Byla 1-931-966/2017
Dėl šio įvykio gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo metu nedirba, iš darbo išėjo savo noru. Yra registruotas darbo biržoje, bet bedarbio išmokos dar nėra gavęs. Gyvena su tėvais, jiems padeda. Tėvui 83 metai, jis yra neįgalus. Ieško kito darbo, kiekvieną dieną siuntinėja gyvenimo aprašymus. Žino, kad įmonė automobilį įvertino 1700 eurų

1Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorui M. Š., kaltinamajam R. S. ir jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2R. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, anksčiau neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

4Teismas

Nustatė

5

6R. S. 2017 m. sausio 9 d. apie 19.39 val. ( - ) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,13 promilės etilo alkoholio koncentracija kraujyje).

7K. R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dieną prieš įvykį, sekmadienį, vartojo sumaišytus alkoholinius gėrimus. Vakarėlis baigėsi vėlai, teko keltis anksti, 8.30 val. jau buvo darbe. D. M. balduose, UAB „( - )“. Atsikėlęs jautėsi blogai. Jautė, kad gali būti promilių, bet automobilį vis tiek atsargiai vairavo. Nuvažiavęs į darbą ir susiplanavęs darbo dieną vėliau važinėjo pas klientus. Buvo ( - ). Darbas baigiasi 17.30 val. Darbo diena buvo susiplanuota iki paties vakaro. Dienos eigoje pavalgyti galimybės neturėjo. Alkoholio nevartojo. Buvo grįžęs į kontorą, jį matė direktorius, jie šnekėjosi. Jo kalba buvo rišli ir direktoriui nekilo jokių abejonių. Vairavo įmonės automobilį Volkswagen Golf, 4 klasės, kurį po darbo grąžinti automobilį yra privaloma, bet kai darbe užtrunka ilgiau, pranešus direktoriui automobilį galima pasilikti aikštelėje prie namų. Įvykio dieną atlikęs darbus pas klientą Š., vakare važiavo namo Varnių tiltu trečioje juostoje. Greitis nebuvo didelis, 70 ar 75 km/h. Ten yra salelė ir posūkis. Nežino kas nutiko, tai yra ar jis prisnūdo, ar antroje juostoje kita mašina buvo, bet jis atsitrenkė į stulpą ir prarado sąmonę. Po to smūgio prarado atmintį, net nežinojo laiko. Problemų su alkoholiu turėjo prieš kelerius metus, gydėsi priklausomybės ligų centre, ten buvo visą mėnesį. Problemų su alkoholiu šiuo metu neturi. Tiesiog tą vakarą neįvertino savo galimybių. Dėl šio įvykio gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo metu nedirba, iš darbo išėjo savo noru. Yra registruotas darbo biržoje, bet bedarbio išmokos dar nėra gavęs. Gyvena su tėvais, jiems padeda. Tėvui 83 metai, jis yra neįgalus. Ieško kito darbo, kiekvieną dieną siuntinėja gyvenimo aprašymus. Žino, kad įmonė automobilį įvertino 1700 eurų.

8Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

9Be kaltinamojo R. S. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

  • Kauno apskrities VPK PR 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. M. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad nuvyko pagal VPK budėtojo pranešimą apie Tvirtovės al. 33 įvykusį eismo įvykį, rado ant skiriamosios salelės užvažiavusį ir į stulpą atsitrenkusį automobilį bei jame prispaustą žmogų, kurį gelbėtojai išlaisvino ir perdavė medikams. Iš rastų dokumentų nustatė, kad sužeistas asmuo R. S. (b. l. 5);
  • Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 488/2017(01), kurioje konstatuota, kad R. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 3,13 promilės etilo alkoholio (b. l. 23);
  • eismo įvykio vietos planu ir fotolentele, iš kurių matyti, kad juose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2017-01-09 apie 19.39 val. ( - ) (b. l. 7-10);
  • Kauno apskr. VPK Kelių policijos 2017-01-10 administraciniu sprendimu Nr. ( - ) nustatyta, kad transporto priemonei „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), priklausančiai UAB „( - )“, po eismo įvykio uždrausta dalyvauti viešajame eisme, panaikinant privalomosios techninės priežiūros dokumento galiojimą (b. l. 11);
  • UAB „( - )“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio VW Golf, valst. Nr. ( - ) 2017-01-09 rinkos vertė yra 1 700 Eur (b. l. 18).

10Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

11Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. S. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 3,13 promilių etilo alkoholio koncentracija kraujyje, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad R. S. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

12Dėl BK 40 straipsnio taikymo

13Sprendžiant kaltinamojo R. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas M. S. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, prašyme nurodant, kad R. S. yra jos sūnus, jie gyvena kartu, sūnus yra nuoširdus, rūpestingas ir atsakingas, dėl nusikaltimo jis labai išgyvena ir gailisi, todėl yra įsitikinusi, kad visos šios aplinkybės leidžia sūnumi pilnai pasitikėti, o taip pat prisiimti dalį atsakomybės dėl jo ateities, kad daugiau ateityje jis nusikaltimų nedarys (b. l. 68).

14Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo ir jo gynėjo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. pagal laidavimą.

15BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

16Sprendžiant klausimą dėl R. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

17Kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.) padarė būdamas neteistas (b. l. 34), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

18Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka praeityje baustas (b. l. 35-42), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2014-02-28, diagnozė/patikslinimas: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b. l. 29), psichiatrinio gydymo įskaitoje registruotas, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2017-03-17 specialisto išvadoje nurodyta, jog kadangi pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios R. S. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 33). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog R. S. yra jauno ir darbingo amžiaus, šiuo metu nedirba, darbo netekimas siejamas su įvykiu (įvykio metu vairavo darbdavio transporto priemonę), registruotas darbo biržoje. Iš Sodros duomenų matyti, kad nuo 2001-11-12 R. S. sistemingai buvo įsidarbinęs įvairiose darbovietėse. Pasak kaltinamojo, jis šiuo metu ieškosi darbo, kiekvieną dieną siuntinėja gyvenimo aprašymus. Teisiamojo posėdžio metu jis taip pat paaiškino, kad problemų su alkoholiu turėjo prieš kelerius metus, gydėsi priklausomybės ligų centre, ten buvo visą mėnesį, problemų su alkoholiu šiuo metu neturi. Šeiminė padėtis – nevedęs, gyvena kartu su pensijinio amžiaus tėvais, iš kurių vienas (tėvas) yra neįgalus.

19Įvertinus kaltinamojo R. S. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, iki įvykio buvo dirbantis ir dabar ieškosi darbo, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, taip pat į tai, kad jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai nepasižymėjo šiurkštumu, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 str. 3 d. 4 p.). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 str. 3 d. 3 p.).

20Bylos duomenys patvirtina, jog M. S. – R. S. mama, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (b. l. 77), administracine tvarka nebausta (b. l. 70), su kaltinamuoju gyvena kartu, su juo bendrauja visais gyvenimo klausimais, prašyme dėl laidavimo ji savo sūnų apibūdina teigiamai (nuoširdus, rūpestingas, atsakingas) ir nurodo ji nuolatiniais pokalbiais gali daryti sūnui teigiamą įtaką, juo pasitikinti, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys (b. l. 68). Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad M. S. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui Ryčiui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

21Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant M. S. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams M. S. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį (pragyvena iš 311 eurų dydžio pensijos) laidavimas skirtinas be užstato.

22Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

23Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

24Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

25Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad R. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. S. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (sunkus girtumas – 3,13 promilių), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų R. S. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo ir, kaip jau nustatyta pirmiau, dėl žalos pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. S. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, yra jauno ir darbingo amžiaus, iki įvykio buvo dirbantis, šiuo metu yra registruotas darbo biržoje ir ieškosi darbo. Nors jis praeityje baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai nepriskirtini prie šiurkščių (viešoje vietoje gėrė alkoholinius gėrimus, šlapinosi, konfliktavo su aplinkiniais, vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat – pavogė iš parduotuvės prekių ir kt.), o administracinių nuobaudų skyrimas nesusijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugumą administracinių pažeidimų R. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuo 2014-02-28 jis registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, susiję su alkoholio vartojimu. Tuo tarpu kaltinimas dėl 2017-01-09 padaryto eismo įvykio R. S. pareikštas taip pat dėl girtumo fakto – kaltinamojo kraujyje buvo nustatyta 3,13 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismo posėdyje kaltinamasis nurodė gydęsis nuo alkoholizmo ir šiuo metu dėl alkoholio problemų neturintis.

26Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant kokios priemonės, kokiais atvejais gali būti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju, vadovaujantis proporcingumo principu. Žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones.

27Įvertinus aukščiau išdėstytas R. S. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vairavimo teisės turėjimas didina kaltinamojo galimybes įsidarbinti bei tinkamiau pasirūpinti kartu su juo gyvenančiais pensijinio amžiaus tėvais, iš kurių vienas iš jų (tėvas) yra neįgalus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju didesnės už vidurkį atitinkančios trukmės (BK 68 str. 2 d.) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, atitiktų pirmiau aptarto proporcingumo principo reikalavimus.

28Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

29Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

30Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad R. S. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,13 promilių etilo alkoholio kraujyje), todėl transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Kaip matyti, R. S. daug kartų buvo baustas administracine tvarka būnant neblaiviam, o už pažeidimų padarymą skirtos nuobaudos – įspėjimas, baudos (apie jų sumokėjimą duomenų nėra), akivaizdu, kad jokios įtakos jo elgesiui neturėjo, jis esminių teigiamų išvadų nepadarė ir būdamas neblaivus padarė jau baudžiamuoju įstatymu uždraustą nusikalstamą veiką. Todėl atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta R. S. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota.

31BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui – kaltininko buvusiam darbdaviui UAB „( - )“. Ikiteisminio tyrimo metu paminėta transporto priemonė, buvo grąžinta jos teisėtam savininkui nenustačius, jog automobilio savininkas, žinojo, kad automobilis bus naudojamas darant nusikalstamą veiką (b. l. 17, 19), be to, automobilis yra sugadintas, jam yra uždrausta dalyvauti viešajame eisme (b. l. 11), t. y. konfiskuoti jį valstybės naudai yra netikslinga, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 1700 eurų (b. l. 18). Tokios baudžiamojo įstatymo taikymo praktikos laikosi ir kasacinės bei apeliacinės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo

32Teismo nutartis Nr. 2K-514/2007, aptarta ir Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje Nr. AB-32-1, Teismų praktika Nr. 32, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-163-150/2017, 1A-108-483/2017, 1A-269-628/2017, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1-190-594/2016).

33Taip pat kaltinamajam taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, taip siekiant skatinti jo užimtumą, mažinti galimybę piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimai, taip darant teigiamą įtaką jo elgesiui.

34Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra.

35Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

Nutarė

36R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jį perduoti jį M. S. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

37Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

38R. S. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

39Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemones:

40– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

41– išieškoti valstybės naudai iš R. S. konfiskuotino turto - automobilio „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) vertę atitinkančią pinigų sumą - 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų).

42– 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitos valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atliekant juos per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kad mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

43Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

44Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant Ingai... 2. R. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( -... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Teismas... 5. ... 6. R. S. 2017 m. sausio 9 d. apie 19.39 val. ( - ) vairavo... 7. K. R. S. teisiamojo posėdžio metu... 8. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad... 9. Be kaltinamojo R. S. visiško kaltės pripažinimo,... 10. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę... 11. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog 12. Dėl BK 40 straipsnio taikymo... 13. Sprendžiant kaltinamojo R. S. baudžiamosios atsakomybės... 14. Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo ir jo gynėjo prašymui atleisti nuo... 15. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį... 16. Sprendžiant klausimą dėl R. S. atleidimo nuo... 17. Kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11... 18. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka... 19. Įvertinus kaltinamojo R. S. asmenybę teigiamai... 20. Bylos duomenys patvirtina, jog M. S. – 21. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant 22. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 23. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo... 24. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos... 25. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia... 26. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos... 27. Įvertinus aukščiau išdėstytas R. S. padarytą... 28. Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė –... 29. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo... 30. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad 31. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra... 32. Teismo nutartis Nr. 2K-514/2007, aptarta ir Teismų praktikos taikant turto... 33. Taip pat kaltinamajam taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte... 34. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių... 35. Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313... 36. R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK... 37. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 38. R. S. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius... 39. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais,... 40. – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2... 41. – išieškoti valstybės naudai iš R. S. konfiskuotino... 42. – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros,... 43. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti... 44. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...