Byla 2A-2420-657/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. J. atstovės advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-292-217/2012 pagal pareiškėjos pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, N. J., G. K., R. S., D. K., K. K. – I., L. Š., I. V., J. J., Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio faktų nustatymo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

5Pareiškėja E. S. kreipėsi į teismą pareiškimu ir patikslintu pareiškimu prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad O. J. (mergautinė pavardė K.), a.k. ( - ) mirusi ( - ), gyvenusi ( - ), yra jos motina (T.1, b.l. 1-4); kad K. J., miręs ( - ), gyvenęs ( - ), yra pareiškėjos tėvas (T.1, b.l. 131-136).

6Pareiškėja nurodė, kad yra gimusi ( - )d. ( - ), ikisantuokinė pavardė K., o jos tėvai yra O. J., ikisantuokinė pavardė K., mirusi ( - ), ir K. J., miręs ( - ) d. Tėvo K. J. pirmoje santuokoje gimė trys vaikai - O. J., I. J., L. J., po santuokos Š.. Gimimo liudijime nurodyta motinos pavardė O. K., tėvas K., pavardė nenurodyta, tačiau krikšto liudijime nurodyta, kad ( - )d. Kulvos Šv..M. Mergelės bažnyčioje buvo pakrikštytas kūdikis, vardu E. K., kuri gimė ( - )d. ( - )., kūdikio tėvai O. K. ir K. J..Tėvai O. K. ir K. J. nuo 1944 m. kartu gyveno neįregistruotoje santuokoje ( - ) Pareiškėjos motina O. K. – J., gyvendama su K. J., pagimdė septynis vaikus, tai pareiškėją E. K.- S., K. K. – I., S. K. – S., M. J., S. J., N. J. – J., G. J.-K.. Nurodė, kad nuo pat gimimo buvo išlaikoma tėvo K. J., jis pareiškėją pripažino savo dukra, pareiškėjai niekuomet nekilo kitų minčių, kad tai ne jos tėvas. Motina O. K. buvo silpnos sveikatos, todėl padėjo motinai auginti visus jaunesnius vaikus, iki santuokos gyveno pas tėvus, lankė mokyklą, mokėsi technikos mokykloje kino mechaniko amato, buvo tėvų išlaikoma.

7Suinteresuotieji asmenys D. K., R. S., L. Š., I. V., J. J., Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius su pareiškimu sutiko. Suinteresuotieji asmenys N. J. ir G. K. su pareiškimu sutiko iš dalies, mano, kad nepakanka įrodomųjų faktų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. yra K. J. dukra, kadangi K. J. negyveno ir nevedė bendro ūkio su motina O. J. pareiškėjos gimimo metu, vėliau K. J. galėjo sudaryti santuoką su motina O. J. ir gyveno su ja bei turėjo bendrų vaikų, kurių tėvystė dokumentuose tinkamai įrašyta, rūpinosi visais šeimoje augusiais vaikais, neįrodyta, kad K. J. rūpinosi pareiškėja. Be to prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nes N. J. tėvo žemę nepaveldėjo, o į ją atkūrė nuosavybės teises savo vardu, todėl bet kuriuo atveju dalintis šiomis teisėmis su niekuo neprivalo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškimą tenkino, bei priteisė iš pareiškėjos valstybei 125,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.2, b.l. 49-53). Teismas nustatė, kad pažymose dėl žemės, išduotose Kauno apskrities archyvo, nurodyta, kad ūkinėse knygose E. S. (mergautinė pavardė K.) gimė ( - ) ( - ), apie tai gimimo aktų registracijos knygoje padarytas įrašas ( - ) dieną Nr. ( - ), nurodyti jos tėvai- motina O. K., tėvas- K, o išrašu iš ( - ). Kulvos Šv.Mergelės Karijos Krikšto metrikų knygos, registracijos Nr. ( - ), nustatė, kad ( - ) Kulvos Šv.Mergelės Karijos bažnyčioje buvo pakrikštytas kūdikis vardu E. K., kuri gimė ( - ) ( - ), nurodyta kūdikio tėvai - O. K., K. J., o krikšto tėvai B. B. ir E. J.. Vėliau gimusių vaikų gimimo liudijimuose nurodyti tėvai - tėvas K. J., motina - O. J.. 2011-12-08 Lietuvos Valstybės Istorijos archyvo Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus pažymoje Nr. P6-1000/P10-2428 nurodyta, kad duomenų apie O. K. ir K. J. santuoką civilinės būklės aktų įrašų knygose nerasta (1946 - 1949 metų Kėdainių miesto ir valsčiaus bei 1950 - 1956 metų Kėdainių rajono civilinės metrikacijos civilinės būklės santuokos aktų įrašai knygose). Remdamasis minėtais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos bei suinteresuotųjų asmenų bei liudytojų O. A. parodymais bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2001, galiojusio LTSR AT Prezidiumo 1969 m. gruodžio 2 d. Įsako „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 10-11 straipsniais, LTSR 1969-07- 16 įstatymo 10-11 straipsniais, teismas konstatavo, kad turinčios reikšmės bylai aplinkybės tai, kad K. J. pripažino save K. E. tėvu, ją augino, nuo gimimo išlaikė, pareiškimą tenkino.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens N. J. atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-08-24 sprendimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad K. J. yra E. S. tėvas, o ji yra K. J. duktė ir bylą šioje dalyje nutraukti (T.2, b.l. 61-64). Teigia, kad teismas taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio fakto nustatymą, nukrypo nuo LAT praktikos, išėjo už pareiškimo ribų ir priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą. Nurodo šiuos argumentus:

121. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. J. yra jos tėvas tuo tikslu, kad gautų kompensaciją už pareiškėjai priklausančią jos tėvo K. J. turėtą žemę, nuosavybės teisės į kurią yra atkurtos N. T.. Teismas, sprendime nurodydamas kitokį tikslą – „tėvystės įregistravimo tikslu“, išėjo už ieškinio ribų ir iškreipė visą bylos esmę. Pareiškėja laiku nesutvarkiusi giminystės ryšius įrodančių dokumentų ir laiku nesikreipusi į žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neturi teisės reikalauti kompensacijos iš kitų asmenų, kurie tinkamai pasinaudojo šia teise. Todėl teismas neturėjo remtis tikslu, kuriam nėra įstatyminio pagrindo.

132. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kur nustatyta, jog nustatytini tik tokie faktai, kurie asmeniui pagal įstatymą gali sukelti teisinius padarinius (CPK 444 str. 1 d.). Toks prašymas negalėjo būti nagrinėjamas, kadangi teismas nėra atnaujinęs pareiškėjai termino dokumentams, patvirtinantiems pretendento teises atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta.

143. Pareiškėja neįrodė prašomo nustatyti fakto, o apeliantės nuomone, byloje esančių įrodymų nepakanka tokiam faktui nustatyti, nes K. J. negyveno ir nevedė bendro ūkio su pareiškėjos motina, beveik tuo pačiu metu santuokoje jam gimė dukra L. Š.. Kitų vaikų tėvystė dokumentuose įrašyta tinkamai, o tai, kad K. J. augino ir rūpinosi pareiškėja neįrodo, jog ji yra jo duktė.

15Suinteresuotasis asmuo G. K. pareiškė apie prisidėjimą prie apeliacinio skundo (T.2, b.l. 77-78).

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja E. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 74-76). Nurodo, kad teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes ir pagrįstai patenkino pareiškėjos pareiškimą. Pažymima, jog aplinkybes, kad ji pareiškėja yra K. J. duktė patvirtina ne tik suinteresuotieji asmenys L. Š., I. V., J. J., iš dalies G. K., bet ir liudytoja O. A., byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsiliepime pažymima, jog nepagrįstas apeliantės motyvas, jog prašomas nustatyti faktas nesukels teisnių pasekmių, nes pagal įstatymus ji turi teisę keiptis į teismą dėl kompensacijos, kurią yra paveldėjusi apeliantė priteisimo. Be to pagal įstatymą ji turi teisę prašyti teismo atnaujinti terminą palikimui priimti. Mano, jog teismas visapusiškai ištyrė įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

17Suinteresuotasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius prašė apeliacinį skundą atmesti (T.2, b.l. 72-73). Atsiliepime nurodė, jog nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. J. yra E. S. tėvas, yra pagrindas įforminti tėvystę civilinės metrikacijos skyriuje ir nustatyti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojos parodymais.

18Kiti suinteresuotieji atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

22Apeliantė skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjos E. S. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. J. miręs ( - ) (mirties liudijimas ( - )), gyvenęs ( - ), yra E. S. (pavardė iki santuokos K.) g. ( - ) ( - ), a.k. ( - ) tėvas, o E. S. a.k. ( - ) (pavardė iki santuokos K.) yra mirusio ( - ) K. J. dukra. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tėvystės įregistravimo E. S. tikslu; įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl tėvystės yra pagrindas E. S. (pavardė iki santuokos K.) tėvystei įforminti civilinės metrikacijos įstaigoje.

23Sutinkamai su CPK 272 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų arba organizacijų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas gali nustatyti ypatingosios teisenos tvarka giminystės santykių faktą, jeigu tie santykiai sukelia teisinius padarinius, o pareiškėjas kitokia neteismine tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių giminystę, negali. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 273 straipsnio reikalavimus teismas nustato turinčius juridinę reikšmę faktus tiktai tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių tuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarastų dokumentų.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

25CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes, nes tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne, o netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

26Šioje byloje, remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, pareiškėja siekė įrodyti giminystės (tėvystės) faktą, kuris dažniausiai yra patvirtinamas atitinkamais dokumentais (gimimo liudijimais, gimimo įregistravimo aktais ir kitais civilinės būklės organų išduotais liudijimais), jeigu civilinės būklės aktų registravimo knygos yra išlikę. Kaip nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais E. S. gimimo liudijime nurodytas tėvo vardas – K. (T.1, b.l. 8), kas leidžia daryti išvadą, jog toks gimimo faktas yra įregistruotas gimimo aktų įrašų knygoje ( - ), įrašo Nr. ( - ). Iš teismui pateikto Krikšto liudijimo (įrašas ( - ) m. Krikšto metrikų knygoje registracijos Nr. ( - )) nustatyta, jog pakrikštyto kūdikio E. K. tėvai yra O. K. ir K. J. (T.1, b.l. 10). Visa tai leidžia teigti, jog yra išlikę, tačiau jose nėra duomenų apie E. K. S., gimusios ( - ) d. ( - ) tėvą, tuo tarpu pareiškėja teigia ir nurodo savo pareiškime, kad jos tėvas buvo K. J.. Nesant civilinės būklės organų išduotų dokumentų apie E. S. (K.) kraujo giminystę su K. J., pareiškėja, remdamasi kitais įrodymais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 57 str.), turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 58 str. 1 d.), ir turi neabejotinai įrodyti tarp paminėtų asmenų buvusį kraujo giminystės ryšį bei giminystės laipsnį.

27Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Vadovaudamasis CPK 185 straipsniu teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tai reiškia teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu.

28Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 str. 1 d.). Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktą negalima nustatyti vaiko tėvystės ar motinystės, taip pat negimininių (pvz., svainystės (CK 3.136 straipsnis), įvaikinimo, santuokinių, sugyventinių ir kt.) santykių. Tėvystės (motinystės) nustatymas, mirus spėjamam vaiko tėvui, sugyventinių, faktinio įvaikinimo faktai nustatomi vadovaujantis ne CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bet jo 9 punktu. Minėtoje civilinėje byloje pareiškime nurodytos aplinkybės, jog K. J. yra pareiškėjos tėvas, buvo grindžiamos tokiais dokumentais: gimimo liudijimu, krikšto liudijimu (T.1, b.l. 9-10), suinteresuotųjų asmenų R. S., D. K., L. Š., I. V., J. J., paaiškinimais, liudytojos O. A. parodymais. Tuo tarpu apeliantė ginčydama prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, savo atsikirtimams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą, jog tokio fakto nebuvo. Tokiu būdu darytina išvada, jog apeliantė neįrodė savo atsikirtimų (CPK 178 str.).

29Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už pareiškimo ribų, nes pakeitė pareiškime nurodytą tikslą. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje yra išaiškinęs, kad teismai nagrinėdami bylas dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui turi vadovautis tokiu teisiniu reglamentavimu: kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1940 m. gruodžio 1 d. iki 1968 m. spalio 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusio 1969 m. gruodžio 2 d. Įsako „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 10 straipsniu. Tėvystės pripažinimo faktas tokioje byloje gali būti nustatytas, esant dviem aplinkybėms: asmuo išlaikė vaiką; pripažino save vaiko tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2001). Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja siekia ne atskurti nuosavybės teise į tėvui priklausiusį išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, bet paveldėti dalį priklausančios kompensacijos, reikšdama ieškinį kitam paveldėtojui civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir pareiškimo esmę, pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad šio fakto nustatymas yra pagrindas tėvystę įforminti civilinės metrikacijos įstaigoje tinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, kaip to reikalauja CPK 215 straipsnio 1 dalis. Viena iš sąlygų, apibrėžianti teismo priimto sprendimo pagrįstumą, yra tai, kad juridinių faktų ir aplinkybių buvimas turi būti patvirtintas teismo ištirtais teismo posėdyje ir teismo įvertintais patikimais įrodymais. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, įrodymų rinkimo, ištyrimo ir jų įvertinimo reikalavimų nepažeidė (CPK 57 str., 58 str., 65 str.).

30Vertindamas įrodymus, teismas remiasi savo vidiniu įsitikinimu, savo žiniomis, praktika, logikos dėsniais ir įstatymais, kurie reguliuoja tuos teisinius santykius, dėl kurių buvo kreiptasi į teismą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra daugiau siejami tik su faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų kitokiu vertinimu. Iš esmės procesinių teisės normų pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, būtų tada, jeigu priimant procesinį sprendimą teismai netinkamai taikytų teisės normas, nustatančias reikalavimus procesinio sprendimo turiniui, netinkamai taikytų įrodymų vertinimo taisykles, sprendimo motyvai ir teiginiai bei išvados nebūtų paremti įrodymais, faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde esanti apeliantės argumentacija dėl netinkamo CPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo yra nepagrįsta. Apylinkės teismo sprendime yra nurodyti įrodymai, faktiniai duomenys ir teisiniai argumentai, kuriais remdamasis teismas grindžia savo išvadas ir tenkina pareiškėjos reikalavimą, todėl apeliantės teiginys, kad apylinkės teismas išėjo už ieškinio ribų, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, nėra pakankamas pagrindas teismo sprendimo naikinimui apeliacine tvarka (CPK 327 str., 329 str.).

31Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, todėl apeliacinės instancijos jų nevertina ir atskirai dėl jų pagrįsto nepasisako.

32Įvertinus visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

34Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas byloje kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.... 5. Pareiškėja E. S. kreipėsi į teismą pareiškimu ir patikslintu pareiškimu... 6. Pareiškėja nurodė, kad yra gimusi ( - )d. ( - ), ikisantuokinė pavardė K.,... 7. Suinteresuotieji asmenys D. K., R. S., L. Š., I. V., J. J., Jonavos rajono... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens N. J. atstovė advokatė Diana Ingrida... 12. 1. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K.... 13. 2. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kur nustatyta, jog... 14. 3. Pareiškėja neįrodė prašomo nustatyti fakto, o apeliantės nuomone,... 15. Suinteresuotasis asmuo G. K. pareiškė apie prisidėjimą prie apeliacinio... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja E. S. prašo apeliacinį... 17. Suinteresuotasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės... 18. Kiti suinteresuotieji atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Apeliantė skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjos... 23. Sutinkamai su CPK 272 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę... 25. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo... 26. Šioje byloje, remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis,... 27. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą.... 28. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš... 29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad... 30. Vertindamas įrodymus, teismas remiasi savo vidiniu įsitikinimu, savo... 31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos... 32. Įvertinus visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331... 34. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti...