenkijos Respublikos iki Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio kelio Nr. A5, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 66 kilometro, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos - kokaino.

151.1. Be to, V. F. nuteistas už tai, kad tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais veiksmais, t. y. veikdamas organizuotoje grupėje su Latvijos Respublikos piliečiu P. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2015 m. vasario 8 d., apie 09.30 val., kirsdamas Lenkijos - Lietuvos valstybių sieną Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardą, kuri yra adresu Kalvarijos sav., Salaperaugio k., neturėdamas leidimo pervežti ir nepateikdamas muitinės kontrolei, vykdydamas organizatorių P. J. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus, važiuodamas vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), su puspriekabe - šaldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), paslėpęs puspriekabės šaldytuvo MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje, gabeno labai didelį kiekį – 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos - kokaino, tokiu būdu gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotines medžiagas, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas jų muitinės kontrolei.

161.2. P. J. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje su Latvijos Respublikos gyventoju V. F., ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2015 metais sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, davė nurodymą V. F. vykti transporto priemonių junginiu - vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), ir puspriekabe - šaldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), iš Latvijos Respublikos į Ispanijos Karalystę ir į Latvijos Respubliką pargabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, dėl ko V. F., vykdydamas organizatorių nurodymus, važiuodamas iš Ispanijos Karalystės per Europos šalis 2015 m. vasario 8 d., apie 09.30 val., važiuodamas vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), su puspriekabe šaldytuvu MURSEM S3PJZS, paslėpęs puspriekabės dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos – kokaino, atvyko prie Lenkijos - Lietuvos valstybės sienos, kirto Lenkijos - Lietuvos valstybių sienas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardą, kuri yra adresu Kalvarijos sav., Salaperaugio k., bei tą pačią dieną, važiuodamas nuo Lietuvos valstybės sienos, apie 11.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio Nr. A5, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 66 kilometre, Marijampolės r. sav., jo vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus muitinės pareigūnų, tokiu būdu P. J. organizavo labai didelio kiekio - narkotinių medžiagų 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos - kokaino, neteisėtą gabenimą.

171.3. Be to, P. J. nuteistas už tai, kad tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais veiksmais, t. y. veikdamas organizuotoje grupėje su Latvijos Respublikos gyventoju V. F., ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2015 metais sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, davęs nurodymą V. F. vykti transporto priemonių junginiu - vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), ir puspriekabe - šaldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), iš Latvijos Respublikos į Ispanijos Karalystę ir į Latvijos Respubliką pargabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, dėl ko V. F., vykdydamas organizatorių nurodymus, važiuodamas iš Ispanijos Karalystės per Europos šalis 2015 m. vasario 8 d., apie 09.30 val., važiuodamas vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), su puspriekabe šaldytuvu MURSEM S3PJZS, paslėpęs puspriekabės dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos – kokaino, atvyko prie Lenkijos - Lietuvos valstybės sienos, kirto ir tokiu būdu gabeno per Lenkijos - Lietuvos valstybių sienas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardą, kuri yra adresu Kalvarijos sav., Salaperaugio k., narkotines medžiagas neturint leidimo ir nepateikiant jų muitinės kontrolei, tokiu būdu P. J. organizavo narkotinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo ir nepateikiant jų muitinės kontrolei.

182. Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas R. Girdziušas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01), ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

192.1. Nurodo, kad teismas, kvalifikuodamas P. J. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, nepagrindė, kodėl P. J. laikomas organizatoriumi (ar dėl to, jog jis surinko organizuotą grupę, ar, kad vadovavo tokiai grupei, o gal dėl to, jog parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo). Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad vykdant veikas buvo du organizatoriai - P. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turėjo individualizuoti organizatorių veiksmus ir nustatyti, kuris iš jų ir ką subūrė, kuris ir ką palenkė daryti nusikaltimus bei pan. Apelianto manymu, jog būtent tas asmuo, kuris nebuvo teisiamas, inicijavo nusikalstamą veiklą. Teismas privalėjo konstatuoti, kodėl nuosprendyje nustatytų veikų padarymui prireikė dar vieno organizatoriaus ir, kuo P. J. veiksmai buvo reikšmingesni nei to asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas.

202.2. Apelianto nuomone, organizatorius savo veiksmus turėtų atlikti nusikalstamos veikos pradžioje, ypatingai tai aktualu, kai nusikalstamą veiką padaro organizuota grupė, nes tada būtina nustatyti, kas ją subūrė. Organizatoriaus vaidmeniui turėtų būti būdingi požymiai, rodantys, jog jis savo veiklą pradėjo anksčiau nei buvo įpusėta daryti nusikalstamas veikas. Iš nuosprendžio konstatuojamosios dalies nesimato, kas asmenis sutelkė į organizuotą grupę, kokius konkrečius veiksmus, rodančius, kad organizavo nusikaltimų padarymą, atliko P. J. Apygardos teismas nenustatė, kad P. J. subūrė nuosprendyje minėtą grupę ar vadovavo paruošiant nusikalstamas veikas, jog lenkė ar verbavo asmenis dalyvauti darant nuosprendyje aprašytus nusikaltimus, kad suvienijo V. F. ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, jog sukūrė nusikalstamos veiklos planus, numatė jų vykdymo būdus, priemones, nustatė tarpusavio ryšius ir paskirstė bendrininkams vaidmenis. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos aplinkybės leidžia galvoti, kad V. F. siuntimas į Ispanijos Karalystę neturi nieko bendro su inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis ir parodo tam tikrą nuosprendyje esantį loginį prieštaravimą. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog buvo duotas nurodymas V. F. važiuoti į Ispaniją, kita vertus, padarė išvadą, jog byloje nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir kokioje vietoje į puspriekabę buvo pakrautos narkotinės medžiagos, nenustatyta, jog tos narkotinės medžiagos buvo pakrautos būtent Ispanijos Karalystėje, todėl iš V. F. ir P. J. nusikalstamų veikų aprašymo pašalino aplinkybę, kad narkotines medžiagas V. F. gabeno iš Ispanijos Karalystės.

212.3. P. J. dirbo Latvijos įmonės SIA „O. F.“ vadybininku, o V. F. - vairuotoju, todėl vadybininko duotas nurodymas važiuoti įmonei priklausančiu transporto priemonių junginiu į vieną ar kitą Europos valstybę su kroviniu dar nerodo, kad tas vadybininkas organizavo nusikalstamų veikų padarymą. Be abejo, kai kurie bylos duomenys galėtų duoti pagrindą manyti, jog P. J. prisidėjo prie veikų organizavimo, nes jis parinko transporto priemones bei vairuotoją, tačiau tokie jo veiksmai buvo atlikti tada, kai iš esmės jau buvo pabaigti visi parengiamieji darbai padaryti tas veikas, kurias teismas pripažino nusikalstamomis.

222.4. Apelianto nuomone, įrodomoji baudžiamosios bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad P. J. ne tik nesubūrė organizuotos ar kokios nors kitokios grupės, tačiau jis neatliko ir kitų organizacinių veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, jog ne P. J. sumąstė nuosprendyje aprašytų veikų planą, ne jis sugalvojo, organizavo ir finansavo slėptuvės puspriekabėje padarymą, ne jis nusprendė, kur turi važiuoti V. F., kur ir už kiek bus nupirktos narkotinės medžiagos, kada ir kaip bus jos sukrautos į slėptuvę ir pan. Pirmosios instancijos teismas nutarė iš P. J. nusikalstamų veikų aprašymo pašalinti narkotinių medžiagą įgijimą ir organizavimą įgyti narkotines medžiagas, o tai liudija, kad apygardos teismo teiginys, jog P. J. organizavo nusikalstamų veikų padarymą, prieštarauja to paties teismo nustatytoms aplinkybėms. Nuosprendyje teigiama, kad P. J. suteikė priemones narkotinių medžiagų gabenimui. Tokia išvada, kaip ir aplinkybė, kad P. J. parinko vairuotoją, vertinant jas bendrininkavimą apibūdinančių baudžiamųjų įstatymų prasme, labiau primena ne organizatoriaus, bet Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyto padėjėjo vaidmenį, nes padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, tame tarpe teikdamas priemones nusikaltimui daryti arba šalindamas kliūtis, iškilusias jo darymo metu. P. J. prie asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atliekamų veiksmų prisijungė gerokai vėliau nei tam žmogui kilo sumanymas padaryti nusikaltimus, nei buvo atlikti parengiamieji darbai. Kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš R. P. buvo vykdomi nuo 2014 m. spalio 28 d. V. F. kriminalinę žvalgybą atliekančių pareigūnų akiratyje atsirado 2015 m. sausio 19 d., o P. J. - tik tada, kai kriminalinė žvalgyba buvo atliekama V. F. bei R. P. atžvilgiu, prieš P. J. tokie veiksmai nebuvo vykdomi, o tai leidžia galvoti, kad jis nebuvo toks aktyvus veiklos dalyvis, kurį būtų reikėję stebėti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iš byloje esančių P. J. ir R. P. telefoninių pokalbių matyti, kad būtent asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kaip pats pripažino 2014 m. gruodžio 4 d. pokalbio metu, suplanavo transporto priemonių junginio kelionę į Ispaniją, nurodė, kada sunkvežimis su puspriekabe turėtų būti toje šalyje, liepė ieškoti krovinio ir t. t. Be to, iš tų pačių pokalbių išklotinių matyti, jog tas pats žmogus nurodė padaryti slėptuvę, finansavo jos įrengimą, ragino darbą pabaigti kaip įmanoma greičiau, nes, antraip, kyla grėsmė jo planams ir pan. Pokalbiai telefonu rodo, kad P. J. buvo tik nurodymų vykdytojas. Apie nuveiktus darbus jis informuodavo R. P. ir laukdavo kitų paliepimų. Beje, būtent iš telefoninių pokalbių galima manyti, jog asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ketino skristi, kad galėtų prisidėti prie sklandaus kažkokių veikų darymo.?

232.5. Situacijos nekeičia ir tai, jog muitinės darbuotojams sustabdžius V. F., pastarasis savo veiksmus derino su P. J., aptarinėjo, kokius parodymus duoti dėl puspriekabės ir savo veiksmų. Telefoniniai pokalbiai rodo, kad V. F. ir P. J. suprato, jog gali turėti problemų, nes muitinės pareigūnai puspriekabėje aptiko kažkokį krovinį, tačiau tie pokalbiai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad būtent P. J. vadovavo nusikalstamai veikai. Priešingai, kai kurie V. F. pasakyti žodžiai leidžia galvoti, jog tuo metu dėl atitinkamos būklės P. J. nelabai galėjo suvokti, kas apskritai vyksta, nekalbant apie tai, kad jis būtų galėjęs kam nors vadovauti. Apelianto manymu, byloje neginčytinai nustatyta, kas sugalvojo padaryti nusikalstamas veikas, o P. J. tebuvo to asmens pagalbininkas, nežinantis tikrųjų jo ketinimų, buvo asmuo, kuris neperėmė vadovavimo.

242.6. Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra sudėtinga, reikalaujanti ilgo laiko, įvairių parengiamųjų, derinamųjų veiksmų, organizatoriumi gali būti pripažintas ir asmuo, kuris įsitraukia į nusikalstamą veiką ne nuo pačių pirminių idėjų ar planų apie nusikalstamą sumanymą, svarbu nustatyti, jog asmens indėlis, įgyvendinant esminius nusikalstamos veikos požymius, organizuojant ir plėtojant nusikalstamą sumanymą, buvo svarbus. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai tikrai neduoda pagrindo daryti išvados, kad P. J. savo veiksmais perėmė ar pratęsė veikos koordinavimą arba vadovavimą jai. Organizuoti galima tik tas veikas, kurios yra žinomos. Tuo tarpu teismo minimi įrodymai leidžia abejoti tuo, jog P. J. žinojo, kad bus gabenamos būtent tos medžiagos, kurios buvo aptiktos tikrinant transporto priemonių junginį. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo P. J. pripažino nusikalstamų veiksmų organizatoriumi.

252.7. Apeliantas nesutinka, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuota grupe. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje privalėjo aprašyti objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius: susitarimą, bendrininkų veiklos organizuotumo lygį, aptarti vaidmenų pasiskirstymą bei juos atskleisti, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nurodyti, kokiais bylos duomenimis nustatytas ir kuo pasireiškė abiejų nuteistųjų vaidmuo organizuotos grupės veikloje. Apygardos teismas nenurodė, kokie bylos duomenys rodo, jog nuteistieji veikė organizuota grupe. Teismas praktiškai nenustatė, kas subūrė tokią bendrininkų grupę. Nusikalstamos veikos nebuvo tokios sudėtingos, kad jas padaryti galėjo tik organizuota grupė. Vienas žmogus sugalvojo, kad į Latvijos Respubliką reikėtų atvežti narkotinių medžiagų, dėl to jis paprašė padėti įrengti puspriekabėje slėptuvę, nusiųsti vilkiką su puspriekabe į Ispaniją. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasinaudojo P. J. ir V. F., kurie ne tik nežinojo, koks iš tiesų krovinys bus atvežtas į Latviją, bet ir nesuprato, kad priklauso kažkokiai organizuotai grupei, juo labiau nenorėjo būti tokios grupės dalyviais.

262.8. Kauno apygardos teismas, norėdamas pagrįsti teiginį, jog nusikalstamos veikos padarytos organizuota grupe, nuosprendyje parašė, kad byloje nustatyta, jog V. F., P. J. ir dar vienas asmuo susitarė daryti labai sunkų nusikaltimą - didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą, kiekvienas grupės narys, šiuo atveju V. F. bei P. J., turėjo savo vaidmenį ir atliko jam skirtą užduotį, t. y. jų veiksmuose yra visi susitarimo padaryti veikas organizuota grupe požymiai, o ta aplinkybė, kad byloje nėra nustatytas dar vienas organizuotos grupės narys, nepanaikina organizuotos grupės požymio buvimo V. F. ir P. J. veiksmuose. Iš tokio pakankamai lakoniško organizuotos grupės buvimo konkrečiu atveju argumentavimo galima įžvelgti kai kurių objektyviųjų bendrininkavimo organizuota grupe požymių, nors teismas ir nenurodė, kas nusprendė, kokius vaidmenis atliks nuteistieji, tačiau vien objektyviųjų požymių tokiais atvejais neužtenka. Tuo tarpu subjektyvieji organizuotos grupės požymiai iš viso neatskleisti. Iš apkaltinamojo nuosprendžio neaišku, kas patvirtina bendrininkų susitarimą veikti organizuota grupe, kuo nuosprendyje aprašytas bendrininkų veiklos organizuotumo lygis pranoksta paprastą bendrininkų grupę, kokie duomenys liudija apie buvusį bendrininkų vaidmenų pasiskirstymą, jog kaltininkai suprato, kad nusikalstamas veikas daro kaip organizuotos grupės dalyviai ir norėjo veikti būtent organizuota grupe bei pan.

272.9. Nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad organizuotoje grupėje dalyvavo ne tik nuteistieji, bet ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kelia klausimą, ar tą asmenį galima laikyti nusikaltimo padarymo subjektu, o tuo pačiu ir bendrininku. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje rašoma apie asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, tačiau niekam nekyla abejonių dėl to, jog faktiškai turimas omenyje R. P. Jeigu dėl R. P. amžiaus lyg ir viskas aišku, tai dėl jo sugebėjimo suvokti daromos veikos pavojingumą arba valdyti savo veiksmus galima ir suabejoti. Byloje nėra jokios informacijos, leidžiančios daryti kategorišką išvadą apie R. P. galimybes suvokti savo veiksmus bei juos valdyti. Tokiu atveju liktų tik du įstatymo reikalavimus atitinkantys subjektai, tačiau jų veiksmai, kaip jie aprašyti nuosprendyje, tikrai nerodo, kad nuteistieji veikas vykdė organizuota grupė. Nėra pagrindo konstatuoti ir bendrininkų grupės, nes buvo tik vienas vykdytojas.

282.10. Teismo sprendimas pripažinti P. J. organizuotos grupės dalyviu ir organizatoriumi turėjo įtakos tam, kad jis buvo nuteistas ypatingai griežta laisvės atėmimo bausme. Faktas, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuota grupe, pripažintas P. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas nuosprendyje pabrėžė, kad skiriant nuteistajam P. J. bausmę atsižvelgiama į tai, jog jis organizavo nusikalstamas veikas.

292.11. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad P. J. padarė Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) numatytus nusikaltimus. Nuteistieji V. F. ir P. J. nepripažino, jog suprato, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. P. J. pateikė savąją įvykių versiją apie į vieną pusę galimai gabentas cigaretes, į kitą pusę - presuotą tabaką. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, apskritai nebuvo apklaustas, jo pozicija dėl byloje tirtų įvykių nebuvo išsiaiškinta. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, betarpiškai patvirtinančių, kad P. J. padarė Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) numatytus nusikaltimus. Byloje esantys netiesioginiai įrodymai taip pat neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad P. J. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

302.12. Byloje neabejotinai nustatytas nusikalstamų veikų dalykas, neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo ir narkotinių medžiagų kontrabandos objektyvieji požymiai. Beje, tos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad pats P. J. negabeno labai didelio kiekio narkotinių medžiagų nei apskritai, nei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pirmosios instancijos teismas P. J. su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimu bei jų kontrabanda susiejo teigdamas, kad jis veikė ne tik kaip organizuotos grupės narys, tačiau ir organizavo tuos nusikalstamus veiksmus. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių P. J. kaip nusikaltimų organizatoriaus vaidmenį. Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ar 199 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01), neužtenka vien tik objektyviųjų požymių nustatymo. Būtina įrodyti, jog P. J. bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis, suprato, jog jos bus neteisėtai gabenamos per valstybės sieną, ir norėjo taip elgtis.

312.13. Pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog Ispanijos Karalystėje P. J. įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. P. J. buvo nuteistas tik už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą bei kontrabandą. Toks teismo sprendimas rodo, kad baudžiamojoje byloje iš tiesų nebuvo įrodymų, jog P. J. davė pinigų rastųjų medžiagų pirkimui, susitarė su narkotinių medžiagų turėtojais dėl jų įgijimo, žinojo, kur, kada ir kokios medžiagos bus įgyjamos ir pan. Taip pat byloje nenustatyta, kad jis tuo metu, kada galėjo būti įgyti kokaino milteliai ir kanapių derva, buvo išvykęs iš Latvijos Respublikos, buvo toje vietoje, kur į slėptuvę buvo kraunamos narkotinės medžiagos, matė, kokios tai medžiagos, koks jų kiekis, kaip užmaskuojama slėptuvė ir pan. Šie faktai patvirtina, jog P. J. niekaip nebuvo tiesiogiai susijęs su kanapių dervos ir kokaino įgijimu. Nenustatyta, jog pats P. J. narkotinių medžiagų įgijimo vietoje jas pakavo ir dėjo į slėptuvę bei tuo pačiu žinojo, kokios tai medžiagos ir koks jų kiekis. P. J. neneigė fakto, kad žinojo apie puspriekabėje įrengtą slėptuvę, tačiau niekada nepripažino pats ją padaręs arba žinojęs, jog joje bus neteisėtai vežamos narkotinės medžiagos.

322.14. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindžia ne tik slėptuvės įrengimo faktu, bet ir informacija, gauta išanalizavus P. J. bei R. P. telefoninius pokalbius, tačiau šis faktinių duomenų šaltinis nėra toks patikimas ir informatyvus, kad juo būtų galima paremti apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantui atrodo, kad šioje baudžiamojoje byloje apygardos teismas suabejojo telefoninių pokalbių įrašų teisėtumu, nes teismas 2015 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje įpareigojo prokurorę pateikti duomenis apie faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvimą. Kriminalinės žvalgybos institucija atsisakė išslaptinti jos turimą informaciją, galinčią patvirtinti, ar buvo faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Gavęs tokį atsakymą, teismas nebuvo nuoseklus, priešingai, tais duomenimis, kurių gavimo teisėtumu iš pradžių suabejojo, vėliau pagrindė apkaltinamojo nuosprendžio teiginius. Kita vertus, kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys nebuvo tokie išsamūs, jog jų pagrindu būtų galima paremti apkaltinamojo nuosprendžio teiginius.

332.15. Informaciją apie tai, jog puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bus gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, P. J. galėjo gauti tik iš R. P., nes kitas nuteistasis V. F. neigė žinojęs, ką veža puspriekabėje. Turint omenyje, kad R. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo apklaustas, apie jo P. J. suteiktas žinias galima buvo spręsti tik iš šių asmenų pokalbių telefonu. Byloje esančios pokalbių išklotinės leidžia daryti išvadą, jog P. J. ne tik žinojo, kad puspriekabėje daroma slėptuvė, bet ir informavo R. P. apie darbų eigą bei terminus, apie užmokestį meistrui. Galima manyti, jog R. P. ragino darbą baigti kuo greičiau, kad transporto priemonės nuvažiuotų laiku ten, kur jis susitaręs ir, kur jo kažkas laukia. Iš tų pačių pokalbių aiškėja, jog buvo ieškoma krovinio Latvijoje, kad R. P. pažadėjo užsienyje surasti krovinį, tačiau tai nereiškia, kad buvo kalbama apie narkotines medžiagas, nes, kaip nustatyta byloje, iš tikrųjų legalūs kroviniai buvo gabenami tiek iš Latvijos, tiek ir Europos Sąjungos valstybėse. Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog P. J. susitarimas su asmeniu vardu R. dėl slėptuvės įrengimo ir kontrabandos gabenimo patvirtina, kad V. F. į reisą išvyko su konkrečiu tikslu - gabenti narkotines medžiagas. Iš pokalbių išklotinių matyti, kad P. J. kalba su R. P. apie tai, kaip bus galima rasti slėptuvę, jog į tą slėptuvę bus kažkas dedama, tačiau manymas, kad tai bus narkotinės medžiagos, yra tik spėjimas, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis. Teismas tiksliai nenustatė nei kada, nei kas, nei kur į slėptuvę sudėjo narkotines medžiagas. Turint omenyje, jog V. F. vairuojamas vilkikas su puspriekabe Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto 2015 m. vasario 8 d., krovimas turėjo būti vykdomas sausio mėn. pabaigoje arba vasario mėn. pradžioje. Apelianto nuomone, tik tuo metu P. J. galėjo sužinoti apie tai, kas pakrauta slėptuvėje.

342.16. Byloje esančios pokalbių išklotinės leidžia galvoti, jog nuo 2015 m. sausio mėn. vidurio P. J. iš viso dvi savaites nebendravo su R. P., išskyrus 2015 m. sausio 31 d. nereikšmingą pokalbį apie transporto priemonių iškrovimą ir naujo krovinio paieškas, o su V. F. kalbėjo jo tiesioginio darbo reikalais. Nuo to laiko R. P. telefonu kalbėjo tik su V. F. Iš pokalbių galima manyti, kad V. F. vyko į Ispaniją, kad vežė šiaudus, kad buvo ieškoma krovinių, kad bus Olandijoje, kad krovinio grįžtant į Latvijos nėra ir, kad P. J. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais bei neatsako į telefono skambučius, tik 2015 m. vasario 1 d. P. J. pradėjo atsigauti po daugiadienio girtavimo. Tos dienos pokalbis su V. F. vyko apie girtavimą, pinigus ir krovinio iškrovimą, o su R. P. - panašiomis temomis. Tokioje situacijoje sunku daryti išvadą, kad P. J. galėjo sužinoti, kur ir kas bus kraunama į slėptuvę. Nei vienas informacijos šaltinis nedavė pagrindo galvoti, kad P. J. ką nors žinojo apie narkotines medžiagas.

352.17. Teisminio bylos nagrinėjimo metu dar kartą buvo apžiūrėta puspriekabėje padaryta slėptuvė. Teismas, ištyręs papildomai gautus duomenis, padarė išvadą, kad, jeigu būtų vežamos kokios nors paprastos prekės, slėptuvės dydis nepateisino tų sąnaudų ir atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi maskuojant slėptuvę, todėl, anot teismo, ji buvo skirta ne tabako ar cigarečių gabenimui, nes toks cigarečių gabenimas kontrabanda būtų ekonomiškai nepagrįstas. Tai yra tik teismo pamąstymas, bet ne įrodymas, jog P. J. žinojo apie gabenamo krovinio pobūdį. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad puspriekabėje slėptuvę darė ne P. J., todėl jis galėjo nežinoti jos dydžio, ko ir kiek galima joje paslėpti. Sprendimus dėl gabenamo krovinio pobūdžio ir kiekio priėmė ne P. J. Taip pat pastarasis negalėjo žinoti, kaip po narkotinių medžiagų sudėjimo bus užmaskuota slėptuvė. Iš P. J. pokalbių su R. P. matyti, jog P. J. greičiausiai žinojo, kurioje puspriekabės vietoje įrengta slėptuvė, galimai matė, kaip ji užmaskuota, tačiau šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad ji buvo užmaskuota lygiai taip pat, kaip tada, kai joje buvo paslėptas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų.

362.18. Kauno apygardos teismas išanalizavęs P. J. ir V. F. telefoninių pokalbių, vykusių po V. F. sulaikymo, turinį, padarė išvadą, jog V. F. ir P. J. ne tik suprato, kad V. F. buvo sulaikytas dėl puspriekabėje esančios slėptuvės, tačiau ir suvokė aplinkybę, kad puspriekabės slėptuvėje yra nelegalus krovinys. Tačiau tai neduoda pagrindo manyti, jog P. J. žinojo apie puspriekabėje esantį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Nelegalus krovinys gali būti ne tik narkotinės, bet ir kitos prekės, išvardytos Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnyje. Nelegaliu kroviniu gali būti taip pat akcizinės prekės ir pan.

372.19. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nuteistųjų pokalbius, atkreipė dėmesį į frazes, iš kurių matosi pokalbio dalyvių išgąstis, pasimetimas, svarstymai, kaip išsisukti iš susidariusios situacijos, ir visiškai nevertino tų pokalbių, kuriose buvo pasakyta, jog nei V. F., nei P. J. tiksliai nežino, kas gali būti puspriekabės slėptuvėje. Nei vienas iš pokalbio dalyvių nežinojo apie tai, jog klausomasi jų telefoninių pokalbių, todėl jų pasakyti žodžiai atspindi tai, ką jie galvojo ir norėjo pasakyti. Teismo teiginys, kad kaltinamųjų žodžiai apie tai, jog jie nieko nežino, turi perkeltinę prasmę, nesiderina su tomis aplinkybėmis, kuriomis buvo įrašyti jų pokalbiai. Tik po to, kai muitinės pareigūnai pragręžę puspriekabės grindis pamatė ant grąžto esančią medžiagą, galimai narkotinę medžiagą, nuteistieji, suvokę, kas už tai gali būti, ėmė svarstyti, kokius paaiškinimus turėtų duoti V. F.

382.20. P. J. kaltės nepatvirtina ir nuosprendyje paminėtas 2006 metų P. J. teistumas už narkotinių medžiagų kontrabandą arba ta aplinkybė, kad šiuo metu P. J. yra įtariamas Latvijos Respublikoje atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, padarytos veikiant organizuota grupe. Teismas sutiko su tuo, jog nei ankstesnis teistumas, nei įtarimas kitoje baudžiamojoje byloje neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje, bet toliau vis dėlto parašė, kad šie faktai patvirtina galimą P. J. ryšį su narkotinių medžiagų kontrabanda ir nagrinėjamoje byloje neprieštarauja teismo padarytai išvadai dėl P. J. kaltės. Teismo teiginys, jog tos aplinkybės patvirtina tik galimą P. J. ryšį su narkotinių medžiagų kontrabanda, rodo, kad teismas be tokio pobūdžio spėjimų neturėjo jokių kitų neginčytinų įrodymų, iš tiesų patvirtinančių P. J. kaltę. Apelianto nuomone, P. J. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis paremtas vien tik prieštaringais teismo samprotavimais, kurie procesine prasme negali būti laikomi kaltės įrodymais.

392.21. Negalima atmesti prielaidos, jog žmogus, žinantis, kad puspriekabėje yra padaryta slėptuvė, ir kaip įmonės vadybininkas, duodantis vairuotojui nurodymą su legaliu kroviniu vykti į užsienio valstybę, taip pat numanantis, jog toje slėptuvėje kažkuriuo metu gali būti gabenamas nelegalus krovinys, tuo pačiu sąmoningai sudaro sąlygas pasinaudojus įrengta slėptuve gabenti narkotines ar psichotropines medžiagas. Tačiau tokia įvykių seka gali rodyti tik netiesioginės tyčios buvimą kaltininko veiksmuose. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) numatyti nusikaltimai gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia.

402.22. Nebuvo paneigta P. J. versija apie akcizinių prekių gabenimą ir tų prekių kontrabandą. 2014 m. spalio 27 d. prašyme dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš R. P. turėtų būti vykdomi dėl to, jog jis galimai neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis (kontrabandinėmis cigaretėmis), t. y. jas įgyja, laiko, gabena, siunčia ir realizuoja. Nors kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš šį asmenį buvo atliekami nuo 2014 m. spalio 28 d. iki pat V. F. vairuoto vilkiko su puspriekabe sulaikymo, tačiau nebuvo nustatyta, kad R. P. ar nuteistieji vykdė didelių arba nedidelių kiekių narkotinių medžiagų kontrabandą ar vien tik jais disponavo. Šis faktas leidžia galvoti, kad iki to laiko šis asmuo galėjo užsiimti tiek akcizinių prekių gabenimu, tiek jų kontrabanda, o P. J. toje veikloje galėjo dalyvauti kaip R. P. pagalbininkas. Slėptuvės dydis gali rodyti apie nedidelius gabenamų akcizinių prekių kiekius, neviršijančius ribų, nuo kurių prasideda baudžiamoji atsakomybė. Kalbant apie ekonominį tokių prekių gabenimo tikslingumą, galima galvoti, jog buvo siekiama ilgalaikės veiklos, kurios metu būtų atsipirkusios slėptuvės įrengimo sąnaudos. P. J. versiją patvirtina įrašyti jo ir R. P. pokalbiai apie prekes iš bemuitės parduotuvės, duomenys apie tai, kad P. J. buvo išvykęs į Rusijos Federaciją, kur, anot nuteistojo, suinteresuotiesiems asmenims perdavė presuoto tabako pavyzdžius ir gavo už tai 15 000 rublių, telefoniniai pokalbiai, kuriuose užfiksuota, jog jie su R. P. sprendė reikalus, susijusius su neįvardytų krovinių, supakuotų į vakuumines pakuotes, galimai nelegaliais pervežimais, diskutavo apie didelių ir mažų, greičiausiai transporto priemonių, judėjimą.

412.23. Teismas, pripažinęs, kad labai didelis narkotinių medžiagų kiekis per valstybės sieną buvo gabenamas transporto priemonių junginyje įrengtoje slėptuvėje, konfiskavo ne transporto priemones, bet priteisė iš P. J. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 31 660 eurų. Teismas, nusprendęs iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, privalėjo nustatyti to turto vertę. Šiuo atveju teismas rėmėsi Kauno teritorinės muitinės 2015 m. vasario 12 d. raštu Nr.(9.4/20)-1B-3044 dėl transporto priemonių vertės, kuriame nurodyta, jog vilkiko MAN TGX18.440 vidutinė rinkos kaina – 35 720 eurų, o puspriekabės-šaldytuvo MURSEM S3PJZS – 27 600 eurų. Teismas neatsižvelgė į kitus teismui pateiktus duomenis apie transporto priemonių vertę, kuri buvo gerokai mažesnė nei ta, kurią nustatė muitinės darbuotojai. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, teismas turėjo pavesti specialistams nustatyti vilkiko ir puspriekabės vertę, o po to spręsti, kokia pinigų suma turėtų būti išieškoma iš kaltininko ar kaltininkų.

423. Nuteistasis V. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir V. F. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisinti; panaikinti V. F. skirtą turto - 31 660 eurų konfiskavimą bei grąžinti jam priklausantį telefoną „Samsung Galaxy“ ir iš jo paimtus pinigus.

433.1. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu ir jame išdėstytomis išvadomis, paskirta bausme. Apelianto nuomone, teismas neteisingai analizavo ir vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. F. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apeliantas nuosprendį laiko neteisėtu ir nepagrįstu.

443.2. Apeliantas neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad teismas nuosprendį pagrindė spėjimais ir prielaidomis, teismo padarytų išvadų nepatvirtina byloje esanti medžiaga. Nuosprendyje įrodymai buvo vertinti remiantis tikėtinumo sąlyga, nepaneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Apeliantas teigia, jog buvo nuteistas už kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Pirmos instancijos teismas V. F. pripažino kaltu, remdamasis iš esmės tik telefoniniais pokalbiais bei Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnės A. B. tarnybiniais pranešimais.

453.3. Apeliantas nurodė, kad nežinojo apie automobilio puspriekabėje įrengtą slėptuvę ir joje buvusias narkotines medžiagas. Apeliantas pacitavo savo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bei nurodė, kad teismas nepagrįstai šiuos jo parodymus vertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją, ir neįvertino tai, kad V. F. nesuvokė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių, t. y. įvertino ne visus įrodymus ir iškreipė jų prasmę V. F. kaltinančiu aspektu.

463.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. F. suvokė, jog jo vairuojamo vilkiko puspriekabėje yra slėptuvė ir, kad joje paslėptos narkotinės medžiagos, t. y. nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia. Apeliantas nesutinka su teismo padarytu pokalbių vertinimu, kadangi teismas V. F. kaltinančiu aspektu iškreipė ryšį tarp pokalbių turinio ir jo veiksmų įvykio dieną.

473.5. Nuosprendyje teigiama, kad V. F. buvo žinoma apie puspriekabėje įrengtą slėptuvę, vien dėl to, kad V. F. kalbėdamas su P. J. sakė, jog tikrins puspriekabę ir dėl to jaudinosi. Tačiau nuosprendyje nesiremiama liudytojų - muitinės pareigūnų D. Č. ir R. K. parodymais apie tai, kad V. F. visą patikrinimo laiką buvo prie automobilio, matė ir girdėjo kaip muitinės pareigūnai apžiūrinėjo puspriekabės vidų ir išorę, matė ir girdėjo pareigūnus šnekant apie puspriekabės pažeidimus, be to, pareigūnai V. F. sakė, kad bus tikrinama puspriekabė rentgenu. V. F., visą tai girdėdamas ir matydamas, apie tai telefonu perpasakojo P. J., nes pergyveno dėl įmonės, kurioje dirbo, turto, kadangi pareigūnai sakė, kad jei ras ką nors įtartino puspriekabėje, tai ją laužys. Pareigūnai, radę slėptuvę, V. F. klausė kaip į ją patekti, kaip ją atidaryti. V. F. nei apie slėptuvę, nei apie jos atidarymą nieko nežinojo, todėl pareigūnai sakė, kad ją supjaustys ir vis vien pateks į slėptuvę. V. F. bijojo, kad už pareigūnų sugadintą puspriekabę įmonei turės sumokėti jis ir dėl to nukentėtų jo finansinė padėtis, todėl apie kiekvieną pareigūnų veiksmą telefonu informavo savo tiesioginį darbdavį P. J. ir jo klausė, ar jis leidžia pareigūnams ją gadinti. Tai V. F. darė tik dėl to, kad nenorėjo pats priimti sprendimo dėl ne jam priklausančios puspriekabės sugadinimo. V. F. pareigūnams pasakė, kad darbdavys neprieštarauja, kad jie puspriekabę visapusiškai apžiūrėtų, netgi ją sugadinant.

483.6. Teismas nepagrįstai V. F. jaudinimąsi pokalbių su P. J. metu laiko kaip V. F. kaltės įrodymą. Teismas neįvertino žmogiškųjų faktorių, kadangi natūralu, kad bet koks ir bet kokių pareigūnų patikrinimas asmeniui sukelia nepatogumus ir jaudulį, nervinę įtampą. Šiuo atveju patikrinimo metu, V. F. nesitikint, buvo rasta slėptuvė, o joje ir narkotinės medžiagos, tai V. F. sukėlė ne tik jaudulį, bet ir šoką. Teismas nepagrįstai iškreipė V. F. vidinių išgyvenimų prasmę jį kaltinančiu aspektu, įvertino, kad V. F. jaudinosi dėl to, kad žinojo apie slėptuvę ir apie joje paslėptas narkotines medžiagas. Tačiau V. F. jaudinosi dėl to, kad bus sutrikdytas jo darbas, nes pareigūnai ketino pjauti priekabos grindis, o suradus narkotines medžiagas, suprato, kad bus apkaltintas, kas ir įvyko.

493.7. Teismas, pripažindamas V. F. kaltu, vertino tik kai kurias telefoninių pokalbių detales ir fragmentus, kad V. F., kalbėdamas telefonu su P. J., kalbėjo nervingai, vienas kitą ramino, kalbėjo apie tai, kokius parodymus reikia duoti, ir paėmęs jas iš konteksto, įvertino tik kaip V. F. kaltę įrodančias aplinkybes. Tačiau teismas nevertino, 2015 m. vasario 8 d. įvykusių telefoninių pokalbių su P. J. visumos, neįvertino tai, kad tie pokalbiai vyko po V. F. vairuojamo automobilio sulaikymo ir jo tikrinimo metu. Teismas nuosprendyje nenurodė kokie konkretūs pokalbiai įrodo, kad jų metu V. F. derino parodymus su P. J. Apeliantas neigia derinęs parodymus su P. J., nes pokalbiuose P. J. įkalbinėjo V. F. kokius parodymus V. F. turėtų duoti. Jokių duomenų, kad V. F. rodė iniciatyvą ir su P. J. tarėsi kokius parodymus duoti pareigūnams, telefoniniuose pokalbiuose nėra. Šių pokalbių metu P. J. vienašališkai V. F. nurodė būti ramiam, nenorėdamas, kad V. F. būtų nepagrįstai apkaltintas nusikaltimo, apie kurį nieko nežinojo, padarymu, liepė V. F. sakyti, kad jis nieko nežino. Natūralu, kad P. J., žinodamas apie slėptuvę, ir apie ją nieko nepasakęs V. F., jautėsi kaltas, kad V. F. gali būti apkaltintas nusikaltimo, apie kurį nieko nežinojo, padarymu, todėl jį ramino, žadėdamas, kad atsiųs puspriekabės savininką, kuris viską pareigūnams paaiškins.

503.8. Pokalbiuose nėra jokių duomenų, iš kurių galima daryti išvadą, kad V. F. žinojo apie slėptuvę ir joje paslėptas narkotines medžiagas, taip pat pokalbiuose nėra duomenų, kad V. F. tarėsi su P. J., kokius parodymus duoti pareigūnams, visų pokalbių metu buvo kalbama apie priekabos savininko suradimą, kad pareigūnai V. F. prašo parodyti, kaip atsidaro slėptuvė ir, jog ketina pjauti priekabos grindis.

513.9. Teismas neįvertino tai, kad tuo metu, kai V. F. kalbėjo su P. J. ir R. P., V. F. nežinojo, kad pareigūnai kontroliuoja jo telefoninius pokalbius ir juos fiksuoja, tačiau V. F. telefoniniuose pokalbiuose su šiais asmenimis nėra jokių duomenų, kad V. F. tiesiogiai ar užmaskuotai būtų su jais kalbėjęs apie slėptuvę ir joje paslėptas narkotines medžiagas. Tai, kad V. F. nežinojo, jog puspriekabėje yra slėptuvė, ir suprato, kad tai yra eilinis puspriekabės patikrinimas, įrodo ir tai, kad V. F. skambino P. J. ir jam atvirai pasakojo puspriekabės apžiūros eigą bei žinutėmis bendravo su R. P.

523.10. Teismas nepagrįstai kaip V. F. kaltinantį įrodymą laiko tą aplinkybę, kad jis ištrynė iš savo telefono adresų knygutės asmens vardu R. numerį. Apklausų metu V. F. nurodė, kad R. V. F. trukdė rašydamas žinutes, todėl ištrynė jo numerį, tai padarė po to, kai buvo surasta slėptuvė ir pareigūnai pasakė, kad joje gali būti paslėptos narkotinės medžiagos, V. F. buvo labai susinervinęs, kad kaip automobilio vairuotojas dabar gali likti kaltas.

533.11. Užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tik įrodo, kad V. F. atpasakojo P. J. pareigūnų vykdytos puspriekabės apžiūros eigą; apie rastą slėptuvę P. J. pasakė tik po to, kai ją aptiko pareigūnai ir tai pasakė V. F., o apie rastas narkotines medžiagas P. J. pasakė vėliau - po to, kai jas pareigūnai aptiko slėptuvėje ir tai pasakė V. F., kad tai gali būti narkotinės medžiagos. Iki to laiko su P. J. nebuvo kalbama apie slėptuvę ir narkotines medžiagas.

543.12. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad V. F. suvokė nusikaltimo aplinkybes, kadangi, kalbėdamas su asmeniu vardu R., jam pasakė apie surastą „krovinį“. Teismas nepagrįstai suteikė įrodomąją reikšmę V. F. pokalbio su R. P. pasakytam žodžiui „krovinys“, kadangi V. F., sakydamas žodį „krovinys“, neturėjo jokio tikslo įspėti R. P. ar jam pranešti apie surastą slėptuvę ir narkotines medžiagas, kadangi tuo metu nežinojo ir nesuvokė, kad R. gali būti su tuo susijęs. Teismas neįvertino to, kad iki pokalbio su R., V. F. buvo pasakęs P. J., kad pareigūnai rado slėptuvę ir joje paslėptas narkotines medžiagas, jas įvardindamas narkotinėmis medžiagomis, o ne kroviniu; o asmeniui vardu R., apie šių medžiagų radimą, V. F. pasakė vėliau nei P. J.; V. F. nebuvo jokio tikslo apie surastas narkotines medžiagas pranešti užmaskuotai, jas įvardinant kroviniu. Apeliantas nurodo, kad tuo metu dėl rastų narkotinių medžiagų buvo susinervinęs, nes suprato, kad gali būti apkaltintas jų gabenimu, be to, pareigūnai V. F. liepė baigti pokalbį ir jau pildė jo sulaikymo dokumentus.

553.13. Apeliantas mano, kad teismas padarė klaidingą išvadą, pagrįstą teisėjo pamąstymais, apie V. F. santykius ir bendravimą telefonu su P. J. bei asmeniu vardu R., kad V. F. žinojo, kad gabena narkotines medžiagas. Telefoniniuose pokalbiuose su P. J. ir asmeniu vardu R. buvo kalbama tik apie vykimą į Ispaniją, Olandiją, apie krovinių paiešką, apie tai, jog V. F. stovi vienoje ar kitoje šalyje ir laukia krovinio pervežimui, apie tai, kad neturi pinigų kurui, buvo kalbama apie galimą V. F. susitikimą su asmeniu vardu R. Olandijoje. Tačiau apie narkotinių medžiagų pakrovimą ir gabenimą nėra net tiesioginių ar užmaskuotų užuominų nei viename iš V. F. pokalbių su P. J. ir R. P. V. F. nurodytas aplinkybės patvirtino ir P. J., kuris parodė, kad V. F., kaip automobilio vairuotojas, turėjo važiuoti į Ispaniją, pinigų kelionei davė bei nurodė maršrutą V. F. viršininkas P. J. Pastarasis parodė, kad V. F. nežinojo, kad automobilio puspriekabėje yra įrengta slėptuvė, bei, kad šiuo automobiliu gali būti gabenama kontrabanda. Šiuos P. J. parodymus patvirtina 2015 m. sausio 14 d., 17.37 val., P. J. ir R. P. telefoninis pokalbis (pokalbio Nr. IID-420), kurio metu P. J. ir R. P. kalbėjo apie transporto priemonės paruošimą reisui į Ispaniją ir apie pinigų perdavimą V. F., jų organizuojamą V. F. ir R. P. susitikimą Kaune, apie priekaboje įrengtos slėptuvės „instrukciją”. Šio pokalbio metu P. J., kalbėdamas apie V. F., nurodė „Ne, jis nematė viso šito, tai tik aš žinau”. Visa tai patvirtina, jog V. F. nežinojo apie slėptuvę, kad jis nebuvo narkotinių medžiagų gabenimo iniciatorius ar narkotinių medžiagų savininkas, arba jų pervežėjas.

563.14. Tai, kad ir R. P. buvo suinteresuotas šia kelione, parodo R. P. pokalbiai su P. J. ir R. P. skambučiai V. F., R. P. pinigų davimas V. F. kelionei, susitikus automobilių stovėjimo aikštelėje prie Kauno, bei R. P. atvykimas į Olandiją. Muitinės pareigūnai, klausydamiesi V. F. telefoninių pokalbių su R. P., sužinojo, kad V. F. tik kaip vairuotojas palaiko santykius su asmeniu vardu R. ir, kad V. F. su R. P. bendravo tik P. J. nurodymu, manydamas, kad šis asmuo yra susijęs su įmone, kurioje V. F. vežė krovinius. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad V. F. už nedidelį atlygį, kuris siekė tik iki 1 000 eurų, ir tik kaip vairuotojas vykdė nurodymus, neįtardamas ir nežinodamas, jog gabena narkotines medžiagas. Todėl teismo padaryta išvada, kad V. F. žinojo apie gabenamas narkotines medžiagas ir tai darė tyčia, yra nepagrįsta bylos faktinėmis aplinkybėmis ir yra klaidinga.

573.15. Kauno apygardos teismas, pripažinęs V. F. kaltu, neskyrė reikiamo dėmesio kaltės nustatymui, įvertino ne visus įrodymus arba iškraipė jų prasmę, kiekvieną įrodymą vertino atskirai, neanalizuojant jų visumos, ir dėl to nepakankamai atskleidė kaltės turinį. Teismas, pats sau prieštaraudamas, teigia, kad V. F. negalėjo nesuvokti ir tiksliai žinojo apie slėptuvę, nes puspriekabėje matė naujus remonto darbus, o dėl to, kad krovinys buvo ypatingai slepiamas, turėjo suvokti, kad tai yra narkotinės medžiagos, tačiau nuosprendyje rašo ir teigia, kad puspriekabės slėptuvė buvo uždengta ypatingomis medžiagomis, tvirta, nepajudinama danga, uždengiančia visą puspriekabės plotį, iš ko darytina išvada, kad vizualiai apžiūrėjus, be rentgeno pagalbos, jos aptikti neįmanoma. Teismas nuosprendyje nenurodė jokių objektyvių duomenų, kad V. F. apžiūrėjo puspriekabės vidų, tik rėmėsi prielaidine išvada, kad V. F., apžiūrėjęs puspriekabės vidų ir pamatęs naujus remonto darbus, turėjo suvokti, kad ten įrengta slėptuvė ir slepiamos narkotinės medžiagos.

583.16. Taip pat teismas nepagrįstai teigia, kad V. F. turėjo suvokti, kad slėptuvė užpildyta, t. y., kad joje atlikti darbai slepiant krovinį dugne, ir padarė jokiais įrodymais nepagrįstą prielaidą, kad puspriekabė nebuvo sugedusi ir joje jokių darbų atlikti nereikėjo. Teismas padarė neteisingą, jokiais įrodymais neparemtą išvadą, kad duoti parodymus apie puspriekabės gedimą V. F. susitarė su P. J. jau po sulaikymo.

593.17. Teismas neobjektyviai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įvertino įrodymus, kadangi V. F. parodymus laikė kaip gynybinę versiją, todėl neįvertino tai, kad apie puspriekabės gedimą V. F. pasakė jau pirminės apklausos metu 2015 m. vasario 9 d., o P. J. buvo sulaikytas ir apklaustas žymiai vėliau. Po to, kai buvo apžiūrėta puspriekabė ir joje rasta slėptuvė, pareigūnai, sulaikę V. F., iš jo paėmė darbinį ir asmeninį telefonus, todėl susisiekti su P. J. ir aptarti parodymus V. F. neturėjo galimybės; V. F. neigia kalbėjęs apie tai su P. J. puspriekabės apžiūros metu, kol iš jo dar nebuvo paimti telefonai. Nėra jokių duomenų ar telefoninių pokalbių, kurie įrodytų, kad V. F. tartųsi su P. J. dėl parodymų apie sugedusią puspriekabę. V. F. apklausų metu parodė, kad automobilio priekaba-šaldytuvas tikrai buvo sugadinta, buvo nutraukta oro padavimo sistema, kai buvo kraunamas ir iškraunamas šienas, ir tai pastebėjo tik iškrovus šieną Olandijoje. V. F. automobilio tachografe duomenų nekeitė, įrenginys elektroninis, todėl negalima nieko pakeisti, iš jo turi matytis, kiek ir kur V. F. važiavo, kur buvo sustojęs. Tai, kad puspriekabė Olandijoje buvo sugadinta, 2015 m. balandžio 30 d. apklausos metu patvirtino ir P. J.

603.18. Nuosprendyje nesiremiama liudytojos D. Č., muitinės pareigūnės, parodymais, kad V. F. visą laiką buvo prie automobilio, matė ir girdėjo kaip muitinės pareigūnai apžiūrinėjo puspriekabės vidų ir išorę, ir, kad jie V. F. sakė, jog transporto priemonė bus tikrinama rentgenu; V. F. buvo ramus ir jokio įtarimo nesukėlė. Liudytojas R. K., muitinės pareigūnas, atlikęs automobilio ir puspriekabės patikrinimą rentgeno sistema, parodė, kad pamatė puspriekabėje įrengtą slėptuvę. Puspriekabės grindų medžiaga tęsėsi per visas puspriekabės grindis, jos nebuvo galima atidaryti. Liudytojas parodė, kad jis pats nežino, per kur buvo padarytas patekimas į slėptuvę; vairuotojas jokių įtarimų nesukėlė, V. F. elgėsi ramiai. Liudytojų D. Č. ir R. K. parodymuose nėra duomenų, kad V. F. būtų žinojęs, jog jo vairuojamo automobilio puspriekabėje yra įrengta slėptuvė ir, kad jam buvo žinoma, kad gabeno narkotines medžiagas. Apelianto nuomone, teisme ištirtos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. F. nežinojo apie slėptuvės buvimą, kad jis į slėptuvę narkotinių medžiagų nesudėjo ir tuo labiau nežinojo apie narkotinių medžiagų gabenimą.

613.19. Specialisto išvados taip pat patvirtina V. F. parodymus apie tai, jog jis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų, nes ant paketų, apvilktų skaidrios spalvos plastikine plėvele, ir ant skaidrios bespalvės plastikinės plėvelės, paimtų 2015 m. vasario 8 d. įvykio apžiūros metu, V. F. rankų pėdsakų nerasta. Be to, kaip matyti iš vilkiko puspriekabės apžiūros metu darytų įrašų bei liudytojų - muitinės pareigūnų D. Č. ir R. K. parodymų, patekti į negamykliniu būdu įrengtą slėptuvę buvo sudėtinga, reikėjo gan ilgo laiko. Apeliantas daro išvadą, kad slėptuvę paruošė V. F. nežinomi asmenys, kurie taip pat sudėjo į slėptuvę narkotines medžiagas V. F. to nežinant, V. F. palikus automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje Ispanijoje arba Olandijoje.

623.20. Byloje nėra duomenų apie tai, kad P. J. ar R. P. būtų informavę V. F. apie įrengtą slaptavietę, padarytą automobilio puspriekabėje, ar gabenamą „krovinį”. Priešingai, telefoniniame pokalbyje su asmeniu vardu R., P. J. kaip tik sakė jam, jog jis V. F. apie įrengtą slėptuvę puspriekabėje neinformavo. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme P. J. parodė, kad V. F. apie įrengtą puspriekabėje slėptuvę nežinojo.

633.21. V. F. už tokio didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą buvo pažadėtas tik kelių šimtų eurų atlygis. Toks mažas užmokesčio dydis už šią paslaugą tik patvirtina V. F. aiškinimą, jog jis nežinojo, kad jo vairuojamo automobilio puspriekabėje yra vežamos narkotinės medžiagos. V. F. suprato, kad tas užmokestis yra atlygis už vilkiko vairuotojo darbą bei išlaidas kurui, o ne už narkotinių medžiagų pervežimą, apie kurias nieko nežinojo. Duomenų, keliančių abejonių V. F. parodymų patikimumu, byloje nėra. Byloje ištirtos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad V. F. žinojo ir turėjo suvokti, kad jo vairuojamo automobilio puspriekabėje yra įrengta slėptuvė ir joje slepiamos bei gabenamos narkotinės medžiagos.

643.22. Apeliantas nesutinka su nuosprendžio teiginiu, kad buvo duomenų apie tai, jog V. F. užsiima narkotinių medžiagų kontrabanda, todėl buvo prašoma gauti teismo leidimo jį sekti. V. F. neteistas, negalėjo būti jokių duomenų apie tai, kad jis užsiima narkotikų gabenimu kontrabanda, todėl V. F. pokalbių klausymasis neturėjo jokio faktinio pagrindo.

653.23. Nuosprendyje teigiama, kad V. F. parodymai dėl telefoninių pokalbių turinio prieštaringi. V. F., ikiteisminio tyrimo metu klausydamas jam pateiktų pokalbių, neneigė, kad kalbėjo su P. J. ir R. P., juos komentavo. V. F. parodė, kad telefonu kalbėjo tik apie kelionę, kurą ir krovinį. Šiuos parodymus V. F. patvirtino ir teisme, paaiškindamas visas jam žinomas aplinkybes. Nuosprendyje taip pat rašoma, kad V. F. kaltę patvirtina ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, tačiau šie protokolai tik patvirtina tai, kad V. F. mobilaus ryšio telefonu kalbėjo su R. P., bet nepatvirtina tai, kad pokalbiuose su R. P. būtų kalbama atvirai ar šifruotai apie narkotines medžiagas, jų įgijimą, gabenimą. Pirmosios instancijos teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, jog būtent V. F. narkotines medžiagas gabeno per Europos Sąjungos teritoriją bei 2015 m. vasario 8 d. jas pergabeno per Lenkijos-Lietuvos valstybinę sieną. Teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė V. F. pokalbiams su P. J. ir asmeniu vardu R., vykusiems 2015 m. vasario 8 d., t. y. po automobilio sulaikymo. V. F. paaiškino, kad po to, kaip pareigūnai surado puspriekabėje narkotines medžiagas, buvo šoke, nes iš pokalbio su pareigūnais suprato, jog bus suimtas, todėl pokalbio metu su R. pasakė, kad jam surastų advokatą, nes manė, kad tai R. ir P. J. reikalas. Taip pat V. F. parodė, kad 2015 m. vasario 8 d. išsiuntė R. SMS pranešimą, nurodydamas, kad jį sulaikė ir „surado krovinį“. V. F. paaiškino, kad nežinojo, koks tai krovinys, todėl pokalbio metu ir žinutėje R. neįvardino, kad tai narkotinės ir psichotropinės medžiagos; o surasti advokatą prašė dėl to, kadangi tuo metu iš pareigūnų tarpusavio pokalbio apžiūrint puspriekabę, suprato, kad tai gali būti narkotinės medžiagos ir dėl jų gali likti kaltas, nes jas vežė, suprato, kad tai yra rimti reikalai, ir kadangi neturėjo jokių žinių apie Lietuvos teisinę sistemą, niekada iki to laiko nebuvo panašioje situacijoje, norėjo, kad jam viską paaiškintų ir padėtų profesionalus teisininkas. 2015 m. vasario 8 d. pokalbių su P. J. metu V. F. reikalavo, kad P. J. surastų šios priekabos savininką, kuris pasiaiškintų muitinės pareigūnams dėl slėptuvės ir jos tūrinio. Be to, V. F. neįvykdė P. J. liepimo sunaikinti dokumentus. V. F. po to, kaip buvo rastos narkotinės medžiagos, iš tiesų išsigando, suprasdamas, kad gali likti kaltu, todėl ir sakė surasti advokatą, nesutiko naikinti dokumentų bei sakyti, kad su šia priekaba nevyko į reisą. Tokiu būdu teismas nepagrįstai 2015 m. vasario 8 d. pokalbiams, vertindamas juos tik pagal tą aplinkybę, jog V. F. vairuojamo vilkiko puspriekabėje buvo rastos narkotinės medžiagos, suteikė išskirtinę reikšmę, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad tai turi būti vertinama neatsiejamai nuo kitų byloje esančių įrodymų. Teismo padarytos išvados dėl V. F. kaltumo nėra pagrįstos įrodymais, ištirtais ir patikrintais teisiamajame posėdyje. Teismas padarė klaidingas išvadas, nepagrįstai pripažino V. F. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį.

663.24. Bylos duomenys nepatvirtina V. F. kaltės - veikiant tiesiogine tyčia gabenus narkotines medžiagas, todėl negalima ir jo baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą. Taip pat bylos duomenys nepatvirtina V. F. kaltės - veikiant tiesiogine tyčia disponavus narkotinėmis medžiagomis, todėl negalima ir jo baudžiamoji atsakomybė už disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Teismo išvada, kad V. F. žinojo, jog gabena narkotines medžiagas, yra nepagrįsta, kadangi tai buvo grindžiama ne įrodymais, o prielaidomis ir spėjimais bei teisėjo nusiteikimu apkaltinti V. F. Byloje nėra nei objektyvių, nei subjektyvių įrodymų, pagrindžiančių V. F. kaltę, t. y., kad jis žinojo apie įrengtą slėptuvę ir tyčia galėjo gabenti narkotines medžiagas. Kadangi tai yra nepaneigta, todėl teismas visas abejones turėjo vertinti V. F. naudai.

673.25. Toks įrodymų vertinimas leidžia pagrįstai manyti, kad pirmos instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo būdamas šališkas, nes apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien tik telefoniniais pokalbiais, pareigūnės, atlikusios ikiteisminį tyrimą, tarnybiniais pranešimais ir teisėjo vidiniais pamąstymais apie V. F. būtiną suvokimą ir žinojimą, todėl tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje nėra ne tik motyvų, dėl kurių buvo atmesti kaltinimui prieštaraujantys įrodymai, bet praktiškai nėra ir įrodymų, teisinančių V. F., analizės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi buvo grindžiamas ne įrodymais, o prielaidomis ir spėjimais. Byloje nėra nei objektyvių, nei subjektyvių įrodymų, pagrindžiančių V. F. kaltę, t. y., kad jis žinojo, jog yra įrengta slėptuvę ir, kad jis žinojo ar suvokė, kad gabena narkotines medžiagas.

683.26. V. F. nepadarius nei vienos iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, turėtų būti panaikintas jam skirtas turto konfiskavimas. Nuosprendyje nepasisakyta dėl V. F. asmenine nuosavybe priklausančio mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy“, kuriuo nuteistasis bendravo tik su šeimos nariais ir, kuris buvo iš V. F. paimtas jo asmens kratos metu, todėl, apeliantas mano, jog šis mobilaus ryšio telefonas turėtų būti jam grąžintas. Taip pat V. F. asmens kratos metu buvo paimti ir jam priklausantys pinigai, apie kuriuos nuosprendyje taip pat nepasisakyta.

694. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų ir jų gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

705. Nuteistojo P. J. gynėjo advokato R. Girdziušo ir nuteistojo V. F. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

716. Apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina nuteistųjų kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, teigia, kad V. F. ir P. J. veiksmuose nėra minėtų nusikaltimų subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, nes V. F. ir P. J. nežinojo ir nesuvokė, kad buvo gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Pagrįsdami šiuos teiginius, apeliantai kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti juos kaltinančių įrodymų įrodomąją vertę. Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas R. Girdziušas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe, jog P. J. buvo organizatorius. Apeliantas teigia, kad P. J. atlikti veiksmai, t. y. transporto priemonės suteikimas ir vairuotojo parinkimas narkotinių medžiagų gabenimui, labiau primena padėjėjo vaidmenį.

727. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

737.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

747.2. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. vasario 8 d., apie 11.00 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio Nr. A5, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 66 kilometre, Marijampolės r. sav., Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus muitinės pareigūnams sustabdžius Latvijos Respublikos gyventojo V. F. vairuotą transporto priemonių junginį - vilkiką MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), ir puspriekabę - šaldytuvą MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), vykusį iš Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respubliką į Latvijos Respubliką, ir transporto priemonių junginį patikrinus rentgeno kontrolės sistema bei jį apžiūrėjus, puspriekabės - šaldytuvo dugne, po grindimis, specialiai įrengtoje slėptuvėje buvo rasti supresuoti 97 paketai, apvilkti skaidrios spalvos plastikine plėvele, su 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos – kokaino. Nurodytos aplinkybės nustatytos faktiniais duomenimis, esančiais šiuose įrodymų šaltiniuose: teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų D. Č., Kauno teritorinės muitinės, Mobiliųjų grupių skyriaus vyresniosios inspektorės, ir R. K., Kauno teritorinės muitinės, Mobiliųjų grupių skyriaus vyresniojo inspektoriaus, rentgeno kontrolės sistemos operatoriaus, parodymuose, kad Kybartų kelio poste automobilį peršvietus rentgeno sistema, puspriekabės – šaldytuvo dugno priekinėje dalyje buvo pastebėta slėptuvė su paketais, buvo atliktas detalus fizinis automobilio patikrinimas, padedant gaisrininkams, išpjovė puspriekabės – šaldytuvo dugną ir išėmė paketus su byrančia medžiaga, panašia į narkotinę; 2015-02-08 apžiūros protokole užfiksuota, kad puspriekabės - šaldytuvo MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), dugne, po grindimis, specialiai įrengtoje slėptuvėje buvo rasti supresuoti 97 paketai, apvilkti skaidrios spalvos plastikine plėvele; praplėštame pakete matėsi rudos spalvos kieta augalinė medžiaga pagal kvapą ir išvaizdą panaši į kanapių dervą (T. 1, b. l. 12-21); Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad rastuose paketuose yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios bendras svoris - 193 137,51 g, ir kokainas, kurio bendras svoris - 5146,026 g (T. 2, b. l. 128-130).

757.3. Byloje objektyviai nustatyta, kad V. F. transporto priemonių junginiu - vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), ir puspriekabe - šaldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir muitinės kontrolės poste patikrinimo metu šios medžiagos buvo rastos jo vairuotos transporto priemonės puspriekabėje – šaldytuve. Šių aplinkybių neneigia automobilio vairuotojas V. F. ir P. J., V. F. darbdavys, tačiau jie ginčija subjektyvųjį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymį – tiesioginę tyčią.

767.4. Nuteistasis V. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad nieko nežinojo apie narkotines medžiagas, kurios buvo rastos jo vairuoto vilkiko puspriekabėje, ir kokiu būdu jos ten atsirado, jam nebuvo žinoma, jog automobilio puspriekabėje – šaldytuve yra įrengta slėptuvė.

777.5. Nuteistasis P. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad žinojo apie puspriekabėje įrengtą slėptuvę, tačiau neigė pats ją padaręs arba žinojęs, jog joje bus neteisėtai vežamos narkotinės medžiagos. P. J. pateikė savąją įvykių versiją apie į vieną pusę galimai gabentas cigaretes, į kitą pusę - presuotą tabaką. Nurodė, kad V. F. nežinojo apie puspriekabėje įrengtą slėptuvę.

787.6. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan. Asmens, kuris pats tiesiogiai narkotinių ar psichotropinių medžiagų negabeno, bet, veikdamas bendrai su kitais daug prisidėjo prie to, kad vyktų toks gabenimas, suvokimą, kad sąmoningai ir valingai veikiant grupe asmenų gabenamos narkotinės medžiagos, patvirtinančiais įrodymais gali būti šio asmens atliktų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, padėtos pastangos šiuos veiksmus atliekant, veiksmų kryptingumas ir jų koordinavimas su kitais grupės nariais bei aukščiau minėtos konkrečios narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo bei suradimo aplinkybės.

797.7. Baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau įrodinėjimas nėra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Vadinasi, teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas savaime Lietuvos Respublikos BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumą ir pateikus argumentus dėl jų pakankamumo. Kaltininko keliamos versijos turi būti pagrįstos konkrečiais, bent jau minimaliais, duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

807.8. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų V. F. ir P. J. nuteisimą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį motyvavo įvertinęs surinktų įrodymų visumą, tame tarpe ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų telefoninių pokalbių, vykusių tarp nuteistųjų ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, suvestinėmis (T. 1, b. l. 122-209, T. 2, b. l. 4-34), tarnybiniu pranešimu dėl telefoninių pokalbių analizės (T. 2, b. l. 50-60) bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2015 m. balandžio 8 d. protokolu (T. 1, b. l. 121).

817.9. Apeliantai kelia abejones dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir faktinio pagrindo atlikti šiuos veiksmus buvimo. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kitų aplinkybių, nustatyta, kad pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą yra, kai nusikalstamos veikos požymiai yra nenustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Lietuvos Respublikos KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.

827.10. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pirminiai duomenys apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų disponavimu, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Byloje yra Muitinės kriminalinės tarnybos prašymai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo (bei pratęsimo) R. P., t. y. asmens, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir V. F. atžvilgiu (T. 1, b. l. 115-120), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo (bei pratęsimo) R. P. ir V. F. atžvilgiu (T. 2, b. l. 37-42), taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties turinio matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos turinio fiksavimas, taip pat techninių priemonių naudojimas specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, buvo sankcionuoti prieš V. F., siekiant gauti duomenų apie šio asmens galimą neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimą ar kitokį platinimą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų t. y. galimai vykdomą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje. Šis kriminalinės žvalgybos veiksmas buvo sankcionuotas nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. balandžio 19 d. (T. 2, b. l. 48-49). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d., 2015 m. sausio 28 d. nutartimis nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. balandžio 28 d. buvo sankcionuoti šie kriminalinės žvalgybos veiksmai: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos turinio fiksavimas, taip pat techninių priemonių naudojimas specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, ir prieš R. P., kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, siekiant gauti duomenų apie šio asmens galimą neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (kontrabandinėmis cigaretėmis), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, bei galimą neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimą ar kitokį platinimą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų, t. y. galimai vykdomą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje (T. 2, b. l. 44-47).

837.11. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vadovaujantis 2015 m. vasario 8 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyr. tyrėjos tarnybiniu pranešimu apie krovininio automobilio puspriekabėje, vairuotoje V. F., rastą slėptuvę su supresuotais paketais, kurių viduje buvo rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga (T. 1, b. l. 10-11), kaip vėliau nustatė specialistas, savo sudėtyje turinti narkotines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu Muitinės kriminalinė tarnyba prie bylos pridėjo Lietuvos Respublikos KŽĮ tvarka gautus duomenis, kuriuose buvo išdėstyta ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija.

847.12. Nėra jokio pagrindo manyti, jog Lietuvos Respublikos KŽĮ numatyti veiksmai galėjo būti sankcionuoti ir atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos KŽĮ nuostatų, t. y. neteisėtai, o šių veiksmų rezultatai nagrinėjamoje byloje panaudoti pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus. Teisinį pagrindą kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti šioje byloje patvirtina minėtos Vilniaus apygardos teismų nutartys, kuriomis prokuroro teikimų pagrindu buvo sankcionuotas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos turinio fiksavimas, taip pat techninių priemonių naudojimas specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus V. F. ir R. P. atžvilgiu, buvo gauta informacija apie P. J. veiksmus, apie minėtų asmenų bendradarbiavimą.

857.13. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį įrodymais gali būti pripažinti ne vien tik taikant Lietuvos Respublikos BPK, bet ir atliekant kituose įstatymuose numatytus veiksmus gauti duomenys. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto išsakytos abejonės dėl byloje atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo neturi jokio pagrindo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo metu gauti faktiniai duomenys atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse reglamentuotus įrodymams keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrįsdamas kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautais duomenimis, Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė.

867.14. Pirmosios instancijos teisme ištirtus ir iš esmės nepažeidžiant BPK reikalavimų įvertintus įrodymus, nustatyta, kad V. F. ir P. J. buvo iš anksto žinoma apie tai, kad bus vykdoma narkotinių medžiagų kontrabanda, todėl logiška, kad tokią informaciją pradėdami kriminalinės žvalgybos tyrimą galėjo gauti ir kriminalinės žvalgybos tyrimą atlikę pareigūnai.

877.15. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių, vykusių iki nusikalstamos veikos padarymo, turinio matyti, kad 2014 m. lapkričio 29 d. P. J. kalbėjosi su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. P.), labai konspiratyviai apie prekes, supakuotas „celofane“, „plėvelėje“, jas įvardindamas „saldainiais“, „juodais šokoladukais“, jų dydį (juodi vakuuminiai paketai (5 cm aukščio, 20 cm ilgio, 15 cm pločio)), jų perdavimą kitiems asmenims; 2014 m. gruodžio 4 d. P. J. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, labai konspiratyviai organizavo kelionę į užsienį, kalbėjosi apie transporto priemones (didelė ir maža), aptarė transporto priemonių išvykimo į Ispaniją detales, P. J. buvo liepta surasti didelei transporto priemonei krovinį ir vairuotoją, o R. P. žadėjo taip pat skristi į Ispaniją ir „viską padaryti“; nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 12 d. kalbėjosi apie didelės transporto priemonės remontą, apie meistrą, kuris tvarkys transporto priemonę, jos perdavimą meistrui, transporto priemonės mechanizmus, konstrukcijas, jos išrinkimą ir surinkimą, kad transporto priemonei teks vykti į „patį galą“ (Ispaniją), planuoja, jog transporto priemonė ten būtų 22 dieną, P. J. pranešė, kad turi transporto priemonei vairuotoją, kuris „jau žino“ ir, kurį pažįsta R. P.; R. P. taip pat ruošėsi vykti (skristi lėktuvu) į vietą (Ispaniją); nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. sausio 15 d. kalbėjosi apie tai, kad transporto priemonės remontas jau baigtas, transporto priemonės paruošimą reisui, slėptuvės įrengimą su elektriniu mechanizmu, atidarymo instrukciją, talpą, suderino pinigų kelionei perdavimą vairuotojui Kaune, jog transporto priemonė vyks į „Mandariniją“ (Ispaniją), kad vairuotojui žinomas slėptuvės atidarymo ir uždarymo veikimo mechanizmas, R. P. pažinojo vairuotoją, nes turėjo iš anksčiau išlikusį jo telefono numerį, transporto priemonė išvyko 2015 m. sausio 15 d.

887.16. Iš telefoninių pokalbių, vykusių 2015 m. sausio 15 d. tarp transporto priemonės vairuotojo V. F. ir R. P., turinio matyti, kad pastarieji yra pažįstami, santykiai draugiški, derina susitikimo laiką ir vietą Kaune, kavinėje; 2015 m. sausio 19 d. V. F. nurodė R. P. transporto priemonės judėjimo vietą ir laiką, tarėsi su R. P. susitikti Ispanijoje; 2015 m. sausio 20 d. V. F. pranešė R. P. apie savo buvimo vietą, jog iki Ispanijos liko 111 km, kad ryte bus išsikrovimo vietoje; 2015 m. sausio 28 d. V. F. nurodė R. P. savo buvimo vietą, judėjimo kryptį, tarėsi susitikti Olandijoje „senoje vietoje, kur V. F. jau buvo“; 2015 m. sausio 31 d. V. F. ir R. P. derino susitikimo laiką ir vietą Olandijoje, „didesnėje aikštelėje, kur jie jau buvo“, transporto priemonės pakrovimą – „ketvirtadienį ryte viską padaryti“, R. P. žada V. F. duoti pinigų ir praneša, kad P. J. ieško atgalinio krovinio.

897.17. Iš telefoninio pokalbio, vykusio 2015 m. vasario 1 d., tarp V. F. ir P. J., matyti, kad V. F. pranešė P. J., kad jau atvyko į „Tiulpandiją“ (Olandiją), V. F. prašo jam kartais skambinti, nes labai nervinasi, P. J. pranešė, kad R. P. („Jaguaras“) atveš V. F. pinigus. Iš telefoninio pokalbio, vykusio 2015 m. vasario 1 d., tarp P. J. ir R. P., matyti, kad R. P. pranešė P. J., jog antradienį susitiks su V. F., P. J. pranešė, kad V. F. nervinasi, jog ramino V. F.

907.18. Iš telefoninių pokalbių, vykusių 2015 m. vasario 8 d., t. y. V. F. sulaikymo dieną, turinio matyti, kad V. F. telefonu pranešė P. J., jog jį sustabdė muitinės pareigūnai ir veda į Kybartus rentgeno patikrinimui, P. J. patarė V. F. „nedrebėti“. Dar nepradėjus atlikti automobilio apžiūros ir dar neradus transporto priemonėje paslėptų draudžiamų medžiagų, nesant specialisto išvados, jog tai narkotinės medžiagos, V. F. jau aptarė su P. J. versijas, kurias pateiks pareigūnams, P. J. patarė V. F. viską neigti, sakyti, kad V. F. nieko nežinojo, jog taip pat P. J. nieko nežinojo, jis tik vairuotojas, gavo užsakymą, tempė priekabą, sugedo šaldytuvas, todėl negalėjo surasti atgalinio krovinio; sutarė su P. J., kad sakys, jog Olandijoje, Utrechto rajone, paliko savo priekabą ir nutempė kitą priekabą su kroviniu, o paskui atvažiavo paimti savo priekabos; P. J. uždraudė V. F. sakyti, kad jis kažką žinojo ar numanė. V. F. tiksliai papasakojo, kas vyko Kybartų muitinėje, jog po patikrinimo rentgenu, pareigūnams kilo įtarimų, todėl transporto priemonę dar tikrins angare, V. F. liepė P. J. informuoti kitus, P. J. nurodė V. F. elgtis ramiai ir sunaikinti dokumentus, kuriuose buvo nurodyta priekaba. V. F., pareigūnų paprašytas, klausė P. J. kaip atidaryti slėptuvę, P. J. neleido padėti pareigūnams, nors V. F. žinojo kaip ją atidaryti. V. F. informavo P. J., kad ištrynė „R.“ (R. P.) telefono numerį „dėl visa ko“, tai padarė iš karto po transporto priemonės sustabdymo, iki patikrinimo rentgenu, o priekabos pjovimo metu liepė P. J. ieškoti advokatų. 2015 m. vasario 8 d., 18.49 val., kai Kybartų kelio poste buvo rastos neteisėtai gabentos narkotinės medžiagos, V. F. išsiuntė R. P. SMS žinutę, kad jį suėmė, „rado“, o R. P. atskambinus, paaiškino, kad Kybartų muitinėje supjaustė grindis ir rado krovinį, prašė išjungti telefoną, paskambinti P. J. ir rasti jam (V. F.) advokatą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. F. parodymų turinys sutapo su suderintais telefoninio pokalbio metu su P. J. Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 8 d. apžiūrėjus V. F. vairuotą transporto priemonę, jos puspriekabės – šaldytuvo dugne, po grindimis, specialiai įrengtoje slėptuvėje buvo rasti supresuoti 97 paketai, apvilkti skaidrios spalvos plastikine plėvele, su 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos – kokaino. Aptartų veiksmų seka, įvykių grandinė ir atomazga rodo, kad tiek P. J., tiek V. F. žinojo, kad transporto priemonės puspriekabėje – šaldytuve yra įrengta slėptuvė, kurioje gabenamas didelis kiekis narkotinių medžiagų.

917.19. P. J. tvirtino nežinojęs, kad transporto priemonės slėptuvėje gabenami nelegalūs ar apyvartoje uždrausti daiktai – narkotinės medžiagos, manė, kad į vieną pusę buvo galimai gabentos cigaretės, o į kitą pusę - presuotas tabakas, tačiau šiuos nuteistojo teiginius paneigia kiti bylos duomenys, kuriuose nėra net užuominų apie tokio pobūdžio objektų gabenimą į Europą ir atgal į Latviją, o iš ten į Rusiją. Liudytojas R. K., Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius, rentgeno sistemos operatorius, turintis 13 metų šioje srityje darbo patirtį, teisiamajame posėdyje parodė, kad puspriekabėje rastoje slėptuvėje tilptų nedidelis kiekis cigarečių - 5 dėžės, t. y. 50 blokų, kuriuose yra po 10 pakelių cigarečių, iš viso apie 2 500 pakelių cigarečių, o supresuoto į paketus tabako tilptų tiek pat, kiek buvo rasta narkotinių medžiagų (apie 200 kg), todėl negalėjo patvirtinti, kad toks kiekis akcizais apmokestinamų prekių gabenimas būtų ekonomiškai naudingas. Taip pat liudytojas nurodė, kad paprastai akcizinės prekės gabenamos iš trečiųjų šalių, niekada neteko surasti iš Europos Sąjungos gabenamų akcizinių prekių. P. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad už cigarečių gabenimą į Europą gaudavo 1 000 eurų, o už tabako gabenimą iš Europos į Rusiją – 1 300 eurų. Taip pat byloje nustatyta, kad P. J. už atitinkamą sumą išsinuomojo puspriekabę-šaldytuvą (apie 450 eurų į mėnesį), sumokėjo meistrui už slėptuvės įrengimą, o asmuo, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. P.), sumokėjo atitinkamas pinigų sumas vilkiko vairuotojui V. F. už kelionę į Ispaniją (apie 2 000 eurų) ir atgal (apie 900 eurų) bei papildomai už atliktą darbą, taip pat pats skrisdavo tiek į Ispaniją, tiek į Olandiją, patirdamas papildomas išlaidas lėktuvams, susitikti nurodytose šalyje su V. F. ir sutvarkyti ten visus reikalus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad puspriekabė iš Olandijos į Latviją važiavo be krovinio, darytina išvada, kad šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių ir tabako) gabenimas būtų ekonomiškai nenaudingas. Be to, atsižvelgiant į patirtas sąnaudas įrengiant slėptuvę išsinuomotoje puspriekabėje – šaldytuve, t. y., kad tam specialiai buvo pasamdytas meistras, kuris slėptuvę įrenginėjo kelias savaites, o paskui dar ir elektrikas, į slėptuvės įrengimo būdą ir vietą, jos įrengimui buvo ardomos ir iš naujo renkamos puspriekabės-šaldytuvo konstrukcijos, užsakomos ir perkamos naujos detalės, slėptuvė buvo įrengta su elektriniu mechanizmu po puspriekabės-šaldytuvo grindimis, muitinės pareigūnai, nežinantys slėptuvės atidarymo instrukcijos, pakankamai ilgai ir sunkiai dirbo, kol pasiekė slėptuvę, buvo gręžiamos puspriekabės-šaldytuvo metalinės grindys, paskui buvo pakviesti gaisrininkai, kurie kelias valandas sunkiai pjovė grindų dangą, dažnai keisdami atšipusius pjovimo priemonės diskus, darytina išvada, kad buvo siekiama gabenti daug brangesnes prekes (medžiagas) nei cigaretes ar tabaką bei, kad jas būtų labai sunku surasti.

927.20. Apie tai, kad P. J. žinojo, kas buvo gabenama transporto priemonės slėptuvėje, rodo jo ankstesnis bendradarbiavimas su asmeniu, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Iš telefoninio pokalbio, užfiksuoto 2014 m. lapkričio 29 d., vykusio tarp P. J. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. P.), turinio matyti, kad buvo kalbama apie disponavimą prekėmis, įvardintomis „saldainiais“, supakuotais „celofane“, „plėvelėje“, R. P. prašė P. J. tris vienodus juodus vakuuminius paketus (5 cm aukščio, 20 cm ilgio, 15 cm pločio) perduoti draugui, P. J. rastus tris paketus konspiratyviai, užmaskuotai įvardija „juodais šokoladukais“ (šie žodžiai vartojami kitokia nei įprasta, netiesiogine prasme), t. y. pagal įpakavimą, formą, dydį panašius paketus, kurie buvo rasti 2015 m. vasario 8 d. V. F. vairuotoje puspriekabėje-šaldytuve, ir kuriuose, kaip paaiškėjo iš specialisto išvados, buvo narkotinės medžiagos kanapių derva (ši rudos spalvos kieta masė netiesiogine prasme vadinama „šokoladu“) ir kokainas. Iš pokalbio turinio matyti, kad P. J. paketus laikė savo rankose, o paskui juos pardavė kitiems asmenims, t. y. juos ne tik matė, bet ir čiupinėjo. Tai, kad P. J. žinojo, kad puspriekabėje-šaldytuve įrengtoje slėptuvėje yra gabenamos draudžiamos medžiagos, t. y. narkotinės medžiagos, patvirtina ir telefoninių pokalbių, vykusių 2015 m. vasario 8 d. tarp V. F. ir P. J. turinys, kai dar nepradėjus atlikti automobilio apžiūros ir dar neradus transporto priemonėje paslėptų draudžiamų medžiagų, nesant specialisto išvados, jog tai narkotinės medžiagos, P. J. jau aptarė su V. F. versijas, kurias pateiks pareigūnams, jog jie abudu nieko nežinojo, P. J. uždraudė V. F. sakyti, kad jis kažką žinojo ar numanė; P. J. nurodė V. F. sunaikinti dokumentus, kuriuose buvo nurodyta puspriekabė; P. J. neleido V. F. padėti pareigūnams atidaryti slėptuvę. 2015 m. gruodžio 31 d. apžiūros protokole nurodyta, kad V. F. vairuotoje puspriekabėje-šaldytuve MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), kurioje buvo rastos narkotinės medžiagos, grindyse yra dvi ertmės, pirmosios ertmės ilgis 121 cm, plotis 93 cm, aukštis 15 cm; antroji ertmė yra 118 cm ilgio, 67 cm pločio, 15 cm aukščio (T. 5, b. l. 2-8). Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad P. J. vadovavo slėptuvės puspriekabėje-šaldytuve įrengimui ir prižiūrėjo darbus, žinojo koks slėptuvės tūris ir kiek ten tilptų narkotinių medžiagų, todėl suvokė, kad bus gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų.

937.21. Aplinkybės, susijusios su narkotinių medžiagų gabenimo būdu, kruopščiai jas slepiant (slėptuvės įrengimu po puspriekabės grindimis), siuntos gabenimo ir kelionės organizavimo konspiratyvumu, slėptuvės dydžiu ir joje rastu narkotinių medžiagų kiekiu (supresuoti 97 paketai su 193 137,51 g kanapių dervos, kurios kiekis daugiau nei 1 500 kartų viršijo labai didelio kiekio ribą (labai didelis kanapių dervos kiekis yra tuomet, kai jis viršija 125 g), ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos – kokaino, kurios kiekis daugiau nei 51 kartą viršijo labai didelio kiekio ribą (labai didelis kokaino kiekis yra tuomet, kai jis viršija 100 g)), telefoninių pokalbių, vykusių tarp P. J., V. F. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. P.), turinys, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad P. J. suvokė, kad kertant Lenkijos - Lietuvos valstybių sienas gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, siekė, kad muitinės pareigūnai nesužinotų apie neteisėtai gabentas narkotines medžiagas per Lenkijos - Lietuvos valstybių sienas, vykdė bendrą susitarimą neteisėtai gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

947.22. Be to, byloje yra duomenų, kad P. J. be šios bylos, įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis panašiomis aplinkybėmis yra pareikšti ir Latvijos Respublikoje. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos duomenimis P. J. nuo 2015 m. balandžio 28 d. įtariamas neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba, įgijimu, laikymu, gabenimu ir platinimu, turint tikslą parduoti, bei prekių ir medžiagų apyvarta, kuri yra draudžiama ar reguliuojama, per Latvijos Respublikos valstybės sieną (T. 2, b. l. 151). Nurodyta, kad Latvijos Muitinės kriminalinė tarnyba vykdo ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, padarytos organizuotoje grupėje; 2015 m. balandžio 16 d. SIA „Erfolg Service“ patalpose kartu su kroviniu iš Ispanijos įvežtas didelis kiekis narkotinių medžiagų, 2015 m. balandžio 24 d. apieškojus minėtas patalpas, viename iš ten stovėjusių automobilių rasta 1115 kg hašišo (kanapių dervos) (T. 4, b. l. 148-150). Nors šis įtarimas kitoje byloje neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamojoje byloje, tačiau patvirtina galimą P. J. ryšį su narkotinių medžiagų kontrabanda.

957.23. V. F. neigia žinojęs apie transporto priemonėje įrengtą slėptuvę ir joje paslėptas narkotines medžiagas, tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys. Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad V. F. žinojo apie puspriekabėje-šaldytuve įrengtą slėptuvę, kurioje buvo gabenamos narkotinės medžiagos. Iš telefoninių pokalbių, vykusių tarp P. J. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. P.), turinio matyti, kad V. F. ne pirmą kartą vyksta į tokias keliones ir yra pažįstamas su asmeniu, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, R. P. turėjo iš anksčiau išlikusį V. F. telefono numerį, taip pat P. J. pranešė R. P., kad vairuotojui (V. F.) žinomas slėptuvės atidarymo ir uždarymo veikimo mechanizmas. Iš telefoninių pokalbių, vykusių tarp V. F. ir asmens, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. P.), turinio matyti, kad pastarieji yra pažįstami, santykiai draugiški, derino susitikimo laiką ir vietą Kaune, kavinėje, kur R. P. perdavė V. F. pinigus, vėliau V. F. pranešdavo R. P. apie transporto priemonės judėjimo vietą ir laiką, tarėsi su R. P. susitikti Ispanijoje ir Olandijoje „senoje vietoje, kur V. F. jau buvo“, derino susitikimo laiką ir vietą Olandijoje, „didesnėje aikštelėje, kur jie jau buvo“.

967.24. Liudytoja D. Č., Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyresnioji inspektorė, teisiamajame posėdyje parodė, kad sustabdžius transporto priemonę, jos vairuotojas buvo labai ramus, neprieštaraudamas sutiko vykti į Kybartų kelio postą patikrinti vilkiką rentgeno sistema. Pasiūlius vairuotojui atidaryti slėptuvę, jis pasakė, kad nežino kaip tai padaryti. Transporto priemonės apžiūros metu vairuotojas buvo ramus, nerodė susierzinimo, pasimetimo ar išgąsčio, tačiau ištraukus iš puspriekabės paslėptus paketus, vairuotojas išsigando. Liudytojas R. K., Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius, rentgeno kontrolės sistemos operatorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad vairuotojas elgėsi ramiai, nepastebėjo, kad jis būtų agresyvus.

977.25. Nors V. F. muitinės pareigūnams neparodė baimės ir jaudulio, tačiau iš telefoninių pokalbių, vykusių 2015 m. vasario 8 d. tarp V. F. ir P. J., turinio matyti, kad dar nepradėjus atlikti automobilio apžiūros ir dar neradus transporto priemonėje slėptuvės su draudžiamomis medžiagomis, nesant specialisto išvados, jog tai narkotinės medžiagos, V. F. iš tikrųjų jaudinosi, kalbėjo nervingai, P. J. patarė V. F. „nedrebėti“, V. F. jau aptarė su P. J. versijas, kurias pateiks pareigūnams. P. J. patarė V. F. viską neigti, sakyti, kad V. F. nieko nežinojo, jog taip pat P. J. nieko nežinojo, jis tik vairuotojas, gavo užsakymą, tempė priekabą, sugedo šaldytuvas, todėl negalėjo surasti atgalinio krovinio; sutarė su P. J., kad sakys, jog Olandijoje, Utrechto rajone, paliko savo priekabą ir nutempė kitą priekabą su kroviniu, o paskui atvažiavo paimti savo priekabos; P. J. uždraudė V. F. sakyti, kad jis kažką žinojo ar numanė. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. F. parodymų turinys sutapo su versija, suderinta telefoninio pokalbio metu su P. J. Iš šio telefoninio pokalbio turinio, kuriame iš esmės derinami parodymai apie puspriekabę, matyti, kad V. F. ir P. J. suvokia dėl ko yra sulaikyta transporto priemonė, kad būtent puspriekabėje yra tas dalykas, kuris kelia jiems grėsmę būti sulaikytiems. Jei V. F. nežinotų apie slėptuvę, įrengtą puspriekabėje-šaldytuve, ir joje esantį draudžiamą krovinį, jam nebūtų jokio pagrindo iki transporto priemonės patikrinimo kalbėti su P. J. apie puspriekabę, derinti su P. J. parodymų, tuo labiau jaudintis dėl sulaikymo. Muitinės pareigūnams patikrinus transporto priemonę rentgenu ir kilus įtarimams dėl paslėpto krovinio, V. F. liepė P. J. informuoti kitus, P. J. nurodė V. F. elgtis ramiai ir sunaikinti dokumentus, kuriuose buvo nurodyta puspriekabė, kas patvirtina, kad nuteistiesiems buvo žinoma, kad draudžiami daiktai buvo paslėpti ir gabenti puspriekabėje. V. F., pareigūnų paprašytas, klausė P. J. kaip atidaryti slėptuvę, P. J. neleido padėti pareigūnams, nors V. F. žinojo kaip ją atidaryti. V. F. informavo P. J., kad ištrynė „R.“ (R. P.) telefono numerį „dėl visa ko“, tai padarė iš karto po transporto priemonės sustabdymo, iki patikrinimo rentgenu, o priekabos pjovimo metu liepė P. J. ieškoti advokatų. 2015 m. vasario 8 d., 18.49 val., kai Kybartų kelio poste buvo rastos neteisėtai gabentos narkotinės medžiagos, V. F. išsiuntė R. P. SMS žinutę, kad jį suėmė, „rado“, o R. P. atskambinus, paaiškino, kad Kybartų muitinėje supjaustė grindis ir rado krovinį, prašė išjungti telefoną, paskambinti P. J. ir rasti jam (V. F.) advokatą. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. F. suvokė R. (R. P.) vaidmenį ir savo pažinties su juo pavojų, bei bendro susitarimo tarp V. F., P. J. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. P.), atlikti neteisėtus veiksmus buvimą. Iš byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, kad V. F. žinojo apie puspriekabėje-šaldytuve įrengtą slėptuvę, kaip ją atidaryti ir uždaryti, atitinkamai jos dydį, tūrį, taip pat iš bendradarbiavimo su asmeniu, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, V. F. telefoninių pokalbių turinio sustabdžius transporto priemonę bei jos patikrinimo metu, matyti, kad V. F. žinojo, jog slėptuvėje buvo gabenamas draudžiamas krovinys - labai didelis kiekis narkotinių medžiagų.

987.26. V. F. galėjo ir nežinoti, kokios tiksliai narkotinės medžiagos buvo pakrautos į jo gabenamą puspriekabę, tačiau ši aplinkybė nepanaikina jo baudžiamosios atsakomybės už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Asmuo, gavęs pasiūlymą už užmokestį gabenti siuntinius iš vienos valstybės į kitą, žinoma, gali sąmoningai nesidomėti, netikrinti, kokius konkrečius daiktus ar medžiagas siūloma gabenti, koks yra jų kiekis, tačiau toks elgesys draudžiamų medžiagų gabenimo atveju negali būti vertinamas nei kaip draudžiamas medžiagas gabenančio asmens, nei kaip kitų asmenų, dalyvavusių bendrininkaujant tokio pobūdžio kelionėje, baudžiamąją atsakomybę šalinanti ar kaltę paneigianti aplinkybė. Pagal formuojamą teismų praktiką asmens sąmoningas sutikimas su tokiais pasiūlymais, kaip ir tokios siuntos, kurioje vėliau randamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, gabenimas, turi būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. F. žinojo apie jo gabenamoje puspriekabėje esančią slėptuvę, žinojo, kad slėptuvėje veža uždraustą prekę, suprasdamas kokių priemonių buvo imtasi slepiant uždraustą krovinį, mažiausiai bendrais bruožais suvokė, kad tai yra narkotinė medžiaga, o žinodamas slėptuvės dydį, suvokė gabenamų medžiagų kiekį, t. y. kad kertant Lenkijos - Lietuvos valstybių sienas gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, siekė, kad muitinės pareigūnai nesužinotų apie neteisėtai gabentas narkotines medžiagas per Lenkijos - Lietuvos valstybių sienas, vykdė bendrą susitarimą neteisėtai gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

997.27. Telefoniniuose pokalbiuose, vykusiose 2015 m. vasario 8 d. tarp V. F. ir P. J., užfiksuoti žodžiai apie tai, kad jie „nieko nežino“, vertinant pokalbių turinio visumą bei aplinkybes, darytina išvada, kad jie buvo pasakyti siekiant užtvirtinti ankstesniuose tą dieną vykusiuose V. F. ir P. J. pokalbiuose pasiektą susitarimą sakyti pareigūnams, kad jie nieko nežino, pakartoti jau tarpusavyje suderintą versiją.

1007.28. Pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai asmuo narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena ir pan., taip pat šias medžiagas neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tokia veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį ir 259 ar 260 straipsnį.

1017.29. Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 8 d., apie 09.30 val., V. F., kirsdamas Lenkijos - Lietuvos valstybių sieną Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardą, neturėdamas leidimo pervežti ir nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno puspriekabės šaldytuvo MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje paslėptas narkotines medžiagas - labai didelį kiekį - 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos - kokaino. Nors P. J. pats tiesiogiai narkotinių medžiagų negabeno, bet, veikdamas bendrai su V. F. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, prisidėjo prie to, kad vyktų toks gabenimas, suvokė, kad V. F. šiuos veiksmus atliko pagal bendrą susitarimą su P. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai iš vienos šalies į kitą kontrabanda gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, P. J. ir P. J. suvokė, kad minėtas kiekis narkotinių medžiagų bus neteisėtai gabenamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo ir nepateikiant jų muitinės kontrolei, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šie V. F. ir P. J. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) ir 260 straipsnio 3 dalyje aprašytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas V. F. ir P. J. veiksmus kaip neteisėtą gabenimą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų ir jų kontrabandą, t. y. kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) bei 260 straipsnio 3 dalyje, idealiąją sutaptį.

1027.30. Apskųstame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, perskaitė dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamųjų V. F. ir P. J. parodymus. Nors apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neišsamų, neobjektyvų, šališką nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Byloje reikšmingos aplinkybės nustatytos laikantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatų, tinkamai įvertinus surinktus ir ištirtus įrodymus. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistųjų kaltė tinkamai neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Nuteistieji atskirus įrodymus byloje interpretuoja savo naudai, tačiau juos vertina atsietai nuo visumos. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad V. F. ir P. J. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) bei 260 straipsnio 3 dalyje.

1038. Dėl organizuotos grupės ir P. J. vaidmens

1048.1. Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas R. Girdziušas apeliaciniame skunde nesutinka, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe, jog P. J. buvo nusikalstamų veikų organizatorius.

1058.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Lietuvos Respublikos BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma); c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma).

1068.3. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Pagal teismų praktiką organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Pagal teismų praktiką vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Skirtingai nei esant bendrininkų grupei, kelių vykdytojų buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, nepriklausomai nuo jų vaidmens, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei. Konstatuojant tokią bendrininkavimo formą, nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai.

1078.4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad P. J. nusikaltimus padarė veikdamas organizuota bendrininkų grupe ir kaip nusikalstamos veikos bendrininkas buvo organizatorius.

1088.5. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį organizatoriumi laikomas asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo veiksmų ypatumas yra tas, kad jo padaryta veika palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį.

1098.6. Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad asmuo, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš esmės parengė ir vadovavo visai nusikalstamai veikai, duodavo nurodymus P. J. ir V. F. bei koordinavo jų veiksmus. Asmuo, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, liepė P. J. surasti transporto priemonę, įrengti per nustatytą terminą joje slėptuvę, surasti vairuotoją, jis taip pat rūpinosi siuntos gabenimo ir kelionės organizavimu, atlyginimo derinimo klausimais, nuolatos palaikė ryšį su vairuotoju V. F., duodavo jam nurodymus, rūpinosi kroviniu, transporto priemonės buvimo vieta, pats skrisdavo į užsienį susitikti su V. F. ir sutvarkyti ten visus reikalus, t. y. iš esmės vykdė organizatoriaus vaidmenį. Tuo tarpu P. J. vykdydavo tik asmens, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus, išsinuomojo transporto priemonę, surado meistrą, kuris įrengė puspriekabėje slėptuvę, bei vairuotoją, t. y. suteikė nusikalstamos veikos darymo priemonę ir palengvino nusikaltimo vykdytojui nusikalstamos veikos padarymą, iš esmės atliko padėjėjo vaidmenį (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalis). V. F. vaidmuo nusikalstamosiose veikose pasireiškė tuo, kad jis gabeno narkotines medžiagas, buvo narkotinių medžiagų kurjeris, t. y. atliko vykdytojo vaidmenį.

1108.7. Atsižvelgiant į tai, keičiamos V. F. ir P. J. inkriminuotos aplinkybės, nustatant, kad buvo vienas organizatorius, t. y. asmuo, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, o P. J., atlikdamas padėjėjo vaidmenį, padėjo padaryti labai didelio kiekio - narkotinių medžiagų neteisėtą gabenimą bei narkotinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo ir nepateikiant jų muitinės kontrolei, t. y. vykdydamas asmens, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus, išsinuomojo transporto priemonę, surado meistrą, kuris įrengė puspriekabėje slėptuvę, bei vairuotoją, t. y. suteikė nusikalstamos veikos darymo priemonę ir palengvino nusikaltimo vykdytojui V. F. nusikalstamos veikos padarymą.

1118.8. Byloje nustatyta, kad nuteistieji V. F. ir P. J., vadovaujami asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, buvo susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – kontrabanda gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalis (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) bei 260 straipsnio 3 dalis). Nuteistieji V. F., P. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas atliko tam tikras užduotis. Be P. J., kaip padėjėjo, padarytų veiksmų, be jo indėlio, nusikaltimo vykdytojui – V. F. būtų neįmanoma padaryti nusikaltimo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų veiksmai yra susiję vienas su kitu ir kiekvieno iš jų veiksmas sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams.

1128.9. Byloje nustatyta, kad nuteistieji V. F., P. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, gerai pažinojo vienas kitą, palaikė draugiškus santykius, turėjo kruopščiai apgalvotą nusikalstamų veikų darymo mechanizmą ir planą, iš bendrininkų konkliudentinių veiksmų matyti, kad jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš jų atliko konkrečias užduotis, turėdami bendrą tikslą – kontrabanda gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Nuteistieji V. F. ir P. J. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad dalyvauja kelių žmonių bendroje planingoje veikloje, atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kad jų grupės narių veiksmai buvo suderinti, t. y. jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir vykdo bendrą organizuotą susitarimą kontrabanda gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, bei to siekė. Be visų šių organizuotos grupės narių pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą, narkotinių medžiagų kontrabandos ir gabenimo veika apskritai negalėjo būti įvykdyta, kiekvieno jų veiksmai buvo būtini.

1138.10. Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį mažiausias organizuotos grupės narių skaičius yra du asmenys, todėl nuteistųjų V. F. ir P. J. dalyvavimas organizuotoje grupėje inkriminuotas teisingai. V. F. ir P. J. atlikti veiksmai pagal susitarimo lygį ir tyčią, vaidmenų pasiskirstymą, tarpusavio ryšį su kitu organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, peržengia paprastos bendrininkų grupės veikimo (organizuotumo) lygį, t. y. jie veikė pagal aukštesnį ir sudėtingesnį organizuotumo lygį. Pagal minimalų grupės dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimų sunkumą, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis, organizuotumo lygį, tokia grupė atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistieji bendras nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, ir tai pagrįstai pripažino nuteistųjų V. F. ir P. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

1148.11. Nuteistojo P. J. organizuota grupe padaryti nusikaltimai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) bei 260 straipsnio 3 dalį su nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį (organizatorius). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog P. J. atliko padėjėjo vaidmenį, jo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos pakeičiant nuorodą į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį.

1159. Dėl bausmės

1169.1. V. F. nesutinka su jam paskirta bausme, o P. J. vaidmenį perkvalifikavus iš organizatoriaus į padėjėjo, spręstinas klausimas dėl jam skirtinos bausmės.

1179.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

1189.3. Pagal Lietuvos Respublikos BK 58 straipsnio nuostatas bausmė nusikaltimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams.

1199.4. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01), priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato.

1209.5. Įvertinus nuteistųjų asmenybę (P. J. anksčiau teistas Latvijos Respublikoje už kontrabandą (2006 m.), iki suėmimo dirbo, vedęs, turi šeimą; V. F. neteistas, baustas administracine tvarka, iki suėmimo dirbo, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi šeimą), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvą ir tikslą (P. J. ir V. F. iš anksto susitaręs su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami organizuota grupe, atlikdami skirtingus vaidmenis, V. F. būdamas vykdytojas, o P. J. padėjėjas, padarė tiesiogine tyčia du baigtus labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, siekiant savanaudiškų tikslų, kontrabanda neteisėtai gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 97 supresuotus paketus su 193 137,51 g kanapių dervos, kurios kiekis daugiau nei 1 500 kartų viršijo labai didelio kiekio ribą, ir 5 146,026 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurios kiekis daugiau nei 51 kartą viršijo labai didelio kiekio ribą; jog bendrais veiksmais kontrabandos būdu į Lietuvą atgabentas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų galutinio adresato nepasiekė; nuteistieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltais neprisipažino, dėl padarytų veikų nesigailėjo), vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuota grupe (Lietuvos Respublikos BPK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. F. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis mažesnis už straipsnių sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmių vidurkį. Nuteistajam V. F. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, priešingai, yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, jų švelninti nėra teisinio pagrindo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu P. J. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo perkvalifikuotas iš organizatoriaus į padėjėjo, t. y. iš pagrindinio į antraeilį, darytina išvada, kad pasikeitus aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. J. už kiekvieną nusikaltimą parinkta bausmė yra aiškiai per griežta, todėl mažintina iki kitam bendrininkui – V. F. paskirtų bausmių dydžių.

12110. Dėl turto konfiskavimo

12210.1. Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas R. Girdziušas apeliaciniame skunde nesutinka su konfiskuotinos transporto priemonės nustatyta verte, nurodydamas, kad nustatyti vilkiko ir puspriekabės vertę turėjo būti pavesta specialistams.

12310.2. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

12410.3. Byloje nustatyta, kad transporto priemonių junginys - vilkikas MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), ir puspriekabė-šaldytuvas MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), buvo vieninga nusikaltimo padarymo priemonė. Šios transporto priemonės priklausė tretiesiems asmenims, transporto priemonių valdytojas yra Latvijos firma SIA „O. F.“, o transporto priemonių savininkai - Latvijos lizingo kompanija AS „M.“ ir Latvijos firma SIA „R. V“ (T. 1, b. l. 27). Byloje nesant duomenų, kad šios įmonės ką nors žinotų apie daromą nusikalstamą veiką arba elgėsi neatsakingai perduodant turtą, nenustačius, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris arba egzistuotų kitos Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, pirmosios instancijos teismas nusprendė iš nuteistųjų lygiomis dalimis konfiskuoti transporto priemonių vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. iš kiekvieno nuteistojo po 31660 eurų valstybei (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).

12510.4. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovavosi 2015 m. vasario 12 d. Kauno teritorinės muitinės raštu Nr.(9.4/20)-1B-3044 dėl transporto priemonių vertės, kuriame nurodyta, kad vilkiko MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. JN3328, vidutinė rinkos kaina - 35 720 eurų; puspriekabės šaldytuvo MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ), vidutinė rinkos kaina – 27 600 eurų (T. 2, b. l. 94). Šiame muitinės rašte nurodyta, kad nustatant transporto priemonių rinkos vertę nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2015 m. vasario 8 d., buvo vadovautasi VšĮ „EMPREKIS“ 2015 m. vasario mėn. žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis, atsižvelgiant į Latvijos Respublikos transporto priemonių registracijos liudijimuose esančią informaciją (transporto priemonės markę, modelį, pagaminimo metus, technines charakteristikas). Teismas neturi pagrindo abejoti šiuo valstybės įstaigos – Kauno teritorinės muitinės pateiktu turto įvertinimu, nustatyta transporto priemonių vidutine rinkos verte. Apelianto nesutikimas su nustatyta konfiskuotino turto verte nėra paremtas jokiais objektyviais duomenimis. Jokių įrodymų, kad atliktas kilnojamojo turto vertinimas būtų ydingas ar būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, apeliantas nepateikė. Apelianto prieštaravimai dėl nustatytos turto rinkos vertės paremti subjektyviu vertinimu, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte.

12610.5. Pirmosios instancijos teismo panaudotas automobilio vertės nustatymo būdas atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nes vadovautasi panašių transporto priemonių rinkos verte. Apygardos teismas pasirinko tinkamą konfiskuotino turto vertės nustatymo būdą ir taip Lietuvos Respublikos BPK nuostatų nepažeidė. Iš kiekvieno nuteistojo P. J. ir V. F. pagrįstai konfiskuota po 31 660 eurų valstybei (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).

12711. Dėl kitų prašymų

12811.1. Nuteistasis V. F. prašo grąžinti jam priklausantį telefoną „Samsung Galaxy“ bei iš jo paimtus pinigus.

12911.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. F. asmens kratos metu buvo paimti pinigai - 180 eurų, kurie buvo pervesti į Muitinės departamento banko sąskaitą (T. 3, b. l. 3-6), tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių pinigų nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad iš nuteistojo V. F. konfiskuota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma - 31 660 eurų valstybei, iš V. F. asmens kratos metu paimti pinigai - 180 eurų įskaitytini į konfiskuotiną pinigų sumą.

13011.3. Taip pat Muitinės kriminalinės tarnybos 2015 m. vasario 10 d. rašte nurodyta, kad V. F. asmens kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy 3NEO GT-193011“, IMEI: ( - ) (T. 1, b. l. 78, T. 3, b. l. 3), tačiau byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu jis būtų kam nors grąžintas, šio daikto, turėjusio reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo taip pat neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad šis mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas V. F. asmens kratos metu, pastarasis nurodė, kad yra jo savininkas, mobiliojo ryšio telefonas grąžintinas V. F. (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

131Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu,

Nutarė

132Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti:

133P. J. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 6 (šešeriems) metams.

134P. J. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

135Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

136V. F. asmens kratos metu paimtus pinigus - 180 eurų įskaityti į iš V. F. konfiskuotiną pinigų sumą.

137Daiktą, turėjusį reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 3NEO GT-193011“ grąžinti V. F.

138Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. V. F. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 199... 5. - pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu,... 7. P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 8. - pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį... 9. - pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį -... 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu,... 11. Konfiskuota iš V. F. konfiskuotino turto vertę... 12. Konfiskuota iš P. J. konfiskuotino turto vertę... 13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 14. 1. V. F. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje... 15. 1.1. Be to, V. F. nuteistas už tai, kad tomis pačiomis... 16. 1.2. P. J. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje... 17. 1.3. Be to, P. J. nuteistas už tai, kad tomis pačiomis... 18. 2. Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas R. Girdziušas... 19. 2.1. Nurodo, kad teismas, kvalifikuodamas P. J. veiksmus... 20. 2.2. Apelianto nuomone, organizatorius savo veiksmus turėtų atlikti... 21. 2.3. P. J. dirbo Latvijos įmonės SIA „O. F.“... 22. 2.4. Apelianto nuomone, įrodomoji baudžiamosios bylos medžiaga neginčytinai... 23. 2.5. Situacijos nekeičia ir tai, jog muitinės darbuotojams sustabdžius 24. 2.6. Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra sudėtinga, reikalaujanti ilgo... 25. 2.7. Apeliantas nesutinka, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuota... 26. 2.8. Kauno apygardos teismas, norėdamas pagrįsti teiginį, jog nusikalstamos... 27. 2.9. Nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad organizuotoje grupėje dalyvavo ne... 28. 2.10. Teismo sprendimas pripažinti P. J. organizuotos... 29. 2.11. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad 30. 2.12. Byloje neabejotinai nustatytas nusikalstamų veikų dalykas, neteisėto... 31. 2.13. Pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog... 32. 2.14. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindžia ne tik slėptuvės... 33. 2.15. Informaciją apie tai, jog puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje... 34. 2.16. Byloje esančios pokalbių išklotinės leidžia galvoti, jog nuo 2015 m.... 35. 2.17. Teisminio bylos nagrinėjimo metu dar kartą buvo apžiūrėta... 36. 2.18. Kauno apygardos teismas išanalizavęs P. J. ir 37. 2.19. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nuteistųjų pokalbius,... 38. 2.20. P. J. kaltės nepatvirtina ir nuosprendyje... 39. 2.21. Negalima atmesti prielaidos, jog žmogus, žinantis, kad puspriekabėje... 40. 2.22. Nebuvo paneigta P. J. versija apie akcizinių... 41. 2.23. Teismas, pripažinęs, kad labai didelis narkotinių medžiagų kiekis... 42. 3. Nuteistasis V. F. apeliaciniame skunde prašo... 43. 3.1. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu ir jame išdėstytomis... 44. 3.2. Apeliantas neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 45. 3.3. Apeliantas nurodė, kad nežinojo apie automobilio puspriekabėje... 46. 3.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. F. suvokė,... 47. 3.5. Nuosprendyje teigiama, kad V. F. buvo žinoma apie... 48. 3.6. Teismas nepagrįstai V. F. jaudinimąsi pokalbių su... 49. 3.7. Teismas, pripažindamas V. F. kaltu, vertino tik kai... 50. 3.8. Pokalbiuose nėra jokių duomenų, iš kurių galima daryti išvadą, kad... 51. 3.9. Teismas neįvertino tai, kad tuo metu, kai V. F.... 52. 3.10. Teismas nepagrįstai kaip V. F. kaltinantį... 53. 3.11. Užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tik įrodo, kad 54. 3.12. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad V. F.... 55. 3.13. Apeliantas mano, kad teismas padarė klaidingą išvadą, pagrįstą... 56. 3.14. Tai, kad ir R. P. buvo suinteresuotas šia kelione,... 57. 3.15. Kauno apygardos teismas, pripažinęs V. F. kaltu,... 58. 3.16. Taip pat teismas nepagrįstai teigia, kad V. F.... 59. 3.17. Teismas neobjektyviai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20... 60. 3.18. Nuosprendyje nesiremiama liudytojos D. Č., muitinės... 61. 3.19. Specialisto išvados taip pat patvirtina V. F.... 62. 3.20. Byloje nėra duomenų apie tai, kad P. J. ar 63. 3.21. V. F. už tokio didelio kiekio narkotinių... 64. 3.22. Apeliantas nesutinka su nuosprendžio teiginiu, kad buvo duomenų apie... 65. 3.23. Nuosprendyje teigiama, kad V. F. parodymai dėl... 66. 3.24. Bylos duomenys nepatvirtina V. F. kaltės -... 67. 3.25. Toks įrodymų vertinimas leidžia pagrįstai manyti, kad pirmos... 68. 3.26. V. F. nepadarius nei vienos iš jam inkriminuotų... 69. 4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų ir jų... 70. 5. Nuteistojo P. J. gynėjo advokato R. Girdziušo ir... 71. 6. Apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu... 72. 7. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo... 73. 7.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika... 74. 7.2. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. vasario 8 d., apie... 75. 7.3. Byloje objektyviai nustatyta, kad V. F. transporto... 76. 7.4. Nuteistasis V. F. teisiamajame posėdyje parodė,... 77. 7.5. Nuteistasis P. J. teisiamajame posėdyje parodė,... 78. 7.6. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama... 79. 7.7. Baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai... 80. 7.8. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų V. F. ir... 81. 7.9. Apeliantai kelia abejones dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų... 82. 7.10. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pirminiai duomenys apie... 83. 7.11. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vadovaujantis 2015 m.... 84. 7.12. Nėra jokio pagrindo manyti, jog Lietuvos Respublikos KŽĮ numatyti... 85. 7.13. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį įrodymais gali būti... 86. 7.14. Pirmosios instancijos teisme ištirtus ir iš esmės nepažeidžiant BPK... 87. 7.15. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių, vykusių iki nusikalstamos... 88. 7.16. Iš telefoninių pokalbių, vykusių 2015 m. sausio 15 d. tarp transporto... 89. 7.17. Iš telefoninio pokalbio, vykusio 2015 m. vasario 1 d., tarp 90. 7.18. Iš telefoninių pokalbių, vykusių 2015 m. vasario 8 d., t. y. 91. 7.19. P. J. tvirtino nežinojęs, kad transporto... 92. 7.20. Apie tai, kad P. J. žinojo, kas buvo gabenama... 93. 7.21. Aplinkybės, susijusios su narkotinių medžiagų gabenimo būdu,... 94. 7.22. Be to, byloje yra duomenų, kad P. J. be šios... 95. 7.23. V. F. neigia žinojęs apie transporto priemonėje... 96. 7.24. Liudytoja D. Č., Kauno teritorinės muitinės... 97. 7.25. Nors V. F. muitinės pareigūnams neparodė baimės... 98. 7.26. V. F. galėjo ir nežinoti, kokios tiksliai... 99. 7.27. Telefoniniuose pokalbiuose, vykusiose 2015 m. vasario 8 d. tarp 100. 7.28. Pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako... 101. 7.29. Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 8 d., apie 09.30 val., 102. 7.30. Apskųstame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų... 103. 8. Dėl organizuotos grupės ir P. J. vaidmens... 104. 8.1. Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas R. Girdziušas... 105. 8.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 106. 8.3. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų... 107. 8.4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad P. J.... 108. 8.5. Pagal Lietuvos Respublikos BK 109. 8.6. Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad asmuo, kuriuo... 110. 8.7. Atsižvelgiant į tai, keičiamos V. F. ir 111. 8.8. Byloje nustatyta, kad nuteistieji V. F. ir 112. 8.9. Byloje nustatyta, kad nuteistieji V. F., 113. 8.10. Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį mažiausias... 114. 8.11. Nuteistojo P. J. organizuota grupe padaryti... 115. 9. Dėl bausmės... 116. 9.1. V. F. nesutinka su jam paskirta bausme, o 117. 9.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę... 118. 9.3. Pagal Lietuvos Respublikos BK 58 straipsnio nuostatas bausmė nusikaltimo... 119. 9.4. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2... 120. 9.5. Įvertinus nuteistųjų asmenybę (P. J. anksčiau... 121. 10. Dėl turto konfiskavimo... 122. 10.1. Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas R. Girdziušas... 123. 10.2. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai... 124. 10.3. Byloje nustatyta, kad transporto priemonių junginys - vilkikas MAN... 125. 10.4. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę,... 126. 10.5. Pirmosios instancijos teismo panaudotas automobilio vertės nustatymo... 127. 11. Dėl kitų prašymų... 128. 11.1. Nuteistasis V. F. prašo grąžinti jam... 129. 11.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. F. asmens... 130. 11.3. Taip pat Muitinės kriminalinės tarnybos 2015 m. vasario 10 d. rašte... 131. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 132. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti:... 133. P. J. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK... 134. P. J. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK... 135. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1... 136.V. F. asmens kratos metu paimtus pinigus - 180 eurų... 137. Daiktą, turėjusį reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 138. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....